Baudžiamoji byla Nr. 2K-156-594/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43357-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.5; 2.1.7.4; 2.3.2.2.13; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Žanetai Šlyžiutei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Raimundo Pakėno kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu R. M. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Golf Plus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. M. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, nustatantį, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: R. M. 2023 m. lapkričio 10 d. apie 22 val. Vilniuje, R. Jankausko gatvėje, ties pastatu Nr. 3, būdamas išgėręs alkoholinio gėrimo – alaus, vairuodamas automobilį „VW Golf“, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, pasišalino iš eismo įvykio, grįžęs į namus, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai 22.32 val. jam nustatė 2,08 promilės girtumo laipsnį, o 22.48 val. – 2,03 promilės girtumo laipsnį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, taip padarė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų visumai prieštaraujančia pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo įvykusio transporto priemonių kontakto laikyti eismo įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad įvykis, kurio metu R. M., vairuodamas automobilį, įsirėmė į kito stovinčio automobilio vilkimo kablį, laikytinas eismo įvykiu, nes byloje nustatyti šių transporto priemonių apgadinimai. Vien aplinkybė, jog nukentėjusysis galimai neturėjo pretenzijų dėl eismo įvykio, nepaneigia byloje nustatytų padarinių, t. y. automobilio „VW Golf“ apgadinimų ir „Volvo“ vilkimo kablio nubrozdinimų. Teisėjų kolegija nustatė, kad R. M., suvokdamas jam gresiančią atsakomybę, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, nevykdė pareigos, nustatytos Kelių eismo taisyklių 221 punkte, ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami nuteistojo R. M. kaltei pagrįsti, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas R. Pakėnas prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų bei R. M. priteisti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pagrindines apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys) ir įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl dalies įrodymų, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad eismo įvykio faktas nenustatytas, be kita ko, motyvuotai nepašalindamas įrodymų tarpusavio prieštaravimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje išvadą, kad apgadinimų ant automobilių atsirado nagrinėjamo įvykio metu, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tarpusavyje palygino visus įrodymus, t. y. liudytojų T. J., M. K., V. K., A. Ancugaj, A. Lavrinovič parodymus, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, nuotraukas, eismo įvykio schemą, ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą dėl eismo įvykio fakto, ignoravo ir apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos, kuriose neužfiksuoti policijos pareigūnų parodymuose minimi duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pirminių tyrimo veiksmų įvykio vietoje ir ikiteisminio tyrimo esminių trūkumų (policijos pareigūnų neatliktų automobilių apžiūrų, atmestinai atliktų tyrimo veiksmų – nematuotų tariamų kaltininko apgadinimų aukščių ir vietos, nesurinktų tariamų nuolaužų, šių duomenų nefiksavimo tyrimo veiksmų protokoluose, atmestinai braižytos eismo įvykio vietos schemos ir t. t.), motyvuotai nepaneigė esminių pirmosios instancijos teismo išvadų. Taip pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, reglamentuotas BPK XXIII skyriuje (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).
3.2. Apeliacinės instancijos teismas prioritetą suteikė daliai įrodymų – liudytojų (ypač policijos pareigūnų ir M. K.) parodymams, tačiau nepašalino šių įrodymų prieštaravimų eismo įvykio schemai, kurioje nepažymėtos nuolaužos, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolui, kuriame neužfiksuoti jokie apgadinimai, nuotraukoms, kuriose nematyti automobilio „Volvo“ apgadinimų, be kita ko, šio automobilio savininko T. J. parodymams, kad jo automobilis jokių apgadinimų nepatyrė.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai atrinko palankius įrodymus ir nuteistajam nepalankias išvadas padarė jų nesugretinęs su kitais faktais. Teismas, remdamasis pareigūnų A. Lavrinovič, A. Ancugaj parodymais, neanalizavo, negretino kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių – šių policijos pareigūnų paaiškinimai prieštarauja jų įvykio vietoje užfiksuotiems duomenims, t. y. eismo įvykio schemai, kurioje nepažymėtos jokios nuolaužos ir jų buvimo vieta, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolui, kuriame neužfiksuoti apgadinimai.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepaneigė fakto, kad jokios nuolaužos iš įvykio vietos atliekant tyrimo veiksmus nebuvo paimtos, taigi, neįmanoma nustatyti jų ryšio su įvykiu ar konkrečia transporto priemone. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, taip pat ir BPK 20 straipsnio 4 dalį, nes padarė išvadas dėl BPK nustatyta tvarka neištirtų ir byloje nesurinktų įrodymų – įvykio vietoje buvusių nuolaužų priklausomybės R. M. transporto priemonei. Pasisakydamas dėl automobilio „Volvo“ tariamo vilkties kablio apgadinimo, teismas motyvuotai nepaneigė liudytojo T. J. nuoseklių parodymų, kad jo automobilis nebuvo apgadintas. Taip pat nenurodė, kodėl yra neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įrodymų (nuotraukų) tyrimo metu, kad sugadinimų ant automobilio vilkties kablio nėra. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai išspręsti teisingai reikšmės turinčių aplinkybių, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. K. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs (lyginant teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), be to, nepatikimi – teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja bandė klaidinti teismą, teigdama, neva jos tėvas V. K. matė nuteistąjį iki įvykio bare vartojant alkoholį, tai liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu paneigė. Teismas, ignoruodamas faktus, kad liudytoja neteisingai nurodė, jog automobilis „Volkswagen“, atvažiavęs į įvykio vietą, kai buvo bandoma jį pastatyti, atsitrenkė į „Volvo“ automobilį, kad teisme pripažino, jog nebuvo mačiusi nuteistojo einančio iš baro į automobilį ir svirduliuojančio, kaip tai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymus pripažino patikimais vien todėl, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrįsta įrodymų analize. Šiuo atveju, pažeidžiant nuosprendžio surašymo (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys) ir įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nebuvo motyvuotai paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, naujas išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė atsietai vertindamas įrodymus (M. K. parodymų nuoseklų keitimą sunkinant kaltinamojo padėtį, nelyginant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, nelyginant šių parodymų su V. K. parodymais, nelyginant šių parodymų su gynėjo pirmosios instancijos teisme pateiktais įrodymais – daugiabučio namo kiemo vaizdu, iš šių įrodymų matyti, kad liudytoja negalėjo matyti visų savo nurodytų aplinkybių iš konkretaus balkono).
3.6. Apeliacinės instancijos teismas prieštaringai manipuliuoja skirtingą reikšmę lietuvių kalboje turinčiomis „apgadinimų“ ir „žalos“ sąvokomis. Būtent apgadinimų buvimo (o ne žalos) kriterijus lemia, ar yra eismo įvykio faktas. Žalos nebuvimo kriterijus (grindžiamas byloje esančia draudimo bendrovės pažyma) šiuo atveju yra tik kaip papildomas netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kad automobilis „Volvo“ apgadinimų nepatyrė (tiesioginiai šią aplinkybę įrodantys ir apeliacinės instancijos teismo ignoruoti įrodymai yra T. J. paaiškinimas įvykio vietoje ir jo parodymai). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys dėl „žalos“ nebuvimo argumento, paneigiant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl „apgadinimų“ nebuvimo, yra prieštaringas, neaiškus ir nelogiškas. Būtent patikimų duomenų apie apgadinimus nebuvimas ir buvo pagrindinė išteisinimo priežastis pirmosios instancijos teisme.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad, pagal byloje esančias nuotraukas, prie automobilio „Volvo“ galinės dalies matyti juodos spalvos plastikinės nuolaužos (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 16 punktas). Prokuroras pirmosios instancijos teismui teikė nuotraukas, kurios neatspindi tikrosios padėties tariamo eismo įvykio vietoje, nes vienoje iš prokuroro pateiktų nuotraukų (ikiteisminio tyrimo metu šios nuotraukos bylos medžiagoje nebuvo) matyti prie automobilio „Volvo“ pastatytas kitas automobilis „VW Golf“ – nepriklausantis nuteistajam. Dėl šios aplinkybės nuteistojo gynėjas dar pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teikė pastabas ir pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nepripažino pagrindžiančiais eismo įvykio faktą. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti šių nuotraukų kilmės, autentiškumo ir gavimo būdo, todėl jomis neturėjo vadovautis (byloje nėra atitinkamų tyrimo veiksmų protokolų, fotolentelių ar kt.). Todėl, remiantis šiomis fotonuotraukomis, pažeistas įrodymų leistinumo kriterijus.
3.8. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, pakeičiant kaltinimą teisme didesne apimtimi, nei leidžiama BPK. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir (ar) jos kvalifikavimas, tačiau negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014). BK 2811 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį. Taigi, kiekviena alternatyvi veika laikytina savarankiška nusikalstama veika, nepaisant to, kad atsakomybė už šias alternatyvias veikas nustatyta tame pačiame BK straipsnyje ir jo dalyje. Todėl prokuroras šioje byloje ne pakeitė kaltinime nurodytos veikos (vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) faktines aplinkybes (pavyzdžiui, tai būtų vairavimo neblaiviam vieta, laikas, patikslintas girtumo laipsnis ar pan.), o inkriminavo naują nusikalstamą veiką, t. y. pateikė valstybinį kaltinimą dėl sudėtimi kokybiškai kitos nusikalstamos veikos (vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), nei byla buvo perduota teismui.
3.9. Tai peržengia BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines ribas ir yra kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimas. Gynybos strategija ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ginantis nuo inkriminuotos naujos nusikalstamos (vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) veikos, būtų esmingai kitokia, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu gynyba būtų turėjusi galimybę teikti prašymą ar savo pastangomis ieškoti teismo eksperto, kuris atliktų ekspertizę, – eismo įvykių ekspertui būtų galima pateikti klausimų apie tariamą automobilio apgadinimą, jo laiką, pobūdį, tariamų apgadinimų matmenis, apgadinimų aukščius ir kt., taip pat teismo eksperto, kuris atliktų eismo įvykio ekspertizę ir atsakytų į klausimus, ar tariami apgadinimai galėjo atsirasti bylos dokumentuose užfiksuotomis nurodytomis aplinkybėmis ir pan.
3.10. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog R. M. nebuvo pateiktas iš esmės naujas kaltinimas, padarė esminį BPK 256 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimą, nes motyvuotai nepasisakė dėl gynybos nurodytų argumentų – lieka neaišku, kokiais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentu, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (bylos nagrinėjimo teisme metu pakeistas kaltinimas) ir vairavimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas (pirminis inkriminuotas kaltinimas), yra laikytina naujos nusikalstamos veikos inkriminavimu, o ne inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju netyrė šių skirtingų veikų sudėčių, motyvuotai nepaaiškino, kodėl šias savo turiniu skirtingas nusikalstamas veikas (kurių aplinkybės, akivaizdu, skiriasi) laiko pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis, o ne naujai inkriminuota veika.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato R. Pakėno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl proceso mirus kasatoriui
5. Kasatorius R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. BPK VIII dalies, kuri reglamentuoja bylų procesą kasacinės instancijos teisme, normos nenustato, kokį sprendimą turėtų priimti teismas dėl kasatoriaus mirties. Teismo posėdžio metu kasatorius prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl jo išteisinimo (jį išteisinti). BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato galimybę tęsti procesą, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas paduotas šį nuteistąjį reabilituojančiais pagrindais, teisėjų kolegija pasisakys dėl kasacinio skundo pagrįstumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-236/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-236/2007">2K-P-236/2007</a>).
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a>, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).
7. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.). Kasaciniame skunde dalis keliamų klausimų yra nepagrįsti teisiniais argumentais: skunde daug dėmesio skiriama atskirų įrodymų analizei ir kartu pateikiama sava jų įrodomosios reikšmės bei vertinimo versija, taip kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kasatoriaus R. M. kaltės. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 256 straipsnio taikymo (kaltinimo pakeitimo teisme) ir teisės į gynybą pažeidimo
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme, pakeitus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, faktiškai buvo inkriminuota nauja nusikalstama veika. R. M. buvo nuteistas už tai, dėl ko nebuvo kaltintas ir dėl ko negalėjo gintis, – gynybos strategija ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ginantis nuo inkriminuotos naujos nusikalstamos veikos, būtų esmingai kitokia. Šie kasacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
9. BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
10. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-719/2020">2K-74-719/2020</a>, 2K-91-303/2021, 2K-64-1073/2022). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgzLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-383-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-383-1073/2018">2K-383-1073/2018</a>, 2K-375-1073/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-194-719/2023); kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-162-303/2019, 2K-91-303/2021, 2K-8-489/2025).
11. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos – gali būti pakeistos tik kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-693/2015">2K-265-693/2015</a>, 2K-42-942/2016, 2K-238-697/2024 ir kt.). Šiuo bylai reikšmingu aspektu teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir (ar) jos faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis pakeitimas savaime nereiškia naujo kaltinimo dėl naujos veikos pateikimo ir atitinkamai nuteisimo už veiką, dėl kurios asmuo nebuvo perduotas teismui. Išvada dėl to, ar nusikalstama veika BPK 255 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nauja, t. y. ta, dėl kurios byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti daroma įvertinus įvykio (asmens poelgio) tapatumą. Jeigu tiek kaltinamajame akte išdėstytomis, tiek bylą nagrinėjant teisme nustatytomis iš esmės skirtingomis esminėmis veikos faktinėmis aplinkybėmis patvirtinamas tas pats įvykis, tas pats baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgis, nėra pagrindo konstatuoti bylos nagrinėjimo teisme ribų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTQ5NS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-495/2024">2K-257-495/2024</a>, 2K-105-891/2025).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, laikėsi BPK 255, 256 straipsniuose nurodytų reikalavimų. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad R. M. veika nagrinėjamoje byloje buvo aprašyta atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, – t. y. jis buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prokurorui pateikus rašytinį prašymą, to paties įvykio faktinės aplinkybės buvo patikslintos, inkriminuojant kitą alternatyvų, BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą, veikos požymį: R. M. buvo kaltinamas ir skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir laiku, kaip buvo nurodyta ir kaltinamajame akte, būdamas išgėręs alkoholinio gėrimo, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį ir, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, grįžęs į namus vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju iš tiesų veikos objektyvusis požymis – „vairavo neblaivus“ buvo pakeistas kitu – „vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo“, be kita ko, iš dalies buvo pakeistos ir faktinės aplinkybės, tačiau tai savaime nereiškia kaltinimo dėl naujos veikos. Būtinybė pakeisti veikos kvalifikavimą kilo teisme nustačius kitokius R. M. to paties įvykio metu atliktus veiksmus, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte. Tačiau, priešingai kasatorių skundo argumentams, tiek pirminiame kaltinime, tiek pakeistame kaltinime buvo tiriamas tas pats įvykis, pateikiamas to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, susijusio laiko, vietos ir objektų požiūriu, teisinis vertinimas, todėl vien tai, kad kaltinime buvo nurodytas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis, nereiškia, kad buvo inkriminuota nauja veika. Tokiu atveju esminę reikšmę turi tai, ar tokiu pakeitimu nebuvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Tai sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, vertinant viso proceso eigą.
13. Byloje nustatyta, kad prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą pirmosios instancijos teisme buvo pagarsintas ir pateiktas susipažinti kaltinamajam ir jo gynėjui, po to, patenkinus gynybos prašymą, buvo suteikta pertrauka pasirengti gynybai. Prašymas pakeisti kaltinimą, ištaisius rašymo apsirikimą, buvo pagarsintas ir kitame teismo posėdyje. Taigi, apie kaltinimo keitimą nuteistasis ir jo gynėjas buvo informuoti tinkamai, nuteistasis turėjo pakankamai laiko pasirengti ir suderinti gynybos poziciją pagal pakeistą kaltinimą, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas.
14. Kasatoriai taip pat teigia, kad nuteistojo gynyba galėtų būti kitokia, tačiau nepateikia pagrįstų argumentų, kodėl skunde nurodomos gynybos priemonės negalėjo būti realizuotos pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, pastariesiems turint teisę ne tik pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo, bet ir patiems teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimas.
Dėl esminių BPK 20 bei 331 straipsnių reikalavimų pažeidimų ir BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo
15. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios nusikalstamos veikos sudėties būtinąjį požymį – kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį – pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nustatydamas, kad apgadinimai ant automobilių atsirado nagrinėjamo įvykio metu, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grindė nepašalintomis abejonėmis. Taip, nepaneigiant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų esminių trūkumų, buvo pažeistos ir BPK normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
16. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios alternatyvios veikos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022, 2K-7-61-511/2023, 2K-269-697/2024 ir kt.).
17. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika – vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintų reikalavimų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti. Taip pat sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad žalos požymis yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas nebūtinai turi priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl sugadinus ar tik apgadinus turtą negali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2024).
18. Byloje nustatyta, kad R. M., 2023 m. lapkričio 10 d. apie 22 val. Vilniuje, R. Jankausko gatvėje, ties pastatu Nr. 3, vairuodamas automobilį „VW Golf“, atsitrenkė į kitą – stovintį automobilį „Volvo“. Po šio įvykio, sugrįžęs namo, nuteistasis vartojo alkoholį ir alkoholio kiekio matuokliu 22.32 val. jam nustatytas 2,08 promilės girtumo laipsnis, o 22.48 val. – 2,03 promilės girtumo laipsnis.
19. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių įrodytumo, atitinkamai ir R. M. veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad šioje byloje nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kad apgadinimų ant transporto priemonių atsirado būtent nagrinėjamo įvykio metu dėl įvykusio automobilių kontakto, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo šio įvykio laikyti eismo įvykiu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas aptariamą pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino prieštaraujančia surinktų įrodymų visumai. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad įvykis, kurio metu R. M., vairuodamas automobilį, juo įsirėmė į kito stovinčio automobilio vilkimo kablį, laikytinas eismo įvykiu, nes nustatyti šių transporto priemonių apgadinimai.
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl padarė neteisingas išvadas.
21. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021).
22. Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-62-648/2025 ir kt.).
23. Kasaciniame skunde, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, ginčijamas byloje esančių įrodymų pakankamumas, pabrėžiant atskirų įrodymų trūkumą. Tačiau iš BPK 20 straipsnio nuostatų išplaukia, jog nė viena įrodymų rūšis neturi išankstinės galios ar pranašumo prieš kitas, įrodinėjimo procese svarbus visų faktų, iš jų – ir tarpinių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatymas; byloje įrodinėtinos faktinės aplinkybės gali būti patvirtintos ar paneigtos ir tiesioginiais, ir netiesioginiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc3LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-277-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-277-222/2018">2K-277-222/2018</a>, 2K-269-719/2019, 2K-111-719/2025).
24. Kasaciniame skunde nurodyti BPK nuostatų pažeidimai iš esmės yra grindžiami atskirų įrodymų – policijos pareigūnų ir liudytojos M. K. parodymų, byloje esančių įvykio vietos nuotraukų – vertinimo kvestionavimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jų įrodomosios reikšmės. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje išanalizavo aplinkybes, kurios kasaciniame skunde nurodomos kaip paneigiančios liudytojų parodymus, liudijančios įrodymų prieštaringumą. Šio teismo apkaltinamojo nuosprendžio 11–16 punktuose minėtos aplinkybės išsamiai aptartos ir argumentuotai įvertintos. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas įvertino ne tik tai, kad apklausiami asmenys buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bet ir apklausiamų liudytojų pozicijos nuoseklumą, šių liudytojų parodymai buvo gretinami su kitais byloje esančiais įrodymais, pavyzdžiui, pirminėmis aplinkybėmis, nurodytomis Bendrajam pagalbos centrui. Taigi išvada dėl byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumo teismo sprendime buvo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.
25. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad išvadas apie tai, jog R. M., vairuodamas automobilį „VW Golf“, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ir taip automobilius apgadino, teismas padarė išsamiai įvertinęs ir tarpusavyje sugretinęs paties nuteistojo parodymus, įvykio liudytojų parodymus, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, kurie buvo lyginami tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais. Teismas taip pat nustatė, kad nors nuteistasis neigė transporto priemonių apgadinimo faktą, šią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina nuoseklūs tiesioginių įvykio liudytojų parodymai, jog susidūrimo metu buvo girdima, kaip traškėjo plastikai, kurie buvo aptikti įvykio vietoje. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad ant nuteistojo automobilio priekinio valstybinio numerio buvo matyti įlenkimas ir sulūžęs valstybinio numerio rėmelis, prie automobilio „Volvo“ galinės dalies matė juodos spalvos plastikinių nuolaužų.
26. Tinkamai įvertinęs R. M. veiksmus, nustatęs transporto priemonių apgadinimo faktą, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šis įvykis laikytinas eismo įvykiu, nes atitinka pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sąlygas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad ir įvykį matę liudytojai jį suvokė kaip eismo įvykį, todėl ir buvo iškviesta policija. R. M., nepaisydamas to, kad su kitos transporto priemonės savininku T. J. nebuvo sutarta dėl įvykio aplinkybių, įtariant, kad R. M. vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat, nesulaukus į įvykio vietą iškviestų pareigūnų, jo aplinkybių neįforminus, pasišalino iš įvykio vietos. Grįžęs namo, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus – nuteistajam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės neblaivumas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18–19 punktai). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad nuteistasis sąmoningai nevykdė Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtintos pareigos vairuotojui, padariusiam eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir nusikaltimo sudėties požymių teisinio įvertinimo yra pagrįstos išsamiu ir nešališku BPK nustatyta tvarka gautų įrodymų išnagrinėjimu ir jų visumos įvertinimu. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles.
27. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose ir keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal šiuos reikalavimus, teismo priimamas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-137-489/2022, 2K-146-697/2025 ir kt.).
28. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, jame nurodytą įrodymų, kuriais grindžiamos teismų išvados, vertinimą, motyvus, kuriais yra atmetami kiti įrodymai, neturi pagrindo pritarti kasatorių teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų ir kelia pagrįstų abejonių dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, byloje surinktų įrodymų pakankamumo nuteistojo R. M. kaltei pagrįsti.
29. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokuroro apeliacinį skundą ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes, dar kartą tyrė ir analizavo visus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus: nuteistojo R. M., liudytojų M. K., T. J., į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų A. Lavrinovič ir A. Ancugaj parodymus, be kita ko, ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose, byloje esančiose įvykio vietos nuotraukose užfiksuotus duomenis. Įvertinęs šiuos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. M. išteisinimo yra nepagrįstos ir kokius įrodymų vertinimo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 10–23 punktai).
30. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas aiškinosi transporto priemonių apgadinimų padarymo aplinkybes, analizuodamas ne tik į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir tiesioginių įvykio liudytojų parodymus, bet ir kitų įrodymų kontekste įvertino byloje esančiose nuotraukose užfiksuotus nuolaužų pėdsakus, transporto priemonių apgadinimus. Nuosprendyje teismas išanalizavo apgadinimų vietą, galimą eismo įvykio mechanizmą ir šias savo išvadas pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Tai, kas išdėstyta, leidžia teigti, kad tiek policijos pareigūnų parodymų, tiek įvykio vietoje padarytų nuotraukų patikimumas buvo tikrintas ne tik BPK nustatytais proceso veiksmais (apklausiant liudytojus), bet ir įrodymų vertinimo metu. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje esančių nuotraukų gavimo būdas, jų fiksavimo aplinkybės buvo patikrinti dar pirmosios instancijos teisme – nustatyta, kad šios nuotraukos pirmosios instancijos teismo iniciatyva buvo išreikalautos iš tyrimą atlikusios ikiteisminio tyrimo įstaigos, byloje buvo apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai, šie patvirtino, kad įvykio vietoje buvo daromos nuotraukos. Kasaciniame skunde akcentuojami įvykio aplinkybių (pėdsakų) fiksavimo trūkumai (nefiksuojant transporto priemonių apgadinimų transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ar eismo įvykio vietos schemoje ir kt.) šiuo atveju nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, 2K-43-697/2018 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pažymėtina, kad kasatorių akcentuojami neaiškumai, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, buvo nulemti paties nuteistojo veiksmų, kadangi, įvykio vietoje neradus jo automobilio, nebuvo galimybės tinkamai ir tiksliai užfiksuoti bylai reikšmingas aplinkybes eismo įvykio schemoje, sugretinti apgadinimų aukščių atitikimą.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą aptartų aplinkybių, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priėmęs naują apkaltinamąjį nuosprendį, kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
33. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas R. Pakėnas, taip pat ir nuteistojo gynėja advokatė Ž. Šlyžiutė teismo posėdžio metu pateikė prašymą, patenkinus kasacinį skundą, priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą.
34. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
35. Nagrinėjamoje byloje R. M. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Šia nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas atmetamas, taigi nuteistojo procesinis statusas išlieka nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Raimundo Pakėno kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Arūnas Budrys
Albinas Antanaitis
