Baudžiamoji byla Nr. 2K-180-976/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43420-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2; 2.4.2.2; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties parų arešto bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista E. M., pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – A. V., tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas:
V. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės bausmių apėmimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir V. M. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniuje už tiksliai nenustatytą pinigų sumą, tačiau ne mažesnę kaip 1500 Eur, turėdamas tikslą platinti ir sau vartoti, neteisėtai įgijęs ne mažiau kaip 90,202 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir ne mažiau kaip 4,846 g psichotropinės medžiagos MDMA, šias psichotropines medžiagas, veikdamas bendrininkų grupe su E. M., neteisėtai laikė savo žinioje, turėdamas bendrą tikslą dalį psichotropinių medžiagų platinti, o kitą dalį suvartoti, t. y. dalį psichotropinės medžiagos – 2,031 g amfetamino V. M. neteisėtai laikė prie savęs, kol 2022 m. lapkričio 30 d. apie 17.00 val. šią psichotropinę medžiagą jis pateikė policijos pareigūnams, o kitą dalį – 18,823 g psichotropinės medžiagos amfetamino laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute ir 69,206 g psichotropinės medžiagos amfetamino laikė rūsyje, taip pat tame pačiame bute savo reikmėms laikė 4,846 g psichotropinės medžiagos MDMA, kol 2022 m. lapkričio 30 d. apie 21.16 val. šias psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, V. M. 2022 m. lapkričio 30 d. apie 10.00 val. prie pastato A. V. pardavė ir tokiu būdu išplatino ne mažiau kaip 0,142 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
2. Be to, V. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2022 m., tiksliau nenustatyto laiko, savo namuose, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė maišelyje supakuotą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,207 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,0 procentų, šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 2022 m. lapkričio 30 d. apie 21.16 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį švelnesnę bausmę, nei nurodo įstatymas, nėra pagrindo. Šios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesio priežastis, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir asmenybę, konstatavo, kad jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą, patvirtinančių, kad pagal sankciją nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta.
4. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. M., pirmą kartą teisiamam už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nepateikė motyvų, kodėl kaltininkui už šias nusikalstamas veikas skyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taip pažeidė BK 55 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą motyvuoti tokį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija už šias nusikalstamas veikas nenustatė pagrindų skirti su laisvės atėmimu susijusias bausmes, todėl V. M. paskyrė švelnesnes bausmes: pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skyrė baudą, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą. Šias bausmes apeliacinės instancijos teismas bausmių apėmimo būdu subendrino su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų bausme ir paskyrė galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį – nuteistajam V. M. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nuteistąjį charakterizuoti neigiamai, jo padaryta veika negali būti vertinama kaip itin pavojinga. Nuteistasis praeityje neteistas, augina nepilnamečius vaikus, dirba, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pakenks jo socialiniams ryšiams, turės neigiamos įtakos jo santykiams su vaikais. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Šių aplinkybių visetas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistajam turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skyrė artimą sankcijos minimumui baudos bausmę, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Tačiau, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas turi paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta sankcijoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą, negalėjo skirti BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatytų bausmių, atsižvelgdamas į jų ribas, o turėjo būti paskirtos švelnesnės bausmės.
5.3. Be to, nuteistojo veikos buvo padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl teismas nors ir iš dalies, tačiau, tenkindamas apeliacinį skundą, negalėjo pripažinti, jog nuteistajam skyrus bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisingumo principui tai neprieštaravo, o skirdamas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas vis dėlto pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas negalimas.
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Žvironienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
6.1. Bylą nagrinėję teismai pateikė aiškius motyvus dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio nustatymo, be kita ko, kodėl nenustatė pagrindų paskirti švelnesnę bausmę. Kasatoriaus akcentuojamos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis. Nors nuteistasis augina tris nepilnamečius vaikus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jiems nuteistasis neužtikrina saugios aplinkos, jų socialiniai ryšiai nėra stiprūs.
6.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pas V. M. buvo rastas didelis psichotropinių medžiagų kiekis, veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, jo vaidmuo buvo pagrindinis, be to, byloje nėra aplinkybių, rodančių mažesnį V. M. asmenybės pavojingumą. Nėra pagrindo manyti, kad švelnesnės nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės paskyrimas už šią nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką leistų geriau įgyvendinti bausmės paskirtį ir tiksliau atitiktų teisingumo principą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių nuteistajam paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė už padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
6.3. Kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendime dėstomų argumentų matyti, kad teismas nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, kaip nurodoma kasaciniame skunde. Šiuo atveju teismas pripažino netinkamą BK 55 straipsnio taikymą ir šią klaidą ištaisė. Kasatorius apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepagrįstai interpretuoja nuteistajam naudinga linkme, siekdamas palengvinti jo teisinę padėtį.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas proporcingą ir teisingą bausmę. Pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato G. A. Perednio kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. M. nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl to nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, yra per griežta.
9. Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023, 2K-232-648/2023, 2K-61-594/2024). Paskirtos bausmės griežtumo klausimai gali būti kasacijos dalykas tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024, 2K-111-976/2024, 2K-148-654/2025 ir kt.).
10. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2014">2K-412/2014</a>, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022 ir kt.).
10.1. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.).
10.2. Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.).
10.3. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.
10.4. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).
11. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad abiejų instancijų teismai tinkamai taikė įstatymą, padarę išvadą, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo skiriant bausmes remtis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
11.1. Byloje nustatyta, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas V. M., pavojingumas nėra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas: nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgta į V. M. indėlį padarant sunkų nusikaltimą – jam teko pagrindinis vaidmuo bendrininkų grupėje (įgijo psichotropines medžiagas, tiesiogiai jas platino iš savanaudiškų paskatų).
11.2. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistojo asmenybė yra mažiau pavojinga. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Tuo tarpu atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. V. M. neteistas, baustas administracine tvarka. Kaip nustatė teismai, nors nuteistasis išlaikė tris nepilnamečius vaikus, tačiau jis neskyrė dėmesio vaikų priežiūrai ir jų geroms gyvenimo sąlygoms. Taigi, kasatoriaus akcentuojamos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, pagrįstai įvertintos kaip gyvenimiškai įprastinės aplinkybės.
11.3. Taigi, jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padaryto nusikaltimo ir (ar) jo asmenybės pavojingumą, patvirtinančių, kad pagal sankciją nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta (BK 54 straipsnio 3 dalis).
12. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pripažinti, jog, nuteistajam skyrus bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teisingumo principui tai neprieštaravo, tačiau, skirdamas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas vis dėlto pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie argumentai prieštarauja teismų sprendimų turiniui.
12.1. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ne subendrintai bausmei, o skiriant bausmę už atskirą nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2008">2K-148/2008</a>).
12.2. Antra, pirmiau aptarti kasatoriaus argumentai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui – apeliacinės instancijos teismas netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, o nustatė pirmosios instancijos teismo padarytą BK 55 straipsnio pažeidimą, skiriant bausmes pirmą kartą teisiamam asmeniui, dėl to paskyrė švelnesnes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bausmes už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 8.5 papunktis).
13. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamu atveju pagal kasacinio skundo ribas keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, kasacinės instancijos teismas, peržengdamas pateikto skundo ribas, turi įgaliojimus konstatuoti byloje nustatytus įstatymo taikymo pažeidimus ir priimti sprendimą, jeigu taip galėtų būti palengvinta nuteistojo teisinė padėtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OC02OTcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-58-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-58-697/2019">2K-P-58-697/2019</a>, 2K-10-628/2023, 2K-242-594/2023 ir kt.).
13.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019 ir kt.).
13.2. Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-511/2019">2K-202-511/2019</a>, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024, 2K-237-976/2024).????
13.3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, o BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika pagal pavojingumą žymiai skiriasi nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos, todėl už nurodytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1–2 punktų taisykles. Taip nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė: už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusikaltimus paskirtas atitinkamai dvidešimties ir keturiasdešimties parų arešto bausmes apimant ir kaip galutinę bausmę paskiriant griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
13.4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo gynėjo skundą ir iš dalies jį tenkindamas, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį skyrė 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nepateikdamas jokių motyvų dėl paskirtų bausmių bendrinimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip ir pirmosios instancijos teismas, rėmėsi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, reglamentuojančiais bausmių bendrinimo apėmimo būdu taisykles. Tačiau teismas nuteistajam paskirtas bausmes subendrino ne apimdamas švelnesnes bausmes griežčiausia ketverių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o faktiškai pritaikė kitą – bausmių sudėjimo bendrinimo – būdą ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
13.5. Įvertinus tai, kad procesas buvo tęsiamas paties nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva apeliaciniame skunde prašant sušvelninti paskirtą galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, apeliacinis skundas buvo iš dalies tenkintas ir už dvi nusikalstamas veikas paskirtos švelnesnės nei pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, paskyręs galutinę griežtesnę bausmę – ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą, aiškiai pablogino nuteistojo teisinę padėtį.
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam iš naujo paskirtas sušvelnintas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, nes, esant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems pagrindams bausmes bendrinti apėmimo būdu, pritaikė bausmių sudėjimą, taip padarė ir esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą, nes, nesant prokuroro skundo, pablogino nuteistojo padėtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nuosprendį:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. M. paskirtų bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.
Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis palikti galioti be pakeitimų.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė
