Baudžiamoji byla Nr. 2K-38-1214/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00302-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.2; 1.2.4.4.1; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Danutės Jočienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,
A. K. (A. K.), kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jo gynėjui advokatui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio, nukentėjusiojo A. B. ir jo atstovo advokato Edmundo Kisieliaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant per visą šį bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš A. K. priteista: civiliniam ieškovui nukentėjusiajam A. B. atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos ir 2500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 201,46 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 201,46 Eur sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistojo A. K. gynėjo advokato Ruslano Boiko apeliacinis skundas tenkintas.
A. K. baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius, kad jo veikoje yra BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nukentėjusiojo A. B. ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiajam A. B. nepriteistas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas. Priteistas A. K. 2835,76 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas iš valstybės lėšų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 2.20 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia papurškė nukentėjusiajam A. B. į veidą dujų ir ne mažiau nei septynis kartus spyrė jam per kojas, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir sugriebęs nukentėjusiajam už kairės rankos, ją užlaužė už nugaros ir pargriovęs ant žemės, toliau lauždamas A. B. kairę ranką, keliu spaudė jam nugarą, taip padarydamas jam kairiojo alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. B. sveikatą.
2. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi A. K.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo skundą, konstatavo, kad nors A. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, požymiai, tačiau jam byla nutraukiama, nustačius jo atsakomybę šalinančią aplinkybę, įtvirtintą pagal BK 29 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog A. K. turėjo teisę sulaikyti neblaivų ir konfliktišką A. B., kuris spirdamas į jo automobilį inicijavo konfliktą, o pasinaudojęs šia teise, sulaikymo ribų neperžengė.
III. Kasacinių skundų argumentai
4.
4.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai A. K. veikoje nustatė baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nurodytą BK 29 straipsnio 1 dalyje, ir jam baudžiamąją bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų (A. K., A. B. parodymų) nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių (įvykio vaizdo įrašo turinio) iš viso nevertino arba vertino tik išimtinai A. K. naudai, remdamasis tik ta jų dalimi, kuri atitiko būtent nuteistojo parodymus, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnyje, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
4.2. BK 29 straipsnyje yra nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos šiam straipsniui taikyti: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką; 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti abi šios sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ2LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-546-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-546-511/2015">2K-546-511/2015</a>). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, taikydamas A. K. BK 29 straipsnio nuostatas, skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarė ir teisiniais argumentais nepagrindė antros sąlygos, t. y. kad A. B. aktyviai bandė išvengti sulaikymo. Kasaciniame skunde pažymėta, kad tiek iš nukentėjusiojo A. B. parodymų, tiek iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis iš įvykio vietos nesišalino, o pargriautas ant žemės ir laikomas A. K. nesipriešino, t. y. jokiais aktyviais veiksmais sulaikymo nebandė išvengti.
4.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis A. B. tyčia spyrė į A. K. automobilį, taip jį sugadindamas, grindžiama tik išimtinai A. K. parodymais, taip nepagrįstai suteikiant jiems išskirtinę reikšmę. Kasatoriaus nuomone, šių A. B. veiksmų nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui gynybos pateikta automobilio „Volvo“ fotonuotrauka, kuri negalėjo būti pripažinta vienu iš įrodymų, nes yra neinformatyvi, taip pat nėra aiški jos padarymo data ir kt.
5. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. B. ir jo atstovas advokatas E. Kisielius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai A. K. veikoje nustatė baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nurodytą BK 29 straipsnio 1 dalyje, ir jam baudžiamąją bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų (A. K., A. B. parodymų, specialisto išvados, eksperto paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų) nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių (įvykio vaizdo įrašo turinio) iš viso nevertino arba vertino tik išimtinai A. K. naudai remdamasis tik ta jų dalimi, kuri atitiko nuteistojo parodymus, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnyje, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
5.2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys nustatytos BPK 326 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį BPK 329 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, nepanaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir nepriimdamas naujo nuosprendžio, o tik skundžiama nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, padarė esminius BPK 329 straipsnio 1 punkto, BPK 303 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas šį baudžiamąjį procesą dėl A. K., kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, užbaigė dokumentu (nutartimi), neatitinkančiu pirmiau nurodytų imperatyvių BPK nuostatų, keliamų teismo sprendimui, kai byla išnagrinėjama apeliacine tvarka ir nusprendžiama asmenį išteisinti.
5.3. BK 29 straipsnyje yra nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos šiam straipsniui taikyti: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką; 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti abi šios sąlygos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ2LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-546-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-546-511/2015">2K-546-511/2015</a>, 2K-248-648/2020). Byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. K. atlikti veiksmai prieš A. B. nebuvo vykdomi siekiant sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį. Kasaciniame skunde pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje aiškiai nustatyta ir tai, jog nukentėjusysis A. B. jokiais aktyviais veiksmais nesiekė išvengti sulaikymo ir net nebandė tam priešintis. Tuo tarpu A. K., būdamas Kriminalinės policijos pareigūnas, nors įvykio metu tarnybinių pareigų neatliko, nes tuo metu dirbo pavežėju, ne tik pripurškė policijos pareigūnų turimų ir naudojamų ašarinių dujų nukentėjusiajam į akis, bet ir panaudojo grubius fizinės jėgos nesankcionuotus kovinius veiksmus, kurie akivaizdžiai neatitiko BK 29 straipsnio 1 dalies sudėties požymių.
5.4. Kasaciniame skunde akcentuojama tai, kad A. K. inicijuotuose tyrimuose dėl nukentėjusiojo A. B. įvykio metu galimai padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, kuris buvo nagrinėjamas kitose bylose, teismai A. B. veiksmuose nenustatė nei nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, nei administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį požymių. Taigi, kasatorių nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo nagrinėjamu atveju fizinės jėgos panaudojimas prieš nukentėjusįjį A. B. dėl jo elgesio buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, toks policijos pareigūno A. K. (nors įvykio metu jis tarnybinių pareigų neatliko ir pareigūnu neprisistatė) jėgos panaudojimas prieš A. B. prilygo žmogaus orumą žeminančiam elgesiui ir iš esmės pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas byloje Laniauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6544/20).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Selilionio, nukentėjusiojo A. B. ir jo atstovo advokato E. Kisieliaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BPK 332 straipsnio 6 dalies pažeidimų, nustatant BK 29 straipsnio sąlygas
7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Be to, tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atitinkamame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galima tinkamai ir teisingai išspręsti baudžiamojo įstatymo klausimus.
8. Pažymėtina ir tai, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą BPK 327 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutartyje jis privalo nurodyti konkrečias aplinkybes, dėl kurių procesas negalimas (BPK 332 straipsnio 6 dalis).
9. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje A. K. taikydamas BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl kurių baudžiamoji byla jam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK nuostatų pažeidimų, t. y. neįvertino visų šiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių ir baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę taikė, tinkamai nenustatęs BK 29 straipsnyje nurodytų sąlygų.
10. BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.
11. Taigi, pagal BK 29 straipsnį, baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė yra nustatoma, kai: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. BK 29 straipsniui taikyti privaloma nustatyti abi šias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ2LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-546-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-546-511/2015">2K-546-511/2015</a>, 2K-248-648/2020, 2K-3-638/2021, 2K-21-495/2025 ir kt.).
12. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: 2019 m. spalio 12 d. apie 2.20 val. įvykusio konflikto metu A. K., kuriam baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nutraukta pagal BK 29 straipsnio 1 dalį, papurškė nukentėjusiajam A. B. į veidą dujų ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą, taip padarydamas jam kairiojo alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. B. sveikatą.
13. Abu žemesnės instancijos teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė skirtingas išvadas dėl A. K. veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad A. K. atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai buvo sąmoningi, suvokiant pavojingą jų pobūdį, taip pat numatant, kad dėl jų gali atsirasti tam tikrų neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai, ir sąmoningai leidžiant jiems atsirasti, t. y. jis tyčia sužalojo nukentėjusįjį A. B., taip padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 29 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas, nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog nukentėjusysis A. B. padarė nusikalstamą veiką ir aktyviai bandė išvengti sulaikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tyčinis smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ir jo laisvės suvaržymas buvo pertekliniai ir neproporcingi A. K. deklaruojamam tesėtam tikslui – sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
14. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal A. K. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus, nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu A. K. veiksmų teisiniu vertinimu, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė BPK 327 straipsnio 1 punkto pagrindu, esant vienai iš BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, t. y. BK 29 straipsnio 1 dalyje nustatytai aplinkybei – asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymui, dėl kurio baudžiamasis procesas nėra galimas. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada buvo pagrįsta tuo, kad savo atliktais veiksmais A. K. turėjo teisę sulaikyti neblaivų ir konfliktišką A. B., kuris inicijavo konfliktą spirdamas į jo automobilį.
15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada taikyti BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas šiuo atveju nėra tinkamai motyvuota. BK 29 straipsnyje yra nustatytos dvi kumuliatyvios sąlygos šiam straipsniui taikyti: 1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką; 2) toks asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Kad būtų galima taikyti BK 29 straipsnį, turi būti nustatytos abi šios sąlygos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, taikydamas A. K. BK 29 straipsnio nuostatas, skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarė ir teisiniais argumentais nepagrindė antrosios minėtos BK 29 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. kad A. B. aktyviais veiksmais priešinosi ir bandė išvengti sulaikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir šio teismo padarytas išvadas (kaip antai kad iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis iš įvykio vietos nesišalino, o pargriautas ant žemės ir laikomas prispaustas A. K. nesipriešino, t. y. jokiais aktyviais veiksmais nebandė išvengti sulaikymo, ar kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog, kol kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., pastarasis atliko bent kokius nors smurtinius veiksmus, buvo užsimojęs ir realiai ketino smogti ar kėlė kitokią pavojingą, realią ir akivaizdžią grėsmę kaltinamajam).
16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atlikdamas kitokį nuteistojo A. K. veiksmų teisinį vertinimą, privalėjo aiškiai išdėstyti savo motyvus ir pateikti argumentuotas, išsamia visų byloje esančių įrodymų analize pagrįstas išvadas, o neapsiriboti keletu bendrų teiginių, grindžiamų iš esmės tik A. K. parodymais apie neblaivaus A. B. konfliktišką elgesį, teisiškai net pagal baudžiamąjį įstatymą nepabandęs įvertinti nukentėjusiojo (kaip nusikalstamą veiką dariusio asmens) veiksmų ir jo elgesio (pasipriešinimo) sulaikymo metu. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje iš esmės neatskleista ir nevertinta įvykio situacija ir tuo aspektu, ar įstatyme minima žala, kuri gali būti padaryta sulaikomam asmeniui, yra proporcinga jo veiksmų pavojingumui, ar apskritai tam tikroje situacijoje buvo aktyviai bandoma išvengti sulaikymo ir buvo būtina panaudoti fizinę prievartą, sukėlusią sveikatos sutrikdymo padarinius sulaikomam asmeniui. Šių konkrečių aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji byla gali būti nutraukiama, tinkamas nustatymas yra akivaizdžiai būtinas pagrįstam ir teisingam sprendimui byloje priimti.
17. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka BPK 332 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pagal paduotą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas turi nuosekliai ir išsamiai įvertinti visas BK 29 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas ir motyvuotai dėl jų pasisakyti.
18. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
19. Pažymėtina, kad, teisėjų kolegijai nutarus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato E. Kisieliaus prašymas priteisti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atstovavimo išlaidų atlyginimą iš A. K. paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
Danutė Jočienė
