Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui

Administracinė byla Nr. eI3-780-809/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02100-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei J. U.,

atsakovo atstovei A. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams R. N. (R. N.) ir S. M. (S. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, tretieji suinteresuotieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Densas“.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – ir atsakovas, VĮ Valstybės žemės fondas) 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S-3971 priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėja E. M. įpareigota iki 2021 m. lapkričio 21 d. žemės sklype, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) teisės aktų nustatyta tvarka suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu, atsakingu už melioraciją; ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti dalies melioracijos projekto (P7 19987, Nr. 5-a d-125 mm) atstatymo darbus.

Pareiškėja skunde nurodė, jog atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos teigimu, jai nėra žinomi ir ji nėra gavusi nei vieno iš atsakovo Sprendime nurodytų dokumentų ir jų priedų, t. y.: 1) 2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33 (1)-3589 ir kartu su raštu minimų priedų. Pareiškėjai nėra žinoma apie kokius melioracijos ar drenažo sistemos atstatymo darbus yra kalbama; 2) 2020 m. spalio 27 d. melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akto Nr. PA-58; 3) 2020 m. spalio 29 d. rašto Nr. S-10312 „Dėl žemės sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai įrengto nepratekamo paviršinio vandens telikino“ ir jo priedai.

Pareiškėja pažymi, jog jai yra žinoma tik viena faktinė aplinkybė, susijusi su Sprendime nurodytais dalyvaujančiais asmenimis. Prie Sprendimo pateiktas 2021 m. gegužės 20 d. Melioracijos sistemos patikrinimo dalyvių sąrašas, kuriame 8 numeriu įrašytas M. O., kaip pareiškėjos E. M. įgaliotas asmuo. Taip pat padarytas įrašas, jog šis asmuo atsisakė pasirašyti patikrinimo akte. Pareiškėjai paklausus savo tėvo M. O., ar jam yra žinomos kokios nors aplinkybės, susijusios su raštu, pastarasis paaiškino, jog kadangi M. O. gyvena šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., 2021 m. gegužės 20 d. jis pastebėjo, jog prie pareiškėjai priklausančio pastato, esančio ant valstybinio žemės sklypo tuo pačiu adresu, yra susirinkę daug žmonių. M. O. nuvažiavo pažiūrėti, kas ir kokiu tikslu yra susirinkę prie pareiškėjai priklausančio pastato. M. O. atvykus, ten stovėjo keletas asmenų, kurie pradėjo teigti, neva E. M. vykdė kažkokius kasinėjimo darbus ir neva išardė melioracijos įrenginius, todėl turi atstatyti viską į pradinę padėti. Atvykę asmenys neturėjo jokių dokumentų (pavyzdžiui, melioracijos įrenginių projekto, atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų ir pan.), jokios įrangos (pavyzdžiui, kurios pagalba būtų nustatyta, kur ir kurioje vietoje tariamai buvo melioracijos įrenginiai ir tariamai dabar jų nėra), neturėjo jokios technikos (kad patikrinti, jei tokie įrenginiai buvo, kad jų nėra), ir apskritai jokių melioracijos įrenginių buvimo/ nebuvo patikrinimo veiksmų neatliko. M. O. paaiškino, jog jis nėra nei įgaliotas asmuo, nei apskritai valstybinė žemės nuomos sutartis su pareiškėja E. M. yra sudaryta (t. y. ji tuo metu jau buvo nutraukta, o M. O. turėjo įgaliojimus, tik susijusius su E. M. nuosavybės teise priklausiu pastatu).

Pareiškėjos įsitikinimu, valstybiniame žemės sklype niekada nebuvo ir negalėjo būti melioracijos sistema (įrenginiai), kadangi: niekada valstybiniame žemės sklype, kuriame tariamai pareiškėja išardė melioracijos įrenginius nebuvo registruoti jokie melioracijos įrenginiai, nebuvo nustatytos jokios melioracijos įrenginių apsaugos zonos. Pareiškėja ir po 2017 m. balandžio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nėra gavusi jokio pranešimo apie naujai nustatytas valstybiniame žemės sklype melioracijos įrenginių apsaugas zonas.

Pareiškėja nurodo, jog ji jokių kasinėjimo ar dirbtinio tvenkinio įrengimo darbų nevykdė.

Pareiškėja taip pat akcentuoja, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, yra be motyvų motyvuotas, todėl neteisėtas ir nepagrįstas. Ginčijame Sprendime apskritai nėra nurodyti jokie teisės norminiai aktai, kuriais remiantis pareiškėja (nebūdama valstybinės žemės sklypo naudota/ nuomininkė ir nesant jokių duomenų apie tariamai buvusius ar tariamai išardytus melioracijos sistemos įrenginius) įpareigojama atlikti konkrečius veiksmus.

Akcentuoja, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėja negavo nei vieno dokumento, kuriuo remiantis atsakovas priėmė sprendimą ir įpareigojo atlikti veiksmus, ginčijamas sprendimas nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis (pareiškėjos žiniomis melioracijos sistema ar įrenginiai nebuvo ir negalėjo būti įrengti valstybinės žemės sklype), nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, jog pareiškėjai kada nors buvo pranešta apie tariamai esamą melioracijos sistemą ar jos įrenginius, pareiškėja jokių veiksmų neatliko.

Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, jog pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra informacinis dokumentas pareiškėjai, kuriuo ji buvo informuota apie tai, kad atsakovo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Nemenčinės seniūnijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus atstovai 2021 m. gegužės 20 d. nuvyko į Žemės sklypą ir apžiūrėjo situaciją vietovėje bei informavo pareiškėją raštu apie tai, ką nutarė suinteresuotų institucijų dalyviai.

Pažymi, kad pagal Melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės žemės fondo direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. GĮ-380 „Dėl melioracijos darbų valstybinės priežiūros ir melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punktą „Atliekant melioracijos darbų ir melioracijos sistemos naudojimo patikrinimus į patikrinimus gali būti kviečiami kitų viešojo administravimo subjektų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys“. Todėl į situacijos apžiūrą vietoje buvo nuspręsta vykti dalyvaujant visų aukščiau paminėtų institucijų atstovams. Kvietimas 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-3492 „Dėl dalyvavimo melioracijos sistemos patikrinimo vietovėje“ buvo išsiųstas ir pareiškėjai registruotu paštu ir elektroniniu paštu pareiškėjos paštu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint situaciją vietoje dalyvavo ir pareiškėjos įgaliotu asmeniu prisistatęs atstovas M. O., kuris 2021 m. gegužės 20 d. patikrinimo vietoje dalyvavusių asmenų sąraše pasirašyti atsisakė.

Nurodo, jog 2021 m. gegužės 20 d. apžiūros vietovėje metu buvo išsiaiškinta, kad nors tarp Žemės sklypo duomenų specialiųjų sąlygų nėra nurodyta, jog Žemės sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo ir naudoja Vilniaus rajono savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje saugoma dokumentacija, kad Žemės sklypo teritorijoje pagal melioracijos projektus buvo melioruota žemė, t. y. kad 1982 m. melioracijos projekto P7 1982 įgyvendinimo metu Žemės sklype buvo įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos (Nr. 5-a d-125 mm), kurios buvo pažeistos kasimo darbų vykdymo metu, kai pareiškėja nuomojo Žemės sklypą.

Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - konservacinė, naudojimo būdas - kultūros paveldo objektų žemės sklypai. Žemės sklypo teritorija privalo būti ypatingai saugoma. Atsakovo įsitikinimu, netgi tuo atveju, jeigu pareiškėja norėjo Žemės sklype atlikti bent kokius kasimo darbus ir netgi jeigu nežinojo, kad Žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos statiniai, ji privalėjo pagal teisės aktų reikalavimus gauti leidimus ir suderinimus kasimo darbų vykdymui iš institucijų, kurių turtui ar interesams galėjo būti padaryta žala, t. y. NŽT, kuri Žemės sklypą valdo patikėjimo teise, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir t.t. Jei pareiškėja būtų kreipusis į paminėtas institucijas, sprendimų dėl leidimų išdavimo ar neišdavimo metu būtų išsiaiškinta, jog Žemės sklype yra įrengti valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai. Juolab, kad Žemės sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai informaciją rasti galima ir viešai https://www.geoportal.lt/geoportal/ duomenų bazėje. Atsakovas mano, kad pareiškėja, pasinaudodama situacija, jog Žemės sklypo dokumentuose yra įsivėlusi klaida, klaidina teismą, jog ji atlikdama kasinėjimo darbus Žemės sklype, nežinojo, kad Žemės sklype - kuris yra konservacinės paskirties ir yra saugomoje teritorijoje, yra įrengti valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Pažymi, jog pareiškėja yra gavusi atsakovo jai siųstą m. spalio 29 d. raštą Nr. S-10312 su priedais, kuris pareiškėjai asmeniškai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 3 d., taip pat atsakovo 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. S-3492, kuris pareiškėjai buvo siųstas ir registruotu paštu, ir elektroniniu pareiškėjos paštu (duomenys neskelbtini). Minėtu elektroniniu paštu pareiškėja atsakovui taip pat teikė skundus. Dėl raštų ar dokumentų, kurie buvo parengti ne atsakovo, pareiškėja turėtų kreiptis į tuos raštus parengusias institucijas.

Teisės aktai, kurie buvo pažeisti buvo nurodyti 2020 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. PA-58, Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus vadovui atliekant žemės sklypo apžiūrą vietoje. Akto kopija pareiškėjai buvo pridėta prie 2020 m. spalio 29 d. rašto Nr. S-10312, kuris buvo įteiktas pareiškėjai. Pareiškėjos taip pat buvo prašoma geranoriškai pašalinti apžiūros vietoje metu nustatytus pažeidimus., tačiau kad pareiškėja geranoriškai nepašalino nustatytų pažeidimų, 2020 m. gegužės 20 d. įsitikino ir apžiūrą vietoje atlikę aukščiau minėtų institucijų pareigūnai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius gavo 2020 m. liepos 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos raštą Nr. (18.2)-AD-5-10524 „Dėl nuomos sutarties sąlygų“, prašant įvertinti ar pareiškėja atlikdama žemės sklypo tvarkymo bei vandens telkinių nuleidimo darbus nepažeidė sutarties sąlygų, taip pat persiųstą Valdybai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. raštą Nr. A33(l)-4296 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuose pateikiama informacija apie galimai pažeistas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas atliekant žemės sklypo tvarkymo darbus.

Siekiant nustatyti ar buvo pažeistos Nuomos sutarties sąlygos dėl aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo objektų naudojimo, Žemės sklypo specialiųjų sąlygų naudojimo ir galimo pažeidimo, Skyrius kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamentą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą (toliau – ir Valdyba).

2020 m. spalio 1 d. buvo gautas Valdybos raštas Nr. (18.2.)-AD5-16949, kuriuo informuojama, kad neplaninio patikrinimo metu 2020 m. birželio 17 d. Valdybos pareigūnai atliko minėto žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad yra visiškai išleistas tvenkinys (koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuris naujai iškastu grioviu sujungtas su Bevardžiu tvenkiniu (k. (duomenys neskelbtini)), ko pasėkoje abiejų tvenkinių vandens lygis yra pažemintas 90 cm. Bendras pažeminto vandens lygio plotas 0,9095 ha. Iškasus griovį pažeistos paviršinių vandens telkinių apsaugos zona ir paviršinių vandenų apsaugos juosta. Bendras žolinės augalijos sunaikinimo ar sužalojimo plotas 228 m2. Taip pat konstatuota, kad minėti darbai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 3 p., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 2 d, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Dl-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo nustatytų 25 p. reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas pažeidė sutarties ir įstatymų sąlygas, 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr.48SD-12799-(14.48.136 E.) informavo pareiškėją, kad Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo gavimo. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2020-12-09 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48V|-2224-(14.48.2 E.) „Dėl 2017 m. balandžio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 48SŽN-24-(14.48.54.) nutraukimo“.

Mano, kad sutarties nutraukimas neatleidžia buvusio nuomininko, t.y. pareiškėjos nuo atsakomybės už neleistinus veiksmus, kurie buvo vykdomi žemės nuomos laikotarpiu, todėl Valstybės žemės fondo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “Densas” pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. UAB „Densas“ sudarė ginčijamo Žemės sklypo Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 48SŽN-81-(14.48.55 E.). Nuomojame Žemės sklype UAB „Densas" nuosavybės teise priklauso pastatai (daržinė, ferma, kontrolinis punktas, sandėlis, kiti kiemo statiniai), kurie yra išlikusio Raudondvario dvaro sodybos elementai. UAB „Densas" priklausantys pastatai yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Žemės sklype yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos: Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos.

Pažymi, jog jokių veiksmų / darbų atlikti jis neketina leisti pareiškėjai E. M., kadangi UAB „Densas" ketina rekonstruoti bendrovei nuosavybės teise priklausančius pastatus ir sutvarkyti visą Žemės sklypą (Raudondvario dvaro teritoriją), įrengti parką, pėsčiųjų takus, sutvarkyti tvenkinius ir pan. tikslu renovuoti ne tik Raudondvario dvarą, bet ir sutvarkyti visą Žemės sklypą. Pastatai ir visa teritorija bus atvira visuomenei, skirta ne tik pramoginiams, bet ir rekreaciniams tikslams. Tuo tikslu UAB „Densas" vykdo paruošiamuosius veiksmus, reikalingus gauti visus sutikimus, leidimus, parengti projektus ir pradėti rekonstrukcijos bei aplinkos tvarkymo darbus. Nurodo, jog kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti tvenkinio atstatymo projektavimo sąlygas. Kol kas UAB „Densas" nėra gavęs tvenkinių sutvarkymo projektavimo sąlygų, jos yra rengiamos.

UAB „Densas" teikiama Valstybinės žemės nuomos sutartis ir išrašas iš nekilnojamojo turto registro apie Žemės sklype nustatytus veiklos apribojimus, įregistruotas apsaugos zonas, servitutus ir pan. patvirtina, jog UAB „Densas“ taip pat nei Žemės sklypo nuomos sutartyje, nei VĮ Registru centras Žemės sklypo pažymėjime nėra jokiu duomenų apie įregistruotus melioracijos įrenginius ir jų apsaugos zonas. Ši faktinė aplinkybė UAB „Densas“ nebuvo atskleista, jokių papildomų pranešimų UAB „Densas“ nėra gavęs. Todėl remiantis pareiškėjos skunde nurodytais teisės norminiai aktais institucija, nepranešusi nuomininkui apie nustatytus apribojimus, negali reikalauti atlikti to, ko niekada nėra ir nebuvo ar teigti, jog neva nuomininkas pažeidė kažką, nors niekada neinformavo nuomininko apie tam tikrų ribojimų buvimą;

Jeigu Žemės sklype būtų kokie nors melioracijos įrenginiai ir jeigu juos pareiškėja būtų pažeidusi (išardžiusi ar pan.), akivaizdu, jog matytųsi melioracijos įrenginių / sistemos pažeidimo pasekmės. Faktiškai UAB „Densas“ jokių pasekmių (padidėjusio vandens kiekio ar pan.) Žemės sklype iki šiol nepastebėjo. Todėl logiškas, jog jokie ribojimai, susiję su melioracijos įrenginiais Žemės sklype, neįregistruoti VĮ Registrų centras būtent dėl to, kad melioracijos įrenginių ten nėra. Nelogiška ir tai, kad melioracijos įrenginiai būtų įrengti Raudondvario dvaro teritorijoje, kurio žemė nebuvo ir neturėjo būti dirbama, kurioje yra sukurti dirbtiniai vandens telkiniai.

UAB „Densas“ nuomojamame Žemės sklype nėra jokių melioracijos įrenginių žymenų. Pagal minėtą reglamentą melioracijos įrenginiai įrengiami 2 m. gylyje arba dar giliau. Žemės sklype nėra atlikta jokių 2 m. gylio žemės darbų, nėra iškasta jokių naujų tvenkinių. Tiek pagal seną dvaro archyvinę bylą, tiek pagal žemės sklypo planą, Žemės sklype visada buvo ir yra esami 3 vandens telkiniai.

Pažymi, jog bet kokie pareiškėjos, taip pat ir kitų institucijų veiksmai žemės sklype, negalimi ir nesuderinami su UAB „Densas“ ketinamais vykdyti Žemės sklypo sutvarkymo darbais. UAB „Densas“ gavęs iš Vilniaus rajono savivaldybės projektavimo sąlygas, jeigu reikės, pats tvarkys melioracijos įrenginius, todėl nėra jokio poreikio vykdyti skundžiamą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys NŽT ir UAB „Densas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai.

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėja įpareigota suderinti melioracijos sistemos atstatymo-pertvarkymo projektą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir atlikti dalies melioracijos projekto (P7 19987, Nr. 5-a d-125 mm) atstatymo darbus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. balandžio 5 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 48SŽN-24-(14.48.54.) (toliau – ir Nuomos sutartis) pareiškėjai buvo išnuomotas 4,8834 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus rajono skyrius gavo 2020 m. liepos 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos raštą Nr. (18.2)-AD-5-10524 „Dėl nuomos sutarties sąlygų“, prašant įvertinti ar pareiškėja atlikdama žemės sklypo tvarkymo bei vandens telkinių nuleidimo darbus nepažeidė sutarties sąlygų, taip pat persiųstą Valdybai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 17 d. raštą Nr. A33(l)-4296 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriuose pateikiama informacija apie galimai pažeistas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas atliekant žemės sklypo tvarkymo darbus.

Siekiant nustatyti ar buvo pažeistos Nuomos sutarties sąlygos dėl aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo objektų naudojimo, Žemės sklypo specialiųjų sąlygų naudojimo ir galimo pažeidimo, NŽT Vilniaus rajono skyrius kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamentą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą.

2020 m. spalio 1 d. Valdybos raštu Nr. (18.2.)-AD5-16949 NŽT buvo informuota, kad neplaninio patikrinimo metu 2020 m. birželio 17 d. Valdybos pareigūnai atliko minėto žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad yra visiškai išleistas tvenkinys (koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kuris naujai iškastu grioviu sujungtas su Bevardžiu tvenkiniu (k. 12030061), ko pasėkoje abiejų tvenkinių vandens lygis yra pažemintas 90 cm. Bendras pažeminto vandens lygio plotas 0,9095 ha. Iškasus griovį pažeistos paviršinių vandens telkinių apsaugos zona ir paviršinių vandenų apsaugos juosta. Bendras žolinės augalijos sunaikinimo ar sužalojimo plotas 228 m2. Taip pat konstatuota, kad minėti darbai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 3 p., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 2 d, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Dl-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo nustatytų 25 p. reikalavimus.

2020 m. spalio 2 d. raštu Nr.48SD-12799-(14.48.136 E.) NŽT informavo pareiškėją, kad Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo gavimo. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 9 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48V|-2224-(14.48.2 E.) „Dėl 2017 m. balandžio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 48SŽN-24-(14.48.54.) nutraukimo“.

2021 m. rugsėjo 15 d. trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Densas“ sudarė Žemės sklypo Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 48SŽN-81-(14.48.55E).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomą, 13 dalimi, įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis; kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 9 str. 13 d.).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje yra numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, viena iš jų, žemės naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Nuomos sutarties 6 punkte nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos, plotas 2842 kv. m.; saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, plotas 3110 kv. m.; vandens telkiniai, plotas 15580 kv. m.; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, plotas 44103 kv. m.; elektros linijų apsaugos zonos, plotas 2819 kv. m.; kelių apsaugos zonos, plotas 4018 kv. m. Šios sutarties 7 punkte numatyta, jog kitų žemės naudojimo apribojimų nėra. Sutarties 8 punkte nurodyta, jog nėra žemės servitutų ir kitų daiktinių teisių. Pagal Nuomos sutarties 14 punktą nuomininkas įsipareigoja laikytis šios sutarties ir įstatymų. Už jų nevykdymą jis atsako pagal įstatymus. Nuomos sutarties 13 punktas numato atsakomybę už šios sutarties pažeidimus: Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo Žemės sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo ir naudoja Vilniaus rajono savivaldybė. Pažymėtina, jog kaip atsakovas teismui nurodė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje yra saugoma dokumentacija, kad Žemės sklypo teritorijoje pagal melioracijos projektus buvo melioruota žemė, t. y. kad 1982 m. melioracijos projekto P7 1982 įgyvendinimo metu Žemės sklype buvo įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos (Nr. 5-a d-125 mm). Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat pripažino, jog minėta dokumentacija yra savivaldybės žinioje.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2017 m. gegužės 29 d. duomenimis (pareiškėjos Nuomos sutarties sudarymo metu) ginčo Žemės sklype nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (9 punktas): paviršinio vandens telkinių zonos; saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje; vandens telkiniai; nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos; elektros linijų apsaugos zonos; kelių apsaugos zonos.

Taigi, tarp Žemės sklypo duomenų specialiųjų sąlygų nėra nurodyta, jog Žemės sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai. Minėta informacija dėl melioracijos sistemų įrengimo Žemės sklype disponavo tik trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Ginčo specialiosios sąlygos nebuvo įregistruotos viešuose registruose. Pareiškėja skunde teismui nurodė, jog apie melioracijos statinius Žemės sklype jai nebuvo žinoma. Duomenų, jog pareiškėja žinojo ar buvo informuota apie melioracijos sistemų įrengimą nuomojamojoje valstybinėje žemėje, nėra, tokių duomenų į bylą nepateikė nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, reikalauja pareiškėjos suderinti melioracijos sistemos atstatymo – pertvarkymo projektą ir atlikti melioracijos atstatymo darbus ginčo Žemės sklype.

Priimdama Sprendimą, atsakovė veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės priimtas Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas, o pareiškėjos skundas tenkinamas.

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjos skundas tenkintas, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 22,50 Eur, kuris priteistinas iš atsakovės pareiškėjos naudai.

Proceso šalys išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau kuriuos teismas laiko neesminiais ir detaliau dėl kiekvieno iš jų nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos E. M. skundą tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2021 m. gegužės 25 d. raštą Nr. S-3971.

Priteisti pareiškėjai E. M. iš atsakovės valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė