Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendis pakeistas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-123/2010

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.7.4.

2.1.2.11.

3.1.5.7.

1.1.4.5.2.(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Radišauskui,

gynėjams advokatams Gintarui Putvinskui, Tomui Meidui, Stasiui Zabitai,

nuteistiesiems P. K., A. G.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K., I. R. (I. R.), V. E. (V. E.) ir A. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendis pakeistas:

P. K. nusikalstama veika iš BK 229 straipsnio perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnautoju teisėsaugos institucijose ketverius metus.

A. G. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės:

kad A. G. 2005 metais, nenustatytu laiku, įgijo 2000 vnt. tablečių (140,89 g MDMA), jas nenustatytose vietose laikė iki 2005 m. gruodžio mėnesio ir perdavė R. J.;

kad A. G. 2006 m. sausio mėnesį iš R. G. įgijo 6500 vnt. tablečių (457,6 g MDMA) ir jas išplatino nenustatytomis aplinkybėmis.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P. K., I. R. išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigos veikos), V. E. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. vasario 20 d. veika), S. S. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 13-14 veika) bei V. U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

P. K. nuteistas:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 13 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio pabaigos veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnį subendrinus apėmimo būdu, ir iš dalies jas sudėjus, galutinė subendrinta bausmė P. K. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

I. R. nuteistas:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio pabaigos veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė I. R. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

V. E. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (2006 m. vasario 20 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

P. K. ir A. G. skundžia ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria:

A. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams;

P. K. nuteistas pagal BK 229 straipsnį atimant teisę dirbti valstybės tarnautoju teisėsaugos institucijose ketverius metus;

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. Ž., V. U., S. S., R. J., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio atmesti kasacinius skundus, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. S., P. K., I. R. bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G., veikdami organizuota grupe, I. R. 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai susitarus su nenustatytu asmeniu, vardu „Žilvinas“, nusiperkant neteisėtai įgytų didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių, šias psichotropines medžiagas atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių r., nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas; apie tai pranešė valstybės pareigūnui – (duomenys neskelbtini) P. K., kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas kartu su I. R. organizuota grupe, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstant vaidmenimis, t. y.: P. K., žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie restorano „Bernelių užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. sudalyvauti neva slaptoje operacijoje - nuvykti prie restorano „Bernelių užeiga" ir neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių), įgytas medžiagas neteisėtai atgabenti į Vilnių ir jas perduoti S. S., kuris atgabentas medžiagas parduotų planuojamam sulaikyti A. M.. Paskui I. R., įgyvendindamas su P. K. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m. gruodžio 11 ar 12 dieną bei 2005 m. gruodžio 13 d., Vilniuje, prie V. Kavoliuko g. esančio 33 namo, susitiko su R. G., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, įkalbinėdamas palenkė pastarąjį sudalyvauti minėtoje neva slaptoje operacijoje. 2005 m. gruodžio 13 d., apie 16.00 val., I. R. kartu su prie šios nusikalstamos veikos prisidėjusiu organizuotos grupės nariu R. G. automobiliu „Mercedes Benz“ 300 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. G., P. K. juos atskiru automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga", esančio Kaišiadorių r. prie magistralės Vilnius - Kaunas, kur iš nenustatyto asmens nusiperkant neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turint tikslą įgytas medžiagas parduoti ir kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (2005 m. gruodžio 13 d.) įgytą didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje „Mercedes Benz 300“, lydint ir saugumą užtikrinant P. K., nuo 16.00 iki 18.00 val. neteisėtai gabeno nuo restorano „Bernelių užeiga“ į Vilnių, į iš anksto su P. K. sutartą vietą - Vilniuje, V. Kavoliuko g. 2, prie garažų bendrijos, kur prie organizuotos grupės narių P. K., R. G., I. R. daromos nusikalstamos veikos prisidėjo S. S. bei po to kartu su minėtais organizuotos grupės nariais aptarė dalies iš Kaišiadorių rajono atgabentų psichotropinių medžiagų - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA, pardavimo planuojamam sulaikyti A. M. aplinkybes, susitariant šias medžiagas A. M. perduoti 2005 m. gruodžio 14 d. Vilniuje, prie Naugarduko g. 56 namo. Po to, I. R., dalyvaujant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. G., organizuotos grupės nariui P. K., prie minėtos garažų bendrijos organizuotos grupės nariui S. S. perdavė iš Kaišiadorių rajono atgabentas psichotropines medžiagas - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos – MDMA, įdėtas į 500 ml plastikinį indelį su užrašu „Daumantų majonezas“. S. S. perduotas psichotropines medžiagas (21.865 g MDMA) tą pačią dieną nugabeno ir neteisėtai laikė bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o 2005 m. gruodžio 14 d., apie 20.00 val., šias psichotropines medžiagas atgabeno iki Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje, ir jas neteisėtai pardavė A. M., po ko pastarasis P. K. ir kitų Vilniaus m. VPK KP NTT Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnų tuoj pat buvo sulaikytas. 2005 m. gruodžio 14 d., 20.40 val., apžiūrėjus A. M. automobilį „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame buvo surastas ir išimtas 500 ml plastikinis indelis su užrašu „Daumantų majonezas" su 500 vnt. rausvos spalvos tablečių, įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA.

Taip pat P. K., I. R. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. G., veikdami organizuota grupe, I. R. 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai susitarus su nenustatytu asmeniu vardu „Žilvinas“ nusiperkant neteisėtai įgytą didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių, šias psichotropines medžiagas atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas, apie ką pranešė valstybės pareigūnui – (duomenys neskelbtini) P. K., kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas organizuota grupe kartu su I. R. bei vėliau prie šios nusikalstamos veikos prisidėjusiu organizuotos grupės nariu – R. G., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 39¹ str. pagrindu, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstant vaidmenimis, tai yra: 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, nenustatytą dieną, P. K. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame Trakų r., (duomenys neskelbtini), P. K., I. R., R. G. aptarė planuojamo pakartotinio vykimo įsigyti psichotropinių medžiagų prie paminėto restorano „Bernelių užeiga" maršrutą, išvykimo datą ir laiką. P. K., žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie paminėto restorano „Bernelių užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. pakartotinai sudalyvauti neva slaptoje operacijoje - nuvykti prie paminėto restorano „Bernelių užeiga", kur neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių), siekiant tokiu būdu nustatyti psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponuojančius asmenis. Paskui I. R., įgyvendindamas su P. K. ir R. G. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 16.00 val., kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu organizuotos grupės nariu R. G. automobiliu „Nissan Terrano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. G., P. K. juos atskiru automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga", esančio Kaišiadorių r., prie magistralės Vilnius - Kaunas, kur apie 17.00-17.30 val. iš nenustatytų asmenų nusiperkant neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turint tikslą įgytas medžiagas parduoti ir kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną įgytą didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje „Nissan Terrano“, lydint ir saugumą užtikrinant P. K., nuo 17.30 iki 19.00 val. neteisėtai gabeno nuo minėto restorano „Berneliu užeiga" į Vilnių, pakeliui į Vilnių - pavažiavus apie 2 km nuo šio restorano, sustojo magistralės Vilnius-Kaunas kelkraštyje, kur P. K. neteisėtai perdavė 2 vnt. „Ekstazy“ tablečių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,087 g psichotropinės medžiagos MDMA, o likusį didelį kiekį psichotropinių medžiagų neteisėtai atgabeno į Vilnių.

V. E. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu R. G., neteisėtai disponavo (pardavė) didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: V. E. ir R. G. 2006 m. vasario 20 d., prie parduotuvės “Maxima”, esančios Vilniuje, Gabijos g. 30 A, veikdami organizuota grupe, nusikalstamai susitarė su D. Š. už 6000 Lt parduoti jam didelį kiekį narkotinės medžiagos – 10.507 +/- 0.59 g heroino ir 0.537 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, šias medžiagas atsiimant V. E. bute, Vilniuje,(duomenys neskelbtini). Vėliau R. G. ir V. E., vykdydami minėtą nusikalstamą susitarimą, D. Š. jiems sumokėjus 6000 Lt, šias medžiagas 2006 m. vasario 20 d., apie 20 val., V. E. pardavė D. Š., kuris šias įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno savo automobiliu ir buvo sulaikytas. Tokiais veiksmais V. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje.

A. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 d. ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, jog 2005 m. spalio mėnesį susitaręs su R. J., kad pastarasis pardavinės jo neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas, R. G. atsiųstas iš Olandijos psichotropines medžiagas – 3500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 246,4 g MDMA įgijo A. G. ir pagal išankstinį susitarimą per du kartus tikslu parduoti perdavė kitam organizuotos grupės nariui R. J..

Kasaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius teigia, kad nenustačius jo dalyvavimo organizuotoje grupėje ir esant teismo išvadoms, jog jis pats realiai psichotropinių medžiagų neįgijo, jų faktiškai negabeno, už šias medžiagas pinigų nemokėjo, nesitarė su narkotinių medžiagų pardavėjais, pats tiesiogiai šių medžiagų neišplatino, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai jam taikė BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismas, nenustatęs jokių jo veiksmų, leidžiančių teigti, kad jis susitarė su kitais asmenimis organizuota grupe daryti nusikaltimus, padarė neteisingą išvadą, kad jo atlikti veiksmai nėra nukreipti nustatyti ir sulaikyti nusikaltimus darančius asmenis bei netinkamai jam taikė BK 25 straipsnio nuostatas, vertindamas jo veiksmus kaip dalyvavimą organizuotoje grupėje darant kitiems asmenims nusikaltimą. Pagal BK 24 straipsnį būtini bendrininkavimo požymiai yra tyčia ir susitarimas. Nė vieno šių požymių jo veiksmuose teismas nenustatė, todėl negalima teigti, kad jis dalyvavo organizuotoje nusikaltėlių grupėje, kur yra būtinas ten dalyvaujančių asmenų pasiskirstymas vaidmenimis. Kasatorius teigia, kad psichotropines medžiagas platinantys asmenys buvo sulaikyti pagal jo surinktus operatyvinius duomenis ir aktyviai dalyvaujant sulaikyme, todėl teismas negalėjo pripažinti, jog jis neatliko (duomenys neskelbtini) pareigų ir padarė didelę žalą valstybei. P. K. mano, kad jo veiksmai nesulaikant psichotropines medžiagas įgijusių asmenų 2005 m. gruodžio mėn. prie „Bernelių užeigos“ buvo pagrįsti ir neprieštaravo jokioms jo tarnybos atlikimą reglamentuojančių teisinių aktų nuostatoms. Šis atvejis galėjo būti vertinamas tik kaip drausminio pobūdžio nusižengimas tarnybos tvarkai, todėl jo veiksmai negalėjo būti pripažinti nusikaltimais, numatytais BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 229 straipsnyje.

Kasaciniu skundu I. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertindamas byloje esančius įrodymus, nes juos neišsamiai ištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp skirtingų asmenų parodymų, jo kaltę grindė tik ištirtų duomenų fragmentais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas nustatydamas, kad kasatorius tyčia siekė įsigyti ir disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Teismas, vertindamas jo veiksmus, kaip nusikalstamus, nepaisė būtinųjų veikos sudėties požymių sąsajos ir iš esmės nuosprendį grįsdamas tik objektyviaisiais požymiais, nepakankamai dėmesio skyrė jo vidiniam suvokimui, t. y. tam, ką jis darė, dėl ko ir ko siekė. Kasatorius teigia, kad jis pagrįstai tikėjosi ir galvojo, kad veikė teisėtai, kaip operatyvinės veiklos dalyvis be jokios tiesioginės tyčios padaryti veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino jo veiksmus kaip atliktus organizuota grupe, nes neatskleidė šios bendrininkavimo formos požymių pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, jų atskirai neidentifikavo.

Kasaciniu skundu V. E. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintais įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimais. V. E. nurodo, kad jo veiksmai objektyviai nors ir gali būti vertinami kaip nusikalstami, tačiau subjektyviuoju požiūriu nėra tyčiniai, nenustatyta neginčijamų nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, visų subjektyviųjų požymių. Kasatorius savo veiksmus bei elgesį vertina kaip juridinę klaidą, turinčią pateisinamąjį pobūdį. V. E. teigia juridiškai neteisingai įvertinęs įvykio aplinkybes ir jis neturėjo tyčios neteisėtai disponuoti (parduoti) dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu ir iš anksto apie tai informavo teisėsaugos institucijas. Kasatorius nurodo, kad jis veikė manydamas, kad pareigūnas P. K. tinkamai formalizuos ir juridiškai fiksuos visus veiksmus, kurių ėmėsi kasatorius. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino jo veiksmus kaip atliktus organizuota grupe, nes neatskleidė šios bendrininkavimo formos požymių pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, jų atskirai neidentifikavo, o tik apsiribojo teiginiu, kad jis veikė organizuota grupe.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir jį išteisinti arba grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti bei šiurkščiai pažeidžiantys žmogaus teises. Teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismai, kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl to neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta itin griežta bausmė, neatitinkanti bausmės paskyrimo tikslų ir visiškai neadekvati kaltei (BK 2 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 5 dalis). Kasatorius teigia, kad šiame nusikaltime nebuvo organizuotos grupės sudėties, nes jis nebuvo nei vykdytojas, nei organizatorius, jo veiksmai pasireiškė tik tuo, jog suvedė R. G. ir R. J., jokių kitų veiksmų jis neatliko. A. G. teigia, kad teismų sprendimai nėra pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir panaikino kai kurias aprašomosios dalies aplinkybes, tačiau kaltę vis tiek nustatė klaidingai, kaip klaidingai nustatė ir aplinkybes dėl narkotinių psichotropinių medžiagų kiekio ir perdavimo fakto, organizuotos grupės inkriminavimo.

Nuteistųjų P. K., V. E., I. R. ir A. G. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų

Visi kasaciniai skundai paduoti dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir visi skundai iš esmės vienodo turinio. P. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalį dėl jo nuteisimo ir bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas), V. E. ir I. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas). Nuteistasis A. G. taip pat skundžia ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį tais pačiais pagrindais ir prašo arba bylą nutraukti, arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Esant tokiam prašymui negalima nustatyti kasacinio nagrinėjimo ribų.

Formaliai kasaciniai skundai atitinka vieną iš BPK 368 straipsnio 2 dalyje suformuluotą reikalavimą – nurodyti kasatoriaus prašymą. Tačiau kasatoriaus prašymas negali būti abstraktus, skunde turi būti nurodyta pageidaujamo teismo sprendimo formuluotė. Tuo tarpu, kasatorių prašymai nesutampa su skunduose išdėstytais motyvais ir nurodytais kasacinio apskundimo pagrindais.

Nuteistasis P. K. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai (reiktų suprasti neišsamiai) išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 2 dalį taikant 25 straipsnio 3 dalies nuostatą ir prašo kasacinės instancijos teismą bylą jam nutraukti. Toks sprendimas negalimas, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t.y. tikrina tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Nuteistieji V. E., I. R. ir A. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. BPK 382 straipsnio 5 punkte numatyta nutartis priimama tuo atveju, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tačiau kasatoriai tokių pažeidimų arba nenurodo, arba nurodo deklaratyviai.

Nuteistasis P. K. kasaciniame skunde nenurodo nė vieno BPK straipsnio, kurio reikalavimai, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo pažeisti, tik nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį (nenurodo kurį nuosprendį).

Nuteistieji V. E. ir I. R. kasaciniuose skunduose nurodo tuos pačius BPK straipsnius, kurių, jų nuomone, reikalavimus pažeidė apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad abu kasatoriai nurodo BPK 1 dalies 2 punkto, 3 dalies reikalavimų pažeidimą, tačiau nenurodo konkretaus BPK straipsnio. Toliau kasatoriai deklaratyviai nurodo BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, o I. R. dar ir BPK 324 straipsnio 10 dalį ir 331 straipsnio 10 dalį, kurių reikalavimus pažeidė apeliacinės instancijos teismas. Nuteistasis A. G. apsiriboja nuoroda į BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

Nors nuteistieji V. E. ir I. R. nurodo konkrečiai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą, o nuteistasis A. G. apskritai nurodo į BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą, tačiau visi jie iš esmės nesutinka su teismų išvadomis dėl pripažintų įrodytomis bylos aplinkybėmis, t. y. ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą (V. E. ir I. R.), o A. G. ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą.

Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina, tačiau patikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų.

Tikrinant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vykdymą, pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kasatoriai neginčija įrodymų leistinumo principo laikymosi, tačiau nesutinka su išvadomis dėl jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir priimtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendis, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. E. ir I. R. visiško išteisinimo ir P. K. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Taip pat šiuo nuosprendžiu sumažinta kaltinimo apimtis nuteistajam A. G..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, gautais neteisėtais būdais, arba įrodymai yra nepatikimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, yra išlaikyta svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

Nors Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendis apsunkintas pertekliniais pakartojimais, tačiau iš esmės atitinka BPK 304, 305, 307, 331 straipsnių reikalavimus. Nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė kiekvieno kaltininko nusikalstamų veikų aplinkybėms patvirtinti. Patikrinusi kasacinių skundų argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas P. K., I. R., V. E. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo pagal BPK 260 straipsnio 2 dalį išteisino patikėjęs vien kaltinamųjų versijomis, nors ir pripažino jų veikose objektyviųjų BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nekartoja P. K., I. R. ir V. E. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jas vertina taip, kaip išdėstyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Pažymėtina, kad ir kasatoriai jų neginčija, tik nesutinka su šių aplinkybių teisiniu įvertinimu, taigi ir su nusikalstamų veikų kvalifikavimu.

Tačiau, kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, P. K. dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš I. R., R. G. ir S. S., nusikalstamoje veikoje. P. K. 2005 m. gruodžio 13 d. ir gruodžio mėnesio pabaigoje sudarė sąlygas I. R. ir R. G. be rizikos iš Kaišiadorių rajone esančios „Bernelių užeigos“ iki Vilniaus gabenti neteisėtai įgytas narkotines medžiagas ir jas platinti. Tokia P. K. veikla įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įteisinta ir tapo nusikalstama. Ji atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymius. P. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisėtumas ir pagrįstumas, esant tokioms aplinkybėms, nekelia abejonių. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendyje įvardyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl P. K. ir I. R. nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Tai jų pačių parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu R. G. parodymai, liudytojų A. M., E. K., V. G., S. P., R. J. ir kitų parodymai, I. R. slapto sekimo protokolu, R. G. ir I. R. telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolais. I. R. kasaciniame skunde nurodo, kad yra prieštaravimų tarp jo ir R. G. parodymų, tačiau nenurodo šių prieštaravimų esmės. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad jų parodymai sutampa ir ši išvada nepaneigta kasacinio skundo motyvais. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija įrodymų nevertina.

Nuteistojo V. E. kasacinio skundo motyvai yra tik dėl įrodymų vertinimo, t. y. jo nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės įrodytumo epizode dėl narkotinės medžiagos pardavimo 2006 m. vasario 20 d. D. Š..

Skirtingai nuo kasaciniame skunde nepagrįsto liudytojo D. Š. parodymų paneigimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė ir pateikta motyvuota išvada dėl šio liudytojo parodymų patikimumo. Nuosprendyje išvardyti ir kiti kaltinamojo V. E. kaltės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį įrodymai, motyvuotai atmesta kaltinamojo versija apie policijos pareigūno P. K. įtaką V. E. veiklai. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo V. E. veikos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį epizode dėl narkotinės medžiagos pardavimo 2006 m. vasario 20 d. D. Š.. Pažymėtina, kad tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo kaltinimo epizoduose, 2005 m. gruodžio 13 d. ir gruodžio mėnesio pabaigoje dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą ją platinti.

Nuteistojo A. G. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 3500 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos 246,4 g MDMA, pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendyje išvardytais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo atmesti R. G. ir R. J. parodymų, patvirtintų operatyvinio tyrimo veiksmų protokolu, kuriame užfiksuotas telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys tarp R. G. ir A. G.. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta šių įrodymų analizė ir jų įvertinimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokio įvertinimo nedaro, tik dar kartą konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies (toliau EŽTK) nuostatų

Kasatoriai I. R. ir V. E. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir tokį savo teiginį motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino jiems priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus A. G. argumentas dėl EŽTK 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo motyvuotas tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai neteisėti, nes neįrodyta jo kaltė.

Kasatorių argumentai dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų yra nepagrįsti ir teisės taikymo aspektu nepriimtini. BPK 44 straipsnio 6 dalyje ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Toks principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Nekaltumo prezumpcijos principo esmė – kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame procese ir to proceso metu buvo laikomasi visų baudžiamojo proceso reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo, t. y. Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu I. R. buvo išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, o V. E. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jie pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalis bei BPK 329 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Kasatorius A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamos veikos epizodus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kiekvienas iš jų sudaro nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymius. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu du epizodai iš kaltinimo pašalinti, kaip neįrodyti. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 329 straipsnio 1 punkto reikalavimus.

Tai, kad kasatoriai nesutinka su apkaltinamaisiais teismų sprendimais, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Teismai įvykdė BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatą – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu P. K., V. E., I. R. ir A. G. nuteisimas už jų padarytus nusikaltimus organizuota grupe pripažintas teisėtu.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Darant nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kasatoriai sudarydavo kintančias asmenų grupes (P. K., I. R., R. G.; A. G., R. J., R. G., J. Ž. ir kt.), tačiau visais atvejais tose grupėse dalyvavo ne mažiau kaip du asmenys. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų aprašomųjų nuosprendžių dalių matyti, kad visi kaltinamieji įgyvendino bendrai suderintus nusikalstamų veikų planus. P. K., I. R., V. E. pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), o A. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (labai sunkus nusikaltimas). Vadinasi, yra visi BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti organizuotos grupės požymiai. Šis įstatymas pritaikytas tinkamai, tačiau tai nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, kvalifikuojantis požymis, todėl kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal atitinkamas BK 260 straipsnio dalis, nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį nereikalinga.

Tyčiniai nusikaltimai, padaryti organizuotos grupės, labai padidina tokios veikos pavojingumą, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių priskiriama ir veika padaryta organizuota grupe. Ši sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta visiems kasatoriams (kaltinamiesiems).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų P. K., V. E., I. R. ir A. G. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Olegas Fedosiukas

Josifas Tomaševičius