T. P. pagal BK 140 str., 38 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-332/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52921-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;1.1.8.1.1;1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. P. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jam nutraukta. T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

T. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir jam baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2018-11-04 apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia pastūmė nukentėjusiąją E. K., dėl ko ji nukrito nuo laiptų, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės plaštakos II piršte, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kairiojo delno srityje, kairės plaštakos III piršte.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - T. P. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo E. K. ir paskirti 60 parų areštą. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti 40 parų areštą. Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-11-04 21:40 val. iki 2018-11-06 12:40 val.

Skunde nurodo, kad sprendžiant dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, didelę reikšmę turi kaltininko asmenybė. Pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, T. P. ankščiau, tai yra 2012-10-11, buvo Šiaulių rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 1 dalį ir byla buvo nutraukta, o jis 2013-12-23 buvo nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, kuri 2014-03-25 nutartimi buvo pakeista į 11 parų areštą, kuris atliktas. Tai, prokuroro nuomone, neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad T. P. įvykdytas nusikaltimas yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelis. Taip pat nurodo, kad šiuo metu T. P. atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jis ikiteisminio tyrimo medžiagoje savo kaltę pripažįsta. Tai, apelianto teigimu, rodo, kad kaltinamasis linkęs daryti tyčines veikas, tačiau apylinkės teismas savo nuosprendyje apie tai nepasisakė. Prokuroras nurodo ir tai, kad teismas neįvertino to, jog T. P. nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas. Prokuroro nuomone, faktas, jog T. P. nusikalstamą veiką įvykdė anksčiau būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jis, nustumdamas savo sugyventinę nuo laiptų, elgėsi sąmoningai ir tai padarė tyčia, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai kelią pavojų asmens sveikatai ir gyvybei, kas reiškia, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo agresyvaus elgesio. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, prokuroras sprendžia, kad teismas, taikydamas BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Prokuroro nuomone, nors T. P. jau išnyko teistumas, tačiau jis vėl smurtavo prieš savo sugyventinę - šeimos narį E. K. ir šiuo metu dar yra atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas nepagrįstai atleido T. P. už jo įvykdytą tyčinę nusikalstamą veiką - smurtą prieš sugyventinę nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis ir anksčiau jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Pažymi, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo institutas jau buvo pritaikytas, tačiau juo tikslai nebuvo pasiekti, nes T. P. vėl darė naujas nusikalstamas veikas.

Prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę T. P. būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos veikos pavojingumą laipsnį, tyčinę kaltės formą, neigiamą kaltinamojo asmenybę, bausmės paskirtį ir skirti areštą. Prokuroro nuomone, skunde išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atleidus T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą nebūtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama taikant šį baudžiamosios teisės institutą bei nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltininkui už padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta bausmė.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė prokuroro skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Prokuroras paduotu apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti T. P. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Prokuroro tvirtinimu, teismas nepagrįstai darė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, T. P. nors anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, jis vieną kartą baustas administracine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų nustatyta tvarka T. P. laikomas neteistu, duomenų apie recidyvo požymius nėra. Be to, teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kilusiais pasekmes, jų mastą, taip pat į tai, kad kaltininkas nuo pat pradžių nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, pripažino kaltę ir gailėjosi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios, o ji jam atleido, jie susitaikė, sprendė, kad T. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

BK 38

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo motyvu, jog nėra pagrindo manyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltininkas T. P. bei nukentėjusioji E. K. susitaikė (2018-11-06 pasirašytas susitaikymo protokolas) (b. l. 108), ji jam atleido ir teismo prašė T. P. neskirti bausmės, o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 114), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog nukentėjusioji atleido kaltininkui, jie susitaikė, nukentėjusioji prašo baudžiamąjį procesą kaltininko atžvilgiu nutraukti, pati savaime niekaip nenulemia to, kad T. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena apie 7 metus, augina nepilnametį vaiką, kuris nagrinėjamą įvykį matė, be to kaip matyti, iš nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, konflikto metu ji buvo koneveikiama necenzūriniais žodžiais, jos atžvilgiu buvo išsakomi grasinimai, kas, teismo nuomone, duoda pagrindą manyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra konfliktinė asmenybė, tarp sugyventinių vyksta nesutarimai, dėl ko kaltinamojo atsiprašymas ir nukentėjusiosios atleidimas jam nelaikytina pakankama aplinkybe išvadai, kad T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to, nors teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad T. P. laikomas neteistu (teistumas išnykęs) ir duomenų apie recidyvo požymius nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuris įsiteisėjo 2018-12-28. Be to, nors nusikalstamos veikos padarymo metu T. P. buvo laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad anksčiau T. P. taip pat buvo padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra smurtavęs ir prieš savo šeimos narį, taip pat jo atžvilgiu buvo taikomos BK 38 straipsnio nuostatos (b. l. 81-83), kas duoda pagrindą spręsti, kad T. P. baudžiamosios atsakomybės pasekmės buvo žinomos iš anksčiau, tačiau iš to jis teigiamų išvadų nepadarė, kas jį charakterizuoja neigiamai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad beveik visas nusikalstamas veikas T. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo, kad alkoholio vartojimas yra faktorius, skatinantis T. P. daryti nusikaldamas veikas.

Kaip seka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju, T. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio, rinktis socialiai priimtinus veikimo variantus. Todėl, remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei pabrėžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali būti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, todėl BK 38 straipsnio nuostatos T. P. atžvilgiu negali būti taikomos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau, kaip jau minėta, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis T. P. skiriant sankcijoje už šią veiką numatytą bausmę.

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad T. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nustatyta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. P. teistumas išnykęs (b. l. 81-83), baustas administracine tvarka (b. l. 84-85), nedirbantis (b. l. 86), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l.87). Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, T. P. asmens charakteristiką, sprendžia, kad T. P. už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis BPK 273 straipsniu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu bei skirtinas 30 (trisdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. P. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2018 m. lapkričio 4 iki 6 d. (dvi paros) (b. l. 103).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, kuriuo T. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

T. P. pripažintini kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. P.laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 4 d. 21.40 val. iki 2018 m. lapkričio 6 d. 12.40 val., tai yra dvi paras.

Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė