Administracinė byla Nr. eI2-15865-386/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03993-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 18 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. (R.) B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Maviga Pro“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. (R.) B. skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą prašydamas:
1) pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 25S154260 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu;
2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, individualiai įvertinant situaciją;
3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas išlaidas dėl žyminio mokesčio.
2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patikslinta, jog pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra Ukrainos pilietis, jam nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, tačiau 2025 m. liepos 7 d. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pažymėjo, kad sprendimą priėmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei motyvuojant tuo, kad nėra praėję vieneri metai nuo pareiškėjo darbdavio padaryto teisės pažeidimo.
Nurodo, kad, kai pažeidimą padaro darbdavys, yra taikomos visai kitos įstatymo nuostatos, neapribojant užsieniečiui teisės gauti ar pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat teisės norma nėra taikoma automatiškai, neįvertinus, ar pažeidimas buvo susijęs su paties užsieniečio veiksmais. Pažymi, kad pareiškėjas teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius bei nebuvo padaręs jokių pažeidimų.
Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi grindžiamas vien darbdavio įgalioto asmens padarytu pažeidimu, kuris niekaip nėra susijęs su pareiškėjo veiksmais. Pareiškėjas dirbo pagal galiojančią darbo sutartį, turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nežinojo ir negalėjo žinoti apie darbdavio administracinį pažeidimą, todėl nėra subjektyvios pareiškėjo kaltės. Šiuo konkrečiu atveju, pritaikius netinkamą teisės normą, skundžiamas Sprendimas užkerta kelią pareiškėjui įsidarbinti pas kitą darbdavį, nors administracinį pažeidimą padarė ne pareiškėjas, o buvęs pareiškėjo darbdavys (pareiškėjo ir UAB „Maviga Pro“ darbo santykiai nebesieja).
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „Maviga Pro“ ketina dirbti pagal darbo sutartį elektriku. 2025 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. ROIK 25272036523 UAB „Maviga Pro“ įgaliotam asmeniui už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 70,00 Eur bauda. Bauda sumokėta 2025 m. gegužės 13 d. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmeniui buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d., pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 25S154260 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. UAB „Maviga Pro“ įgaliotam asmeniui M. B. 2025 m. gegužės 6 d. buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis), todėl UAB „Maviga Pro“ neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, o pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti.
Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Skundžiamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad skundžiamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Maviga Pro“ apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 25S154260 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis.
Pareiškėjui buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d.
Pareiškėjui nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Maviga Pro“ pagrindu.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2025 m. gegužės 19 d.
Pareiškėjo darbdavio UAB „Maviga Pro“ įgaliotam asmeniui M. B. 2025 m. gegužės 6 d. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, pažeidus UTPĮ 36 straipsnio 3 dalies 1 p, skiriant 70,00 Eur dydžio baudą, bauda sumokėta 2025 m. gegužės 13 d.
Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatomis, 2025 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. 25S154260 (minėta, toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, jeigu yra tenkinamos UTPĮ 44 straipsnio nuostatos.
Pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų - ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.
UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas:
1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;
2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai;
3) nenustatoma UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punktuose nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų;
4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius;
5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
Tokiu būdu, užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal darbo sutartį, leidimas laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduodamas arba keičiamas, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti jį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą, pateikia informaciją arba apie jo turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą jam mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taip pat jeigu darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti šį užsienietį, atitinka UTPĮ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas. Kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi būti tenkinamos tiek užsieniečiui, tiek jo būsimam darbdaviui keliamos sąlygos, nustatytos UTPĮ 44 straipsnyje.
ANK 542 straipsnio (Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis) 2 dalis reglamentuoja, kad informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais - apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
UAB „Maviga Pro“ įgaliotam asmeniui M. B. 2025 m. gegužės 6 d. buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis). Nuo dienos, kurią skirta bauda (sumokėta 2025 m. gegužės 13 d.), nėra praėję vieneri metai.
Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Maviga Pro“ neatitiko UTPĮ 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, o pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Įstatymo 35 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, taigi nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad kai pažeidimą padaro darbdavys, yra taikomos visai kitos įstatymo nuostatos, neapribojant užsieniečiui teisės gauti ar pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Minėta, kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi būti tenkinamos tiek užsieniečiui, tiek jo būsimam darbdaviui keliamos sąlygos, nustatytos UTPĮ 44 straipsnyje. Taigi Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės skundžiamo Sprendimo nepriimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, Sprendimą priėmė tinkamas subjektas, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. (R.) B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo R. (R.) B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Natalja Zelionkienė
