Administracinė byla Nr. II-142-962/2017
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00087-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3; 16.9.4; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.1
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,
sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. R., jo atstovui advokatui M. Z.,
nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovams A. S., L. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. R. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017-06-02 nutarimo panaikinimo ar pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. R. 2017-06-23 skundu (b.l. 1-5) prašo panaikinti 2017-06-02 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-102660508-17 ir bylą nutraukti arba iš naujo kvalifikuoti nusižengimą ir paskirti švelnesnes nuobaudas artimas minimalioms, taikant ANK 34 str. reikalavimus.
Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad E. R. surašytas nutarimas priimtas neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių, neatsižvelgta, kad nėra objektyvių duomenų, jog E. R. padarė ANK 420 str. 1 d. numatytą nusižengimą. Nuo pat protokolo surašymo momento E. R. neigė pažeidęs KET 8 p. 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, kadangi jis apvažinėjo lėčiau nei 30 km/h važiuojančią transporto priemonę, o taip pat nepastebėjo, kad būtų kirtęs ištisinę liniją. Iš E. R. parodymų matyti, kad jis nevykdė faktinio kito automobilio lenkimo manevro. E. R. pagrįstai galėjo nematyti ištisinės siauros linijos, kadangi jos toje vietoje ir nėra, o yra KET 3 priedo 1.7 p. nurodyta siaura brūkšninė linija. Skirdamas nuobaudą pareigūnas, nesant sunkinančių aplinkybių, paskyrė didesnę baudą, negu baudos vidurkis, neatsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis. Toks nuobaudų skyrimas buvo šališkas, kadangi jis nesutiko su pareikštu kaltinimu dėl nurodyto pažeidimo ir nesutiko, kad lenkė transporto priemonę, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Jeigu būtų nustatyta, kad jis pažeidimą padarė, jam paskirta nuobauda turi būti mažinama.
Pareiškėjas E. R. teismo posėdžio metu skundą palaikė, su pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad 2017-05-01 apie 22 val. važiavo iš Kauno į Alytų. Ties Išlaužu pasivijo automobilį, kuris važiavo žymiai mažesniu greičiu. Sutiko automobilį prieš miestelį, važiavo paskui jį 25 km/val. greičiu. Pravažiavus miestelį, priekyje važiavęs automobilis parodė posūkį į dešinę, pasuko į kelkraštį, jis jį apvažiavo, ir nuvažiavo tiesiai. Ištisinės linijos jis nekirto, nuvažiavo į savo juostą. Sustabdęs pareigūnas sakė, kad jis lenkė per ištisinę liniją ir liepė ateiti į komisariatą. Kai jį sustabdė, nesutiko su pažeidimu. Pažymėjo protokole, kad nesutinka su lenkimo manevru. Pareigūnui sakė, kad nelenkė automobilio per ištisinę liniją. Lenkimo vietoje buvo punktyrinė linija. Nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2013-03-09. Buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2014 m. buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams ir buvo grąžinta po 2 mėn.
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 28) nurodė ir atstovai teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-05-01 dieną apie 22.10 val. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 21,3 kilometre, Prienų rajone, vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, E. R. lenkė priekyje važiuojantį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. E. R. skunde pateikia jo nurodomos įvykio vietos nuotrauką iš www.maps.google.com (1 pav.), kur paskutinės nuotraukos darytos 2012 metais. Nuotrauka daryta su plačiakampiu objektyvu, kuris gerokai iškraipo vaizdą. Nuotraukoje E. R. sąmoningai rodo tik įsukimo į šalutinį kelią vietoje esančią brūkšninę liniją, kuri tęsiasi tik tiek, koks yra šalutinio kelio plotis. Nuotraukoje netgi aiškiai matyti brūkšninės linijos pradžia ir pabaiga. Tokių linijų ilgis yra gerokai trumpesnis, nei atstumas reikalingas aplenkti važiuojančią transporto priemonę, todėl teiginys, kad E. R. aplenkė būtent per brūkšninę liniją, nerealus. E. R. jau baustas už identišką pažeidimą 2014-07-16. 2014-06-04 E. R. sankryžoje sukdamas į kairę sukėlė avarinę situaciją, dėl ko jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors šie pažeidimai jau nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja E. R. kaip vairuotoją, jam paskirtas bausmės vidurkis. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato patrulis. Dėl didelio nubaustų asmenų kiekio, įvykio neprisimena. Visi pažeidėjai, padarę analogiškus pažeidimus teigia vienodai – kad lenkė lėčiau nei 30 km/val. važiuojančią transporto priemonę, tačiau tai tik siekimas išvengti atsakomybės. Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti tose vietose, kur yra ištisinė linija, o kelyje Kaunas – Prienai, nuo Išlaužo visur yra ištisinė linija. Protokolus vietoje rašo. Automobiliuose yra registratoriai, yra filmuojama, įrašoma. Jei kyla ginčas ir nesutinka vairuotojas su pažeidimu, informuoja būrio vadą ir būrio vadas ištraukia filmuotą medžiagą. Jei E. R. būtų neigęs pažeidimą, būtų išimta vaizdo medžiaga. Vairuotojas pats parašė, kad lenkė ir nepastebėjo ištisinės linijos.
Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. apie 22 val. su E. R. važiavo iš Kauno į Alytų. Prie Išlaužo jų automobilis pradėjo akivaizdžiai lėtėti, nes priekyje važiuojantis automobilis pradėjo važiuoti lėtai. Pravažiavęs Išlaužą, minėtas automobilis parodė dešinį posūkį ir sustojo kelkraštyje, o jie jį apvažiavo. Gal šiek tiek pasuko jų mašina į dešinę, bet jų automobilis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę juostą.
Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato patrulis. Situaciją žino tik bendrais bruožais. 2017 m. gegužės 1 d. kelyje Kaunas – Prienai – Alytus, važiuojant nuo Išlaužo link Prienų, tik išvažiavus iš Išlaužo įkalnės pradžioje, su A. P. patruliavo automobiliu gal Škoda Octavia, o gal Skoda Yeti. Važiuojant link Prienų, įkalnės viršuje buvo pastebėtas kitą automobilį per ištisinę liniją lenkiantis automobilis „Audi“. Sustabdė lenkiantį automobilį ir surašė protokolą. Įvykio detalių neprisimena, jis protokolo nerašė. Turėjo būti panaudoti švyturėliai, mano, kad pasivijo automobilį.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016).
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad 2017-05-01 22.26 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. P. E. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 79ANPAN-97713868-17 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. R. 2017-05-01 apie 22.10 val. kelyje Kaunas – Prienai – Alytus 21.30 km, vairuodamas automobilį Audi A4 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą, priekyje važiuojantį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (b.l. 6, AN b.l. 3). Administracinio teisės pažeidimo protokole E. R. nurodė, kad vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę, kuri važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu ir taip nepastebėjo, kad kirto ištisinę liniją, kuri skyrė priepriešines eismo juostas (b.l. 6, AN b.l. 3). 2017-06-02 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno A. S. nutarimu už šį pažeidimą E. R. skirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta (b.l. 7, AN b.l 4). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (AN b.l. 11-14) matyti, kad pareiškėjas anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, du kartus baustas už KET pažeidimus, vieną kartą už identiško pažeidimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Pareiškėjas savo skunde prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017-06-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teismas su tokiu pareiškėjo prašymu nesutinka ir pažymi, kad pareiškėjas pats, tiek savo paaiškinime AN protokole (b.l. 6, AN b.l. 3), tiek savo 2017-06-02 paaiškinime, duotame surašant 2017-06-02 nutarimą (AN b.l. 10), pripažino, kad lenkdamas priekyje lėtai važiuojantį automobilį, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nes jos nepastebėjo. Aplinkybę, jog pažeidėjas pakeitė savo poziciją teikdamas skundą teismui ir nurodydamas, kad jis siauros ištisinės linijos nekirto, teismas laiko išimtinai pareiškėjo gynybine pozicija, siekiant išvengti jam už padarytą pažeidimą kylančios atsakomybės. Be to, šį faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai ir liudytojo A. P. bei institucijos, surašiusios nutarimą byloje, atstovo teismo posėdžio metu duoti parodymai. Teismas byloje nevertina liudytojo M. B. parodymų, nes jis byloje nagrinėjamą įvykį ir jo aplinkybes prisiminė tik fragmentiškai, painiojo aplinkybes su kitais eismo įvykiais.
Pažymėtina, kad KET 3 priedo 1.1. punkte nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ji žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Pareiškėjo skunde pateikta nuotrauka (pav.1, b.l. 2) neįrodo, jog pareiškėjas automobilį lenkė per punktyrinę liniją, nes ji matoma tik ties nuvažiavimu į šalutinį keliuką ir šios punktyrinės linijos fiziškai neužtenka aplenkti kitą važiuojantį automobilį. Šiuo atveju, konstatuotina, kad pareiškėjas kirto siaurą ištisinę liniją ir pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus ir padarė ANK 420 str. 1 d. pažeidimą, tačiau teismas sutinka, kad reikia spręsti dėl E. R. paskirtos nuobaudos dydžio ir proporcingumo jo padarytam pažeidimui.
Pareiškėjas E. R. savo skunde prašo teismo, administracinio nusižengimo bylos nenutraukus, iš naujo kvalifikuoti nusižengimą ir paskirti švelnesnes nuobaudas artimas minimalioms, taikant ANK 34 str. reikalavimus.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 301 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose. Taigi, parenkant nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ATPK 301 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTU4LTE5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-58-195/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-58-195/2015">ATP-58-195/2015</a>). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 301 straipsnio taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (administracinė byla Nr. N16-595/2006).
Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti E. R. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį, nei sankcijoje nustatytas minimalus ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 5 mėnesiams. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN-2-498/2017).
Nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių pažeidėjui, individualizuojant bausmę, galima skirti sankcijoje numatytą bausmę, artimą minimaliai. Tačiau teismas pažymi, kad pažeidėjas anksčiau du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vieną kartą jis buvo baustas už analogiško KET pažeidimo padarymą ir vieną kartą už padarytą KET pažeidimą jam buvo atimta teisė vairuoti, kas pareiškėją charakterizuoja kaip linkusį daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, pažeidėjui, individualizuojant bausmę, skirtina sankcijoje numatyta bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Teismas pažymi, kad institucija surašiumi administracinį nusižnegimą pažeidėjui skyrė 200 Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 5 mėnesiams. Teismas pažymi, kad paskirta bauda yra ANK 420 str. 1 d. numatytos baudos vidurkis todėl teismo vertinimu institucija pažeidėjui ją paskyrė tinkamai, todėl ji nekeistina. Tačiau administracinio poveikio priemonė pareiškėjui paskirta didesnė už vidurkį, nesant galiojančių administracinių nuobaudų, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir institucijos paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminas keistinas, paskiriant artmimą ANK 420 str. 5 d. numatytam sancijos vidurkiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017-06-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-102660508-17 dalį dėl nuobaudos paskyrimo, t.y. dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo E. R. pakeisti, paskiriant E. R. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Petrokienė
