Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

Baudžiamosios bylos Nr. 1-224-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33377-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos :

1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.9.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 29 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pas ūkininką, teistas 3 kartus:

1) 2010 m. liepos 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) 2013 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 val. bei per visą laikotarpį dirbti. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) 2015 m. vasario 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (2016 m. vasario 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo), kaltinamas pagal BK 163 straipsnį, ir

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal BK 163 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

D. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. liepos 3 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, sistemingai, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų baugino savo mažametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir mažametį sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent tyčia naudojo prieš juos psichinę ir fizinę prievartą, t. y. naudojo fizinį smurtą A. D. atžvilgiu - sudavė ranka smūgius į užpakalį, smūgius diržu, nukentėjusiąją A. D. klupdydamas trenkė į grindis, klupdė ant šiurkštaus paviršiaus grindų dangos betono ir savo pėdomis prispausdavo jai kojų blauzdas, kad ši neatsikeltų, sudavė smūgius laiduku, vieną smūgį į ranka, į veidą, dėl to, kad nukentėjusioji A. D. būtų paklusni, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis dešininiame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir dešiniame kelyje, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje, be to, tyčia sūnui E. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku sudavė ranka ir diržu nenustatytą skaičių smūgių į užpakalį, tuo nukentėjusiajam E. D. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažamečius vaikus - A. D., E. D., dėl ko A. D. ir E. D. patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą. Šiais veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

L. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. liepos 3 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų baugino savo mažametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), tyčia naudodama prieš ją psichinę ir fizinę prievartą, t.y. naudojo fizinį smurtą A. D. atžvilgiu - sudavė ranka tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai A. D. į užpakalį, taip nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažametę dukrą A. D., dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą. Šiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

Apklaustas įtariamuoju D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 134-135), kad L. D. kartu su vaikais gyveno jam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienoje namo dalyje su atskiru įėjimu į namą, o jis gyveno namo dalyje iš kitos pusės, su atskiru įėjimu į namą. Jis dažnai eidavo pas L. D. su vaikais jų aplankyti, nupirkdavo maisto produktų, buities priemonių, saugodavo vaikus, kai L. D. išeidavo iš namų ravėti daržų ar kitais reikalais. A. D. šiuo metu 4 metai. A. yra aktyvesnė už kitus jų vaikus, nepaklusni, visur lipanti, nekreipianti dėmesio į sudrausminimą žodžiu. Likęs vienas su vaikais juos stengėsi sudrausminti žodžiu. Prižiūrėdamas A. D. kartais prarasdavo kantrybę, nes ji neklausė žodinių perspėjimų, tada ranka suduodavo jai smūgius nestipriai į užpakalį, ją klupdė L. D. gyvenamajame kambaryje ant linoleumo tarpo, kuriame grindys dengtos betonu. A. D. klūpėdama pradėdavo verkti, tada leisdavo jai atsistoti. Po to ji vėl pradėdavo siausti, neklausyti, tada vėl ją klupdydavo. Yra sudavęs diržu kartą smūgį A. D. ir E. D. per užpakalį, bet nestipriai, kada - neprisimena. Nepaklusniausi buvo E. su A., todėl, kai šie labai neklausydavo, juos auklėdamas suduodavo ranka per užpakalį. A. klūpint savo koja nespaudė blauzdų, kad ji klūpėtų, jos netrenkė į grindis. Kiek kartų ir kada sudavė smūgius A. ir E. nepamena, nes jis juos saugodavo dažnai, neprisimena kokios mėnesio dienos buvo. Paskutinį kartą A. drausmino 2017 m. liepos pradžioje, tikslios dienos nepamena, ji neklausė, jis ją paklupdė kambaryje, kad ji klūpėtų. Tyčia jai smūgių nesudavė, tiesiog liepė klūpėti, galėjo netyčia kur kliudyti, to neprisimena. Jis nepastebėjo, kad nuo jo suduotų smūgių A. liktų sužalojimai ar kraujosruvos. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, suduodavo smūgius A. ir šaukdavo ant jos, siekdamas jos paklusnumo, nes ji į perspėjimus nekreipdavo dėmesio, sutinka ir prisipažįsta visiškai, kad A. D. dėl jo nusikalstamo elgesio patyrė fizinį skausmą ir pergyveno. A. D. klupdydavo dažnokai, yra jai sudavęs nestipriai smūgius į užpakalį ranka ir diržu, bet jos netrankydavo į grindis. A. dažniausiai drausmindavo į mėnesį kartą ar du. Pripažįsta sukėlęs fizinį skausmą A. D. ir E. D., dėl ko jie pergyvendavo, tai jis pastebėjo, bet kitaip jam neišėjo elgtis. Pastebėjo, kad A. D. jautė baimę jam. Prižiūrėdamas vaikus nevartojo alkoholio.

Apklausta įtariamąja L. D. kalta prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 96-97), kad su sutuoktiniu D. D. išsituokusi, tačiau gyveno D. D. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su jų mažamečiais vaikais E., gimusiu (duomenys neskelbtini), D. D., gimusia (duomenys neskelbtini), V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusia (duomenys neskelbtini). Su D. D. gyveno atskirai, pasidalinę namą, jų įėjimai į gyvenamąsias patalpas yra atskiri. Pastaruoju metu ji niekur nedirbo, augino vaikus. A. D. neklausė nei jos, nei D. D.. D. D. tik šaukdavo prie jos ant A. D., niekada nematė, kad jis būtų sudavęs smūgius A. D.. Ji maždaug į savaitę du kartus palikdavo vaikus su D. D. namuose, pati eidavo ravėti daržų ar padirbti pas žmones. Kai grįždavo namo, vaikai niekada nesiskundė, kad D. D. jų atžvilgiu netinkamai elgiasi. Kraujosruvų ir sužalojimų ant A. D. kūno nuolat matydavo, nes ji per savo aktyvumą visada pati susižalodavo, visur karstydamasi, užlipusi ant lovos, ant spintelių, nukrisdavo, ji jos nespėdavo sužiūrėti. Ji visada bandė A. D. prašyti gražiuoju ir jai paaiškindama, kad ji būtų ramesnė, atsargesnė ir klausytų jos ir D. D., bet ši į tai nekreipdavo dėmesio, toliau neklausė, visur lakstė, krisdavo kur užkliuvusi ar užlipusi. Jai nepavykdavo jos sudrausminti, todėl keletą kartų, kiek tiksliai nepamena, kai A. D. visiškai nekreipdavo dėmesio į jos perspėjus aprimti ir klausyti, rankos delnu sudavė po pora smūgių jai į užpakalį, tikėdamasi, kad ši suklus ir pradės klausyti. Kitaip A. D. neskriaudė, į kitas kūno vietas smūgių nesudavė, psichologiškai jos negniuždė. Bandydavo sudrausminti, siekdama jos paklusnumo, kad ji nurimtų. Apie tris ar penkis kartus rankos delnu nestipriai jai sudavė smūgius į užpakalį. Dėl jos suduotų smūgių A. D. sužalojimų niekada nelikdavo, ji neverkdavo. Kada paskutinį kartą A. D. sudavė smūgius į užpakalį, nepamena, kitų vaikų atžvilgiu nesmurtavo. 2017 m. liepos pradžioje, tikslios dienos nepamena, sūnus E. D. pasakė, kad tėvas D. D., kai jos nebūna namuose klupdo A. ant grindų, muša per užpakalį, kai ji neklauso. Pastebėjo, kad ant A. D. kūno kartais po D. D. priežiūros lieka sužalojimų, t.y. „mėlynių“ ant kojų, rankų, nugaros. Klausdavo D. D., iš kur pas A. D. atsiranda sužalojimai, šis atsakydavo, kad ji susimuša su broliu ir seserimis, nukrenta kur užkliuvusi ar užlipusi, kitaip pati susižaloja. Ji tuo tikėjo, nes niekada pati nematė, kad D. D. būtų smurtavęs vaikų atžvilgiu. Visiškai prisipažįsta padariusi nusikaltimą, smurtavusi savo mažametės dukros A. D. atžvilgiu, neturėjo tikslo jos žaloti ar kitaip ją psichologiškai gniuždyti. Padariusi nusikalstamą veiką nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis mažametis E. D., Prienų r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiamas kaip liudytojas, parodė (b. l. 54-56), kad tėvas daugiausia mušdavo A.. Nuo mamos mažiau gaudavo. Tėvas pakeldavo nuo žemės ir trenkia į žemę, kad klūpėtų ir savo kūnu prispaudžia jai kojas. Sesė klūpo, o tėtis prispaudžia pėdomis blauzdas. Jis kelia ją, keliais tranko ją į žemę. Mama sako „nemušk, varyk iš čia, jei kas netinka“. Kiek kartų matė taip, tai Jūs nepatikėsit. Paskutinį kartą matė birželyje. Buvo šeštadienis. Filmas ėjo vakare 10 valandą, rodė zombius. Jis žiūrėjo filmą ir viską matė. Buvo A. tėvas paklupdęs kambaryje. Kai tėtis muša A., mama sako „varyk iš čia“. Tėtis antrą kartą paklupdė A. tą patį vakarą. Kai tėtį A. pamato, būna velnių velnias, pradeda durnavot, neklauso. Tėtis ateina ir muša. Kai paklupdo A., ji verkia, būna nusilupusi oda nuo kelienių, kerta su ranka per subinę stipriai, iš visų jėgų. Žino tą skausmą, nes ir jis gaudavo. Jį biškį muša. Kai buvo 6-7 metų ir išdaužė šiltnamio stiklą, gavo nuo tėvo, po to buvo geras. Buvo gavęs nuo jo iš visų jėgų. Ranka muša, buvo mušęs seniai diržu. Matė, kaip A. muša rudu diržu, jis suplyšęs, bet kala iš visų jėgų. Diržą pasiima iš savo kambario rudą, storą, ten yra daug diržų. Jis sako, kad nemuštų, paleistų, pyksta ant jo. Jam gaila sesės, nors ir jį nervuoja. Kai jį nervuoja, ir jis kartais sesę paklupdo, bet rankų nekelia. Galėjo būti, kad birželį paklupdė A., sesė neklausė, bet kojų nespaudė. Klūpėjo apie 10 minučių. Niekas A. negali sudrausminti. Tėtis A. klupdo kokius 5 kartus per savaitę. Jai 5 kartų užtenka klūpėti, ji klūpo vos ne kiekvieną dieną. Kartą jis į jį kroksu paleido, gal į ranką stipriai gavo, jam skaudėjo, verkė, buvo likusi mėlynė. Kai susipyksta su A., jis ją tik klupdo, kartais duoda jai ranka per nagus. Daug laiko jis prisimena, kad tėtis klupdo A.. Buvo antrokas, A. grįžo iš Alytaus, buvo gera dvi dienas, po to pasidarė velnių velnias ir tėtis pradėjo ją skriausti penkis kartus per savaitę. A. klupdė ant linoleumo, po linoleumu cementas, ją paklupdo ant cemento, esančio tarpuke prie linoleumo, o po linoleumu ten yra toks griovelis, nes nusilupa jai net oda. Tas tarpukas yra tarp televizoriaus ir stalo. Pats bandęs ten paklūpėti, skauda. Mama nemato, kai Airidą muša. Kai klupdė A. anksčiau tėvas, mama nematė. Sakydavo mamai, kad klupdo A. tėvas. Kai mama pamatė, pradėjo keiktis, sunervuoja ją. A. seniai paskutinį kartą buvo parklupdęs. A. pati kartais žaizdų pasidaro. Mama per šikną su ranka muša nestipriai. Matė močiutė kaip tėvas klupdė A..

Nukentėjusioji mažametė A. D., Prienų r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiama kaip liudytoja, parodė (b. l. 63-64), kad gyvena su tėčiu pas mamą. Jai klaupti liepia mama ir tėtis. Klūpėjo dėl to, kad žiūrėjo televizorių. Mama jai neduoda žiūrėti televizoriaus. Tėtis liepia klauptis. Kai klūpėjo kampe, jai skaudėjo kojas nuo vorų. Tėtis mušė ją per šikną su dideliu laiduku (parodo ausinių laidą). Laiduku mušė per šikną, jai skaudėjo, ji verkė. Dar tėtė mušė į kojytę (parodė kairę koją, dešine rankute dešinį klubą). Buvo mamos gimtadienis. Klūpėdavo išskėtusi kojas, ištiesusi rankas. Ištiesti rankas liepė tėtis ir tada tėtis ją mušė. Mama matė, kai klūpėjo. Mama mušė ją per užpakalį. Jai skaudėjo. Brolis buvo namuose, tada jis žaidė su kompu. Ją paklupdė prie lovos, kurioje miega tėtis, prie tėčio lovos. Tėtis jai trenkė per lūpą (parodė rankute kairės lūpos kampą, kurioje aiškiai matosi randas), dar jai bėgo kraujas. Jai skaudėjo, verkė, žliumbė. Kai klūpėjo kampe, matė brolis ir sesės, mama buvo išvažiavusi ir nematė.

Liudytoja R. O. parodė (b. l. 68-69), kad pagal Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautą pranešimą dėl galimo smurto šeimoje su Vaikų apsaugos skyriaus specialiste S. M. nuvyko pas (duomenys neskelbtini), gyvenančią L. D., kuri augina keturis mažamečius vaikus: E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), D. D., gimusią (duomenys neskelbtini), V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), A. D., gimusią (duomenys neskelbtini). L. D. su vyru D. D. išsiskyrę, tačiau gyvena tame pačiame name. L. D. teigia, kad name kambarius pasiskirstę, tačiau D. D. prieš jos valią ateina ir miega tame pačiame kambaryje, kuriame ji gyvena su vaikais. Motina, eidama dirbti, vaikus palieka prižiūrėti tėvui D.. Pranešime buvo nurodyta, kad skriaudžiama mažiausia D. mergaitė. Mergaitei rugpjūčio mėnesį sueis keturi metukai. Mergaitė pokalbio metu pasakė, kad ji klūpėjo ir nurodė vietą virtuvėje, kad ją mušė tėvas, ir nurodė vietą prie kojos kelio. Konkrečiai, kuriuo metu, kokiomis aplinkybėmis buvo suduotas smūgis, mergaitė nenurodė. Taip pat ji sakė, kad ją mušė brolis E., parodydama į kairę koją. Mergaitės veide matėsi įdrėskimas ir senos mėlynės. Domintis apie šiuos sužalojimus, mergaitė nieko nepasakė. Motina paaiškino, kad A. yra judri ir galėjo susižaloti pati. Apie sužalojimus kojose mergaitė papasakojo jau išgabenta iš šeimos, todėl apie šių susižalojimų aplinkybes motinos paklausti neturėjo galimybės. Dėl mažo amžiaus mergaitė negebėjo nuosekliai papasakoti, kaip buvo padaryti sužalojimai.

Be kaltinamųjų D. D. ir L. D. prisipažinimo, jų, mažamečių nukentėjusiųjų A. D. ir E. D. bei liudytojos R. O. parodymų, kaltinamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. liepos 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33377-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (b. l. 1-2);

2017 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 9-12) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantį D. sodyba;

2017 m. rugpjūčio 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 13-18) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti D. sodyba. Kambaryje, prie galinės sienos, ties ja esančiu langu nustūmus dvigulės lovos galinę (kojūgalio) dalį, tarp linoleumo dalių yra 4 cm tarpas - kuriame grindų danga - betonas nelygiu šiurkščiu paviršiumi;

2017-07-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37) nurodyta, kad A. D. nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir abiejose šlaunyse bei odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir dešiniame kelyje padaryta mažiausiai 13 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, pasėkoje prieš 3-5 paras iki apžiūros; kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje ir kaklo kairėje pusėje padaryta mažiausiai 2 trauminių poveikių kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, pasėkoje prieš 6-9 paras iki apžiūros; kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje padaryta vieno trauminio poveikio kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį, prieš 1-2 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, nes jis piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis - sistemingai, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, baugino savo mažametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir mažametį sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), tyčia naudodamas prieš juos psichinę ir fizinę prievartą, taip fiziškai ir psichologiškai gniuždydamas savo mažamečius vaikus, t. y. jis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. liepos 3 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, sistemingai, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų baugino savo mažametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir mažametį sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent tyčia naudojo prieš juos psichinę ir fizinę prievartą, t. y. naudojo fizinį smurtą A. D. atžvilgiu - sudavė ranka smūgius į užpakalį, smūgius diržu, nukentėjusiąją A. D. klupdydamas trenkė į grindis, klupdė ant šiurkštaus paviršiaus grindų dangos betono ir savo pėdomis prispausdavo jai kojų blauzdas, kad ši neatsikeltų, sudavė smūgius laiduku, vieną smūgį į ranka, į veidą, dėl to, kad nukentėjusioji A. D. būtų paklusni, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis dešininiame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir dešiniame kelyje, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje, be to, tyčia sūnui E. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku sudavė ranka ir diržu nenustatytą skaičių smūgių į užpakalį, tuo nukentėjusiajam E. D. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažamečius vaikus - A. D., E. D., dėl ko A. D. ir E. D. patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą.

Taip pat iš aukščiau nurodytų ir aptartų įrodymų visumos nustatyta, jog L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, nes ji piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichologiškai gniuždydama savo mažametę dukrą A. D., nes ji laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. liepos 3 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų baugino savo mažametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), tyčia naudodama prieš ją psichinę ir fizinę prievartą, t.y. naudojo fizinį smurtą A. D. atžvilgiu - sudavė ranka tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai A. D. į užpakalį, taip nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažametę dukrą A. D., dėl ko ši patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. D. ir L. D. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji, jiems buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jie susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamieji D. D. ir L. D. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji sutiko dėl siūlomų jiems paskirti bausmių rūšių ir dydžio (b. l. 146-150, 153-157).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. D. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą prieš artimus asmenis – mažamečius savo vaikus A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. D. praeityje tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe du kartus - už smurto panaudojimą prieš artimus asmenis ar šeimos narius (b. l. 114-118), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 106-113), dirbantis (b. l. 105), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (b. l. 100). Nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusiųjų atstovei 2017 m. rugpjūčio 4 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 160). Kaltinamasis D. D. sutinka su prokuroro pasiūlyta skirtina laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kuri, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką D. D. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. liepos 3 d. 18.10 val. iki 2017 m. liepos 5 d. 10.20 val. (b. 118-120, 121) (BK 65-66 straipsniai).

D. D., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos galioti kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141-142, 144-145).

Kaltinamoji L. D. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą prieš artimą asmenį – mažametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios L. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji L. D. praeityje neteista (b. l. 90), eilę kartų bausta administracine tvarka (b. l. 83-89), nedirbanti (b. l. 82), registruota darbo biržoje, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašyta (b. l. 79). Nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusiųjų atstovei 2017 m. rugpjūčio 4 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 160). Kaltinamoji sutinka su prokuroro pasiūlyta skirtina laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kuri, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, ankstesnį kaltinamosios elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti galutinę 1 (metų) ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 3 d. 18.10 val. iki 2017 m. liepos 5 d. 10.20 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. D. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. D. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistiesiems D. D. ir L. D. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti D. D. ir L. D., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė