Dėl skolos priteisimo atsakovei N. S.

Civilinė byla Nr. e2S-484-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00150-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.5; 3.1.1.2.7; 3.2.9.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1570-724/2023 pagal ieškovo J. V. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. (D. S.).

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu iš atsakovės N. S. (toliau – ir atsakovė) prašo priteisti 1 692 Eur skolos, 429,62 Eur palūkanų, 48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Teisme gavus atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 2023 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, nustatant posėdžio datą 2023 m. gegužės 30 d. Šis teismo posėdis, esant atsakovės atstovės prašymui, dėl atsakovės atstovės neatvykimo į teismo posėdį dėl pateisinančios priežasties buvo atidėtas, paskirta kita posėdžio data 2023 m. birželio 21 d. Ieškovas apie kitą posėdžio datą buvo informuotas 2023 m. gegužės 30 d. posėdžio metu pasirašytinai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo J. V. patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtu, priteista iš ieškovo J. V. atsakovės N. S. naudai 300 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas, pats iniciavęs teisminį procesą, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Ieškovas proceso metu atstovo neturi, tačiau veikdamas sąžiningai, siekdamas greito bylos išnagrinėjimo, galėjo pasirūpinti atstovavimu ar pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Teisme yra visos galimybės ieškovui pranešti apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis tiek žodžiu, tiek raštu prašymus pateikiant teismo elektroninio pašto adresu, naudojantis teismų elektroninių paslaugų portalu, naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis ar asmeniškai atvykstant į rūmų patalpas.

5. Teismas sprendė, kad ieškovo neveikimas, nesiekiant greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, leidžia manyti, kad ieškovas procesu nesuinteresuotas. Dėl to, nesant atsakovės prašymo priimti sprendimą už akių, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas taip pat darė išvadą, kad byloje teismo sprendimas dėl ginčo esmės nepriimtas dėl ieškovo kaltės, todėl būtent ieškovas privalo atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovė byloje pateikė prašymą priteisti 300 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Byloje pateikta advokatės sąskaita už teisines paslaugas Nr. S23-60, pinigų priėmimo kvitas, patvirtina, kad atsakovė turėjo prašomo priteisti dydžio išlaidas. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, teismas sprendė, kad 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos ir protingos, pagrindo jų mažinti nėra.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti.

7. Nurodo, kad ieškovo patikslintas ieškinys pagal įstatymą negalėjo būti paliktas nenagrinėtu. Patikslintas ieškinys ir šaukimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. S. nei realiai, nei viešo paskelbimo būdu iki šiol nėra įteikti. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl šio trečiojo asmens, nors į parengiamąjį teismo posėdį jis taip pat neatvyko. Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes žinojo, jog trečiasis asmuo sunkiai serga ir neaišku, kada jis pasveiks, per elektroninių paslaugų portalą matė, kad teismo šaukimas trečiajam asmeniui nėra tinkamai įteiktas, o be trečiojo asmens dalyvavimo tinkamas posėdis įvykti negali, apie ką savo 2023 m. balandžio 11 d. prašyme minėjo ir atsakovė N. S..

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo J. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl ieškinio palikto nenagrinėtu, ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atskirajame skunde ieškovas, kvestionuodamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad į 2023 m. birželio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes žinojo, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. sunkiai serga ir neaišku, kada jis pasveiks, per elektroninių paslaugų portalą matė, kad ieškovo patikslintas ieškinys ir teismo šaukimas trečiajam asmeniui nėra tinkamai įteikti, o be trečiojo asmens dalyvavimo tinkamas bylos nagrinėjimas įvykti negali.

11. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

12. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

14. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga). Yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovo žinojimas apie byloje nustatytas aplinkybes dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. S. ligos ir gydymosi, kad bylos medžiagoje nėra informacinės pažymos apie teismo šaukimo į 2023 m. birželio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį įteikimą trečiajam asmeniui, tikėjimasis, kad be trečiojo asmens dalyvavimo parengiamasis teismo posėdis negalės įvykti, gali būti laikomas svarbia nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastimi. Pagal CPK 158 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, teismo posėdžiui pirmininkauja ir jam vadovauja bylą nagrinėjantis teisėjas, todėl būtent bylą nagrinėjantis teisėjas galutinai sprendžia dėl galimybės pasirengti bylos nagrinėjimui nesant duomenų apie šaukimo įteikimą trečiajam asmeniui ir jam nedalyvaujant, o ne bylos šalys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo nedalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje buvo nulemtas svarbių priežasčių. Visgi, kaip jau minėta, vien tai, kad ieškovas neatvyko į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, ne visais atvejais savaime sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinio proceso, pradėto ieškovo ieškinio pagrindu, eigą, daro išvadą, jog ieškovas šioje byloje iki to momento, kai neatvyko į 2023 m. birželio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį, sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, operatyviai pateikė patikslintą ieškinį, siekdamas pašalinti kliūtis, dėl kurių buvimo pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti civilinės bylos ir buvusias pagrindu civilinę bylą sustabdyti, teikė atsakovės pareikalautus pateikti papildomus įrodymus, rašytinius paaiškinimus, prašymus (skirti posėdžius trečiadieniais, kad trečiasis asmuo turėtų galimybę dalyvauti juose), buvo atvykęs į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2023 m. gegužės 30 d., kuris neįvyko atsakovės atstovei advokatei J. M. D. teismui pateikus prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl jos ūmaus susirgimo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas vilkino bylą ar kitaip siekė piktnaudžiauti procesu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bylos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, jog aieškovas, neatvykdamas į 2023 m. birželio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir (ar) piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, pademonstravo savo nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo, iš kurio galima būtų pagrįstai spręsti, kad jis nebėra suinteresuotas bylos bylos nagrinėjimo tęsimu ir nebepalaiko savo patikslinto ieškinio reikalavimų.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, atsižvelgus į susiklosčiusią procesinę situaciją, kuri yra nagrinėjamoje byloje (bylos nagrinėjimas tęsėsi jau beveik penkis mėnesius, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patyrė bylinėjimosi išlaidas), ieškinio palikimas nenagrinėtu, t. y neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, nėra suderinamas su esminiais civilinio proceso principais, įtvirtintais CPK 5, 7, 8 straipsniuose, taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, būtų netikslinga ir neproporcinga, jau šioje byloje pažengus procesui, visą procesą pradėti iš naujo ir sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą, kad joje būtų nagrinėjamas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Tokiu būdu tik dar labiau pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, kadangi reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos, laiko sąnaudos. Ši aplinkybė buvo pakankama tam, kad pirmosios instancijos teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pasinaikintų ginčijamą nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė