Baudžiamoji byla Nr. 2K-377/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.26.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Josifo Tomaševiciaus ir pranešejo Egidijaus Bieliuno,
teismo posedyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo M. B. ir nuteistojo R. J. kasacinius skundus del Panevežio miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dali laisves atemimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausme subendrinta su Panevežio miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutine bausme laisves atemimas dvejiems metams šešiems menesiams.
Skundžiama ir Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, kuria nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešima,
n u s t a t e:
R. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 19 d. apie 21.30 val., viešoje vietoje Panevežio rajono (duomenys neskelbtini) seniunijos (duomenys neskelbtini) kaime vykusios šventes metu ižuliu elgesiu demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, o butent: suduodamas kumšciu du smugius M. B. i kairi žanda ir šiam nuo smugiu parkritus, padare M. B. paviršutini galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinima pakaušio kaireje, nežymia poodine kraujosruva kairiame skruoste, taip nežymiai sutrikde M. B. sveikata.
Kasaciniu skundu nukentejusysis M. B. prašo Panevežio miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendi ir Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutarti pakeisti: R. J. veika, kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dali, perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dali ir paskirti su laisves atemimu nesusijusia bausme arba baudžiamaji procesa nutraukti susitaikius nukentejusiajam su asmeniu, kaltinamu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Nukentejusysis prašo taikyti pirmuma baudžiamojo proceso nutraukimui.
Skunde nukentejusysis nurodo, jog pagal BK 38 straipsnio, BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir kitas nuostatas baudžiamasis procesas suteikia nukentejusiam asmeniui galimybe daryti itaka kaltininkui skiriant bausme ar visai jos neskiriant. Baudžiamosios bylos nagrinejimo metu nukentejusysis teigia nesiekes ir neprašes R. J. laisves atemimo bausmes, kuria teismai R. J. skyre prieš nukentejusiojo valia. Nukentejusysis mano, kad taip yra pažeisti bendrieji bausmes skyrimo pagrindai ir R. J. skirtina su laisves atemimu nesusijusi bausme. Nukentejusysis neturi R. J. jokiu pretenziju ir mano, kad jie yra susitaike BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatu prasme, todel buvo galima spresti del baudžiamojo proceso nutraukimo nukentejusiajam susitaikius su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos padarymu. Nukentejusysis mano, jog R. J. veika galejo buti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dali, nes jie buvo iš matymo pažistami, R. J. veika prieš nukentejusiji nesukliude jokiu masiniu renginiu eigai, nes ivykis iš kaimo šventes vietos nebuvo matomas.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Panevežio miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendi bei Panevežio apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarti ir ji išteisinti arba byla gražinti prokurorui.
Nuteistasis nurodo, kad jo veika negali buti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dali. Gincas tarp jo ir M. B. vyko nuošalioje vietoje, kurioje daugiau nieko nebuvo, nes išsigande M. B. draugai K. ir L. pabego, todel nebuvo veiksmu, demonstravusiu nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdžiusiu visuomenes rimti, nebuvo sutrikdyta visuomenes rimtis. Mokyklos krepšinio aikštele tokiu paros metu negali buti laikoma vieša vieta, nes mokykla ir jos aplinkine teritorija yra saugoma. M. B. mokyklos leidimu ten nevykde jokiu renginiu ir juose nedalyvavo. Priešingai aikšteles paskirciai sportuoti, joje jis buvo be mokyklos leidimo ir kele triukšma. Gincas tarp nuteistojo ir nukentejusiojo kilo del to, kad šis neleistinai elgesi triukšmaudamas mokyklos krepšinio aikšteleje, taigi pats M. B. trikde aplinkiniu bei visuomenes rimti. Žmoniu samburis buvo kaimo šventeje, o ne ivykio vietoje. Teiginys, kad švente vyko netoliese, yra klaidinantis, nes iš šventes nuteistasis atvyko automobiliu, šventes iš ivykio vietos nesimate, todel nuteistojo veiksmu siejimas su kaimo švente yra dirbtinis pirmosios ir apeliacines instanciju teismu noras primityviai ir akivaizdžiai dirbtinai pasunkinti jo atsakomybe. Apeliacines instancijos teismas nurode, jog M. B. buvo mušamas matant R. B. (nors jo vardas P.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje užfiksuoti P. B. parodymai, kad begdamas iš toliau pamate gulinti broli, o nuo jo nubeganti kažkoki asmeni, taciau jis nera tikras, kad tai buvo R. J. Nurodydami nesamas ir prasimanytas aplinkybes, teismai pažeide Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 daliu, taip pat 7 straipsnio nuostatas.
Siekdami pasunkinti kasatoriaus kalte, abieju instanciju teismai nurode, kad jis yra du kartus teistas už panašaus pobudžio veikas, nors už nusikaltimus viešajai tvarkai niekada nebuvo teistas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodel netaiko BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytu lengvesniu bausmiu rušiu. Teismai nesprende klausimo del jo galimybes atlikti bausme, nors jis serga sunkia nepagydoma liga, nes jam atlikta išvaržos operacija, del liekamuju reiškiniu jam buvo pripažintas II, po to III grupes invalidumas.
Atsiliepime i nukentejusiojo M. B. ir nuteistojo R. J. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo šiuos skundus atmesti. Prokuroras nurodo, kad R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dali. Nukentejusiojo ir paties nuteistojo R. J. parodymais nustatyta, kad prieš ivyki tarp R. J. ir jo sužaloto nukentejusiojo M. B. nebuvo jokiu asmeniniu santykiu, taigi konfliktuoti su juo, o tuo labiau smurtauti jo atžvilgiu nuteistasis motyvo neturejo. Be to, nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dali kvalifikuojama net ir tuo atveju, kai viešoji tvarka pažeidžiama del asmeniniu paskatu. Nukentejusiojo M. B., jo motinos L. B., liudytojo P. B. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad agresyviai nusiteikes R. J., viešoje vietoje pribeges prie mokyklos krepšinio aikšteleje stovejusiu nepilnameciu nukentejusiojo ir dvieju jo draugu, be jokios priežasties du kartus kumšciu smoge nukentejusiajam i skruosta ir taip ji sužalojo. Tokie jo veiksmai visiškai teisingai ivertinti kaip itin ižulus ir rodantys visiška visuotinai priimtu žmoniu elgesio ir morales normu nepaisyma, nes jais buvo parodyta nepagarba ne tik nukentejusiajam, bet ir konflikte nedalyvavusiems, taciau ji maciusiems asmenims. Kasatoriaus veiksmais buvo sutrikdyta visuomenes rimtis ir tvarka – nutrauktas poilsis ir ramybe nukentejusiojo draugams, kurie išsigande agresyviai nusiteikusio ir juos puolancio vyresnio nuteistojo, pabego iš ivykio vietos, taip pat ir liudytojui P. B., kuris, sužinojes apie ivykusi konflikta, atbego i ivykio vieta ir pamate sužalota broli. Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad greta mokyklos esanti krepšinio aikštele yra viešoji vieta, nes ši vieta, nors ir yra saugoma, atitinka teismu praktikoje nustatytos viešosios vietos kriterijus. Ji yra gyvenamojoje vietoveje, neaptverta, todel joje bet kada gali apsilankyti pašaliniai žmones, kurie del kaltininko veiksmu patirs nepatogumu. Tai puikiai suvoke ir pats nuteistasis R. J. Tad ir šiuo požiuriu R. J. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija, todel perkvalifikuoti jos i BK 140 straipsnio 1 dali nera teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme R. J., baudžiamojo istatymo reikalavimu nepažeide. Motyvuodamas laisves atemimo bausmes paskyrima pagal BK 284 straipsnio 1 dali, teismas pagristai pažymejo, kad šia nusikalstama veika R. J. padare bausmes, paskirtos už ankstesni nusikaltima, atidejimo metu, kad jis yra anksciau du kartus teistas už panašaus pobudžio nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu viešoje vietoje. Ta aplinkybe, kad šios R. J. nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos ne pagal BK 284 straipsnio 1 dali, o pagal kita baudžiamaji istatyma, nepaneigia teismo išvadu, kad R. J. yra linkes smurtauti ir savo polinkiu nekeicia. Ivertinus šias ir kitas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, prokuroro manymu, R. J. paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dali ir galutine subendrinta bausme nera aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, adekvati jo padarytam nusikaltimui ir asmenybes pavojingumui ir nera pagrindo ja švelninti. Prokuroras pažymi, kad byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, nei nuteistasis, nei jo gynejas prašymo taikyti BK 76 straipsnio nuostatas nepateike, tai padaryta tik paduodant apeliacini skunda. Apeliacines instancijos teismas ši prašyma pagristai atmete, nes byloje nera jokiu duomenu, kad nuteistasis negali atlikti jam paskirtos bausmes. Priešingai, teismo nuosprendžiu nustatytos nusikaltimo padarymo ir kitos aplinkybes patvirtina, kad kasatoriaus sveikatos bukle nekelia abejoniu del jo galimybes atlikti bausme.
Kasaciniai skundai atmestini.
Del skundu nenagrinetinu argumentu
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinedamas kasacine byla, nuosprendžius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, patikrina teises taikymo aspektu. Kasacines instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismu sprendimai, nauju faktu nenustatineja, faktiniu aplinkybiu netiria, irodymu iš naujo nevertina. Del šios priežasties abieju kasatoriu teiginiai del konflikto viešumo ir itakos aplinkiniams, visuomenes rimciai ir tvarkai, taip pat nukentejusiojo teiginiai apie jo susitaikyma su kaltininku, nuteistojo teikiami ivykio vietos viešumo vertinimai ir pan. yra susije ne su teises taikymu teismu jau nustatytiems faktams, bet su paciu faktu konstatavimu ar ju paneigimu. Nuorodos i Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 daliu ir 7 straipsnio pažeidimus yra deklaratyvios, jos nepagristos bylos duomenimis ir kildinamos iš teiginio, kad teismai remesi ne tikrais faktais, bet nebutomis, prasimanytomis aplinkybemis. Tokie skundu argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinejimo dalyko ir del to paliktini nenagrineti.
Del padarytos veikos kvalifikacijos
Nuteistojo kasaciniame skunde išdestyta pozicija bylai reikšmingais faktu ir teises klausimais teismams buvo žinoma ir motyvuotai atmesta. Teismu išvados del byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu padarytos ištyrus surinktus duomenis ir ivertinus irodymus. Nuosprendyje ir apeliacineje nutartyje jos yra tapacios. Pagal tas faktines bylos aplinkybes, kurios yra konstatuotos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacineje nutartyje, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pritaikant BK 284 straipsnio 1 dali. Tokios kvalifikacijos motyvai nuosprendyje ir apeliacineje nutartyje pateikti remiantis atliktu irodymu tyrimu. Ju nepaneigia nei nuteistojo, nei nukentejusiojo kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kuriais padarytos veikos kvalifikacija siejama su BK 40 straipsnio 1 dalies taikymu. Teismai konstatavo, kad R. J. veika sudaro viešosios tvarkos pažeidima, nes jis savo ižuliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu suduodant smugius nukentejusiajam i veida viešoje vietoje šventes metu, prie mokyklos, matant ir girdint aplinkiniams, nukentejusiojo draugams L. ir K., kurie išsigande pabego, demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikde visuomenes rimti ir tvarka. Šiu asmenu poilsis, nors ir trumpalaikis, buvo nutrauktas. Nukentejusysis buvo sumuštas ir brolio parvežtas i namus. Irodymu del visu šiu bylos aplinkybiu vertinimas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatu požiuriu atliktas tinkamai. Sprendimas del padarytos veikos kvalifikavimo atitinka istatymo nuostatas ir susiklosciusia teismu praktika. Taigi šiuo konkreciu atveju kvalifikuojant nusikaltima istatymo taikymo klaida nepadaryta.
Del bausmes rušies ir dydžio
Nuosprendyje, vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, turi buti nurodyti bausmes skyrimo motyvai, o ne kurios nors bausmes rušies neparinkimo ir nepaskyrimo motyvai, kuriu pasigenda kasatorius R. J. Pirmosios instancijos teismas nenustate R. J. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, skirdamas bausme atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, stadija, jo asmenybe, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas nurode, kad R. J. padare tycine baigta prie nesunkiu nusikaltimu priskiriama nusikalstama veika, kaltu neprisipažino, yra teistas, jo teistumas neišnykes. Nors R. J. dirba, taciau teigiamai ji kaip asmenybe charakterizuojanciu duomenu byloje nera. Nusikalstama veika padaryta prieš nepilnameti, bausmes vykdymo atidejimo metu. Kaltininkas iki tol jau du kartus teistas už panašaus pobudžio veikas, padarytas viešoje vietoje ir susijusias su fizinio smurto panaudojimu. Ivertines šias aplinkybes, teismas padare išvada, kad R. J. parenkant bausmes ruši skirtina taikomo BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežciausia laisves atemimo bausme, o atsižvelgus i tai, kad jis yra dirbantis, nusikalstama veika dideliu žalingu pasekmiu nesukele, nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, teismas padare išvada, kad jam skirtinas istatyme numatytam vidurkiui artimas bausmes dydis. BK 38 straipsnyje numatyto susitaikymo, kuri savo skunde pabrežia nukentejusysis, galimybe šiuo konkreciu atveju nebuvo imanoma, nes nera pacios pirmosios tam butinos salygos – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstama veika.
Kadangi R. J. nusikalstama veika padare bausmes vykdymo atidejimo metu, jam paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Panevežio miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacines instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo už ši nusikaltima paskirtoji bausme, kaip ir jos subendrinimas su Panevežio miesto apylinkes teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, atitinka istatymo reikalavimus. Apeliacines instancijos teismas, ivertines nuteistojo R. J. argumentus del sveikatos bukles, neižvelge pagrindo abejoti jo galimybemis atlikti paskirta bausme. Darytina išvada, kad teismu sprendimuose bausmes individualizavimo motyvai, kuriais grindžiamas paskirtosios bausmes rušies parinkimas ir dydžio nustatymas, yra išdestyti tinkamai, o bausmes griežtumo požiuriu istatymo taikymo klaidu nepadaryta.
Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nukentejusiojo M. B. ir nuteistojo R. J. kasacinius skundus atmesti.
Teisejai Vytautas Masiokas
Josifas Tomaševicius
Egidijus Bieliunas
