Dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir rentos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-328/2010

Procesinio sprendimo kategorija 75.9 (S)

2010 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. (S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. sprendimo dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir rentos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) nutraukti 2002 m. rugpjūčio 10 d. Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovės su atsakovu sudarytą santuoką; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; 4) priteisti ieškovei rentą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022 m. birželio 8 d.; 5) padalyti santuokoje įgytą turtą; 6) pakeisti šalių pavardes; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2008 m. spalio mėnesį, tačiau jau kelis mėnesius iki to šeimoje gyveno epizodiškai; atsakovas šeima nesirūpino, neteikė jokios paramos, epizodiškai dalyvavo išlaikant vaiką, su juo nebendravo, tik po ieškinio pateikimo į jos sąskaitą pervedė 600 Lt išlaikymo. Ieškovė teigė, kad vienai išlaikyti nepilnametį vaiką sudėtinga, kad ji uždirba vidutiniškai apie 1100 Lt.

Atsakovas teismui pateiktuose atsiliepimuose ieškovės reikalavimams prieštaravo, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko su visais ieškovės reikalavimais, išskyrus reikalavimą dėl rentos ieškovei priteisimo; nurodė, kad ieškovė turi du aukštuosius išsilavinimus, yra vokiečių kalbos mokytoja, gali save išlaikyti, susirasdama geriau apmokamą darbą arba dirbdama papildomai.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – S.; 3) priteisė iš atsakovo rentą buvusiai sutuoktinei ieškovei po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022 m. birželio 8 d.; 4) nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; 6) padalijo šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant: skalbimo mašiną, minkštą baldų kampą, kompiuterį, fotoaparatą, sieninę spintą, du vaizdo grotuvus; atsakovui priteisiant: automobilį,,Ford Siera“ (duomenys neskelbtini), nešiojamąjį kompiuterį, muzikinį centrą; 7) išieškojo iš atsakovo 344 Lt ieškovės naudai jos sumokėtą žyminį mokestį ir į valstybės pajamas – 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį, taip pat 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl rentos priteisimo ieškovei iš atsakovo teismas pažymėjo, kad atsakovas nenuginčijo prezumpcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalyje, nepateikė įrodymų, kad ieškovei išlaikymas nereikalingas. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant, ar sutuoktinio, kuris prašo išlaikymo, turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, o kito sutuoktinio, kuris turėtų šį išlaikymą teikti, pajamos tai daryti pakankamos, taikomas orientacinis minimalios mėnesinės algos kriterijus (CK 6.461 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamas atlyginimas yra apie 1200 Lt, atsakovas gauna 1041 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoką; kad iš ieškovės gaunamų pajamų atėmus išlaidas, būtinas skirti vaiko poreikiams, išlaikyti protingo dydžio šeimos būstą, liekanti suma leidžia tenkinti tik minimalius ieškovės poreikius. Teismas konstatavo, kad tik minimalus ieškovės poreikių tenkinimas neatitinka jos socialinės padėties, nepakankamas tobulinti turimas žinias ir siekti didesnio pajamų šaltinio. Teismas padarė išvadą, kad buvęs sutuoktinis turi pareigą išlaikyti buvusią sutuoktinę ir kad 200 Lt išmoka ieškovei bus pakankama parama tam, kad ji galėtų oriai dalyvauti visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, iš esmės pasikeitus šalių padėčiai, numatytai CK 3.72 straipsnio 5 dalyje, bet kuris buvęs sutuoktinis gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 18 d. sprendimu panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl rentos priteisimo ir priėmė naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmetė; panaikino sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perdavė tam pačiam teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo; pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir iš atsakovo priteistą kas mėnesį 600 Lt periodinių išmokų sumą sūnaus išlaikymui sumažino iki 400 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Dėl rentos priteisimo ieškovei iš atsakovo teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalies pagrindu renta ieškovei galėjo būti priteista tik tuo atveju, jeigu ji augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką ir yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės; kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė yra sveika, darbinga, turi du aukštuosius išsilavinimus, dirba ir augina vaiką, kuris lanko darželį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą.

Dėl išlaikymo sūnui priteisimo teisėjų kolegija sprendė, kad protinga ir teisinga priteistina suma, kuria atsakovas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, yra 400 Lt, nes ieškovė faktiškai gauna didesnes pajamas ir turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne suma; kad abiejų tėvų skiriamų lėšų (800 Lt) turi pakakti ikimokyklinio amžiaus vaiko minimaliems poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas iki atleidimo 2009 m. sausio 5 d. dirbo VĮ Ignalinos AE, tačiau nuo 2009 m. sausio 19 d. yra registruotas darbo biržoje ir jam mokama 1041,60 Lt socialinio draudimo išmoka, kuri mažėja; kad jo dabartinė turtinė padėtis neatitinka galimybės mokėti kas mėnesį sūnui po 600 Lt, nes kitų pajamų, išskyrus gaunamas išmokas iš valstybės, jis neturi.

Dėl turto padalijimo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino atsakovo atsiliepimuose nurodytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto didesnės apimties turto, jo vertės, nesiūlė šalims pateikti su tuo susijusių įrodymų ar teikti savarankiškų reikalavimų (dėl turto (buto) ar jo dalies pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. sprendimo dalį dėl rentos priteisimo ir palikti galioti atitinkamą Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnio 2 dalies normą. Šioje teisės normoje nurodytos trys atskiros sąlygos, ir esant bet kuriai vienai iš jų yra pagrindas priteisti išlaikymą. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad jai tikrai reikalingas išlaikymas. Teismas privalėjo nustatyti, ar nėra CK 3.72 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta konstatuojant atsakovo kaltę, o apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliko nepakeistą, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti rentos, o teismas turėjo atsižvelgti į kitas, CK 3.72 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas aplinkybes.

Kasaciniame skunde teigiama, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija užtikrina stabilumą ir gina silpnesnį sutuoktinį, kuris dėl tam tikrų aplinkybių (šioje normoje nurodytų sąlygų) yra labiau socialiai pažeidžiamas, todėl išlaikymo klausimas tampa ypač aktualus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, augindama nepilnametį vaiką, turi mažesnes galimybes įsidarbinti. Ieškovė nuo 2010 m. sausio 20 d. darbo biržoje registruota bedarbe, atsakovas dar nagrinėjant bylą išvyko į užsienį, ignoruoja teismų sprendimus ir nemoka priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, o ieškovė, negaudama pajamų, privalo išlaikyti su ja gyvenantį vaiką, būstą, todėl jos materialinė padėtis dėl santuokos nutraukimo labai pablogėjo.

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

Dėl Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalies aiškinimo

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal šią įstatymo normą renta (pagal nurodytą nuostatą priteisiamas išlaikymas) ieškovei galėjo būti priteista tik tuo atveju, jeigu ji augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką ir yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Taigi šis teismas jungtuku,,ir“ apibendrino įstatyme nustatytas sąlygas. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamečio vaiko auginimas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo remiantis gali būti reikalaujamas išlaikymo priteisimas. Toks aiškinimas darytinas iš CK 3.72 straipsnio 2 dalies normos gramatinės struktūros, nes šis pagrindas gauti išlaikymą nesujungtas jungtuku,,ir“ su kitu pagrindu – nedarbingumu dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Išvada, kad savo ir buvusio sutuoktinio nepilnamečio vaiko auginimas yra savarankiškas pagrindas gauti išlaikymą, darytina ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. L. T., bylos Nr. 3K-3- 419/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. A. J., bylos Nr. 3 K-3-622/2005). Nors šiose nutartyse nepasisakyta dėl vaiko auginimo, kaip savarankiško pagrindo, kuriuo remiantis gali būti priteisiamas išlaikymas sutuoktiniui, tačiau jose konstatuota, kad išlaikymas priteistas arba turi būti priteisiamas sutuoktiniui kitu CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu – sutuoktinio nedarbingumu dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Dėl išlaikymo reikalingumo

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys). Naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo priteistas išlaikymas ieškovei, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiąją įstatymo normą. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, ar buvo aplinkybės, nustatytos CK 3.72 straipsnio 5 dalyje, todėl šio teismo sprendimas naikintinas, perduodant šią bylos dalį nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas turėjo 35,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. liepos 2 d. pažyma. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis