D. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 140 str., 324 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-469/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47796-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio išteisintojo D. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. Girgždis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies aiškinimą ir taikymą. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neatliko įrodymų tyrimo, priešingą sprendimą priėmė, kitaip įvertinęs tuos pačius bylos įrodymus, in dubio pro reo principu vadovavosi, neišnaudojęs visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti ir objektyviai tiesai byloje nustatyti.

Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra neteisinga, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo. Vertinant įrodymus nebuvo vadovautasi teismų praktika, bylos duomenys vertinti paviršutiniškai, vienpusiškai, išskirtinai tik D. K. naudai, nevertinta aplinkybių ir įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys, pirmenybė teikta tik D. K. teisinantiems įrodymams, o jį kaltinantys įrodymai buvo atmesti, remtasi iš esmės tik D. K., suinteresuoto bylos baigtimi ir siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Iš išteisinamojo nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas kai kurių bylos duomenų nelaikė įrodymais ir juos atmetė, nes nepateikė jokių atmetimo argumentų.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik nukentėjusiosios J. V.-K., liudytojo M. J. parodymų ir specialistės paaiškinimų vertinimu ir suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai – tiesioginiams įrodymams, tuo tarpu dalies netiesioginių įrodymų iš viso nevertino, o tuos, kuriuos vertino, vertino fragmentiškai ir atskirai, nesujungęs jų į visumą. Teismas nelaikė D. K. kaltės įrodymu nukentėjusiosios atstovės advokatės elektroniniu laišku atsiųstų nuotraukų, kuriose užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, deklaratyviai nurodydamas, kad byloje negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada tiksliai buvo padarytos šios nuotraukos. Šias aplinkybes teismas galėjo išsiaiškinti pats, atlikęs įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Taip pat nepagrįstai nebuvo vertinami kaip kaltės įrodymai nukentėjusiosios pateikta mobiliojo telefono ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusioji ir M. J. bendravo telefonu iki įvykio ir po įvykio bei liudytojo M. J. parodymai. Byloje nėra jokių duomenų apie šio liudytojo suinteresuotumą, be to, jis davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad M. J. ir nukentėjusioji yra bičiuliškuose santykiuose, savaime nesudaro pagrindo vertinti šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus ir jais nesiremti. Be to, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiosios J. V.-K. parodymai yra patikimi, nes viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir iš esmės sutapo su liudytojo M. J. parodymais ir kitais bylos įrodymais (nuotraukomis, kuriose užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, susirašinėjimas telefonu, specialisto išvada ir ją pateikusios specialistės paaiškinimai teisme). Vien tai, kad nukentėjusioji J. V.-K. neįvardijo tikslių nuteistojo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, negali būti pagrindas atmesti jos parodymus.

Kasatoriaus vertinimu, baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde ir baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme D. K. gynėjo išsakyta pozicija dėl galimybės taikyti jo ginamajam BK 37 straipsnio nuostatas, patvirtina, kad D. K. pripažino smurtavęs prieš sutuoktinę ir nežymiai sužalojęs jos sveikatą. Bylos duomenys rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nekyla abejonių dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių D. K. veiksmuose buvimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu D. K. Kasatorius tiesiog kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas, nurodo, kaip šis teismas turėjo vertinti nukentėjusiosios, liudytojo M. J. parodymus, taip pateikia savą įrodymų vertinimą ir šiuo pagrindu deklaratyviai pareiškia apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir padarytus BPK pažeidimus. Nors skundas grindžiamas teisinėmis įrodymų vertinimo nuostatomis, tačiau iš esmės skunde keliamas fakto klausimas, t. y. buvo ar nebuvo panaudotas smurtas, pakanka įrodymų smurto faktams nustatyti ar nepakanka. Toks argumentavimas nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nenustatė pagrindo abejonėms dėl to, kaip šis teismas vertino įrodymus, aiškino baudžiamojo įstatymo turinį ir motyvavo savo išvadas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis