Civilinė byla Nr. e3K-3-43-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00475-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.17; 3.2.4.8.2; 3.4.5.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Sauliaus Užkuraičio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismų sprendimų privalomumo principą, prejudicinių faktų taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas M. P. skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. Užkuraičio (toliau – antstolis) 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 ir vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00255 nutraukti arba užbaigti.
3. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 2 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2VP-486-844/2018 dėl skolininkės AB „Aksa“ generaliniam direktoriui (pareiškėjui) paskirtos 200 Eur baudos, kuri skirta už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimo. Pareiškėjo vertinimu, antstolis atlieka neteisėtus vykdymo veiksmus, taiko didelio masto turto areštą, nepaiso pareiškėjo skundų bei įsiteisėjusių teismo nutarčių ir jose pateiktų privalomų nurodymų antstoliui: 1) įsiteisėjusia ir antstoliui privaloma Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolis nėra atlikęs įrangos identifikavimo ir nustatymo veiksmų, o vykdomojoje byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie konkrečiai pagrįstų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, terminą ir mastą; 2) įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8731-475/2021 teismo pripažinta, kad antstolis nepagrindė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo, todėl baudos skaičiavimas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. yra neteisėtas; 3) įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17207-1144/2022 teismas konstatavo, kad antstolis veikia neteisėtai, nesivadovauja teismų priimtomis ir privalomomis nutartimis. Skundžiamas antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymas Nr. S-22-34-38179, kuriuo nuspręsta perskaičiuoti pareiškėjui baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi jis priimtas vadovaujantis sprendimų vykdymo aktais, kurie teismų įvertinti kaip netinkami įrodymai delsimui vykdyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsti, taip pat vykdomoji byla turi būti nutraukta arba užbaigta, nes objektyviai nėra galimybės atlikti vykdymo veiksmų.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis 2023 m. sausio 12 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad paskutinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-1900041, kuris teismo nebuvo panaikintas, buvo surašytas 2019 m. birželio 12 d., todėl skolininkui paskirtos baudos dydis perskaičiuotas – bauda skaičiuojama už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Taip pat nurodė, kad nė viena skunde nurodyta aplinkybė nėra pagrindas antstoliui nutraukti vykdomąją bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų – panaikino antstolio S. Užkuraičio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179, skundo dalį dėl vykdomosios bylos nutraukimo arba užbaigimo atmetė, priteisė iš antstolio pareiškėjui 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad antstolio S. Užkuraičio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00255 yra vykdomas Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2VP-486-844/2018 dėl skolininkės AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. teismo paskirtos 200 Eur baudos už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2021 m. kovo 16 d. antstolis gavo UAB „Vespila“ prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0034/16/00088 nutraukimo, kuriame UAB „Vespila“ pareiškė, kad atsiima vykdomąjį dokumentą – Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir prašė vykdomąją bylą Nr. 0034/16/00088 nutraukti.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 2020 m. liepos 21 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad civilinėje byloje, kurioje 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios pareiškėjui naudoti atitinkamą turtą, antstolis turėjo teisę surašyti neįvykdymo aktą tik esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Teismas konstatavo, kad antstolis vykdomojoje byloje nekompetentingai atliko turto identifikavimo veiksmus ir nepagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-20000007. Teismas nurodė, kad nei teismo nagrinėtoje byloje, nei vykdomojoje byloje nepateikta jokių įrodymų, kaip buvo atliekamas turto (kurio naudojimas uždraustas laikinosiomis apsaugos priemonėmis) identifikavimas, todėl panaikino aktą Nr. B-20000007.
8. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8731-475/2021 dėl antstolio veiksmų, atnaujinus procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019, kurioje buvo skundžiamas antstolio S. Užkuraičio patvarkymas dėl pareiškėjo skundo netenkinimo, teismas nurodė, kad vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje, susijęs su baudos dydžio nustatymu ir išieškojimo terminu, nors ir yra galiojanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo, objektyviai yra negalimas, tuo labiau kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 yra patvirtintas antstolio veiksmų vykdymo procese neteisėtumas.
9. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0034/19/00255 medžiagos nustatė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-22-34-38179, kuriuo perskaičiavo pareiškėjui paskirtą baudą ir nustatė, kad už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. baudos dydis yra 226 600 Eur. Patvarkyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi panaikino sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-20000007, tačiau anksčiau antstolio priimtų aktų nepanaikino, todėl jie yra teisėti ir galiojantys. Kadangi paskutinis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas priimtas 2019 m. birželio 12 d. ir jis nebuvo panaikintas, todėl baudą antstolis perskaičiavo ir pritaikė už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki šio akto priėmimo dienos.
10. Teismas padarė išvadą, kad iki 2020 m. liepos 21 d. teismo nutarties priėmimo vykdomojoje byloje nebuvo priimtas joks dokumentas, kuriuo remiantis buvo galima aiškiai identifikuoti turtą ir nustatyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, terminą ir mastą. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-19000015 buvo priimtas antstoliui turint pakankamai objektyvių duomenų apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Antstolis šių duomenų teismui taip pat nepateikė. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-8731-475/2021 teismas konstatavo, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio patvarkymas Nr. S-19001810 yra neteisėtas, vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje, susijęs su baudos dydžio nustatymu ir išieškojimo terminu, nors ir yra galiojanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo, objektyviai yra negalimas, tuo labiau kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1157-657/2020) yra patvirtintas antstolio veiksmų vykdymo procese neteisėtumas.
11. Įvertinęs aptartose įsiteisėjusiose teismų nutartyse nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolis, priimdamas ginčijamą 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 ir nustatydamas baudos dydį už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., pakartotinai ignoravo minimas teismų nutartis, todėl tenkino šią skundo dalį ir panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą.
12. Teismas nenustatė, kad egzistuotų kuris nors iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 ir 632 straipsniuose nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo ar užbaigimo pagrindų, todėl skundo dalies dėl vykdomosios bylos Nr. 0034/19/00255 nutraukimo netenkino. Teismas nusprendė, kad šioje byloje pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi, todėl, tenkinęs skundą iš dalies, pareiškėjui iš antstolio priteisė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
13. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal antstolio S. Užkuraičio atskirąjį skundą, 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
14. Apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad iki Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo vykdomojoje byloje nebuvo priimtas joks dokumentas, kuriuo vadovaujantis buvo galima aiškiai identifikuoti turtą ir nustatyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su antstolio argumentais, kad jis turėjo teisę baudą apskaičiuoti vadovaudamasis paskutiniu antstolio surašytu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. B-19000041, kuris nėra panaikintas.
15. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas ginčijamą 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 ir nustatydamas baudos dydį už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., ignoravo anksčiau nutartyje aptartas teismų nutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolio patvarkymą.
16. Teismas taip pat nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes bylose dėl antstolio veiksmų visada kyla ginčas. Priešingą antstolio suinteresuotumą patvirtina ir procesinis suinteresuoto asmens elgesys 2023 m. sausio 12 d. priimtame patvarkyme Nr. S-23-34-1308 „Dėl skundo netenkinimo“ bei atsiliepime į skundą, prašant jame nurodytų reikalavimų netenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundą dėl antstolio veiksmų tenkinęs iš dalies, turėjo pagrindą priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš antstolio.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis S. Užkuraitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 18 straipsnį, kuris įtvirtina privalomą teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymo principą, kadangi, priimdami skundžiamus procesinius dokumentus, teismai nesivadovavo įsiteisėjusiose nutartyse nustatytais teisiniais santykiais ir aplinkybėmis, kvestionavo įsiteisėjusias teismo nutartis, kurių pagrindu buvo paskirta bauda, nustatė aplinkybes, paneigiančias aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose.
17.2. Sprendimo ir nutarties privalomumo principas apima ne tik tai, kad visiems yra privaloma sprendimo ar nutarties rezoliucinė dalis, tačiau privalomos ir išvados bei nustatytos aplinkybės.
17.3. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies punktą, kuris nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Teismai taip pat pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies normą, kadangi nesivadovavo bylose tarp tų pačių šalių nustatytais prejudiciniais faktais ir taip sukūrė situaciją, kai vienu metu egzistuoja prieštaringi įsiteisėję teismo sprendimai, t. y. tos pačios aplinkybės yra vertinamos skirtingai, kai tie patys antstolio veiksmai yra pripažįstami ir teisėtais, ir neteisėtais.
17.4. Teismai, skirdami pareiškėjui M. P. baudą, nesivadovavo Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio mėn. 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018 ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 nustatytais prejudiciniais faktais, kad 2015 m. lapkričio 30 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdoma ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties priėmimo metu.
17.5. Suinteresuoto asmens požiūriu, Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018 ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 buvo nustatyti šie prejudiciniai faktai: kad pareiškėjas nevykdė Visagino miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 priėmimo; kad pareiškėjas iš esmės neginčijo, jog AB „Aksa“ ūkinėje komercinėje veikloje naudoja UAB „Vespila“ priklausantį nutartyje nurodytą turtą; kad aplinkybę, jog pareiškėjas nevykdė Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtina antstolio pateiktas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-17000072, taip pat 2018 m. rugsėjo 11 d. antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-18000058; kad draudimas naudoti ginčo turtą yra besąlyginis.
17.6. Tuo tarpu skundžiamose nutartyse nurodytais prejudiciniais faktais nesivadovauta, o nustatytos priešingos aplinkybės: kad antstolis neįrodė, jog pareiškėjas nevykdė Visagino miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; kad nenustatyta, koks turtas yra naudojamas AB „Aksa“ veikloje; kad iki Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo vykdomojoje byloje nebuvo priimtas joks dokumentas, kuriuo remiantis buvo galima aiškiai identifikuoti turtą ir nustatyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, terminą ir mastą.
17.7. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 buvo nagrinėjamas 2020 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-20000007 teisėtumas ir šioje byloje nustatytas faktas, kad vykdomojoje byloje nebuvo priimtas joks dokumentas, kuriuo vadovaujantis buvo galima aiškiai identifikuoti turtą ir nustatyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, negali būti laikomas prejudiciniu, kadangi: tokia aplinkybė nėra nustatyta; abiejose bylose nedalyvavo tie patys asmenys; civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 įrodinėjimo dalykas buvo tik vieno sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto teisėtumas, o ne viso vykdymo proceso teisėtumas.
17.8. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors ir yra galiojanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo, išieškojimas objektyviai yra negalimas, pažeidžia teisingumo principą, taip pat teisinės valstybės principą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami skundus dėl baudos apskaičiavimo, paneigė nustatytus įsiteisėjusiais teismų sprendimais teisinius faktus, kad pareiškėjas M. P. nevykdė Visagino apylinkės teismo 2015 m. lapkričio mėn. 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2016 m. gegužės mėn. 5 d. Be to, skirtinguose priimtuose procesiniuose dokumentuose teismai tuos pačius antstolio priimtus procesinius dokumentus vertina skirtingai.
18. Pareiškėjas M. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti pareiškėjui byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Antstolis nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Todėl teismo nutartis, kuria panaikintas antstolio baudos apskaičiavimas už šį laikotarpį, yra privaloma, turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir reiškia, kad antstolis negali perskaičiuoti baudos.
18.2. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 konstatuota, kad antstolio vykdyti veiksmai iki 2020 m. sausio 23 d., kai buvo surašytas aktas, nepatvirtina nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Jokių naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą retrospektyviai persvarstyti ginčo situaciją teismų nagrinėtu laikotarpiu, nėra, nes nėra surinkti jokie nauji įrodymai ir to padaryti antstolis retrospektyviai nebegali (antstolis nebegali grįžti į praeitį ir atlikti turto identifikavo veiksmų, nustatyti, ar šis turtas buvo naudojamas, jei buvo, kada ir kaip, kiek laiko tai truko).
18.3. Teismai, įvertinę, jog antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, kuriais būtų surinkęs naujus duomenis apie neteisėtus pareiškėjo veiksmus, konstatavęs nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, ir atsižvelgę į tai, kad tokių veiksmų nebėra galimybės atlikti retrospektyviai, pagrįstai konstatavo, kad nutarties dėl baudos įvykdymas yra objektyviai nebegalimas, todėl vykdymo procesas turi būti nutrauktas.
18.4. Ginčijamomis nutartimis buvo spręsta ne dėl baudos paskyrimo pagrįstumo, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, bet dėl antstolio vykdymo veiksmų neteisėtumo apskaičiuojant ir išieškant baudą, taip pat vertinama, kaip antstolis laikosi teismų pateiktų ir privalomų išaiškinimų. Antstolis nepagrįstai ir neteisėtai siekia peržiūrėti teismo anksčiau priimtas nutartis, kurios nėra ir negali būti kasacijos pagrindas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. P. skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. Užkuraičio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 ir vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00255 nutraukti arba užbaigti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamą patvarkymą, reikalavimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors kasaciniu skundu prašoma panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų visiškai atmestas, tačiau kasaciniame skunde nenurodyti jokie teisiniai argumentai, susiję su skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalimis, kuriomis atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nurodytų teismų procesinių sprendimų dalių teisėtumo patikrinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakoma.
22. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, kurias peržengti nagrinėjamoje byloje teisinio pagrindo nenustatyta, teisėjų kolegija pasisakys kasaciniame skunde iškeltais teisės klausimais dėl teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principo taikymo ir prejudicinių faktų taikymo sąlygų, kiek tai susiję su ginčijamu antstolio S. Užkuraičio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-22-34-38179.
Dėl teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principo ir prejudicinių faktų taikymo sąlygų
23. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
24. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).
25. Šioje byloje skundžiamus procesinius dokumentus priėmę teismai pažymėjo, kad antstolis, priimdamas ginčijamą 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 ir nustatydamas baudos dydį už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d., ignoravo įsiteisėjusias teismų nutartis. Tuo tarpu antstolis kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai skundžiamais procesiniais sprendimais pažeidė CPK 18 straipsnį, kuris įtvirtina privalomą teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymo principą.
26. Nagrinėjamu atveju antstoliui S. Užkuraičiui buvo pateikta vykdyti įsiteisėjusi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria AB „Aksa“ buvo uždrausta savo ūkinėje komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu atitinkamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šio dokumento pagrindu antstolio kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0034/16/00088.
27. CPK 145 straipsnio 9 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
28. Byloje nustatyta, kad vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis S. Užkuraitis 2016 m. kovo 15 d. surašė pirmą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojasi tam tikru UAB „Vespila“ priklausančiu turtu. Šio akto pagrindu buvusiam AB „Aksa“ vadovui buvo paskirta 150 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį dieną nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Byloje taip pat nustatyta, kad dėl tolimesnio nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo buvo surašyti 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai. Antstolis S. Užkuraitis kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl baudos AB „Aksa“ vadovui skyrimo.
29. Utenos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi skyrė AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki nutarties visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. skirtą baudą padidino iki 200 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną. Šių nutarčių pagrindu Utenos apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. išdavė vykdomąjį raštą, pagal jį antstolio S. Užkuraičio kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00255.
30. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolis S. Užkuraitis 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 26 d., 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. birželio 12 d. ir 2020 m. sausio 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriuose pakartotinai konstatuotas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas.
31. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, 2020 m. liepos 21 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 pažymėjo, kad civilinėje byloje, kurioje 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios pareiškėjui naudoti atitinkamą turtą, antstolis S. Užkuraitis turėjo teisę surašyti neįvykdymo aktą tik esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Teismas konstatavo, kad antstolis vykdomojoje byloje nekompetentingai atliko turto identifikavimo veiksmus ir nepagrįstai surašė 2020 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-20000007. Teismas nurodė, kad nei teismo nagrinėtoje byloje, nei vykdomojoje byloje nepateikta jokių įrodymų, kaip buvo atliekamas turto (kurio naudojimas uždraustas) identifikavimas, todėl teismas aktą Nr. B-20000007 panaikino.
32. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8731-475/2021 dėl antstolio veiksmų, atnaujinus procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019, kurioje buvo skundžiamas antstolio S. Užkuraičio patvarkymas dėl pareiškėjo skundo netenkinimo, teismas nurodė, kad vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje, susijęs su baudos dydžio nustatymu ir išieškojimo terminu, nors ir yra galiojanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo, objektyviai yra negalimas. Šia nutartimi buvo panaikintas antstolio S. Užkuraičio 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas Nr. S-19001810 vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00255.
33. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17207-1144/2022 buvo panaikintas antstolio 2022 m. birželio 15 d. patvarkymas Nr. S-22-34-18360 dėl antstolio atsisakymo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą baudą, tai motyvuojant iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje.
34. Susipažinusi su pirmiau nurodyta faktine bei procesine informacija, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai šiuo atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo privalomumo principą, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, kadangi darydami išvadas nesivadovavo nustatytais prejudiciniais faktais.
35. Visų pirma, bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad iki Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. teismo nutarties priėmimo vykdomojoje byloje nebuvo priimtas joks dokumentas, kuriuo remiantis buvo galima aiškiai identifikuoti turtą ir nustatyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, terminą ir mastą. Darydami šią išvadą, teismai ignoravo aplinkybę, jog vykdomoji byla, kurioje priimtas skundžiamas patvarkymas, yra pradėta pagal įsiteisėjusias Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis dėl baudos skyrimo, kuriose yra patvirtintas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas ir už tokį nevykdymą atsakingiems asmenims pritaikyta civilinė atsakomybė (bauda). Minėtose nutartyse teismai konstatavo, kad M. P. nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, todėl antstolis S. Užkuraitis pagrįstai prašė skirti AB „Aksa“ vadovui baudą už šios nutarties nevykdymą. Be to, teismai pažymėjo, kad M. P. iš esmės neginčija, jog AB „Aksa“ ūkinėje komercinėje veikloje naudoja UAB „Vespila“ priklausantį ir nutartyje nurodytą turtą (CPK 187 straipsnis). Ta aplinkybė, kad antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose nurodyta, jog AB „Aksa“ savo veikloje naudoja tik dalį nutartyje nurodytų įrenginių, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar nutartis yra vykdoma. Nutartimi teismai nenustatė jokių išlygų ar sąlygų (ribojimų) dėl UAB „Vespila“ turto naudojimo, todėl draudimas naudoti ginčo turtą yra besąlyginis. Pažymėtina, kad prašymas dėl baudos skyrimo taip pat buvo grindžiamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktais, kurie nebuvo panaikinti ir yra galiojantys, todėl išvados, kad šiuo atveju nėra nustatytas 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas, yra nepagrįstos.
36. Antra, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018 33 punktą). Be to, tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas). Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai kvestionavo Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimis nustatytą aplinkybę dėl 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo fakto ir taip nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo praktikos.
37. Trečia, teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamas nutartis, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, kadangi darydami išvadas nesivadovavo nustatytais prejudiciniais faktais.
38. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018, kurioje buvo priimta 2018 m. lapkričio mėn. 15 d nutartis, bei Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, kurioje buvo priimta 2019 m. vasario 14 d. nutartis, dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018 ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 įrodinėjimo dalykas buvo tai, ar M. P. vykdė 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors nagrinėjamoje byloje buvo spręstas klausimas dėl antstolio S. Užkuraičio patvarkymo teisėtumo, tačiau jis neišvengiamai susijęs su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktu, taigi šis faktas reikšmingas abiejose bylose.
41. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, aplinkybė, kad M. P., būdamas AB „Aksa“ generalinis direktorius, nevykdė Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 priėmimo, laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje ir jos nereikia įrodinėti, tačiau teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, šiais faktais nesivadovavo ir padarė priešingą išvadą – kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešinga išvada padaryta nepagrįstai prejudiciniais faktais laikant šios nutarties 31–33 punktuose nurodytuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes.
42. Kaip jau minėta pirmiau, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
43. Teismai skundžiamuose procesiniuose dokumentuose rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 nustatytomis aplinkybėmis dėl vykdymo veiksmų neteisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, todėl teismai jomis rėmėsi nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos Nr. 2S-1157-657/2020 įrodinėjimo dalykas buvo ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ar nevykdymo faktas apskritai, bet 2020 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. B-20000007 teisėtumas. Kitaip tariant, civilinėje byloje Nr. 2S-1157-657/2020 buvo nagrinėjamas tik vienas iš nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo epizodas, užfiksuotas skundžiamu aktu. Pažymėtina, kad iš visų antstolio S. Užkuraičio surašytų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų vienintelis 2020 m. sausio 23 d. aktas buvo teismo panaikintas, nustačius neteisėtus antstolio veiksmus surašant šį konkretų aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vieno akto panaikinimas nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių kitiems anksčiau surašytiems sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktams tol, kol pastarieji nėra nuginčyti. Vieno akto panaikinimas taip pat savaime nekelia abejonių anksčiau atliktų kitų vykdymo veiksmų pagrįstumu ir juo labiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad vykdymo veiksmų atlikimas vykdomojoje byloje objektyviai yra negalimas.
44. Svarbu paminėti ir tai, kad priimdami skundžiamus sprendimus teismai ne tik nepagrįstai vadovavosi faktais, kurie nelaikytini prejudiciniais, tačiau šių faktų pagrindu taip pat padarė nepagrįstas išvadas.
45. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad iki Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo vykdomojoje byloje nebuvo priimtas joks dokumentas, kuriuo remiantis buvo galima aiškiai identifikuoti turtą ir nustatyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktą, terminą ir mastą. Ši išvada padaryta netinkamai įvertinus Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-1157-657/2020 nustatytus faktus.
46. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje buvo nagrinėtas konkretaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto teisėtumas ir nustatyta, kad antstolis S. Užkuraitis 2020 m. sausio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20000106, kuriuo nurodė sudaryti sąlygas skolininkei AB „Aksa“ priklausančioje gelžbetonio gamykloje antstoliui ir išieškotojos UAB „Vespila“ atstovams atlikti įrangos identifikavimo veiksmus ir patikrinti, kaip vykdomas 2015 m. lapkričio 30 d. Visagino miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1516-844/2015 nutartyje nurodytas įpareigojimas. Teismas pažymėjo, kad nei teismo nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kaip buvo atliekamas turto identifikavimas. Vietoj to antstolis 2020 m. sausio 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-20000007, kuriame išvardijo apžiūros metu gelžbetonio gamykloje rastą turtą. Taigi išvada dėl netinkamai atlikto turto identifikavimo buvo daroma remiantis 2020 m. sausio mėnesį vykusia (turėjusia vykti) turto apžiūra, o ne išanalizavus visą laikotarpį, kai buvo (ne)vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
47. Svarbu paminėti ir tai, kad kituose procesiniuose teismų sprendimuose, kuriais rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės atkartojamos Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir atitinkami antstolio priimti patvarkymai panaikinami tuo pagrindu, kad turtas, surašant 2020 m. sausio 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-20000007, nebuvo tinkamai identifikuotas.
48. Šiuo atveju byloje nustatytas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. vasario 14 d. 2019 m. kovo 4 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-19000015. Šio akto teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11964-920/2019, kurioje konstatuota, kad surašant šį aktą dalyvavo AB „Aksa“ atstovas, vykdomojoje byloje buvo priimti septyni sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktai. Be to, AB „Aksa“ nurodomas argumentas dėl neatliktų įrangos identifikavimo veiksmų, teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo, kad antstolis akte neteisingai nustatė, kokiais įrenginiais naudojasi pareiškėja savo ūkinėje komercinėje veikloje. 2019 m. birželio 12 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-19000041, kuriame nustatyta, kad AB „Aksa“ gamyboje vis dar naudojami tam tikri įrenginiai, nurodyti 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šis aktas taip pat nėra nuginčytas ir galioja. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje yra įrodytas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo faktas iki 2019 m. birželio 12 d., todėl antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, pagrįstai skaičiavo pareiškėjui M. P. baudą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d.
49. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kad antstolis nepagrįstai baudą skaičiuoja už kiekvieną kalendorinę dieną, neatsižvelgdamas į aplinkybes, ar tai buvo darbo diena ir ar įranga apskritai konkrečiomis dienomis buvo naudojama, pažymėtina, kad šie pareiškėjo argumentai buvo analizuojami ir vertinami Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2104-55/2019, tačiau, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-340-413/2021 atnaujinus procesą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8731-475/2021 panaikinus Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, pareiškėjo argumentai, susiję su baudos apskaičiavimu, nebuvo pakartotinai įvertinti. Taigi nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, jog bauda turi būti skaičiuojama ne automatiškai už kiekvieną dieną, o tik už pažeidimo dieną, o pažeidimo faktą turi įrodyti antstolis leistinais įrodymais.
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, taip pat nagrinėjęs klausimą dėl baudos AB „Aksa“ generaliniam direktoriui paskyrimo už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties nevykdymą, t. y. dėl baudos už analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo naudotis įranga) nevykdymą, tik kitam subjektui – buvusiam įmonės vadovui, išaiškino, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą paskyrimo ir jos apskaičiavimo, turi būti vadovaujamasi CPK 145 straipsnio 9 dalimi, kuri yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėta nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1522-436/2016, konstatavęs, kad AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu – Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje Nr. 2-1516-844/2015 nurodytais įrenginiais (jų dalimi), ir paskyrė ankstesniam AB „Aksa“ vadovui 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.
51. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo įrodinėjama aplinkybe, kad antstolis, apskaičiuodamas išieškomos baudos dydį, yra netinkamai jį apskaičiavęs – nenustatęs konkrečių dienų, kai nebuvo pažeidžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ginčo įranga nebuvo naudojama AB „Aksa“ veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pasižymi specifika, kad įranga, kurią nutartimi uždrausta naudoti, yra neatsiejamai funkciniais ir fiziniais ryšiais susieta su AB „Aksa“ turimais įrenginiais, todėl tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas būtų tokios įrangos atskyrimas arba viso turtinio komplekso veikimo sustabdymas. Duomenų, kad AB „Aksa“ nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. birželio 12 d. būtų sustabdžiusi savo ūkinę komercinę veiklą (gelžbetonio ir betono gaminių gamybą) ar būtų atlikusi kitokius aktyvius veiksmus dėl ginčo įrangos atskyrimo, byloje nėra.
52. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad antstolio perskaičiuotas iš pareiškėjo išieškomos baudos dydis yra nepagrįstas, o antstolio veiksmai, skaičiuojant baudos dydį už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. uždelsimą įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones – nustoti naudotis ginčo įranga, yra neteisėti, todėl, pareiškėjui neįrodžius antstolio veiksmų neteisėtumo, priimant ginčijamą patvarkymą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
53. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų privalomumą bei prejudicinių faktų taikymo sąlygas, nepagrįstai pripažino neteisėtu antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179. Šioje nutartyje aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad vertindami antstolio veiksmų teisėtumą teismai privalėjo vadovautis Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio mėn. 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018 bei Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 nustatytais prejudiciniais faktais dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymo Nr. S-22-34-38179 panaikinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų surašant 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
56. Šiuo atveju, atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, turi būti sprendžiamas priešingos šalies (antstolio) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių antstolio patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
57. Antstolis S. Užkuraitis pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 2400 Eur bylinėjimosi išlaidas (už kasacinio skundo parengimą; apmokėta 2024 m. sausio 5 d.). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.12 punkte nustatyto dydžio, dėl to jų atlyginimas priteistinas antstoliui S. Užkuraičiui iš pareiškėjo M. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl antstolio 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymo Nr. S-22-34-38179 panaikinimo,750 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo iš antstolio, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų surašant 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-22-34-38179 atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo M. P. (duomenys neskelbtini) antstoliui Sauliui Užkuraičiui (duomenys neskelbtini) 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą kasaciniame teisme atlyginimą.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjo M. P. skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo arba užbaigimo, palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė
