Kasacinio skundo Nr. DOK-593/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47796-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios J. V. ir jos atstovės advokatės Gitanos Šimkutės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio išteisintojo D. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusioji J. V. ir jos atstovė advokatė G. Šimkutė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai, sąžiningai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies taikymą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-593/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47796-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios J. V. ir jos atstovės advokatės Gitanos Šimkutės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio išteisintojo D. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusioji J. V. ir jos atstovė advokatė G. Šimkutė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai, sąžiningai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies taikymą.
Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės netyrė bylos, pateikė tik selektyvų aplinkybių ir įrodymų vertinimą tendencingai D. K. naudai; nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiosios interesus ir nevertindamas D. K. siekio išvengti atsakomybės, nesigilino į įrodymus, juos vertino per trūkumų, o ne įrodymų viseto prizmę bei aplinkybių kontekstą. Šio teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo ir D. K. nekaltumo prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos aplinkybės neatitinka nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų, be to, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl tų pačių faktų vertinimo. Skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių motyvų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat motyvų dėl nusikalstamos veikos inkriminavimo, nusikalstamos veikos požymiai nenustatyti. Toks nuosprendis neatitinka jo surašymui keliamų reikalavimų.
Anot kasatorių, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos ir įvertintos aplinkybės, faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. K. tyčiniais veiksmais padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo išvados yra paneigiamos nukentėjusiosios parodymais, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai, ir specialisto išvada. Šis teismas subjektyviai, sumenkindamas nukentėjusiosios parodymus ir specialisto išvadą, juos vertino kaip įrodymus, nekeliančius pasitikėjimo. Be to, šie įrodymai iš esmės nebuvo vertinami BK 140 straipsnio 2 dalies inkriminavimo D. K. prasme. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paneigti specialisto išvadą, nepateikė jokių aplinkybių ar vertinimo, kuris leistų abejoti išvados pagrįstumu ir teisėtumu, todėl liko neaišku, kokiais pagrindais toks įrodymas nėra laikomas įrodymu BPK 20 straipsnio 1 dalies prasme. Netinkamai buvo įvertinta ir D. K. versija, nenustatyti jos trūkumai bei esminė aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. nedavė parodymų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, tai pagrindžiančių argumentų jame nėra. Kasatorės, nesutikdamos su apeliacinės instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu D. K., kritikuoja šio teismo atliktą įrodymų vertinimą, teikia savas išvadas dėl bylos įrodymų ir išreiškia pritarimą pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padarytoms išvadoms. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, iš esmės susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiosios J. V. ir jos atstovės advokatės Gitanos Šimkutės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis