S. P. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 135 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-539/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28907-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. P. (S. P.) gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo S. P. gynėjas advokatas S. Lileikis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas S. P. kaltės įrodymu, be kita ko, pripažino jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie nėra informatyvūs ir nekeliantys abejonių. Minėti parodymai yra nekonkretūs ir abstraktūs, juose S. P. nenurodė, kokiu įrankiu ir kaip sužalojo nukentėjusįjį, kur dingo nusikaltimo įrankis, taip pat kitų aplinkybių, kurios leistų šiuos parodymus vertinti kaip tikrus. Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl teismai, remdamiesi jais iš esmės kaip vieninteliu nuteistojo kaltės įrodymu, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Kasatoriaus teigimu, S. P. kaltė nepagrįstai grindžiama netiesioginiu įrodymu – liudytojos Ž. T. parodymais. Ši liudytoja negalėjo matyti, kaip nukentėjusysis buvo sužalotas namo laiptinėje, nes teismo nustatyta nusikaltimo padarymo vieta yra butas. Šio prieštaravimo, taip pat akivaizdžių prieštaravimų tarp minėtos liudytojos parodymų ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismai nepašalino, įrodymus įvertino selektyviai, taip pažeisdami įrodymų sąsajumo principą ir sukurdami dar vieną abejonę bei neaiškumą dėl nusikaltimo padarymo vietos. Šios aplinkybės nustatymas ir nurodymas nuosprendyje teismui yra privalomas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neatskleidimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu kaltinamojo teisę į gynybą.

Taip pat, nuteistojo gynėjo nuomone, byloje nepašalinta abejonė, kad išgertuvėse dalyvauti, su nukentėjusiuoju konfliktuoti ir jį sužaloti galėjo nenustatytas asmuo. Paneigdami šią aplinkybę teismai rėmėsi tik liudytojos R. J. parodymais, nors šie nėra tiek informatyvūs, kad būtų galima daryti išvadą, jog trečiojo asmens nebuvo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino informatyvių ir tikroviškų nukentėjusiojo parodymų apie nenustatytą vyriškį. Apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su nukentėjusiojo parodymų vertinimu, nepasisakė. Be to, apeliaciniame skunde buvo keliami klausimai ir dėl kraujo dėmių 5–ojo aukšto laiptinėje ir parduotuvės vaizdo kamerų įrašų neištyrimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad papildomų tyrimo veiksmų atlikti nereikia. Taigi S. P. yra nuteistas remiantis tik prielaidomis, spėjimais, klaidingu vidiniu įsitikinimu ir tendencingu įrodymų vertinimu, taip kompensuojant akivaizdžiai aplaidų ir šališką ikiteisminį tyrimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo analizė rodo, kad nuteistojo gynėjas BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą, pažeidimus nurodo deklaratyviai, o iš esmės, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą subjektyvų atskirų įrodymų vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina S. P. versiją, kad nukentėjusįjį sužalojo ne jis. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir pripažindamas S. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ar padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant savą subjektyvų įrodymų ir nustatytų aplinkybių interpretavimą, deklaratyviai pareiškiant apie BPK normų pažeidimus, lėmusius nuteistojo teisės į gynybą suvaržymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. P. gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis