Baudžiamoji byla Nr. e1-502-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49306-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 24 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
1. D. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2024 m. gruodžio 19 d., apie 00.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine L. K. metu, pastarajai gulinčiai lovoje, tyčia delnu vieną kartą sudavė L. K. į kairę veido pusę ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies išorinę pusę, toliau nakties metu tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis gulinčiai lovoje L. K. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į abiejų kojų šlaunis. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis apie 05.00 val. virtuvėje tyčia viena ranka suėmė iš už nugaros L. K. už kaklo ir spaudė, tokiu būdu nukentėjusiąją smaugdamas, po to ranka suėmė L. K. veido apatinę sritį ir ją spaudė, paskui kumščiu vieną kartą sudavė L. K. į smakrą, todėl pastaroji įsikando į liežuvį. Tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatinėje dalyje, žaizdą liežuvio kairėje, – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-11 baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 19 d. apklaustas D. K. parodė, kad prisipažįsta iš dalies. 2024 m. gruodžio 19 d. 15.00 val. grįžo namo, nuėjo miegoti, prabudo 22.10 val., kadangi beldė į duris ir nuėjo įleisti į butą, nes grįžo L. Nakties metu, laiko tikslaus nurodyti negali, prabudus, miegamajame su L. prasidėjo žodinis konfliktas, jis vieną kartą delnu sudavė L. į ausies sritį. Į kojų sritį kumščiu L. nesudavė. Tada užmigo. Prabudo apie 05.45 val. L. taip pat nebemiegojo ir jie vėl pradėjo konfliktuoti, rėkauti, dėl to paties ir jis L. vieną kartą kumščiu trenkė į kojos sritį ir vieną kartą delnu trenkė į veido sritį, L. nesmaugė, nespaudė jos veido. Labai gailisi, kad taip įvyko.
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 13 d., 2025 m. kovo 5 d. apklaustas D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, sutinka su įteiktu pranešimu apie įtarimą. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Pasižada per pusę metų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą ligonių kasai ir 500 Eur civilinį ieškinį L. K.. Sutinka dėvėti apykoję, nevartoti alkoholio ir išklausyti smurtinį elgesį keičiančius kursus.
5. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
5.1. 2024 m. gruodžio 19 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. K. parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d. apie 00.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis D. K., vieną kartą suduodamas delnu į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu į kairę koją, ryte apie 06.00 val. kelis kartus rankomis suėmęs už kaklo stipriai spaudė sukeldamas skausmą, ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į koją bei vieną kartą rankos kumščiu smūgiavo į veido sritį, tuo sukeldamas ausies paviršiaus, kaklo srities ir šlaunies sumušimus, bei stiprų fizinį skausmą.?
5.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 19 d. apklausta L. K. parodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. apie 21.00 val. grįžo į namus, vyras jos nenorėjo įsileisti ir po maždaug penkiolikos minučių pamatęs, kad ji tuojau išvažiuos, atidarė buto duris. Atidaręs duris, vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo ją įžeidinėti, vėliau nuėjo ir atsigulė į lovą, apie 24.00 val. pati atsigulė prie D. į lovą. Jai atsigulus, D. vieną kartą sudavė delnu į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu į kairę koją. Ji po smūgių pradėjo verkti. Gulint lovoje, D. toliau vartojo necenzūrinius žodžius ir rėkavo. Pamatęs, kad ji rankoje turi mobiliojo ryšio telefoną, telefoną atėmė ir kelis kartu telefoną trenkė į lovytės rėmą bei išėjo į kitą kambarį. Ryte, tikslaus laiko pasakyti negali, apie 06.00 val., D. atsikėlė ir pradėjo namuose triukšmauti. Ji paprašė D., kad jis netriukšmautų, tačiau jis neklausė, toliau triukšmavo ir vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Būnant miegamajame, jis jai rankos kumščiu apie tris ar keturis kartus, tiksliai pasakyti negali, smūgiavo į kojas. Vėliau ji nuėjo į virtuvę, atėjo D., virtuvėje atsistojęs jai už nugaros, suėmęs rankomis už kaklo, stipriai spaudė, vėliau spaudė jai veidą ties smakru. Po to jis ją paleido ir jie žodžiais toliau pradėjo konfliktuoti. Konfliktui vykstant, D. vieną kartą rankos kumščiu smūgiavo jai į smakrą, po smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą bei įsikando į liežuvį, dėl šios priežasties susižalojo liežuvį.
5.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 17 d. apklausta L. K. parodė, kad atsimena savo visus parodymus, duotus šioje byloje ir juos tvirtina.
5.4. 2024 m. gruodžio 19 d. L. K. savanoriškai pateikė gydytojo įrašą, kuriame nurodyta, kad L. K. atvyko lydima policijos pareigūnės, teigia, kad šiąnakt kelis kartus skirtingu metu buvo sumušta vyro. Užfiksuota objektyvi būklė: apžiūrint kairės ausies kaušelis kiek paraudęs, palpuojant jautru priekinėje ausies dalyje ir kaušelyje. Kakle hematomų nestebima, palpuojant jautru pažandinėje dalyje. Apatinio žandikaulio srityje hematomų nestebima. Intraoraliai stebimas sukandžiotas liežuvis kairėje pusėje. Sąkandis nepakitęs. Stebima hematoma apatinėje kairės šlaunies dalyje lateraliai, palpuojant jautru, judesiai laisvi.
5.5. 2025 m. sausio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nurodyta, kad L. K. padaryta kraujosruva kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatytas „sukandžiotas liežuvis kairėje“, nurodyta diagnozė „Liežuvio ir burnos dugno žaizda“. Manytina, kad žaizda liežuvio kairėje padaryta sukandus liežuvį dantimis, galimai nurodyto įvykio metu po smūgio į apatinį žandikaulį ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
5.6. 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Justo Armacko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d. apie 06.57 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją mušė jos vyras. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja L. K., kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos vyras D. K.. Iki pareigūnams atvykstant, asmuo pasišalino. Atliekant procesinius veiksmus, apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo rastas D. K., jis buvo pristatytas į Ukmergės rajono policijos komisariatą tolimesniems veiksmams atlikti.
5.7. 2024 m. gruodžio 19 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, 2024 m. gruodžio 19 d. 06.57 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi L. K. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), ją mušė vyras D. K..
5.8. 2025 m. sausio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti prie bylos pridėti policijos pareigūnų „BODY“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai: vaizdo įraše „PSS-20241219-070850UTC+0200.mp4“ L. K. pasakoja, kad D. K. trankė per veidą, dabar ryte čia (rodo kairę veido pusę), persikando liežuvį, čia trankyta (rodo į kairės kojos šlaunies išorinę pusę). Toliau rodo dešinės rankos žastą, sakydama, kad čia suspaudė, tai veidą spaudinėjo. Pareigūnams paklausus, kur jis ją mušė, L. K. nurodo, kad miegamajame. L. K. kalbant su pareigūne, jai paskambina į telefoną jos vyras. L. K. įjungia garsiakalbį ir girdimi žodžiai „Nu ką, brangioji, ilgai žaisi tuos katės ir pelės žaidimus? Tau neužpiso?“, L. K. paklausus, kodėl jis pusę nakties prasitrankė, jis klausia, ar jis ją trankė, pridurdamas, kad jis nuo vakar darbo miega. Vaizdo įraše „PSS-20241219-115949UTC+0200.mp4“ matoma, kad pareigūnai sustoja prie nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Priėjus prie kieme esančio garažo, jame randamas D. K.. Pareigūnai eina kartu su D. K. link tarnybinio automobilio. Pareigūnui paklausus D. K., ar pats žino, dėl ko jie čia, D. K. pasako „tai jo“. D. K. pasako pareigūnams, kad jie su žmona šiandien truputį apsipyko, tačiau jis jos netrankė.
5.9. 2025 m. vasario 6 d. Akistatos protokole atsakydama į klausimą kas įvyko 2024 m. gruodžio 19 d. L. K. parodė, kad maždaug apie 22.00 val. grįžo namo. D. nenorom, bet po kiek laiko įleido į namus, nes buvo užsirakinęs iš vidaus. D. visą tą dieną ją koneveikė žodžiais, tačiau viskas prasidėjo gal apie 23.00 – 00.00 val. tiksliai jau laiko nurodyti nebegali. Ji nuėjo į miegamąjį, kur gulėjo D., su juo kalbėjosi. Atsimena, kad jai paklausus „Tai čia taip keitiesi?“ jis supyko, tada jai gulinčiai lovoje sudavė dešinės rankos delnu į jos kairę veido pusę. Jai skaudėjo. Tada pamena, kad jis jai sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą į kairės kojos šlaunies išorinę pusę, arčiau kelio. Jai taip pat skaudėjo nuo šio smūgio. D. atėmė jos telefoną ir pradėjo jį trankyti, išėjo į svetainę su jos telefonu, kurį užmetė už komodos. Tada viskam aprimus, visi nuėjo miegoti. Nakties metu, jai su D. būnant miegamajame, D. sudavė jai kumščiu, kurios rankos pasakyti negali, į kojų šlaunis. Šiuo metu ji negali detalizuoti, kiek smūgių į kurią tiksliai koją jis jai sudavė, bet ne mažiau trijų ir ne daugiau keturių kartų. Šiuos 3–4 smūgius į šlaunis jis jai sudavė nakties metu, kai jie abu gulėjo lovoje. Tai galėjo vykti nuo 00.00 val. iki to laiko, kai visi atsikėlė apie 05.00–05.30 val. Kai visi atsikėlė, ji su D. buvo virtuvėje, jie kalbėjosi. Pamena, kad jis toliau keikėsi. Tada jis iš už nugaros viena ranka, kuria – nepamena, suėmė jai už kaklo, kaklą apjuosdamas visu rankos ilgiu. Jai skaudėjo, kai nebegalėjo kvėpuoti, tada ją paleido, kiek maždaug laiko smaugė, tiksliai ji negali pasakyti, gal iki 30 sekundžių. Paksui jis suėmė ranka, kuria – nepamena, jai už apatinės veido dalies. Jis taip suėmęs jos apatinę veido dalį spaudė, jai skaudėjo. Tada trenkė jai kumščiu, kuriuos rankos neatsimena, į smakrą, todėl ji įsikando į liežuvį, jai skaudėjo, ant liežuvio buvo žymės, bėgo kraujas. Akistatos metu D. K. parodė, kad sutinka su viskuo, ką L. K. sakė, todėl neturi daugiau ko pridurti. Jis sutinka, kad konflikto metu jiems gulint lovoje, sudavė jai delnu į veidą ir kumščiu į koją. Sutinka, kad tą naktį galėjo jai suduoti jos nurodytus tris ar keturis smūgius į kojas. Sutinka, kad ryte atsibudus, jiems toliau konfliktuojant ją smaugė, spaudė veidą ir sudavė jai į veidą kumščiu. Gailisi dėl tokio savo poelgio, pažada atlyginti ligonių kasoms padarytą žalą.
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. K. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu, smaugimu ir spaudimu, sukėlus šeimos nariui (sutuoktinei) fizinį skausmą.
7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – šeimos nariui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą. Inkriminuojant BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
8. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku D. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, t. y. tyčia delnu vieną kartą sudavė L. K. į kairę veido pusę ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies išorinę pusę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis lovoje gulinčiai L. K. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į abiejų kojų šlaunis. D. K., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie 05.00 val. virtuvėje tyčia viena ranka suėmė iš už nugaros L. K. už kaklo ir spaudė, taip nukentėjusiąją smaugdamas, paskui ranka suėmė L. K. veido apatinę sritį ir ją spaudė, po to kumščiu vieną kartą sudavė L. K. į smakrą, todėl pastaroji įsikando į liežuvį. Tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatinėje dalyje, žaizdą liežuvio kairėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui (sutuoktinei) sveikatą. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimo motyvai
9. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant 3 (trims) mėnesiams intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis gyvenamojoje vietoje, įpareigojant D. K. intensyvios priežiūros laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, per visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždraudžiant lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. K. sutinko su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.
10. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, taip pat kaltininko asmenybę: teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis.
11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
12. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę paskiriant intensyvią priežiūrą trims mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant: 1) lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
13. Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams su intensyvia priežiūra 3 mėnesiams – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant:1) lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
14. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 19 d. 12.36 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 14.17 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
15. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
16. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
17. Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 46,28 Eur žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalota L. K., jos gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 46,28 Eur (skubios medicinos pagalbos išlaidos).
18. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiosios sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 2025 m. sausio 13 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 19 d. nukentėjusiajai suteiktos gydymo paslaugos viešojoje įstaigoje „Ukmergės ligoninė“, gydymas apmokėtas iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 46,28 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 46,28 Eur turtinę žalą.
19. Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 46,28 Eur sumos, už laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo, nustatant, kad kaltinamasis atlygina civilinei ieškovei priteistą sumą atlygina per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
20. Nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
21. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas.
22. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2011">2K-244/2011</a>, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinta skirtingai, tačiau priteistinos sumos svyruoja nuo 145 iki 1 000 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTctOTM1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-57-935/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-57-935/2024">1A-57-935/2024</a>; Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzAzLTM4My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-303-383/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-303-383/2023">1A-303-383/2023</a>; Šaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTg4LTYxNi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-188-616/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-188-616/2023">1A-188-616/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTM5LTEwNTMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-539-1053/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-539-1053/2023">1A-539-1053/2023</a>; Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjkwLTg5MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-290-891/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-290-891/2022">1A-290-891/2022</a> ir kt.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.
24. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais veiksmais sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva kairės šlaunies išorinio paviršiaus apatinėje dalyje, žaizda liežuvio kairėje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusioji dėl to kreipėsi į medikus.
25. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumą, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką. Dėl to nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą žalos sumą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nustatant, kad kaltinamasis atlygina nukentėjusiajai priteistą sumą atlygina per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
26. Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino ir įsipareigojo žalą atlyginti per pusę metų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tenkinamos bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sąlygos (BPK 418 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų klausimų
27. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams mėnesiams su intensyvia priežiūra 3 mėnesiams – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant: 1) lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams su intensyvia priežiūra 3 mėnesiams – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant:1) lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 19 d. 12.36 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d. 14.17 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per aštuonis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,28 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir 28 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą žalos sumą (46,28 Eur), nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo nustatant, kad kaltinamasis atlygina civilinei ieškovei priteistą sumą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti nukentėjusiajai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą žalos sumą (500 Eur), nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nustatant, kad kaltinamasis atlygina nukentėjusiajai priteistą sumą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.
Teisėja Dalia Pušinskė
