Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-434/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.2.12; 77.1; 95.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo mažamečio Ž. K. interesais įstatyminės atstovės S. K. pareikštą ieškinį atsakovui nepilnamečiui T. Ž. ir jo įstatyminiams atstovams V. Ž. bei Z. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl subsidiariųjų skolininkų pagal nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų prievolę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatymo.

Ieškovo mažamečio Ž. K. įstatyminė atstovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. solidariai 996 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti nukentėjusiajam Ž. K. iš atsakovų solidariai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad jos nepilnametį sūnų Ž. K. (gimusį 1995 m. rugpjūčio 10 d.) sumušė, sužalojo Valkininkų vidurinės mokyklos mokinys nepilnametis T. Ž. (gimęs 1993 m. rugsėjo 20 d.). 2008 m. gruodžio 19 d. Ž. K. buvo nuvykęs dalyvauti mokyklos naujametiniame karnavale ir šokiuose. Apie 21.30 val. jis išėjo į kiemą, ten pamatė T. Ž. su draugu. Einant pro šalį, T. Ž. ranka jam sudavė į veidą, nuo smūgio sūnus nukrito, tada pajuto smūgį koja į veidą. Varėnos ligoninėje Žygimantui buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas ir galvos smegenų sutrenkimas, jis buvo paguldytas į Traumatologijos skyrių ir gydomas iki 2008 m. gruodžio 23 d. Po to jam buvo operuota nosis. Dėl įvykio buvo kreiptasi į Varėnos rajono policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl T. Ž. nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo šešiolikos metų ir dėl savo amžiaus negalėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. T. Ž. savo neteisėtais veiksmais jai ir jos sūnui padarė turtinės ir neturtinės žalos. Iš viso turtinė žala – 1096 Lt. Vertindama T. Ž. neatsakingų veiksmų padarinius – sūnaus patirtus praradimus (sveikatą, išvaizdą), dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, fizinį skausmą, ieškovė taip pat reikalavo sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straispnis), nes patirti sužalojimai ir sūnaus būklė po šio įvykio, o ypač pirmosiomis dienomis bei po atliktos operacijos, jam sukėlė daugybę neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą, didelį stresą. Pasikeitė bendravimo įpročiai, jis pasidarė uždaresnis, jautė nesaugumo ir baimės jausmą, sumažėjo galimybės bendrauti su bendraamžiais. Jį dažnai vargina galvos skausmas, sunkiau susikaupti užsiėmimų mokykloje metu. Sūnus negali užmiršti patirtų išgyvenimų, tai turi neigiamos įtakos ir jo mokymosi rezultatams. Be to, sūnaus laukia dar viena operacija, kurios metu reikės atkurti nosies formą. Atsižvelgiant į aplinkybių ir įstatyme nustatytų kriterijų visumą, sužalojimo padarinius, Ž. K., ieškovės teigimu, padaryta 20 000 Lt neturtinės žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių ieškovo Ž. K. įstatyminės atstovės S. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės S. K. naudai 996 Lt turtinei žalai atlyginti; solidariai iš V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad atsakovai iš esmės pripažino nusikalstamos veikos faktą bei šia veika padarytą žalą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė prašomos atlyginti turtinės žalos patyrė dėl to, jog T. Ž. jos mažamečiam sūnui Ž. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Neabejotina, kad sužalojimai sukėlė vaikui didelį fizinį skausmą, po įvykio jis buvo operuotas bei gydytas ligoninėje, po to jam paskirtas ambulatorinis gydymas. Dėl to jis patyrė nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tai jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas ieškovės rūpestį dėl sūnaus sužalojimų ir ar toks sužalojimas ateityje neturės jam neigiamų padarinių šiuo atveju taip pat priskyrė prie neturtinės žalos, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyti sužalojimai padaryti trylikamečiam vaikui. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį, jų trukmę. Teismas nagrinėjamoje byloje, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos išsamiai ištyrė ir tuo remdamasis padarė išvadą, jog reikalaujama priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 10 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. apeliacinį skundą 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28d. sprendimą už akių pakeitė: priteistą iš atsakovų V. Ž. ir Z. Ž. nukentėjusiojo Ž. K. naudai neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 5000 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog pastarųjų metų teismų praktika yra tokia, jog analogiškose bylose būtų priteisiamas iki 1000 Lt žalos atlyginimas; padarė išvadą, kad priteista 10000 Lt suma yra per didelė, nes Ž. K. dėl atsakovų sūnaus veiksmų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusiojo elgesys prieš įvykį priskirtinas prie kitų, turinčių reikšmės bylai aplinkybių, į kurias atsižvelgti įpareigoja teismą materialiosios teisės norma – CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Kaltininko reakcija – smūgis ranka ieškovės sūnui į veidą sekė po to, kai Ž. K., išlėkęs iš mokyklos, trenkėsi į T. Ž. nugarą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad neatsargus paties nepilnamečio Ž. K. elgesys paskatino atsakovų sūnaus nusikalstamus veiksmus, ir į tai turėjo būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. Kolegija padarė išvadą, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nepilnamečiui dėl nosies kaulų lūžimo, veido sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo yra pakankamo dydžio žalos atlyginimas. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai pripažintini nereikšmingais. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovų argumentai dėl netinkamo atsakovo byloje nepagrįsti. CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostata, jog žalą turi atlyginti už nepilnametį nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų mokymo, auklėjimo įstaiga, jei nepilnametis žalos padarymo metu buvo šių institucijų prižiūrimas, taikytina tais atvejais, kai nepilnametis neturi tėvų ar jo priežiūra yra pavesta mokymo ar auklėjimo institucijoms, priimant teismo nutartis dėl globos ar rūpybos CPK nustatyta procesine tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai V. Ž. ir Z. Ž. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti pirmąja instancija iš naujo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, nebent ji įrodys, kad įvykis įvyko ne dėl jos kaltės. Žala padaryta nepilnamečio, kuris buvo prižiūrimas Valkininkų vidurinės mokyklos. Teismai nepagrįstai atsisakė įtraukti šią mokyklą į bylą, nors jai taip pat turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Teismai neįtraukdami mokymo įstaigos į bylą ir patenkindami ieškinį vien prieš esamus atsakovus pažeidė CPK 47 straipsnį, tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje negauta.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl CK 6.276 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio amžiaus nepilnametis už savo padarytą žalą atsako tiesiogiai. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Šiuolaikinėje visuomenėje vaiko socialinė, fizinė, kultūrinė ir kita raida sunkiai įmanoma be įvairių mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų pagalbos. Tuo tikslu valstybė yra sukūrusi įvairias institucijas, siekiančias vienaip ar kitaip pasitarnauti vaiko raidos užtikrinimui, taip tiesiogiai ar netiesiogiai padedant tėvams vykdyti jų konstitucines priedermes įgyvendinti tėvų valdžią. Vaikų labui teikdamos įvairias viešąsias, pavyzdžiui, mokymo ir auklėjimo, paslaugas, šios institucijos laikinai padeda vykdyti pagal savo prigimtį tik tėvams priskirtinas pareigas prižiūrėti vaikus. Tinkamas pareigų vykdymas negali būti užtikrintas neprisiimant atitinkamos atsakomybės už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tai lemia, kad priežiūros institucijos prisiima ir atsakomybę už savo pareigų netinkamą vykdymą, kuri gali kilti inter alia dėl to, kad jos priežiūroje esantis vaikas padaro žalos. Tuo tikslu CK 6.276 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodoma, kad kyla mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos civilinė atsakomybė, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų delikto padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų turinio matyti, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, ar turi ir kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai turi atsakyti prieš nukentėjusįjį, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu.

Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokyklos organizuoto ir vykdyto renginio metu, taigi dėl to yra pagrindas svarstyti dėl mokyklos vykdytos nepilnamečio asmens priežiūros, jos tinkamumo ir įtakos žalai kilti, t.y. civilinei atsakomybei taikyti dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nuolat kėlė klausimą, kodėl į bylą neįtraukta ir mokykla, tačiau teismai nepagrįstai šiems prašymams ir pastaboms nesuteikė teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl subsidiarių skolininkų civilinės atsakomybės pagrindų į bylą turėjo būti įtraukti tiek tėvai, tiek mokykla, nes byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės jiems taikymo. Išsprendus skolininkų – nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus - tėvų civilinės atsakomybės klausimą, kai skolininkai nurodo, kad už žalą gali būti atsakinga mokykla ir žala galėjo kilti ir dėl mokyklos veiksmų, buvo nustatytas žalos atlyginimo prievolės dydis, todėl teismai priėmė sprendimą esant netinkamai proceso subjektų sudėčiai. Tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje byla buvo sprendžiama neįtraukus mokyklos į bylą, taip buvo pažeista skolininko procesinė teisė įtraukti į bylos nagrinėjimą kitą galimą skolininką.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.276 straipsnio pažeidimas nustatant už nepilnamečio nuo keturiolikos ik aštuoniolikos metų padarytą žalą atsakingus asmenis bei jų prievolės dydį yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėjantis teismas savo iniciatyva turi įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje mokyklą, o esant ieškovo atitinkamam prašymui - spręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama arba dėl dar vieno atsakovo patraukimo byloje. Į bylą įtraukus visus jos baigtimi suinteresuotus asmenis gali būti sprendžiama ir pasisakoma, kas, o jeigu kyla klausimas, – ir kokiomis dalimis, atsako civilinės atsakomybės tvarka papildomai už nepilnamečio nuo keturiolikos ik aštuoniolikos metų padarytą žalą. Kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su procese nedalyvavusių asmenų įtraukimu į bylą, tai byla iš naujo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė