Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-435/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.3; 42.4; 42.11.5; 90

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ilgalaikių investicijų kompanija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ilgalaikių investicijų kompanija“ dėl avansinės įmokos grąžinimo, baudos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl preliminariojoje sutartyje įtvirtinto pagrindinės sutarties sudarymo termino pasibaigimo padarinių.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 192 318 Lt avansą, 5000 Lt baudą ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys 2007 m. rugpjūčio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – preliminarioji sutartis, sutartis). Vykdydamas įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovui iš viso 192 318 Lt avansą. Anot ieškovo, atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – sutartyje nustatytu terminu buto nepastatė ir jo neperdavė ieškovui, todėl jam taikytinos preliminariojoje sutartyje nustatytos sankcijos. Be to, ieškovas pažymėjo, kad šalims sudarant preliminariąją sutartį statomame name nebuvo numatyta nei administracinių, nei kitos paskirties patalpų, tačiau 2008 m. gruodžio 5 d. statomam namui išduotas naujas statybos leidimas, kuriame numatyti namo projekto pakeitimai su pirmame aukšte įrengtomis gydymo, administracinėmis ir paslaugų patalpomis.

Atsakovas nurodė, kad jis tinkamai vykdė preliminariąją sutartį, tačiau ieškovas be svarbios priežasties atsisakė pirkti pastatytą butą – pagal preliminariosios sutarties 5.1 papunktį terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas (dėl nepertraukiamo ilgesnio kaip dviejų dienų lietaus) iki 2008 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad namo projekto pakeitimas nenumatytas preliminariojoje sutartyje kaip pagrindas šiai sutarčiai nutraukti – atsakovo nuomone, tai galėjo būti pagrindas preliminariosios sutarties pakeitimui, tačiau ne nutraukimui. Be to, šalys 2008 m. birželio 13 d. suderino ieškovo ketinto įsigyti buto išplanavimą ir taip, atsakovo vertinimu, ieškovas sukūrė pagrįstą atsakovo įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta. Atsakovo teigimu, 2009 m. sausio 7 d., kai atsakovas įgijo teisę nutraukti preliminariąją sutartį, buto, kurį ketino įsigyti ieškovas, rinkos vertė buvo 424 000 Lt, o pagal preliminariąją sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti iš viso 641 060 Lt; šių kainų skirtumas – 217 060 Lt laikytinas atsakovo patirtais nuostoliais. Kadangi preliminariojoje sutartyje nustatyta bauda – sumokėtos avansinės įmokos palikimas atsakovui – yra mažesnė nei buto kainos sumažėjimas, tai atsakovas priešieškiniu prašė įskaičiuoti baudą į nuostolių atlyginimą ir priteisti iš ieškovo 24 742 Lt nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 145 318 Lt avansinei įmokai grąžinti; kitas reikalavimų dalis atmetė. Teismas nurodė, kad per 10 dienų nuo atsakovo pranešimo gavimo dienos ieškovas atsisakė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą (sutarties 8.1 papunktis) ir preliminarioji sutartis pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę pratęsti sutarties įvykdymo terminą 60 dienų dėl lietaus (sutarties 5.1 papunktis), taip pat teisę pratęsti sutarties įvykdymo terminą 60 dienų dėl priežasčių, priklausančių nuo atsakovo valios (sutarties 8.2 papunkčio b pastraipa). Nurodęs, kad atsakovas turėjo sutartį įvykdyti iki 2008 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu 2008 m. gruodžio 17 d. atsakovas jau perdavė notarui pranešimą apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, teismas darė išvadą, kad atsakovas iš esmės tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jam esminę reikšmę turėjo tinkamas preliminariosios sutarties įvykdymas ir buto pardavimas iki 2008 m. liepos 1 d. (preliminariojoje sutartyje yra įtvirtinta termino pratęsimo tvarka, be to, 2008 m. birželio 3 d., t. y. likus trumpam terminui iki sutartyje nurodytos buto pastatymo datos, šalys susitarė dėl santechnikos įrengimų, buitinių prietaisų išdėstymo ieškovui pastatytame bute). Teismo vertinimu, ieškovą tenkino statybos darbų eiga ir ieškovui buvo žinoma, kad iki 2008 m. liepos 1 d. butas nebus jam perduotas; taigi sutarties įvykdymo termino pratęsimas negalėjo būti priežastis ieškovui atsisakyti pirkti butą. Dėl ieškovo argumentų, kad jam esminę reikšmę turi ir tai, jog atsakovas pakeitė pastato pirmojo aukšto patalpų paskirtį į komercinę ir tai yra nesuderinama su preliminariosios sutarties nuostatomis, teismas nurodė, kad preliminariojoje sutartyje nėra atsakovo įsipareigojimo, kad statomame name bus tik gyvenamieji butai. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirmojo aukšto patalpų paskirties pakeitimas neigiamai paveiktų ieškovo gyvenimo sąlygas. Šalims pripažinus, kad atsakovo 2008 m. gruodžio 17 d. pranešimas buvo išsiųstas pagal ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą (ten gyvena ieškovo motina), teismas atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovo netinkamo bendradarbiavimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas įvykdė preliminariąją sutartį, o ieškovas atsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį be svarbios priežasties, todėl atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Nurodęs, kad pastatyto buto vertė sumažėjo dėl rinkos pokyčių, t. y. dėl nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, ir kad tai įvyko ne dėl ieškovo kaltės, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė nuostolių dėl nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo. Iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentu, kad jis turi teisę reikalauti baudos (192 318 Lt), ir atsižvelgdamas į tai, kad beveik pusės buto vertės dydžio baudos paskyrimas ieškovui neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad atsakovas turės papildomų išlaidų ieškodamas kito pirkėjo, kad atsakovas pritaikė butą ieškovo poreikiams, teismas sprendė, kad 50 000 Lt baudos skyrimas ieškovui atitiktų protingumo bei teisingumo kriterijus. Dėl to ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtas avansines įmokas – 192 318 Lt – mažintinas jam taikytinos baudos – 50 000 Lt – dydžiu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – iš atsakovo ieškovui priteistą sumą padidino iki 197 318 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, viena vertus, sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kad atsakovas dėl nepalankių oro sąlygų, remdamasis sutarties 5.1 papunkčiu, turėjo teisę pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą 60 darbo dienų. Kita vertus, kolegija pažymėjo, kad preliminariosios sutarties 8.2 papunktyje yra išvardytos sąlygos ir aplinkybės, kurioms esant pirkėjas (ieškovas) turi teisę nutraukti sutartį (o ne pratęsti sutarties vykdymo terminą), todėl pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškindamas sutarties 8.2 papunktį, padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo teisę dar 60 dienų pratęsti sutarties vykdymo terminą ir neteisingai sprendė, kad pagrindinę sutartį šalys turėjo sudaryti iki 2008 m. gruodžio 1 d. Įvertinusi sutarties sąlygą, kad terminas gali būti pratęstas dėl blogų oro sąlygų, kolegija darė išvadą, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. rugsėjo 25 d. Kadangi atsakovas nurodė, kad jis buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį tik 2008 m. gruodžio 27 d., tai, kolegijos vertinimu, atsakovas pavėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 90 dienų ir ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti, taip pat reikalauti grąžinti jam avansą ir sumokėti 5000 Lt baudą. Konstatavusi, kad būtent atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas (terminą), be to, vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas (statybos leidimą ir projektą), kolegija atmetė atsakovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Atkreipęs dėmesį į kasacinio teismo jurisprudenciją dėl teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005), kasatorius teigia, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 185 straipsnius, nes tam tikrų aplinkybių buvimą konstatavo neteisingai vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, t. y. šiuos įrodymus vertindamas suklydo, todėl padarė neteisingas išvadas dėl kasatoriaus kaltės bei šalių civilinės atsakomybės. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorius, remdamasis preliminariosios sutarties 5.1 papunkčiu, dėl nepalankių oro sąlygų turėjo teisę pratęsti pagrindinio sandorio sudarymo terminą šešiasdešimčia darbo dienų, t. y. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažino, kad šalys, nutraukdamos preliminariąją sutartį, turėjo vadovautis šios sutarties 8.1 arba 8.2 papunkčiuose nustatyta tvarka; tačiau skundžiamoje nutartyje teismas daro nesuprantamą ir nepaaiškinamą išvadą, jog kasatorius esą nurodė, kad jis buvo pasiruošęs sudaryti pagrindinę sutartį tik 2008 m. gruodžio 27 d., todėl pavėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus ilgiau kaip devyniasdešimt dienų ir ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti, taip pat reikalauti grąžinti avansą ir sumokėti 5000 Lt baudą. Anot kasatoriaus, byloje nėra nė vieno įrodymo, leidžiančio daryti išvada, kad kasatorius būtų nurodęs apie savo pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį 2008 m. gruodžio 27 d., todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, suklydo. Kadangi terminas pagrindiniam sandoriui sudaryti buvo teisėtai pratęstas dėl nepalankių oro sąlygų šešiasdešimčia darbo dienų, tai ieškovas būtų įgijęs teisę nutraukti preliminariąją sutartį pagal šios sutarties 8.2 punkto a pastraipą po devyniasdešimties dienų, skaičiuojant nuo 2008 m. rugsėjo 25 d., t. y. paskutinė diena pagrindiniam sandoriui sudaryti buvo 2008 m. gruodžio 24 d. Tuo tarpu 2008 m. gruodžio 17 d. kasatorius ieškovui išsiuntė pranešimą dėl būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir siūlė ieškovui 2008 m. gruodžio 23 d., atvykti sudaryti pagrindinę sutartį. Akivaizdu, kad jau 2008 m. gruodžio 17 d., o vėliausiai – siūlomą sandorio sudarymo dieną, t. y. 2008 m. gruodžio 23 d., kasatorius jau buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį, todėl nepraleido preliminariosios sutarties 8.2 papunkčio a pastraipoje nustatyto devyniasdešimties dienų termino ir ieškovas neįgijo teisės šią sutartį nutraukti. Kadangi 2008 m. gruodžio 17 d. pranešimą ieškovas gavo, sudaryti pagrindinės sutarties ieškovas neatvyko, į šį pranešimą neatsakė, tai pagal preliminariosios sutarties 8.1 papunkčio c pastraipą kasatorius įgijo teisę nutraukti preliminariąją sutartį. Taigi būtent ieškovas yra kaltas dėl neįvykdytos preliminariosios sutarties, todėl jam turėtų tekti šioje sutartyje nustatyta civilinė atsakomybė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, netinkamai ištyręs įrodymus ir klaidingai nurodęs kasatoriaus pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį datą, neteisingai nustatė šalių kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties bei neteisingai paskirstė šalims tenkančią civilinę atsakomybę. Atitinkamai dėl šių priežasčių nebuvo ištirtos kasatoriaus priešieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl jam padarytų nuostolių atlyginimo ir baudos sumokėjimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Šalių preliminarioji sutartis yra ir vartojimo sutartis. Prievolėms, kylančioms iš vartojimo teisinių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis). Anot ieškovo, kasatoriaus parengtos sutarties sąlygos prieštarauja sąžiningumo kriterijams ir neatitinka vartojimo sutarčių principų: sutarties 8.1, 8.2 papunkčiuose kasatorius nustatė nelygiavertes (neproporcingas) sąlygas šalims; tokios sąlygos yra nesąžiningos, suteikia nepagrįstą pranašumą kasatoriui, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 4, 5, 8 punktai).

2. Sutarties 8.2 papunkčio a pastraipoje kalbama apie pardavėjo vėlavimą įvykdyti savo įsipareigojimus, nurodytus 5.1 papunktyje; tuo tarpu 5.1 papunktyje konkrečiai nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas – iki 2008 m. liepos 1 d. Ieškovas pažymi, kad preliminariojoje sutartyje nenustatyta, jog sutarties 5.1 papunktyje nustatytas pratęsimo terminas galėtų būti sumuojamas su 8.2 papunktyje įtvirtintais neva pratęsimo (realiai – nutraukimo) terminais.

3. Ieškovo manymu, neteisingai aiškinami ir netinkamai vertinami įrodymai dėl sutarties 5.1 papunktyje įtvirtintos kasatoriaus teisės pratęsti terminą. Anot ieškovo, sutarties sąlyga, leidžianti kasatoriui vienašališkai automatiškai pratęsti sutarties terminą, yra draudžiama vartojimo sutartyse (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Be to, ieškovo teigimu, ekstremalių sąlygų, dėl kurių realiai būtų buvę stabdomi darbai, nebuvo, tačiau kasatorius aiškina, kad sutarties terminas automatiškai pratęstas gerokai ilgesniam laikui, negu realiai galėjo tęstis darbams nepalankios orų sąlygos. Ieškovo manymu, terminas galėjo būti pratęstas tiek dienų, kiek buvo nepalankios (ekstremalios) sąlygos darbų vykdymui; tokių sąlygų nebuvo nei pagal sutarties 5.1 papunktį, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“. Atsiliepime pažymima, kad sutarties 6.1 papunkčio c pastraipoje įtvirtinta kasatoriaus pareiga informuoti ieškovą apie bet kokių nuo kasatoriaus nepriklausančių aplinkybių, trukdančių įgyvendinti sutartį, atsiradimą, tačiau kasatorius ieškovui nepateikė informacijos apie tokių aplinkybių buvimą.

4. Sutarties 11 punkte nurodyti šalių susirašinėjimo adresai. Ieškovo teigimu, jis negavo nurodytu adresu kasatoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. pranešimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo – laiškas buvo išsiųstas kitu adresu. Be to, atsiliepime nurodoma, kad preliminariosios sutarties 4.3, 4.5, 5.7 papunkčiuose, 6.2 papunkčio f, g pastraipose, 8.1 papunkčio b, c pastraipose šalys tarėsi ir dėl būsto su daline apdaila atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Kasatorius pranešimu privalėjo informuoti apie statybos pabaigą ir atliktų darbų kokybę, tačiau, ieškovo teigimu, kasatorius 2008 m. gruodžio 17 d. pranešimu apie darbų pabaigą nepranešė ir būsto su daline apdaila atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nepateikė. Anot ieškovo, neteisingu adresu išsiųstas 2008 m. gruodžio 17 d. pranešimas buvo tik formalus reikalavimas atvykti pas notarą suvokiant, kad kasatorius neturi teisės reikalauti pasirašyti pagrindinę sutartį, pirkėjui nepatikrinus atliktų darbų. Atsiliepime pažymima, kad iki šiol namas nepripažintas tinkamu naudoti, jo statybos baigtumas 76 proc.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių preliminariojoje sutartyje apibrėžto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti ir šio termino pabaigos sukeliamų teisinių padarinių

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008).

Šioje byloje nagrinėjami santykiai yra kilę iš preliminariosios sutarties dėl būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tokius santykius reglamentuoja CK 6.401 straipsnio specialiosios normos, kurias aiškindamas ir taikydamas kasacinis teismas yra nurodęs, kad preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo-pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. individuali įmonė v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008). Preliminariosios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra ne tik pastatyti butą, bet ir po to sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos apdaila“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-468/2006). Specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. 3K-3-353/2010). Prievolėms, kylančioms iš tokių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007). Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. UAB,,Minduvos statyba“, bylos Nr. 3K-3-73/2010). Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08, Rink. p. I-4713).

Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis – preliminariosios sutarties subjektus ir tikslą, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad šalių preliminarioji sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojo (ieškovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovo, kaip vartotojo) naudai.

Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pažymėtina, kad tai yra bendroji teisės norma, įtvirtinanti teisinius padarinius, kylančius pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Kitos materialiosios teisės normos, taip pat ir nagrinėjamus santykius reglamentuojančios specialiosios CK 6.401 straipsnio normos nenustato kitokių aptariamo termino pasibaigimo padarinių. Taigi, sprendžiant dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo padarinių, vadovautinasi bendrąją CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostata, kurią aiškindamas ir taikydamas kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama vartotojo teisė, kaip tokia, reikalauti įvykdyti CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą preliminariąją sutartį natūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008), tačiau nagrinėjamu atveju vartotojas (ieškovas) nereikalauja preliminariosios sutarties įvykdymo natūra.

Šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5 punkto „Preliminariosios sutarties įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarka ir terminai“ 5.1 papunktyje nustatyta, kad pardavėjas (kasatorius) numato būti pasirengęs sudaryti būsto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2008 m. liepos 1 d.; esant nepalankioms oro sąlygoms, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip 60 darbo dienų. Pažymėtina, kad šalių sutartyje nenustatyta kitokių terminų, kuriais būtų apibrėžtas pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir (arba) šio termino pratęsimas. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad preliminariosios sutarties 8.2 papunktyje yra išvardytos sąlygos ir aplinkybės, kurioms esant ieškovas (pirkėjas) turi teisę nutraukti sutartį, ir kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškindamas ir sutarties 8.2 papunktį, padarė nepagrįstą išvadą dėl kasatoriaus (pardavėjo) teisės dar pratęsti sutarties vykdymo terminą. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad, remdamasis sutarties 5.1 papunkčiu, pardavėjas (kasatorius) dėl nepalankių oro sąlygų turėjo teisę pratęsti terminą pagrindinės sutarties sudarymui šešiasdešimčiai darbo dienų, t. y. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. Kasacinis teismas yra saistomas šios teismų nustatytos (ir kasatoriaus neginčijamos) faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad šalių preliminariojoje sutartyje sulygtas pagrindinės sutarties sudarymo terminas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 25 d. (ir kad ieškovas, kaip vartotojas, nereikalauja šios sutarties įvykdymo natūra), konstatuotina, kad tuo metu – 2008 m. rugsėjo 25 d. – pasibaigė ir preliminarioji sutartis bei joje įtvirtinta ieškovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį.

Pasisakydama dėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su sutarties 8.2 papunkčio a pastraipos nuostatomis, įtvirtinančiomis ieškovo (pirkėjo) teisę nutraukti preliminariąją sutartį, jeigu kasatorius (pardavėjas) ilgiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti savo įsipareigojimus, numatytus 5.1 papunktyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šios sutarties nuostatos dispozicijoje nurodytas aplinkybes (pardavėjui vėluojant įvykdyti savo įsipareigojimus, nurodytus sutarties 5.1 papunktyje) preliminarioji sutartis ir taip jau laikoma pasibaigusia, netgi nesant pirkėjo (ieškovo) specialiai išreikštos valios dėl sutarties pasibaigimo (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Kadangi byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju preliminarioji sutartis pasibaigė 2008 m. rugsėjo 25 d., tai sutarties 8.2 papunkčio a pastraipoje įtvirtinta ieškovo (pirkėjo) teisė „nutraukti“ sutartį (kuri jau ir taip pasibaigusi suėjus terminui), teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja CK 6.165 straipsnio 5 daliai.

Be to, šioje nutartyje jau nurodyta, kad nagrinėjamos bylos duomenys – preliminariosios sutarties subjektai ir tikslas – teikia pagrindą šalių preliminariąją sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį ir kad šiai sutarčiai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (CK 6.188 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės tokios pačios nuostatos (išskyrus skirtingai nustatytas sankcijas pardavėjui) yra įtvirtintos byloje pateiktose kasatoriaus su kitais asmenimis sudarytose preliminariosiose sutartyse (T. 1, b. l. 63-68, 103-109). Tai teikia pagrindą aptariamą šalių sutarties 8.2 papunkčio a pastraipos nuostatą vertinti kaip individualiai neaptartą ir iš esmės pažeidžiančią šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (CK 6.188 straipsnio 2, 4 dalys). Be to, ši sutarties norma (tiek, kiek ji, pažeidžiant CK 6.165 straipsnio 5 dalį, įtvirtina preliminariosios sutarties galiojimą (galiojimo pratęsimą) šiai sutarčiai jau pasibaigus), teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pardavėjui (kasatoriui) teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptariama sutarties nuostata ne tik prieštarauja CK 6.165 straipsnio 5 daliai, bet ir vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į sutarties 8.1, 8.2 papunkčius, pagal kuriuos esą terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2008 m. gruodžio 24 d. (o ne 2008 m. rugsėjo 25 d.), taip pat į šalių veiksmus, atliktus 2008 m. gruodžio mėnesį.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo nutarties prieštaringus motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius nurodė, kad jis buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį tik 2008 m. gruodžio 27 d. Iš byloje pateikto kasatoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. pranešimo (T. 1, b. l. 56) matyti, kad kasatorius informavo ieškovą apie pasirengimą sudaryti būsto pirkimo-pardavimo sutartį 2008 m. gruodžio 23 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nepaisant to, šis proceso teisės normų pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes apeliacinės instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad būtent kasatorius (pardavėjas) pažeidė preliminariojoje sutartyje įtvirtintą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimta nutartis iš esmės teisinga, jos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 38,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Be to, iš kasatoriaus ieškovo naudai priteistina 726 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (T. 2, b. l. 171; CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ilgalaikių investicijų kompanija“ (į. k. 111779212) 38,85 Lt (trisdešimt aštuonis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ilgalaikių investicijų kompanija“ (į. k. 111779212) 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo V. Č. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė