Dėl pažeistų teisių gynimo, servituto ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-437/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

25.3; 32.1; 114.11

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baubilas“ ieškinį atsakovei S. C., tretieji asmenys V. C., I. Š., Kauno miesto savivaldybės V. K. viešoji biblioteka, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, R. M., I. Š., S. C., uždaroji akcinė bendrovė „Agrobiznis“ ir kt., dėl pažeistų teisių gynimo, servituto ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo administracinės paskirties patalpas su rūsiu bei dalį pastogės patalpos, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negali jų rekonstruoti, nes atsakovės nurodymu buvo užmūrytos antrame aukšte, indeksu 9-7 pažymėtoje patalpoje, esančios durys, pro kurias laiptais galima patekti į ieškovui antrame aukšte priklausančias patalpas ir palėpę. Ieškovas prašė teismo nustatyti servitutą naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančia patalpa, plane pažymėta indeksu 9-7, įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis šioje patalpoje esančiais laiptais, įpareigojant išgriauti užmūrytą durų angą. Grįsdamas šiuos reikalavimus, ieškovas nurodė, kad atsakovė jai priklausantį butą Nr. 9 įgijo 2007 m. kovo 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš buvusio savininko R. C., kuris minimą butą kartu su patalpa 9-7 nusipirko iš Kauno miesto savivaldybės 1992 m. rugpjūčio 5 d. sutartimi pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Ieškovo nuomone, patalpa 9-7 pagal teisinę registracijos istoriją buvo registruota kaip laiptinė, skirta patekti į kitas patalpas, todėl, nepaisant to, kad 1991 m. pirminis buto Nr. 9 savininkas R. C. privatizavo butą kartu su patalpa 9-7 ir įregistravo ją kaip koridorių, atsižvelgiant į istorines patalpos 9-7 teisinės registracijos aplinkybes ir pasikeitusius visuomeninius santykius, atsakovė nepagrįstai riboja ieškovo teisę patekti į jam priklausančias patalpas. Ieškovo teigimu, atsakovei priklauso tik pusė patalpos 9-7 ploto, o čia esantys laiptai iki palėpės yra skirti visos laiptinės gyventojų poreikiams tenkinti. Dėl to atsakovė, užmūrijusi šioje patalpoje buvusias duris, pažeidė ieškovo teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas taip pat nurodė, kad, pagal VĮ Registrų centro duomenis, po namu, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, yra nepadalytas ir neregistruotas rūsys, o ankstesnis atsakovės buto savininkas, privatizuodamas butą, už rūsio patalpas nemokėjo. Ieškovo nuomone, rūsio patalpos yra tiek atsakovei, tiek ieškovui priklausančių patalpų priklausinys (CK 4.19, 4.14 straipsniai), todėl ieškovas prašė nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką bei įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis įėjimu į rūsį, esančiu patalpoje 9-7.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo interesas dėl patogumo naudotis atsakovės daiktu nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovės nuosavybės teisę, nes į jam priklausančias patalpas ieškovas gali patekti per dar du name esančius įėjimus. Atsakovė teigė, kad, reikalaudamas nustatyti naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, ieškovas turi pateikti idealiųjų dalių skaičiavimo projektą, pagal kurį būtų nustatyta, kokia dalis likusių laisvų ir niekam nesuteiktų rūsio patalpų priklauso naudotis visiems namo patalpų savininkams CK 4.82 straipsnio 1, 5 dalių pagrindais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atmesdamas ieškinio reikalavimą nustatyti servitutą teismas nurodė, kad ieškovas į jam priklausančias patalpas gali patekti kitu įėjimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. ir nenustačius servituto gali įgyvendinti savo kaip savininko teises bei pagal paskirtį be jokių objektyvių kliūčių naudotis jam priklausančiu turtu. Teismo teigimu, ieškovo noras patekti į patalpas trumpiausiu keliu negali būti įgyvendinamas be pakankamo pagrindo apribojant atsakovės nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnio 1, 2 dalys, 4.126 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad patalpa 9-7 buvo registruota kaip laiptinė ir skirta visiems gyventojams patekti į kitas patalpas, nurodydamas, jog, 1992 m. liepos 29 d. registro duomenimis, ši patalpa įvardyta kaip koridorius ir sujungta su butu Nr. 9, kurį tais pačiais metais R. C. teisėtai privatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymą. Atsakovė, dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi butą Nr. 9 ir tokiu būdu perėmusi buvusio savininko teises ir pareigas, turi būti laikoma teisėta buto, į kurį pagal kadastrinius buto duomenis įskaitytas ir patalpos 9-7 plotas, savininke. Atmetęs reikalavimą dėl servituto nustatymo, teismas taip pat atmetė ir reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis patalpoje 9-7 esančiais laiptais, įpareigojant išgriauti užmūrytą durų angą. Atmesdamas ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, teismas nurodė, kad rūsio patalpos R-2, R-5, R-8, R-6 buvo privatizuotos R. C. vardu, todėl dabar yra atsakovės nuosavybė, o rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-3/4.59, R-4/4.70, R-7/4.62, R-9/8.53, yra laisvas bendrosios dalinės nuosavybės objektas (neregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu), kurio naudojimosi tvarką būtų galima nustatyti, jei ieškovas būtų pateikęs idealiųjų dalių skaičiavimo projektą, kuriuo būtų nustatyta, kokia dalis likusių laisvų ir niekam nesuteiktų rūsio patalpų priklauso naudotis visiems namo patalpų savininkams. Ieškovas tokio nepateikė, todėl teismas atmetė reikalavimą tik vienam ieškovui paskirti naudotis visas laisvas rūsio patalpas. Atmetęs reikalavimus dėl naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo, teismas taip pat atmetė ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis patalpoje 9-7 esančiu įėjimu į rūsį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 29 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis gali naudotis pagal paskirtį ir nenustačius servituto, nes gali patekti į jas dviem būdais: laiptine iki antro aukšto ir per jam priklausančią bendrą patalpą bei per duris, esančias arkoje tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atmetė ieškovo teiginius, kad teismas gynė tik atsakovės interesus, nurodydama, jog ieškovas, įsigydamas patalpas, žinojo, kurios patalpos priklauso pardavėjui, kur yra patekimas į jas, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl galimybės turėti dar vieną įėjimą per svetimą butą prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovo teiginius, kad ginčo patalpa 9-7 buvo registruota kaip laiptinė, nes nustatė, jog ši patalpa viešajame registre įregistruota kaip atsakovei priklausančio buto Nr. 9 koridorius, o šie duomenys nėra pakeisti ar panaikinti. Teisėjų kolegija atmetė kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kad atsakovė neįgijo nuosavybės teisės į rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-2, R-5, R-8, R-6, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys yra tam tikrų rūsio patalpų bendraturtės, todėl ieškovas privalėjo pateikti šių patalpų idealiųjų dalių projektą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai netaikė CK 4.112 straipsnio 2 dalies, neįvertino nesąžiningumo privatizuojant butą Nr. 9 bei atsakovės elgesio užmūrijant duris ties kasatoriui priklausančio buto slenksčiu. 1969 m. gruodžio 4 d. istoriniais kadastro-registro duomenimis, pastato, kuriame yra ginčo patalpos, pirmame aukšte prie buto Nr. 9 buvo pažymėta laiptinė (vidaus plotas nebuvo skaičiuojamas). Kadastro duomenimis laiptinės patalpa, pažymėta indeksu 9-7, įvardyta kaip koridorius ir sujungta su buto Nr. 9 bendru plotu tik 1992 m. liepos 29 d. Tai akivaizdūs nesąžiningumo privatizuojant butą faktai, sukūrę situaciją, kad virš atsakovės buto esančio buto savininkas (kasatorius) neteko įėjimo ir yra priverstas prašyti teismo nustatyti servitutą.

2. Teismai netinkamai taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatą ir neteisingai įvertino kasatoriaus galimybes nenustačius servituto naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Normaliomis sąnaudomis kasatorius negali naudotis daiktu (patalpomis) jau daugiau kaip treji metai. Nors iš tiesų yra teismo nurodyta galimybė į kasatoriaus patalpas patekti per duris, esančias arkoje tarp pastatų, tačiau tokiam įėjimui įrengti reikia didelių, nenormalių sąnaudų, reiktų prakirsti net dvi sienas. Teismai nevertino, ar sąnaudos, kurių reikia papildomam, nenumatytam ir nesuplanuotam įėjimui įrengti, gali būti vertinamos kaip normalios, kokios sąnaudos laikytinos normaliomis, palyginti su nepatogumais, kuriuos gali patirti tarnaujančiojo daikto savininkas, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad jis pats sukūrė byloje išdėstytą situaciją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pagrįstai atmetė reikalavimą nustatyti servitutą, nes kasatorius gali naudotis net dviem įėjimais į namą ir jais patekti į jam priklausančias patalpas. Kasatorius, turėdamas tokią galimybę, nepagrįstai prašo nustatyti servitutą per atsakovei priklausantį buto koridorių. Toks servitutas akivaizdžiai pažeistų atsakovės teises.

2. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad ginčo patalpa iki 1992 m. liepos 29 d. kadastrinių duomenų patikslinimo buvo pažymėta kaip laiptinė, neturi jokios reikšmės, nes ši patalpa nuo 1992 m. liepos 29 d. yra laikoma atsakovei priklausančio buto koridoriumi, buvo privatizuota kartu su butu. Kasatorius neginčijo privatizavimo sutarties ir kadastrinių duomenų.

3. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų požiūriu turėjo vertinti atsakovės elgesį likviduojant laiptinę ir užmūrijant duris. Atsakovė neatliko šių darbų. Be to, kasatorius, įsigydamas patalpas iš buvusio savininko, žinojo, kur yra patekimas į jas, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl dar vieno įėjimo į patalpas per svetimą butą prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nei kasatorius, nei ankstesni administracinių patalpų savininkai niekada nesinaudojo buto Nr. 9 patalpomis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.

Dėl servituto nustatymo

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatą ir neteisingai įvertino kasatoriaus galimybes nenustačius servituto naudotis jam priklausančiomis patalpomis, nes nevertino, ar sąnaudos, kurių reikia papildomam, nenumatytam ir nesuplanuotam įėjimui įrengti, gali būti vertinamos kaip normalios, palyginti su nepatogumais, kuriuos gali patirti tarnaujančiojo daikto savininkas.

Atsižvelgdama į tokius kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija patikrina apskųstus teismų procesinius dokumentus teisės taikymo aspektu, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje tiria, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ar, vertindami bylai reikšmingus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007).

Nagrinėjamu atveju kasatorius, prašydamas nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad buvo užmūrytos antrame aukšte, atsakovės butui priskirtoje patalpoje, esančios durys, pro kurias laiptais galima patekti į kasatoriui antrame aukšte priklausančias patalpas ir palėpę. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius į jam priklausančias patalpas gali patekti dviem būdais: laiptine iki antro aukšto ir per jam priklausančią bendrą patalpą bei per duris, esančias arkoje tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Taigi teismai nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad kasatorius ir nenustačius servituto gali įgyvendinti savo kaip savininko teises bei pagal paskirtį be jokių objektyvių kliūčių naudotis jam priklausančiu turtu. Dėl to teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą nustatyti servitutą, atsižvelgdami į tai, kad kasatoriaus noras patekti į patalpas trumpiausiu, patogiausiu būdu negali būti įgyvendinamas be pakankamo pagrindo apribojant atsakovės nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnio 1, 2 dalys, 4.126 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius, pripažindamas teismų nustatytą galimybę į jam priklausančias patalpas patekti per duris, esančias arkoje tarp pastatų, teigia, kad tokiam įėjimui įrengti reikia didelių, nenormalių sąnaudų. Vertinant tokius kasatoriaus argumentus būtina atsižvelgti į tai, kad aplinkybė, kokios CK 4.126 straipsnio 1 dalyje minimos daikto naudojimo nenustačius servituto sąnaudos būtų normalios, kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, spręstinas pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Gabija” v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-326/2006; kt.). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas, vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija nagrinėjamoje civilinėje byloje tiria, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami reikšmingas aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, jog kasatorius į jam priklausančias patalpas gali patekti dviem būdais, o ne tik jo nurodomu arkoje galimu įrengti įėjimu. Be to, įvertinę byloje pateiktus įrodymus, teismai nelaikė neprotingai didelėmis ir neproporcingomis kasatoriaus nurodomų sąnaudų naudotis jam priklausančiomis patalpomis be servituto teisės į atsakovės turtą. Teismai atsižvelgė ir į šalių elgesį bei į tai, kad kasatorius, įsigydamas patalpas iš buvusio savininko, žinojo, kurios negyvenamosios patalpos pardavėjui priklauso, kur yra patekimas į jas, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl dar vieno įėjimo į patalpas per svetimą butą yra atmestinos ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Tuo tarpu kasatorius, nesutikdamas su tokia išvada, nenurodo teismų, vertinant įrodymus, padarytų teisės aiškinimo ar taikymo klaidų, o tik išdėsto savo nuomonę dėl sąnaudų naudojantis daiktu nenustačius servituto.

Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, remdamasi CPK 178 straipsniu, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, išklausė jų paaiškinimus ir nustatė, kad nėra pagrindo laikyti, jog kasatorius, nenustačius servituto, negali normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Kasatoriui nenurodžius teismų vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl nesąžiningumo privatizuojant butą Nr. 9, dėl durų užmūrijimo teisėtumo, dėl patalpos, plane pažymėtos indeksu 9-7, priskyrimo prie atsakovei priklausančio buto ir pan., nagrinėjamu atveju nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai atmestas kasatoriaus reikalavimas nustatyti servitutą naudotis atsakovei priklausančia patalpa. Tuo tarpu pirmiau nurodyti kasatoriaus motyvai iš esmės yra susiję su atsakovės nuosavybės teisės apimtimi, atsakovės buto privatizavimo procedūrų teisėtumu, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad kasatorius neginčijo nei atsakovės buto privatizavimo, nei kadastrinių duomenų teisingumo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus kasacinį skundą, atsakovei iš kasatoriaus priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 1452 Lt. Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovei iš kasatoriaus. Valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 158,06 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės,,Baubilas“ (įmonės kodas 136034087) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės,,Baubilas“ 158,06 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė