Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Neto“

Civilinė byla Nr. 3K-3-433/2010 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 128.16

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB,,Neto“; suinteresuotas asmuo – K. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, kai skolinis įsipareigojimas apsaugotas hipoteka, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas areštuoti ir pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto: 0,1050 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių suinteresuotam asmeniui K. B. Prašymas buvo grindžiamas 2007 m. balandžio 25 d. pareiškėjo ir skolininko UAB,,Neto“ sudaryta kredito sutartimi dėl 10 517 464 Lt paskolos suteikimo. Prievolei pagal sutartį užtikrinti skolininkas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įvardytą nekilnojamąjį turtą įsigijo suinteresuotas asmuo K. B., pareiškėjui sutinkant su sąlyga, kad, pardavus turtą, ne mažiau kaip 626 424,95 Lt bus pervesta į skolininko sąskaitą pareiškėjo skyriuje. UAB,,Neto“ savo prievolės pareiškėjui neįvykdė; 2008 m. gruodžio 23 d. jam iškelta bankroto byla. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į skolininką ir suinteresuotą asmenį įspėdamas, kad, jiems negrąžinus likusios kredito dalies, pradės priverstinį išieškojimo procesą, tačiau jo reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškimas tenkintas – areštuoti pirmiau įvardyti įkeisti daiktai ir skolininkas BUAB,,Neto“ ir suinteresuotas asmuo K. B. įspėti, kad, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus pareiškėjui skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. B. atskirąjį skundą, 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

2009 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos iš pirmiau nurodyto įkeisto turto išieškojimo. Pareiškėjas nurodė, kad per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl prašė parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino: nutarė parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius K. B.; nurodė, kad įkeistų daiktų vertė – 495 000 Lt.

Teismas sprendė, kad apie teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkas BUAB,,Neto“ ir suinteresuotas asmuo K. B. buvo informuoti tinkamai, CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad, suinteresuotam asmeniui apskundus 2009 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį, vieno mėnesio terminas skolininkui gera valia įvykdyti prievolę buvo sustabdytas, todėl pakartotiniam pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikti terminas nepraleistas. Suinteresuoto asmens K. B. apskųsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis palikta nepakeista, nuo įspėjimų dėl priverstinio skolos išieškojimo praėjo mėnuo, skola negrąžinta, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. B. atskirąjį skundą, 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad suinteresuotas asmuo, pasirašydamas 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, buvo informuotas, jog perkamas daiktas yra įkeistas pareiškėjui ir įkeitimas bus panaikintas tik tada, kai skolininkas UAB,,Neto“ visiškai atsiskaitys su pareiškėju, ir su tuo sutiko; šios sutarties pagrindu atlikti pakeitimai hipotekos lakšte, todėl nėra pagrindo abejoti dėl hipoteka užtikrintų reikalavimų byloje (CK 4.178 straipsnis). Pakeitus hipotekos lakštą, suinteresuoto asmens daiktai įkeisti siekiant užtikrinti ne jo, o trečiojo asmens UAB,,Neto“ prievolę. Teisėjų kolegijos nuomone, skolos negrąžinimo priežastys neturi teisinės reikšmės, nes hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto įgyvendinama ne ginčo tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikė nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad suinteresuotas asmuo neturėjo jokių galimybių daryti įtakos skolininkui, jos šis įvykdytų savo įsipareigojimą dėl paskolos grąžinimo pareiškėjui; nurodymų sumokėti už nupirktus daiktus ne į UAB,,Neto“, o į pareiškėjo sąskaitą jam neduota. Teismas įvertino kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens teiginius, kad, atsižvelgiant į tai, jog ji yra visiškai atsiskaičiusi su skolininku už gyvenamąjį namą iki pradinio jo įkeitimo sumokėdama 739 181, 44 Lt, išieškojimo nukreipimas į šį turtą pažeistų sąžiningumo ir protingumo principus ir jos, kaip sąžiningos įgijėjos, interesus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole, t. y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, dydžio ir kt. nenagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog hipotekos lakšte nurodyta įkeistų daiktų vertė yra 495 000 Lt, o suinteresuotas asmuo skolininkui sumokėjo 739 181, 44 Lt ir yra visiškai su juo atsiskaitęs, nurodydama, kad teismas įkeisto turto nevertina, o įkeisto turto rinkos vertė bus nustatyta per varžytynes.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutartis ir priimti naują sprendimą - pareiškimą palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas ydingai suformulavo pareiškimo dalyką, ir, tenkindami pareiškimo reikalavimus, pažeidė CK 4.192, 4.194 straipsnių, CPK 558 straipsnio nuostatas. Pagal 2007 m. balandžio 25 d. kredito sutartį pareiškėjas suteikė UAB,,Neto“ 10 517 464 Lt kreditą. Šiai prievolei užtikrinti buvo įkeisti ne tik kasatorei priklausantys, bet ir kiti nekilnojamieji daiktai. Pagal pirmiau nurodytą kredito sutartį UAB,,Neto“ pareiškėjui yra skolingas 6 244 971,32 Lt. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas yra siauresnis, nei UAB,,Neto“ neįvykdytos prievolės dydis bei šios prievolės vykdymo užtikrinimui įkeistų nekilnojamųjų daiktų kiekis, t. y. reikalaujama išieškoti tik iš kasatorei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tik dalį UAB,,Neto“ prievolės (626 424,95 Lt). Pareiškėjas privalėjo remtis CK 4.192 straipsnio ir CPK 558 straipsnio nuostatomis ir pateikti prašymą nukreipti išieškojimą į visą įkeistą turtą. Pareiškime nurodytas UAB,,Neto“ skolos dydis neatitinka tikrojo UAB,,Neto“ skolos pareiškėjui dydžio, išieškojimas nukreiptas ne į visus daiktus, įkeistus tos pačios UAB,,Neto“ prievolės pareiškėjui vykdymui užtikrinti. Taip pažeidžiama įkaito davėjų teisė pasirinkti turtą, į kurį išieškojimas būtų nukreiptas pirmiausia, taip pat įkaitų davėjų lygiateisiškumas prieš kreditorius. Kasatorės teigimu, nagrinėjamu atveju įkaitų davėjai negali būti prilyginami solidariesiems skolininkams, t. y. kreditorius neturi teisės nuspręsti, iš kurių įkaito davėjų ir iš kurio turto išieškojimas bus vykdomas pirmiausia, taip pat kokia dalimi iš parduodamo turto bus dengiama skola.

2. Teismai nenustatė turto pardavimo iš varžytynių eilės ir taip pažeidė CK 4.183 straipsnio nuostatas. Pagal 2007 m. gegužės 8 d. hipotekos lakštus įkeisti nekilnojamieji daiktai priklausė skolininkui UAB,,Neto“. Kasatorės nuomone, tai reiškia, kad hipoteka buvo jungtinė (CK 4.180 straipsnis). Vėliau UAB,,Neto“ dalį įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavė tretiesiems asmenims, kurie avansu finansavo jų statybą, tarp jų ir kasatorei. Kasatorė visą statomo namo kainą buvo sumokėjusi dar iki nekilnojamojo turto įkeitimo bankui – 2006 m. gruodžio mėnesį. Taip įkaitų pagal 2007 m. balandžio 25 d. kredito sutartį davėjais tapo ne tik UAB,,Neto“, bet ir iš UAB,,Neto“ pareiškėjo naudai įkeistus nekilnojamuosius daiktus įsigiję savininkai. Dėl to, kasatorės nuomone, jungtinė hipoteka tapo bendrąja hipoteka (CK 4.183 straipsnis). Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje faktinė situacija susiklostė taip, kad hipoteka savaime tapo bendrąja. Atitinkamų pakeitimų hipotekos lakštuose nepadaryta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas parduoti pareiškėjo naudai įkeistą turtą iš varžytynių, turėjo nustatyti šio turto pardavimo iš varžytynių eilę. To nepadarius, pareiškimas negalėjo būti tenkinamas arba pareiškėjas turėjo būti įpareigotas pašalinti pareiškimo trūkumus – kreiptis į teismą dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymo. Kasatorės nuomone, tokias išvadas patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LAB Litimpeks bankas v. UAB,,Gasis” ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2005, suformuota praktika. Kasatorės teigimu, turto pardavimo iš varžytynių eilės nustatymas turi esminę reikšmę, nes pareiškėjo reikalavimai pirmiausia turėtų būti tenkinami parduodant iš varžytynių UAB,,Neto“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir tik šio neužtekus, – kitų įkaito davėjų turtą.

3. Teismai, nagrinėdami pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne UAB,,Neto“ bankroto byloje, pažeidė išimtinio teismingumo taisykles, tai laikytina absoliučiu skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB,,Neto“ iškelta bankroto byla. Kadangi skolininkui UAB,,Neto“ iškelta bankroto byla, tai negalėjo būti pradėtas išieškojimo iš pareiškėjo naudai įkeisto turto procesas ne bankroto byloje. Be to, tokia situacija sukuria prielaidas tenkinant tą patį pareiškėjo reikalavimą įkeistą turtą realizuoti skirtingomis tvarkomis, t. y. UAB,,Neto“ priklausantis turtas bus realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o priklausantis kasatorei ir kitiems asmenims – CPK nustatyta tvarka. Taip taptų neįmanoma ne tik nustatyti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilę, bet ir kreiptis pareiškėjui dėl išieškojimo nukreipimo į visą įkeistą turtą. Kasatorės nuomone, remiantis CPK 1 straipsnio 1 dalimi ir Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, nepaisant to, kad iš varžytynių parduodamo turto savininkas yra ne BUAB,,Neto“, pareiškėjo reikalavimą dėl išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą turėtų nagrinėti ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius, bet UAB,,Neto“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuris taip pat turėtų nustatyti ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilę.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl hipotekos instituto vietos civilinės teisės normų sistemoje ir hipotekos teisėjo vaidmens

Hipoteka - daiktinės teisės institutas. Hipotekos, kaip daiktinės teisės, turinys atskleistas CK 4.170 straipsnio 1 dalyje: tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad hipotekos institutas visų pirma skirtas kreditoriaus interesų apsaugai.

Kartu būtina įvertinti tai, kad hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 straipsnis). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti. Hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti.

Hipotekos teismai (skyriai) - bendrosios valstybės teismų sistemos dalis, paklūstanti jos tvarkymo ir veiklos principams. Bylų iš hipotekos santykių nagrinėjimas - teismo veiklos vykdant teisingumą dalis. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui priskirtas funkcijas (Teismų įstatymo 14, 17 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje dėl hipotekos teisėjo jurisdikcijos pasisakyta ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių teismų praktikos išaiškinimų esmė tokia, kad specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos yra skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normų įgyvendinimą, t. y. hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto prioritetiškai prieš kitus kreditorius, supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Tokia hipotekos instituto prigimtis ir esmė nulemia, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010).

Nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Dėl to aplinkybė, kad hipotekos skolininkas ar trečiasis asmuo neiškėlė civilinės bylos dėl hipoteka užtikrintos prievolės ar hipotekos galiojimo ginčo teisena, neturi būti suabsoliutinama ir nereiškia, kad hipotekos teisėjas besąlygiškai turi patenkinti kreditoriaus reikalavimą išieškoti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka ne tik tuo pagrindu, kad kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų hipotekos procedūrų reikalavimų, bet ir tada, kai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų pozicija, jog sprendimui dėl išieškojimo priimti negali turėti jokios su šalių tarpusavio prievolių atsiradimu ir vykdymu susijusios faktinės aplinkybės, neatitinka nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju sprendimui dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto reikšmingi hipotekos teisinių santykių dalyvių veiksmai, susiję su hipotekos rūšies transformacija, faktiškai pasikeitus įkeisto turto savininkams, ir šių veiksmų padariniai. Bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad hipotekos teisėjas, spręsdamas priverstinio išieškojimo klausimą, privalėjo kvalifikuoti materialiuosius hipotekos santykius pagal juos reglamentuojančias CK normas, nustatyti hipotekos rūšį, patikrinti, ar faktinis hipotekos santykių pasikeitimas teisingai įformintas pakeičiant hipotekos lakšto duomenis ir ar pareiškėjo pasirinktas išieškojimo iš įkeisto turto būdas teisėtas CK normų, reglamentuojančių atitinkamos hipotekos rūšies santykius, požiūriu. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako dėl nagrinėjamų hipotekos santykių kvalifikavimo.

Dėl sutartinės hipotekos santykių kvalifikavimo

Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis) ar iš vienašališko turto savininko pareiškimo (CK 4.185 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (4.175 straipsnio 3 dalis). Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, o tam tikrais atvejais - ir galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos procedūros nustatyta tvarka. Hipotekos sutartį turi kvalifikuoti teisėjas, atlikdamas teisinį tyrimą hipotekos lakšto registravimo stadijoje. Vėlesnėse stadijose, spręsdamas dėl kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos lakšte tinkamai kvalifikuota hipotekos sutartis ir ar laikytasi tos rūšies hipotekos registravimui nustatytų įstatymo reikalavimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-239/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju aktualus paprastosios, jungtinės ir bendrosios hipotekos atribojimas. Paprastoji hipoteka yra tokia, kai vienas konkretus nuosavybės teise priklausantis daiktas įkeičiamas, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.179 straipsnis).

Bendroji hipoteka - keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą (CK 4.183 straipsnis). Bendrojoje hipotekoje dalyvauja įkaitų davėjų daugetas, sutartis dėl bendrosios hipotekos yra įkaito gavėjo ir įkaitų davėjų suderintos valios išraiška. Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta ir hipotekos lakšte įregistruota sąlyga dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės.

Jungtinė hipoteka - kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Jungtinė hipoteka nuo bendrosios skiriasi tuo, kad įkeičiami keli vienam savininkui priklausantys daiktai, tai yra dviejų asmenų - įkaito davėjo ir įkaito turėtojo - suderintos valios išraiška. Išieškojimo atveju daiktų savininkas turi teisę nustatyti išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 straipsnis).

Kai jungtinės hipotekos sutartimi įkeisti daiktai perleidžiami keliems savininkams, turi būti atitinkamai pakeista hipotekos sutartis, t. y. įregistruotas ne tik daiktų savininkų pasikeitimas, bet ir su kreditoriumi pasiektas susitarimas dėl bendrosios hipotekos, inter alia, nustatyta daiktų pardavimo išieškojimo atveju eilė. Sutarčiai sudaryti ir jai pakeisti būtina jos šalių suderinta valia (konsensusas), todėl tam, kad būtų konstatuota, jog jungtinė hipoteka tapo bendrąja, turi būti nustatyta, kad naujieji daiktų savininkai ir įkaito gavėjas suderino savo valią ir susitarė dėl bendrosios hipotekos. Jeigu tokio susitarimo nenustatyta, nėra pagrindo konstatuoti hipotekos rūšies pasikeitimo iš jungtinės į bendrąją. Kartu pažymėtina, kad tiek jungtinės, tiek bendrosios hipotekos atveju išieškojimas negali būti vykdomas pagal paprastosios hipotekos taisykles.

Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšte nenurodyta hipotekos rūšis, tačiau pagal sutarties sąlygų turinį matyti, kad buvo sudaryta jungtinės hipotekos sutartis: vienam banko reikalavimui pagal kredito sutartį – 10 517 464 Lt paskolos grąžinimui – užtikrinti atskirais hipotekos lakštais įkeisti 46 skolininkui UAB,,Neto“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai su juose statomais namais). Nepaisant to, kad hipotekos sutartis buvo įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, pagal materialinių santykių turinį visi nurodyti hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena jungtinės hipotekos sutartis; atitinkamai šalių santykiams turi būti taikomos ne paprastosios, o jungtinės hipotekos taisyklės, inter alia išieškojimo procesas turi būti vientisas – išieškoma visa užtikrintos prievolės suma iš viso įkeisto turto. Byloje nėra duomenų, kad, parduodant įkeisto turto objektus skirtingiems savininkams, būtų pasiektas jų visų bendras susitarimas su pareiškėju, todėl nėra pagrindo konstatuoti hipotekos rūšies pasikeitimo į bendrąją hipoteką.

Dėl kreditoriaus prašymo pradėti išieškojimą iš įkeisto turto tenkinimo prielaidų

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Tam, kad užtikrintų kreditoriaus teisę į reikalavimų patenkinimą pagal hipotekos taisykles, ypatingosios teisenos tvarka, hipoteka turi būti tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus įforminta ir įregistruota viešajame registre (CK 4.185 - 4.188 straipsniai). Hipotekos sutarties forma - hipotekos lakštas, turintis privalomus rekvizitus, įtvirtintus CK 4.185, 4.186 straipsniuose, Hipotekos registro nuostatuose. Hipotekos pakeitimams taikomi tokie patys formos ir registravimo reikalavimai kaip ir hipotekos sutarčiai (CK 4.185 straipsnio 4 dalis). Hipotekos lakšto atitiktį įstatymo reikalavimams privalo tikrinti hipotekos teisėjas, laikydamasis CPK XXXVI skyriuje ir Hipotekos registro nuostatuose nustatytos tvarkos. Pagal CPK 549 straipsnį hipotekos teisėjas turi atsisakyti tvirtinti hipotekos lakštą, jeigu jo forma ar turinys neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Analogiški reikalavimai taikomi ir hipotekos pakeitimų registravimui (CK 554 straipsnis). Hipotekos teisėjas, siekdamas užtikrinti tvarkomų teisinių santykių teisėtumą, privalo atlikti teisinį tyrimą visais atvejais, kai vykdo hipotekos veiksmus. Jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010).

CK 4.185 straipsnio 5 dalies norma, pagal kurią hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir kitų viešųjų registrų atveju, visų pirma yra skirta sąžiningų trečiųjų asmenų, kurie naudojasi registro duomenimis, interesų apsaugai. CK 4.185 straipsnio 5 dalies norma negali būti aiškinama kaip paneigianti hipotekos teisėjo pareigą užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą. Nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar hipotekos lakštas ir kiti jam pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus, nepaisant to, kad hipotekos lakšto duomenys jau įregistruoti viešajame registre.

Nagrinėjamu atveju faktinė situacija yra tokia, kad pradinis skolininkas UAB,,Neto“ pagal jungtinės hipotekos sutartį įkeistus daiktus perleido naujiems savininkams, vienas iš jų yra kasatorė. Pasikeitus įkeistų daiktų savininkams ir atsiradus jų daugetui, turėjo būti įregistruotas naujų hipotekos sutarties šalių susitarimas dėl bendrosios hipotekos santykių ir jų susitarimas dėl įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilės. Tokio hipotekos sutarties pakeitimo, kaip matyti iš byloje esančio hipotekos lakšto, nėra. Taigi vieno skolinio įsipareigojimo įvykdymui yra įkeistas skirtingiems savininkams priklausantis turtas, tačiau nėra nustatytos ir įregistruotos daiktų pardavimo varžytynėse eilės. Minėta, kad tiek bendrosios, tiek jungtinės hipotekos atveju įstatymu nesuteikta kreditoriui teisės gauti išieškojimą pagal paprastosios hipotekos taisykles - išieškojimo eilę nustatyti vienašališkai ir išskaidžius vieną skolinį reikalavimą nustatyti, kokia skolos dalis iš kurio savininko turto turi būti padengta, nes tokiu atveju gali būti pažeisti įkaito davėjų interesai, proporcingumo ir hipotekos santykių subjektų lygiateisiškumo principai. Išieškojimo iš daiktų eilę, nesant hipotekos šalių susitarimo, turi nustatyti teismas, derindamas kreditoriaus ir daiktų savininkų interesus. Tai reiškia, kad aptariamoje situacijoje tarp hipotekos sutarties šalių yra kilęs ginčas, kurio neišsprendus, negalima vykdyti skolos iš įkeisto turto išieškojimo supaprastinta hipotekos procedūros tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytos hipotekos lakšto neatitikties įstatymo reikalavimams hipotekos teisėjas turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka, palikdamas prašymą nenagrinėtu (CPK 542 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir išaiškindamas kreditoriui, kad jis turi teisę dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Dėl hipotekos procedūros santykio su bankroto byla

CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma, pagal kurią, prasidėjus skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūrai, kreditorius įgyja teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą. Atitinkamai CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. CPK 560 straipsnio 3 dalies norma aktuali tais atvejais, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės, ne trečiųjų asmenų, turtas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių kasatorės teiginį, kad dalis jungtine hipoteka įkeisto turto išliko skolininko BUAB,,Neto“ nuosavybe, todėl teisėjų kolegija negali vertinti kasacinio skundo argumentų dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, patenkindami pareiškėjo prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ypatingosios teisenos tvarka, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiami procesiniai sprendimai panaikinami ir pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtas, paaiškinant, kad jis turi teisę dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasatorė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Pateikdama kasacinį skundą, kasatorė sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio (2010 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1), kuris priteistinas iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų, pagrindžiančių kasatorės turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis) byloje nepateikta, todėl jų atlyginimas nepriteistinas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 61,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš pareiškėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis panaikinti ir pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) suinteresuotam asmeniui K. B. 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) valstybei 61,33 Lt (šešiasdešimt vieną litą, 33 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė