Civilinė byla Nr. e2-86-393/2026;
Proceso Nr. 2-13-3-00457-2025-4;
Procesinio sprendimo kategorija
2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Rytei Kunigonei,
dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. N., su institucija teikiančia išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašė: nustatyti vaiko A. B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti tėvo A. N. bendravimo su vaiku tvarką :
- Tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje du kartus per mėnesį po vieną savaitę laiko be nakvynių, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendraudamas su juo Lietuvoje, dalyvaujant vaiko motinai;
- Po šešių susitikimų su vaiku tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje du kartus per mėnesį be nakvynių, nedalyvaujant vaiko motinai. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir pasibaigus bendravimui parveža į vaiko gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą;
- Nuo 2025 m. lapkričio 12 d. tėvas vieną kartą per mėnesį po savaitę laiko bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką su nakvynėmis Lietuvoje;
- Tėvas privalo pranešti vaiko motinai apie atvykimą susitikti su vaiku ne vėliau kaip prieš savaitę laiko. Vaiko motina kompensuoja vaiko tėvui 1/2 dalį lėktuvo bilietams patirtų išlaidų.
- Tėvai bendru susitarimu gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius bei galimybes.
Priteisti iš A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) Eur kas mėnesį nuo 2025 m. vasario 1 d. dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaiko motinos J. B. atsiskaitomąją sąskaitą banke, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną J. B. Priteisti iš A. N. J. B. 1600 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Priteisti iš A. N. J. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. atsisakė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas atsisakymą priėmė, nes bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis – toliau tekste CPK. Todėl šio reikalavimo dalyje byla nutraukiama.
Taip pat ieškovė žodžiu sumažino išlaikymo nepilnamečio vaiko periodinėmis išmokomis priteistiną sumą, prašo priteisti po 325 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų, bei išlaikymo įsiskolinimo sumą – 975 Eur.
Ieškinyje nurodyta ir ieškovė paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), pilietybė - (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas yra atsakovas A. N., (duomenys neskelbtini) pilietis. Su atsakovu nebuvo susituokę. Vaiko gimimas (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. kovo mėnesio ieškovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Su atsakovu kartu negyveno, tačiau artimai draugavo. Kai laukėsi sūnaus, buvo planų apsigyventi kartu, tačiau atsakovas pradėjo vartoti fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko nesutiko su juo gyventi. Pirmą kartą atsakovas sumušė Lietuvoje, kai laukėsi kūdikio, antrą kartą - viešint jo namuose dar iki vaiko gimimo, kitus tris kartus - gimus vaikui, atsakovo namuose. (duomenys neskelbtini) gyveno pas savo tėvą A. B., adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaruota ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta. Atsakovas gyveno kitame mieste adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pati augo nepilnoje šeimoje, siekė tarp vaiko ir atsakovo sukurti šeiminį ryšį. Veždavo vaiką atsakovui, kad jis galėtų su juo pabūti, tačiau atsakovas neįgijo tėvo įgūdžių ir nesukūrė su vaiku ryšio. Dar daugiau, jis paliko vaiką jam pavojingoje vietoje ant vystymo stalo ir sukėlė pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Dėl tos priežasties tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas. Jo metu atsakovas smurtavo - mušė, spardė, pasiūlė grįžti į Lietuvą. 2023 m. kovo mėnesį iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikiu grįžo į Lietuvą ir apsigyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas sutiko ir neprieštaravo, kad ieškovė gyventų su vaiku Lietuvoje. Sprendimą priėmė dėl to, kad neturėjo finansinių resursų gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas paramos neteikė, su juo gyventi negalėjo dėl psichologinio ir fizinio smurto bei baimės dėl vaiko interesų. Vykdydama atsakovo prašymą savo lėšomis 2023 metais iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) su vaiku skrido, kad atsakovas galėtų sukurti su vaiku ryšį, su juo susipažinti. Pabūdavo apie savaitę laiko, leisdama atsakovui bendrauti su vaiku. 2023 m. vasarą atsakovas savaitei laiko pats buvo atvykęs į Lietuvą. Jis įsitikino, kad vaikui yra sudarytos sąlygos augti ir vystytis, kad vaikas Lietuvoje adaptavosi. 2024 metais tris kartus (paskutinį kartą balandžio mėnesį) savo lėšomis skrido su vaiku į (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės mėnesį vaikas pradėjo lankyti lopšelį-darželį, dėl ko neturėjo galimybių skraidyti su vaiku į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesiekė bendrauti su sūnumi, jam neskambindavo, nors ragindavo pasikalbėti su vaiku vaizdo skambučiu. Nutrūkus tarpusavio santykiams atsirado poreikis nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas svarbus ir dėl socialinių ryšių, vaiko ėjimo į darželį, priregistravimo į gydymo įstaigą ir vaikui skirtų išmokų gavimo. Vaiko faktinė gyvenamoji vieta nuo gimimo yra su motina. Atsakovas neturi įgūdžių gyventi su vaiku, vaikas jį pažįsta tik iš nuotraukų. Atsakovas nežino vaiko mitybos įpročių, negali pasirūpinti vaiko higiena ir lavinimu. Atsakovas neskambina ir neprašo, kad ryšio priemonėmis užmegztų kontaktą su vaiku, kas būtų priimtina ir vaikui. Jis visiškai nutraukė santykius ir vaiku nustojo domėtis. Beveik trejus metus vaikas su ieškove gyvena Lietuvoje. Sūnus lanko ugdymo įstaigą, kalba lietuviškai, turi socialinę aplinką, kurioje jaučiasi gerai. Vaiką auginti ieškovei padeda motina. Prie senelės vaikas yra labai prisirišęs. Vaikui artimas asmuo yra ir ieškovės sesuo K. B., kuri visada ieškovei padeda, kai tik to reikia. Kurį laiką registravosi Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Šiuo metu vykdo darbinę veikią pagal individualios veiklos pažymą, gauna pajamas, iš kurių išlaiko sūnų ir save. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, dėl ko prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024 m. spalio mėnesio už tris mėnesius po 325, (325 x 3), iš viso 975 eurų.
Vaiko poreikių lentelėje bendra vaikui skiriamų išlaikymo lėšų suma buvo nurodyta 1217 Eur. Posėdžio metu ieškovei sumažinus 8, 9, 10, 12, 14, 17 punktuose nurodytas sumas, bendra vaiko poreikių suma pakito, ji sumažėjo iki 1036 eurų. Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.). Išlaikymas vaikui atitinka minimalios algos dydį nuo 2025-01-01 po mokesčių - 777 Eur/mėn., nuo 2026-01-01 846 Eur/mėn. Vaikui išlaikyti iš atsakovo prašo priteisti po 325 Eur/mėn. Vaiko poreikiai yra apie 1036 Eur/mėn. Išlaikymą vaikui turi pareigą teikti lygiomis dalimis abu tėvai, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 325 Eur per mėnesį. Atsakovas yra sveikas, jauno amžiaus, todėl privalo mokėti išlaikymą sūnui.
Atsakovas A. N. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą ir kitus dokumentus jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Atsakovo nurodymas, kad nenori nieko žinoti apie šią bylą, neužkerta kelio išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.
Institucijos teikiančios išvadą byloje išvadoje nurodyta, kad su ieškiniu sutinka. Institucija nurodė, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir priteisti vaikui išlaikymą, nes tėvas prie jų išlaikymo neprisideda.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. N. yra vaiko A. B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, gyvena atskirai nuo vaiko nuo 2023 m. kovo mėnesio. Nuo 2024 m. spalio mėnesio neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti įsiskolinimą už tris mėnesius po 325 Eur, viso 975 Eur skolos. Nuo kreipimosi į teismą dienos prašo priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 325 Eur kas mėnesį nuo 2025 m. vasario 1 d. dienos iki vaiko pilnametystės.
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes sūnus nuo gimimo gyvena su ja, tėvo jis nepažįsta. Be to, tai geriausiai atitinka sūnaus interesus pagal jo amžių, nusistovėjusią tvarką. Kadangi sūnus gyvena su ieškove, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi juo.
Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) Teismo teismo posėdžio protokolo kopijoje yra nurodyta, kad byloje Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. prieš A. N., atsakovo advokatė (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo A. N. atstovė nurodė, kad jos atstovaujamas asmuo suprato, kad bendra valdžia neįmanoma, taip pat jis nurodė, kad dėl atstumo neįmanoma palaikyti tinkamo bendravimo su sūnumi A., būtų gerai jei bendravimo tvarka nebūtų nustatyta, nes dėl atstumo, kelionių į Lietuvą išlaidų ir pan., tas bendravimas būtų labai retas ir iš tiesų galbūt net nenaudingas A. Todėl buvo pranešta, kad A. N. sutinka, kad visa tėvų valdžia A. atžvilgiu būtų suteikta J. B. ir kad bendravimo tvarka nebūtų nustatyta. J. B. su šia atsakovo pozicija taip pat sutiko. Šeimos bylų teismas konstatavo, kad byla išspręsta taikiu susitarimu, pagal kurį bendra tėvų valdžia A. B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu panaikinama, tėvų valdžia nuo šiol priklauso J. B., bendravimo tvarka su vaiku nenustatoma. Taip pat atsakovas A. N. atsiuntė laišką teismui ir jame nurodė, kad su ieškove abipusiu sutarimu užbaigė bylą (duomenys neskelbtini), paaiškino, dėl A. gyvenamosios vietos, jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista į Lietuvą, todėl teismas daro išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes ginčo dėl to nėra, be to teismas atsižvelgia į tai, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove Lietuvoje, bus geriausiai užtikrinti vaiko interesai.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad atsakovas A. N. yra vaiko A. B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.
Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2005">3K-3-620/2005</a>). Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, joje nurodė būtinus vaiko išlaikymui poreikius, juos detalizavo. Posėdžio metu kai kuriuos vaiko poreikius sumažino: poreikių lentelėje 8 punkte nurodytą sumą sumažino ir prašo priteisti 50 Eur, 9 punkte nurodytą sumą sumažino ir prašo priteisti 15 Eur, 10 punkte nurodytą sumą sumažino ir prašo priteisti 10 Eur, 12 punkte nurodytą sumą sumažino, prašo priteisti 100 Eur, 14 punkte nurodytą sumą sumažino ir prašo priteisti 25 Eur. Sumažinus atskiras sumas sumažėjo ir bendra vaiko poreikių suma 1036 Eur, todėl ir išlaikymas periodinėmis išmokomis sumažėjo.
Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius yra 777 Eur, nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 846 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 423 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.
Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 325 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma nėra didesnė nei pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma vaiko poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.
Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti 325 Eur suma yra per didelė, vaikui išlaikyti. Atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.
Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo vaikui, nepaisant to, kad atsakovas neteikia nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo duomenų apie gaunamas pajamas bei turimo turto, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.
Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2025 m. vasario 4 d., nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Nors teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir buvo priteisęs laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau atsakovui nevykdant šios laikinosios apsaugos priemonės išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Įsiskolinimas priteistinas už 2024 m. spalį, lapkritį ir gruodį, nes atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, todėl už tris mėnesius susidarė įsiskolinimas 975 Eur ir jis priteistinas (CK 3.200 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Priteisus iš atsakovo išlaikymą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir, kad gyvenimo skyrium atveju, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kad ateityje neiškiltų sunkumų, tvarkant nepilnamečio sūnaus A. B. A. gaunamas išlaikymo lėšas yra tikslinga pavesti motinai J. B. tvarkyti uzufrukto teise.
Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, šio reikalavimo dalyje byla nutraukiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, nes ieškovę atstovavo ir teikė teisines konsultacijas advokatė Irena Andriuškevičienė. Ieškovės atstovė prašyme prašė priteisti iš atsakovo byloje patirtas išlaidas pagal jas patvirtinančius dokumentus, iš viso 2478,56 Eur: 110 Eur žyminio mokesčio (2024-12-06 mokėjimo nurodymas), 1120 Eur už teisines paslaugas (2024-12-09 sąskaita Nr. 178; 2024-12-09 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1159780; 2025-07-09 sąskaita Nr. 100; 2025-07-09 mokėjimo nurodymas; 2026-01-19 sąskaita Nr.2, 2026-01-19 mokėjimo nurodymas), 121 už ikiteisminės mediacijos paslaugas (121 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. 17), 1127,56 Eur už dokumentų vertimus (208,56 Eur UAB „Lauva“, 2024-12-10 sąskaita, 2024-12-10 mokėjimo nurodymas; 125 Eur UAB „Lauva“. Pagrindas : 2024-12-18 kasos čekis; 460 Eur UAB „Redag“. Pagrindas : 2025-03-20 mokėjimo nurodymas; 194 Eur UAB „Redag“, pagrindas 2025-05-29 mokėjimo nurodymas; 45 Eur UAB „Redag“, pagrindas 2025-06-16 mokėjimo nurodymas; 53 Eur UAB Redag“, pagrindas 2025-07-03 mokėjimo nurodymas, 2025-07-03 sąskaita; 42 Eur UAB „Redag“, pagrindas 2025-10-14 sąskaita). Bylinėjimosi išlaidos ir kitos būtinosios išlaidos yra pagrįstos, jų dydis įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 88 Eur (325 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %), iš atsakovo valstybei priteistina ši suma.
2025 m. vasario 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta nepilnamečio vaiko A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su motina J. B.; nustatyti laikina tėvo A. N. bendravimo su vaiku tvarka: tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje du kartus per mėnesį po vieną savaitę laiko be nakvynių, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendraudamas su juo Lietuvoje, dalyvaujant vaiko motinai. Apie būsimą susitikimą tėvas privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš savaitę laiko; priteistas iš atsakovo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2025 m. vasario 4 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę J. B., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismui priėmus sprendimą šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Teismas vadovaudamasis CPK 259, 262, 268, 285 ir 286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Bylos dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti ieškovei atsisakius reikalavimo.
Nustatyti vaiko A. B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. B. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 325 (tris šimtus dvidešimt penkis) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. vasario 1 d. dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į vaiko motinos J. B. atsiskaitomąją sąskaitą banke, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną J. B.
Priteisti iš A. N. J. B. 975 (devynis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą.
Priteisti iš A. N. J. B. 2478,56 (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis) Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio valstybei.
2025 m. vasario 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: nustatytą laikinąją gyvenamąją vietą, laikiną bendravimo tvarką ir laikiną išlaikymą panaikinti įsiteisėjus sprendimui.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.
Panaikinti 2025 m. vasario 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą nepilnamečio vaiko A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną tėvo A. N. bendravimo su vaiku tvarką: tėvas bendrauja su vaiku Lietuvoje du kartus per mėnesį po vieną savaitę laiko be nakvynių, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir bendraudamas su juo Lietuvoje, dalyvaujant vaiko motinai. Apie būsimą susitikimą tėvas privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš savaitę laiko; priteistą iš atsakovo A. N., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2025 m. vasario 4 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nuo sprendimo priėmimo.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
