M. S. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-40-1208/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04598-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.4.1; 2.3.6.4.5.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 5 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, Jolitai Matulienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,

kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui,

nukentėjusiajai V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus kalėjime, anksčiau teistas:

1) 2016 m. kovo 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2) 2018 m. sausio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2018 m. lapkričio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2019 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2020 m. spalio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirta 9 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2024 m. sausio 17 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. birželio 5 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, neatlikus 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. 2024 m. rugpjūčio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro atlikus bausmę;

8) 2025 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nuosprendžiu M. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

9) 2025 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiškai sudedant subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2025 m. lapkričio 4 d.;

10) 2025 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. S. 2025 m. vasario 5 d., apie 11 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę, sugyventinę V. S. – tris kartus kumščiu sudavė į pakaušio sritį, kumščius sudavė į kairės kojos šlaunies sritį ir vieną kartą spyrė į dešinės kojos kelio sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, kad su V. S. savaitgaliui grįžo į (duomenys neskelbtini). Iš vakaro tvarkė butą, alkoholio nevartojo. Kitą dieną apie pietus kilo ginčas, nes kažkas paleido gandus, jog M. S. turi kitą draugę, nors V. S. tuo metu laukėsi jo kūdikio. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, jie susipyko, konfliktavo žodžiu, išsakė vienas kitam keiksmažodžius, M. S. išdaužė langą su buteliu. Jokių fizinių veiksmų nenaudojo, galimai apsistumdė, nes V. S. laikė M. S. už abiejų rankų. Vėliau jis atsitraukė. Konfliktas vyko kambaryje. Paskambino draugui, kuris atvažiavo ir M. S. išsivežė į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nusipirko alkoholio, jį vartojo. Pareigūnai į namus atvažiavo po 3-4 valandų, sakė, kad gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. M. S. iškart pasakė, kad nieko nebuvo, kad jie su nukentėjusiąja tik susibarė. Konflikto daugiau niekas nematė. Konflikto metu buvo blaivus. Sužalojimų ant V. S. nematė, tačiau mano, kad jie galėjo atsirasti anksčiau, ji galėjo atsitrenkti kur nors. Nematė, kaip V. S. susižalojo, pats nebuvo sužalotas. Įvykio metu V. S. buvo jo sugyventinė, jie gyveno kartu, ji laukėsi jo vaiko. Šiuo metu kartu negyvena apie pusę metų. Mano, kad V. S. ji apkalba iš pavyko, nori atkeršyti. Žala Valstybinei ligonių kasai atlygino, nes taip liepė pareigūnai.

Kadangi kaltinamojo parodymai skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaitė kaltinamojo 2025 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad V. S. yra jo sugyventinė, jie gyvena kartu, ji laukiasi. 2025 m. vasario 4 d., apie 22 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir apsistojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso V. S., ji šiame bute yra registruota ir kartais gyvena. 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val. minėtu adresu atvyko V. S. motina B. Č. Su ja alkoholinių gėrimų nevartojo. Ji pati vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 10.30 val. tarp jo ir V. S. įvyko žodinis konfliktas, nes ji pradėjo jam prikaišioti, kad jis, jos manymu, bendrauja su kažkokiomis merginomis. Konflikto metu jis pasakė, kad jis vyksta į namus, į (duomenys neskelbtini) ir kad ji su juo kartu nevažiuos. Tuomet ji pagriebė jam už striukės. Jis ją nuo savęs atstūmė ir abu pradėjo stumdytis, besistumdant V. S. atsitrenkė į spintą. Tuomet jis išėjo į kiemą ir pažįstamas jį parvežė į (duomenys neskelbtini). Jo manymu, V. S. motina įvykio nematė, nes įvykio metu buvo kieme. Jų susistumdymo metu V. S. galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti pranešime apie įtarimą. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti, kai ji atsitrenkė į spintą. Tiksliai kuriomis kūno dalimis V. S. atsitrenkė į spintą, negali pasakyti. Pranešime apie įtarimą nurodytų smūgių rankomis ir kojomis V. S. nesudavė. Konflikto metu buvo blaivus, išgėrė alkoholio jau po konflikto būdamas (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo veiksmų. Supranta, kad labai blogai pasielgė sužalodamas nėščią moterį. Apklaustas 2025 m. kovo 6 d. M. S. savo pirminius parodymus patvirtino, parodė, kad V. S. pastūmė ne kartą (2 t., b. l. 11-13; 19-21). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, M. S. parodė, kad B. Č. konflikto metu nebuvo. Apklausos metu buvo pagiringas, kiek atsiminė, tiek pasakė. Dabar tiksliai neprisimena, ar V. S. atsitrenkė į spintą. Prašo vadovautis teisme duotais parodymais. Tyrėjai sakė, kad nieko nedarė.

Nukentėjusioji V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su M. S. buvo sugyventiniai, kartu negyvena nuo analizuojamo įvykio. Buvo (duomenys neskelbtini), stumdė baldus iš vieno kambario į kitą. Paaiškino, kad mėlynės galėjo atsirasti, nes remontavo butą. Draugė jai melagingai pranešė, kad M. S. turi kitą moterį, su ja susitikinėja, bendrauja. Kadangi tuo metu laukėsi, ją užplūdo emocijos, ji puolė M. S. Susipyko, M. S. sakė, kad jos nesiveš į (duomenys neskelbtini), todėl V. S. iškvietė policiją ir melagingai apskundė. Tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Norėjo, kad jis nevažiuotų namo, todėl paėmė už rankų, bet jis konflikto tęsti nenorėjo ir išvažiavo namo. M. S. fizinių veiksmų nenaudojo, jos nestūmė. Šlaunį užsigavo nuo baldų stumdymo, nežino, kaip atsirado kiti sužalojimai. B. Č. įvykyje nedalyvavo, atėjo, kai M. S. jau buvo išvažiavęs. Policijoje akistatos metu bandė pareigūnei pasakoti teisybę, tačiau jį pradėjo ją gąsdinti. Sakė, kad, jei nepasakys, jog M. S. ją mušė, tai bus taip kad reikės nešioti apykoję. Pareigūnus iškvietė jos mama, nors nieko nematė, su M. S. kartu negėrė.

Esant prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė nukentėjusiosios V. S. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 5 d. duotus parodymus apie tai, kad M. S. yra jos sugyventinis, su juo kartu veda bendrą ūkį. Kartu gyvena beveik du metus laiko, nuo jo jau apie 10 savaičių laukiasi vaiko. Nuolatos gyvenama (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra jai priklausantis butas, kuriame apsigyvena grįžę į (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 4 d., apie 22 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir apsistojo šiame bute. Abu nuėjo pas pažįstamą, kuris gyvena netoliese. Ten M. S. su juo vartojo alkoholį. Namo grįžo apie 1 val. nakties. M. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val. pabudusi pamatė, kad M. S. geria alkoholinį sidrą. Mano, kad jis išgėrė du butelius po 1,5 litro talpos ir vėl stipriai apsvaigo. Apie 10.30 val. M. S. pasakė "važiuojam namo į (duomenys neskelbtini)". Atsakė, kad su neblaiviu nevažiuos. Jis supyko, metė butelį į langą ir išdaužė lango stiklus. Tada pasiėmė savo daiktus ir išėjo į automobilį. Po keleto minučių sugrįžo ir vėl jos gražiai paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis akivaizdžiai buvo neblaivus, ji atsisakė važiuoti. Pasakė eiti bent porai valandų pamiegoti, bet jis į šį prašymą nekreipė dėmesio. Pasakė, kad paskutinį kartą kartoja, jog ji su juo važiuotų namo į (duomenys neskelbtini). Atsisakius, jis vėl supyko ir ją pastūmė. Ji nugriuvo ant lovos, ant pilvo srities. Tuomet M. S. kumščiu tris kartus sudavė jai į galvos pakaušio sritį, vieną kartą kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies sritį ir vieną kartą įspyrė į dešinės kojos kelio sritį. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Iškart po konflikto M. S. sėdo į automobilį ir išvažiavo, mano, link (duomenys neskelbtini). Visą įvykį matė jos motina B. Č., kuri ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Policija ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur gydytojas apžiūros metu nustatė galvos pakaušio srities, kairės kojos šlaunies ir dešinio kojos kelio sumušimus (1 t., b. l. 5-8). Papildomos apklausos metu 2025 m. vasario 6 d. V. S. parodė, kad 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val., kai pabudusi pamatė, jog M. S. jau vartoja alkoholinį sidrą, paskambino savo motinai B. Č., kad ateitų pasisvečiuoti. Atėjusi jos mama su M. S. kartu vartojo alkoholį. Jis vėl stipriai apsvaigo. Jai atsisakius kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini), sugyventinis supyko ir metė mineralinio butelį į langą, išdužo stiklai. Konflikto metu jos motina buvo išėjusi iš namo, todėl namuose kurį laiką nebuvo. Jų su M. S. konfliktas toliau tęsėsi, kai ji atsisakė važiuoti antrą kartą, jis vėl supyko ir ją pastūmė. Ji nugriuvo ant lovos, ant pilvo srities. Tuomet M. S. jai kumščiu tris kartus sudavė į galvos pakaušio sritį, dėl to jautė fizinį skausmą, vieną kartą kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies sritį, po tokių veiksmų taip pat pajuto fizinį skausmą. Vėliau į kambarį atėjo jos mama, prie jos M. S. vieną kartą įspyrė jai į dešinės kojos kelio sritį. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Prašė mamos, kad skambintų policijai, visą tą laiką M. S. jos atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, rėkė, kad turės darytis abortą. Iškart po įvykio M. S. išėjo iš namų. Prieš išeidamas spjovė jai į veidą. Po įvykio iš karto išryškėjo sumušimai ant kairės šlaunies ir ant dešinės kojos kelio. Taip pat atsirado juntamas guzas galvos galinėje dalyje, šių sužalojimų prieš įvykį nebuvo (1 t., b. l. 45-48). Perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, viską melavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaitytas akistatos protokolas. Akistatos metu V. S. parodė, kad įvykius prisimena gerai. 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val. buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Pabudo ir pamatė, kad M. S. geria alkoholinį sidrą. Jis išgėrė du butelius po 1,5 litro talpos. Apie 10:30 val. M. S. pasakė, kad važiuotų namo į (duomenys neskelbtini). V. S. sakė, kad su neblaiviu nevažiuos. M. S. dėl to supyko ir metė butelį į langą, išdaužė abu lango stiklus. Tada jis pasiėmė savo daiktus ir išėjo į automobilį. Po keleto minučių sugrįžo ir vėl gražiai paprašė, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis akivaizdžiai buvo neblaivus, su juo važiuoti atsisakė. Pasakė, kad eitų bent porai valandų pamiegoti, bet jis į V. S. prašymą nekreipė dėmesio. Sakė, kad paskutinį kartą kartoja, jog su juo važiuotų namo į (duomenys neskelbtini). Kai atsisakė, vėl supyko ir ją pastūmė. V. S. nugriuvau ant lovos, ant pilvo srities. Tuomet M. S. rankos kumščiu tris kartus sudavė į galvos pakaušio sritį, vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies sritį, ir vieną kartą įspyrė į dešinės kojos kelio sritį. Galvos pakaušio srityje didelių sužalojimų nepatyrė, galvą taip pat galėjo susimušti besistumdant, kai galva atsitrenkė į namuose esančią spintą, tačiau kiti sužalojimai atsirado nuo jo suduotų smūgių ir spyrio. Iškart po įvykio M. S. išvyko, kaip jis išvyko nematė. Įvykį taip pat matė B. Č. Akistatos metu M. S. su nukentėjusiosios parodymais nesutiko. Paaiškino, kad 2025 m. vasario 5 d., apie 11 val., būnant adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir V. S. įvyko žodinis konfliktas, nes ji pradėjo prikaišioti, kad M. S. bendrauju su kažkokiomis merginomis. Konflikto metu pasakė, kad vykstą namo ir ji kartu nevažiuos. Tuomet V. S. pagriebė už striukės. Po tokių jos veiksmų ją nuo savęs atstūmė, ko pasekoje abu ėmė stumdytis, besistumdant V. S. atsitrenkė į spintą. Tuomet apsisuko ir išėjo į kiemą. Kieme sulaukė kol draugas atvažiuos jo pasiimti. Susistumdymo metu V. S. galėjo būti padaryti sužalojimai, kuriuos ji nurodė. Negali pasakyti tiksliai kuriomis kūno dalimis V. S. atsitrenkė į spintą (t. 1, b. l. 66-69). Perskaičius akistatos protokolą, V. S. parodė, kad akistatos metu sakė neteisybę, negalėjo atsitrenkti į spintą. Akistatos metu parodymus norėjo keisti, tačiau tyrėja grasino.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą, yra tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti asmenys, jie supažindinti su protokolais, juos perskaitė, pasirašė. Prisimena, kad buvo atliekama akistata, apžiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameros. Akistata buvo atliekama, nes nesutapo asmenų nurodomos aplinkybės. Neprisimena, kas ką pasakojo akistatos metu. Įtariamasis kaltę pripažino, atlygino civilinį ieškinį. Nukentėjusioji pasakojo, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Nebuvo aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima apklausti M. S., įtarimų dėl jo neblaivumo nekilo. Neprisimena, ar nukentėjusiosios duoti parodymai buvo nuoseklūs. Akistatos metu abu laikėsi pirminių parodymų. Nukentėjusiajai negrasino, spaudimo nedarė. Žinojo, kad anksčiau V. S. teista už melagingų parodymų davimą.

Liudytoja B. Č., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai paskambino dukra V. S., prašė ateiti. Dukra sakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas dukrą, ji prašė iškviesti policiją, sakė, kad M. S. ją sumušė. Tuo metu M. S. nebuvo. Liudytoja iškvietė policiją ir dukrą išvežė. Ką dukra liepė sakyti, tą ir sakė. Kol atvyko policijos pareigūnai, bendravo su dukra, ji sakė, kad ją mušė, bet žymių nematė. Nedetalizavo, kaip sumušė. Vėliau apklausos metu liudytoja pakeitė parodymus, aiškino, kad, kol atvyko pareigūnai, su dukra nekalbėjo, rūkė, dukra buvo užsisklendusi. Nežino, ar dukra su M. S. susibarė. Su M. S. alkoholio nevartojo. Dukra sakė, kad norėjo M. S. atkeršyti. Sužalojimų ant dukters kūno nematė. Kai pareigūnai kvietė pirmai apklausai, tuomet dukra liudytojai pasakė, ką reikės sakyti. Buvo apklausta po kelių savaičių, tada dukra pasakė, ką sakyti. Po apklausos parvežė į (duomenys neskelbtini), tuomet dukra pasakė, kad norėjo M. S. apkaltinti. Po apklausos dukrai skaudėjo galvą. Dukra liepė sakyti, kad liudytoja su M. S. gėrė, kad jis ją mušė. Dukra sakė, kad į galvą trenkė, spyrė. Tą pačią dieną kai buvo įvykis apklausta nebuvo. Kai atvyko pareigūnai, nežinojo, kad dukra melagingai pasakoja, tik po dviejų savaičių sužinojo. Šiuo metu su dukra gyvena kartu. Namuose grumtynių žymių nematė, buvo tvarkinga, baldai nebuvo pakeisti vietomis. Langas būna visada išdaužtas, neklausė, kas išdaužė. Nežino, ar V. S. bendrauja su M. S. Apklausos metu sakė, kad su M. S. gėrė, kad matė, kad dukrą mušė per galvą, kad triukšmavo. Kai skambino į policiją, netikėjo, kad dukra sumušta, nes ji buvo viena namie.

Kadangi liudytojos parodymai skyrėsi nuo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos B. Č. 2025 m. vasario 5 d. duoti parodymai apie tai, kad V. S. yra jos dukra, su sugyventiniu M. S. gyvena (duomenys neskelbtini). V. S. turi sau priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame apsistoja atvažiavusi į (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val. nuėjau pas dukrą į svečius į jai priklausantį butą. M. S. pasiūlė kartu su juo išgerti alkoholinio sidro. Kol kartu su M. S. vartojo alkoholį, jis buvo ramus, konfliktų nekėlė. Apie 10:30 val., kai alkoholis baigėsi, M. S. pasakė V. S., kad ji kartu su juo važiuotų į (duomenys neskelbtini). V. S. jam atsakė, kad su neblaiviu niekur nevažiuos. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas. M. S. pasiėmė daiktus ir nusinešė juos į automobilį. Liudytoja tuo metu nuėjau į tualetą. Kai grįžo iš tualeto pamačiau, kad M. S. buvo pargriovęs V. S. ant lovos ir ją mušė. Matė, kad M. S. gulint ant lovos V. S. vieną kartą spyrė į koją ir vieną kartą kumščiu trenkė į galvą. Liepė jam mušti V. S., tačiau jis nereagavo. Girdėjau, kaip M. S. pasakė,,kale pas mane gali nebegrįžti, darykis abortą nes su manimi nebegyvensi. Man esi nebereikalinga''. Tuomet liudytoja paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Iškvietusi pagalbą grįžo į namus ir pamatė, kad V. S. tvarkosi plaukus, o M. S. ant jos šaukia ir vadina necenzūriniais žodžiais. M. S. pasakiau, kad liautųsi ir kad iškvietė policiją. Tuomet M. S. spjovė V. S. į veidą, išėjo iš namų, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (1 t., b. l. 53-56). Papildomos apklausos metu 2025 m. vasario 6 d. patikslino, jog matė, kad M. S. spyrė koja į kairę šlaunį. Nematė, kaip M. S. išvažiavo automobiliu. Po įvykio V. S. rodė, kad jai ant kairės šlaunies ėmė ryškėti mėlynė. Taip pat rodė, kad galvos galinėje dalyje atsirado guzas. Po įvykio V. S. skundėsi galvos skausmu, po įvykio pareigūnai ją nuvežė į gydymo įstaigą. Kai paskambino policijai, taip pat paskambino ir M. S. seseriai A. K., kad ji ateitų padėti (1 t., b. l. 60-63). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad jie neteisingi. Liudytoja patvirtino, kad parašas ant 2025 m. vasario 5 d. protokolo yra jos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti policijos informacinės sistemos duomenys apie gautą pranešimą. Pranešėja B. Č., 2025 m. vasario 5 d., 11 val. 05 min. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad pranešėjos dukros sugyventinis buvo atvykęs pas dukrą, išdaužė langus, sumušė dukrą ir prieš 5 minutes išvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Sugyventinis galimai neblaivus (1 t., b. l. 87-88). Perskaičius informacinės sistemos duomenis, liudytoja paaiškino, kad nežino, kas išdaužė langą, dukra sakė, kad M. S. išdaužė. Kaip dukra prašė, taip ir pasakė.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad mergina, žinoma kaip nukentėjusioji V. S., paaiškino, jog sugyventinis „prigėrė“ ir sako: „važiuojam namo“, o kadangi jis neblaivus ji su juo važiuoti nenorėjo. Ji jam paaiškino, kad nueitų numigti nors porą valandų, tada prablaivės ir parvažiuos namo. Jis jai vis tiek liepė važiuoti namo. Tuomet, pasak merginos, prasidėjo muštynės. V. S. nurodė, kad pradėjo stumdyti, daužyti per galvą, kojas, per visur, mama pradėjo ginti, skambino jo seseriai, kad ateitų padėti. V. S. sakė, kad ją mušė kambaryje. Pareigūnui paklausus, kiek smūgių jai buvo suduota, V. S. pasakė, kad nesuskaičiuos. V. S. taip pat sakė, kad yra sužalojimas ant kojos. Namo viduje matoma kita moteris, kaip žinoma B. Č., kuri paaiškino, kad buvo kieme ir išgirdo kaip namuose šaukėsi pagalbos. V. S. aiškino, kad konflikto pradžioje sugyventinis metė butelį (1 t., b. l. 95-97).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad lango dešinės pusės abiejų rėmų stiklai yra išdaužti (b. l. 33-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad V. S. kliniškai nustatyta patinimai kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir dešinio kelio vidinėje pusėje, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių, bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Užfiksuota, kad apžiūros, atliktos 2025 m. vasario 5 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje metu, V. S. kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir dešinio kelio vidinėje pusėje skausmingas patinimas. Pakaušio srityje iš kairės skausmingumas čiuopiant. Nustatyta diagnozė: paviršiniai sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis (1 t., b. l. 104).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamos bylos kontekste 2025 m. vasario mėnesį nukentėjusioji V. S. ir kaltinamasis M. S. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi buitimi, laukėsi bendro vaiko, tokiu būdu spręstina, kad juos siejo šeiminiai santykiai, todėl kaltinimai M. S. pagrįstai pareikšti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, su kuria nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis M. S. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2025 m. vasario 5 d., apie 11 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę, sugyventinę V. S. – tris kartus kumščiu sudavė į pakaušio sritį, kumščius sudavė į kairės kojos šlaunies sritį ir vieną kartą spyrė į dešinės kojos kelio sritį. Nors kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, teigė, kad prieš nukentėjusiąją smurtinių veiksmų neatliko, o nukentėjusioji galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios V. S., liudytojos B. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašais, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, peraugęs į grumtynes, taip pat, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai.

Toliau teismas nurodo, kad kaltinimas M. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas dėl to, kad jis nukentėjusiajai tris kartus kumščiu sudavė į pakaušio sritį, kartą kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies sritį ir vieną kartą spyrė į dešinės kojos kelio sritį. Kaip jau minėta, teisme kaltinamasis savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko. Paaiškino, kad jie konfliktavo žodžiu, tačiau jis jokių smurtinių veiksmų neatliko, galimai apsistumdė, nes V. S. laikė M. S. už abiejų rankų ir neleido jam išeiti. Tokius kaltinamojo paaiškinimus iš dalies patvirtino ir teisme apklausta nukentėjusioji V. S. bei liudytoja B. Č. Visgi, teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl tyčinių kaltinamojo smurtinių veiksmų – smūgių į pakaušio ir kairės kojos šlaunies sritis, spyrio į dešinės kojos kelio sritį, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, suduodant smūgius ir spiriant nukentėjusiajai, vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kaip paneigtus byloje surinktų įrodymų visumos.

Teismas kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai atsižvelgęs ir į tai, kad jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 6 d. M. S. kitaip nurodė konflikto aplinkybes, savo kaltę pripažino. O būtent – M. S. pripažino, kad 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val. atvyko nukentėjusiosios motina. Apie 10 val. 30 min. tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, kurio metu M. S. pasakė, kad važiuoja namo. Tuomet nukentėjusioji griebė už striukės, dėl ko jie pradėjo stumdytis, o V. S. atsitrenkė į spintą. Pripažino, kad susistumdymo metu V. S. galėjo būti padaryti sužalojimai nurodyti pranešime apie įtarimą (2 t., b. l. 11-13). Nors teisiamojo posėdžio metu M. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu buvo pagiringas, dėl to davė tokius parodymus, tačiau šias aplinkybes paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja L. K., parodydama, kad abejonių, jog kaltinamasis gali duoti parodymus jai nekilo. Pažymėtina, kad kaltinamasis buvo sulaikytas 2025 m. vasario 5 d., 16 val. 38 min., jam nustatytas 1,59 promilės neblaivumas, tuo tarpu apklausa atlikta 2025 m. vasario 6 d., 10 val. 09 min., todėl, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir praėjusį laiką iki apklausos, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo duotiems parodymams turėjo įtakos jo neblaivumas. Tuo labiau, kad kaltinamasis savo parodymus patvirtino ir apklaustas 2025 m. kovo 6 d. (t. 2, b. l. 19-22). Apklausos protokolus M. S. pasirašė pats, nurodė, kad parodymai surašyti teisingai. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymais viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie buvo derinami prie byloje surinktų įrodymų ir skyrėsi esminėse detalėse dėl V. S. sužalojimo aplinkybių, todėl vadovautis jais kaip patikimais M. S. kaltę paneigiančiais įrodymais pagrindo nėra. Tuo labiau, kad kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, kad M. S. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, visų pirma patvirtina nukentėjusiosios V. S. bei liudytojos B. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2025 m. vasario 5 d., 2025 m. vasario 6 d. bei akistatos metu 2025 m. vasario 20 d. apklausta V. S. nuosekliai aiškino, kad konflikto metu sugyventinis liepė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), tačiau ji atsisakė tai daryti, nes jis buvo neblaivus. M. S. dėl tokio jos elgesio supyko, metė butelį į langą ir taip išdaužė abu lango stiklus. Pakartojus prašymą, V. S. vėl atsisakė su juo važiuoti, dėl ko M. S. supyko, ją pastūmė, ji nugriuvo ant lovos, pilvo srities, po ko M. S. tris kartus sudavė į galvos pakaušio sritį, vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairės kojos šlaunies sritį, ir vieną kartą įspyrė į dešinės kojos kelio sritį. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji savo parašu patvirtino, kad ji apklausos protokolus perskaitė, jie surašyti teisingai. Iš policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašo PSS-20250205-113428UTC+0200, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, taip pat nustatyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams V. S. paaiškino, jog sugyventinis „prigėrė“, liepė važiuoti namo, tačiau ji su neblaiviu važiuoti nenorėjo. Tuomet prasidėjo muštynės. V. S. nurodė, kad M. S. pradėjo ją stumdyti, daužyti per galvą, kojas, per visur, mama pradėjo ginti, skambino jo seseriai, kad ateitų padėti. Pareigūnui paklausus, kiek smūgių jai buvo suduota, V. S. pasakė, kad nesuskaičiuos. V. S. taip pat sakė, kad yra sužalojimas ant kojos.

Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, teigė, kad visas aplinkybes dėl jos atžvilgiu M. S. naudoto smurto melavo, sužalojimai atsirado, kai ji namuose stumdė baldus, tačiau teismas sprendžia, kad V. S. parodymus pakeitė siekdama, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai yra melagingi. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, įvykio aplinkybes vienodai aiškino ir atvykusiems policijos pareigūnams, akistatos metu, tačiau versiją, jog ji galėjo susižaloti stumdydama baldus, ji iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad byloje įrodymų apie tai, kad įvykio metu buvo stumdomi baldai, byloje nėra. Šių aplinkybių nenurodė pats kaltinamasis, jas taip pat paneigė liudytoja B. Č., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad baldai bute nebuvo perstumti. Be to, pati nukentėjusioji teigdama, kad sužalojimai atsirado stumdant baldus, negalėjo tiksliai paaiškinti sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Nors nukentėjusioji teigė, kad akistatos metu ji norėjo pakeisti savo parodymus, tačiau tyrėja jai grasino, kad, jei neduos parodymų prieš M. S., jai reikės nešioti apykoję. Visgi, tokius nukentėjusiosios paaiškinimus paneigė teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja L. K., kuri patvirtino, kad parodymus V. S. davė laisva valia, jų keisti nenorėjo. Abejoti šios liudytojos parodymais pagrindo nėra, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Pažymėtina, kad V. S. paaiškino, jog anksčiau ji buvo teista už melagingų parodymų davimą, jai buvo taikoma probacija, todėl pastaroji neabejotinai žinojo, kad probacijos sąlygas nustato teismas, o ne tyrėja. Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, taip pat tai, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju turi bendrą vaiką, nurodė nežinanti, kokie ateityje bus jų santykiai, akivaizdu, kad nukentėjusioji bando sumenkinti jos atžvilgiu panaudotą smurtą, teigdama, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo kerštaudama, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ne kartą ir visų šių apklausų metu davė nuoseklius parodymus. Pažymėtina ir tai, kad ir pats kaltinamasis 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. kovo 6 d. apklausos metu savo kaltę pripažino, parodė, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios galėjo atsirasti dėl to, kad jis kelis kartus pastūmė nukentėjusiąją.

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. Č. 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 6 d. apklausta B. Č. parodė, kad 2025 m. vasario 5 d., apie 9 val. nuėjo pas dukrą, kartu su M. S. vartojo alkoholį. Apie 10 val. 30 min. M. S. pasakė nukentėjusiajai, kad kartu važiuotų į (duomenys neskelbtini), tačiau V. S. nesutiko, nes jis buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Liudytoja nuėjo į tualetą, o kai grįžo pamatė, kad M. S. buvo pargriovęs V. S. ant lovos ir vieną kartą spyrė į koją. Iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad įvykio dieną policijos pareigūnus iškvietė B. Č., kuri 2025 m. vasario 5 d., 11 val. 08 min. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad pranešėjos dukros sugyventinis buvo atvykęs pas pranešėjos dukrą, išdaužė langus, sumušė dukrą ir prieš 5 min. išvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi (1 t., b. l. 87-88). Nors liudytoja teisiamojo posėdžio metu savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė, tvirtindama, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, nes taip prašė dukra, tačiau teismas tokiais liudytojos B. Č. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais netiki. Pažymėtina, kad apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja paaiškino, jog įvykio nematė, nes į dukros namus atėjo tuo metu, kai M. S. jau nebuvo. Visgi, apie tai, kad B. Č. buvo įvykio metu patvirtino ir pats kaltinamasis pirminės apklausos metu. Nors liudytoja teigė, kad išgalvotas aplinkybes dėl įvykio jai nurodė dukra vakare prieš apklausą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad B. Č. buvo apklausta dar įvykio dieną bei nuosekliai aiškino V. S. sužalojimo aplinkybes. B. Č. išsamiai papasakojo aplinkybes, patvirtino ne tik smurto naudojimo faktą, tačiau nuosekliai aiškino ir dėl ko kilo konfliktas (nukentėjusioji nenorėjo važiuoti namo su neblaiviu kaltinamuoju), jo eigą (kaltinamasis nusinešė daiktus į mašiną, vėliau grįžo, vartojo nukentėjusios atžvilgiu necenzūrinius žodžius), tokie jos parodymai atitinka ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. Č. teigė, kad sakė tai, ko jos prašė dukra, t. y. kad su M. S. gėrė ir jis V. S. mušė, tačiau liudytoja nenurodė, iš kur sužinojo kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2025 m. vasario 5 d., 11 val. 34 min., buvo atliekami procesiniai veiksmai, nukentėjusioji į gydymo įstaigą pristatyta 12 val. 13 min., jos apklausa atliekama nuo 13 val. 16 min. iki 13 val. 42 min., vėliau nukentėjusioji buvo parvežta į (duomenys neskelbtini) ir 15 val. 13 min. apklausta B. Č. Pažymėtina, kad pati B. Č. parodė, kad, kol atvažiavo policijos pareigūnai, ji su V. S. daug nešnekėjo, todėl lieka neaišku, kada liudytojai galėjo būti nurodytos išsamios aplinkybės apie įvykį. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu B. Č. parodymus ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų nenuoseklumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja melavo ir šiais parodymais nesivadovauti. Priešingai, teisme duotus parodymus teismas vertina kaip melagingus, duotus siekiant padėti išvengti M. S. baudžiamosios atsakomybės.

Aplinkybę, kad nukentėjusioji V. S. dėl patirto smurto jautė fizinį skausmą patvirtina ne tik jau aptarti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir liudytojos B. Č. parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2025 m. vasario 11 d. specialisto išvada, medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 111), kuriose nurodyta, kad kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir dešinio kelio vidinėje pusėje skausmingas patinimas, pakaušio srityje iš kairės skausmingumas čiuopiant. Atkreiptinas dėmesys, kad apžiūros metu nustatyti patinimai, duomenų apie susidariusias mėlynes medicininiuose dokumentuose nėra, kas iš esmės patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog sužalojimus ji patyrė kelios valandos iki apžiūros.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio ištirti įrodymai, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, patvirtina, kad būtent kaltinamasis konflikto metu panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgius nukentėjusiajai į pakaušio sritį, kairės kojos šlaunies sritį, taip pat įspyrė į dešinės kojos kelio sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teismui nekyla abejonių dėl to, jog M. S. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo M. S. veiksmai, atlikti savo šeimos nario – sugyventinės – atžvilgiu, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis M. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, šią veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis ir anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį M. S. asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad sulaikymo metu M. S. buvo nustatytas 1,59 promilės neblaivumas. Nors M. S. teigė, kad alkoholį vartojo jau po įvykio, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek B. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad alkoholį M. S. vartojo dar iki konflikto. Konfliktas kilo būtent dėl to, jog V. S. atsisakė su neblaiviu M. S. važiuoti namo. Tokiu būdu, sulaikymo metu nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, atsižvelgiant į kaltinamojo spontanišką smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nekelia jokių abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad, nors kaltinamajam anksčiau buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taip pat bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamasis vėl nusikalto, spręstina, kad jis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, anksčiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką M. S. padarė po to, kai 2024 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, į kurį jis buvo įtrauktas lygtinio paleidimo metu. Vertintina, kad kaltinamojo nusikalstamos nuostatos nėra atsitiktinės, o iš anksto ir nuosekliai susiformavusios. Akcentuotina, kad, nors kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau vis tik šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra ypač didelis, nes kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į kito žmogaus sveikatą, kas yra vienas iš valstybės itin saugomų gėrių, o smurtinių veiksmų naudojimas prieš kitą asmenį, gali sukelti net ir negrįžtamas pasekmes. Pažymima, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus naudojo prieš sugyventinę, namuose, tai yra vietoje, kur asmuo turėtų jaustis saugiausiais, smurtas buvo naudojamas prieš besilaukiančią moterį.

Teismas sprendžia, kad anksčiau teistam M. S. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, šiuo atveju labiausiai atlieptų bausmės tikslus ir yra tinkamiausia įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis nuo teismo pasislėpė, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. S. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.

Ankstesniu nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė nebendrinama, kadangi 2025 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Minėta kardomoji priemonė nebuvo pratęsta, kadangi kaltinamasis nuo 2025 m. lapkričio 4 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 5 d., 16 val. 38 min. iki 2025 m. vasario 7 d., 11 val. 06 min. (1 para). Šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į M. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kauno teritorinės ligonių kasos teisių ir pareigų perėmėja) buvo pareiškusi 27,15 Eur civilinė ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuri atsirado už pacientės V. S. gydymą sumokėjus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys yra atlygintas bei gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas dėl ieškinio atsisakymo šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į paminėta, procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugomas byloje (t. 1, galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė teismo prašė nutartimi prokurorui pranešti apie V. S. ir B. Č. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl melagingų parodymų davimo.

Pažymėtina, jog BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik esant bent vienam iš nurodytų dviejų alternatyvių pagrindų: a) kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, arba b) nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, ir esant būtinajai sąlygai – bent vienas pagrindas paaiškėja nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad antrasis pagrindas gali būti nustatomas šiais atvejais: a) bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad padarant nusikalstamą veiką galimai dalyvavo ir kitas asmuo, kuris nėra kaltinamas; b) bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas galimai pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, vertėjas atliko galimai melagingą arba žinomai neteisingą vertimą.

Motyvuotą nutartį dėl to, kad ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas galimai pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, vertėjas atliko galimai melagingą arba žinomai neteisingą vertimą, teismas anksčiausiai gali priimti tik nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu, t. y. tik atlikęs įrodymų tyrimą. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie turi proceso įstatymo nustatytą diskreciją atlikti įrodymų vertinimą. Taigi BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį gali priimti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Tai reiškia, kad teismas, paaiškėjus, kad ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus, ekspertas ar specialistas galimai pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, vertėjas atliko galimai melagingą arba žinomai neteisingą vertimą, nėra saistomas pareigos motyvuota nutartimi informuoti prokurorą per tam tikrą terminą, tačiau jis yra saistomas bendrųjų proceso principų (proceso operatyvumo, ekonomiškumo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.). Teisėjų kolegija sprendė, jog informuoti prokurorą motyvuota nutartimi apie pirmiau nurodytas aplinkybes galima šiais atvejais: a) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu, kai yra atliktas įrodymų vertinimas ir galutiniame procesiniame sprendime yra pateiktas įrodymų vertinimas, arba vėliau po sprendimo priėmimo, tačiau neįsiteisėjus jam; b) įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui ar nutarčiai, jeigu jie nebuvo skųsti apeliacine tvarka; c) įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui ar nutarčiai, jeigu buvo skųsta apeliacine tvarka ir jeigu to nepadarė apeliacinės instancijos teismas; d) apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo metu, jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas, e) bylą išnagrinėjus kasacine tvarka ir kasacinės instancijos teismui nepanaikinus galutinio procesinio sprendimo dalies dėl atlikto įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTUxMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-511/2022">2K-107-511/2022</a>. Teismų praktika. 2022, 57, p. 953-963).

Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas prokurorės prašymą dėl prokuroro informavimo apie V. S. ir B. Č. galimai duotus melagingus parodymus spręs įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. vasario 7 d., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. S. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio dėl 27,15 Eur Eur (dvidešimt septynių eurų 15 ct) turtinės žalos atlyginimo nutraukti, M. S. savanoriškai atlyginus žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Agneta Bulakė