S. B. pagal ANK 424 str. 5 d., 423 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. eII-409-865/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00251-2026-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.8.; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1337-2026 (ROIK: 25293346638),

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1337-2026 S. B. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus,

nes 2025 m. gruodžio 24 d., 22.30 val. vakariniame aplinkkelyje, Vilniaus mieste, vairavo automobilį Mercedes-Benz S320 CDI 4 Matik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam atimta ir tai darė pakartotinai metų laikotarpyje.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių laikotarpiui ir transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti nutarimą ir netaikyti transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba pakeisti nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vietoj transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo skirti jos vertės dalies konfiskavimą – 1 000 Eur atidedant mokėjimą 1 metų terminui, bei skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pateiktame skunde Pareiškėjas nurodo, kad 2026 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Monika Kučina (toliau - Institucija) administracinio nusižengimo byloje ROIK25293346638 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-1337- 2026 (toliau - Nutarimas), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 850 Eur bauda, bei skirtos dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesiams ir man nuosavybės teise nepriklausančio turto konfiskavimas - transporto priemonės Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (toliau - Automobilis) konfiskavimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, o būtent 2025 m. gruodžio 24 d. 22 vai. 30 min. Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje vairavo automobilį Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra atimta ir tai darė pakartotinai metų laikotarpyje. Šiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 5 dalyje. Institucija nedetaliai įvertino bylos duomenis, todėl nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, teikia skundą (toliau - Skundas) Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Skunde išdėsto nesutikimo argumentus. Dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime neteismine tvarka Policijos pareigūno paklausus ar reikia dalyvauti bylos nagrinėjime, buvo paaiškinta, kad bylos nagrinėjamos nekviečiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jeigu sutinka su nusižengimu, juo labiau nereikia dalyvauti, nes nieko nepakeis, priims sprendimą ir be jo, kurį jam atsiųs į ei. paštą. Kadangi pareigūnas pasakė, kad nėra prasmės, tai ir nedalyvavo. Dėl ANK 29 straipsnio taikymo: už ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šios administracinio poveikio priemonės negalima taikyti atsietai nuo ANK bendrosios dalies nuostatų, konkrečiau - nepaisant ANK 29 straipsnio taisyklių. ANK 29 straipsnio 1 d. numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuojamas gali būti turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis. Neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę - automobilį. Taigi, jis yra nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, dėl to ginčo byloje nėra. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro paskirtis - išviešinti duomenis apie transporto priemones, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės. Duomenų apie transporto priemones išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie. Išviešinti duomenys nelemia daikto likimo, atitinkamai ir priklausymo. Taigi, vien tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra įregistruotas tam tikras turtas, nereiškia, jog įregistruoti duomenys apie tam tikrą turtą (jo nuosavybės teisė ir pan.) atitinka faktines turto savybes, ypač tokiais atvejais, jei registro duomenys nebuvo tikslinami. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu. Nors registracijos liudijime savininkas nurodytas jis, bet realiai automobilio savininkė yra jo mama, kuri tai patvirtina pridėtame savo prašyme - paaiškinime (įrodymai pridedami). Ji teigia, kad 2025 m. gruodžio 24 d. apie 22 val. šv. Kūčių vakarą jis padarė nusikaltimą, už kurį gali būti konfiskuojamas automobilis, kuris buvo pirktas už jos lėšas. Ji yra visiškai nesusijusi su šiuo pažeidimu. Ji niekaip neprisidėjo prie šio nusižengimo padarymo, nežino ir negalėjo žinoti apie rengimąsi jį padalyti ir neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią šio nusikaltimo padarymui. Ji nežinojo, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, o jai nebuvo sakęs. Automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jai asmenine nuosavybe priklausiusiu lėšų (santaupų). Šį automobilį ji pirko nes jos turimas automobilis jau nevažiuoja, dažnai gesdavo ir šiandiena yra ruošimas utilizavimui, o ji nežinojo teisinių formalumų įsigyjant transporto priemonę, tai visą šio automobilio įsigijimą jų šeimai (jai ir jam), patikėjo jam. Nes jis yra jaunas ir labiau nusimanantis automobiliuose. Todėl ji norėjo, kad automobilis būtų užregistruotas jo vardu. Poreikis įsigyti jai automobilį atsirado šį pavasarį, kai paūmėjo jos nugaros ligos, jos skausmai. 2024-10-18 mirė jo mamos sutuoktinis D. T. (įrodymai pridedami). Po pusę metų mama paveldėjo turtą ir pinigines lėšas 6221 Eur (įrodymai pridedami). Ir iš šitų pinigų ji nusipirko ginčo automobilį. Teigia, nors su jų automobiliu buvo padarytas nusikaltimas, tačiau su šiuo teisės pažeidimu ji neturi visiškai nieko bendra. Ji užtikrina, kad daugiau su šituo automobiliu nebus daromas joks teisės pažeidimas (įrodymai pridedami). Jo mama niekada nežinojo, kad jis netekęs teisės vairuoti. Pagal Lietuvoje esantį teisinį reglamentavimą šeimos narys ar kitas asmuo neturi teisinių galimybių sužinoti, ar asmuo turi teisę vairuoti. Tai yra dėl kelių priežasčių. Pirma, nes tai yra ribojama asmens duomenų apsauga - informacija apie vairuotojo turimas / neturimas teises priskiriama asmens duomenims, todėl ją gali gauti tik pats asmuo arba įgaliotas subjektas. Antras, įstatymai neleidžia vienam šeimos nariui automatiškai gauti kito nario administracinių duomenų, įskaitant vairuotojo pažymėjimo statusą. Trečia, privatumo principas - net vaikas savo tėvam neprivalo atskleisti (arba gali meluoti) visų asmens teisių ar dokumentų statuso kitam šeimos nariui. Nori atkreipti dėmesį į Panevėžio apygardos teismo nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzLTE4NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-13-185/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-13-185/2017">ATP-13-185/2017</a>, kurios faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamąją ir galėtų būti laikoma precedentu šiai bylai. Šioje byloje, pažeidėjas padarė pažeidimą (vairavo neblaivus automobilį, kai teisė vairuoti iš jo buvo atimta) pasinaudodamas tėvui priklausančiu automobiliu. Tėvas buvo išvykęs, o sūnus, atvykęs į tėvų namus, pasiėmė atsarginius automobilio raktelius, laikomus spintoje ir išvažiavo su automobiliu, kuris buvo paliktas uždarame nuosavo namo kieme. Tėvas žinojo, apie sūnaus polinkį vairuoti neblaiviam, žinojo jog iš sūnaus jau 2015 m. buvo konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti už tai, kad padarė pažeidimą būdamas neblaivus. Utenos apylinkės teismas, konfiskavo ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu. Panevėžio apygardos teismas, konstatavo, kad pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto (anksčiau buvęs ATPK 26 straipsnis 2 dalis 3 punktas) nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ar pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi iš gramatinės šios teisės normos konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas jam (kitam asmeniui, o ne pažeidėjui) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po jo priklausė pažeidėjo tėvui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu, konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo taikyti konfiskaciją ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu nes tokia išvada atitinka esamą aktualią teismų praktiką (žiūr. pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzLTE4NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-13-185/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-13-185/2017">ATP-13-185/2017</a>; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTI3NC01MTkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-274-519/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-274-519/2016">ATP-274-519/2016</a>; Vilniaus apygardos teismų nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTMyLTY1NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-32-655/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-32-655/2017">AN2-32-655/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTI4Ni0xMDIwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-286-1020/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-286-1020/2017">ATP-286-1020/2017</a>, Nr. ATP- 567-843/2016, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTM5NC0zMTIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-394-312/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-394-312/2016">ATP-394-312/2016</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTExMjQtODQzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1124-843/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1124-843/2016">ATP-1124-843/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEwNzMtODQzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1073-843/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1073-843/2016">ATP-1073-843/2016</a>; Kauno apygardos teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTU2NS04NDMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-565-843/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-565-843/2016">ATP-565-843/2016</a> ir kt.). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Taigi tikisi, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgs į apeliaciniame skunde paminėtą teismų praktiką. Dėl papildomos neprivalomos taikyti administracinio poveikio priemonės — transporto priemonės konfiskavimo: jeigu teismas pagrįstai spręstų, kad nėra nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tam kad būtų galima taikyti jam nepriklausančio automobilio konfiskavimą arba teismas nustatytų, kad jis klįsta pateikdamas teisinį vertinimą ir teismas pagrįstai spręstų, kad buvo įstatyminis pagrindas taikyti ne jam priklausančio turto konfiskavimą, tai prašo pastebėti, kad pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies sankciją transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad kai pagal sankciją transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama, visais atvejais turi būti nustatytos aplinkybės, kurios padidintų šio pažeidimo pavojingumą tokiu mastu, kad transporto priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk5LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-99-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-99-895/2015">2AT-99-895/2015</a>). Taip pat, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei už administracinį nusižengimą yra numatyta alternatyvi sankcija, skiriant ją turi būti atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, turi būti motyvuotai, remiantis neabejotinai nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstas tokios priemonės konfiskavimo būtinumas, o kartu ir tai, kad tik paskyrus tokią papildomą administracinio poveikio priemonę bus pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQxLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-41-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-41-699/2015">2AT-41-699/2015</a>). Dargi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienoje byloje bylos aplinkybės turi būti itin atidžiai įvertinamos, atsižvelgiant į situacijos individualumą, proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2AT-23- 942/2016). Institucijos skundžiamame Nutarime daugiausia dėmesio skirta ANK straipsnių pateikimui, bet ne konkretaus nusižengimo analizei, ne jo asmenybei ir nuobaudos individualizavimo klausimui. Nusižengimo fakto neneigė, pripažino padaręs nusižengimą ir dėl tokio savo poelgio gailėjosi. Šią aplinkybę Institucija pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jis nemenkina savo nusižengimo, tačiau mano, kad Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, siekia itin formalaus įstatymo taikymo. Tai nėra teisingas nubaudimas. Teisingumas yra pamatinė visuomenės vertybė ir vykdant teisingumą privalu užtikrinti ir apsaugoti specialiomis - teisinėmis, - priemonėmis tiek visuomenės, tiek kiekvieno jos nario interesą. Privaloma vadovautis ne tik įstatymais, tačiau taip pat ir privaloma laikytis proporcingumo principo, nes vien tik įstatymo griežtumas, neparemtas žmogiškumu ir geraširdiškumu, teisingumo neužtikrina. O nesant teisingumo, nebelieka veiksnių, suteikiančių žmonių gyvenimui vertę. Būtent dėl to įstatymas reikalauja kiekvieną skiriamą bausmę (nuobaudą) individualizuoti, kas, jo įsitikinimu, nebuvo padaryta Institucijai priimant skundžiamą Nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 424 straipsnio 5 dalis apima tuos nusižengimus, kai asmenys pakartotinai vairuoja transporto priemones apskritai neturėdami teisės vairuoti, t. y. niekada jos nebuvo įgiję, tiek tuos nusižengimus, kaip asmenys pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti, kai teisė vairuoti iš jų buvo terminuotai atimta. Tai yra skirtingo pavojingumo nusižengimai, kadangi asmuo, kuris niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti ir vairuoja transporto priemones, kelia didelę grėsmę eismo saugumui, nes jo vairavimo žinios ir įgūdžiai nebuvo patikrinti valstybiniu lygmeniu, tuo tarpu kai asmuo turėdamas didelę vairavimo patirtį pakartotinai vairuoja transporto priemonę kai iš jo ji terminuotai atimta, pavojingumas pasireiškia atsainiu požiūriu į įstatymų laikymąsi, bet ne realiu pavojumi eismo saugumui. Tokiu būdu, identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus. Tokia įstatymo redakcija (numatanti vienodą nusižengimų traktavimą esant skirtingam jų pobūdžiui), taip pat suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad jo padaryto nusižengimo pobūdis yra mažiau pavojingas nei būtų padarytas visai neturint teisės vairuoti (niekada neįgijus). Konfiskuoto automobilio vertė - apie 9 000 Eur (įrodymai pridedami). Už tuo pačius veiksmus jam skirta 850 Eur bauda. Jo finansinė situacija yra įtempta. Be to, šia poveikio priemone nėra užkertamas kelias naujų pažeidimų darymui, tačiau užkertama galimybė daryti naujus pažeidimus paskyrus kitą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimą. Institucija nevertino konkretaus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių. Nusižengimas padarytas 2025 m. gruodžio 24 d. apie 22 vai. Šv. Kūčių vakarą jo draugas, su kuriuo kartu šventė šią šventę, pasijautė blogai (silpnai) ir paprašė, kad jį nuvežtų iki namų. Kadangi jo mama, kuri iš esmės ir yra savininkė ir didžiąją laiko dalį ir vairuoja ginčo automobilį Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), tą vakarą buvo išgėrusi kelias taures vyno ir negalėjo vairuoti. Kadangi norėjo padėti draugui, o jo mama negalėjo vairuoti, nusprendė pats kuo greičiau nuvežti savo draugą. Važiuojant ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Savo elgesio nepateisina, tačiau mano, kad jo pažeidimas nebuvo didelio pavojingumo. Prašo įvertinti tai, kad jo poelgis neturėjo piktybiškumo. Jis turėjo vairavimo įgūdžių ir jų nebuvo praradęs. Jokių neigiamų pasekmių ar padarinių tokiais savo veiksmais aplinkiniams ir visuomenės saugumui nesukėlė. Gailisi, kad buvo neatsakingas ir nerūpestingai įvertino susiklosčiusią situaciją. Nusižengimą padarė, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, laiku kada judėjimas nebuvo didelis, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Šios aplinkybės vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis individualizuojant nuobaudą/administracinio poveikio priemonę (žiūr. pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTgtMzE2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-8-316/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-8-316/2020">AN2-8-316/2020</a>, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI2OC0zOTcvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-268-397/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-268-397/2020">AN2-268-397/2020</a>, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34- 462/2018 ir kt). Nori atkreipti dėmesį, kad jis nesielgė nihilistiškai, neignoravo to, kad neturi teisės vairuoti. Nors padaryta veika- pakartotinis transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti nėra priskiriamas prie mažai pavojingos veikos, tačiau mano, kad būtina į situaciją pažiūrėti ne hipotetiškai, formaliai, o individualiai, tuo tarpu Institucija visiškai nevertino nusižengimo padarymo aplinkybių. Vairavo jis blaivus, automobilis tvarkingas (turintis techninę apžiūrą), nebuvo sutrikdytas eismas, nėra duomenų, kad kažkam buvo sutrikdyta rimtis, jokių neigiamų pasekmių ar padarinių tokiais savo veiksmais aplinkiniams nesukėlė. Nevairavo kitos rūšies transporto priemonės, t. y. nevairavo motociklo ar sunkvežimio. Vairavo B kategorijos automobilį. Teisę vairuoti buvo įgijęs. Ir nors formaliai teisės vairuoti transporto priemonės neturėjo, tačiau turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti lengvąjį automobilį, todėl vairavimo žinios, įvertintus įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip prarastos ar kaip visiškai niekinės. Dėl nurodytų aplinkybių jo veiksmai 2025 m. gruodžio 24 d. pakartotinai vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, neturėtų būtų laikytini kėlusiais pavojų eismo saugumui. Dėl jo asmenybės. Kadangi administracinė nuobauda skiriama konkrečiam asmeniui, ją skiriant privalo būti atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, kurios įvertinimas - svarbi teisingos nuobaudos parinkimo sąlyga. Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant šios normos taikymo klausimą. Asmenį pozityviai apibūdinančios aplinkybės gali būti viena iš priežasčių švelninti tokio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-41/2014). Labai gailisi dėl nusižengimo. Pripažįsta, jog padarė didžiulę klaidą, jog, susiklosčius nenumatytoms gyvenimiškoms aplinkybėms, jam teko vairuoti išimties tvarka. Padarė labai didelę klaidą, labai netoleruotiną pasirinkimą ir tai, kokia jam gresia didžiulė bausmė dėl šio pasirinkimo, jį labai supurtė. Nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padaryto teisės pažeidimo, pripažino jį - tai Institucija pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucija atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Byloje nėra jokių duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio padarymo (2025 m. gruodžio 24 d.) vėl būtų pažeidęs KET. Tai netiesiogiai rodo, kad jį jau auklėja pats procesas. Yra dirbantis. Priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas J. V. savo pateiktoje charakteristikoje rašo, kad ir jis, ir bendruomenės nariai yra dėkingi jam, kuris atvira, mylinčia ir nuolankia širdimi atlieka paprastus, bet labai prasmingus darbus, suteikiančius daug gerų emocijų žmonėms. Rašoma, kad jis aktyviai prisidėjo prie parapijos mišių vedimo, aplinkos tvarkymo, taip pat daug kartų savanoriškai padėjo žmonėms, kuriems labai reikėjo pagalbos. Teigiama, kad jis krikščionis katalikas. Dažnai kartu su artimaisiais dalyvauja pamaldose, švenčia sakramentus. Yra atsakingas, darbštus ir patikimas žmogus, kuriuo visada galima pasikliauti. Rodo pagarbą aplinkiniams, pasižymi kantrybe ir jautrumu kitų žmonių problemoms. Vadovaujasi sąžiningumu ir pagarba tiek bendruomenės, tiek visuomenės taisyklėms. Jis laiko jį savo draugu, ir tiki, kad šis ryšys išliks ateityje. Vilniaus (Kalvarijų) Sv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas J. V. prašo, kad nagrinėjant jo nusižengimo bylą, atsižvelgti į jo itin teigiamą asmenybę ir pavyzdingą, krikščioniškomis vertybėmis grjstą gyvenimo būdą (įrodymai pridedami). Valstybės sienos apsaugos tarnybos jaunesnioji specialistė K. Š. pateiktoje rekomendacijoje teigia, kad pažįsta jį kaip ypatingai pareigingą, tolerantišką, nekonfliktišką, sąžiningą asmenybę. Ji išskiria jo socialinį jautrumą pagyvenusiems žmonėms. Sako, kad jis yra tvarkingas žmogus tiek vidumi, tiek gyvenimo būdu ir įpročiais, todėl jo padarytas pažeidimas labiau rodo tvarkingo žmogaus atsitiktinį poelgį, o ne piktybiškumą ar akivaizdų teisės normų nepaisymą. Rašoma, kad su juo bendrauti ir lengva, ir sunku. Lengva todėl, kad gyvenime eina drąsiai ir rodo kelią šalia esantiems žmonėms. Sunku, kad aukštai pakelia uždavinių kartelę, kurią įveikti ne visiems lemta. Ji žino, kad veda sveiką gyvenimo būdą ir intensyviai sportuoja. Ji tikisi, kad į aukščiau išvardintas jo savybes bus atsižvelgta priimant sprendimą (įrodymai pridedami). Veda sveiką gyvenimo būdą, sportuoju (įrodymai pridedami). Nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę. Užsiima labdara. Aktyviai dalyvavo Maisto banko veikloje. Taip pat teikia labdarą ir paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų. Visuomet, kai mato laidas per televiziją, kuriose prašoma prisidėti prie kilnaus tikslo, paskambina ir paaukoja seneliams, sergantiems vaikams, o Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ne kartą aukojo ir aukoja lig šiol. Veikia vienas, tyliai, nes mano, kad geri darbai mėgsta tylą, todėl ir neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono 1 komandos snaiperis - medikas vyr. eilinis A. B. savo pateiktoje charakteristikoje rašo, kad jie yra pažįstami pakankamai senai. Jiems teko bendradarbiauti. Pasak jo, būtent teigiamos jo asmeninės ir darbinės savybės sąlygojo, kad jų bendravimas nenutrūkęs ligi šiol. Teigia, kad jis visada demonstruoja atsakomybę ir savarankiškumą įvairiose situacijose, sugeba rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, besiskiriančiais savo išsilavinimu, pažiūromis. O būdamas tikras ir nuoširdus, netgi rodo tokio buvimo pavyzdį ir skatina kitus tokiais būti. Jo nuomone, darbštumas, reiklumas sau, tikslo siekimas, pagarbus bendravimas, nuoširdumas, atvirumas, tolerancija leido jam būti pripažintam aplinkinių. Jo nuomone, netgi gali pareiškėjas būti sektinas pavyzdys jaunai, besiformuojančiai kartai. Jis mato, kad jis, pareiškėjas, labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir tikrai jau yra suvokęs padaryto pažeidimo rimtumą ir pasekmes. O kadangi yra atsakinga asmenybė, todėl sprendimą priimsianti institucija gali neabejoti, kad jis jau pasimokė iš šio įvykio ir analogiško teisės pažeidimo nebepakartos. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono 1 komandos snaiperis - medikas vyr. eilinis A. B. prašo ir tarpininkauja, kad jis, pareiškėjas, būtų baudžiamas kuo švelniau atimant teisę vairuoti kuo trumpesniam terminui. Jis laiduoja už pareiškėjo elgesį ateityje (įrodymai pridedami). Automobilį vairavo esant geroms eismo sąlygoms, prisisegęs saugos diržus, įsijungęs šviesas, niekam nepadaryta žala. Taip pat nori pastebėti, kad jis alkoholio visai atsisakęs. Priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Nėra pradėta jokių ikiteisminių įvykių. Tad teismas taip pat turi pagrįstą pagrindą, kad po šio supurtančio įvykio sugebės save susiimti ir nebekartoti KET pažeidimų. Supranta, kad pamynus teismo išreikštą pasitikėjimą, netaikant papildomos neprivalomos taikyti administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo, sulauks dar sunkesnių pasekmių. Be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yMi00OTcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-22-497/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-22-497/2023">eAN2-22-497/2023</a>; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTg1LTYxNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-85-616/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-85-616/2024">AN2-85-616/2024</a>; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3OS0xMDcyLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-179-1072/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-179-1072/2024">AN2-179-1072/2024</a>; Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEzMTgtMjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-1318-290/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-1318-290/2015">ATP-1318-290/2015</a>; Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTk3NS03ODUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-975-785/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-975-785/2016">ATP-975-785/2016</a>; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 11-290- 1143/2023 ir kt.). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika iš kurios matoma, kad asmuo nevertinamas išimtinai neigiamai net ir esant administracinių nusižengimų gausai, ir vis tiek taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos ir trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl papildomos neprivalomos taikyti administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo netaikymas šioje byloje būtų visiškai pagrįstas. Jo atžvilgiu taikyta neprivaloma skirti administracinio poveikio priemonė, kai tuo tarpu kitiems pažeidėjams, net netaikoma privaloma taikyti administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir nustatomas trumpesnis teisės vairuot transporto priemones atėmimas (žiūr. pvz. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 11-138-1231/2024 — teismas panaikina policijos paskirtą 18 mėnesių teisės vairuoti atėmimą; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartis Nr. ell-l 10-448/2024 - teismas policijos paskirtą 18 mėnesių teisės vairuoti atėmimą sutrumpina iki 6 mėnesių; Kauno apylinkės teismo

Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-185- 1109/2025 irki.). Kaip matoma iš virš išdėstytų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumos, bei įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį ir jo pavojingumą, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais įvertinus transporto priemonės vertę ir tai, kad už tuos pačius veiksmus skirta ir maksimali piniginė bauda, bei maksimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, o transporto priemonės konfiskavimas nėra privaloma taikyti administracinio poveikio priemonė, šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo ir jo artimųjų gyvenimui ir proporcingumo principas nebūtų užtikrintas. Jis supranta, kad jo patiriami nepatogumai yra jo neteisėtų veiksmų rezultatas ir jis privalo prisiimti pasekmes, tačiau prašo pastebėti, kad patiriami nepatogumai turi būti adekvatūs ir pasverti. Konfiskuojant Automobilį ar jo vertę valstybės reakcija į apviltą teisinį lūkestį nebūtų racionali ir teisinga. Skundo argumentai dėl transporto priemonės dalies išieškojimo: teismui motyvuotai nusprendus, kad nėra pagrindų leidžiančių netaikyti papildomos neprivalomos taikyti administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo, pastebėtina, kad ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y. priešingai - dėl sukeliamų neproporcingų pasekmių, ypač pažeidimo nepadariusiems asmenims (konfiskuotino turto bendrasavininkiui), patiriamas neteisingumas, nes tokiu atveju administracinėn atsakomybėn netraukiamų asmenų padėtis apsunkinama be jų kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyMi00MTcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-122-417/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-122-417/2022">AN2-122-417/2022</a>). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos taip pat numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtMzAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-303/2021">2K-91-303/2021</a>). Labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, 2K-315-303/2018). Be to, galima išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertą atitinkančios pinigų sumos. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau pažymėtina, jog įstatymas yra apibendrinto pobūdžio teisės aktas, kuriame, siekiant išvengti kazuistiškumo, negali būti reglamentuojamos visos įmanomos situacijos, kadangi to iš anksto nustatyti tiesiog negalima. Taigi daugelį dalykų ir teisinių klausimų sprendžia teismai, vadovaudamiesi jiems įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise ir įstatymuose įtvirtintu reglamentavimu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog LR BPK taip pat nėra numatyta galimybė išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau teismų praktika, esant byloje nustatytoms reikšmingos aplinkybės, yra nuėjusi tuo keliu, jog toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/20J8, 2K-17-788/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195-788/2019">2K-195-788/2019</a>, 2K-50-303/2020). Nors baudžiamosiose bylose konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimas dažniau taikomas, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nenumatytas draudimas tokiu būdu šią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti ir kitais atvejais. Kadangi baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta griežtesnė atsakomybės rūšis negu ANK, o be to, taikoma už daug sunkesnius teisės pažeidimus, todėl manytina neturėtų būti aplinkybių, kurios trukdytų ir neleistų išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš pažeidėjų administracinių nusižengimų teisenos metu. Taigi, nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ir administracinių nusižengimų teisenos panašumus, nustatant turto konfiskavimo taisykles, panašiu teisės aiškinimu, su atitinkamais pakeitimais, turi būti vadovaujamasi ir administracinių nusižengimų teisenoje, todėl darytina išvada, kad ir administracinių nusižengimų bylose gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis ir tokią praktiką formuoja teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE0My01NTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-143-557/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-143-557/2024">AN2-143-557/2024</a>; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTEyMi00MTcvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-122-417/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-122-417/2022">AN2-122-417/2022</a>; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 1 142-651/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIzNi04OTEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-236-891/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-236-891/2023">AN2-236-891/2023</a>; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTU4NC05MjYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-584-926/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-584-926/2021">AN2-584-926/2021</a>; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis Nr. 11-687-1129/2022; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 11-568-549/2022 ir kt.). Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, tačiau nagrinėjamu atveju konfiskavus 9 000 Eur vertės Automobilį, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai - baudai, 10 kartų viršijančiai man skirtų baudą už administracinio nusižengimo padarymą. Nors šiuo atveju iš tiesų jis padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, vis tik savo pobūdžiu mažiau pavojingą veiką nei nusikalstama veika, todėl Automobilio konfiskavimas ar visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas akivaizdžiai neatitiktų valstybės reakcijos. Taip pat, tai būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, o 1 000 Eur sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp mano padaryto administracinio nusižengimo, jo asmenybės ir aptariamai administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Negalima tokia situacija, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo būtų baudžiamas griežčiau nei analogiškas vertybes pažeidęs asmuo, kurio veika vertinama baudžiamųjų įstatymų kontekste, nes administracinis nusižengimas mažiau pavojingas nei baudžiamasis nusižengimas ar, juo labiau, nusikaltimas. Už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas, tačiau pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui, teismas paprastai skiria baudą. Maža to, asmeniui, pripažinusiam savo kaltę ir sutikusiam, kad byla būtų nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka ar atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę privalo sumažinti vienu trečdaliu. Pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas ar teismas neturi teisinio įrankio sumažinti jam paskirtą baudą vienu trečdaliu, kaip tai neabejotinai (imperatyviai) padarytų pavojingesniam pažeidėjui. Kitaip nei administraciniame procese, baudžiamajame procese neretai taikomas laidavimo institutas. Taigi, atleistas pagal laidavimą asmuo, nusikaltimą padaręs asmuo išvengia baudos, arba arešto, arba

laisvės atėmimo. Nors asmuo ir atleistas pagal laidavimą, tačiau jam vis tiek gali būti taikomos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės (turto (transporto priemonės ar jos vertę atitinkančios sumos) konfiskavimas (BK 72 straipsnis), uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis) ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Administracinių nusižengimų bylose taip pat gali būti taikomos viena arba trys administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisė vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas), draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnio 1' dalies 5 punktas), turto konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matoma iš žemiau pateikiamų baudžiamųjų bylų, nusikaltimą padarę asmenys, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, net ne visais atvejais taikytas transporto priemonės konfiskavimas, o jeigu taikytas, tai spręsta dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo, ir dauguma atveju skirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nei man, kuris padarė administracinį nusižengimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas patvirtino žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistiems asmenims už vairavimą neblaiviems buvo skirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>) arba spręsta dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195-788/2019">2K-195-788/2019</a>). Beje, šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-195- 788/2019, asmeniui buvo nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, uždrausta vairuoti transporto priemones dvejus metus ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konfiskuotino turto vertę nuo 8 290 Eur sumą sumažino iki 4000 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat akcentavo, kad svarstant dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo negalima pernelyg suabsoliutinti atgrasymo tikslo, siejamo su turto vertės konfiskavimu, neatsižvelgiant į „atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195-788/2019">2K-195-788/2019</a>. Antai, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-197-851/2018 teisiamajai, kuriai nustatytas net 2,69 promilės neblaivumas skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone 12 mėnesių. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDEzLTYyNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-413-626/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-413-626/2018">1A-413-626/2018</a> teisiamajam, kuriam nustatytas net 2,69 promilės neblaivumas skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone 18 mėnesių. Panašūs terminai (12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) yra skiriami ir kitose baudžiamosiose bylose (žiūr. pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMTkwLTk2MS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2190-961/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2190-961/2020">1-2190-961/2020</a>, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMjY0LTgzNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-1264-834/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-1264-834/2020">1-1264-834/2020</a>, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2415-978/2020, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yOTk1LTU5OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2995-598/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2995-598/2021">1-2995-598/2021</a>, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-531- 865/2022, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 25 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05ODgtMjY5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-988-269/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-988-269/2021">1-988-269/2021</a> (18 mėnesių.), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1154- 1109/2023 ir kt.). Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą: ANK 424 straipsnio 7 dalyje, inter alia numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Skundžiamu Nutarimu Institucija jam paskyrė be kita ko maksimalaus termino administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemone atėmimą 21 mėnesiui. 2005 m. gruodžio 13 d. nutarime dėl priimtinumo byloje Nilsson prieš Švediją, peticijos Nr. 73661/01, EŽTT pažymėjo, jog, nepaisant to, kad nacionalinės teisės aktuose teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikomas administracine priemone, skirta eismo saugumui užtikrinti, šios priemonės griežtumas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių) leidžia laikyti ją kriminaline (baudžiamąja) sankcija pagal Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnį. Todėl prašau gerb. Teismo, išsamiai, visapusiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kad paskirtoji nuobauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jo pavojingumui bei siekiamiems tikslams. Būtina įvertinti administracinių poveikio priemonės skyrimą teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir atsižvelgti į būtinybę turėti teisę vairuoti. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, teisės vairuoti turėjimo poreikio aplinkybės neturi būti visiškai ignoruojamos, jos turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste ir kiekvienu atveju neigiamos pasekmės, atsirasiančios dėl teisės vairuoti netekimo, turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes {Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yMDEtOTI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-201-928/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-201-928/2024">eAN2-201-928/2024</a> ir kt.). Jo darbo funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti. Jis dirba staliumi (įrodymai pridedami). Jo darbo funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti. Jis dirba statybų sektoriuje Nyderlandų Karalystėje. Į Niderlandus vyksta savo automobiliu. Nuo gyvenamosios vietos iki darbo vietos 65 kilometrai. Atliekant darbo funkcijas darbo vietoje jam tenka naudotis savo asmeniniais, didelių gabaritų ir svorio darbo įrankiais, kuriuos vežasi į objektus (stacionarų diskinį pjūklą, didelius spaustuvus, pramoninį siurblį, perforatorių, grąžtus, kopėtėlės, suktukus ir kt.). Be teisės vairuoti to padaryti bus neįmanoma, todėl netektų darbo ir vienintelio šeimai (finansiškai padeda šiuo metu nedirbančiai savo mamai) pajamų šaltinio. Jo mama dabar nedirba (įrodymai pridedami). Dabar susiduria su iššūkiais atlikdamas darbo funkcijas, labai daug ko nespėja, nepadaro, o tai su juo bendradarbiaujantiems asmenims kelia nepasitikėjimą juo, kas jau beje sąlygojo ir kai kurių susitarimų nutraukimą. Prašo sudaryti galimybę jam pasitaisyti netaikant didelio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir nekonfiskuoti transporto priemonės, ir leisti greičiau dirbti visu pajėgumu (jam kuo greičiau įgijus teisę vairuoti). Tuo atveju, jei visi asmenys elgtųsi ypač atidžiai ir rūpestingai, tai nebūtų būtinybės nustatyti įvairių teisimų visuomenės gyvenimo reguliavimo taisyklių, kadangi paprasčiausiai nebūtų padaroma teisės pažeidimų. Tačiau realybė yra kitokia, asmenys daro bei toliau darys teisės pažeidimus ir jiems turi būti taikomos poveikio priemonės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsakomybė turi būti individualizuojama. Nemenkina savo nusižengimo, tačiau Institucija savo Nutarimu siekia itin formalaus įstatymo taikymo, kai formali, realaus pavojaus teisėms ir teisėtiems interesams nekelianti situacija nulemtų neadekvačias pasekmes. Toks nubaudimas šioje konkrečios byloje, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų ir jo asmenybės Tolimesniu savo požiūriu, elgesiu ir darbine veikla įrodys, kad jis gali pasitaisyti ir ateityje griežtai kontroliuoti savo elgęsi ir daugiau tokių įvykių jo gyvenime nebebus. Dėl bylos nagrinėjimo žodiniu nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu. Informuoja Teismą, kad siekdamas užtikrinti pragyvenimą ir gauti pajamas, privalo dirbti, todėl tikėtina, jog šios bylos nagrinėjimo metu bus išvykęs į Nyderlandų Karalystę darbo reikalais. Tikėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu bus išvykęs į Nyderlandų Karalyste darbo reikalais Jei gerb. Teismas nuspręstų bylą nagrinėti žodiniu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greičiau, objektyviau ištiriant visas bylos aplinkybes, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir atsižvelgiant į rekomendacijas dėl nuotolinio darbo, prašo šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti numatytame teismo posėdyje paskirti nagrinėti panaudojant informacines ir elektroninių ryšių priemones vaizdo konferencijos būdu (ZOOM platformą ar kt.) (LR BPK 82 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, nuoširdžiai prašo: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Monikos Kučmos 2026 m. sausio 15 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25293346638, priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-1337-2026 pakeisti: netaikyti neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo ir taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skuti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei paskirta skundžiamu Nutarimu bei palikti paskirtąją baudą; netenkinus pirmojo prašymo, prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjos Monikos Kučinos 2026 m. sausio 15 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25293346638, priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-1337-2026 pakeisti: taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas vietoj transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo skirti jos vertės dalies konfiskavimą - 1 000 Eur atidedant sumokėjimą 1 metų terminui, bei skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei paskirta skundžiamu Nutarimu bei palikti paskirtą baudą.

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, susipažinęs su Pareiškėjo S. B. skundu dėl 2026 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-1337-2026 (ROIK 25293346638), teikia šį atsiliepimą ir nurodo, kad skundžiamas

nutarimas yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatų bei atitinka teisingumo

ir proporcingumo principus. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 24 d. apie 22 val. 30 min. Vilniaus mieste, Vakariniame aplinkkelyje, Pareiškėjas vairavo automobilį „Mercedes-Benz S 320 CDI 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, ir šį pažeidimą padarė pakartotinai metų laikotarpyje. Pažeidimo aplinkybės fiksuotos tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad automobilis, rikiuodamasis į Vakariniame aplinkkelyje vykstantį eismą, „vos nesukėlė eismo įvykio“, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo teisę vairuoti; vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad teisė vairuoti atimta, surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su juo asmuo supažindintas, išaiškinta bylos nagrinėjimo tvarka, automobilis išgabentas saugojimui į Vilnių, Minsko pl. 21. Institucija Pareiškėjo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nurodant, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimai. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta 850 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėn. laikotarpiui, taip pat pritaikyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuotas keleivinis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes-Benz“, VIN (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra S. B.. Pareiškėjas skunde (taip pat byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) iš esmės prašo sušvelninti jam pritaikytas poveikio priemones, netaikyti transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimo ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, motyvuodamas asmeninėmis ir šeimos aplinkybėmis, būtinybe naudotis automobiliu, taip pat teigdamas, kad realus automobilio pirkėjas yra jo motina. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Skundžiamame nutarime aiškiai konstatuota, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka vadovaujantis ANK 616 straipsniu. Pažymėtina, kad pats Pareiškėjas raštu yra nurodęs sutikimą, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka), todėl skundo teiginiai apie tariamai apribotas procesines galimybes vertintini kritiškai. Pareiškėjas turėjo teisę pateikti paaiškinimus ir dokumentus rašytinio proceso tvarka, šia teise aktyviai naudojosi (byloje gautas jo prašymas bei priedai įvertinti nagrinėjant bylą). ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą (800–1000 Eur) ir privalomą teisės vairuoti atėmimą (nuo 1 m. 6 mėn. iki 2 metų). Išnagrinėtoje byloje paskirta 850 Eur bauda ir 20 mėn. teisės vairuoti atėmimas patenka į įstatymo nustatytas ribas ir yra individualizuotos priemonės, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Pareiškėjas prisipažino ir gailėjosi) bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, pavojingumą didina ne hipotetinės, o konkrečios faktinės aplinkybės: vairavimo metu. Pareiškėjo manevras įsiliejant į eismą buvo toks, kad, kaip užfiksuota tarnybiniame pranešime, „vos nesukėlė eismo įvykio“, dėl šios priežasties Pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjo vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas per pastaruosius metus ir anksčiau buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, įskaitant vairavimą neturint teisės ir vairavimą esant neblaiviam, be kita ko, jam buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas ir papildomos priemonės, tačiau tai nepasiekė prevencinio tikslo. Skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėta, kad Pareiškėjas 2025 m. buvo baustas už vairavimą neblaiviam ir už vairavimą neturint teisės vairuoti ir abiem atvejais buvo vairuojama ta pati transporto priemonė (duomenys neskelbtini), t. y. analogiškas elgesys kartojosi, todėl teiginiai, kad šiuo atveju pakaktų švelnesnių priemonių, neatitinka bylos aplinkybių. ANK 424 straipsnio 8 dalis numato galimybę už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, o ANK 29 straipsnis reglamentuoja konfiskavimo instituto taikymą. Skundžiamame nutarime išsamiai motyvuota, kad transporto priemonė nusižengimo padarymo metu buvo administracinio nusižengimo įrankis, o iš bylos medžiagos matyti, jog ji nuosavybės teise priklauso pačiam Pareiškėjui, todėl konfiskavimas taikytas laikantis ANK 29 straipsnio taisyklių. Pareiškėjo argumentai, jog „realiai“ automobilis esą priklauso jo motinai, nepaneigia teisiškai reikšmingos aplinkybės – transporto priemonės registruotas savininkas yra Pareiškėjas, ir byloje nebuvo pateikta pakankamų rašytinių duomenų, kurie leistų konstatuoti kitokią nuosavybės situaciją. Skundžiamame nutarime taip pat pažymėta, kad pažeidimai su automobiliu (duomenys neskelbtini) daromi išskirtinai Pareiškėjo, o versija apie motinos nuosavybę vertinta kaip siekis išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Atsižvelgiant į pakartotinį, sisteminį ir visuomenės saugumui pavojingą elgesį, transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje yra proporcinga priemonė, orientuota į ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės atsakomybės tikslus – pažeidimų prevenciją ir teisėto elgesio formavimą, nes ankstesnės taikytos priemonės (baudos, teisės vairuoti atėmimas) akivaizdžiai nebuvo pakankamos. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę (diskreciją) išimtiniais atvejais skirti švelnesnę priemonę ar jos neskirti, tačiau šios nuostatos taikymas siejamas su visumos aplinkybių vertinimu: nusižengimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo principais. Nagrinėjamu atveju būtent aplinkybių visuma (pakartotinumas, ankstesni analogiški pažeidimai, teisės vairuoti atėmimo nepaisymas, tas pats automobilis, realiai kilęs pavojus eismo saugumui) eliminuoja pagrindą švelninti sankciją pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes tai neatitiktų nei generalinės, nei specialiosios prevencijos tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2026 m. sausio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1337-2026 (ROIK 25293346638) priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, įrodymai įvertinti visapusiškai, o paskirtos administracinio poveikio priemonės yra teisėtos ir proporcingos. Vadovaudamasis tuo, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Pareiškėjo skundo netenkint ir 2026 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1337-2026 (ROIK 25293346638) palikti nepakeistą. Administracinio nusižengimo bylą prašo išnagrinėti nedalyvaujanti Institucijos atstovui.

IV.Teismo išvados

S. B. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2-3 dalis, baudos dydis ir suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda ir ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda ir ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. o nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda ir specialiosios teisės atėmimo trukmė skiriami atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Skundo pradžioje pareiškėjas nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka vadovaujantis ANK 616 straipsniu. Pažymėtina, kad pats Pareiškėjas raštu buvo nurodęs sutikimą, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka), todėl skundo teiginiai apie tariamai apribotas procesines galimybes vertintini kritiškai. Pareiškėjas turėjo teisę pateikti paaiškinimus ir dokumentus rašytinio proceso tvarka, šia teise aktyviai naudojosi (byloje gautas jo prašymas bei priedai įvertinti nagrinėjant bylą). Tą nurodo institucija savo atsiliepime ir teismas sutinka su šia institucijos argumentacija.

Kadangi Pareiškėjas pats raštu pateikė sutikimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (ANK 616 str.), jis laisva valia atsisakė teisės į žodinį nagrinėjimą. Teismas pažymi, kad procesinis dokumentas su asmens parašu yra neginčijamas įrodymas, jog asmuo suprato proceso eigą ir su ja sutiko. Bandymas vėliau skunde teigti priešingai vertinamas kaip prieštaravimas savo paties ankstesniems veiksmams (venire contra factum proprium).

ANK numato, kad rašytinio proceso metu asmuo savo poziciją išdėsto teikdamas rašytinius paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas šia teise naudojosi aktyviai: pateikė prašymą, mamos paaiškinimą, dokumentus apie paveldėjimą ir pajamas. Vadinasi, Institucija turėjo visą Pareiškėjui reikšmingą informaciją ir ją vertino priimdama nutarimą. Jokių kliūčių pateikti papildomus argumentus Pareiškėjas neturėjo.

Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjas proceso eigos metu tiek rašytiniu skundu, tiek sekretorei pranešant apie posėdžio datą, neprieštaravo, jog byla būtų išnagrinėta be jo. Nurodė, jog dirba užsienyje. Paliko teismui spręsti, ar nagrinėti jo skundą rašytine tvarka, ar pakviesti jį dalyvauti posėdyje Zoom platformos dėka.

Pagal ANK nuostatas, jei asmuo yra tinkamai informuotas apie procesą (ką patvirtina jo paties nurodymas, jog dirba užsienyje ir žino apie bylą), teismas turi diskreciją nuspręsti dėl proceso formos. Pareiškėjo sutikimas su abiem variantais (rašytiniu arba nuotoliniu per Zoom) patvirtina, kad jis neturėjo kategoriško reikalavimo dalyvauti gyvai, o rašytinis procesas jam priimtinas.

Teismas, siekdamas operatyvumo ir proceso ekonomiškumo principų įgyvendinimo, pasirinko rašytinę tvarką, nes Pareiškėjas visus savo argumentus ir įrodymus jau buvo pateikęs plačiai išdėstytame skunde.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 24 d., 22.30 val. vairuodamas automobilį Vakariniame aplinkkelyje, Vilniaus mieste, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam atimta ir tai darė pakartotinai metų laikotarpyje.

Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai nurodyti veiksmai, o būtent – transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones bei transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

Šio straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o pagal šio straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, be kita ko, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, sudarančių administracinio nusižengimo sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino visiškai ir nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes. Nustatyta, kad S. B. vairavo transporto priemonę Vilniaus aplinkkelyje neturėdamas galiojančios teisės vairuoti (ji buvo atimta anksčiau už kitus pažeidimus). Asmuo faktiškai valdė transporto priemonę Mercedes-benz viešajame eisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatas, asmens prisipažinimas yra vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis, o šiuo atveju jis visiškai sutampa su objektyviais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotas tiesioginis nusižengimo pastebėjimo faktas, transporto priemonės stabdymo ir apžiūros duomenimis, patvirtinančiais faktinį vairavimo momentą, ankstesnių asmens baustumų duomenimis, iš kurių matyti, jog teisė vairuoti asmeniui buvo atimta, kita bylos medžiaga, kas sudaro vientisą ir neprieštaringą įrodymų visumą, jų grandinę. Kadangi pareiškėjas S. B. skunde neginčija paties nusižengimo padarymo fakto, teismas, vadovaudamasis rungtyniškumo ir proceso ekonomiškumo principais, plačiau dėl kaltės įrodytumo nepasisako, laikydamas tai nustatyta ir pripažinta aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kad veika atitinka visus įstatyme numatytus sudėties požymius, o procedūrinių pažeidimų renkant įrodymus nenustatyta, Institucijos priimtas Nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu faktinių bylos aplinkybių nustatymo kontekste.

Pareiškėjas S. B., kaip minėta, neneigia savo kaltės, tik kelia nuobaudos skyrimo, individualizavimo ir jos švelninimo klausimus. Pareiškėjas prašo netaikyti transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba pakeisti nutarimą ir taikant ANK34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vietoj transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo skirti jos vertės dalies konfiskavimą – 1 000 Eur atidedant, mokėjimą 1 metų terminui, bei skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Argumentuodamas blogai pritaikytą automobilio konfiskavimą, jo manymu, skunde pareiškėjas pirmiausiai teigia, jog vien tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra įregistruotas tam tikras turtas, nereiškia, jog įregistruoti duomenys apie tam tikrą turtą (jo nuosavybės teisė ir pan.) atitinka faktines turto savybes, ypač tokiais atvejais, jei registro duomenys nebuvo tikslinami. Jis teigia, jog nors iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, tačiau tikroji automobilio savininkė yra jo motina.

Pareiškėjas S,B. nurodo platesnius argumentus, teigdamas, jog nors registracijos liudijime savininkas nurodytas jis, bet realiai automobilio savininkė yra jo mama, kuri tai patvirtina pridėtame savo prašyme - paaiškinime (įrodymai pridedami). Motina teigia, kad 2025 m. gruodžio 24 d. apie 22 val. šv. Kūčių vakarą jis padarė nusikaltimą, už kurį gali būti konfiskuojamas automobilis, kuris buvo pirktas už jos lėšas. Ji yra visiškai nesusijusi su šiuo pažeidimu. Ji niekaip neprisidėjo prie šio nusižengimo padarymo, nežino ir negalėjo žinoti apie rengimąsi jį padalyti ir neturėjo jokių galimybių užkirsti kelią šio nusikaltimo padarymui. Ji nežinojo, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, o jai nebuvo sakęs. Automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jai asmenine nuosavybe priklausiusiu lėšų (santaupų). Šį automobilį ji pirko nes jos turimas automobilis jau nevažiuoja, dažnai gesdavo ir šiandiena yra ruošimas utilizavimui, o ji nežinojo teisinių formalumų įsigyjant transporto priemonę, tai visą šio automobilio įsigijimą jų šeimai (jai ir jam), patikėjo jam. Nes jis yra jaunas ir labiau nusimanantis automobiliuose. Todėl ji norėjo, kad automobilis būtų užregistruotas jo vardu. Poreikis įsigyti jai automobilį atsirado šį pavasarį, kai paūmėjo jos nugaros ligos, jos skausmai. 2024-10-18 mirė mamos sutuoktinis D. T. (įrodymai pridedami). Po pusę metų mama paveldėjo turtą ir pinigines lėšas 6221 Eur (įrodymai pridedami). Ir iš šitų pinigų ji nusipirko ginčo automobilį. Teigia, nors su jų automobiliu buvo padarytas nusikaltimas, tačiau su šiuo teisės pažeidimu ji neturi visiškai nieko bendra. Ji užtikrina, kad daugiau su šituo automobiliu nebus daromas joks teisės pažeidimas (įrodymai pridedami). Jo mama niekada nežinojo, kad jis netekęs teisės vairuoti.

Kaip matyti, prie savo skundo pareiškėjas pridėjo motinos V. B. platų ir išsamų paaiškinimą, kuri nurodo, jog automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jai asmenine nuosavybe priklausiusiu lėšų (santaupų). Analogiškus argumentus ir dokumentus pareiškėjas buvo pateikęs tyrimo metu.

Byloje nustatyta, jog administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė vairuodamas šį automobilį - Mercedes-Benz S320 CDI 4 Matik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi konstatuotina, kad minėta transporto priemonė Mercedes-Benz S320 CDI 4 Matik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal ANK 29 straipsnį, požymius. Abejonių dėl to nėra. Tai nustatytas faktas.

Institucija nurodo, jog pareiškėjo argumentai, jog „realiai“ automobilis Mercedes-Benz S320 CDI 4 Matik, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esą priklauso S. B. motinai, nepaneigia teisiškai reikšmingos aplinkybės – transporto priemonės registruotas savininkas yra Pareiškėjas, ir byloje nebuvo pateikta pakankamų rašytinių duomenų, kurie leistų konstatuoti kitokią nuosavybės situaciją. Skundžiamame nutarime taip pat pažymėta, kad pažeidimai su automobiliu (duomenys neskelbtini) daromi išskirtinai Pareiškėjo, o versija apie motinos nuosavybę vertinta kaip siekis išvengti transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas sutinka su šiais institucijos, priėmusios nutarimą, argumentais. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registras yra oficialus šaltinis, kurio duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol neįrodyta priešingai. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas S. B. vardu. Jei asmuo sąmoningai įregistravo turtą savo vardu, jis prisiėmė visas su tuo susijusias teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad „faktinė nuosavybė“ negali būti įrodinėjama vien deklaratyviais artimųjų giminaičių paaiškinimais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi (siekia išsaugoti šeimos turtą).

Teisėje galioja principas, kad šalis, teigianti tam tikras aplinkybes, privalo jas įrodyti. Teismui pateiktas plikas šeimos nario (motinos) paaiškinimas, jog automobilis priklauso jai, nepagrįstas dokumentais, ir teismui nesudaro pagrindo tikėti, kad tikrasis automobilio savininkas yra ne S. B., o jo motina V. B.. Pateiktas motinos V. B. ir D. T. santuokos sudarymo dokumentas, D. T. mirties liudijimas, D. T. pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptų lėšų informacija - nėra pakankami įrodymai padaryti išvadai, jog automobilis Mercedes-benz S320 CDI 4 MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai priklauso V. B., o ne jos sūnui S. B.. Pateikti dokumentai (santuokos liudijimas, mirties liudijimas, pensijų kaupimo duomenys) įrodo tik finansinę galimybę įsigyti turtą, bet ne patį įsigijimo faktą.

Teismų praktikoje reikalaujama įrodyti „pinigų kelią“. Tai, kad motina V. B. turėjo lėšų (kaip teigia, jog paveldėjo po vyro mirties), savaime neįrodo, kad būtent tie konkretūs pinigai buvo sumokėti už automobilį Mercedes-Benz. Tarp lėšų turėjimo ir automobilio atsiradimo sūnaus vardu trūksta tiesioginės grandies – mokėjimo dokumento (pavedimo ar kvito).

Pareiškėjas S. B. nepateikė objektyvių, rašytinių įrodymų (pvz., bankinių pavedimų iš motinos sąskaitos tiesiogiai pardavėjui, pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje motina V. B. nurodyta kaip mokėtoja, ar notarinio susitarimo dėl turto valdymo). Nesant šių dokumentų, versija apie motinos nuosavybę laikoma tik gynybine versija.

Pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį, įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju sūnus S. B. yra oficialus minėto automobilio savininkas. Pabrėžtina, kad šeimos nario (motinos) paaiškinimas be papildomų svarių įrodymų vertinamas kaip subjektyvus, o ne objektyvus faktas. Teisėje tai vadinama „pliku teiginiu“ (nudum assertum), kuris negali nusverti oficialaus valstybės registro duomenų.

Pareiškėjas S. B. skunde teigia, jog pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies sankciją transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Toliau pareiškėjas kritikuoja, jog Institucijos skundžiamame Nutarime daugiausia dėmesio skirta ANK straipsnių pateikimui, bet ne konkretaus nusižengimo analizei, ne jo asmenybei ir nuobaudos individualizavimo klausimui. Jis teigia, jog nusižengimo fakto neneigė, pripažino padaręs nusižengimą ir dėl tokio savo poelgio gailėjosi. Šią aplinkybę Institucija pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jis nemenkina savo nusižengimo, tačiau mano, kad Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, siekė itin formalaus įstatymo taikymo. Mano, jog tai nėra teisingas nubaudimas.

Primintina, jog Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą (800–1000 Eur) ir privalomą teisės vairuoti atėmimą (nuo 1 m. 6 mėn. iki 2 metų). Išnagrinėtoje byloje S. B. paskirta 850 Eur bauda ir 20 mėnesių teisės vairuoti atėmimas bei automobilio konfiskavimas.

Teismas sutinka, jog Pareiškėjas teisingai nurodo, kad pagal ANK 424 str. 5 dalį transporto priemonės konfiskavimas yra fakultatyvi (galima, bet neprivaloma) poveikio priemonė.

Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Kadangi įstatymas leidžia teismui ar institucijai rinktis – konfiskuoti turtą ar ne – kiekvienu atveju privalo būti pateikti motyvai, kodėl ši priemonė taikoma. Pareiškėjo argumentas, jog Institucija rėmėsi tik „formaliu įstatymo taikymu“ be gilios analizės, yra klaidingas. Teismas nesutinka, jog institucija skirdama pareiškėjui nuobaudą, situaciją vertino tik formaliai ir nuobaudos neindividualizavo.

Institucija atsiliepime nurodė, jog jos paskirta nuobauda patenka į įstatymo nustatytas ribas ir yra individualizuotos priemonės, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Pareiškėjas prisipažino ir gailėjosi) bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, S. B. pavojingumą didina ne hipotetinės, o konkrečios faktinės aplinkybės: vairavimo metu. Pareiškėjo manevras įsiliejant į eismą buvo toks, kad, kaip užfiksuota tarnybiniame pranešime, „vos nesukėlė eismo įvykio“, dėl šios priežasties Pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjo vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas per pastaruosius metus ir anksčiau buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, įskaitant vairavimą neturint teisės ir vairavimą esant neblaiviam, be kita ko, jam buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas ir papildomos priemonės, tačiau tai nepasiekė prevencinio tikslo. Skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėta, kad Pareiškėjas 2025 m. buvo baustas už vairavimą neblaiviam ir už vairavimą neturint teisės vairuoti ir abiem atvejais buvo vairuojama ta pati transporto priemonė (duomenys neskelbtini), t. y. analogiškas elgesys kartojosi, todėl teiginiai, kad šiuo atveju pakaktų švelnesnių priemonių, neatitinka bylos aplinkybių.

Teisiniu požiūriu, Institucija suformulavo labai stiprų pagrindą konfiskavimui, remdamasi ne tik formaliu įstatymo taikymu, bet ir pavojingumo bei prevencijos trūkumo kriterijais. Kadangi Pareiškėjas S. B. 2025 m. jau buvo baustas už analogiškus nusižengimus (vairavimą neblaiviam ir be teisių) ir tai darė su ta pačia transporto priemone, ankstesnės nuobaudos akivaizdžiai neturėjo jokio poveikio.

Jei piniginės baudos ir teisės vairuoti atėmimas asmens nesustabdo, vienintelė efektyvi priemonė užkirsti kelią naujiems nusižengimams yra nusižengimo įrankio (automobilio) atėmimas. Tai tiesiogiai pagrindžia ANK 29 straipsnio tikslą – užtikrinti, kad asmuo neturėtų fizinių galimybių toliau pažeidinėti įstatymų. Tai paneigia Pareiškėjo S. B. argumentą apie „formalų“ įstatymo taikymą. Institucija įrodo, kad nusižengimas nebuvo tik popierinis (dokumentų neturėjimas), bet sukėlė tiesioginę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Tarnybinio pranešimo duomenimis – užfiksuota reali avarinė situacija („vos nesukėlė eismo įvykio“).

Atsiliepime nurodoma, kad ta pati transporto priemonė figūruoja ne pirmą kartą. Tai griauna mamos, kaip „nieko nežinojusios“ „savininkės“, versiją.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, transporto priemonės konfiskavimas šioje situacijoje vertintinas ne kaip perteklinė sankcija, o kaip būtina ir proporcinga poveikio priemonė, kurią pritaikė institucija, įvertinusi visas aplinkybes, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismo vertinimu, ši alternatyvi priemonė parinkta tinkamai ir buvo šioje byloje būtina.

Pareiškėjas S. B. atkreipia dėmesį, kad ANK 424 straipsnio 5 dalis apima tuos nusižengimus, kai asmenys pakartotinai vairuoja transporto priemones apskritai neturėdami teisės vairuoti, t. y. niekada jos nebuvo įgiję, tiek tuos nusižengimus, kaip asmenys pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti, kai teisė vairuoti iš jų buvo terminuotai atimta. Tai yra skirtingo pavojingumo nusižengimai, kadangi asmuo, kuris niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti ir vairuoja transporto priemones, kelia didelę grėsmę eismo saugumui, nes jo vairavimo žinios ir įgūdžiai nebuvo patikrinti valstybiniu lygmeniu, tuo tarpu kai asmuo turėdamas didelę vairavimo patirtį pakartotinai vairuoja transporto priemonę kai iš jo ji terminuotai atimta, pavojingumas pasireiškia atsainiu požiūriu į įstatymų laikymąsi, bet ne realiu pavojumi eismo saugumui. Tokiu būdu, identiška griežta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius veiksmus. Tokia įstatymo redakcija (numatanti vienodą nusižengimų traktavimą esant skirtingam jų pobūdžiui), taip pat suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad jo, S. B., padaryto nusižengimo pobūdis yra mažiau pavojingas nei būtų padarytas visai neturint teisės vairuoti (niekada neįgijus).

Atsakant į šiuos pareiškėjo S. B. argumentus akcentuotina, jog Pareiškėjas remiasi materialiojo pavojingumo principu. S. B. teigimu, asmuo, turintis vairavimo įgūdžių (nors teisė ir atimta), kelia mažesnę fizinę grėsmę nei asmuo, kuris niekada nesimokė vairuoti. ANK 424 str. 5 dalies dispozicija yra plati, todėl institucija ar teismas, individualizuodamas nuobaudą, privalo atsižvelgti į tai, ar pavojus kyla dėl kompetencijos stokos, ar dėl sąmoningo ignoravimo. Pareiškėjo nuomone, jo atveju pavojingumas yra grynai „teisinis“ (procedūrinis), o ne „fizinis“, todėl griežčiausia sankcija (konfiskavimas) jam neturėtų būti taikoma kaip asmeniui, turinčiam vairavimo patirtį.

Nors Pareiškėjas bando sumenkinti savo veikos pavojingumą, teismų praktika dažnai laikosi priešingos nuomonės: asmuo, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta už pažeidimus, bet jis vis tiek sėda prie vairo, demonstruoja atvirą teisinį nihilizmą. Tai rodo, kad valstybės taikomos auklėjamosios priemonės jam nedaro jokios įtakos. Teisė vairuoti atimama tam, kad pavojingas vairuotojas būtų laikinai pašalintas iš eismo. Jei jis šį draudimą sąmoningai pažeidžia, jo veika tampa ne mažiau, o daugiau pavojinga visuomenės tvarkai, nes kėsinamasi į pačią teisingumo vykdymo sistemą.

Kadangi tarnybiniu pranešimu byloje užfiksuota, jog S. B. „vos nesukėlė eismo įvykio“, argumentas apie „turimą didelę vairavimo patirtį“ ir „mažesnį realų pavojų“ praranda svorį. Patirtis neapsaugojo nuo pavojingo manevro, o tai reiškia, kad jo, kaip vairuotojo, pavojingumas yra realus ir aktualus, o ne tik formalus.

ANK 424 str. 5 dalies redakcija sąmoningai neskirsto asmenų į turėjusius ir neturėjusius teisių, nes objektyvusis požymis yra tas pats – asmuo neturi teisės būti kelyje su transporto priemone.

Taigi, atmestinas ir šis pareiškėjo S. B. argumentas dėl konfiskavimo jam netaikymo būtinumo.

Pareiškėjas S. B. nurodo, jog jo konfiskuoto automobilio Mercedes Benz vertė - apie 9 000 Eur. Už tuos pačius veiksmus jam skirta 850 Eur bauda. Pareiškėjas nurodo, jog jo finansinė situacija yra įtempta. Be to, šia poveikio priemone nėra užkertamas kelias naujų pažeidimų darymui, tačiau užkertama galimybė daryti naujus pažeidimus paskyrus kitą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimą. Teigia, jog institucija nevertino konkretaus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių. Nusižengimas padarytas Šv. Kūčių vakarą, jo draugas, su kuriuo kartu šventė šią šventę, pasijautė blogai (silpnai) ir paprašė, kad jį nuvežtų iki namų. Kadangi jo mama, tą vakarą buvo išgėrusi, negalėjo vairuoti. Kadangi norėjo padėti draugui, o jo mama negalėjo vairuoti, nusprendė pats kuo greičiau nuvežti savo draugą. Važiuojant ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Savo elgesio nepateisina, tačiau mano, kad jo pažeidimas nebuvo didelio pavojingumo. Prašo įvertinti tai, kad jo poelgis neturėjo piktybiškumo. Jis turėjo vairavimo įgūdžių ir jų nebuvo praradęs. Jokių neigiamų pasekmių ar padarinių tokiais savo veiksmais aplinkiniams ir visuomenės saugumui nesukėlė. Gailisi, kad buvo neatsakingas ir nerūpestingai įvertino susiklosčiusią situaciją. Nusižengimą padarė, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, laiku kada judėjimas nebuvo didelis, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo S. B. nurodyta aplinkybė, jog jis siekė padėti blogai pasijutusiam draugui, teisiškai negali būti pripažinta pateisinama ar šalinančia veikos pavojingumą. Pagal ANK 17 straipsnį, būtinasis reikalingumas pripažįstamas tik tada, kai žala padaroma siekiant pašalinti tiesioginį pavojų, kurio nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. Šiuo atveju Pareiškėjas turėjo alternatyvų: kviesti greitąją medicinos pagalbą, taksi ar kitus blaivius asmenis. Pasirinkimas vairuoti pačiam, žinant, kad teisė vairuoti atimta, rodo ne norą padėti, o nepateisinamą rizikavimą kitų eismo dalyvių gyvybėmis. Šventinis vakaras (Šv. Kūčios) asmenį įpareigoja elgtis dar atsakingiau, o ne suteikia privilegiją pažeidinėti įstatymus.

Policijos pareigūnų užfiksuotas faktas, kad Pareiškėjas manevruodamas „vos nesukėlė eismo įvykio“, įrodo realų, o ne teorinį pavojų. Tai paneigia versiją, jog jo įgūdžiai yra pakankami saugiam dalyvavimui eisme be galiojančios teisės. Teisinis reglamentavimas (ANK 424 str. 5 d.) vienodai vertina asmenis be teisių, nes saugaus eismo pagrindas yra ne tik mechaniniai įgūdžiai, bet ir psichologinis pasirengimas laikytis taisyklių, kurio Pareiškėjui akivaizdžiai trūksta.

Pareiškėjas pateikia visą eilę jo asmenybę apibūdinančių faktų, teigia, jog labai gailisi dėl nusižengimo. Pripažįsta, jog padarė didžiulę klaidą, jog, susiklosčius nenumatytoms gyvenimiškoms aplinkybėms, jam teko vairuoti išimties tvarka. Padarė labai didelę klaidą, labai netoleruotiną pasirinkimą ir tai, kokia jam gresia didžiulė bausmė dėl šio pasirinkimo, jį labai supurtė. Nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padaryto teisės pažeidimo, pripažino jį - tai Institucija pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucija atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Byloje nėra jokių duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio padarymo (2025 m. gruodžio 24 d.) vėl būtų pažeidęs KET. Tai netiesiogiai rodo, kad jį jau auklėja pats procesas. Yra dirbantis. Priklausomybių neturi ir nėra registruotas priklausomybių ligų centre. Prideda ir nurodo jį teigiamai charakterizuojančias institucijas ar asmenis.

Apibendrinant šiuos S.b. skundo argumentus (dalis jų kartojasi), pareiškėjas prašo priimtą nutarimą pakeisti: netaikyti neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo ir taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei paskirta skundžiamu Nutarimu bei palikti paskirtąją baudą; netenkinus pirmojo prašymo, prašo priimtą nutarimą pakeisti: taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas vietoj transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimo skirti jos vertės dalies konfiskavimą - 1 000 Eur atidedant sumokėjimą 1 metų terminui, bei skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei paskirta skundžiamu Nutarimu bei palikti paskirtą baudą.

Pareiškėjo S. B. gynyba šiuo etapu remiasi prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį (arba bendruosius teisingumo principus) ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta, t. y. neskirti transporto priemonės konfiskavimo arba skirti daug mažesnę negu konfiskuotino automobilio vertė konfiskuotiną sumą – 1000 Eur.

Argumentuojama, kad asmens pasikeitusi nuostata, gailėjimasis, darbinė veikla, teigiamos charakteristikos, aktyvi visuomeninė veikla, ir faktas, jog po įvykio naujų pažeidimų nepadaryta, įrodo, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be nuosavybės teisės atėmimo.

Tačiau teismas pabrėžia, jog teigiamos charakteristikos, darbinė veikla ar gailėjimasis yra įprastos aplinkybės, o ne „ypatingos“. Teismų praktika formuluoja taisyklę: asmens socialinis stabilumas negali tapti „indulgencija“ už šiurkščius ir sistemingus nusižengimus, keliančius grėsmę kitų asmenų gyvybei ar saugumui kelyje ar eisme.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU0LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-54-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-54-489/2018">2AT-54-489/2018</a>). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui paskirta 850 Eur bauda ir 20 mėn. teisės vairuoti atėmimas patenka į įstatymo nustatytas ribas ir yra individualizuotos priemonės, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Pareiškėjas prisipažino ir gailėjosi) bei kitas reikšmingas aukščiau aptartas aplinkybes, dėl kurių teismas nesikartos.

Be to, pavojingumą didina ne hipotetinės, o konkrečios faktinės aplinkybės: vairavimo metu. Pareiškėjo manevras įsiliejant į eismą buvo toks, kad, kaip užfiksuota tarnybiniame pranešime, „vos nesukėlė eismo įvykio“, dėl šios priežasties Pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjo vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Tas akcentuota institucijos atsiliepime ir teismas sutinka su šiuo argumentu.

Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas per pastaruosius metus ir anksčiau buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, įskaitant vairavimą neturint teisės ir vairavimą esant neblaiviam, be kita ko, jam buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas ir papildomos priemonės, tačiau tai nepasiekė prevencinio tikslo. Kadangi Pareiškėjas 2025 m. jau buvo baustas už analogiškas veikas su ta pačia transporto priemone ((duomenys neskelbtini)), akivaizdu, kad ankstesnės švelnesnės poveikio priemonės (baudos ir teisių atėmimas) nebuvo veiksmingos. Pakartotinis sėdimas prie vairo neturint teisės vairuoti rodo, kad asmuo sąmoningai ignoruoja teisinį reguliavimą. Tokiu atveju transporto priemonės konfiskavimas tampa ne „papildoma bausme“, o vienintele likusia priemone, galinčia fiziškai nutraukti nusižengimų grandinę.

Skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėta, kad Pareiškėjas 2025 m. buvo baustas už vairavimą neblaiviam ir už vairavimą neturint teisės vairuoti ir abiem atvejais buvo vairuojama ta pati transporto priemonė (duomenys neskelbtini), t. y. analogiškas elgesys kartojosi, todėl teiginiai, kad šiuo atveju pakaktų švelnesnių priemonių, neatitinka bylos aplinkybių.

Nors 9 000 Eur vertės automobilio konfiskavimas yra finansiškai skausmingas, jis laikomas proporcingu, atsižvelgiant į kėsinimosi objektą – žmonių sveikatą ir gyvybę. Prašymas konfiskavimą pakeisti 1000 Eur suma neatitiktų prevencinio tikslo, nes tai būtų traktuojama kaip galimybė „išsipirkti“ nusižengimo įrankį, kas skatintų nebaudžiamumo jausmą asmeniui, kuris jau anksčiau ignoravo teismo paskirtas sankcijas. Jei teismas pakeistų konfiskavimą į 1 000 Eur įmoką (kaip prašo Pareiškėjas), tai taptų faktišku „išsipirkimu“ iš atsakomybės. Nusižengusiems asmenims tai leistų toliau daryti pažeidimus, žinant, kad nusižengimo įrankį visada galima išsipirkti už nedidelę dalį jo vertės. Proporcingumas reikalauja, kad sankcija būtų atgrasantis faktorius, o ne „mokestis“ už teisę pažeidinėti įstatymus. Kadangi Pareiškėjas nuolat naudojo tą pačią transporto priemonę šiurkštiems KET pažeidimams (vairavimas be teisių, neblaivumas), jis pats save pastatė į padėtį, kurioje konfiskavimas tapo neišvengiamas. Proporcingumo prasme asmuo, kuris sąmoningai ignoruoja ankstesnes baudas ir toliau naudoja tą patį turtą nusikalstamai veikai, pats prisiima viso turto praradimo riziką. Teisė negali ginti savininko interesų labiau nei visuomenės teisės į saugius kelius.

Pareiškėjo nurodomas „supurtymas“ dėl gresiančios atsakomybės ir faktas, kad po įvykio naujų pažeidimų nepadaryta, vertinami teigiamai, tačiau šios aplinkybės yra pavėluotos. Jos turėjo tapti stabdžiu dar iki 2025 m. gruodžio 24 d. įvykio, ypač turint ankstesnę neigiamą patirtį su policija. Todėl Institucijos paskirtos nuobaudos, įskaitant pilną automobilio konfiskavimą, paliekamos nepakeistos kaip teisingos ir atitinkančios veikos sunkumą.

Pareiškėjo S. B. nurodomos aplinkybės – darbas, teigiamos charakteristikos, priklausomybių nebuvimas ar Šv. Kūčių vakaro situacija – yra įprastos, gyvenimiškos aplinkybės. Jos nelaikytinos išskirtinėmis ar egzotiškomis, kurios savaime paneigtų būtinybę taikyti įstatymo numatytą poveikio priemonę. Darbas ir socialinė integracija yra asmens pareiga ir standartas, o ne pagrindas švelninti atsakomybę už šiurkščius nusižengimus.

Pareiškėjo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas, nes byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios nusvertų būtinybę taikyti griežtą specialiąją prevenciją sistemingam pažeidėjui.

Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių laikotarpiui ir transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, pagrįstai.

Pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą taip pat nesudaro, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo nurodytais argumentais, – visos šios aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos ir prieš vairuojant automobilį neturint tam teisės, jis turėjo į tai atsižvelgti ir jas įvertinti. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad vien tik pareiškėjo nuomonė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas sprendžia, kad Pareiškėjui nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1337-2026 (ROIK: 25293346638), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė

[1]