Civilinė byla Nr. e2-7642-1206/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02304-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4;
2.3.3.5; 3.3.3.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Rimkevičiūtei,
dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
atsakovei G. B., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,
trečiajam asmeniui D. A.,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kairytei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovei G. B., trečiajam asmeniui D. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo: nustatyti, kad A. B. nėra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; panaikinti (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad A. B. yra R. B. tėvas; esant reikalui skirti civilinėje byloje DNR ekspertizę giminystės ryšių nustatymui; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus kvitus. Ieškinyje nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Su atsakove nebegyvena, bendro santuokinio gyvenimo neveda jau apie 10 metų. Atsakovė palaiko artimus ryšius su kitais vyrais. Kadangi ieškovas dirba ir gyvena užsienyje, apie atsakovės nėštumą ir gimusį vaiką sužinojo iš pažįstamų asmenų. Be to, jam bandant pasiimti paskolą, sistemoje buvo nurodyta, kad jis turi du vaikus, nors ieškovas turi tik vieną biologinį vaiką. Tuomet ieškovas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių, kur sužinojo, kad yra įrašytas R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu. Prašo ieškinį tenkinti. Vaiko nėra net matęs.
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, teismo prašė nustatyti, kad A. B. nėra R. B. biologinis tėvas; panaikinti (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad A. B. yra R. B. tėvas; prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir DNR ekspertizės skyrimo atmesti; esant trečiojo asmens sutikimui, pripažinti, kad R. B. tėvas yra D. A., R. suteikti tėvo pavardę A. Teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu negyvena kartu apie 10 metų. Nei ji, nei ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad santuoka būtų nutraukta. Su D. A. kartu gyvena apie 7 metus. Gimus vaikui, nuvažiavo į Panevėžio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių užregistruoti vaiko gimimo. Nors sakė, kad vaiko tėvas ne sutuoktinis, jai buvo paaiškinta, kad vaiko tėvu gali būti įrašytas tik sutuoktinis, kadangi santuoka nėra nutraukta. Nurodė, kad biologinis vaiko tėvas yra D. A..
3. Trečiasis asmuo D. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad su atsakove gyvena jau apie 8 metus. Pripažino, kad yra biologinis vaiko tėvas. Sutiko, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė.
4. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, Tarnybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas R. B. nelaiko savo sūnumi, jų nesieja jokie santykiai, ieškovas vaiko net nėra matęs. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovas bendrautų su R. B., prisidėtų prie jo priežiūros, išlaikymo. Pasak ieškovo, jis berniuko neaugina, su juo jokio ryšio nepalaiko, taigi, tarp vaiko ir ieškovo nėra susiformavusio emocinio ir socialinio ryšio. Skyriaus vertinimu, dėl nurodytų priežasčių tėvystės nuginčijimas vaikui nesukeltų psichologinių pasekmių. G. B. nurodė, kad su A. B. nėra nutraukusi santuokos, tačiau faktiškai su juo negyvena ir neveda bendro ūkio apie dešimt metų. Atsakovė patvirtino, kad A. B. nėra biologinis jos sūnaus R. B. tėvas, mažamečio sūnaus biologinis tėvas yra D. A.. Pasak G. B., nors šiuo metu su D. A. kartu negyvena, tačiau jis sūnų lanko ir prisideda prie jo materialinio išlaikymo. D. A. nurodė, kad apie dešimt metų gyveno su G. B. ir patvirtino pripažįstantis, kad yra mažamečio R. B. biologinis tėvas. Tėvystės nuginčijamas, nustačius faktą, jog ieškovas A. B. nėra biologinis mažamečio R. B. tėvas, neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaiko tėvystę pripažįsta D. A., kuris taip pat ir sutinka, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai.
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje registruota ieškovo ir atsakovės santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė kūdikį. Vaiko gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše duomenyse apie kūdikį nurodyta – R. B., gim. (duomenys neskelbtini), duomenyse apie vaiko motiną nurodyta G. B., duomenyse apie vaiko tėvą nurodytas A. B.. Vaiko gimimo metu ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo nutraukta.
6. Ieškovas prašo nuginčyti jo tėvystę vaikui R. B., atsakovė su tėvystės nuginčijimu sutinka, papildomai prašo nustatyti D. A. tėvystę vaikui R. B. bei suteikti vaikui A. pavardę. Atsakovė (vaiko motina) pripažįsta, kad R. B. nėra ieškovo A. B. biologinis sūnus.
7. Trečiasis asmuo D. A. su ieškinio reikalavimais visiškai sutinka. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis yra biologinis, atsakovės sūnaus R. B. tėvas. Jis sutinka, kad būtų įrašytas vaiko tėvu ir vaikui būtų suteikta jo pavardė.
Dėl tėvystės nuginčijimo
8. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
9. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
10. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
11. Nepilnametis R. B. gimė (duomenys neskelbtini) ieškovo ir atsakovės santuokoje, todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas ieškovas A. B.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Šias aplinkybes patvirtina tiek atsakovė (vaiko motina), tiek ir biologinis vaiko tėvas trečiasis asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis pripažįsta vaiko tevystę.
12. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovo ir R. B. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai, nėra susiklostę tėviški santykiai. Tokiu būdu, vaiko R. B. gimimo įraše ieškovo nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog A. B. nėra R. B. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, R. B. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. B. yra R. B. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).
Dėl tėvystės nustatymo
14. Panaikinus R. B. tėvystę ieškovo atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti R. B. tėvystę trečiojo asmens atžvilgiu.
15. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
16. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo D. A. patvirtino, kad jis yra biologinis atsakovės sūnaus R. B. tėvas ir sutiko pripažinti tėvystę. Atsakovė patvirtino, kad jos sūnaus R. B. biologinis tėvas yra D. A.. Ginčo dėl to byloje nėra.
17. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas nustatyti, kad D. A. yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko pavardės keitimo
18. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 60 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Vadovaujantis Taisyklėmis jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gimimo įraše vaiko pavardė nurodyta „B.“. Nuginčijus ieškovo A. B. tėvystę vaiko R. B. atžvilgiu ir nustačius trečiojo asmens D. A. tėvystę vaiko R. B. atžvilgiu, yra teisinis pagrindas pakeisti ir vaiko pavardę. Atsakovė prašo vaikui suteikti biologinio tėvo pavardę „A.“, trečiasis asmuo D. A. sutinka, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė, todėl esant abiejų tėvų sutarimui, atsakovės ir trečiojo asmens vaikui R. B. pakeistina pavardė į „A.“ (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktas, Taisyklių 60 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 726,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 114,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 12,40 Eur už Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotą R. B. gimimo įrašą, 600,00 advokato teisinei pagalbai apmokėti (ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje).
21. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
22. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
23. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtNDAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-403/2021">3K-3-145-403/2021</a>, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
24. Iš ieškinio, jį pagrindžiančių dokumentų, atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakomybė dėl proceso tenka atsakovei, kuri, būdama santuokoje su ieškovu, susilaukė vaiko su kitu asmeniu, žinodama, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, laiku nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, vėliau, gimus vaikui, pati neinicijavo bylos dėl tėvystės nuginčijimo, o ieškinį turėjo pareikšti ieškovas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo dėl to, jog ieškovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti, nes ieškovas vaiko tėvu jo gimimo įraše buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnis). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ne tik neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, bet yra mažiau nei vidutinės išlaidos.
25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, todėl, tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 726,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Byloje susidarė 23,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Panaikinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą – A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pakeisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš pavardės „B.“ į pavardę „A.“.
Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,40 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,94 Eur (dvidešimt trijų eurų 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Žaneta Škutienė
