Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-350/2024
Proceso Nr. 1-01-1-07812-2027-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės
sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei,
išteisintajam S. B.,
gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apskųstas nebuvo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
2022 m. kovo 6 d. apie 11.25 val. Anykščiuose, A. B. a., M. V. g. ir J. B. g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128, 129 punktų ir 1.1 horizontalaus ženklinimo reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę pusę, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę, kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo 67 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą didžiausią 50 km/h greitį, o atsiradus kliūčiai, nesulėtino automobilio greičio iki visiško jo sustabdymo, neapvažiavo kliūties, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su iš J. B. g. į A. B. a. kairį posūkio manevrą darančiu automobiliu Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. G., to pasekoje įvykus eismo įvykiui automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivėms G. G. dėl dešinės gūžduobės, dešinio klubakaulio sparno, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių suardyto dubens žiedo vientisumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o K. Z. dėl dešinės pusės kryžkaulio lūžio ir abiejų gaktikaulių šakų lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė Aušra Gylytė prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. B. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Prašo S. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam su nukentėjusioms G. G. bei K. Z. susitaikius (BK 38 straipsnis).
2.1. Prokurorė pažymi, kad S. B. pripažino savo kaltę dėl Kelių eismo taisyklių 9, 127,128 ir 129 punktų pažeidimo, nes vairavo automobilį Renault Vel Satis viršydamas leistiną 50 km/h greitį ir, įvažiavęs į sankryžą bei pamatęs į kairę sukantį automobilį Peugeot, nespėjo sustabdyti. Be S. B. prisipažinimo ir dalinio patirtos žalos nukentėjusiosioms G. G. ir K. Z. atlyginimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisme patikrintais įrodymais - transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros, eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis.
2.2. Skunde nurodoma, kad teismas deramai neįvertino objektyvius tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. J. parodymų, kad jis perėjęs į A. B. aikštės pusę ir, būdamas ant šaligatvio, atkreipė dėmesį į tamsios spalvos automobilį Renault, atvažiavusį nuo autobusų stoties pusės, nes jis, artėdamas link sankryžos, sumažino pavarą, o po to išgirdo stiprų automobilio variklio garsą. Pats yra vairuotojas ir suprato, kad buvo padidintos apsukos, t.y. "davė gazo", greitis, jo nuomone, buvo didesnis nei 70 km/h. Teismas netyrė kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių eismo įvykį, parodymų (neapklausė liudytojo L. M.), netyrė bylai reikšmingų aplinkybių viseto, jų negretino, nepašalino byloje esančių abejonių bei prieštaravimų.
2.3. Prokurorė atkreipė dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad, analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-593/2011,2K-166/2012). Byloje neginčytinai nustatyta, kad jei išteisintasis S. B. nebūtų viršijęs leistino greičio, transporto priemonės būtų prasilenkusios ir būtų buvę galima išvengti jų susidūrimo, todėl S. B. nepagrįstai išteisintas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kaip pažeidėjas, kurio veiksmai turėjo lemiamą reikšmę eismo įvykio kilimui.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra 2022-04-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-698(22) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-08-10 ekspertizės aktas Nr. II-1334(23)/11-1830(23), kurie vienas kitam neprieštarauja.
2.4.1. 2022-04-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodytas tikėtinas automobilių „Peugeot 307“ ir „Renault Vel Satis“ susidūrimo mechanizmas. Specialistas V. M. nurodė, kad techniniu požiūriu šio įvykio kilimo priežastis buvo abiejų eismo dalyvių veiksmai. Automobilio "Peugeot 307" vairuotojas A. G., reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui "Renault Vel Satis". Pastarojo automobilio vairuotojas S. B. važiavo apie 67 km/h greičiu, t.y. viršydamas leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kliūtį sudariusiu automobiliu "Peugeot 307". Be to, S. B., artėdamas prie sankryžos, rikiavosi iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei abu eismo įvykio dalyviai, arba bent vienas iš jų, vykdytų Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
2.4.2. 2023-08-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. II-1334(23)/11-1830(23) nurodyta, kad automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojo veiksmai - prieš sankryžą rikiavosi iš pirmos eismo juostos skirtos važiuoti sankryžoje tik į dešinę, į antrą kirsdamas ištisinę liniją turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „Peugeot 307“ vairuotojo veiksmai - sukdamas sankryžoje į kairę nepraleido priešinga kryptimi link K. L. g. važiavusio automobilio „Renault Vel Satis“ ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; Automobilio „Renault Vėl Satis“ vairuotojo veiksmai,- viršijo maksimalų leistiną greitį įvykio vietoje ir kirto ištisinę ženklinimo liniją rikiuodamasis eismo juostoje prieš sankryžą,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (t.3, b.1.47-58).
2.5. Prokurorė teigia, kad teismas, neįvertinęs atliktų tyrimų išvadų ir jas pateikusių ekspertų paaiškinimų kitų byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G. kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo du žmonės. Atkreipia dėmesį į tai, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmė ir automobilio „Renault Vel Satis“ vairuotojo S. B. veiksmai, nes jis, keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę pusę, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai arba sukti į kairę, kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiavo apie 67 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą didžiausią 50 km/h greitį, o atsiradus kliūčiai, nesumažino automobilio greičio ir nestabdė nors privalėjo tai padaryti. S. B. turėdamas didelę vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimą turi 33 metus), gerai išmanydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, šviesiu paros metu mieste, intensyvaus judrumo sankryžoje, važiuodamas apie 67 km/h greičiu ir taip viršydamas leistiną 50 km/h greitį, nepaisė kelių eismo taisyklių reikalavimų, taip rizikuodamas sukelti pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Jeigu S. B. būtų važiavęs leistinu greičiu, labai tikėtina būtų išvengęs susidūrimo. Šiuo atveju taikytinas teismų praktikoje galiojantis pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-195/2007, 2K-368/2015, 2K-99-511-2017). Aptartomis aplinkybėmis prokurorė daro išvadą, kad nuosprendis dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3. Atsiliepimais į apeliacinį skundą išteisintasis S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. B. išteisinimo.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Skundu prokurorė iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis įvyko ne dėl S. B. kaltės, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą nagrinėjamu atveju padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog dėl šio eismo įvykio kaltas būtent A. G., nustatydamas, kad būtent A. G. lygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam, leistiną važiavimo greitį viršijusiam automobiliui Renault Vel Satis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam S. B..
7. Nagrinėjamoje byloje vertinamas eismo įvykis, kai Anykščių mieste, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje tiesiai važiavęs S. B. vairuojamas automobilis susidūrė su iš priekio važiavusiu ir posūkį į kairę dariusiu A. G. vairuojamu automobiliu, dėl ko dviem A. G. automobiliu važiavusioms keleivėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
8. Šiuo atveju nėra jokios abejonės, kad betarpiškai prieš eismo įvykį KET pažeidimus darė abiejų automobilių vairuotojai: S. B. važiavo viršydamas maksimalų gyvenvietėje leidžiamą greitį, į antrą eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai, iš pirmos eismo juostos, skirtos važiuoti tik į dešinę, rikiavosi kirsdamas šias eismo juostas skiriančią ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir į eismo juostą, skirtą važiuoti tiesiai visiškai įvažiavo tik prieš pat prieš sankryžą esančią pėsčiųjų perėją, o A. G., sankryžoje darydamas posūkį į kairę, nepraleido iš priekio tiesiai važiavusio S. B. vairuojamo automobilio.
9. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp konkretaus kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kas reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik už tokius KET pažeidimus, kurie lėmė šiame straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimą.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltu dėl eismo įvykio pripažįstamas tas kelių eismo dalyvis, kurio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais.
11. Nagrinėjamas eismo įvykis buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Šiame vaizdo įraše matyti link sankryžos, kurioje įvyko automobilių susidūrimas, atvažiuojantis S. B. vairuojamas automobilis, o A. G. automobilis pasimato tik įvažiavęs į sankryžą. Taip pat užfiksuotas ir automobilių kontaktas. Esant šiam objektyviam įrodymui, specialių žinių pagalba galima visiškai tiksliai nustatyti abiejų eismo dalyvių elgesį iki eismo įvykio ir daryti išvadą dėl priežasčių, lėmusių eismo įvykio kilimą ir šiuo aspektu nėra jokio pagrindo vertinti šio eismo įvykio dalyvių bei liudytojų parodymų.
12. Byloje yra ikiteisminio tyrimo metu paskirtos užduoties pagrindu surašyta specialisto autotechniko išvada, kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų automobilių vairuotojų veiksmai, t. y. eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu A. G., sukdamas į kairę, būtų davęs kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam S. B. vairuojamam automobiliui. Taip pat eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu S. B. būtų neviršijęs maksimalaus gyvenvietėje leidžiamo 50 km/h greičio. Pastaroji aplinkybė specialisto išvadoje grindžiama tuo, kad jei S. B. būtų važiavęs leistinu greičiu, A. G. būtų spėjęs išvažiuoti iš eismo juostos, kuria važiavo S. B. pastarajam nesiimant jokių veiksmų (T. 1 b. l. 34-43).
13. Taip pat byloje yra ir pagal pirmos instancijos teismo nutartį atliktos autotechninės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog A. G. veiksmai, kad – sukdamas sankryžoje į kairę nepraleido priešinga kryptimi važiavusio S. B. automobilio buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, o S. B. šioje situacijoje net važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio iki susidūrimo vietos. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad S. B. veiksmai, t. y. kad jis viršijo leidžiamą greitį bei prieš sankryžą kirto ištisinę ženklinimo liniją buvo nepriimtini ir galimai taip pat turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (T.3, b. l. 47-58).
14. Taigi, specialisto ir eksperto išvados nagrinėjamu atveju skiriasi iš esmės. Pagal specialisto išvadą eismo įvykis nebūtų kilęs, jei bent vienas iš vairuotojų būtų laikęsis KET reikalavimų, t. y. jei A. G., sukdamas į kairę, būtų davęs kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam S. B. vairuojamam automobiliui arba jeigu S. B. būtų neviršijęs maksimalaus gyvenvietėje leidžiamo 50 km/h greičio. Tuo tarpu pagal eksperto išvadą eismo įvykis nebūtų kilęs tik tokiu atveju, jeigu A. G., sukdamas į kairę, būtų davęs kelią priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam S. B. vairuojamam automobiliui, o S. B., esant tokiam A. G. daromam pažeidimui, autoįvykio išvengti neturėjo galimybės net ir važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu.
15. Išanalizavus šias išvadas, akivaizdu, kad specialistas ir ekspertas nustatė skirtingą S. B. automobilio atstumą, buvusį nuo automobilių susidūrimo vietos tuo metu, kai A. G. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria turėjo važiuoti S. B. ir taip sudarė kliūtį jam tęsti judėjimą sankryžoje tiesiai, ir tai yra esminė aplinkybė, kurią teisingai nustačius galima objektyviai įvertinti, kurio vairuotojo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Specialistas nustatė, kad tuo metu, kai atlikdamas posūkio į kairę manevrą A. G. sudarė S. B. kliūtį, pastarojo automobilis nuo susidūrimo vietos dar buvo už 39,4 metrų, o ekspertas – kad šis atstumas buvo apie 28,3 metrų.
16. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti būtent eksperto nurodytu šiuo atstumu, kadangi jį, priešingai nei specialisto išvadą, akivaizdžiai pagrindžia ekspertizės akto 4 ir 5 lapuose esančios nuotraukos iš vaizdo įrašo, iš kurių matyti, kad specialisto išvadoje nurodytu kliūties S. B. susidarymo momentu (specialisto išvados 5 lape esantis grafinis atvaizdas Nr. 7, kuriame nurodyta, kad kliūties S. B. susidarymo metu šio automobilis buvo ties ant kelio važiuojamosios dalies pažymėtomis eismo juostų krypčių rodyklėmis), A. G. automobilis, kaip tai užfiksuota vaizdo įraše, į sankryžą apskritai dar nebuvo įvažiavęs – A. G. automobilis pradeda įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą tuo metu, kai S. B. automobilis, važiuodamas tarp pirmos ir antros eismo juostų, išskirtų ištisine horizontalaus ženklinimo linija, vietą, kurioje yra eismo juostų krypčių rodyklės jau yra pravažiavęs (ekspertizės akto 4 ir 5 paveikslėliai). Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad tuo metu, kada A. G. sankryžoje pradėjo posūkio į kairę manevrą, S. B. automobilis buvo ne toliau kaip už 28,3 metrų nuo susidūrimo vietos.
17. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad A. G. vairuojamas automobilis priešingos krypties eismo juosta iki susidūrimo važiavo apie 1,5 sekundės (1,563 - 1,688 sekundės) ir nuvažiavo 6,8 metro. Taigi, per tą laiką S. B. automobilis nuvažiavo 28,3 metro. Jeigu S. B. būtų važiavęs neviršydamas maksimalaus gyvenvietėje leidžiamo 50 km/h greičio, jis nuo kliūties jam susidarymo momento iki automobilių susidūrimo vietos būtų važiavęs apie 2 sekundes (2,038 sekundės), o per šį papildomą laiką iki susidūrimo A. G. automobilis būtų papildomai nuvažiavęs daugiausiai apie 2 metus, tačiau ir tokiu atveju A. G. automobilio galinė dalis dar būtų buvusi eismo juostoje, skirtoje važiuoti priešinga kryptimi tiesiai, t. y. A. G. nebūtų spėjęs atlaisvinti kelio S. B. tęsti judėjimą per sankryžą ir automobiliai ir tokiu atveju būtų susidūrę (ekspertizės akto 8 lapas).
18. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamo kelių eismo įvykio priežastimi buvo būtent A. G. padarytas KET 157 punkto, numatančio pareigą sukančiam į kairę vairuotojui duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, pažeidimas, nes nagrinėjamoje situacijoje autoįvykis būtų kilęs net ir tuo atveju, jei S. B. nebūtų viršijęs gyvenvietėje leidžiamo maksimalaus važiavimo greičio. Tai reiškia, jog A. G., prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą, neįvertino atstumo, kuriame iki sankryžos buvo S. B. automobilis ir kuris buvo aiškiai per mažas A. G. saugiai išvažiuoti iš sankryžos net jei S. B. būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
19. Eismo įvykio vaizdo įraše aiškiai matyti, kad tuo metu, kai A. G. sudarė kliūtį S. B., pastarasis važiavo per dviejų eismo juostų, kurių viena skirta važiuoti tik į dešinę, o kita – tiesiai ir į kairę, vidurį, tačiau tokia S. B. vairuoto automobilio padėtis, atsižvelgiant ir į A. G. atliekamo posūkio į kairę manevro pradžios momentu buvusį S. B. automobilio atstumą iki sankryžos, niekaip negali būti vertinamas kaip nors sutrukdžiusia A. G. įvertinti, jog darydamas posūkį jis sudaro kliūtį S. B. automobiliui saugiai tęsti judėjimą.
20. Apibendrinant išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad S. B. betarpiškai prieš eismo įvykį padaryti KET pažeidimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad S. B. dėl nagrinėjamo eismo įvykio nekaltas, yra visiškai pagrįsta ir teisinga, dėl to keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Gylytės apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
