E. L. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-130-1208/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22122-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,

kaltinamajam E. L. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus kalėjime, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbu bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į areštą;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – areštas 90 parų;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlieka nuo 2025 m. lapkričio 11 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. L. 2024 m. birželio 9 d., apie 00:48 val., (duomenys neskelbtini) miesto centriniame parke, kilus žodiniam konfliktui, pribėgęs iš nugaros prie K. T., tyčia dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą K. T. į dešinę galvos sritį, ko pasėkoje K. T. neteko sąmonės ir nukrito veidu ant grindinio, taip nukentėjusiajam K. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimais kairio smilkinio srityje, poodine kraujosruva kaklo dešiniame šone - užausio srityje, odos nubrozdinimais kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, poodine kraujosruva ir paviršiniais taškiniais odos nubrozdinimais dešinio kelio srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad įvykio dieną leido laisvalaikį kartu su D. U. Parke prasilenkė su kompanija, kurioje buvo ir nukentėjusysis. Kompanijoje taip pat buvo I., kitas asmuo, kurio neprisimena. Susitikę bendravo, kol kilo žodinis konfliktas. Buvo neblaivių asmenų, todėl taip gavosi. Neprisimena, dėl ko vyko konfliktas, priežastis buvo mažareikšmė. Įvykio metu buvo blaivus. Matėsi, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Konfliktas kilo tarp visų asmenų, kaltinamasis labiausiai konfliktavo su K. T., su kitais nekonfliktavo. Po žodinio konflikto priėjo ir trenkė K. T. Trenkė kumščiu į veidą, tikslios vietos į kurią pataikė neprisimena. Trenkė iš nugaros dešine ranka į dešinę veido sritį. Galbūt nesusivaldė, kažkaip jį įžeidė, neprisimena. Viena liudytoja sakė, kad K. T. su kompanija šaukė, jog nori prie kažko prisikabinti. Gali būti, kad griūdamas K. T. apsibrozdino. Po suduoto smūgio pasišalino iš įvykio vietos. K. T. po suduoto smūgio neteko sąmonės ir nukrito. Kokie sužalojimai buvo padaryti K. T., nematė. Savo elgesį vertina blogai. Kol buvo vykdoma jo paieška, vertėsi individualia veikla. Atlikdamas bausmę dirba, planuoja tęsti darbą ir po bausmės atlikimo. Nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo taikoma probacija. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl K. T. pareikšto civilinio ieškinio mano, kad jis yra per didelis, mano, kad tinkama suma dėl patirto neturtinės žalos būtų 1000 Eur.

Kadangi kaltinamasis E. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. L. kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2024 m. birželio 9 d., naktį, po (duomenys neskelbtini) miesto šventės, (duomenys neskelbtini) miesto parkelyje sudavė kumščiu vieną kartą K. T. į galvą, tačiau į kurią konkrečią galvos vietą pataikė neatsimena, bet po šio smūgio K. T. nukrito ant trinkelių. Kaip suprato, neteko sąmonės, nes kai nugriuvo daugiau nejudėjo. Daugiau smūgių nesudavė. 2024 m. birželio 9 d. jis kartu su D. U. ėjo iš (duomenys neskelbtini) miesto šventės per (duomenys neskelbtini) miesto parkelį. Einant parkeliu, prasilenkė su K. T., kuris kartu ėjo su I. M. ir dar vienu vaikinu, kurio jis nepažįsta. Kiek pamena, kai prasilenkinėjo, kažkuris pradėjo žodžiais kibti. Kuris konkrečiai ką sakė nepamena, bet atsimena, jog jis stengėsi nereaguoti ir stengėsi vengti konflikto, kadangi tuo metu buvo įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą dėl ankstesnių nusikaltimų. Tačiau vis tiek toliau kabinėjosi žodžiais prie jų, nesusivaldė ir priėjęs prie K. T. kumščiu trenkė vieną kartą į galvą, po ko nugriuvo ant žemės. Po to, kiek pamena, iš karto su D. U. pabėgo iš įvykio vietos. Prieš pasišalinant pamena, jog telefonu K. T. ir tą kitą vaikiną, kurie gulėjo be sąmonės ant žemės, nusifotografavo. Kam taip darė, pats nežino. Nuotraukų jau seniai neturi, jas pašalino. Per tą laikotarpį, kai slapstėsi nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pakeitė kelis telefonus. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, bet nebuvo apsvaigęs (2 t., b. l. 57-60).

Tarnybiniame pranešime dėl K. T. ir Ž. M. sumušimo nurodyta, kad 2024 m. birželio 9 d., 0 val. 56 min. buvo gautas pranešimas, kad parke ties pirma sporto aikštele, kur vyko šventė, vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, buvo rasti trys asmenys, du iš jų buvo sužaloti. Ž. M. sužalota veido sritis ir galva, K. T. sužalota galva. I. M. įvykį matė, tačiau nenukentėjo, tik stipriai išsigando. GMP darbuotojai nukentėjusiuosius nedelsiant išsivežė. Liudytoja buvo ištikta šoko, todėl nebuvo galimybės nukentėjusiems asmenims nustatyti blaivumo ir išsamiai apklausti. Nuo asmenų sklido alkoholio kvapas, aplinkybes aiškino nenuosekliai (t. 1., b. l. 19).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką K. T. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d. vakare, šeštadienį, apie 21 val. kartu su Ž. M. ir jo seserimi I. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) miesto šventę. Juos atvežė sesuo G. T., kuri paleido prie parduotuvės "IKI", ji turėjo ir parvežti iš šventės. K. T., Ž. ir I. nuėjo į (duomenys neskelbtini) vasaros estradą, kur visą vakarą buvo trise, linksminsi, vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Po šventės, jau buvo po 24 val., K. T. pasiskambino savo sesei G. T. ir paprašė, kad ji atvažiuotų juos paimti, susitarė susitikti toje vietoje, kur ir išleido. K. T., Ž. ir I. ėjo pro miesto parką. Ten susitiko pažįstamus D. U. ir E. D. U. pažįsta nuo seniai, su juo lankė tą pačią (duomenys neskelbtini) gimnaziją. E. pažįstu taip pat seniai, jį yra matęs kelis kartus (duomenys neskelbtini). Su D. ir E. nebuvo susipykę, jokių konfliktų ankščiau nėra turėję. Parke susitikus D. ir E., su jais kalbėjosi, jie siūlė išgerti alkoholio, bet kartu negėrė. Kiek laiko su jais parke bendravo, neprisimena, nes vėliau buvau praradęs sąmonę ir atsipeikėjo tik Kauno klinikose. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, bet I. M. papasakojo, kad jį ir Ž. sumušė D. su E. Nukentėjusiajam buvo nustatytas skruostikaulio ir žandikaulio lūžis, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, ašarų latako nutraukimas, kiti sužalojimai. Nežino, kuris jį sumušė. Prašo nubausti kaltus asmenis (t. 1., b. l. 27-35).

Nukentėjusysis K. T., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai, parodė, kad dėl sukelto ir patirto fizinio skausmo negalėjo apie pusantros savaitės normaliai valgyti, nes kentė žandikaulio skausmą, taip pat dėl patirtų išgyvenimų įvykio metu ir po to dėl pergyvenimų ir išgyvenimų, susijusių su jo sveikata bei padaryto sveikatos sutrikdymo, patyrė moralinę žalą, kurią vertina 5000 Eur. Ši žala nėra jam atlyginta. Šio įvykio metu patyrė nedidelę turtinę žalą, tai yra išlaidos už pirktus vaistus nuo skausmo, tačiau pirkimo čekių neišsaugojo ir pateikti byloje negalės. Kadangi tai mažareikšmė žala, todėl turtinės žalos civilinio ieškinio jis byloje nereiškia ir nereikš. E. L. su juo nesusisiekė, nuo įvykio nebendravo, niekur po įvykio mieste nematė (1 t., b. l. 61-64).

Liudytoja I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 22.00 val. ji kartu su broliu Ž. M. ir K. T. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miesto šventę, kuri vyko vasaros estradoje. Šventės metu jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra vaikinai gėrė alų, ji gėrė sidrą. Ji tą vakarą išgėrė gal 5 ar 6 bokalus sidro, buvo neblaivi. Ž. su K. taip pat buvo neblaivūs. Pasibaigus šventei, tai buvo 2024 m. birželio 9 d., po 00.00 val. visi trys parku ėjo iki parduotuvės, nuo kurios juos turėjo atvažiuoti paimti K. T. sesuo ir parvežti namo. Jiems einant per parką link „IKI“ parduotuvės, priešais sutiko ateinančius du vaikinus. Ji jų nepažįsta. Vaikinai pasiūlė išgerti degtinės butelį, kurį su savimi turėjo. Pasikalbėjo, bet kadangi juos turėjo atvažiuoti paimti K. sesuo, kad parvežtų namo, ji pasakė, kad negers. Tačiau bekalbant įvyko susistumdymas tarp vaikinų ir pamatė, jog ant žemės staiga pirmas nukrito K., o po to ir Ž. Tačiau, kaip ir kas įvyko neatsimena, pati buvo neblaivi, nespėjo susivokti, kas vyksta, todėl paaiškinti detaliau negali. Pamena, kad, kai K. su Ž. nukrito ant žemės ir nejudėjo, tie du vaikinai pabėgo. Tada ji lyg skambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad juos užpuolė ir sumušė. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Medikai K. ir Ž. išvežė į Kauno klinikas. Šio įvykio metu, K. pasakojimu, buvo sulaužytas žandikaulis, prakirstas antakis, o jos broliui Ž. buvo sumušta galva. Jai įvykio metu niekas smūgių nesudavė ir nemušė. Viskas įvyko labai greitai. Nežino, kodėl tie vaikinai sumušė K. ir Ž. (1 t., b. l. 77-80).

Liudytojas Ž. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 8 d. su savo sese I. M. ir brolio draugės broliu K. T. dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusioje šventėje. Šventėje visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pats išgėrė apie 5 bokalus alaus, kiti kartu buvę asmenys irgi panašų kiekį. Jautėsi stipriai apgirtęs. Pasibaigus koncertui po vidurnakčio, kiek tikslai buvo valandų pasakyti negali, jie trise ėjo pėsčiųjų taku per parką, link miesto centro. Kadangi buvo stipriai girtas, ne visas įvykio aplinkybes atsimena aiškiai. Atsimena, kad kažkur parke, prie treniruočių aikštelės sutiko du jam nepažįstamus jaunuolius, apie 30 metų amžiaus. Pradėjo bendrauti. Ar buvo pažįstami K. T., ar sesei I. nežino, kas ką užkalbino taip pat neatsimena. Kiek laiko bendravo nesusivokė, kad būtų tarpusavyje pykęsi neatsimena, ar kartu su vaikinais vartojo alkoholį nežino. Daugiau įvykio aplinkybių neatsimena, atsipeikėjo, kai prie jų į parką atvažiavo greitosios med. pagalbos automobilis. Atsimena, kad tada jautė skausmą galvoje, buvo kruvinas, tačiau kaip ir kas ten įvyko neatsimena. Medikai išsivežė greitosios med. pagalbos automobiliu į Kauno klinikas, ten atliko išsamius tyrimus dėl galvos traumos ir skausmų krūtinėje. Kažkokių didelių sveikatos sutrikimų nenustatę, sekančią dieną išleido namo. Neatsimena, kaip ir kokiomis aplinkybėmis patyrė galvos sumušimus, žino, kad su tais jaunuoliais tarpusavyje susimušė, tačiau jiems jis pretenzijų nereiškia, nes žymesnių sveikatos sutrikimų nepatyrė, daugiausiai jautė tik fizinį skausmą, incidento metu padaryti sveikatos sutrikdymai yra mažareikšmiai ir tolimesnės sveikatos būklei įtakos neturi. Išleistas iš klinikų daugiau pas medikus nesilankė ir nesiruošia kreiptis, nes jaučiasi gerai. Dėl sukelto fizinio skausmo pareiškimą rašyti atsisako, prašo dėl sužalojimo ikiteisminio tyrimo nepradėti (1 t., b. l. 71-74).

Liudytojas D. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 2024 m. birželio 9 d. nakties įvykį mažai ką atsimena, kadangi buvo stipriai girtas. Pamena, kad gėrė vienas alkoholį namuose, po to kažkaip atsidūrė (duomenys neskelbtini), vasaros estradoje, kur vyko miesto šventė. Ten taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Po to vėl nieko neprisimena. Tada vėl lyg pamena, kad kažkas prisikabino parkelyje prie jo su E. Lauke jau buvo tamsu, kiek valandų buvo neatsimena. Iš kur atsirado E., kur susitiko neatsimena. Tik pamena, kad jie buvo kartu, kai prie jų prisikabino žodžiais lyg trys vaikinai ir įvyko kažkoks konfliktas. Kas tie vaikinai, nežino. Ar buvo mergina nežino, nepamena. Tačiau, ar jie įvykus konfliktui susimušė, neatsimena. Neatsimena dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio. Kaip grįžo namo taip pat neatsimena, tik pamena, jog ryte prabudo savo namuose (1 t., b. l. 83-86).

Liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 9 d., po vidurnakčio, apie 00.48 val., kartu su draugais, nenori įvardinti jų asmenybių, iš (duomenys neskelbtini) miesto šventės ėjo namo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ėjo pro (duomenys neskelbtini) miesto centrinį parką. Einant parku prisimena, kad prasilenkė su dviem vaikinais ir viena mergina, kurie ėjo nuo vasaros estrados link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vaikinai praėjo pro juos greitu žingsniu iš už nugaros. Vienas pasakė "davai prie ko nors prisipisam", kuris taip pasakė nežino. Kaip atrodė negali pasakyti, neprisimena, tik įsidėmėjo, kad mergina buvo juodais plaukais, atpažinti negalėtų. Praėjus pro juos, netrukus išgirdo rėkimą "kas tau yra, kas tau darosi" ir prasidėjo pliaukštelėjimai, suprato, kad vyksta muštynės, kad spardosi kojomis ir mušasi rankomis. Išgirdus tokius garsus, muštynes, jai pasidarė baisu, išsigando, tada su draugais sustojo, šiek tiek paėjo į šalį ir skambino 112, kvietė policiją. Jai kalbant su operatore, vėliau sujungė su vietiniais pareigūnais. Kalbant ji pačio įvykio nematė, tačiau suprato, kad vyksta muštynės, nes matėsi tolumoje siluetai, kad stumdosi, mušasi, spardosi, girdėjosi riksmai, trenksmai, pliaukštelėjimai. Tada pamatė, kad vienas vaikinas nukrito ant trinkelių, vėliau ant trinkelių nukrito kitas asmuo. Likusi mergina pradėjo rėkti, šaukti. Kiek buvo iš viso asmenų, kiek mušėsi taip pat nematė. Ji liko stovėti atokiau, o jos draugai, vaikinas ir mergina, nematė, kad asmenys nukritę ant trinkelių, todėl jie ėjo į įvykio vietą. Tik vėliau priėję pamatė, kad du vaikinai gulėjo ant trinkelių. Du vaikinai ilgokai gulėjo ant trinkelių nejudėdami, tikriausiai buvo be sąmonės. Ji telefonu kalbėjo apie 6 minutes. Vėliau atvyko policijos ekipažas, greitosios, kuriems parodė, kur nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoti į įvykio vietą. Tada pastebėjo, kad vienas vaikinas pajudėjo, o kitas dar gulėjo nejudėdamas. Kadangi jai buvo baisu pro ten eiti, namo ėjo kitu keliu, daugiau nieko nematė. Išėjo, kai jau buvo atvykę pareigūnai ir greitoji. Jai žala neapdaryta, tik tiek, kad buvo nejauku ir baisu (1 t., b. l. 89-92).

Objektų apžiūros protokole apžiūrėti ir aprašyti (duomenys neskelbtini) miesto parko vaizdo kameros Nr. 3 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai aprašyti identifikavus asmenis: I. M. vilki tamsius rūbus: kelnes, džemperį, ant nugaros turi kuprinę ir rankose nešasi žybsintį žaislą; Ž. M. vilki tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius su ant priekio šviesia detale ir margus šortus; K. T. vilki tamsios spalvos trumpomis rankovėmis su nugaroje esančiu baltos spalvos užrašu marškinėlius, šviesiai mėlynus šortus ir avi šlepetes. D. U. vilki palaidinę ilgomis rankovėmis, tamsios spalvos liemenę ir šviesiai mėlynos spalvos šortus. E. L. vilki mėlynos spalvos sportinį kostiumą su gobtuvu, ant nugaros - kuprinė. Visi vaizdo kameros įrašai yra be garso. (duomenys neskelbtini) miesto parko vaizdo kamera Nr. 3 filmuoja vieną iš parko laisvalaikio praleidimo zonų, tai yra stalo teniso žaidimo vietą, kurioje stovi stalo teniso stalas, aplinkui jį yra trinkelėmis grysti takai, auga medžiai, vieta apšviesta lauko žibintais. Vaizdo įrašas pavadinimu "D07_20240609003725.mp4" yra 00:49min. trukmės, jame užfiksuoti 2024-06-09 00:37val. parku einantys I. M., Ž. M. ir K. T. Jie praeina pro parko stalo teniso zoną ir nuėję prie medžių sustoja. Vaizdo įrašo tęsinys yra pavadinimu "D07_20240609003858.mp4", 00min.52s. trukmės. Jame užfiksuoti toje pačioje vietoje - prie medžių (matomas žybsintis I. M. žaislas) stovintys I. M., Ž. M. ir K. T. bei pro parką, stalo teniso zoną praeinančių žmonių grupelė. Vaizdo įrašo tęsinys yra pavadinimu "D07_20240609004020.mp4", 6:11 min trukmės, jame užfiksuota 00:40val. prie teniso stalo ateinantys D. U. su K. T., jiems iš paskos ateina E. L., I. M. ir Ž. M.. Jie būdami prie teniso stalo (I. M. užlipusi ant jo) tarpusavyje kalbasi. 00:42val. D. U. su K. T. pasitraukia nuo jų ir nueina toliau (nuo vaizdo kameros), t. y. prie medžių esančio suoliuko. 00:44val. nuo stalo pasitraukia ir prie jų nueina E. L., I. M. ir Ž. M.. 00:45val. įvyksta susistumdymas. E. L. nusiima kuprinę, pasideda ją ant grindinio. Visi asmenys stumdydamiesi pasitraukiau arčiau medžių, kurie užstoja vaizdą ir kas konkrečiai ten vyksta nesimato. Vaizdo įrašo tęsinys yra pavadinimu "D07_20240609004659. mp4", 2:44 min. trukmės, jame užfiksuota 00:47val. K. T. pastumia D. U., D. U. nuo jo bėga (link teniso stalo), K. T. grįžta atgal prie medžių, kurie užstoja vaizdą ir kas ten vyksta nesimato. D. U. taip pat apsisuka ir grįžta atgal. 00:48val. K. T. vėl susistumdo su D. U., prie jų pribėginėja Ž. M. su I. M., o E. L. juos aplenkęs ir pribėgęs prie K. T. iš nugaros, dešinės rankos kumščiu smogia vieną kartą K. T. į dešinę veido sritį. K. T. nuo šio smūgio praranda sąmonę ir krenta veidu ant grindinio. Pribėgęs Ž. M. nustumia E. L. nuo ant grindinio gulinčio K. T., tada D. U. smūgiuoja viso 4 kartus Ž. M. į veido/galvos sritį, tačiau kiek smūgių pasiekia tikslą nesimato, E. L. smūgiuoja kumščiu du kartus Ž. M. į veido/galvos sritį, po antro E. L. smūgio Ž. M. praranda sąmonę ir krenta nugara ant grindinio. E. L. nuo Ž. M. nustumia I. M.. 00:49val. E. L. su D. U. pasišalina iš įvykio vietos. Įvykio metu (smūgių sudavimo metu) pašalinių asmenų užfiksuotų vaizdo įraše nėra (1 t., b. l. 95-101).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) parke. Nurodyta, kad įvykio vietoje ant trinkelių matosi raudonos spalvos 8 centimetrų pločio ir 16 centimetrų ilgio skysčio bala, galimai kraujo. Už 7 metrų kita raudonos spalvos 15 centimetrų pločio ir 23 centimetrų skysčio bala, galimai kraujo (1 t., b. l. 40-47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. T. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone-užausio srityje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir paviršiniai taškiniai odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kaires akies, kairio smilkinio, kaklo dešinio šono-užausio, kaires alkūnės ir dešinio kelio sritis, mažiausiai 5 (penkiais) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 9 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir paviršiniai taškiniai odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su buku neribotu, šiurkščiu paviršiumi. pvz. nugriuvus ant žemės. Poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, muštinė žaizda kaires akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone-užausio srityje tikėtina padaryti sudavus smūgius rankomis. Įtartas viršutinio žandikaulio lūžis nepatvirtintas, kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą nevertinamas (1 t., b. l. 156-159).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo E. L. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiojo K. T., liudytojų Ž. M., I. M., D. U., R. S. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus) nustatyta, kad kaltinamasis E. L. 2024 m. birželio 9 d., apie 00:48 val., (duomenys neskelbtini) miesto centriniame parke, kilus žodiniam konfliktui, pribėgęs iš nugaros prie K. T., tyčia dešinės rankos kumščiu smogė vieną kartą K. T. į dešinę galvos sritį, ko pasėkoje K. T. neteko sąmonės ir nukrito veidu ant grindinio, taip nukentėjusiajam K. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimais kairio smilkinio srityje, poodine kraujosruva kaklo dešiniame šone - užausio srityje, odos nubrozdinimais kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, poodine kraujosruva ir paviršiniais taškiniais odos nubrozdinimais dešinio kelio srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. L. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. L. kumščiu sudavė vieną kartą K. T. į galvą, į kurią konkrečiai vietą neprisimena, po ko K. T. nukrito ant trinkelių ir prarado sąmonę. Nors nukentėjusysis ir apklausti liudytojai Ž. M., I. M., D. U. nurodė gerai neprisimenantys konflikto eigos, tačiau patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu kaltinamasis E. L. ir D. U. sutiko nukentėjusįjį K. T. bei Ž. M. ir I. M. Jie visi kartu bendravo, tačiau bekalbant įvyko susistumdymas, po ko K. T. buvo sužalotas. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuris apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu ir surašytas šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, taip pat patvirtina, kad K. T. susistumdo su D. U., prie jų pribėginėja Ž. M. su I. M., o E. L. juos aplenkęs ir pribėgęs prie K. T. iš nugaros, dešinės rankos kumščiu smogia vieną kartą K. T. į dešinę veido sritį. K. T. nuo šio smūgio praranda sąmonę ir krenta veidu ant grindinio. Aplinkybę, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam K. T. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko išorinėje dalyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone-užausio srityje, odos nubrozdinimai kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir paviršiniai taškiniai odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, dėl ko pagrindinė kritimo priežastis galėjo būti ne suduotas smūgis, o paties nukentėjusiojo girtumas. Sutikti su šiais gynybos argumentais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog E. L. sudavus smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, pastarasis prarado sąmonę ir visu ūgiu didele jėga krito ant kieto grindinio paviršiaus (trinkelių) kaire veido puse. Nustatyti sužalojimai yra išsidėstę kairėje veido pusėje, kas patvirtina vaizdo įraše užfiksuotą sužalojimo mechanizmą. Pažymėtina, kad įvykio vietoje užfiksuota kraujo dėmė yra išsidėsčiusi vienoje vietoje, kas taip pat patvirtina, jog nukritus ant trinkelių kaltinamajam iš žaizdos bėgo kraujas. Minėtos aplinkybės paneigia, kad nukentėjusysis ant grindinio krito dėl neblaivumo. Tarp kaltinamojo E. L. veikos (suduoto smūgio kumščiu nukentėjusiajam į galvą) ir atsiradusių padarinių (nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent kaltinamojo byloje nustatytu laiku, vietoje ir būdu, suduotas smūgis ranka nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, ir lėmė tai, kad K. T. prarado sąmonę ir krito ant grindinio, taip patirdamas sužalojimus ne tik smūgio sudavimo vietoje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, tačiau trauminiai poveikiai nėra tapatūs suduotų smūgių skaičiui. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam krentant ant grindinio, jo kūnas buvo veikiamas atskirų trauminių poveikių kontaktuojant su grindiniu, šie sužalojimai ir buvo užfiksuoti specialisto išvadoje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis E. L. teisme nurodė nematęs, jog K. T. iki jų susitikimo būtų buvęs sužalotas. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs sužalotas kitokiomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248/2013">2K-248/2013</a>, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo E. L. dar iki nusikalstamos veikos padarymo susiformavusios tiesioginės apibrėžtos tyčios nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą. Nustačiusi, kad kaltinamasis E. L. nukentėjusiajam K. T. kumščius trenkė į galvos sritį, atsižvelgiant į suduoto smūgio stiprumą, į tai, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė iš nugaros, teismui nekyla abejonių, jog E. L. suvokė savo veikos pavojingumą bei numatė, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas, todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. L. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. E. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo E. L., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Pats kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad tiksliai neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, galbūt jį nukentėjusysis įžeidė. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes teismas laiko gynybinėmis, siekiant sušvelninti jam teismo skirtiną bausmę. Kaltinamojo gynybinę versiją, kad pats nukentėjusysis išprovokavo jį smurtauti paneigia baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendravimas iki smūgio sudavimo. Matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitinka apie 00:38 val., jie grupėje bendrauja, tuomet E. L. pasideda rankose laikomus butelius, juda link Ž. M. I. M. bando jį sulaikyti, apsikabina. 00:42 val. K. T. kartu su D. U. nueina toliau nuo E. L., Ž. M. ir I. M., tarpusavyje šnekasi, tačiau 00:45 val. E. L. prieina prie nukentėjusiojo. Susistumdymas prasideda, kuomet Ž. M. atstumia E. L.. Matyti, kad I. M. ir K. T. laiko ištiestas renkasi, stengiasi neleisti E. L. ir D. U. prisiartinti prie Ž. M., tačiau E. L. pasideda kuprinę ir artėja link jų. Pažymėtina, kad 00:46 val. K. T., Ž. M. ir I. M. apsisuka ir pradeda tolti nuo E. L. ir D. U., tačiau pastarieji nesiekia išvengti konflikto, o pradeda bėgti link nueinančių asmenų. Byloje nėra nustatytos neginčytinos aplinkybės, kurios leistų teigti, jog būtent nukentėjusysis išprovokavo šį konfliktą, atvirkščiai – iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad konfliktas buvo abipusis, pats kaltinamasis nurodė, kad konflikto metu visi konfliktavo su visais, stumdėsi. Visumoje nukentėjusiojo elgesys nebuvo tokio intensyvumo ir pavojingumo, kad galėjo objektyviai paskatinti kaltinamojo smurtinio pobūdžio reakciją. Neadekvati E. L. reakcija buvo išimtinai paties kaltinamojo pasirinktas netinkamas veikimo modelis, kuriam K. T. veiksmai reikšmingos įtakos neturėjo. Taigi ši kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. L. byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeisdamas jam taikomos probacijos sąlygas, kadangi nustatytu laiku nebuvo namuose. Anksčiau E. L. teistas 5 kartus, tame tarpe ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Anksčiau jam buvo skiriamos viešųjų darbų, arešto bausmės, taip pat bausmės vykdymas atidėtas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį E. L. asmenybės pavojingumą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad E. L. teisiamas šeštą kartą. Nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, padarytos žalos iki šiol neatlygino, sužalotą nukentėjusįjį paliko ir iš įvykio vietos pasišalino. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis konflikto esmės neprisiminė, kad leidžia vertinti, jog konflikto priežastis buvo mažareikšmė. Teigiamai vertintina tai, kad E. L. galiojančių administracinių nuobaudų šiuo metu neturi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nebuvo.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamąjį E. L. charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, anksčiau už smurtinius nusikalstamus teistam E. L., bus įgyvendinta paskyrus jam prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant didesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, skirtina laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. L. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką E. L. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po padarytos nusikalstamos veikos nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. L. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmes iš dalies sudedant, subendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalis 2026 m. sausio 29 d. yra 3 mėnesiai ir 13 dienų laisvės atėmimo (bausmės pabaiga numatyta 2026 m. gegužės 11 d.). Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedama minimali neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai.

V. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 155,73 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 108-120). Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V?1190/1K?335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į tai, šioje baudžiamojoje byloje civiline ieškove pripažinta Kauno teritorinė ligonių kasa keistina jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Dėl kaltinamojo E. L. padarytų sužalojimų nukentėjusysis K. T. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 155,73 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (gydymo paslaugų apskaitos išrašas), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 155,73 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis K. T. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareikštame civiliniame ieškinyje ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. T. nurodė, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra susijusi su patirtu fiziniu skausmu, išgyvenimais bei padarytu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis E. L. nurodė, kad, jo manymu, prašoma priteisti turtinė žala yra per didelė, nukentėjusiajam turėtų būti priteisiama 1000 Eur neturtinė žala.

Teismas pažymi, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2007">2K-420/2007</a>, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-7-41-1073/2024). CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus sveikatai bei gyvybei, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atliktų E. L. veiksmų kilo neigiamos emocijos nukentėjusiajam, jam buvo baisu ir nesaugu, smurtinius veiksmus nukentėjusysis patyrė tamsiu paros metu, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, taigi neabejotinai smurtinis elgesys sukėlė nerimą ir nesaugumo jausmą. E. L. veiksmai sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek ir ilgiau trukusius sveikatos sutrikdymo padarinius, kadangi jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas nuskausminamaisiais, tausojantis rėžimas, nurodyta atlikti žaizdos perrišimus, po 7-10 d. šalinti siūlus. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai veide, jie buvo matomi, dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusysis prarado sąmonę, buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, jam atliekamos procedūros, žaizda susiūta 2 siūlėmis. Kita vertus, nukentėjusysis ligoninėje nebuvo gydomas, po apžiūros paleistas ambulatorinei priežiūrai, duomenų, kad jo sveikatai liko išliekamieji reiškiniai byloje nenustata.

Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331-976/2018">2K-331-976/2018</a>). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismas pažymi, kad naujausioje teismų praktikoje, pavyzdžiui, pripažinus asmenį kaltu dėl smūgio sudavimo į žandikaulio sritį priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTgyLTEwMzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-182-1035/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-182-1035/2025">1A-182-1035/2025</a>); pripažinus asmenį kaltu dėl smūgio sudavimo į galvos sritį mažamečiui ir atleidus dėl mažareikšmiškumo priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzQxLTkzMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-341-932/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-341-932/2025">1A-341-932/2025</a>); pripažinus asmenį kaltu už tai, kad rankomis nukentėjusiąją pastūmė į virtuvės spintelę, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrate, paviršinį odos įbrėžimą kairės plaštakos pirmo nago guolio srityje priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjM5LTQ5My8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-239-493/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-239-493/2025">1A-239-493/2025</a>), pripažinus asmenį kaltu už tai, kad šis paėmęs molinį vazoną, jį metė į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam muštines - pjautines žaizdas dešiniame antakyje, kaktoje, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinio antakio-akies voko išoriniame gale, skruostuose, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTIwLTU1Ny8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-120-557/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-120-557/2025">1A-120-557/2025</a>); pripažinus asmenį kaltu už tai, kad kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į veido sritį, į dešinę plaštaką, vandens žarna, kuria aukšto slėgio srove teka karštas vanduo, purškė į akis bei vieną kartą žarnos metaliniu antgaliu smogė į nosį, po to, pastūmė, nukritus ant žemės sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas: galvą, nugarą, dešinį šoną, kairę koją, kairį petį, šiais tyčiniais veiksmais ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, akių vokuose, nugaroje, dešinėje rankoje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, priteista 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2025 m. gegužės 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjIzLTkwOC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-223-908/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-223-908/2025">1A-223-908/2025</a>).

Įvertinęs visas reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo amžių, darbingumą, finansinę padėtį (nurodė dirbantis, gaunantis pastovias pajamas), paties kaltininko nurodytą, jo manymu, tinkamą neturtinės žalos dydžio sumą, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašaus pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo K. T. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo 1500 Eur sumai. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

VI. Kiti klausimai

Kardomosios priemonės kaltinamajam E. L. nebuvo skirtos, jos neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis E. L. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. L. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, E. L. pripažinti recidyvistu.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš E. L. 155,73 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 73 ct) nukentėjusiojo K. T. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiojo K. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti K. T. naudai iš E. L. 1500 Eur (vieno tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską (1 vnt.), kuris saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Agneta Bulakė