Dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-199/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.5; 37 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Nijolei Radevič,

vertėjaujant Akvilei Lapėnaitei,

dalyvaujant: ieškovo UAB „Arisanda“ direktoriui Arvydui Petruliui, ieškovo advokatui Zigmui Pečiuliui, atsakovo UAB „2B Pack“ direktoriui Bonšo Boi (Bønsø Bøje), atsakovo advokatei Linai Darulienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „2B Pack“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Arisanda“ ieškinį atsakovui UAB „2B Pack“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo UAB „CBUR“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2004 m. kovo 24 d. atsakovas UAB,,2B Pack“ (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB,,CBUR“ (generalinis rangovas) sudarė rangos sutartį dėl užsakovui priklausančio pramoninio pastato renovacijos darbų. 2004 m. balandžio 14 d. trečiasis asmuo UAB,,CBUR“ (generalinis rangovas) ir ieškovas UAB,,Arisanda“ (subrangovas) sudarė subrangos rangos sutartį, kuria (ieškovas) subrangovas įsipareigojo atlikti santechnikos, elektros ir bendrus statybos darbus rekonstruojamose atsakovo (užsakovo) patalpose. Generalinis rangovas UAB,,CBUR“ nesumokėjo subrangovui už darbus, motyvuodamas tuo, kad su juo neatsiskaito užsakovas UAB,,2B Pack“. Užsakovas UAB,,2B Pack“ ir generalinis rangovas UAB,,CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi nutraukė 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį ir susitarė, kad galutinė užsakovo skola pagal nutraukiamą rangos sutartį yra 266 680 Danijos kronų (123 819,52 Lt), taip pat nurodė, jog yra atskleisti nebaigti UAB,,CBUR“ ir UAB,,Arisanda“ atsiskaitymai, todėl dalis pinigų iš 266 680 Danijos kronų, pervestų atsakovo į Danijos advokatų kontoros sąskaitą, užsakovo skiriama sumokėti subrangovui už atliktus darbus. Ieškovas nurodė, kad jam sumokėta už atliktus darbus 100 000 Lt, tačiau liko nesumokėta 230 544,24 Lt. Trečiasis asmuo UAB „CBUR“ ir ieškovas „Arisanda“ 2005 m. gegužės 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo (generalinis rangovas) perdavė ieškovui (subrangovui) teisę tiesiogiai reikalauti iš atsakovo (užsakovo) 230 544,24 Lt, tačiau nesutiko mokėti reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos, teigdamas, kad yra atsiskaitęs su generaliniu rangovu. Ieškovas UAB „Arisanda“ 2005 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „2B Pack“ 230 544,24 Lt skolos, 25 176,06 Lt delspinigių ir 13 832,64 Lt palūkanų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį visiškai patenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB,,Arisanda“ (subrangovas) pateikė teismui įrodymus, jog atliko visus darbus, kuriuos privalėjo atlikti pagal subrangos sutartį, o trečiasis asmuo UAB,,CBUR“ (generalinis rangovas) pripažino, kad jis neatsiskaitė su ieškovu dėl to, kad jam nesumokėjo užsakovas UAB,,2B Pack“. Trečiasis asmuo ir ieškovas 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę tiesiogiai reikalauti atsakovo atsiskaityti už atliktus jo pastato rangos darbus. Teismo nuomone, atsakovo ir trečiojo asmens 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartis, kuria nutraukta 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartis, susijusi su ieškovu tik dėl to, kad šioje sutartyje nurodyta, jog atsakovas perveda advokatų kontorai 100 000 Lt atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje nurodė apie nebaigtus atsiskaitymus su ieškovu, tai reiškia, kad sutarties šalys žinojo apie papildomus trečiojo asmens įsipareigojimus ieškovui. UAB,,CBUR“ vadovas patvirtino, kad nevisiškai atsiskaityta su ieškovu kaip subrangovu. Teismas konstatavo, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2004 m. rugpjūčio 8 d. sutartis reiškia tik dalinį atsiskaitymą su ieškovu, o ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytoje reikalavimo perleidimo sutartyje užfiksuota 230 544,24 Lt skolos suma, ir apie šią sutartį atsakovas žinojo. Trečiojo asmens (kreditoriaus) ir ieškovo (naujojo kreditoriaus) pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis neprieštaravo CK 6.101 ir 6.102 straipsnių nuostatoms, atsakovas jos neginčijo, taigi ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl likusios skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Ieškovo ir trečiojo asmens statybos rangos sutartyje nustatyti 0,06 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtų darbų kainos (Sutarties 9.1 punktas), reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta 230 544,24 Lt atsakovo skola, taigi nuo šios sumos turėjo būti mokami delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, apskaičiuota 25 176,06 Lt delspinigių suma nėra aiškiai per didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), prievolė iki šiol neįvykdyta. Be to, ieškovas, pasirašęs su trečiuoju asmeniu reikalavimo perleidimo sutartį dėl atsakovo nesumokėtos skolos, įgijo teisę reikalauti įstatyminių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas nusprendė, kad nurodytų palūkanų ieškovas gali reikalauti nuo 2004 m. rugpjūčio mėn., kai trečiasis asmuo ir atsakovas nutraukė rangos sutartį; dėl to, kad šalys yra verslininkės, priteistina metinė palūkanų norma yra 6 proc., taigi ieškovui priteistina palūkanų suma yra 13 832,64 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovas UAB „Arisanda“ (subrangovas) ir trečiasis asmuo UAB „CBUR“ (generalinis rangovas) 2004 m. balandžio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti santechnikos, elektros ir bendrus statybos darbus; šių darbų užsakovas buvo atsakovas UAB „2B Pack“, kuris pagal 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį su trečiuoju asmeniu įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 2 700 000 Danijos kronų be mokesčių. UAB „Arisanda“ atliko 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartyje nurodytus darbus ir pridavė juos generaliniam rangovui UAB „CBUR“, tačiau šis neatsiskaitė už darbus su ieškovu, nes atsakovas, t. y. šių darbų užsakovas, nesumokėjo trečiajam asmeniui, t. y. generaliniam rangovui. Trečiasis asmuo ir ieškovas 2005 m. gegužės 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę tiesiogiai reikalauti atsakovo atsiskaityti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimus kildina ne tik iš UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ 2004 m. kovo 24 d. rangos sutarties, bet ir iš kitų sutarčių, tarp jų – 2005 m. gegužės 31 d. UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ reikalavimo perleidimo sutarties, kuriose nenustatyta išimčių dėl šalių ginčų teismingumo, todėl apelianto teiginys, jog nagrinėjama byla teisminga Danijos teismams, nepagrįstas. Kolegija nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu už darbus ir, sumokėjęs pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį 266 680 Danijos kronų, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atsiskaityta už visus atliktus darbus. Ieškovo ir trečiojo asmens 2005 m. birželio 13 d. pasirašytoje reikalavimo perleidimo sutartyje užfiksuota 230 544,24 Lt atsakovo skola. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja, kurios įmonė 2004 m. tvarkė UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ apskaitą, nurodė, kad pagal dokumentus buvo UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ skolų, o UAB „CBUR“ ir UAB „2B Pack“ skolų nebuvo. Tačiau pagal CPK 177 straipsnio 4 dalį aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Įsiskolinimo įmonei sumokėjimas gali būti įrodomas tik atitinkamais finansiniais dokumentais – kasos pajamų orderiais, jeigu pinigai mokami į įmonės kasą, arba bankinių pavedimų nuorašais, jeigu atsiskaitoma per banką. Atsakovo atsiskaitymo faktui įrodyti negalima remtis liudytojos parodymais. Kolegijos nuomone, atsakovo pateiktas sąskaitos užsienio banke išrašas nėra tinkamas įrodymas, nes iš jo neaišku, už ką buvo mokėta - galėjo būti mokama ir ne pagal rangos sutartį. Atsakovo sumokėtos 100 000 Lt sumos nepakako atsiskaityti su ieškovu, nes darbų atlikta už 425 985 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „2B Pack“ visiškai atsikaitė su UAB „CBUR“; dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė už atliktus darbus su UAB „CBUR“, ši turėjo teisę perleisti UAB „Arisanda“ reikalavimą dėl 230 544,24 Lt skolos; atsakovas žinojo apie šią sutartį ir jos neginčijo; ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis neprieštarauja CK 6.101 ir 6.102 straipsnių nuostatoms. Ieškovas, įgijęs teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, turi teisę reikalauti priteisti palūkanas ir delspinigius, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 25 176,06 Lt delspinigių už 6 mėn., taip pat 13 832,64 Lt įstatyminių palūkanų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „2B Pack“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 788 straipsnio ir nepaliko ieškinio nenagrinėto, nors byla neteisminga Lietuvos teismams (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). 2004 m. kovo 24 d. atsakovo ir trečiojo asmens rangos sutartyje nustatyta, kad šalių ginčai bus nagrinėjami Danijos Viborg By mieste, taigi ginčus, kilsiančius iš rangos sutarties, šios sutarties šalys susitarė nagrinėti ne Lietuvos teismuose. Tiek nurodyta rangos sutartis, tiek 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartis dėl rangos sutarties nutraukimo sudarytos Danijoje, pagal Danijos įstatymus ir danų kalba, nes tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens akcininkai yra Danijos piliečiai. Jeigu ieškovas pagal reikalavimo perleidimo sutartį perėmė trečiojo asmens reikalavimą atsakovui pagal šių rangos sutartį, tai jam perėjo ir pareiga ginčus dėl tokio reikalavimo spręsti pagal rangos sutarties nuostatas Danijoje. Jeigu UAB „Arisanda“ perimant reikalavimą pagal cesijos sutartį būtų pakeistas pradinio kreditoriaus ir skolininko susitarimas dėl teismingumo, tai pažeistų atsakovo, kaip skolininko, teises (CK 6.101 straipsnis). Perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir tokio reikalavimo įvykdymo sąlygos, tarp jų ir susitarimas dėl ginčų, kilsiančių dėl tokio reikalavimo, teismingumo (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Tai, kad, perėmus teises ir pareigas pagal sutartį, perimamas ir susitarimas dėl bylos teismingumo, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2006).

2. Teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodymų pakankamumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004), ir dėl to nepagrįstai nustatė atsakovo neatsiskaitymo faktą, nors tokiam faktui nustatyti nepakanka įrodymų. Pagal teismo ištirtus įrodymus joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs fakto, kad UAB „2B Pack“ skola UAB „Arisanda“ yra 230 544,42 Lt. 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje dėl rangos sutarties nutraukimo, kuri savo esme yra šalių taikos sutartis, UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ nustatė, kad galutinė UAB „2B Pack“ skola pagal rangos sutartį yra 266 680 Danijos kronų (123 819,52 Lt); teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad UAB „2B Pack“ sumokėjo UAB „CBUR“ 100 000 Lt pagal 2004 m. rugpjūčio 3 d. (taikos) sutartį; teismo apklausta liudytoja, kurios įmonė 2004 m. tvarkė abiejų nurodytų bendrovių apskaitą, nurodė, kad pagal jos turėtus dokumentus buvo UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ skolų, tačiau UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ skolų nebuvo; UAB „2B Pack“ pateikė teismui Danijos banko, į kurį buvo perversti pinigai UAB „CBUR“ pagal rangos sutartį, sąskaitos išrašus, patvirtinančius UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ atsiskaitymus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad UAB „CBUR“ išrašyta UAB „2B Pack“ sąskaita-faktūra neapmokėta, nors byloje yra įrodymų, patvirtinančių šios apmokėjimą: 2004 m. balandžio 6 d. banko pavedimo 75 000 Danijos kronų ir 2004 m. liepos 10 d. banko pavedimo 688 402,30 Danijos kronų nuorašai. Kai yra tokios aplinkybės, teismo išvada, kad kasatoriaus skola yra 230 544,24 Lt, nepagrįsta, nes pagal išvardytus įrodymus kasatorius gali būti skolingas tik 23 819,52 Lt, t. y. taikos sutartimi nustatytos 123 819,52 Lt skolos ir 100 000 Lt sumokėtos UAB „CBUR“ sumos skirtumą.

3. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 177 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, nes nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų parodymais atsakovo atsiskaitymo pagal rangos sutartį faktui įrodyti, nors tai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-840/2001; 2005 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2005, kt.).

4. Teismai neteisingai taikė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą tikėtinumo taisyklę ir nepagrįstai nustatė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas neatsiskaitė, nors pagal byloje surinktus įrodymus labiau tikėtina, kad atsakovas visiškai atsiskaitė.

5. Teismai netaikė CK 6.102 straipsnio 1 dalies, pagal kurią draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, nes leido perleisti reikalavimą, kurio nėra, be to, įpareigojo šį reikalavimą priverstinai vykdyti. Be to, teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus dėl reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimo perleidimo UAB „Arisanda“ sutartis yra galiojanti visa apimtimi ir ši turi teisę reikalauti iš UAB „2B Pack“ 230 544,24 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Arisanda“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismas nepažeidė CPK 788 straipsnio, nes bylos teismingumo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuria ši byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2006, nepagrįsta, nes nurodytoje byloje teismingumo klausimas išspręstas pagal Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, CPK 1 straipsnio 3 dalios, 29, 32, 780-783, 788 straipsnių nuostatas ir ginčo šalių 1994 m. sausio 17 d. metalo gaminių tiekimo sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą dėl teismingumo, tačiau nebuvo spręsta dėl bylos teismingumo, kai perleidžiamas reikalavimas pagal sutartį ir įvyksta teisių bei pareigų perėmimas. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimus kildina ne tik iš atsakovo ir trečiojo asmens rangos sutarties, bet ir iš subrangos bei reikalavimų perleidimo sutarčių, kuriose nėra susitarimų dėl teritorinio teismingumo. Dėl to ieškovui neprivalomas atsakovo įvardytas susitarimas dėl teismingumo. Bylos nagrinėjimas Lietuvos teismuose nepažeidžia atsakovo teisių, nes šis yra Lietuvos juridinis asmuo, turintis buveinę ir vykdantis veiklą Lietuvoje.

2. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, nurodyta, kad teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai kasatorius įrodo, jog nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo, ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad trečiasis asmuo gavo pinigus, kurių sumokėjimą įrodinėjo atsakovas. Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo parodymais atsakovo atsiskaitymo pagal rangos sutartį faktui įrodyti, nes šį faktą privalėjo įrodyti banko ar kasos dokumentais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimą trečiajam asmeniui. Piniginių prievolių įvykdymo įrodinėjimas liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Teismas įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, tarp jų ir taikos sutartis, atsakovo pateiktus įmokų dokumentus, todėl nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų.

3. Kasatoriaus argumentai dėl CK 6.102 straipsnio 1 dalies pažeidimo nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, konstatavo, kad UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ rangos sutartis nutraukta 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi, iš kurios turinio matyti, jog su subrangovu atsiskaityta tik iš dalies, ir tai patvirtina šios sutarties tekstas apie užsakovo nebaigtus tiesioginius atsiskaitymus su subrangovu. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo reikalavimo perleidimo sutartyje įvardytos sumos, būtina nustatyti, kiek reikalavimo perleidimo sutarties momentu užsakovas buvo skolingas generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui). Taigi teismas turėjo ištirti ir įvertinti ne tik 2004 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl užsakovo ir rangovo atsiskaitymo, tačiau ir 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį, su ja susijusius dokumentus apie subrangovo atliktus darbus ir kaip su juo buvo atsiskaityta pagal šią sutartį. Teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu, taigi šis turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę ieškovui ir šios perleidimas atitiko CK 6.102 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4. Teismas nepažeidė CK 6.198 straipsnio 1 dalies. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Ginčo atveju atsakovo pareiga sumokėti skolą kyla ne iš reikalavimo perleidimo sutarties, bet iš atsakovo sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu. Reikalavimo perleidimo sutartis ir kreditoriaus pasikeitimas niekaip nelemia atsakovo teisių ir pareigų, susijusių su skola.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės klausimai, susiję su reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi, kuri yra ieškovo reikalavimų atsakovui (kasatoriui) nagrinėjamoje byloje pagrindas.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys). Kita vertus, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Be to, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties.

CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodytas įstatymo reikalavimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).

Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (CK 6.105 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė gali negalioti dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, dėl to, kad perleista reikalavimo teisė jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, ir pan. Tokiais atvejais naujasis kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti cesijos sutartį negaliojančia ir kad pradinis kreditorius atlygintų nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje naujasis kreditorius (cesionierius) – ieškovas UAB „Arisanda“ –kreipėsi į teismą, siekdamas įgyvendinti reikalavimo teisę, grindžiamą 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartimi, pagal kurią pradinis kreditorius (cedentas) – trečiasis asmuo UAB „CBUR“ –perdavė neatlygintinai jam teisę reikalauti iš skolininko – atsakovo UAB „2B Pack“ – 230 544,24 Lt skolos, atsiradusios iš 2004 m. kovo 24 d. rangos sutarties, sudarytos skolininko (užsakovo) ir pradinio kreditoriaus (rangovo), kurioje nurodytiems darbams atlikti šis buvo pasitelkęs subrangovą, kuris šiuo atveju yra ir naujasis kreditorius (cesionierius).

Bylą nagrinėję teismai patenkino ieškovo (naujojo kreditoriaus) ieškinį ir priteisė iš atsakovo (skolininko) 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje įvardytą 230 544,24 Lt skolos sumą, taip pat 13 832,64 Lt palūkanų ir 25 176,06 Lt delspinigių.

Dėl šalių ginčo teismingumo

Kasaciniame skunde atsakovas UAB „2B Pack“ pirmiausia kelia šalių ginčo teismingumo klausimą, teigdamas, kad naujajam kreditoriui, t. y. ieškovui, perėmusiam reikalavimo teisę pagal pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį, galioja pradinio kreditoriaus bei atsakovo sudarytas prorogacinis susitarimas dėl ginčų, kilsiančių iš šios rangos sutarties, nagrinėjimo Danijos Viborg By mieste, todėl šis ginčas neteismingas Lietuvos teismams (CPK 788 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių iš šios sutarties kylančių ginčų teismingumą (CK 6.101 straipsni 1 dalis).

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos teismai pažeidė sutartinio teritorinio teismingumo taisykles ir išnagrinėjo jiems neteismingą bylą. Teismas atsižvelgia į komercinės veiklos subjektų susitarimus dėl ginčų, kylančių iš sutartinių santykių, nagrinėjimo ne Lietuvos teismuose tik tuo atveju, kai yra suinteresuotos šalies prašymas, kuris gali būti paduodamas ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 788 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pateikęs tokį prašymą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Bylos duomenimis, šalių ginčo teismingumo klausimą atsakovas iškėlė tik apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo (T. 2, b. l. 71-72). Pažymėtina, kad kai ieškovas (naujasis kreditorius), remdamasis 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pareiškė ieškinį atsakovui (skolininkui) dėl atsiskaitymo pagal jo ir trečiojo asmens (pradinio kreditoriaus) rangos sutartį, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl jų nepagrįstumo, nes yra sudaręs su pradiniu kreditoriumi taikos sutartį bei atsiskaitęs su juo, ir nesirėmė tuo, kad šis ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teisme, nes šiam neteismingas (T. 1, b. l. 201-205). Atsakovas atvyko į teismo posėdį ir dalyvavo nagrinėjant bylą (T. 2, b. l. 1-2, 10-11, 53-58). Atsakovo veiksmai, kai šis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo nesutikimo su ieškinio reikalavimų esme argumentus, atvyko į teismo posėdį ir neprieštaravo dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos teisme, reiškia jo sutikimą pakeisti prorogaciniu susitarimu su pradiniu kreditoriumi nustatytą teismingumą ir sutikimą, kad bylą nagrinėtų ieškovo pasirinktas teismas. Dėl to Lietuvos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti spręsti šalių ginčą ir palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą (CPK 788 straipsnis). Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2006, nes, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į kasacinį skundą, ši kasacinio teismo nutartis priimta byloje, kurios ratio decidendi visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl nurodytų motyvų kasacinio skundo argumentai dėl CPK 788 straipsnio atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais dėl to, kad teismai, tenkindami ieškovo UAB „Arisanda“ reikalavimą, grindžiamą su trečiuoju asmeniu UAB „CBUR“ sudaryta 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartimi, iš esmės pažeidė reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančias teisės normas.

Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003, kt.).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė, kuri nurodyta kaip 2005 m. gegužės 31 d. UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ cesijos sutarties dalykas, kildinama iš 2004 m. kovo 24 d. rangos sutarties, sudarytos užsakovo UAB „2B Pack“ ir rangovo UAB „CBUR“. Cedentas UAB „CBUR“ nusprendė perleisti reikalavimo teisę cesionieriui UAB „Arisanda“ dėl to, kad neatsiskaitė su juo už šio pagal 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį, sudarytą generalinio rangovo UAB „CBUR“ ir subrangovo UAB „Arisanda“, atliktus užsakovo UAB „2B Pack“ pastato rekonstrukcijos darbus. Taigi reikalavimo perleidimo pagrindas – pradinį kreditorių (cedentą) ir naująjį kreditorių (cesionierių) siejantys subrangos teisiniai santykiai pagal 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį. Šioje byloje, sprendžiant dėl ieškovo – naujojo kreditoriaus reikalavimų, grindžiamų jo ir trečiojo asmens – pradinio kreditoriaus 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo, reikia įvertinti trijų nurodytų, taip pat neatskiriamai su jais susijusių, sandorių pagrindu atsiradusias prievoles.

Visų pirma reikia nustatyti, ar skolininkas (užsakovas) UAB „2B Pack“ buvo skolingas, o jeigu buvo – tai kokio dydžio sumą pradiniam kreditoriui (generaliniam rangovui) UAB „CBUR“ būtent 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutarties sudarymo metu, nes cedentas UAB „CBUR“ galėjo perleisti reikalavimo teisę, jeigu jis tokią teisę turėjo, be to, būtent tokios apimties, kokia buvo cesijos sutarties sudarymo metu.

Byloje nustatyta, kad UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartis, iš kurios kildinama cesijos sutarties dalyku esanti reikalavimo teisė, buvo nutraukta jos šalių 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi, ir šios sutarties 1 punkte šalys nustatė, kad UAB „2B Pack“, visiškai ir galutinai apmokėdama UAB „CBUR“ už darbus, turi sumokėti, įskaitant Lietuvos mokesčius, iš viso – 266 680 Danijos kronų (123 819,52 Lt) (T. 1, b. l. 22, 25). Pažymėtina, kad UAB „2B Pack“ advokatai 2005 m. vasario 4 d. raštu pranešė UAB „Arisanda“, kad užsakovas ir generalinis rangovas nutraukė 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį ir 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje užfiksavo skolos, kurią UAB „2B Pack“ turi sumokėti UAB „CBUR“, dydį, taip pat nurodė, jog atsiskaityti reikalingos lėšos deponuotos nurodyto advokato sąskaitoje, ir šios bus išmokėtos, kai UAB „CBUR“ pateiks dokumentus apie savo skolos UAB „Arisanda“ dydį (T. 1, b. l. 94-95).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje dėl 2004 m. kovo 24 d. rangos sutarties nutraukimo užsakovas UAB „2B Pack“ ir generalinis rangovas „CBUR“ nustatė užsakovo skolos pagal šalių 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį dydį, kartu ir generalinio rangovo reikalavimo teisės apimtį – 226 680 Danijos kronų (123 819,52 Lt). Nurodyta sutartis nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, taigi yra galiojanti bei privaloma (CK 6.189 straipsnis), ir būtent joje nustatyto dydžio reikalavimo teisę turėjo UAB „CBUR“ pagal 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį, iš kurios kildinama 2005 m. gegužės 31 d. UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ sudarytos cesijos sutarties dalyku esanti reikalavimo teisė.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindo, t. y. UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutarties, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal subrangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas už užsakovo prievolių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą subrangovui atsako generalinis rangovas (CK 6.650 straipsnio 3 dalis); užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kita nenustatyta įstatymo ar sutarties (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Nei UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartyje, nei UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartyje nenustatyta šalių atsiskaitymo pagal jų sutartis išimčių. Pagal 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartį, sudarytą šalių, kurios nurodytuose rangos teisiniuose santykiuose yra generalinis rangovas (UAB „CBUR“) ir subrangovas (UAB „Arisanda“), subrangovas faktiškai įgijo teisę reikalauti atsiskaitymo iš užsakovo UAB „2B Pack“, kurio pastato rangos darbams atlikti jį buvo pasitelkęs generalinis rangovas. Tačiau nurodyta cesijos sutartis negali būti vertinama taip, kad cesionierius, kuris ginčo šalių rangos teisiniuose santykiuose yra subrangovas, įgijo teisę tiesiogiai reikalauti iš skolininko, kuris rangos teisiniuose santykiuose yra užsakovas, atsiskaitymo už visus užsakovo pastato rangos darbus, kuriuos cesionierius, kaip subrangovas, atliko pagal jo ir cedento, kaip generalinio rangovo, 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį. UAB „Arisanda“ reikalavimo teisė pagal 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartį ribojama užsakovo ir generalinio rangovo sutartinių santykių. Taigi subrangovas, perimdamas generalinio rangovo reikalavimo teisę užsakovui pagal 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartį, galėjo perimti šią teisę tokios apimties, kokio dydžio įsipareigojimą užsakovas turėjo generaliniam rangovui nurodytos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu.

Reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo – skolininkas turi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d. užsakovas UAB „2B Pack“ ir rangovas UAB „CBUR“ nutraukė jų 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį ir nustatė, kad užsakovo skola generaliniam rangovui pagal jų rangos sutartį – 226 680 Danijos kronų (123 819,52 Lt). Minėta ir tai, kad kol ši sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, ji yra galiojanti ir privaloma (CK 6.189 straipsnis). Nurodyta sutartis sudaryta iki 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo. Kai naujasis kreditorius UAB „Arisanda“, remdamasis 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pareiškė skolininkui UAB „2B Pack“ reikalavimą sumokėti 230 544,24 Lt, šis galėjo reikšti prieštaravimus dėl skolos dydžio, grįsdamas šiuos jo ir pradinio kreditoriaus UAB „CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje dėl rangos sutarties nutraukimo įtvirtintu susitarimu, t. y. tuo, kad jo skola pagal 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį yra 123 819,52 Lt. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog generalinis rangovas perleido subrangovui savo reikalavimo teisę pagal jo ir užsakovo 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį, nereiškia, kad generalinis rangovas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal jo ir subrangovo 2004 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį dėl šios sąlygų sumokėti subrangovui už šio atliktus užsakovo pastato rekonstrukcijos darbus nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes, minėta, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, atsiskaityti su subrangovu yra generalinio rangovo, o ne už užsakovo pareiga, be to, generalinis rangovas atsako subrangovui už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl cesijos sandorio, t. y. 2005 m. gegužės 31 d. UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ reikalavimo perleidimo sutarties, teisėjų kolegija pažymi, kad šios sutarties 2 punkte nurodyta, jog kreditorius (t. y. UAB „CBUR“) pripažįsta ir konstatuoja, kad skolininko (t. y. UAB „2B Pack“) skola kreditoriui pagal pagrindinę sutartį (t. y. 2004 m. kovo 24 d. UAB „2B Pack“ ir UAB „CBUR“ rangos sutartį) yra 230 544,24 Lt, o 4 punkte pripažinta, kad skolininkas yra pervedęs kreditoriaus advokatams Danijoje 123 819,52 Lt (t. y. sumą, kuri užfiksuota užsakovo ir generalinio rangovo 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje, nutraukiant 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį). Be to, UAB „CBUR“ ir UAB „Arisanda“ susitarė, kaip pasiskirstys 123 819,52 Lt sumą: 100 000 Lt pervesti per septynias dienas nuo šios sutarties sudarymo dienos į UAB „Arisanda“ sąskaitą, o 23 819,52 Lt palikti disponuoti UAB „CBUR“. Tokios 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad reikalavimo perleidimo metu skolininkas (užsakovas) buvo sumokėjęs pradiniam kreditoriui (generaliniam rangovui) 123 819,24 Lt skolą pagal jų 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį, iš kurios kildinama perleidžiama reikalavimo teisė, ir UAB „CBUR“ bei UAB „Arisanda“ susitarė dėl nurodytos sumos paskirstymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovui UAB „Arisanda“ sumokėta 100 000 Lt, nurodytų šalių reikalavimo perleidimo sutartyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkte įtvirtinta sąlyga leidžia daryti išvadą, jog reikalavimo perleidimo metu skolininkas (užsakovas) buvo atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi (generaliniu rangovu) ir sumokėjęs šiam 123 819,52 Lt skolą pagal jų 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį, iš kurios kildinama perleidžiama reikalavimo teisė, nes būtent tokio dydžio skola buvo nustatyta šalių 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje, nutraukiant nurodytą rangos sutartį. Taigi 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius ne tik neturėjo Sutarties 2 punkte įvardyto dydžio (230 544,24 Lt) reikalavimo teisės, bet ir teisės reikalauti 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje su skolininku nustatytos šio skolos pagal 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį (123 819,52 Lt), nes skolininkas jau buvo su juo atsiskaitęs. Tai reiškia, kad 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartimi pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę, kurios jis neturėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Nagrinėjamu atveju tas faktas, kad 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu skolininkas jau buvo atsiskaitęs su kreditoriumi, reiškia, kad cesionierius jau neturėjo reikalavimo teisės į skolininką. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet). Tai, kad pradinis kreditorius UAB „CBUR“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Arisanda“ reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais dėl reikalavimo perleidimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo, konstatuoja, kad pagal byloje žemesniųjų instancijų teismų nustatytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, jog 2005 m. gegužės 31 d. sutarties dalis, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „CBUR“ perleido ieškovui UAB „Arisanda“ teisę reikalauti iš UAB „2B Pack“ 230 544,24 Lt, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis).

Dėl negaliojančios reikalavimo teisės perleidimo teisinių padarinių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris (jo dalis), kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002; 2005 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005; 2005 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008, ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje žemesniųjų instancijų teismų nustatytas aplinkybes ieškovas UAB „Arisanda“ savo reikalavimus atsakovui UAB „2B Pack“ grindžia cesijos pagrindu gauta reikalavimo teise, kurios ją perleidęs trečiasis asmuo UAB „CBUR“ neturėjo, todėl teismai, vadovaudamiesi CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, privalėjo ex officio pripažinti 2005 m. gegužės 31 d. sutarties dalį dėl 230 544,24 Lt reikalavimo teisės perleidimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Niekinio reikalavimo teisės perleidimo pagrindu ieškovas negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo 2005 m. gegužės 31 d. sutarties 2 punkte įvardytos 230 544,24 Lt sumos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pripažinus 2005 m. gegužės 31 d. sutarties dalį dėl teisės reikalauti iš UAB „2B Pack“ 230 544,24 Lt perleidimo niekine ir negaliojančia, kita sutarties dalis, be kita ko, ir nustatanti pradinio kreditoriaus atsakomybę už perleidžiamo reikalavimo negaliojimą, taip pat skolininko UAB „2B Pack“ sumokėtų UAB „CBUR“ 123 819,52 Lt paskirstymą UAB „Arisanda“ ir UAB „CBUR“, lieka galioti, nes nurodytos sutarties nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.96 straipsnis). Tokios sutarties sąlygos gali būti pripažintos negaliojančiomis tik sutarties šalims jas nuginčijus bendraisiais pagrindais. Pažymėtina, kad pagal 2005 m. gegužės 31 d. sutarties 7 punktą pradinis kreditorius UAB „CBUR patvirtino ir garantavo, kad šia sutartimi perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas skolininkui UAB „2B Pack“, bei įsipareigojo atlyginti naujajam kreditoriui UAB „Arisanda“ žalą ir nuostolius, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu šis kreditoriaus patvirtinimas būtų klaidingas (T. 1, b. l. 97).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su fakto, atsiskaitė atsakovas (užsakovas) UAB „2B Pack“ už visus atliktus rangos darbus ar ne, įrodinėjimu, nes šie argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje kilusiam ginčui dėl ieškovo reikalavimo teisės, grindžiamos 2005 m. gegužės 31 d. cesijos sutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo išspręsti. Šiam ginčui reikšminga tik tai, sumokėjo ar ne atsakovas UAB „2B Pack“ (užsakovas) jo ir trečiojo asmens UAB „CBUR“ (generalinio rangovo) 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje dėl 2004 m. kovo 24 d. rangos sutarties nutraukimo šalių nustatytą užsakovo skolą už rangos darbus – 266 680 Danijos kronų (123 819,52 Lt). Bylą nagrinėję teismai nustatė, be to, 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties 4 punkte, kuris, minėta, lieka galioti, nurodyta, kad skolininkas pervedė UAB „CBUR“ 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartyje įvardytą 123 819,52 Lt skolos sumą, ir ieškovui UAB „Arisanda“ sumokėta 100 000 Lt, o likę 23 819,52 Lt yra UAB „CBUR“ dispozicijoje. Konstatavus, kad pagal 2004 m. kovo 24 d. rangos sutartį ir 2004 m. rugpjūčio 3 d. sutartį dėl nurodytos rangos sutarties nutraukimo generalinis rangovas UAB „CBUR“ turėjo teisę reikalauti iš užsakovo UAB „2B Pack“ 123 819,52 Lt, ir nustačius, jog šią sumą užsakovas sumokėjo generaliniam rangovui iki 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, ieškovo UAB „Arisanda“ ieškinio reikalavimai, grindžiami 2005 m. gegužės 31 d. sutartimi dėl 230 544,24 Lt reikalavimo teisės perleidimo, negalėjo būti patenkinti dėl niekinio perleistos reikalavimo teisės pobūdžio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perleidimą, ir tai lėmė neteisėto sprendimo byloje priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to teismų sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal žemesniųjų instancijų teismų nustatytus bylos faktus kasacinis teismas gali pats ištaisyti įvardytus materialiosios teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis). Konstatavus, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia 2005 m. gegužės 31 d. sutartyje nurodyta reikalavimo teise, kuri yra niekinė, žemesniųjų instancijų teismų sprendimas ir nutartis, kuriais patenkintas ieškinys, panaikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį. Priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Arisanda“ ieškinį atsakovui UAB „2B Pack“ atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Sigita Rudėnaitė