V. B. pagal BK 300 str. 2 d., 183 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-249/ 2008

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.9. (S)

2008 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsniu subendrinus paskirtąsias bausmes, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteistas 595-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai, esančiai Lelevelio g. 4 Vilniuje, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas – 92 100 Lt.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis pakeistas. V. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 300 straipsnio 2 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir byla šioje dalyje nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis dėl 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymo,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo. V. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nekeista. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. B. neatliktoji 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu penktadaliu. Priteista iš V. B. 3000 Lt likviduojamai 595-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

V. B. nuteistas už tai, kad tyčia suklastojo dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, tai yra, būdamas 595-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos, į. k. duomenys neskelbtini, 1997-10-28 įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento Rejestro tarnyboje, pirmininkas, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, suklaidindamas P. A. ir minėtos Gyvenamųjų namų statybos bendrijos vyr. finansininkę A. D., įrašė į 2001-02-19 kasos išlaidų kvitą (orderį) Nr.18 fiktyviai sudarytos 2000-11-21 rangos sutarties su P. A. neatitinkančius tikrovės duomenis apie tai, kad tariamai pagal rangos sutartį P. A. turėjo atlikti darbus objekte Odminių g. 11, 13 Vilniuje: 1) butų Nr.4, 7, 8 ir 11 pertvarų išardymą ir permūrijimą su tinkavimu; 2) fasadų A-F išlyginimą tinku; 3) pamatų stiprinimą ties praeinamu kolektoriumi; 4) parkingo grindų paruošiamojo sluoksnio įrengimą; taip pat suklastojo 2000-11-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą įrašant melagingus duomenis, kad 2000-11-21 rangos sutartyje numatytus darbus P. A. atliko, bei savo parašu patvirtino minėtus tikrovės neatitinkančius duomenis, įrašytus išvardintuose dokumentuose, taip padarė 595-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai 92 100 Lt žalą.

V. B. taip pat nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra, būdamas 595-os gyvenamųjų namų statybos bendrijos, į. k. duomenys neskelbtini, 1997-10-28 įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento Rejestro tarnyboje, pirmininkas, turėdamas savo žinioje šiai bendrijai priklausantį turtą, tyčia, tikslu pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, sudaręs ir pasirašęs fiktyvią 2000-11-21 rangos sutartį su P. A., pagal kurią šis turėjo atlikti darbus objekte Odminių g. 11, 13 Vilniuje: 1) butų Nr.4, 7, 8 ir 11 pertvarų išardymą ir permūrijimą su tinkavimu; 2) fasadų A-F išlyginimą tinku; 3) pamatų stiprinimo darbus ties praeinamu kolektoriumi; 4) parkingo grindų paruošiamojo sluoksnio įrengimą; taip pat V. B. sudarė fiktyvų 2000-11-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą tarp bendrijos pirmininko V. B. ir P. A. pagal anksčiau minėtą rangos sutartį ir suklastotą 2001-02-19 kasos išlaidų orderį Nr.18, pagal kurį neva išmokėjo P. A. 92 100 Lt, nors minėtų pinigų pastarajam nemokėjo, tačiau tokiu būdu pats jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 595-ajai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai priklausančius 92 100 Lt – pasisavino.

Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžius panaikinti ir baudžiamąją byą nutraukti. Skunde nurodo, kad nuosprendžiai priimti netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl naikintini. BK 183 straipsnio dispozicijoje numatyta nusikaltimo sudėtis materialioji, todėl nusikaltimo kvalifikavimui būtinas nusikaltimo objektyviosios pusės požymis – padariniai. Taigi negalimas svetimo turto pasisavinimo kvalifikavimas nenustačius esminio požymio – turtinės žalos. Byloje civilinį ieškinį pareiškė juridinis asmuo – 595-oji GNSB. Ieškovas – juridinis asmuo - savo turėtas išlaidas (nuostolius) privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos (finansinėmis atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos dokumentais ir pan. Byloje tokių dokumentinių įrodymų, kad juridinis asmuo – 595-oji GNSB būtų patyręs konkrečią turtinę žalą, nėra. Reikšdama civilinį ieškinį 595-oji GNSB nenurodė, kaip ir kuo pasireiškė turtinė žala, kokio konkrečiai nuostolio ar trūkumo padengimui (kompensavimui) reikalaujama iš V. B. 92 100 Lt. Priešingai, Revizijų departamento prie LR Finansų ministerijos atliktos ir 2002-03-22 surašytos 595-osios GNSB dokumentinės revizijos išvadose konstatuota, kad nei buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų, nei trūkumų nenustatyta. Visos pajamos ir išlaidos apskaitytos dokumentais – sutartimis, aktais, sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Visi mokėjimai, tame tarpe ir pil. P. A., įtraukti į kapitalinės statybos išlaidas, kurias patvirtino 595-osios GNSB vyriausioji finansininkė A. D. ir likvidatorius D. T. Byloje nurodyta įtrauktų į kapitalinės statybos išlaidų suma, išmokėta už darbus pagal patentus, t.y. 303 830 Lt. Ši suma iššifruota Revizijų departamento dokumentinės revizijos išvadose – į ją įeina ir minėti 92 100 Lt, išmokėti pagal sutartį P. A. Baudžiamojoje byloje taip pat yra 2000 m. gruodžio mėn. apyvartos žiniaraštis, kuriame nurodytos visos išmokos asmenims už statybos darbus pagal sutartis, sudarytas pagal gyvenamosios vietos valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių išduotus patentus, tame tarpe ir P. A. Nurodytų dokumentų pagrindu sudaryta ir patvirtinta 595-osios GNSB finansinė atskaitomybė. Pateiktame 595-osios GNSB balanse 2001 m. gruodžio 31 dienai 92 100 Lt piniginių lėšų trūkumas nenustatytas. Papildomai duodama paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Revizijų departamento vyriausioji revizorė L. Noskova parodė, kad nerasta jokių neatitikimų, nebuvo jokio pinigų trūkumo, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma idealiai. Aplinkybę, kad „bendrijos buhalterijoje nenustatytas piniginių lėšų trūkumas“, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tokiu būdu, nenustačius, kur ir koks konkrečiai piniginis trūkumas yra susidaręs, kokios būtent žalos padengimui (kompensavimui) skirti ir turėtų būti priteisiami 92 100 Lt, byloje nebuvo konstatuotas būtinas materialiosios sudėties požymis – padariniai. Todėl negalima buvo konstatuoti ir nusikaltimo – svetimo turto pasisavinimo – buvimo fakto. BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog pareikšti ieškinį baudžiamojoje byloje gali tik asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, todėl, priteisdami 595-ajai GNSB 92 100 Lt ieškinį, teismai pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Taip pat pažymėtina, jog byloje nebuvo įrodytas ir nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios buvimas, nes byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, byloje yra duomenys tik apie kitų asmenų - A. D. bei P. A. aktyvius veiksmus bei jų nuolat keičiamus ir derinamus parodymus. Neatsižvelgę į tai, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas laikė svarbiu ir todėl išreikalavo iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus dokumentinius įrodymus – 595-osios GNSB vyr. finansininkės A. D. surašytą ir pasirašytą pažymą, išduotą P. A., apie jam 2001 m. vasario 19 d. išmokėtą 92 100 Lt sumą bei P. A. asmeniškai užpildytą, pasirašytą ir Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriui pateiktą savo PVM deklaraciją už 2001 m. vasario mėn. Kaip matyti, P. A. 2001 m. vasario mėn. deklaravo 1853 Lt, t.y. sumą, viršijančią 100 000 Lt, ir nuo šios sumos sumokėjo PVM mokestį, todėl akivaizdu, kad į minėtą 101853 Lt sumą įėjo ir minėta 92 100 Lt suma. Nuo pirmosios instancijos teismo P. A. šią deklaraciją nuslėpė, todėl teismas priėjo nepagrįstos išvados, jog P. A. minėtos 92 100 Lt sumos negavo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus išsireikalavo, tačiau jų netyrė ir dėl jų nepasisakė, be to, atmetė prokuroro ir V. B. prašymus iškviesti ir apklausti teismo posėdyje P. A. bei A. D., taip pat kitus liudytojus dėl naujai paaiškėjusiųjų aplinkybių. Nevertinęs šių dokumentinių įrodymų, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Be to, neišdėstęs motyvų, kodėl atmeta minėtus dokumentinius įrodymus, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir taip pat padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Teismas, be to, laikė svarbiais ir prie baudžiamosios bylos prijungė kitus dokumentus – 595-osios GNSB vyriausiosios finansininkės A. D. 2000 m. liepos 3 d. pasirašytus pareiginius nuostatus bei 2003 m. liepos 3 d. pilnos individualios materialinės atsakomybės sutartį. Iš šių dokumentų galima susidaryti aiškų vaizdą apie A. D. pareigas ir atsakomybę. Be to, jos pareigos ir atsakomybė turi būti vertinama ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jei jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Todėl atkreiptinas dėmesys į CK 2.4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą, kuri taip pat turi ir procesinę reikšmę, nes nustato, jog, pavyzdžiui, pinigų gavimo ar išmokėjimo faktą galima įrodyti tik atitinkamais kasos dokumentais. Kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., liudytojų parodymai) šiuo atveju neleistinos (CPK 64 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nevertinęs išreikalautų pareiginių nuostatų ir pilnos materialinės atsakomybės sutarties, o taip pat nesivadovaudamas buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Be to, buvo pažeistos ir Europos Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies b ir d punktų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažeidžiant minėtas nuostatas, pirmos ir apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK 275 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir taikė šį straipsnį pilna apimtimi, suteidamas teisę prokurorui, civiliniam ieškovui ir jo atstovui už davinėti teismo posėdžio metu klausimus kaltinamajam, o pastarajam tokią pačią teisę užduoti klausimus prokurorui, civiliniam ieškovui ir jo atstovui, atimant. Taip pat pažeidžiant minėtas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą dėl rašytinės ekspertizės ir neišreikalavo apeliaciniu skundu prašyto 201-05-11 595-osios GNSB valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 su jo dalyvių sąrašu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, gavęs iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus dokumentinius įrodymus (A. D. pasirašytą pažymą apie P. A. išmokėtą 92 100 Lt sumą bei jo pateiktą deklaraciją), atmetė prokuroro ir V. B. prašymus iškviesti ir pakartotinai liudytojais apklausti A. D. bei P. A., kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp gautų dokumentų bei jų anksčiau duotų parodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei nekvietė į teismo posėdį apeliaciniu skundu prašomus iškviesti ir apklausti liudytojais A. J. Č., D. B., A. G., K. D., B. K. ir D. T.

Atsiliepime į nuteistojo V. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra siūlo kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nuteistasis ginčija faktines bylos aplinkybes bei nesutinka su įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nepagrįstas kasacinio skundo motyvas, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas pagal CPK, o ne BPK nustatytas taisykles, nes CPK taisyklės, įtvirtinančios įrodinėjimo pareigą, šiuo atveju netaikomos. Baudžiamojoje byloje surinkti dokumentai patvirtina ieškinio dydį, tuo tarpu skunde minimos revizijos išvados nei patvirtina, nei paneigia šio kasacinio skundo motyvo. Revizorė tik tyrė finansinius dokumentus, o ne dokumentų turinio atitikimą objektyviai tiesai. Tai, kad bendrijos buhalterijoje nenustatytas piniginių lėšų trūkumas, dar nereiškia, kad V. B. nepasisavino jo žinioje buvusių pinigų. Tai patvirtina liudytojų parodymai, bendrijos valdybos posėdyje 2001-05-25 pasirašytas aktas ir kita bylos medžiaga. Nepagrįstas ir deklaratyvus kasacinio skundo argumentas, jog neįrodyta, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia. Skunde minimi tik A. D. ir P. A. veiksmai, nieko nepasisakyta apie kasatoriaus sudarytą ir pasirašytą fiktyvią 2000-11-21 rangos sutartį su P. A., įrašymą į 2001-02-19 kasos išlaidų kvitą, 2000-11-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą duomenų, neatitinkančių tikrovės, bei tai, kad be generalinio rangovo AB „Lithun“, įsipareigojusio pastatyti objektą, negalėjo savavališkai sudaryti rangos sutarties. Kasacinio skundo motyvas, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes netirti iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriaus gauti dokumentai bei atmesti prašymai apklausti teisme liudytojus A. D. bei P. A., analogiškas pateiktam apeliaciniame skunde ir dėl jo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. P. A. ir A. D. ne kartą apklausti ir jų parodymų patikimumas abejonių nekėlė, o dokumentai naujų aplinkybių, reikšmingų bylos išnagrinėjimui, neatskleidė. Nepagrįsti ir teiginiai dėl Konvencijos pažeidimo bei atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Šie teiginiai deklaratyvūs ir nemotyvuoti, teismas pasisakė, dėl ko buvo atmetami kai kurie nuteistojo V. B. prašymai, todėl čia nėra BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, Konvencijos bei Konstitucijos nuostatų pažeidimo. Todėl tenkinti kasacinio skundo nėra pagrindo.

Atsiliepime į nuteistojo V. B. kasacinį skundą civilinis ieškovas - likviduojama 595–oji GNSB prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skunde išdėstyti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismai nustatė, kad V. B., būdamas 595–osios GNSB pirmininkas, pasirašė fiktyvią rangos sutartį su P. A., tada sudarė fiktyvų darbų atlikimo-priėmimo aktą ir, pasinaudodamas šiais fiktyviais dokumentais, suklastojo bendrijos Kasos išlaidų orderį, pasisavino 92 100 Lt, taip padarydamas bendrijai žalą. Kasoje piniginių lėšų trūkumo nebuvo matyti kaip tik dėl V. B. nusikalstamos veikos – dokumentų suklastojimo. Bendrijai žalos V. B. iki šiol neatlygino. Skunde nurodytos aplinkybės dėl deklaracijų neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Skundas atmestinas.

Dėl skundo argumentų apie neišsamiai išnagrinėtas bylos aplinkybes

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą išnagrinėjo laikydamiesi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Bylos proceso metu ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme buvo renkami bylai reikšmingi duomenys, išsamiai tiriamos ir nagrinėjamos visos aplinkybės. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai užėmė aktyvią poziciją tirdami bylos aplinkybes, kiek tai leidžia nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, buvo išsamiai tiriamos bylos aplinkybės, tenkinant V. B. prašymus, ne kartą buvo atidedami teismo posėdžiai, tam, kad išreikalautų įvairius su bylos aplinkybėmis susijusius dokumentus, iškviestų ir apklaustų byloje liudytojus, specialistę. Teismai, rinkdami ir tirdami gautus byloje duomenis, pagrįstai atliko atranką, remdamiesi sąsajumo principu, išreikalaudami ir tirdami tuos duomenis, kurie yra reikšmingi bylai aiškinantis teisinančias ir kaltinančias aplinkybes pagal V. B. pareikštą kaltinimą. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl neišsamiai išnagrinėtų bylos aplinkybių, motyvuojant tuo, jog nebuvo iškviesti papildomai apklausai liudytojai P. A. ir A. D. ir dėl šios priežasties neišsamiai išnagrinėta ir tinkamai neįvertinta vyr. finansininkės A. D. pažyma apie P. A. išmokėtą 92 100 Lt sumą bei P. A. pateikta PVM deklaracija Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nepripažintini neišsamiai išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis. Kasaciniame skunde išdėstyta daug argumentų, jog nebuvo įvertinti bylos dokumentai dėl vyriausiosios finansininkės A. D. pareigų pagal pareigybinių nuostatų, pilnos materialinės sutarties reikalavimus, neatsižvelgta į buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimus. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat negali būti siejami su V. B. pareikštu kaltinimu, nes 595-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos dokumentinės revizijos aktu nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos pažeidimų, kurie galėtų būti siejami su V. B. pareikštu kaltinimu, tokių aplinkybių nenurodė ir revizorė L. Noskova, kuri kaip specialistė buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tyrė ir aiškinosi visas V. B. iškeltas versijas dėl jo nekaltumo, išdėstė motyvus, kuriais remiantis jos buvo atmestos.

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinėja kasacinio skundo argumentų, kuriuose keliamos hipotetinės prielaidos interpretuojant teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teiginius, kuriais spekuliatyviai išdėstant tam tikrus faktus bandoma perkelti atsakomybę kitiems asmenims.

Kolegijos nuomone, teismai išnagrinėjo visus bylos duomenis, kurie reikalingi pilnai rekonstruojant nusikalstamos veikos aplinkybes pagal V. B. pareikštą kaltinimą.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, jog BK 183 straipsnyje numatyta veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji. Teismai, kvalifikuodami veiką, tinkamai nustatė veikos požymius ir atskleidė jų turinį.

Teismai, išnagrinėję bylos proceso metu gautus įrodymus, konstatavo, jog 2000-11-21 sudaryta rangos sutartis su P. A. yra fiktyvi. Tai patvirtino liudytojai P. A., V. K., A. R, R. J. bei D. G. Jų parodymai patvirtinami ir objektyviomis sąlygomis, jog vienas asmuo per keletą ar kelioliką dienų neturi realių galimybių atlikti statybos darbų už 92 000 Lt. Be to, šie darbai buvo atlikti iki tol ir atitinkamai dokumentuoti AB „Lithun“, UAB „Vakarų Gotika“ bei UAB „Žvaizdrė“, kurios vykdė objekto statybos darbus. Pagal statybinės rangos sutarties nuostatas be suderinimo su generaliniu rangovu AB „Lithun“ V. B. negalėjo savo nuožiūra vykdyti statybos darbų objekte. Teismai išdėstė įrodymus ir motyvus, patvirtinančius, jog P. A. statybos darbų pagal rangos sutartį neatliko, o V. B. suklastojo rangos sutartį ir darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurio pagrindu buvo nurašyti pinigai iš bendrijos kasos. Teismai aiškinosi aplinkybes ir išdėstė argumentus, paaiškinančius P. A. parašų atsiradimą rangos sutartyje ir darbų perdavimo akte. Tam tikromis aplinkybėmis, esant kitokioms baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme riboms, šie dokumentai galėtų būti siejami su jau anksčiau nurodyta A. D. pažyma apie P. A. išmokėtą 92 100 Lt sumą bei P. A pateikta valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracija, o taip pat V. K ir R. J. tarpininkavimo veiksmais tarp P. A. ir V. B., tačiau šios aplinkybės nepaneigia V. B. kaltės, kadangi jis sudarė fiktyvią rangos sutartį bei darbų priėmimo-perdavimo aktą, nes rangos sutartyje ir priėmimo-perdavimo akte nurodytų darbų P. A. neatliko ir neturėjo realių galimybių atlikti, V. B. pasirašė ir iš dalies užpildė kasos išlaidų orderį Nr. 18 sutartyje numatytai 92 100 Lt sumai, todėl už šiuos darbus išlaiduoti pinigai buvo neteisėtai paimti iš bendrijos kasos. Tokiu būdu V. B. veiksmai yra nuoseklioje grandinėje, logiškai tarpusavyje susiję pradedant nuo fiktyvios rangos sutarties sudarymo, baigiant 92100 Lt sumos išlaidavimu iš bendrijos kasos už tariamai atliktus statybos darbus. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. B. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, jog GNSB pirmininko V. B. žinioje buvo bendrijos sukaupti pinigai ir jis tomis lėšomis disponavo. Todėl teismai pagrįstai konstatavo, jog V. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - 595-ajai GNSB priklausiusius 92 100 Lt.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimų

Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl BPK 275 straipsnio 1 dalies atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 daliai bei LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, teigiant, jog teisiamajame posėdyje suteikta teisė prokurorui, civiliniam ieškovui ir jo atstovui užduoti klausimus kaltinamajam, o pastarasis tokios teisės užduoti klausimus paminėtiems asmenims neturi. Ši argumentacija yra nepagrįsta. BPK 22 straipsnyje išdėstytos kaltinamojo teisės, kurios numato universalias baudžiamojo proceso dalyvio teises, o BPK 275 straipsnio 1 dalis numato tvarką, pagal kurią teisiamajame posėdyje tiriami bylos įrodymai. Prokuroras ir civilinis ieškovas yra bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, tačiau jų paaiškinimai nėra įrodymų šaltinis. Kaltinamasis yra ne tik bylos nagrinėjimo teisme dalyvis, tačiau jo parodymai gali būti pripažįstami įrodymais byloje, todėl proceso dalyviai turi teisę užduoti klausimus kaltinamajam.

Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkto pažeidimo. Konvencijos nuostatos numatytos pamatinių žmogaus teisių bei laisvių apsaugai ir visos šios nuostatos yra inkorporuotos bei konkretizuotos baudžiamojo proceso įstatyme. Todėl kasacinio skundo argumentai pirmiausia turėtų būti grindžiami konkrečių baudžiamojo proceso normų pažeidimu, o po to siejami su atitinkamais Konvencijos pažeidimais. Tuo tarpu kasacinio skundo teiginiai grindžiami tuo, kad teismas atmetė prašymą dėl rašysenos ekspertizės, neišreikalavo 595‑osios GNSB valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 su jo dalyvių sąrašu ir pan. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas tenkino daugelį V. B. prašymų, kurie turėjo tiesioginį ryšį su nagrinėjamais byloje klausimais. Prašymą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo teismas nagrinėjo 2005 m. lapkričio 28 d. posėdyje ir motyvuotai atmetė, nurodydamas, jog prašyme išvardinti dokumentai nėra šios bylos tyrimo objektas, o kitų dokumentų ekspertizės yra atliktos. Prašymą dėl protokolo išreikalavimo teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad jis neturi sąsajų su V. B. pareikštu kaltinimu. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimo. Jau anksčiau buvo minėta, jog P. A. ir A. D. pakartotinė apklausa būtų tikslinga, jei baudžiamoji byla būtų nagrinėjama ne tik pagal V. B. pareikštus kaltinimus. Kitų skunde nurodytų liudytojų apklausos reikšmingumą ir jų parodymų ryšį su nagrinėjamais byloje klausimais teismas išsprendė teisiamajame posėdyje ir motyvuotai atmetė nenustatęs reikšmingų sąsajų su šioje byloje nagrinėjamais klausimais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Aldona Rakauskienė

Alvydas Pikelis