Civilinė byla Nr. 3K-3-532/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6; 42.11.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, politinei partijai,,Naujoji sąjunga“ dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymo panaikinimo ir savivaldybės turto panaudos sutarties panaikinimo; tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių niekinio sandorio negaliojimo ir sutarties nutraukimo teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-287,,Dėl savivaldybės turto perdavimo“ ir pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 1 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir politinės partijos,,Naujoji sąjunga“ sudarytą panaudos sutartį Nr. J-155.
Ieškovas nurodė, kad ginčijamas įsakymas priimtas ir panaudos sutartis sudaryta, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių disponavimo valstybės ir savivaldybių turtu tvarką, nuostatas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė 2005 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. A-287,,Dėl savivaldybės turto perdavimo“, kuriuo suteikė pagal panaudos sutartį dvidešimčiai metų politinei partijai,,Naujoji sąjunga“ valstybei nuosavybės teise priklausančią ir savivaldybės patikėjimo teise valdomą 110,18 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir politinė partija,,Naujoji sąjunga“ sudarė ginčijamame įsakyme nurodytos negyvenamosios patalpos panaudos sutartį Nr. J-155. Ieškovas nurodė, kad, remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 81 straipsnio 4 punktu, 813 straipsniu, 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtintos Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos 2.1 punktu, aptarta negyvenamoji patalpa galėjo būti perduota politinei partijai,,Naujoji sąjunga“ neatlygtinai naudotis tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, savivaldybei galiojantys teisės aktai tokių įgaliojimų nesuteikia, savivaldybės ir valstybės turtas tvarkomas viešosios teisės principo pagrindu, todėl ginčijamas įsakymas ir jo pagrindu sudaryta panaudos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinys netenkintas.
Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės direktorė, priimdama ginčijamą įsakymą ir sudarydama panaudos sutartį su politine partija,,Naujoji sąjunga“, pažeidė disponavimo savivaldybėms patikėtu valstybės turtu tvarką ir pripažino, kad ieškovas kreipėsi į teismą pagrįstai. Tačiau, remdamasis bylos dokumentais, teismas priėjo prie išvados, kad byloje neliko ginčo dalyko: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorės 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A-665,,Dėl savivaldybės turto panaudos sutarties nutraukimo“ ginčo panaudos sutartis nuo 2008 m. gruodžio 15 d. nutraukta, o 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A-287,,Dėl savivaldybė turto perdavimo“ pripažintas netekusiu galios; ginčo panaudos sutarties objektas - negyvenamoji patalpa - grąžinta Švenčionių rajono savivaldybės administracijai. Ieškovas iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos savo reikalavimų netikslino ir nepildė, teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl sprendė, kad ieškinys negali būti patenkintas, nelikus ginčo objekto.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir tenkino ieškinį iš dalies – pripažino negaliojančia 2005 m. liepos 1 d. panaudos sutartį Nr. J-155, sudarytą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir politinės partijos,,Naujoji sąjunga“.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčo įsakymas ir panaudos sutartis buvo sudaryti, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorei viršijus savo kompetenciją, tačiau nesutiko, kad, panaikinus ginčo įsakymą ir nutraukus panaudos sutartį, neliko ginčo dalyko. Teisėjų kolegija nurodė, kad sandorių negaliojimo ir sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuojamos skirtingai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.221 straipsnio nuostatas, nutraukus sutartį, šalys yra atleidžiamos nuo tolimesnės sutarties vykdymo, tačiau jos yra susaistytos įsipareigojimų pagal sutartį iki sutarties nutraukimo momento, o tam tikrais atvejais sutarties sąlygos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo; sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties nevykdymo, bei netesybų; neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos teigimu, šaliai byloje pareiškus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir, nagrinėjant bylą, vienai iš šalių nutraukus sutartį, teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškinį dėl to, jog neliko ginčo dalyko, o pripažinus, kad ginčijama panaudos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, teismui buvo pagrindas tenkinti ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė ieškinio reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnis), pažeidė dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Kasatorės teigimu, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. L. A. A., bylos Nr. 3K-3-616/2003) įtvirtinamas nuoseklus rungimosi principo laikymasis, nurodant, kad įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose nustato ginčo šalys, o teismas negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali remtis nenurodytais faktais, nei ignoruoti nurodytus faktus. Šalys nustato bylos nagrinėjimo dalyką, o teismas negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, kartu ir priteisti to, ko ieškovas neprašo. Ieškovas, vadovaudamasis rungimosi ir dispozityvumo principais, turėjo teisę keisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnis), tačiau šia teise nepasinaudojo nei parengiamajame teismo posėdyje, nei bylos iš esmės nagrinėjimo metu. Ieškovo pageidaujamas rezultatas buvo pasiektas atsakovo atliktais veiksmais dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl nebeliko ginčo dalyko.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į visas šalių nurodytas ir dokumentais pagrįstas faktines aplinkybes. Kasatorės nuomone, skundžiamame teismo sprendime neįvertinta tai, kad ginčijami panaudos sutartis ir įsakymas yra negaliojantys, todėl negali būti dar kartą teismo pripažįstami negaliojančiais. Be to, nutraukus panaudos sutartį, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai grąžinta panaudos sutarties objektu buvusi negyvenamoji patalpa, todėl atsirado tokios pačios teisinės pasekmės, kaip ir nustatytos CK 1.80 straipsnyje, kuriuo remdamasis ieškovas prašė pripažinti negaliojančia panaudos sutartį. Be to, skundžiama nutartimi pripažinus panaudos sutartį negaliojančia, neįmanoma taikyti privalomų sandorio negaliojimo pasekmių (restitucijos), nes ginčo sutarties objektas - negyvenamoji patalpa - jau yra grąžinta kasatorei. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo kasatorės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad byloje nėra ginčo dalyko, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų; netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą; argumentuotai neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB,,Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK,,Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad vienas iš pareikštų ieškinio reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 1 d. panaudos sutartį Nr. J-155. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį negaliojančia, savo iniciatyva nekeitė ieškinio pagrindo ar dalyko ir neperžengė pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad, priimant skundžiamą sprendimą, ginčo sutartis buvo nutraukta, nereiškia, kad byloje neliko ginčo dalyko; taip pat neatsirado ieškovui pareigos tikslinti ieškinio reikalavimus. Dėl to nepagrįstas kasatorės teiginys, kad, nepatikslinus ieškinio, buvo pažeisti proceso dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principai. Ieškovas nesutinka su kasatorės pozicija, kad teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasatorės įsakymu, kuriuo nutraukta panaudos sutartis, ir priėjo prie išvados, kad jis nelaikytinas pagrindu ieškiniui atmesti. Kasatorė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose, kurių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi ir kuriose pateikti išaiškinimai dėl ieškinio ribas apibrėžiančio ieškinio dalyko ir pagrindo negali būti vertinami kaip neatitinkantys skundžiamame teismo sprendime padarytų išvadų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašė skundą atmesti. Trečiojo asmens nuomone, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo kasatorės pateiktus įrodymus ir priėjo prie išvados, kad, nepaisant to, jog prieš priimant teismo sprendimą ginčo sutartis buvo nutraukta, ginčo dalykas išliko. Ieškovas neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl ginčo įsakymo panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tačiau ieškovo reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teismo buvo atmestas nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas dispozityvumo principo, tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino ginčo sutartį negaliojančia. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sutarties nutraukimo teisinės reikšmės
Nagrinėjamoje byloje aktualus sandorio, kuris yra niekinis dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, ir sutarties nutraukimo teisinių pasekmių atskyrimo klausimas. Sutartis - tai dvišalis ar daugiašalis sandoris, sutartims inter alia taikomos CK pirmosios knygos normos, reglamentuojančios sandorius (CK 6.154 straipsnio 2 dalis), taip pat sandorių negaliojimo institutą (CK 6.224 straipsnis). Pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. UAB,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu - imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. T. ir kt. v. AB Rytų skirstomieji tinklai ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008).
Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra – atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Konstatavus niekinį sandorio pobūdį, ne visada gali būti anuliuotos faktinės sandorio pasekmės, todėl, įvertinęs iš negaliojančio sandorio atsiradusių pasekmių pobūdį, teismas gali restitucijos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra Lietuvos – JAV įmonė UAB „Sanitex“ v. UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009.). Tais atvejais, kai restitucijos nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai, pvz., nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir pan. Pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas restitucijos klausimą sprendžia ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dailininkų sąjunga v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531; 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006); subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo suinteresuotų asmenų reikalavimu.
Sutarčių teisėje niekinis sutarties pobūdis reiškia jos absoliutų negaliojimą ir sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis), absoliutaus sutarties negaliojimo konstatavimas, kaip ir bendrai niekinio sandorio atveju, turi retroaktyvų efektą – paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį.
Sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) institutas taikomas, kai civilinės teisės pažeidžiamos ne sutarties sudarymu, o netinkamu jos vykdymu arba tolesnis sutarties vykdymas neatitinka jos dalyvių interesų. Nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas, nutraukta sutartis negalioja ne ab initio, o nuo nutraukimo momento (ex nunc), t. y. sutarties nutraukimas turi perspektyvinį efektą – iki sutarties nutraukimo kilusios teisinės pasekmės nepaneigiamos, šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis); tai yra esminis skirtumas nuo absoliutaus sutarties negaliojimo. Nutraukus sutartį, restitucija vykdoma pagal specialias CK 6.222 straipsnyje nustatytas taisykles.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, galintys būti savarankiškais, atskirais ieškinio dalykais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių valstybės nuosavybe, panaudos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, savivaldybei pažeidus viešosios teisės principą tvarkant valstybės turtą ir peržengus įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, t. y. veikiant ultra vires. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir konstatavo šios sutarties niekinį pobūdį. Niekinės sutarties nutraukimas teisine prasme negalimas, nes tokia sutartis negalioja įstatymo pagrindu, todėl tas faktas, kad ginčo patalpos yra grąžintos savivaldybei ir jų neteisėtas naudojimas nutrūko, nagrinėjamos bylos atžvilgiu reiškia tik tai, kad restitucijos taikyti teismo sprendimu nereikėjo; tuo tarpu ieškinio dėl niekinio sandorio negaliojimo dalykas, grąžinus ginčo patalpas, neišnyko, nežiūrint to, kad ieškovas šioje byloje neprašė taikyti subsidiarių teisių gynimo būdų, ir atmesti ieškinį dėl šio reikalavimo nėra įstatyme nustatyto pagrindo.
Kasacinio skundo motyvai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl nenagrinėjami.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nenustatyta pagrindų skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 49,80 Lt (keturiasdešimt devynis litus aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Sigita Rudėnaitė
Pranas Žeimys
