Baudžiamoji byla Nr. 2K-477/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.4.6.2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarties.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu M. N. nuteistas pagal BK 286 straipsnį vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skiriant trisdešimt penkias valandas nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. S. P. civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos ir A. J. civilinis ieškinys dėl 1000 Lt neturtinės žalos atmesti.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
nustatė:
M. N. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 28 d., nuo 14.00 iki 14.30 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Pietinėje policijos nuovadoje, esančioje Šiauliuose, Dainų g. 2, 11 kabinete, būdamas neblaivus, siekdamas pasišalinti iš Pietinės policijos nuovados tarnybinių patalpų ir išvengti apklausos dėl, tikėtina, padaryto teisės pažeidimo, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. vieną kartą dešine ranka suduodamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistui S. P. į krūtinę, pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistui S. P. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2008 m. birželio 28 d., apie 14.30 val., toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus, siekdamas pasišalinti iš Pietinės policijos nuovados tarnybinių patalpų ir išvengti apklausos dėl, tikėtina, padaryto teisės pažeidimo, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, t. y. kreipdamasis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių Veiklos grupės tyrėją A. J. žodžiais: „ko čia žiūri, keturaki, kai duosiu į galvą, tai užversi kojas“ bei vieną kartą ranka pastumdamas į krūtinę, pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių Veiklos grupės tyrėjui A. J.
Be to, M. N. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 28 d., nuo 14.00 iki 14.30 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Pietinėje policijos nuovadoje, esančioje Šiauliuose, Dainų g. 2, 11 kabinete, necenzūriniais žodžiais įžeidė darbo vietoje buvusius, savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistą S. P. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių Veiklos grupės tyrėją A. J.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo, jog nė vienas iš nukentėjusiųjų nepatyrė jokio sveikatos sutrikdymo dėl M. N. padarytų veikų ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų išgyvenimus, stresą, nemigą. Kasatorius pabrėžia, kad teismui nurodė, jog dėl krūtinės sumušimo medicinos pagalbos suteikimo į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau sumušta krūtinės vieta skaudėjo dar keletą dienų, t. y. jam buvo sutrikdyta sveikata, tačiau sutrikdymas nebuvo tokio lygio, kad būtų reikėję kreiptis į medikus; tai nereiškia, pasak kasatoriaus, jog jis nepatyrė dvasinių išgyvenimų. Anot kasatoriaus, nepagrįstas teismo motyvas, kad jo civiliniame ieškinyje išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę jo profesinių pareigų atlikimui, tačiau jis ir toliau vykdo savo profesines funkcijas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. P. akcentuoja, kad jo civiliniame ieškinyje nurodyti neturtinės žalos požymiai yra natūrali kiekvieno žmogaus, prieš kurį padaroma nusikalstama veika, reakcija: nemiga, padidėjęs jautrumas, atsargumas, vengimas panašių situacijų ir kt. į negatyvius, nemalonius, nepriimtinus, priešingus teisei reiškinius, tačiau tai nereiškia, kad po tokių ir panašių įvykių yra būtina psichologo pagalba, be kurios nebūtų galima toliau vykdyti savo pareiginių funkcijų. Kasatorius mano, kad jam padarytos neturtinės žalos turinys yra įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis: baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, pagrindžiančiais civilinio atsakovo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 286, 290 straipsniuose, padarymo. Kitų įrodymų, patvirtinančių išgyvenimus, stresą, nemigą, pateikti teismui jis neturėjo galimybės, nes nei į psichologus, nei į medikus nesikreipė, įvykius išgyveno pats, be specialistų pagalbos, tačiau tai nereiškia, kad jam nebuvo padaryta neturtinės žalos. Kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas jam netinkamai taikė CK 250 straipsnio (turėtų būti CK 6.250 straipsnio) normas.
Šiaulių apygardos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai tapatino nukentėjusiojo ir policijos pareigūno teises, taip sukurdamas teisinę situaciją, kurioje valstybės tarnautojas ar kitas specialusis subjektas visais atvejais praranda teisę reikalauti civilinės atsakomybės iš asmens, padariusio jam neturtinę žalą – taip nepagrįstai susiaurinamos BPK 28 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. P. reiškia nuomonę, kad tokiais atvejais, kai nuo priešingos teisei kaltos veikos nukenčia asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, jo teisinė padėtis turi būti atribota nuo viešojo administravimo subjekto teisinės padėties, nes tokiais atvejais nukenčia ne tik įstatymo saugomos vertybės – viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, bet ir ne mažiau svarbi vertybė – asmens sveikata. Taip pat kasatorius teigia, kad tuo atveju, kai neturtinė žala būtų padaryta viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų reikšti viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, kurioje šis asmuo dirba. Aptariamu atveju neturtinė žala buvo padaryta asmeniškai kasatoriui, jis pats, kaip asmuo, patyrė nepatogumų. Ypatingų kaltininko veiksmų ar sukeltų itin sunkių padarinių buvimo ar nebuvimo konstatavimas yra aktualus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau šios aplinkybės yra nereikšmingos nustatinėjant neturtinės žalos turinį ir pagrindą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kurioje buvo nuspręsta kasatoriaus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, pagrįstumo, netinkamai aiškino ir taikė CK 250 (turėtų būti CK 6.250) straipsnio nuostatas, neleistinai susiaurino nukentėjusiojo, atliekančio viešojo administravimo veiklą, teises, kurios, kaip ir kitų, nespecialiųjų subjektų, teisės, yra numatytos BPK 28 straipsnyje.
Kasacinis skundas atmestinas.
Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Taigi nukentėjusiojo statusas nepriklauso nei nuo jo amžiaus, lyties, socialinės padėties, nei nuo profesijos ar užsiėmimo. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos, kai jo statusas nėra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigūnas patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, kai jo statusas yra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, jis turi visas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nagrinėjamoje byloje naudotis nukentėjusiojo teisėmis kasatoriui nebuvo varžoma. 2008 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu S. P. buvo pripažintas nukentėjusiuoju byloje, jam išaiškintos visos BPK 28 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos jam atlyginimo. Savo ieškinį grindė šiais motyvais: dėl prieš pareigūną panaudoto fizinio ir psichologinio smurto nukentėjusysis teigė patyręs psichologines ir fizines kančias, išgyvenimus, emocinį stresą, jam sutriko miegas, padidėjo jautrumas, atsirado nerimas bendraujant su į policijos įstaigą besikreipiančiais žmonėmis, maudė sumuštą krūtinės vietą.
Nagrinėję bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civilinio ieškinio netenkino nedarydami išvados, kad valstybės tarnautojas ar kitas specialusis subjektas neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o tiesiog nenustatę, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamų veikų būtų tokią žalą patyręs. Ši žemesnės instancijos teismų išvada išsamiai motyvuota, pagrįsta tinkamu įstatymų taikymu, todėl pagrindo tenkinti kasacinį skundą nėra.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį, nurodė, kad CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusysis S. P. dėl savo negalavimų nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jo išgyvenimus, stresą, nemigą. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Jo išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę atliekant jam profesines pareigas, tačiau jis šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmosios instancijos teismo argumentų dėl civilinio ieškinio atmetimo, pabrėžė, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Anot apeliacinės instancijos teismo, nėra duomenų, kad nukentėjusysis S. P. patyrė fizinę traumą, buvo sužalotas, pažemintas ar kad jis patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jam atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas, anot apeliacinės instancijos teismo, yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenurodydamas teisės šaltinio, pagrįstai pažymėjo, kad duomenų, jog tokios priemonės pareigūnui buvo taikomos, byloje nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Albinas Sirvydis
Gintaras Goda
