T. P. pagal BK 138 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-534/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4.; 2.1.15.; 2.3.2.2.11. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos, pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš nuteistojo T. P. priteista nukentėjusiajai K. Z. 391,27 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

T. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 7 d., apie 0.45 val., (duomenys neskelbtini), UAB („V.“) klubo („R.“) rūkomajame, ginčo metu su K. Z., dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogdamas kelis smūgius kumščiu nukentėjusiajai į veidą, jai parkritus, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. Z. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, duomenų pripažinimo įrodymais bei iš esmės pažeistų kaltinamojo teisių ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad jokios nusikalstamos veikos prieš K. Z. nevykdė, o pirmosios instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai pripažino įrodymais liudytojų parodymus (BPK 20 straipsnis). Jis pažymi, kad prieštaringi nukentėjusiosios, liudytojų – policijos pareigūnų, iškraipyti liudytojos T. S. parodymai teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo tinkamai įvertinti. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo asmens nekaltumo prezumpcija, nors nėra duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Kasatorius mano, kad turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes apkaltinamojo nuosprendžio konstatuojamoji dalis yra ydinga ir prieštaringa. Kasatorius nurodo, kad buvo nuteistas pagal pakeistą kaltinimą, tačiau nebuvo išspręstas kitas kaltinimas, kurį suformulavo nukentėjusioji K. Z., todėl buvo pažeistos jo teisės į teisingą baudžiamąjį procesą ir teisė žinoti, kuo yra kaltinamas. Jis teigia, kad jam priteistas žalos dydis yra neteisingas ir nesutinka su tokiu teismo nuosprendžiu dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo T. P. kasacinį skundą atmesti. Anot prokuroro, kasatoriaus neigimas naudojus smurtą prieš nukentėjusiąją K. Z. nepagrįstas, nes nuosprendžiu nustatyta priešingai. Prokuroras pažymi, kad T. P. kasacinis skundas yra analogiškas jo pateiktam apeliaciniam skundui, nes abiejuose skunduose keliami tie patys klausimai. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tą patikrinęs patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio nuostatų ir nuteistojo procesinės teisės žinoti, kuo T. P. yra kaltinamas. Prokuroro teigimu, teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes byla buvo nagrinėjama remiantis nukentėjusiosios pateiktame prašyme išdėstyta kaltinimo formuluote ir veikos kvalifikavimu. Prokuroro nuomone, BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio priteisimą baudžiamojoje byloje, pritaikytos tinkamai, o nuteistojo nesutikimas su priteista žala nepagrįstas jokiais argumentais. Anot prokuroro, abiejų instancijų teismai tinkamai kvalifikavo T. P. veiksmus.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatoriaus teiginiai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas nepagrįsti.

Kasacinės instancijos teismas netiria įrodymų ir nenustatinėja faktinių aplinkybių, o tikrina, ar teismai vertindami įrodymus nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų, t. y. ar įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo skundą tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, neprivalo pakartotinai tirti įrodymų, be kita ko, to neprašė daryti ir apeliantas T. P., bet gali atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas nėra išsamus (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad visi įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti T. P. kaltę, buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, pagrįstumą, pakartotinai išanalizavęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad T. P. kasacinis skundas yra analogiškas apeliaciniam skundui ir jame pakartotinai nurodomi nenuoseklūs nukentėjusiosios K. Z. parodymai, netinkamai vertinti liudytojų T. S., policijos pareigūnų parodymai, tačiau jie jau buvo išsamiai, remiantis bylos duomenimis, išanalizuoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tai, kad T. P. klubo („R.“) rūkomajame dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, teismų procesiniuose sprendimuose grindžiama nukentėjusiosios K. Z., liudytojų J. C., R. M., E. V., Ž. Z. parodymais, protokolo duomenimis (liudytoja D. A. atpažino įtariamąjį pagal nuotrauką), teismo medicinos specialisto išvada bei kitais išanalizuotais įrodymais, paneigiančiais T. P. keltą gynybos versiją. Ginčijamas nukentėjusiosios, policijos pareigūnų ir liudytojos T. S. parodymų nenuoseklumas yra deklaratyvus, nes K. Z. nekeitė parodymų, tik dėl sveikatos būklės po sužalojimo (lūžęs apatinis žandikaulis, kairysis skruostikaulis) neišsamiai ir netiksliai atsakė į pareigūnų, medicinos darbuotojų klausimus; policijos pareigūnų R. M. ir E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinti teisiamajame posėdyje; liudytojos T. S. parodymų nenuoseklumas aptartas laikantis baudžiamojo proceso taisyklių (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Tuo tarpu paties T. P. parodymai nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitų bylos įrodymų visumai (parodymus derino prie proceso metu aiškėjančių aplinkybių). Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teismų argumentai vertinant įrodymus yra aiškūs ir įtikinantys. Byloje surinktų ir teismų patikrintų įrodymų visuma leido teismams daryti neabejotiną išvadą, kad T. P. yra padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Kolegija nerado jokių aplinkybių, patvirtinančių kasatoriaus teiginius apie šališkumą atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat bylą nagrinėjus teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, teismo išvadų pagrindimą prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK nustatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Į visus esminius apelianto argumentus nutartyje atsakyta, nurodyti motyvai dėl skundo atmetimo ir nuosprendžio pripažinimo teisingu, byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BPK 256 straipsnio taikymo

Kasatoriaus teiginys, kad buvo pažeista jo procesinė teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl nukentėjusiosios prašymo pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepagrįstas.

BPK 256 straipsnyje nurodyta, kad teismas, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, o patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką. Šioje byloje nukentėjusioji K. Z. turėjo teisę prašyti teismo pakeisti kaltinamajam kaltinimą sunkesniu, tą ji ir padarė pateikdama teismui raštišką prašymą dėl T. P. veikos perkvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (T. 1, b. l. 170). Be to, dėl nukentėjusiosios pakeisto kaltinimo prokuroras taip pat pareiškė pageidavimą prie bylos pridėti prašymą, kuriame, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes prašė pakeisti iš esmės skirtingomis pakeičiant ir veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 1 dalies į 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (T. 2, b. l. 45). Prokuroro prašymą teismas patenkino, o naujas kaltinimas rašytine forma buvo įteiktas kaltinamajam ir jo gynėjui. Kaip ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, teismas pranešė kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos ir šie pasinaudojo teismo suteikta dešimties minučių trukmės pertrauka, kurios, gynėjo manymu, ir nuteistojo sutikimu, pakako tolesniam bylos nagrinėjimui (T. 2, b. l. 53). Taigi byla buvo nagrinėjama remiantis nukentėjusiosios ir prokuroro pateiktuose prašymuose išdėstyta kaltinimo formuluote ir veikos kvalifikavimu, kaltinamasis T. P. buvo supažindintas su nauju dėl jo pakeistu ir sunkinančiu jo teisinę padėtį kaltinimu, todėl esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad kasatoriaus teisė į gynybą nebuvo pažeista, ir teismas, nuteisęs T. P. pagal kaltinimą, nurodytą nukentėjusiosios ir prokuroro patikslintuose kaltinamuosiuose prašymuose, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl civilinio ieškinio

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Nukentėjusiosios K. Z. pareikštas patenkintas civilinis ieškinys turtinei žalai 391,27 Lt sumai atlyginti pagrįstas nukentėjusiosios pateiktais byloje esančiais jos susidarymą dėl turėtų gydymosi, šiam tikslui naudotų transporto priemonių išlaidų, pirktų vaistų, liudijančiais įrodymais, todėl dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai visiškai teismo tenkintas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt – taip pat nustatytas laikantis teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytą žalos atlyginimą. T. P. prieš nukentėjusiąją smurtavo viešoje vietoje, patirtas fizinis skausmas, pažeminimas kitų akyse, ilgalaikiai nepatogumai (dėl taikomo gydymo, uždėtų burnos įtvarų, išdraskytų dantenų negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, ilgą laiką buvo jaučiamas skausmas dėl patirto sužalojimo). Šios žalos dydis adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertintos pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės žalos dydžio nustatymui. Be to, teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, patirtas dėl sužalojimo kančias, į tai, kad rimtų sveikatos sužalojimų neliko, nebuvo pakenkta jos išvaizdai, ir pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus argumentai, kuriais jis kaltina nukentėjusiąją neva jos pačios elgesys buvęs neteisėtas, tai ir lėmė įvykio padarinius, kolegijos nuomone, prieštarauja bylos duomenims ir nėra pagrindas netenkinti civilinio ieškinio. Be to, apeliuojant vien deklaratyviais teiginiais apie savo nekaltumą, kasaciniame skunde nenurodomi konkretūs teisiniai argumentai, paneigiantys teismų išvadas dėl kurių nesutinkama su turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nuteistajam priteisimu, todėl tokie skundo teiginiai atmetami. Kolegijos manymu, teismas bylos įrodymais pagrindęs nuteistojo T. P. kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiosios K. Z. sveikatos sutrikdymo, pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, todėl BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, pritaikytos tinkamai.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda

Benediktas Stakauskas