A. P. pagal BK 284 str., 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-434/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.1.2.; 2.1.15.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės, pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. C.,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. C. ir civilinio atsakovo UAB („T. š.“) atstovo S. B. kasacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. A. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priteista iš UAB („T. š.“) 20 000 Lt neturtinės žalos M. C. atlyginti.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeista ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas: iš UAB („T. š.“) priteistas nukentėjusiajam M. C. neturtinės žalos dydis sumažintas iki 10 000 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, prašiusio jo skundą tenkinti, o civilinio atsakovo atstovo skundo netenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 20 d., apie 2.30 val., pramogų centre („V. M.“), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas UAB („T. š.“) apsaugos darbuotojas, tyčia galva trenkė nukentėjusiajam M. C. į galvą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. C. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina jos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.250 straipsnis), netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso normas (BPK 28 straipsnis, 44 straipsnio 10 dalis, 367 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas apie sužalojimo mastą (sulaužyta kairė akiduobė, viršutinio antakio paralyžius, pažeista rega); padarinius (ilgą laiką negalėjo dirbti ir negavo pajamų, turėjo nuolat gydytis, vystosi trumparegystė, galimas akies nervų pažeidimas); neįvertino nusikalstamos veikos situacijos (buvo sužalotas tyčia be priežasties, patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir moralinę skriaudą); padarė nepagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo (neatsižvelgta į sužalojimo padarinius, galimą užsitęsusį gydymąsi ir tolesnes išlaidas). Kasatorius teigia, kad dėl jo sužalojimo yra materialiai atsakingas ne tik nuteistasis A. P., bet ir jo darbdavys UAB („T. š.“).

Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB („T. š.“) atstovas S. B. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 8 d. nutartį dėl neteisingai nustatytos priteistinos neturtinės žalos dydžio ir neteisingai nustatyto subjekto, iš kurio turi būti priteista padaryta neturtinė žala: sumažinti nukentėjusiajam padarytos ir priteistinos neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt bei priteisti šią sumą nukentėjusiajam M. C. iš nuteistojo A. P.. Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BPK, CK 6.250, 6.263, 6.264 straipsnius, Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (Žin., 2004 m. liepos 27 d., Nr. 116-4317) nuostatas, pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, neišsamiai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė neteisingus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Anot kasatoriaus, tiek ieškovo (nukentėjusiojo) prašyta priteisti suma, tiek teismo priteista suma grindžiama deklaratyviais teiginiais (nepateikė įrodymų nei dėl 97 300 Lt, nei dėl 10 000 Lt neturtinės žalos patyrimo). Teismai neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie būtų turėję lemiamos reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl sudarė sąlygas nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti, o atsakovui susidurti su finansiniais sunkumais. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (nėra liekamųjų reiškinių, neilga gydymo trukmė, visiškai grąžinta rega, gydymo išlaidos nedidelės, nusikalstama veika nebuvo ypač pavojinga, nukentėjusysis nebuvo pažemintas). Kasatoriaus teigimu, pažeidus Asmens ir turto saugos įstatymą žala buvo priteista iš UAB („T. š.“), nors tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismai nepakankamai įsigilino į byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė sprendimą tik pagal savo vidinį įsitikinimą, nepagrindžiant išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nuomone, vietoj to, kad taikytų Asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatas (apsaugos darbuotojo sąvoka), teismai nepagrįstai taikė CK 6.264 straipsnio 2 dalies nuostatas (pagal Specialiojo įstatymo 7 straipsnio 2 punktą, 15, 16 straipsnius apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, o pagal CK 6.264 straipsnį darbuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą tik kito asmens, su kuriuo sudarė sutartį, nurodymu ir kontrole, o tai iš tiesų nebuvo nustatyta). Kasatoriaus manymu, nuteistasis A. P., panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą, veikė tyčia ir atliko veiksmus (trenkė galva) – dėl asmeninių interesų kaip privatus asmuo, todėl atsakomybė už tokia veika padarytą žalą kyla pačiam darbuotojui. Jo teigimu, darbinių pareigų atlikimas pagal įstatymą nėra pagrindinė sąlyga darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti.

Kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl neturtinės žalos

Kasatorių skunduose tiek nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui M. C., tiek civilinio atsakovo UAB („T. š.“) atstovui S. B., skirtingai interpretuojant išvadas apie sužalojimo mastą, padarinius, nusikalstamos veikos situaciją, ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (CK 6.250 straipsnis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymo normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Neturtinė žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Įstatymas (CK 6.250 straipsnis) atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo) nenustato, neturtinę žalą įvertina teismas. Vis dėlto, spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, dėl sveikatos sutrikdymo kilusias turtines ir neturtines pasekmes, atsiradusius ar galinčius ateityje atsirasti pasikeitimus nukentėjusio asmens gyvenime (profesiniame, visuomeniniame, šeiminiame), kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui bei jų piniginio ekvivalento nustatymui. Taigi, siekiant užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, konkrečiai bylai reikšmingomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino visus faktinius duomenis, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Kasatorių nurodyti argumentai dėl žalos dydžio nepaneigia apeliacinės instancijos teismo argumentų, kuriais motyvuotas ginčijamas sprendimas. Pasisakydamas dėl žalos pasekmių, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimo pobūdis, patirtų dvasinių praradimų dydis, jų įtaka nukentėjusiojo tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai), apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad sužalojimas nesukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino karjeros galimybių, jis gali tęsti įprastą gyvenimo būdą, dirbti vadybininko darbą, kurį dirbo iki nusikalstamo įvykio. Šiuos apeliacinės instancijos teismo teiginius paneigiančių duomenų kolegija neturi.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančiomis teisės normomis, rėmėsi faktiniais bylos duomenimis ir civilinio ieškinio išsprendimą reguliuojančių procesinių teisės normų nepažeidė.

Dėl civilinio atsakovo (CK 6.264 straipsnis)

CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai taikė CK 6.264 straipsnio taisykles. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB („T. š.“) ir nuteistasis A. P. buvo susiję darbo sutartiniais santykiais. Tarp šių asmenų sudaryta neterminuota darbo sutartis saugos darbuotojo pareigoms. Prieš nusikalstant A. P. atsakovo UAB („T. š.“) administracija pagal viešosios tvarkos palaikymo sutartį pramogų klubo („V. M.“) patalpose organizavo savo darbuotojų (apsaugininkų) budėjimą viešajai tvarkai palaikyti. Nusikaltimo padarymo vietoje UAB („T. š.“) administracijos nurodymu apsaugininku dirbo nuteistasis A. P., kuris darbo metu ir padarė žalos nukentėjusiojo M. C. sveikatai. Kasaciniame skunde nurodyto Asmens ir turto saugos įstatymo paskirtis reglamentuoti privačių juridinių asmenų, valstybės bei savivaldybės įmonių vykdomą asmens ir turto saugą, ją vykdančių darbuotojų teises ir pareigas, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų panaudojimo teisėtumo sąlygas, asmens ir turto saugos pagrindines licencijavimo nuostatas ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Šalių civilinės atsakomybės minėtas įstatymas nenustato, o nukreipia į kitas teisės normas (19 straipsnis). Šio įstatymo pagrindu UAB („T. š.“) administracija parengė pareiginius nuostatus (T. 1, b. l. 142), suteikiančius teisę apsaugos darbuotojams (esant įstatyme numatytiems pagrindams) panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. nukentėjusįjį sužalojo tada, kai dirbdamas apsaugos darbuotoju ir palaikydamas viešąją tvarką pramogų centre, esant žodiniam konfliktui, viršijo pareiginius įgalinimus – neteisėtai panaudojo fizinį smurtą. Teisinga teismų išvada, kad nuteistasis nukentėjusįjį sužalojo ne dėl asmeninių nesutarimų, o vykdydamas darbines funkcijas. Tai laikytina pagrindine sąlyga nuteistojo darbdavio UAB („T. š.“) civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. C., taip pat civilinio atsakovo UAB („T. š.“) kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Aldona Rakauskienė

Benediktas Stakauskas