Administracinė byla Nr. eI3-12929-583/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00753-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 22 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,
2025 m. liepos 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai AB „East West Agro“, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V., dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 21RE1-141 (AG98/11-2025).
Atsakovė paaiškino, kad 2025 m. sausio 25 d. buvo gautas pareiškėjos akcinės bendrovės „East West Agro“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) ir suinteresuoto asmens A. V. prašymas organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Projekto tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, padalinant jį į du ar daugiau žemės sklypų.
Administracija nurodo, kad išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2025 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. SD-962 „Dėl atsisakymo leisti pradėti rengti žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (ZSFP-163574)“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė organizuoti Projektą. Prašymas netenkintas atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) 2-ąjį keitimą, kurio viešas svarstymas yra įvykęs 2023 m. rugpjūčio 30 d., patenka į teritoriją, kuriai rengiami detalieji planai, t. y. Sklypas gali būti pertvarkomas tik detaliuoju planu.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2025 m. sausio 25 d. prašymą. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą priėmė ginčijamąją sprendimą, kuriuo nusprendė skundą tenkinti ir įpareigojo atsakovę priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija konstatavo, jog Administracija netinkamai nustatė Sprendimui priimti aktualias aplinkybes bei nepagrįstai konstatavo, jog Bendrojo plano 2-ojo keitimo procedūra yra planavimo proceso baigiamajame etape, todėl nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnio 9 dalies nuostata, kuria remdamasi atsisakė padalinti Žemės sklypą į du žemės sklypus pagal pateiktą prašymą, kaip neatitinkantį rengiamo Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinių
Atsakovė teigia, kad priimtas Komisijos sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi jis priimtas netinkamai ir nevisapusiškai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o tai turėjo esmines reikšmės nepagrįsto sprendimo priėmimui. Komisija situaciją įvertino formaliai, nėra tinkamai susipažinusi su Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – ir TPDRIS) veikimu ir jos trūkumais, neturėdama teisėto pagrindo panaikino teisėtą Sprendimą. Administracija akcentavo, kad TPDRIS veikimo trūkumai negali sąlygoti pagrįstų ir teisėtų jos priimtų sprendimų naikinimo.
Nurodo, kad vadovaujantis TPĮ nuostatomis, kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis, o kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesnę.
Atkreipė dėmesį, jog išduotos bendrųjų planų teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. TPĮ 25 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas teritorijų planavimo metu gali būti pratęsiamas, kai to motyvuotai prašo planavimo organizatorius, kad teritorijų planavimo procesas būtų baigtas, jeigu baigti teritorijų planavimo nepavyko dėl objektyvių, nuo planavimo organizatoriaus nepriklausančių, aplinkybių.
Pažymėjo, kad priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, baigiamajame kompleksinio teritorijų planavimo proceso etape, derinant Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinius su teritorijų planavimo dokumentą derinančiomis institucijomis, Administracija TPDRIS pateikė prašymą pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminus, kaip tai numato TPĮ nuostatos. Dėl TPDRIS funkcionalumo, pateikiant prašymą pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminus, sistemoje buvo nurodomas „Parengiamasis etapas“, nors tęsiamos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūros buvo ir yra baigiamojo etapo stadija, t. y. būtent pati sistema sąlygojo situacijos neatitinkančios realiai situacijai susiklostymą, kadangi faktiškai jau tą pačią akimirką buvo galima sistemoje atstatyti padėtį į faktiškai galiojusią ir galiojančią.
Akcentuoja, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Komisija netinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad Bendrojo plano 2-ojo keitimo procedūra yra planavimo proceso parengiamajame etape ir todėl nepagrįstai panaikino jos pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji, priimdama Sprendimą, tinkamai įvertino, jog Bendrojo plano 2-ojo keitimo procedūra yra baigiamajame, o ne parengiamajame etape, ir priėmė teisėtą, pagrįstą bei motyvuotą Sprendimą dėl prašymo. Sprendimas yra nurodytas jo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas, jis yra motyvuotas bei pagrįstas, todėl Komisija sprendimu nepagrįstai jį panaikino ir įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pareiškėja AB „East West Agro“ atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja nurodė, jog atsakovės Sprendimas nepagrįstai yra grindžiamas TPĮ 25 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams.
Pažymėjo, jog šiuo metu yra rengiamas Bendrojo plano 2-asis keitimas, tačiau jis šiuo metu nėra iki galo parengtas bei negalioja. Sprendime tiesiog nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. įvyko Bendrojo plano 2-ojo keitimo viešasis svarstymas, todėl laikytina, kad keitimas yra baigiamajame etape. Remiantis Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniais, Žemės sklypas patenka į Urbanistinių centrų ir kitų gyvenamųjų vietovių nesusiformavusios urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną, kuriai pagal TPĮ turi būti rengiami detalieji planai. Taip pat Žemės sklypas nepatenka į išimtinių teritorijų sąrašą, kurioms detalieji planai gali būti nerengiami, todėl Sprendime buvo konstatuota, jog Žemės sklypas gali būti pertvarkytas tik detaliuoju planu.
Tuo tarpu Komisija 2025 m. balandžio 15 d. sprendime atkreipė dėmesį, kad remiantis TPDRIS esančiais duomenimis, Bendrojo plano 2-asis keitimas yra sugrąžintas ir parengiamąjį etapą, todėl šiuo atveju nebuvo prielaidų taikyti TPĮ 25 straipsnio 9 dalies nuostatas. Administracija nesutikdama su Komisijos išvadomis, akcentavo, jog į TPDRIS pateikė prašymą pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminus, kaip tai numato TPĮ 25 straipsnio 4 dalies 3 punktas, todėl TPDRIS sistemoje Bendrojo plano 2-ojo keitimo etapas buvo automatiškai pakeistas į „parengiamąjį etapą“. Nors, kaip nurodo Administracija, tęsiamos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūros buvo ir yra baigiamojo etapo stadija.
Pareiškėja teigia, kad TPDRIS esantys duomenys patvirtina, jog Bendrojo plano 2-asis keitimas sustojo baigiamojo etapo antrojoje stadijoje, t. y. derinimo Teritorijų planavimo komisijoje stadijoje. 2024 m. lapkričio 11 d. Teritorijų planavimo komisija surašė išvadą REG25764101, kurioje nutarta nepritarti Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniams. TPDRIS taip pat matyti, jog Administracija 2025 m. vasario 7 d. derinančioms institucijoms pateikė prašymą pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminą. TPDRIS yra aiškiai pažymėta, kad Bendrojo plano keitimo sprendiniai yra parengiamajame etape.
Atsakovė teismui pateikė išrašą iš TPDRIS, kuriame teigiama, jog keitimo etapas yra baigiamasis, tačiau šis pakeitimas sistemoje atliktas jau po Komisijos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo priėmimo, t. y. 2025 m. balandžio 30 d. Bendrovės nuomone atsakovės TPDRIS padaryti pakeitimai yra dirbtiniai, siekiant susikurti argumentą Komisijos sprendimo ginčijimui ir neatitinka tikrojo Bendrojo plano 2-ojo keitimo etapo. Iš TPDRIS esančių duomenų matyti, jog atsakovė 2025 m. balandžio 30 d. į TPDRIS įkėlė prašymą, kuriame buvo prašoma Teritorijų planavimo komisijos suderinti keitimo sprendinius, tačiau Administracija nedelsiant jį atsiėmė. Akivaizdu, kad minėtas prašymas įkeltas tik su vienu tikslu – atlikti veiksmą, kuris pagal TPĮ nuostatas yra priskiriamas prie baigiamojo etapo, tam, kad sistema pakeistų joje nurodomą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento etapą iš parengiamojo į baigiamąjį.
Pabrėžė, jog teritorijų planavimo sąlygų galiojimo termino pratęsimas ir / ar naujų teritorijų planavimo sąlygų išdavimas TPĮ yra priskirtas prie parengiamojo etapo. Esant pakeistoms teritorijų planavimo sąlygoms, nereikia pradėti iš naujo (kitaip tariant, baigiamojo etapo nereikia pradėti iš naujo), tik „kai dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų reikalavimų nesikeičia teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape pradėtos viešinimo, derinimo ar tikrinimo procedūros gali būti tęsiamos.
Atsakovei pateiktus prašymą pratęsti teritorijų planavimo sąlygų galiojimą papildomam terminui Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nepratęsė anksčiau išduotas teritorijų planavimo sąlygas, o išdavė visiškai naujas teritorijų planavimo sąlygas, kuriose yra numatytą naujos sąlygos, kurios nebuvo ankstesnėse teritorijų planavimo sąlygose. Taigi NŽT išdavus naujas teritorijų planavimo sąlygas, keisis Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniai, o tai reiškia, kad procedūra grįžta į parengiamąjį etapą, po kurio privalomai turės būti pakartotos ir baigiamojo etapo stadijos (t. y. viešinimo, derinimo, tikrinimo – kol bus pereita į tvirtinimą).
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog nurodytos aplinkybės įrodo, kad Komisija savo sprendime visiškai pagrįstai nustatė ir sprendime nurodė, kad iš baigiamojo etapo šiuo atveju yra sugrįžta į parengiamąjį etapą ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nebuvo prielaidų taikyti TPĮ 25 straipsnio 9 dalį ir atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė. Proceso šaliai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 21RE1-141 (AG98/11-2025), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Bendrovė bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo 989/1440 dalį Žemės sklypo, o trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. – 451/1440 dalį. Pareiškėja ir A. V. 2025 m. sausio 16 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti Projektą. Projekto tikslas – padalinti Žemės sklypą į du žemės sklypus.
Atsakovė išnagrinėjusi minėtą prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jį tenkinti. Sprendime nurodyta, kad jo priėmimo teisinis pagrindas yra TPĮ 25 straipsnio 9 dalis. O Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas yra aplinkybė, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. įvyko Bendrojo plano 2-ojo keitimo viešasis svarstymas. Sprendime teigiama, kad pagal Bendrojo plano 2 - ojo keitimo sprendinius Žemės sklypas patenka į urbanistinių centrų ir kitų gyvenamųjų vietovių nesusiformavusios urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną bei teritoriją, kuriai rengiami detalieji planai. Žemės sklypas nepatenka į Bendrojo plano 2-ajame keitime numatytas išimtis, kada teritorija gali būti pertvarkoma nerengiant detaliojo plano, todėl Projektas negali būti rengiamas. Bendrovei bei A. V. pasiūlyta palaukti kol Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniai bus patvirtinti savivaldybės tarybos ir tada teikti naują prašymą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo.
Bendrovė nesutikdama su Sprendime padarytomis išvadomis, 2025 m. kovo 19 d. kreipėsi skundu į Komisiją. Skunde Komisijos prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2025 m. sausio 16 d. prašymą organizuoti Projekto rengimą.
Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti Bendrovės skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti 2025 m. sausio 16 d. prašymą organizuoti Projekto rengimą. Komisija konstatavo, jog Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, o šie trūkumai yra esminiai. Komisija akcentavo, jog iš TPDRIS pateiktos viešai prieinamos informacijos matyti, kad Bendrojo plano 2-ojo keitimo etapas yra „parengiamasis“, todėl Sprendimo teiginiai, kad Bendrasis planas yra planavimo proceso baigiamajame etape, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymima, jog TPDRIS teigiama, kad teritorijų planavimo procese paskutinis padarytas pakeitimas įvyko 2025 m. kovo 10 d. kai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pritarė teritorijų planavimo sąlygų galiojimo termino pratęsimui iki 2027 m. kovo 3 d., o tai patvirtina faktą, jog iš baigiamojo etapo buvo grįžta į kompleksinio teritorijų planavimo proceso parengiamąjį etapą, todėl atsakovė priimdama Sprendimą nepagrįstai vadovavosi TPĮ 25 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nurodyta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės, laikydamasis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDQ1LTQ0Mi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-445-442/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-445-442/2024">eA-445-442/2024</a>). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, kad iš esmės nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra aplinkybė ar atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti 2025 m. sausio 16 d. prašymą ir organizuoti Projekto rengimą.
Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2025-01-01 iki 2025-07-01) 40 straipsnis. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą). Sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų su pagalbinio ūkio paskirties pastatais žemės sklypų leistinas užstatymo tankis nustatytas teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose jis nustatytas mažesnis.
Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas subjektas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 22 dalyje nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise. (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo ir koregavimo tvarka nustatoma žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami: 1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus; 2) siekiant padalyti, atidalyti ar perdalyti žemės sklypus naujų statinių statybai, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais turi būti rengiami detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte nurodyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
Projektas rengiamas, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Projektas nerengiamas teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas, kuriose Projektu gali būti pertvarkomi teritorijų planavimo dokumentais suplanuoti (įregistruoti ar neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre) žemės sklypai, nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto leidžiamojo užstatymo intensyvumo ir (ar) tankio), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai pagal šiuose planuose, numatančiuose tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis šiuose planuose numatytais principais, suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (Taisyklių 9 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog teisės normos nustato imperatyvų draudimą rengti Projektus su tikslu padalinti žemės sklypą tose teritorijose, kuriose galioja vietovės lygmens bendrieji planai, nustatantys, jog žemės sklypai pertvarkomi išskirtinai rengiant detaliuosius planus.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad šiuo metu yra rengiamas Bendrojo plano 2 - asis keitimas, pagal kurio sprendinius Žemės sklypas patenka į urbanistinių centrų ir kitų gyvenamųjų vietovių nesusiformavusios urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną bei teritoriją, kuriai rengiami detalieji planai. Tarp proceso šalių taip pat nėra ginčo, jog Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniai dar nėra patvirtinti ir įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
TPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-11-01 iki 2025-07-01) 25 straipsnio 9 dalis numato, kad rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams.
Akivaizdu, jog minėta teisės norma suteikia teisę Administracijai atsisakyti tenkinti prašymą organizuoti Projekto rengimą, jeigu jo sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniams, nepaisant aplinkybės, kad sprendiniai dar nėra patvirtinti ir įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu Bendrojo plano 2-ojo keitimo procedūra jau yra pasiekusi baigiamąjį etapą ir yra atliktas sprendinių viešasis svarstymas.
TPĮ 25 straipsnio 1 dalis teigia, jog kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams (TPĮ 25 straipsnio 7 dalis).
TPĮ 25 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog rengimo etapą sudaro šios stadijos: 1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo teritorijų planavimo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, inžinerinės ir ekonominės būklės, valstybės ir viešojo saugumo, krašto apsaugos reikmių vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas; 2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, konkrečiai teritorijai taikomų atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į teritorijos planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų įvykdymo, o teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai sprendimu turi pritarti teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas; 3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai.
Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPĮ 25 straipsnio 6 dalis).
Vertinant teismui pateiktą 2025 m. kovo 19 d. ištrauką iš TPDRIS matyti, kad joje yra nurodyta, jog Bendrojo plano 2-ojo keitimo procedūra yra parengiamajame etape. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrojo plano keitimo procedūra buvo pasiekusi TPĮ 25 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą stadiją – Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniai buvo pateikti derinimui Teritorijų planavimo komisijai, tačiau iš Teritorijų planavimo komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. derinimo išvados Nr. REG25764101 turinio nustatyta, jog ne visi komisijos nariai pritarė pateiktiems sprendiniams. Administracija, atsižvelgdama į Teritorijų planavimo komisijos neigiamą atsakymą, kreipėsi į teritorijų planavimo dokumentą derinančias institucijas su prašymais pratęsti teritorijų planavimo sąlygų galiojimo terminus.
Šios bylos nagrinėjimo metu TPDRIS nurodyta, jog šiuo metu yra vykdoma Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinių viešinimo procedūra. TPDRIS esančiame informaciniame pranešime teigiama, jog šiuo metu yra galimybė susipažinti su baigiamojo etapo derinimo stadijoje, atsižvelgus į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas, pakeistais Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniais.
Atkreiptinas dėmesys, kad TPĮ 25 straipsnio 4 dalis teigia, jog išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus (kai rengiami bendrieji planai) arba ne ilgiau kaip 3 metus (kai rengiami detalieji planai). Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje, pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo termino ar išduoti naujų teritorijos planavimo sąlygų nereikia – tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Pakeitus teritorijos planavimo sąlygas, kartojamos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros. Šių procedūrų kartoti nereikia, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje arba kai dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų reikalavimų nesikeičia teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape pradėtos viešinimo, derinimo ar tikrinimo procedūros gali būti tęsiamos.
Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentą derinanti institucija planavimo organizatoriui išduoda naujas planavimo sąlygas, kurios įpareigoja keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, planavimo organizatorius turi prievolę pakartotinai atlikti rengimo etapui priskirtus veiksmus t. y. naujų sprendinių formavimą, o tai įvykdžius privaloma iš naujo atlikti viešinimo procedūrą.
Byloje nustatyta, kad NŽT ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija nepratęsė išduotų teritorijų planavimo sąlygų terminą, tačiau atsakovei išdavė naujas teritorijų planavimo sąlygas. Iš TPDRIS esančios informacijos akivaizdu, jog po 2024 m. lapkričio 11 d. Teritorijų planavimo komisijos atsisakymo suderinti Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinius, jie buvo koreguojami atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentą derinančių institucijų pastabas ir šiuo metu yra vykdoma pakeistų sprendinių viešinimo procedūra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog šios bylos nagrinėjimo metu ir 2025 m. sausio 16 d. prašymo pateikimo metu dėl Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinių nebuvo baigtos kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešo svarstymo procedūros, todėl atsakovė priimdama Sprendimą nepagrįstai rėmėsi TPĮ 25 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčytinai įrodo, jog 2024 m. lapkričio 11 d. Teritorijų planavimo komisijai atsisakius suderinti Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinius ir derinančioms institucijoms pateikus pastabas, įpareigojančias koreguoti teritorijų planavimo dokumento sprendinius, atsakovė privalėjo grįžti į teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą ir atlikti pakeistų sprendinių viešinimo procedūrą, kuri iki šiol nėra užbaigta.
Vadovaujantis anksčiau nuodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Komisija 2025 m. balandžio 15 d. sprendime pagrįstai nusprendė tenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2025 m. sausio 16 d. prašymą organizuoti Projekto rengimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nenustačius Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 21RE1-141 (AG98/11-2025) neteisėtumo pagrindų, atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti iš Administracijos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 3289,69 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės skundą ir panaikinti Komisijos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas Bendrovės naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėja nurodo, už skundo Komisijai parengimą sumokėta 1,062,50 Eur + PVM ir tai sudaro 1285, 63 Eur, o už skundo teismui bei kitus parengtus procesinius dokumentus sumokėta 1656,25 Eur + PVM ir tai sudaro 2004,06 Eur. Šių išlaidų pagrindimui pateikta 2025 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita – faktūra, 2025 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymas, 2025 m. liepos 7 d. PVM sąskaita – faktūra ir 2025 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja su skundu į Komisiją kreipėsi 2025 m. kovo 19 d. (2025 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2237,9 Eur.
Už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, parengimą priteistinas maksimalus dydis – 0.3 (Rekomendacijų 8.1 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo Komisijai parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 671,37 Eur (2337,9 * 0.3). Kaip ir anksčiau minėta Bendrovė už skundo parengimą Komisijai advokatui sumokėjo 1285,63 Eur, t. y. Bendrovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteisiną užmokestį.
Tuo tarpu atsiliepimas į atsakovės skundą teismui pateiktas 2025 m. birželio 19 d. (2025 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2335,9 Eur.
Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5837,5 Eur (2335,9 * 2.5).
Kaip jau paminėta, pareiškėja už atsiliepimo ir prašymą dėl prieigos suteikimo parengimą advokatui sumokėjo 2004,06 Eur, t. y. Bendrovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir jai iš Administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo Komisijai parengimą ir atsiliepimo bei prieigos prie bylos parengimą – 2675,43 Eur (2004,06 + 671,37).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai AB „East West Agro“ iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos priteisti 2675,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje AB „East West Agro“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Remigijus Arminas
