Dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-86-357/2019

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00210-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;2.6.3; 3.2.6.6.1; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA B2Kapital ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA B2Kapital ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. B. 185,36 Eur skolos, 16,68 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2010-11-18 atsakovas, naudodamasis Credit24 platforma, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas UAB „IPF Digital Lietuva“ įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovei visą kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – negrąžino kredito, uždelsė sumokėti mokėjimus, todėl paskolos davėjas vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas apie sutarties esminį pažeidimą bei apie sutarties nutraukimą informuotas raštiškai, jam taip pat pranešta apie sutarties nutraukimo pasekmes. 2016-11-28 UAB „IPF Digital Lietuva“ ir SIA „B2Kapital“ sudarė „Gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį“, kurios pagrindu ieškovei perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą pagal sutartį. Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, 2017-02-24 atsakovui išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo.

2. A. J. B. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes kredito neėmė. Nurodė, kad kiekvienais metais gaudavo raginimus sumokėti ir raginimuose nurodytos palūkanos vis mažėjo. Nurodė, kad kažkas pasinaudojo juo, niekada nėra buvęs SEB banke, teko pavedimus daryti Pakruojyje „Swedbank“. Paskambinęs telefonu teiravosi kokiame skyriuje buvo sąskaita atidaryta, bet jam nenurodė, nes jis nenurodė asmens duomenų. Gaudavo daug laiškų dėl paskolos, dalį laiškų sunaikino, yra gražinęs ir parašęs raštiškai, kad kredito neėmė ir kam davė – tegul iš to ir pasiima. Prašė ieškinio netenkinti.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui SIA B2Kapital iš atsakovo J. B. 185,36 Eur skolos, 16,68 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (202,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio bei 271,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo 8,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

4. Nurodė, kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>). Teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad jo dokumentai buvo dingę, tačiau kažkur prieš porą metų, kas reiškia, kad ne kredito ėmimo metu. Vėliau, atsakovas iškėlė versiją, kad galbūt jis „nebuvo pajutęs“ kada jo dokumentai buvo paimti. Atsakovas į bylą yra pateikęs Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. liepos 16 d. D. B. pavogtos rankinės su daiktais, dokumentais ir pinigais, kas rodo, kad dokumentai buvo pavogti ne iš atsakovo. Duomenų, pagrindžiančių, kad iš atsakovo buvo pavogti ar paimti dokumentai, kurių pagalba jo vardu buvo paimta paskola bei atidaryta banko sąskaita, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas nurodė, kad internetine bankininkyste nesinaudoja, nemoka ja naudotis ir net nežino, kad banko sąskaitą galima atsidaryti internetu.

5. Teismas sprendė, kad nors atsakovas visiškai nepripažįsta gavęs paskolą bei atsidaręs sąskaitą AB SEB banke, į kurią ir buvo pervesta 500 litų (144,82 eurų) paskola, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tai padarė kiti asmenys. Atsakovas iš pirminio kreditoriaus raginimus sumokėti paskolą pradėjo gauti 2013 metais, tačiau juos siųsdavo atgal siuntėjui arba rašydavo atsakymus, kad paskolos neėmė, arba skambindavo telefonu. Nors, pasak jo, įtarė, kad kitas asmuo galimai naudodamasis jo dokumentais pasiėmė paskolą, tačiau dėl to nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad būtų surastas kaltas asmuo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pašomos priteisti 500,00 litų (144,82 eurų) paskolos negavo, tuo tarpu ieškovė priešingai – pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą.

6. Teismo vertinimu, tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui, ir kiti byloje pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados. Ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl, vadovaujantis CK 6.200, 6.205, 6.870, 6.873-6.874 straipsniais, yra pagrindas ieškinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. A. J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo SIA B2Kapital ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo valstybės naudai atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad asmeniškai atsakovas atsidarė sąskaitą AB SEB banke ir užpildė paskolos paraišką parduotuvės,,Maxima“, esančios Joniškis, Upytės g. 19, informacijos skyriuje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, reikalaujančias priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.).

7.2. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

7.3. Šioje byloje atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių paskolos sutarčių su ieškovų nesudarė ir reikalavo ieškovo pateikti paskolos sutarties originalą. Ieškovas byloje pateikė paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio dokumento nuorašą, sutarties originalas byloje pateiktas nėra. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad paskolos dokumentai buvo pildomi rašytine forma, pasirašomi ir jie saugomi archyve, tačiau šios paskolos dokumentai yra neišsaugoti (2018-09-12 teismo posėdžio garso įrašo 22.00 – 25.50 min.).

7.4. Apeliantas ginčija pačios paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo faktą, t.y. savo valios išreiškimą sudaryti su ieškovu paskolos sutartį, ir pačios paskolos gavimą. Byloje nėra pateiktas originalus paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (ar kitas dokumentas paskolai gauti) dokumentas, kuriame būtų galima identifikuoti jį sudariusių šalių parašus.

7.5. Teismas 2018-06-27 protokoline nutartimi pareikalavo ieškovams pateikti paskolos (kredito) paėmimo dokumentus ir paraišką. Byloje pateiktas paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio dokumento nuorašas nepatvirtina, kad atsakovas yra išreiškęs savo valią sudaryti su ieškovu paskolos sutartį. Kadangi byloje nepateikta įrodymų pagrindžiančių atsakovo valią sudaryti paskolos sutartį su ieškovu, kad būtent atsakovui 2010-11-18 buvo išmokėta 144,82 Eur paskola, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas materialinės teisės normas įtvirtintas CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

7.6. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTM3OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-378/2016">e3K-3-361-378/2016</a>)

7.7. Pagal paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, paskolos davėjas UAB „IPF Digital Lietuva“ (2016-11-28 ieškovui perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą) įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti visą kreditą, sumokėti Sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Apeliantas (atsakovas) neigia asmeniškai sudaręs paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra pateiktas paskolos sutarties paraiškos originalas, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tai galėjo padaryti kiti asmenys pasinaudoję jo asmens dokumentais ir kaip įrodymą pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-05 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTguLTg4NS01MzcvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A8.-885-537/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A8.-885-537/2018">A8.-885-537/2018</a>, kurioje konstatuota, kad galimai nenustatytas asmuo suklastojo J. B. vardu dokumentus ir pasirašė už J. B., todėl yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir apie tai pranešė prokuratūrai. Dėl šio galimo nusikaltimo šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad kartu gyvenantis sūnus J. B. jokių paskolų sutarčių sudaręs nebuvo, AB bankas SEB paslaugomis ir sąskaita nesinaudoja. Atsakovas byloje pakankamai pateikė įrodymų pagrindžiančių faktą, kad jis 2010-11-18 nėra asmeniškai sudaręs paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka su sprendimo išvada, kad gavęs paskolą, atsidaręs sąskaitą AB SEB banke, į kurią ir buvo pervesta 500 litų (144,82 eurų) paskola.

7.8. Įvertinus kasacinio teismo suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo pinigus, perkėlė atsakovui, o ne ieškovui. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesines normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

8. Ieškovas SIA B2Kapital atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir 2018 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t.y., 120,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Paskolos sutartis yra realinė, laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas neįrodė, jog grąžino paskolą (CPK 178 straipsnis), taip pat nenuginčijo paskolos sutarties (CK 6.875 straipsnis). 2018-06-27 vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai buvo „pradingę“ (ir neva tokiu būdu galėjo būti sudaryta paskolos sutartis jo vardu), nurodė dėl to kreipęsis į policiją, tačiau 2018-06-29 ŠAVPK PER Policijos komisariatas nagrinėjamoje byloje pateikė duomenis, įrodančius, jog atsakovas niekada nebuvo kreipęsis į policiją dėl prarasto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atsakovas taip pat tvirtino, jog internetine bankininkyste nesinaudoja, pinigus laiko tik Kredito unijoje, kitų banko sąskaitų neturi. Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti, kam 2010-11-18 buvo pervesta suteiktos paskolos suma, lygi 500,00 Lt, 2018-07-18 kreipėsi su prašymu išduoti liudijimą, suteikiantį teisę ieškovui ir/ar jo atstovui gauti iš AB SEB banko informaciją, kas, kada ir kieno vardu bei pavarde atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir ar nurodyta banko sąskaita vis dar aktyvi, jei neaktyvi – kada buvo uždaryta. 2018-08-07 nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą ir nusprendė išduoti ieškovui ir/ar ieškovo atstovei advokatei A. A. liudijimą, suteikiantį teisę gauti rašytinius įrodymus iš AB SEB banko dėl jų pateikimo teismui į šią civilinę bylą. 2018-08-08 ieškovo atstovė advokatė A. A. registruotu paštu išsiuntė AB SEB bankui prašymą suteikti informaciją. 2018-08-29 AB SEB bankas pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad „2010-11-18 J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsidarė AB SEB banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita nėra uždaryta“. Minėtas rašytinis įrodymas paneigia atsakovo versiją, išsakytą 2018-06-27 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, jog jis savo pinigus laiko tik kredito unijoje ir kad ieškovo pervestos paskolos sumos negavo.

8.2. 2018-09-12 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog: (1) Joniškyje lankydavosi ir lankosi dažnai, maisto produktus pirkdavo toje pačioje „Maxima“ parduotuvėje, kurioje pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir buvo užpildyta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) („Maxima“ parduotuvės informacijos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini)) (garso įrašo 38.35-39.00 min.); (2) neva tai vėl buvo pasisavinti jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, ir jam taip nutinka dažnai, tačiau dėl prarastų dokumentų niekur nesikreipė (garso įrašo 32.25- 3; 39.17-41.16 min.); (3) gavus pranešimą iš AB SEB banko dėl jo vardu atsidarytos sąskaitos uždarymo atsakovas, tvirtinantis, kad tokios sąskaitos neturi, nusprendė niekur nesikreipti, nes jam neaktualu (garso įrašo 44.03-44.44 min.; 46.40-47.00 min.); (4) liudytoja apklausa atsakovo motina D. B. nurodė, kad raginimus geruoju įvykdyti prievolę iš pirminio kreditoriaus gaudavo dar nuo 2010 m. (kreditas išduotas būtent 2010 m.) (garso įrašo 56.60-57.10 min.), vėliau pasikeitus kreditoriui, ieškovas taipogi ragino skolininką įvykdyti prievolę geruoju (atsakovo patvirtinimas - garso įrašo 31.40 – 33.22 min; 44.52-45.20 min.), tačiau asmuo bet kokio bendradarbiavimo vengė, todėl ieškovas buvo priverstas dėl prievolės įvykdymo kreiptis į teismą. Parengiamojo posėdžio metu atsakovo pateikti klaidingi parodymai dėl neva tai pavogtų asmens dokumentų, kreipimosi dėl prarastų dokumentų į policiją, teiginių apie kitų sąskaitų neturėjimą, išskyrus kredito unijoje, rodo sistemingą atsakovo siekį išvengti prievolės vykdymo.

8.3. Apeliaciniame nepagrįstai skunde nurodoma, jog tai galėjo padaryti kiti asmenys pasinaudoję jo asmens dokumentais ir kaip įrodymą pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-05 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTguLTg4NS01MzcvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A8.-885-537/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A8.-885-537/2018">A8.-885-537/2018</a>, kurioje konstatuota, kad galimai nenustatytas asmuo suklastojo J. B. vardu dokumentus ir pasirašė už J. B., todėl yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir apie tai pranešti prokuratūrai. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui – atsakovui, dėl ko teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas šioje byloje reikšdamas reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo faktą, o atsakovas neįrodė nei paskolos grąžinimo, nei nuginčijo pačią paskolos sutartį.

8.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pateiktas 2018 m. birželio 29 d. raštas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. B. 2006 – 2011 metais nesikreipė dėl asmens dokumento praradimo, tyrimas nebuvo pradėtas, t.y., kredito suteikimo/paėmimo metu (2010 metais) Atsakovas dėl prarastų asmens dokumentų į policiją nesikreipė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. liepos 16 d. D. B. (atsakovo motinos) pavogtos rankinės su daiktais, dokumentais ir pinigais, reiškia, jog dokumentai buvo pavogti ne iš atsakovo J. B.. Duomenų, pagrindžiančių, kad iš J. B. buvo pavogti ar paimti dokumentai, kurių pagalba jo vardu buvo paimta paskola bei atidaryta banko sąskaita, atsakovas teismui nepateikė.

8.5. Atsakovas pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-05 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTguLTg4NS01MzcvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A8.-885-537/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A8.-885-537/2018">A8.-885-537/2018</a>, neva pagrindžiančią faktą, jog nežinomi asmenys jo vardu klastoja dokumentus. Nurodytoje nutartyje kalbama apie nusikalstamą veiką, padarytą 2018 metais, t.y., nenustatytas asmuo 2018-06-24 parašė ir pasirašė prašymą dėl administracinės nuobaudos, paskirtos 2018-07-05 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimu, svarstymo atidėjimo. Iš nurodyto seka, jog net jeigu ir buvo pasinaudota atsakovo asmens duomenimis 2018 metais, šie rašytiniai įrodymai netenkina įrodymų sąsajumo reikalavimo, t.y., minėti įrodymai niekaip nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi paskola atsakovui buvo suteikta 2010 metais, o šis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia faktą, jog 2010 m. kažkas neva pasinaudojo atsakovo duomenimis ir taip sudarė paskolos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

10. Byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, 2010-11-18 atsakovas J. B., naudodamasis Credit24 platforma, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas UAB „IPF Digital Lietuva“ įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovei visą kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. 2018 m. rugpjūčio 29 d. gauta informacija iš SEB banko, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 18 d. atsidarė AB SEB banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ir buvo pervesta paskola, ši sąskaita nėra uždaryta. Byloje nustatyta, kad paskolos paraiška buvo užpildyta ne internetu, o parduotuvės „Maxima“, esančios Joniškio m., Upytės g. 19, informacijos skyriuje. Pirminis kreditorius IPF Digital Lietuva, UAB (buvusi UAB „MCB Finance“) 2010 m. lapkričio 18 d. pervedė 500,00 litų (144,82 eurų) sumą į atsakovo sąskaitą. Atsakovui pirminis kreditorius perdavė 500,00 litų (144,82 eurų) pagal paskolos paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), 60 dienų terminui, tačiau duomenų, kad atsakovas suėjus šiam terminui skolą gražino, nėra. Pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ pardavė ieškovei SIA B2Kapital gautinas sumas pagal vartojimo kredito sutartis, kurių grąžinimo terminas suėjo 2016 m. spalio 18 d. ir kurios nebuvo grąžintos. Pradinis kreditorius pateikė 2018 m. liepos 2 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, 2017-02-24 atsakovui išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo.

11. Taigi, atsakovas apie sutarties esminį pažeidimą, apie sutarties nutraukimą informuotas raštu, jam taip pat pranešta apie sutarties nutraukimo pasekmes. 2016-11-28 UAB „IPF Digital Lietuva“ ir SIA „B2Kapital“ sudarė „Gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį“, kurios pagrindu ieškovei perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą pagal sutartį.

12. Byloje yra duomenys, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pakruojo grupėje 2004 m. spalio 21 d. buvo išduoti Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galiojo iki 2014 m. spalio 21 d. J. B. 2006 – 2011 metais nesikreipė dėl asmens dokumento praradimo, tyrimas nebuvo pradėtas.

Dėl įrodymų vertinimo

13. Apeliantas nurodo, kad taikant kasacinio teismo suformuotą praktiką mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą įrodyti, kad atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo pinigus, perkėlė atsakovui, o ne ieškovui. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesines normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

14. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzctMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277-313/2016">3K-3-277-313/2016</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atsiliepime pagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju, nors ieškovas ir neturėjo galimybių pateikti paskolos sutarties originalo, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui – atsakovui, dėl ko pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas šioje byloje reikšdamas reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo faktą, o atsakovas neįrodė nei paskolos grąžinimo, nei nuginčijo pačią paskolos sutartį.

17. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo apeliantui

18. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad asmeniškai atsakovas atsidarė sąskaitą AB SEB banke ir užpildė paskolos paraišką parduotuvės,,Maxima“, esančios Joniškis, Upytės g. 19, informacijos skyriuje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, reikalaujančias priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.). Byloje pateiktas paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio dokumento nuorašas nepatvirtina, kad atsakovas yra išreiškęs savo valią sudaryti su ieškovu paskolos sutartį. Kadangi byloje nepateikta įrodymų pagrindžiančių atsakovo valią sudaryti paskolos sutartį su ieškovu, kad būtent atsakovui 2010-11-18 buvo išmokėta 144,82 Eur paskola, pirmosios instancijos teismas pažeisdamas materialinės teisės normas įtvirtintas CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Apeliantas taip pat nurodo, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTM3OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-378/2016">e3K-3-361-378/2016</a>).

21. CK 6.228 str. 1 d. šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti ar nuginčyti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu turi kreiptis į kitą šalį. Šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo ar panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2014">3K-3-294/2014</a>). Taigi, kaip minėta, atsakovas šioje byloje nenuginčijo paskolos sutarties sudarymo fakto, nepaneigė pinigų pervedimo į jo sąskaitą.

22. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis civ. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODQtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-684-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-684-313/2015">3K-3-684-313/2015</a>). Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

23. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas neįrodė, jog grąžino paskolą (CPK 178 straipsnis), taip pat nenuginčijo paskolos sutarties (CK 6.875 straipsnis). 2018-06-27 vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai buvo „pradingę“ (ir neva tokiu būdu galėjo būti sudaryta paskolos sutartis jo vardu), nurodė dėl to kreipęsis į policiją, tačiau 2018-06-29 ŠAVPK PER Policijos komisariatas byloje pateikė duomenis, įrodančius, jog atsakovas niekada nebuvo kreipęsis į policiją dėl prarasto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

24. Taip pat parengiamojo posėdžio metu atsakovas tvirtino, jog internetine bankininkyste nesinaudoja, pinigus laiko tik Kredito unijoje, kitų banko sąskaitų neturi. Šiuos teiginius paneigia 2018-08-29 AB SEB banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad „2010-11-18 J. B. atsidarė AB SEB banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaita nėra uždaryta“. Minėtas rašytinis įrodymas nepatvirtina atsakovo versijos, išsakytos 2018-06-27 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, jog jis savo pinigus laiko tik kredito unijoje ir kad ieškovo pervestos paskolos sumos negavo.

25. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, 2018-09-12 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas teigė jog Joniškyje lankydavosi ir lankosi dažnai, maisto produktus pirkdavo toje pačioje „Maxima“ parduotuvėje, kur neva tai vėl buvo pasisavinti jo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, ir jam taip nutinka dažnai, tačiau dėl prarastų dokumentų niekur nesikreipė (garso įrašo 32.25- 3; 39.17-41.16 min.). Gavus pranešimą iš AB SEB banko dėl jo vardu atsidarytos sąskaitos uždarymo, atsakovas tvirtinęs, kad nusprendė niekur nesikreipti, nes jam neaktualu (garso įrašo 44.03-44.44 min.; 46.40-47.00 min.). Liudytoja apklausa D. B. nurodė, kad raginimus geruoju įvykdyti prievolę iš pirminio kreditoriaus gaudavo dar nuo 2010 m. (kreditas išduotas būtent 2010 m.) (garso įrašo 56.60-57.10 min.), vėliau pasikeitus kreditoriui, ieškovas taipogi ragino skolininką įvykdyti prievolę geruoju ir šią aplinkybę apeliantas pripažino (garso įrašo 31.40 – 33.22 min; 44.52-45.20 min.).

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas gavęs pranešimus privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

27. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas iš pirminio kreditoriaus raginimus sumokėti paskolą pradėjo gauti 2013 metais, tačiau juos siųsdavo atgal siuntėjui arba rašydavo atsakymus, kad paskolos neėmė, arba skambindavo telefonu. Nors įtarė, kad kitas asmuo galimai naudodamasis jo dokumentais pasiėmė paskolą, tačiau dėl to nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad būtų surastas kaltas asmuo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pašomos priteisti 500,00 litų (144,82 eurų) paskolos negavo, tuo tarpu ieškovė priešingai – pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą. Tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui, ir kiti byloje pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados, ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

28. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu teigė, jog tai galėjo padaryti kiti asmenys pasinaudoję jo asmens dokumentais ir kaip įrodymą pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-05 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTguLTg4NS01MzcvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A8.-885-537/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A8.-885-537/2018">A8.-885-537/2018</a>, kurioje konstatuota, kad galimai nenustatytas asmuo suklastojo J. B. vardu dokumentus ir pasirašė už J. B., todėl yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straispnio 1 dalyje, ir apie tai pranešė prokuratūrai. Dėl šio galimo nusikaltimo šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad kartu gyvenantis sūnus J. B. jokių paskolų sutarčių sudaręs nebuvo, AB bankas SEB paslaugomis ir sąskaita nesinaudoja. Atsakovas byloje pakankamai pateikė įrodymų pagrindžiančių faktą, kad jis 2010-11-18 nėra asmeniškai sudaręs paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka su sprendimo išvada, kad gavęs paskolą, atsidaręs sąskaitą AB SEB banke, į kurią ir buvo pervesta 500 litų (144,82 eurų) paskola.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas į bylą yra pateikęs Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. liepos 16 d. D. B. pavogtos rankinės su daiktais, dokumentais ir pinigais, kas rodo, kad dokumentai buvo pavogti ne iš atsakovo. Duomenų, pagrindžiančių, kad iš atsakovo buvo pavogti ar paimti dokumentai, kurių pagalba jo vardu buvo paimta paskola bei atidaryta banko sąskaita, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas nurodė, kad internetine bankininkyste nesinaudoja, nemoka ja naudotis ir net nežino, kad banko sąskaitą galima atsidaryti internetu.

30. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pateikto 2018 m. birželio 29 d. rašto, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje Pakruojo grupėje 2004 m. spalio 21 d. buvo išduoti Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurie galiojo iki 2014 m. spalio 21 d. J. B. 2006 – 2011 metais nesikreipė dėl asmens dokumento praradimo, tyrimas nebuvo pradėtas, t.y., kredito suteikimo/paėmimo metu (2010 metais) atsakovas dėl prarastų asmens dokumentų į policiją nesikreipė. Apelianto pateiktame Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2006 m. liepos 16 d. D. B. pavogtos rankinės su daiktais, dokumentais ir pinigais, kas reiškia, jog dokumentai buvo pavogti ne iš apelianto.

31. Ieškovas atsiliepime pagrįstai nurodo, jog duomenų, pagrindžiančių, kad iš atsakovo buvo pavogti ar paimti dokumentai, kurių pagalba jo vardu buvo paimta paskola bei atidaryta banko sąskaita, byloje nepateikta. Teismo posėdžio metu, vykusio 2018-09-12, apeliantas pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2018-07-05 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTguLTg4NS01MzcvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A8.-885-537/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A8.-885-537/2018">A8.-885-537/2018</a>, neva pagrindžiančią faktą, jog nežinomi asmenys jo vardu klastoja dokumentus. Nurodytoje nutartyje kalbama apie nusikalstamą veiką, padarytą 2018 metais, t.y., nenustatytas asmuo 2018-06-24 parašė ir pasirašė prašymą dėl administracinės nuobaudos, paskirtos 2018-07-05 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimu, svarstymo atidėjimo. 2018 metais surašyti dokumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nes paskola buvo suteikta 2010 metais, apelianto nurodomi įrodymai nepaneigia ieškovo įrodinėjamų faktų apie paskolos sudarymo aplinkybes.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovo ieškovui priteisiamos 120 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui SIA B2Kapital iš atsakovo J. B. 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė