Civilinė byla Nr. 2A-59-357/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04774-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.6.2; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.; 3.3.1.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams G. A. ir V. A., trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „Armode Elektronics“ dėl leidimo atlikti šilumos tinklų modernizavimo darbus be žemės sklypų savininkų sutikimo ir suderinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių energija“ ieškiniu prašė leisti ieškovei bei jos samdytiems rangovams atlikti projektavimą/projektavimo darbus, atlikti visus su statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų Tilžės g. - P. V. g. - Vilniaus g. - Trakų g. - Rudės g. - Draugystės pr. - Vytauto g. - Dainavos takas - Dainavos g. - Kražių g. - Dubijos g. Šiaulių mieste, rekonstravimo projektas. III etapas“ žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, be atsakovų sutikimo ir suderinimo. Ieškovė taip pat prašė leisti ieškovei bei jos samdytiems rangovams patekti prie ieškovei priklausančių energetikos objektų - inžinerinių tinklų – vandens šilumos tinklų bei šilumos tinklų - vandens šilumos tinklų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir atlikti jų (modernizavimo) rekonstravimo darbus pagal pridedamą projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų Tilžės g. - P. V. g. - Vilniaus g. - Trakų g. - Rudės g. - Draugystės pr. - Vytauto g. - Dainavos takas - Dainavos g. - Kražių g. - Dubijos g. Šiaulių mieste, rekonstravimo projektas. III etapas“, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, be atsakovų sutikimo ir suderinimo. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovą G. A. užtikrinti ieškovės bei jos samdytų rangovų patekimą prie ieškovei priklausančių energetikos objektų - inžinerinių tinklų - vandens šilumos tinklų bei šilumos tinklų - vandens šilumos tinklų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jų (modernizavimo) rekonstravimo darbų pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų Tilžės g. - P. V. g. - Vilniaus g. - Trakų g. - Rudės g. - Draugystės pr. - Vytauto g. - Dainavos takas - Dainavos g. - Kražių g. - Dubijos g. Šiaulių mieste, rekonstravimo projektas. III etapas“ ir jo sprendinius, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atlikimui; įpareigoti atsakovus užtikrinti ieškovės bei jos samdytų rangovų patekimą prie ieškovei priklausančių energetikos objektų - inžinerinių tinklų - vandens šilumos tinklų bei šilumos tinklų - vandens šilumos tinklų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jų (modernizavimo) rekonstravimo darbų pagal pridedamą projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų Tilžės g. - P. V. g. - Vilniaus g. - Trakų g. - Rudės g. - Draugystės pr. - Vytauto g. - Dainavos takas - Dainavos g. - Kražių g. - Dubijos g. Šiaulių mieste, rekonstravimo projektas. III etapas“ ir jo sprendinius, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai - vandens šilumos tinklai bei šilumos tinklai - vandens šilumos tinklai. Šie vandens šilumos tinklai eina per atsakovui G. A. priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Taip pat minėti tinklai eina ir per atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Energetikos ministro 2016m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-315 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ projektui „Šilumos tiekimo tinklų Tilžės g.- P. V. g. - Vytauto g.- Draugystės pr., Šiauliuose, projektavimas ir rekonstravimas“, projekto kodas Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-01-0001 įgyvendinti yra skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Projekte numatomi rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai patenka į suformuotus žemės sklypus, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams. Teisme pateiktas atsakovų sutikimas yra sąlyginis, nes iškelta visa eilė sąlygų ieškovei vykdant projektą. Ieškovė negali įvykdyti atsakovų keliamų reikalavimų, todėl ieškovė vertina, kad atsakovai sutikimo projektui nėra davę.
3. Atsakovai G. A. ir V. A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovai nurodė, kad neginčija esminės ieškovės teisės patekti prie šilumos tinklų ir atlikti jų darbus, tačiau atsakovams yra visiškai nepriimtinos projekto ir darbų atlikimo sąlygos. Atsakovai rašytiniu 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimu davė sutikimą (leidimą) ieškovei, laikantis galiojančių techninių reikalavimų bei teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, atlikti ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų statybos (modernizavimo) darbus atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovai niekada neneigė, jog pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Atsakovai nėra gavę iš ieškovės konkretaus paaiškinimo, kas konkrečiai jo netenkina pirmiau minėtame atsakovų rašytiniame sutikime. Atsakovai laiko, kad minėtas jų rašytinis sutikimas leidžia ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė nėra dar atlyginusi nuostolių, padarytų 2012 m. Žala buvo padaryta pastatui, kuri atsirado dėl vykdytų kiemo aikštelės atstatomųjų darbų. Atsakovai su ieškove siekė sudaryti nuomos sutartį atliekant darbus žemės sklypuose, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Leido ieškovei AB „Šiaulių energija” kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų Tilžės g. - P. V. g. - Vilniaus g. - Trakų g. - Rudės g. - Draugystės pr. - Vytauto g. - Dainavos takas - Dainavos g. - Kražių g. - Dubijos g. Šiaulių mieste, rekonstravimo projektas. III etapas“ be žemės sklypo, unikalus Nr. 2901-0011-0030, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininko G. A. ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkų G. A. ir V. A. sutikimų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas darė išvadą, kad projektavimo darbams atlikti atsakovų sutikimas nėra reikalingas ir ta aplinkybė, kad atsakovai ieškovei sutikimo projektavimui nedavė, nėra laikytinas ieškovės teisių pažeidimu, kuris turi būti ginamas, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė šį ieškovės ieškinio reikalavimą ir tuo pagrindu, kad ieškovės rangovas UAB „Miesto šiluma“ jau yra parengusi projektą ir būtent šį projektą ieškovė buvo pateikusi atsakovams. Tai, kad ieškovė turi parengtą projektą patvirtina, kad projektavimui atsakovų sutikimas nėra reikalingas, o tokio sutikimo atsakovai neduodami ieškovės teisių nepažeidė.
6. Teismas pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimą (leidimą), šis dokumentas savo esme išreiškia atsakovų valią dėl statybos darbų atlikimo, tačiau šis dokumentas ieškovei nesuteikia teisės kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismas atsakovų sutikimą nelaikė dokumentu, numatytu Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
7. Teismas nurodė, kad vertindamas tai, jog atsakovai nepagrįstai atsisakė ieškovei duoti sutikimą, reikalingą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tokį sutikimą duoda. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovės projektas atitinka visus reikalavimus. Projekto vertinimas ir sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento priėmimas yra kompetentingos institucijos sprendimas. Ši institucija turi priimti sprendimą, įvertinusi ieškovės projektą, jame numatytą statybos rūšį, tai pat vertindama ir jau toje teritorijoje išduotus leidimus, nes atsakovui G. A. yra išduotas leidimas rekonstruoti statinį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
8. Teismas atmetė ieškovės reikalavimo dalį, susijusią su visų kitų veiksmų, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikimu. Teismas nustatė, kad vienintelė kliūtis, dėl kurios ieškovė negali kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo yra tai, kad atsakovai nepateikė savo sutikimo. Kitų priežasčių, kliūčių, ar atsakovų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės teises, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė reikšdama ieškinį siekia apginti savo subjektinę teisę, kurią pažeidžia atsakovai. Pagrindas statybos darbams atlikti yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju toks dokumentas ieškovei nėra išduotas. Taip pat nėra žinoma ar toks dokumentas bus išduotas, o jei bus išduotas, tai koks bus jo turinys, atliekamų darbų mastas, statybos rūšis ir t.t., nes dokumento išdavimo stadijoje ieškovė gali tikslinti ar koreguoti savo projektą pagal kompetentingos institucijos pastabas. Ginčas tarp šalių yra dėl atstumo tarp šilumos trasos ir atsakovui priklausančio pastato, todėl nėra žinoma, ar išdavus statybą leidžiantį dokumentą ir toliau bus ginčas tarp šalių. Nesant statybą leidžiančio dokumento teismas negali konstatuoti, kad ieškovė turi teisę atlikti minėtus darbus, todėl negali konstatuoti ieškovės pažeistos teisės gynimo būtinumo. Teismas, konstatuodamas, kad šiuo metu atsakovai šioje dalyje ieškovės teisių nėra pažeidę, nes ieškovė dar neturi teisės darbus atlikti, sprendė ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovai G. A. ir V. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. rašytinis sutikimas, priešingai nei vertino teismas, savo turiniu laikytinas kaip atitinkantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą žemės sklypo savininko sutikimą, kad ieškovė galėtų kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pagal atsakovų siūlomas ieškovės teisės į jai priklausančių inžinerinių šilumos tinklų modernizavimą realizavimo būdą ir sąlygas.
10.2. Tai, kad šio atsakovų sutikimo turinys galimai yra platesnio turinio nei reikalauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta teisės norma, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovai nedavė ieškovei sutikimo, kaip jis suprantamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, pateikdami ieškovės teisės į jai priklausančių inžinerinių šilumos tinklų modernizavimą realizavimo konkrečias sąlygas.
10.3. Teismo pateiktas atsakovų sutikimo vertinimas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos reguliavimo prasme, nėra teisingas, be to, nėra ir motyvuotas. Nors teismas sprendime teigia, kad atsakovų sutikimas ieškovei nesuteikė teisės kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, tačiau iš esmės nenurodė, kodėl tokia išvada padaryta. Todėl pagrįsta teigti, kad šioje dalyje teismo sprendimas neatitinka jam keliamo aiškumo reikalavimo.
10.4. Ieškovė net nesirėmė tuo, kad minėtas atsakovų sutikimas jai neleidžia kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o rėmėsi tik tuo, kad ji negali išpildyti sąlygų, kurios išdėstytos atsakovų sutikime. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas atsakovams nedraudė minėtame sutikime pažymėti, kad ieškovė jai priklausančių inžinerinių tinklų statybos (modernizavimo) darbus atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose turi atlikti laikantis galiojančių techninių reikalavimų bei teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o tokia jų žyma sutikime niekaip negalėtų būti vertinama kaip atsisakymas ieškovei duoti sutikimą, kaip jis suprantamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte. Be to, atsakovams konkrečiai sutikime nurodant, kodėl ieškovės projektas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, teismas vis tik turėjo pateikti savo išvadą, ar projektas atitinka minėtus reikalavimus, tuo labiau, kad tarp šalių dėl to kilo ginčas.
10.5. Atsakovai niekada neneigė, jog pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Atsakovai po jų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimo išdavimo, pateikto į bylą, iki pat bylos iš esmės išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo iš ieškovės nėra gavę konkretaus paaiškinimo, kas konkrečiai netenkina jos šiame rašytiniame sutikime. Ieškovės deklaratyvus teiginys, kad ji negali įvykdyti atsakovės siūlomų ieškovės teisės realizavimo sąlygų, nepripažintinas kaip pakankamu tokį jų deklaratyvų teiginį laikyti įrodytu, tuo labiau, kad su pradiniu ieškovės ieškiniu pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad privažiavimas prie pastatų bus užtikrintas, tačiau jau vėliau pradėta teigti, kad ieškovė atlikdama darbus privažiavimo neužtikrins.
10.6. Ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės turėjo pakankamai laiko kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo su tokiu prašymu pateikdama ir atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimą bei taip įsitikindama, ar kompetentinga institucija tokio atsakovų sutikimo nevertintų kaip pakankamo Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje 6 punkto teisės normos prasme. Nesant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimo, jog atsakovų sutikimas ieškovei nesuteikė teisės kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei minėtas dokumentas tokios teisės nesuteikė.
10.7. Ieškovė siekė statybos darbus vykdyti tik jai priimtinomis sąlygomis, ir turėdama tokį siekį nepaisydama atsakovų teisių bei teisėtų interesų teismo prašė leisti be atsakovų sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismui tokią teisę ieškovei suteikus tampa nebeaišku, kokiomis konkrečiomis sąlygomis ieškovė įgytų teisę atlikti statybos darbus. Jeigu ieškovei būtų be atsakovų sutikimo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ieškovės teisės į jai priklausančių inžinerinių šilumos tinklų modernizavimą realizavimo sąlygos iš esmės liktų priklausomos tik nuo ieškovės valios, kas esmingai pažeistų atsakovų teises bei teisėtus interesus.
10.8. Teismas iš viso nenagrinėjo ieškovės teisės į inžinerinių šilumos tinklų modernizavimą įgyvendinimo būdo ir sąlygų, bei atsakovų siūlomų statybos darbų atlikimo sąlygų. Tai irgi leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų sutikimas nesuteikė ieškovei teisės kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.
10.9. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės reikalaujamų teisės į inžinerinių šilumos tinklų modernizavimą įgyvendinimo būdo ir sąlygų atsakovų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, nors siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą buvo reikalinga aptarti ir įvertinti ieškovės siūlomo jos teisės į inžinerinių tinklų modernizavimą įgyvendinimo būdo ir sąlygų poveikį atsakovų teisėms bei teisėtiems interesams, ir atvirkščiai – atsakovų siūlomo būdo ir sąlygų poveikį ieškovės teisėms bei teisėtiems interesams.
Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, teismas turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste. Teismas tenkindamas ieškovų ieškinį į tokią teismų praktikos taisyklę neatsižvelgė.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovų duotas sutikimas su sąlygomis, kurių ieškovė negalėtų įvykdyti, negali būti laikomas tinkamu sutikimu. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu aiškiai išdėstė kodėl atsakovų keliamų sąlygų ieškovė negalės įvykdyti. Kadangi sutikimas buvo duotas be jokių išimčių ar išlygų, numatančių galimybę sutikime keliamus reikalavimus vykdyti pagal ieškovės galimybes, teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, jog sutikimas buvo duotas su visa atsakovų nurodytų sąlygų, kurių dalies ieškovė negalės įvykdyti, visuma, todėl toks sutikimas negali būti laikomas tinkamu sutikimu.
11.2. Ieškovės kreipimasis į kompetetingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo su tokio turinio sutikimu, koks buvo nurodytas atsakovų, reikštų, jog ieškovė sutinka su atsakovų nurodytomis sutikimo sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. Atsakovų sutikime nurodytos sąlygos ieškovei buvo nepriimtinos ir neįgyvendintinos dėl teismo posėdžio metu ieškovės atstovų nurodytų ir aiškiai išdėstytų priežasčių.
11.3. Apeliantai klaidina teismą, nurodydami, jog atsakovai sutikime kėlė tik teisės aktuose ir techniniuose reglamentuose nurodytus reikalavimus. Atsakovų keliami sutikime reikalavimai akivaizdžiai nukreipti į atsakovų susidariusios situacijos pasėkoje siekį pasipelnyti ieškovės sąskaita, t.y. kad ieškovė savo lėšomis įrengtų kanalą, ant kurio atsakovai galėtų savo žemės sklypuose statyti naujus pastatus. Nors tiesiogiai tai sutikime nenurodoma, tačiau teismo posėdžio metu buvo tai ne kartą akcentuojama.
11.4. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad neva teismas nepasisakė dėl ieškovės projekto atitikimo ar neatitikimo imperatyvioms teisės aktų normoms, kuriuos nurodė atsakovai. Tačiau apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo visgi kokiems teisės aktų reikalavimams ieškovės projektas neatitinka ir ką konkrečiai turėjo aiškinti teismas.
11.5. Atsakovai, teigdami apeliaciniame skunde, jog neva iki šiol nėra gavę ieškovės nesutikimo su 2017 m. lapkričio 16 d. pasiūlymu argumentų, klaidina teismą. Visi ieškovės argumentai, kodėl atsakovų sutikimas negali būti laikomas tinkamu, buvo išdėstyti teismo posėdžių metu. Atsakovams ir jų atstovui buvo sudarytos sąlygos užduoti klausimus ieškovės atstovui, tame tarpe ir dėl nesutikimo su 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimu argumentų.
11.6. Tai, jog atsakovų keliami reikalavimai dėl atstumų nuo esančių pastatų, prieštarauja teisės aktams, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas atsakovų kviestas liudytojas UAB „Siena“ darbuotojas architektas A. J.. Juo labiau, kad byloje yra pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacija, kurioje nurodoma, jog statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-309 5 priede nustatyti horizontalūs atstumai yra privalomi tarp gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų pamatų ir naujai statomų inžinerinių tinklų. Teisės aktai nenumato privalomumo taikyti Reglamento 5 priede nurodytus atstumus nuo paklausime nurodytuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančių prekybos paskirties pastatų iki rekonstruojamo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklo dalių, tačiau visais atvejais atliekant statybos darbus privaloma nepažeisti esminių statinių (pastatų) reikalavimų.
11.7. 2012 m. rugsėjo 12 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-176 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių 17 p. numatyta, jog Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, kelio sankasą ir dangą turi atstatyti savo lėšomis, taip pat sutvarkyti žemės savininkų ir naudotojų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostolius, padarytus atliekant šiuos darbus. Nuostoliai nustatomi ir atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, atsakovams užtikrintos visos teisės, teisė ir į nuostolių atlyginimą, tačiau nesuteikta teisė į galimybę pasipelnyti Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės sąskaita.
11.8. Dėl atsakovų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ieškovė prarado galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų pagalba rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus. Dėl to taip pat žymiai išaugo rangos kainos, kas tiesiogiai įtakoja šilumos kainos vartotojams didėjimą. Pati ieškovė dėl to patiria ir patirs pakankamai didelius finansinius praradimus. Atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai trukdo ieškovei įgyvendinti Šilumos įstatymo nuostatas mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams. Tokiais atsakovų veiksmais pažeidžiamas viešasis interesas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teise priklauso atsakovui G. A., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso G. A. ir V. A.. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra šie nekilnojamieji daiktai: pastatas-kavinė-parduotuvė, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai. Šie nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. A.. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra šie nekilnojamieji daiktai: pastatas-gyvenamasis namas, pastatas parduotuvė, pastatas garažas, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tualetas, tvora, kiemo aikštelė). Šie nekilnojamieji daiktai priklauso atsakovui G. A. ir atsakovei V. A. (18-21 b.l., tomas 1).
14. Ieškovei nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai - vandens šilumos tinklai bei šilumos tinklai – vandens šilumos tinklai. Šie vandens šilumos tinklai eina per atsakovui G. A. priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Taip pat minėti tinklai eina ir per atsakovams G. A. ir V. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (22-28 b.l., tomas 1). Minėtuose atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose yra numatytos specialios žemės naudojimo sąlygos inter alia šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona, suteikianti ieškovei teisę šiuos tinklus aptarnauti.
15. Ieškovė, įgyvendindamas ES fondų investicinių veiksmų programą, vykdo Tilžės g. - P. V. g. - Vilniaus g. - Trakų g. - Rudės g. - Draugystės pr. - Vytauto g. - Dainavos takas - Dainavos g. - Kražių g. - Dubijos g. Šiaulių mieste, rekonstravimo projektą (45-51 b.l., tomas 1). Ieškovės rangovas UAB „Miesto šiluma“ rengdamasis šiems darbams kreipėsi į atsakovus dėl modernizuojamo tinklo sprendinių suderinimo (56 b.l., tomas 1). Šiuo kreipimusi atsakovams buvo nurodyta kokie projektiniai sprendiniai yra priimti, koks projektavimas bus atliekamas ir kokie statybos darbai bus atliekami. Atsakovams pasiūlius sudaryti nuomos sutartį, leisiančią naudotis atsakovų dalimi žemės sklypo aptarnaujant tinklus, ieškovė tokią sutartį sudaryti atsisakė (75 b.l., tomas).
16. Atsakovams kartu su pretenzija buvo pateiktas suderinti 2017 m. balandžio 4 d. UAB „Miesto šiluma“ parengtas projektas (projekto fragmentas) (141-148 b.l., tomas 1). Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje šalys bandė bylą baigti taikiai, tačiau taikus sprendimas surastas nebuvo, o atsakovai pateikė savo sutikimą, kuriame suformulavo konkrečias sąlygas dėl projektavimo ir statybos darbų atlikimo būdo, laiko ir kitų aplinkybių (170-173 b.l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkams ar jų naudotojams pareigą leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus.
18. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-176 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių (toliau – taisyklės) 9 punktas nustato, kad žemės valdų savininkai, kurių teritorijoje pakloti šilumos tinklai, privalo leisti šilumos tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) atstovams apžiūrėti tinklus ir vykdyti reikalingus remonto bei žemės kasimo darbus.
19. Kaip jau minėta šios nutarties 15 punkte, atsakovams priklausančiuose sklypuose yra nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona. Taigi, minėto Energetikos įstatymo 18 straipsnio nuostatos, jog apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Tiek 2012 m. rugsėjo 12d. Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-176 patvirtintomis šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklėmis bei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kurie taikomi projektuojant, statant ir eksploatuojant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, taip pat šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zonoje atliekant darbus bei kitokią veiklą, yra nustatomos apsaugos zonos, kurios specialiosios teisės normomis laikytinos nustatomu servitutu.
20. Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kas yra statybą leidžiantys dokumentai. To paties straipsnio 5 dalis nurodo, kokie dokumentai pateikiami siekiant gauti vieną iš statybą leidžiančių dokumentų. Šioje dalyje nurodyta, kad žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius) (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p.)
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ketina atlikti modernizavimo darbus, atliekant rekonstrukciją, todėl ieškovei reikalingas atsakovų sutikimas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimas buvo duotas be jokių išimčių ar išlygų, numatančių galimybę sutikime keliamus reikalavimus vykdyti pagal ieškovės galimybes, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, jog sutikimas buvo duotas su visa atsakovų nurodytų sąlygų, kurių dalies ieškovė negalės įvykdyti, visuma, todėl toks sutikimas negali būti laikomas tinkamu sutikimu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto prasme. Ieškovės kreipimasis į kompetetingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo su tokio turinio sutikimu, koks buvo nurodytas atsakovų, reikštų, jog ieškovė sutinka su atsakovų nurodytomis sutikimo sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. Taigi, atsakovams nepateikus sutikimo be išlygų, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl leidimo kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą be žemės sklypų išdavimo.
22. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog iki šiol atsakovai nėra gavę ieškovės nesutikimo su 2017 m. lapkričio 16 d. pasiūlymu argumentų, atmeta kaip nepagrįstą. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, visi ieškovės argumentai, kodėl atsakovų sutikimas negali būti laikomas tinkamu, buvo išdėstyti bylos nagrinėjimo metu. Atsakovams ir jų atstovui buvo sudarytos sąlygos užduoti klausimus ieškovės atstovui, tame tarpe ir dėl 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimo argumentų.
23. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovų nurodytų projekto neatitikimų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikime siūlytų ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų modernizavimo būdų bei sąlygų, pažymėtina, kad atsakovų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos klausimai – nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įvertinimas, ar ieškovės projektas atitinka statybą reglamentuojančias normas ir ar yra pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra Statybos įstatyme nurodytos institucijos kompetencija. Teismo leidimas ieškovei kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą savininkų (atsakovų) sutikimų, savaime nereiškia, kad ieškovės projektas atitinka visus reikalavimus. Projekto vertinimas ir sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento priėmimas yra kompetentingos institucijos sprendimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pagrindas statybos darbams atlikti yra statybą leidžiančio dokumento išdavimas, o nagrinėjamu atveju toks dokumentas ieškovei nėra išduotas. Taip pat nėra žinoma ar toks dokumentas bus išduotas, o jei bus išduotas, tai koks bus jo turinys, atliekamų darbų mastas, statybos rūšis ir t.t., nes dokumento išdavimo stadijoje ieškovė gali tikslinti ar koreguoti savo projektą pagal kompetentingos institucijos pastabas. Nesant statybą leidžiančio dokumento, šioje privalomos procedūros stadijoje, teismas negali plečiamai aiškinti ieškovės teisių atliekant minėtus darbus.
25. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nesant išduoto statybą leidžiančio dokumento, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti atsakovų nurodytų projekto neatitikimų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikime siūlytų ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų modernizavimo būdų bei sąlygų.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo, kuriam įstatymu nustatytas servitutas, savininkas gali kitu būdu ginti savo teisių tariamus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS0yMTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59-219/2017">3K-3-59-219/2017</a>). Taigi, atsakovams šios bylos išnagrinėjimas neužkerta kelio reikalauti galimo nuostolių atlyginimo.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Išdėstytos aplinkybės teisėjui kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Nepatenkinus atsakovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Iš apeliantų solidariai priteisiamos ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtos 1022,45 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Šiaulių energija” solidariai iš atsakovų G. A. ir V. A. 1022,45 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt dviejų eurų ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai
Rasa Bartašienė
Irena Stasiūnienė
Egidijus Mockevičius
