Civilinė byla Nr. e2-1987-1232/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00342-2026-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 2 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovui A. J..
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2026 m. sausio 29 d. gautas ieškovės A. J. (toliau – ieškovė) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. ir P. J. kiekvienam po 320 Eur dydžio sumą mokant kas mėnesį iki bus išspręsti santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams bei egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai ir turi du nepilnamečius vaikus P. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo – laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra inicijavęs privalomosios mediacijos procedūrą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tačiau iki šiol nėra sudarytas joks susitarimas dėl vaikų išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos. Kol vyksta mediacija ir kiti teisiniai procesai, vaikų kasdieniniai poreikiai išlieka nuolatiniai ir jiems būtinas stabilus ir nuoseklus išlaikymas. Atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtina priemonė užtikrinti nepilnamečių vaikų turtinės ar asmeninės neturtines teises.
Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes bei prie jo pridėtus faktinius duomenis, sprendžia, kad reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (iki ieškinio padavimo) yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Pagal teisinį reglamentavimą, ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, jog būtent atsakovas inicijavo privalomosios mediacijos procesą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, ką patvirtina ir byloje pateiktas 2026 m. sausio 23 d. mediatorės Neringos Griauslienės pateiktas ieškovei pranešimas dėl sutikimo vykdyti privalomąją mediaciją. Ieškovė 2026 m. sausio 29 d. išreiškė sutikimą vykdymo privalomąją mediaciją. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė išreikšdama sutikimą vykdyti privalomąją mediaciją, tą pačią dieną teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi į teismą. Iš ieškovės pateikto prašymo matyti, jog tai atsakovas siekia nutraukti santuoką ir išspręsti su tuo susijusius klausimus, o pati ieškovė siekia tik privalomosios mediacijos procese užtikrinti, kad vaikams būtų priteistas laikinas išlaikymas, tačiau pati ieškovė nenurodo, kad teiks teismui ieškinį.
Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka skiria mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Paskirtas mediatorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskyrimo dienos arba mediatorius, į kurį ginčo šalis kreipiasi tiesiogiai, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, nurodydamas, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu per keturiolika dienų nuo nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos, o tuo atveju, kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, gyvenančiai kitoje valstybėje, – per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
Teismas pažymi, kad iš ieškovės pateiktų duomenų, ieškovė ir atsakovas yra linkę šalių santuokos nutraukimo bei kitus su tuo susijusius klausimus spręsti taikiai, todėl darytina išvada, kad yra taikaus susitarimo galimybė, t. y. jog egzistuoja reali tikimybė šalims derinti pozicijas dėl ginčo ir išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu. Be to, ieškovės pateikti duomenys leidžia manyti, kad privalomosios mediacijos proceso metu turėtų būti sprendžiami klausimai ne tik dėl šalių santuokos nutraukimo, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesiekia reikšti ieškinio dėl santuokos nutraukimo ar nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo, taip pat į tai, kad nėra aiški mediacijos proceso baigtis, darytina išvada, kad šiuo atveju svarbu, kad būtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Pastebėtina, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti šalis, mediacijos tikslai negali būti paneigti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas tikslingu.
Pabrėžtina ir tai, kad apygardos teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTEyNjAtNzk0LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1260-794/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1260-794/2020">e2S-1260-794/2020</a>; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTE2MjAtOTY3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1620-967/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1620-967/2023">e2S-1620-967/2023</a>; Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTQ5MS02MzgvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-491-638/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-491-638/2025">e2S-491-638/2025</a>).
Būtinybės tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepatvirtina ir kitos prašyme nurodytos aplinkybės.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK nuostatomis, pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, turi nurodyti, kokį reikalavimą ketina reikšti. Kaip minėta, ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, kad ketina reikšti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ar santuokos nutraukimo, ji tik siekia mediacijos procese prisiteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Be to, vadovaujantis CPK nuostatomis, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, turi nurodyti, kokį reikalavimą ketina reikšti ir bent preliminariai nurodyti ketinamo reikšti reikalavimo dydį, nes turi pareigą kartu su pateikiamu prašymu sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, o teismas turi įvertinti, ar ieškinys bus teismingas tam teismui, kuriam pateiktas prašymas. Kadangi ieškovė nenurodė, kokius ieškinio reikalavimus ketina reikšti byloje, todėl teismas šiuo atveju net preliminariai negali paskaičiuoti mokėtino užstato dydžio.
Ieškovė teikdama prašymą iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos teikti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo.
Įstatymas, suteikdamas asmenims teisę reikšti teisme procesinius prašymus, kartu įpareigoja šiuos asmenis motyvuoti ir įrodyti, jog jų reiškiami procesiniai prašymai yra pagrįsti. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų kodėl ji neturėjo galimybės savalaikiai parengti ieškinio ir jo pateikti kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).
Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) (CPK 5 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu, 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti ieškovės A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo).
Nutarties nuorašą išsiųsti ieškovei.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
