Dėl praleisto termino atnaujinimo

Civilinė byla Nr. e2S-534-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00702-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.9.11; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5103-724/2023, kuria pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras R. K., laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas pareiškėjos Ž. S. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti pareiškėjai Ž. S., terminą palikimui priimti po palikėjo B. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

2. Pareiškime teismui buvo nurodyta, kad apie tėvo mirtį sužinojo prieš laidojimo ceremoniją. Tėvas sirgo, turėjo psichinių sutrikimų ir neveiksnumą, jo globėju buvo paskirtas dėdė K. S., todėl tėvas gyveno jo gyvenamojoje vietoje. Laidotuvių metu, K. S. ir pusseserė pasakė, kad tėvas palikimo nepaliko, nes jis jokio turto neturėjo. 2023 m. vasario mėn. K. S. paprašė pasirašyti, kad atsisakau tėvo palikimo, o palikimą jis perrašys anūkei. Nuėjus pas notarą, tapo žinoma, kad palikimo priėmimo terminas yra praleistas. Priimti palikimą laiku sutrukdė nesąžiningi giminaičiai.

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. birželio 30 d. nutartimi apreiškėjai nustatė 10 dienų terminą nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja privalo sumokėti 27,50 Eur dydžio žyminį mokestį; pateikti rašytinius įrodymus dėl jos nurodytų aplinkybių arba nurodytas aplinkybes įrodinėti kitais leistinais įrodymais, pvz. liudytojų parodymais, t. y. įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad pašalinus trūkumus, teismui turi būti pateiktas vientisas procesinis dokumentas atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 113-114, 135 straipsniuose numatytus reikalavimus.

4. 2023 m. liepos 5 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas pareiškėjos Ž. S. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad žyminis mokestis sumokėtas ir prašoma teismo apklausti liudytojus G. P., V. P., T. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. liepos 7 d. nutartimi Ž. S. pareiškimą, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė vientiso procesinio dokumento atitinkančio CPK 111, 113-114, 135 straipsnių reikalavimus. Prašant apklausti liudytojus nenurodė, kokias aplinkybes jie gali patvirtinti ar paneigti. Be to pareiškime nurodoma, kad pareiškėja turi dokumentus, tačiau šiuo metu jų pateikti teismui negali, kas leidžia manyti, kad pareiškimas teismui paduotas skubotai, tinkamai jo neparuošus, nesurinkus visų būtinų įrodymų leisiančių teisingai ir greitai išnagrinėti bylą.

7. Teismas pažymėjo, jog reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad suinteresuotos šalys tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdamos atsikirtimus ir pateikdamos įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems pareiškimo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, nustačius terminą jiems pašalinti ir jų nepašalinus, laikytina, kad pareiškimas nepaduotas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėja Ž. S. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutartį bei nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.

8.1. Nurodo, kad ji, šalindama teismo trūkumus, pateikė teismui kvitą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl šis trūkumas buvo pašalintas. Be to, pareiškėja buvo ir anksčiau nurodžiusi, jog jokių rašytinių įrodymų nėra, o liudytojus, kurie gali parodyti reikšmingas aplinkybes, išvardijo tikslindama pareiškimą.

8.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad termino praleidimo priežastys yra tėvo globėjo ir brolio K. S. ir pusseserės veiksmai, siekiant iš pareiškėjos/pirmos eilės įpėdinės/ pasisavinti pareiškėjos biologinio tėvo palikimą. Todėl pareiškime, kuriuo buvo šalinami teismo nustatyti pareiškimo trūkumai, teismui buvo nurodyti liudytojai, kurie girdėjo ir žino apie tėvo brolio spaudimą bei klaidinimą, kas sutrukdė anksčiau kreiptis į notarą.

8.3. Kartu pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas 2023-06-30 nutartyje nurodė, kad „Ieškinys, pašalinus trūkumus, turi būti pateiktas kaip vientisas procesinis dokumentas“, tačiau neaišku, apie kokį ieškinį teismas kalba. Pareiškėja į teismą kreipėsi su pareiškimu, o teismas reikalauja pateikti ieškinį.

8.4. Taigi, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, yra pagrindas spręsti, jog visi trūkumai, nustatyti 2023-06-30 teismo nutartimi buvo pašalinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad ji pateiktu 2023 m. liepos 5 d. pareiškimu pašalino teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytus trūkumus, kadangi sumokėjo 27,50 Eur žyminį mokestį ir nurodė konkrečius liudytojus, kuriuos prašo apklausti teisme bei kurie, jos manymu, gali patvirtinti jos pareiškime nurodytas aplinkybes.

12. Nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjos 2023-06-15 pateiktas pareiškimas, kuriam teismo 2023-06-30 nutartimi buvo nustatyti trūkumai, bei kuris skundžiama nutartimi laikytas nepaduotu, 2023-06-16 teisėjo rezoliucija buvo priimtas bei nurodyta siųsti atsiliepimų pateikimui, nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023-06-30 8.30 val. Kartu iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2023-06-29 į bylą buvo gautas vieno iš suinteresuotų asmenų atsiliepimas.

13. CPK 115 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų priėmimo ir jų priedų priėmimo ir trūkumų ištaisymo nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 296 straipsnyje numatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Kartu šiame straipsnyje įtvirtina ir tai, kad prieš paliekant pareiškimą nenagrinėtą, taikomas trūkumų šalinimo institutas. Šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1814-798/2020; Nr. e2-390-1120/2022).

14. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrindas daryti išvadą, jog teismui pateiktas procesinis dokumentas nėra priimamas, jei teismas nustato jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų trūkumus, tačiau priėmus pateiktą procesinį dokumentą teismas, nors ir gali taikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau procesinį dokumentą ne laiko nepaduotu, o palieka jį nenagrinėtą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu, kadangi šis pareiškimas jau buvo priimtas, išsiųstas suinteresuotiems asmenims dėl atsiliepimų pateikimo bei nustatyta pareiškimo nagrinėjimo data. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka procesinės teisės nuostatų bei neleidžia daryti išvados, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

15. Kita vertus, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio/pareiškimo palikimo nenagrinėtu instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą iniciavusiai šaliai galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-464/2016).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises. Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Kutic prieš Kroatija, peticijos Nr. 47273/99). Kartu pabrėžtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje, 1.2. punktas).

17. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką ieškinio/pareiškimo palikimo nenagrinėtu klausimu, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiškėjos veiksmai, t.y. kad ji, šalindama teismo nurodytus procesinio dokumento trūkumu, sumokėjo nurodyto dydžio žyminį mokestį, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, o taip pat nurodė konkrečius asmenų, kuriuos prašo apklausti liudytojais, duomenis, neleidžia spręsti, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesu ar kitaip elgėsi nesąžiningai procese. Priešingai, 2023-06-15 pateiktame pareiškime nuosekliai nurodė aplinkybes, dėl kurių, jos vertinimu, susiklostė tokia faktinė situacija ir ji praleido įstatymo nustatytą terminą, taip pat, atsižvelgdama į teismo 2023-06-30 nutartyje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja privalo pateikti rašytinius įrodymus dėl jos nurodytų aplinkybių arba nurodytas aplinkybes įrodinėti kitais leistinais įrodymais, pvz. liudytojų parodymais, t. y. įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nurodė konkrečius liudytojų duomenis ir išdėstė prašymą juos apklausti. Tokie pareiškėjos atlikti veiksmai šalinant pareiškimo trūkumus bei nurodant konkrečias, jos manymu, ginčui reikšmingas aplinkybes, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėja sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo, o pareiškėjos reiškiamą reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo galima suprasti bei identifikuoti. Pastebėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Be to, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui.

18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja Ž. S. pašalino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjai nustatytų pareiškimo trūkumų nepašalinimo.

19. Papildomai pažymėtina, jog pagal CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi nagrinėjamo pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus ir gali imtis atitinkamų veiksmų savo iniciatyva. Tokios aplinkybės papildomai pagrindžia išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl nustatytų pareiškimo trūkumų nepašalinimo, pareiškėjos pateikiamus procesinius dokumentus vertino pernelyg formaliai bei neatsižvelgė į šios bylos pobūdžio specifiką, aptartą pirmiau nurodytoje teisės normoje.

20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareiškimo laikymas nepaduotu teismui tinkami neįvertinus pareiškėjos pateiktų duomenų dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su teismo pareigomis rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, taip pat prieštarauja procesinėms teisės nuostatoms, reglamentuojančioms ieškinio/pareiškimo laikymą nepaduotu jau priėmus tokį procesinį dokumentą.

21. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų bei pareiškimo atsisakymo priimti institutų taikymą (CPK 115 straipsnis, 296 straipsnis), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas reikalavimas dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo teisėjo nušalinimo šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas. Siekiant pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui turi būti vadovaujamasi CPK VI skyriuje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas