Civilinė byla Nr. e2S-535-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00521-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8; 3.3.2.3; 3.3.2.5;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4081-762/2023 pagal ieškovo E. D. ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo tėvo garbę bei paties ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo ir ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo atsakovei S. K., tretieji asmenys – K. D., R. D., G. B. (D.) ir S. D..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. D. (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti atsakovės S. K. (toliau – ir atsakovė) 2023 m. kovo 26 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinklo Facebook paskyroje paskleistus duomenis „(duomenys neskelbtini) klanas viską nori valdyti apgrobti“, „(duomenys neskelbtini) tėvas skundė žmones, kad vežtų į Sibirą o paskiau sunaudodavo jų turtą“; „Dabar šitokie jų vaikai“ neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo amžiną atilsį tėvo garbę bei ieškovo garbę ir orumą; įpareigoti atsakovę 2023 m. kovo 26 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinklo Facebook paskyroje paskleistus duomenis „(duomenys neskelbtini) klanas viską nori valdyti apgrobti“, „(duomenys neskelbtini) tėvas skundė žmones, kad vežtų į Sibirą o paskiau sunaudodavo jų turtą“; „Dabar šitokie jų vaikai“ paneigti; atlyginti tokių duomenų („(duomenys neskelbtini) klanas viską nori valdyti apgrobti“, „(duomenys neskelbtini) tėvas skundė žmones, kad vežtų į Sibirą o paskiau sunaudodavo jų turtą“; „Dabar šitokie jų vaikai“) paskleidimu ieškovui padarytą 10 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Šalys 2023 m. liepos 4 d. pateikė 2023 m. birželio 19 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą Taikos sutartį. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą ir užkirsti kelią galimiems teisminiams ginčams ateityje, inicijavo derybas, kurių rezultatu tapo ši Taikos sutartis. Šalys, įgyvendindamos teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei siekdamos išvengti tolimesnio bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusių išlaidų, tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu išsprendė tarp šalių kilusį ginčą taikiai dėl atsakovės 2023 m. kovo 26 d. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinklo Facebook paskyroje paskleistų duomenų apie ieškovą ir jo amžiną atilsį tėvą bei ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir sudarė Taikos sutartį. Šalys patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir negaliojimo teisinės pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovo E. D. ir atsakovės S. K. 2023 m. birželio 19 d. sudarytos Taikos sutarties 9-ąjį punktą, kuriuo šalys susitarė, kad „Atsakovė savanoriškai, niekieno neverčiama įsipareigoja du sezonus (t. y. 2023 m. ir 2024 m.) savo priemonėmis pjauti žolę (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuri Taikos sutarties priede Nr. 1 (plane) pažymėta geltona spalva. (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas L. N. tokiai savanoriškai veiklai 2023 m. birželio 16 d. davė raštišką sutikimą“. Kitas ieškovo ir atsakovės sudarytos Taikos sutarties sąlygas patvirtino ir civilinę bylą nutraukė bei grąžino iš valstybės biudžeto ieškovui sumokėto 329,25 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios.
5. Teismas sprendė, kad nors šalys Taikos sutarties 9-ajame punkte susitarė, jog atsakovė savanoriškai, niekieno neverčiama įsipareigoja du sezonus (t. y. 2023 m. ir 2024 m.) savo priemonėmis pjauti žolę (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuri Taikos sutarties priede Nr. 1 (plane) pažymėta geltona spalva ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas L. N. tokiai savanoriškai veiklai 2023 m. birželio 16 d. davė raštišką sutikimą (Taikos sutarties priedas Nr. 2), tačiau toks reikalavimas ieškinyje nebuvo reiškiamas. Ieškinys buvo pareikštas dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovo tėvo garbę bei paties ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo ir ieškovo patirtos neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o reikalavimas dėl žolės pjovimo (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ieškinyje nebuvo keliamas. Minėtas aplinkybes patvirtina šalių procesinių dokumentų turinys. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes bei ieškovo procesinę pareigą apibrėžti jo pareikštų reikalavimų ribas, taip pat į teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad teismo sprendimas patvirtinti šalių sudarytos Taikos sutarties 9-ąjį punktą sąlygotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi teismas išeitų už pareikšto ieškinio ribų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas atsisakė tvirtinti taikos sutarties 9-ąjį punktą.
6. Teismas pažymėjo, kad išskyrus aukščiau aptartą šalių Taikos sutarties punktą, aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos Taikos sutarties, teismui nėra nurodyta, todėl šalių prašymas tenkintinas ir jų sudaryta Taikos sutartis tvirtintina (išskyrus jos 9-ajį punktą), civilinė byla nutrauktina.
7. Teismas nurodė, kad šalys Taikos sutarties 12-ame punkte nurodė, jog ieškovas neatlygina jokių atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su ginču, įskaitant, bet neapsiribojant išlaidomis teisinėms paslaugoms, jeigu tokių būtų. Atsakovė pati dengia savo patirtas išlaidas, susijusias su ginču ir dėl to nereiškia ir ateityje nereikš ieškovui jokių pretenzijų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovei šioje byloje buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 100 procentų. Taip pat ji byloje 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota 276,67 Eur valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų teismas sprendė, kad taikos sutartimi buvo iš esmės patenkinti ieškovo reikalavimai, dėl ko ieškovas neturi pagrindo apmokėti byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant atsakovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė yra atleista nuo 100 procentų šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dėl ko taip pat neturi pareigos atlyginti valstybei jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi abi bylos šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, jos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.
8. Teismas iš ieškovo atstovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, byloje pateiktų dokumentų (sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų) bei šalių Taikos sutartyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad už advokatės teiktas teisines paslaugas ieškovas patyrė iš viso 560 Eur atstovavimo išlaidų. Taikos sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui 560 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 109 Eur žyminio mokesčio dalį. Ieškovas už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį yra sumokėjęs 439 Eur žyminio mokesčio. Kadangi šalys sudarė taikos sutartį, ieškovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio dalis – 329,25 Eur.
9. Teismas nustatė, kad šioje byloje valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 59,76 Eur, tačiau kadangi atsakovė yra 100 procentų atleista nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas E. D. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti ieškovo E. D. ir atsakovės S. K. 2023 m. birželio 19 d. sudarytos Taikos sutarties 9-ąjį punktą, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė savanoriškai, niekieno neverčiama įsipareigoja du sezonus (t. y. 2023 m. ir 2024 m.) savo priemonėmis pjauti žolę (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuri Taikos sutarties priede Nr. 1 (plane) pažymėta geltona spalva; (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas L. N. tokiai savanoriškai veiklai 2023 m. birželio 16 d. davė raštišką sutikimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Taikos sutartį pilna apimti, įskaitant, bet neapsiribojant 9-uoju Taikos sutarties punktu.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai suprato Taikos sutarties esmę ir iš jos atsirandančius padarinius. Be to, visiškai nesiaiškino Taikos sutarties šalių tikrosios valios ir neįvertino, kad Taikos sutarties 9-ajame punkte nurodyti žolės pjovimo darbai (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra dalinis atsakovės ieškovui ir jo amžiną atilsį mirusiam tėvui padarytos žalos atlyginimas. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė ieškovui atlygins padarytą žalą pinigais ir natūra, sumokėdama 700 Eur ir du sezonus pjaudama žolę aplink (duomenys neskelbtini) bažnyčią, kaip dalį ieškovui ir jo amžiną atilsį tėvui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas neįvertino, kad šalys buvo išreiškusios valią tvirtinti Taikos sutartį tik tokiomis sąlygomis, kurios buvo išdėstytos jų pasirašytame Taikos sutarties tekste. Skundžiama nutartimi patvirtinta Taikos sutartis neatitinka šalių valios. Taikos sutarties 9-tasis punktas turi esminę reikšmę bylos šalims.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo E. D. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta tik dalis šalių pateiktos tvirtinti Taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį nepilna apimtimi, neįvertino, kad šalys buvo išreiškusios valią tvirtinti Taikos sutartį tik tokiomis sąlygomis, kurios buvo išdėstytos jų pasirašytame Taikos sutarties tekste.
Dėl šalių sudarytos Taikos sutarties tvirtinimo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taikos sutarties samprata, pagal kurią taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
16. Šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama pareikštų teismui ieškinio reikalavimų ir priešieškinio reikalavimų (tokiems esant byloje) apimtimi. Taikos sutartimi negali būti sprendžiami kiti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą. Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia. Teismas negali tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, selektyviai atrinkdamas ir patvirtindamas tik dalį šalių pateiktos sutarties sąlygų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, o kitos dalies sąlygų netvirtindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/1999; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2001; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010, 2016 m. liepos 87 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas E. D. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės S. K. paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo amžiną atilsį tėvo garbę bei ieškovo garbę ir orumą, įpareigoti atsakovę paskleistus duomenis paneigti, priteisti iš atsakovės tokių duomenų paskleidimu ieškovui padarytą 10 000 Eur neturtinę žalą, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo naudai žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo natūra – žolės pjovimo (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ieškovas ieškinyje atsakovei nereiškė. Todėl ieškovo ir atsakovės sudarytos ir pirmosios instancijos teismui pateiktos patvirtinti Taikos sutarties 9-ąjį punktas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovė savanoriškai, niekieno neverčiama įsipareigoja du sezonus (t. y. 2023 m. ir 2024 m.) savo priemonėmis pjauti žolę (duomenys neskelbtini) bažnyčiai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuri Taikos sutarties priede Nr. 1 (plane) pažymėta geltona spalva, ir (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas L. N. tokiai savanoriškai veiklai 2023 m. birželio 16 d. davė raštišką sutikimą, pažeidžia reikalavimą, kad taikos sutartimi gali būti išsprendžiami tik byloje nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai. Taigi, pirmosios instacijos teismas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai nurodė, kad neturi teisės išeiti už pareikštų ieškininių reikalavimų ribų ir patvirtinti tokią taikos sutarties sąlygą kaip prieštaraujančią įstatymui.
18. Reikšminga šiuo atveju yra ir tai, kad nagrinėjamoje byloje šalių pateikta Taikos sutartis laikytina vienu dokumentu (šalys neprašo patvirtinti tik dalį Taikos sutarties), todėl pirmosios intancijos teismas turėjo nuspręsti dėl jos tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti in corpore. Kaip minėta, teismas negali tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, selektyviai atrinkdamas ir patvirtindamas tik dalį šalių pateiktos sutarties sąlygų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, o kitos dalies sąlygų netvirtindamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sudarytos ir teismui pateiktos patvirtinti Taikos sutarties 9-ąjį punktas prieštarauja įstatymui, turėjo pareigą, remdamasis CK 6.984 straipsniu ir CPK 42 straipsnio 2 dalimi, šalių pateiktą Taikos sutartį atsisakyti tvirtinti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas tik dalį ieškovo E. D. ir atsakovės S. K. 2023 m. birželio 19 d. sudarytos Taikos sutarties sąlygų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, o kitos dalies sąlygų netvirtindamas, pažeidė tiek proceso, tiek materialines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimą civilinėje byloje, todėl skundžiama nutartis naikinama. Kadangi pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių taikos sutartį ir nutraukęs bylą, ginčo iš esmės nenagrinėjo, tai byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Panaikinus skundžiamą nutartį, kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma, taip pat nesprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
