Baudžiamoji byla Nr. 1-9-768/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40257-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.2. 1.1.4.4.2. 1.1.4.4.5. 1.1.8.7.1.

1.2.18.10. 1.218.8.1. 1.2.22.1.1. 2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorams: Kęstučiui Greiciūnui, Sauliui Daunoravičiui,

kaltinamiesiems: G. Z., O. S., L. M.

gynėjams advokatams: Arnoldui Šukaičiui, Antanui Cemnolonskui, Arvydui Martinkevičiui,

kaltinamųjų juridinių asmenų – UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „S“, UAB „A T“ atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Aidui Vaidinauskui,

civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei Birutei Karmonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „S T“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB „S T“, UAB „S P“, buhaltere, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „A T“ buhaltere, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį,

juridinis asmuo UAB „S“, į. k., (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį,

juridinis asmuo UAB „S“ taksi, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį ir 220 straipsnio 1 dalį,

juridinis asmuo UAB „S P“, į. k., (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteistas,

juridinis asmuo UAB „A T“, į. k., (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį ir 220 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

G. Z., būdamas UAB „S“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

- 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus;

kadangi jam nurodžius, O. S. įrašė į Bendrovės buhalterinę apskaitą dokumentų duomenis apie Bendrovėje nedirbusiems darbuotojams A. Č., L. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. apskaičiuotą iš viso 1 778,40 EUR atlyginimą (išmokėtas darbo užmokestis – 1661,48 EUR, atskaičiuota įmoka SODRAI – 714,64 EUR (160,05 + 554,59) pagal detalias ataskaitas „Atskaitymai“, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai:

- R. M. už 2018 metų kovo– spalio mėnesius priskaičiuota 355 Eur;

- A. Č. už 2018 metų kovo– spalio mėnesius priskaičiuota 355 Eur;

- R. P. už 2018 metų gegužės– spalio mėnesius priskaičiuota 255 Eur;

- S. Š. už 2018 metų birželio–spalio mėnesius priskaičiuota 186,20 Eur;

- L. S. už 2018 metų birželio–spalio mėnesius priskaičiuota 205,80 Eur;

- L. K. už 2018 metų liepos–spalio mėnesius priskaičiuota 156,80 Eur;

- R. Z. už 2018 metų liepos–spalio mėnesius priskaičiuota 156,80 Eur;

- T. Ž. už 2018 metų rugpjūčio–spalio mėnesius priskaičiuota 107,80 Eur;

Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus.

Jis – G. Z., būdamas UAB „S“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-07-29 iki 2018-11-26, aplaidžiai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė:

- LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“: 10.15 punkto reikalavimus, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) yra saugomi 10 metų, bei 10.19 punkto reikalavimus, kad apskaitos registrai yra saugomi 10 metų;

kadangi jis neišsaugojo Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: 2016-07-29, 2016-08-31 ir 2016-09-30 PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įformintas prekių pardavimas už 2639,60 EUR (2181,50 + 458,10 PVM) atitinkamai: 1000, 00 EUR (826,45 + 173,55 PVM), 1038, 60 EUR (858,35+ 180,25 PVM) ir 601, 00 EUR (496,70 + 104,30 PVM), bei trijų kasos pajamų orderių pagal kurios buvo įformintas grynųjų pinigų sumokėjimas.

Dėl ko iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016-07-29 iki 2016-12-31.

Jis – G. Z., būdamas UAB „S T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere O. S., padedant L. M. (oficialiai nedirbusiai Bendrovėje, tačiau faktiškai padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus) ir D. K. (iki 2017-01-01 oficialiai nedirbusiai Bendrovėje, o nuo 2017-01-01 dirbusiai dispečere, tačiau faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi laikotarpiu 2018-11-09 iki 2018-12-31 už taksi paslaugas Bendrovei gavus 85, 50 eurus (ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais), jis nepateikė šių apskaitos dokumentų O. S. įtraukti į Bendrovės apskaitą;

- 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu O. S. 2016 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo: E. M. 597,31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Tokiu būdu Bendrovės vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 EUR, t. y. priskaičiuotą 669,34 EUR ir išmokėtą 508,70 EUR, kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos: 100,40 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 40,16 privalomo sveikatos draudimo įmokų, 227,44 EUR VSD įmokų, 1,34 garantinio fondo įmokų;

- 12 str. 1 d. reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, O. S. 2017- 2018 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo 2141, 21 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- R. M. išmokėtas 860,14 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- Z. A. išmokėtas 1554,33 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- T. Š. išmokėtas 69,82 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- S. Š. išmokėtas 100,69 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- R. Ž. išmokėtas 93,55 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- R. P. išmokėtas 47,61 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- A. Z. išmokėtas 148,68 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

tai yra ji Bendrovės 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą;

-12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir O. S. nurodymu, D. K. ir L. M. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 37 351, 17 EUR įplaukų, atitinkamai:

- 5956, 64 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2018-06-21 iki 2018-12-03;

- 12898, 47 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-04;

- 18496, 06 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-10-02 iki 2018-12-04;

jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą.

Jis – G. Z., būdamas UAB „S T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere – O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 20 105,34 euro mokesčių (iš jų ir 1,34 euro įmokų į garantinį fondą), tai yra:

1. Pridėtinės vertės mokestis:

žinodamas, kad, pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 71 str. 1 d., prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas;

pagal to paties straipsnio 2 d., Lietuvos Respublikоs apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta;

pagal to paties straipsnio 7 d. jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą;

- 92 str. 1 d., apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 eurų;

t. y. jam būnant UAB „S“, UAB „S T“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas, viršijančias 45 000 eurų, kartu su buhaltere O. S., Bendrovei gavus už 2016 - 2018 metus 111 237, 64 euro įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 305 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. gaunant įplaukų 21 424, 19 EUR, nesumokėjo 3718 EUR PVM;

- 2017 m. gaunant įplaukų 23 164, 34 EUR, nesumokėjo 4020 EUR PVM;

- 2018 m. gaunant įplaukų 66 649, 11 EUR, nesumokėjo 11 567 EUR PVM.

2. Gyventojų pajamų mokestis:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais):

- 5 str. ir 6 str. 1 d. reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 % tarifu;

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas;

tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 100, 40 euro gyventojų pajamų mokesčio, 2016 metais išmokėjus Bendrovės darbuotojams: E. M. 597, 31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42, 45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, Bendrovės vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508, 70 EUR (priskaičiuota 669, 34 EUR ir išmokėta 508, 70 EUR), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ už 2016 metus, neteisingus duomenis apie Bendrovės darbuotojams išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei ją pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 100,40 euro gyventojų pajamų mokesčio, tai yra: teikiant 2017-02-10 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., nesumokėjo 100, 40 euro mokesčių;

3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą:

1. Pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis;

- 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai;

- 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius;

- 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3% darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 268, 94 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (1,34 euro įmokų į garantinį fondą), jo nurodymu, O. S. 2016 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjus: E. M. 597, 31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42, 45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, tai yra Bendrovės vairuotojams 2016 m. gavus didesnį darbo užmokestį 508, 70 EUR (priskaičiuota 669,34 EUR), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal jo pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie Bendrovės darbuotojams išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 268,94 euro mokesčių už 2016 metus, atitinkamai: 40,16 euro PSD mokesčio ir 227,44 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1,34 euro įmokų į garantinį fondą.

4. Pelno mokestis.

Pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 4 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;

- 57 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, t. y. jo nurodymu į Bendrovės apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. 55 081,91 euro įplaukų, siekiant tyčia išvengti Bendrovės naudai 431 euro pelno mokesčio, jo nurodymu O. S. į Bendrovės 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė grynąjį pelną už 2018 metus – 1994 eurus, o turėjo būti nurodyta 8614 eurų, bei ją 2019-05-24 pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai 431 euro pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. viso Bendrovės naudai išvengė 20 105,34 euro mokesčių.

Jis – G. Z., būdamas UAB „S P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių – A. B. (nieko nežinanti apie jo daromas nusikalstamas veikas), pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere – O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“, 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kadangi pagal 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutartį Nr.4113/100719, sudarytą tarp UAB „S P“ ir UAB „A F“, UAB „S P“ įsipareigojo teikti reklamos paslaugas, tačiau teikė vežimo paslaugas (kas buvo aptarta 2010-07-19 „Įkainių priede prie 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutarties) ir jam nurodžius O. S. išrašė laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2018-12-31 PVM sąskaitas - faktūras (už 6262,88 euro) už reklamos paslaugas:

2016-01-29 PVM S-F SPL Nr. 003 už 223,97 euro;

2016-02-29 PVM S-F SPL Nr. 0151 už 493,15 euro;

2016-03-31 PVM S-F SPL Nr. 0153 už 208,45 euro;

2016-05-02 PVM S-F SPL Nr. 0156 už 193,78 euro;

2016-05-31 PVM S-F SPL Nr. 0159 už 179,89 euro;

2016-06-30 PVM S-F SPL Nr. 0161 už 148,89 euro;

2016-07-29 PVM S-F SPL Nr. 0165 už 164,45 euro;

2016-08-31 PVM S-F SPL Nr. 0168 už 148,44 euro;

2016-09-30 PVM S-F SPL Nr. 0170 už 171,64 euro;

2016-10-31 PVM S-F SPL Nr. 0172 už 179,69 euro;

2016-11-30 PVM S-F SPL Nr. 0173 už 162,23 euro;

2016-12-30 PVM S-F SPL Nr. 0175 už 146,22 euro;

2017-01-31 PVM S-F SPL Nr. 177 už 119,57 euro;

2017-02-28 PVM S-F SPL Nr. 179 už 124,89 euro;

2017-03-31 PVM S-F SPL Nr. 181 už 114,53 euro;

2017-04-28 PVM S-F SPL Nr. 182 už 130,19 euro;

2017-05-31 PVM S-F SPL Nr. 183 už 131,72 eurą;

2017-06-30 PVM S-F SPL Nr. 184 už 138,05 euro;

2017-07-31 PVM S-F SPL Nr. 185 už 135,06 euro;

2017-08-31 PVM S-F SPL Nr. 187 už 135,39 euro;

2017-09-29 PVM S-F SPL Nr. 188 už 132,81 euro;

2017-10-31 PVM S-F SPL Nr. 189 už 133,69 euro;

2017-11-30 PVM S-F SPL Nr. 190 už 138,81 euro;

2017-12-29 PVM S-F SPL Nr. 191 už 193,17 euro;

2018-01-31 PVM S-F SPL Nr. 192 už 300,68 euro;

2018-02-28 PVM S-F SPL Nr. 197 už 236,39 euro;

2018-03-30 PVM S-F SPL Nr. 196 už 220,49 euro;

2018-04-30 PVM S-F SPL Nr. 197 už 200,27 euro;

2018-05-31 PVM S-F SPL Nr. 198 už 200,89 euro;

2018-06-29 PVM S-F SPL Nr. 199 už 173,33 euro;

2018-07-31 PVM S-F SPL Nr. 200 už 227,47 euro;

2018-08-31 PVM S-F SPL Nr. 201 už 212,53 euro;

2018-09-28 PVM S-F SPL Nr. 202 už 193,03 euro;

2018-10-31 PVM S-F SPL Nr. 203 už 163,78 euro;

2018-11-30 PVM S-F SPL Nr. 204 už 172,36 euro;

2018-12-31 PVM S-F SPL Nr. 205 už 212,98 euro;

bei į Bendrovės apskaitą neįtraukė už keleivių vežimo paslaugas gautų 2018 m. rugsėjo mėn. 316,60 Eur;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius; 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M., jo nurodymu O. S. išmokant didesnį (mažesnį) atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- A. B.: 2016 m. (- 877, 29 Eur), 2017 m. (- 230,33 Eur), 2018 m. (-18,24 Eur);

- E. R.: 2016 m. (1124,40 Eur), 2017 m. (1837,70 Eur,) 2018 m. (914,88 Eur);

- S. S.: 2016 m. (- 90,10 Eur), 2017 m. (229,80 Eur), 2018 m. (567,34 Eur);

- R. Z.: 2017 m. (141,00 Eur), 2018 m. (136,10 Eur);

- R. M.: 2018 m. (179,60 Eur), viso išmokėtas didesnis 3 914,86 Eur (2016 m. – 157,01 Eur, 2017 m. – 1 978,17 Eur, 2018 m. – 1779,68 Eur), atlyginimas (priskaičiuotas 5151,13 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai 772,67 EUR gyventojo pajamų mokesčio; 463, 61 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 1595,81 EUR socialinio draudimo įmokų, 10, 30 EUR įmokų į garantinį fondą.

Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016 - 2018 metus.

Jis – G. Z., būdamas UAB „S P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių – A. B. (nieko nežinanti apie jo daromas nusikalstamas veikas), pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere – O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai - pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 22 748,39 euro mokesčių (iš jų ir 10,30 euro įmokų į garantinį fondą), tai yra:

1. Pridėtinės vertės mokestis.

Žinodamas, kad, pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

jam būnant UAB „S“, UAB „S T“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas viršijančias 45000 eurų, kartu su buhaltere O. S., Bendrovei gavus už 2016–2018 metus 114 696,43 euro įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 906 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. gaunant įplaukų 28 767,38 EUR, nesumokėjo 4 993,00 EUR PVM;

- 2017 m. gaunant įplaukų 39 152,25 EUR, nesumokėjo 6 795,00 EUR PVM;

- 2018 m. gaunant įplaukų 46 776,80 EUR, nesumokėjo 8 118,00 EUR PVM.

2. Gyventojų pajamų mokestis.

Pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais):

tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 772,67 euro gyventojų pajamų mokesčio, Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. 2016–2018 metais išmokėjus 3 914,86 EUR didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5151,13 EUR), jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei jas pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai:

- 2017-02-10 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m.;

- 2018-01-26 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2017 m.;

- 2019-02-22 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m.;

Bendrovės naudai išvengė 772,67 euro gyventojų pajamų mokesčio.

3. Įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 proc. darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 2059,42 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. jo nurodymu, O. S. išmokėjus 3 914,86 EUR didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151,13 EUR), jo nurodymu O. S. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 2059,42 euro mokesčių, atitinkamai:

- už 2016 m.: 18,60 euro PSD mokesčio ir 64,00 eurus valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- už 2017 m.: 234,26 euro PSD mokesčio ir 806,36 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- už 2018 m.: 210,75 euro PSD mokesčio ir 725,45 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Viso Bendrovės naudai išvengė 22 738, 09 euro mokesčių.

Jis – G. Z., būdamas UAB „A T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere – L. M., padedant Bendrovės dispečerei D. K., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi Bendrovės darbuotojams: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtus pinigus atiduodant į buhalteriją (pasiliekant sau 35 procentus kaip atlyginimą, bei atskaičius kuro išlaidas), pagal G. Z. nurodymą, L. M. kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį (tai yra Bendrovės gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška), kuris turėjo atitikti G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus arba sunaikinant „nereikalingus, bei juos L. M. ir D. K. įtraukiant į Bendrovės kompiuteryje esančias suvestines, gautų pajamų – 58 522,37 EUR už 2016–2018 metus neįtraukė į Bendrovės apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, L. M. 2016–2017 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo 1504, 83 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (išskyrus J. G., kuriam išmokėtas 297,35 EUR didesnis atlyginimas), atitinkamai:

- L. Š. 23,86 EUR;

- V. G. 1496,54 EUR;

- S. S. 19,81 EUR;

- Č. M. 227,49 EUR;

- V. J. 34,48 EUR

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu, Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., L. M. išmokėjo už 2018 metus 3 469,18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 EUR):

- L. Š. išmokėtas 2077 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- V. G. išmokėtas 592,92 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- Č. M. išmokėtas 576,12 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- J. G. išmokėtas 98,69 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- A. K. išmokėtas 842,57 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- V. J. išmokėtas 665,10 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

viso išmokėtas didesnis 3 469,18 EUR atlyginimas (priskaičiuota 4564,71 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti: 684,71 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 273,88 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, 1 551,09 EUR socialinio draudimo įmokų, 9,12 EUR įmokų į garantinį fondą;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir L. M. nurodymu, D. K. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 33 623,17 EUR įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, atitinkamai:

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2018-12-04 nefiksuota 11 330,88 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-12-04 nefiksuota 1 521,13 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr(duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016-11-19 iki 2018-12-03 nefiksuota 1 7514,76 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-03 nefiksuota 2 086,82 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018-10-26 iki 2018-12-04 nefiksuota 1 169,58 EUR įplaukų.

Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A T“ 2016–2018 metų veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio, bei struktūros.

Jis – G. Z., būdamas UAB „A T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere – L. M., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-02-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, pelno mokesčio valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 28 329,80 euro mokesčių (iš jų ir 9,12 euro įmokų į garantinį fondą), tai yra:

- 71 str. 1 d., prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 d., Lietuvos Respublikоs apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 d. jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą;

- 92 str. 1 d., apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 eurų, jam būnant UAB „S“, UAB „S P“, UAB „A T“ vadovu ir vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, jo nurodymu buhalterei L. M. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nerodant dalies įplaukų ir jų neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais už 2016 - 2018 metus (nefiksavus pagal taksometrų kasos operacijų žurnalus gautų įplaukų, neįtraukus į apskaitą Bendrovės darbuotojų: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtų ir atiduotų į buhalteriją gautų pajamų) Bendrovė nesumokėjo į valstybės biudžetą 25 254 EUR PVM, o būtent:

-2016 m. nesumokėjo 6 351 EUR PVM;

-2017 m. nesumokėjo 6 411 EUR PVM;

-2018 m. nesumokėjo 12 492 EUR PVM.

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 684,71 euro gyventojų pajamų mokesčio, Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. išmokėjus už 2018 metus 3469, 18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4564,71 EUR), jo nurodymu L. M. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei juos pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 684,71 euro gyventojų pajamų mokesčio, tai yra, teikiant 2019-02-15 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m., nedeklaravo 3 469,18 euro išmokų ir nesumokėjo 684,71 euro mokesčių.

Pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis;

Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 % darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 1834,09 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (iš jų 9,12 euro įmokų į garantinį fondą), Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. 2018 metais išmokėjus 3 469,18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 EUR), jo nurodymu L. M. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei jas pateikus už 2018 metus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai už 2018 m.: 273,88 euro PSD mokesčio ir 1551, 09 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 9,12 euro įmokų į garantinį fondą.

Pelno mokestis.

- 57 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.

Jo nurodymu į Bendrovės apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. Bendrovės dalies gautų įplaukų, siekiant tyčia išvengti Bendrovės naudai 557 eurus pelno mokesčio, jo nurodymu L. M. į Bendrovės 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė apmokestinamą pelną už 2018 metus 1807 eurus, o turėjo būti nurodyta 11 145 eurai, bei ją 2019-05-24 pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai 557 eurus pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Viso Bendrovės naudai išvengė 28 329, 80 euro mokesčių į valstybės biudžetą.

Jis - G. Z., vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota (duomenys neskelbtini)), vykdydamas įregistruotą individualią veiklą - taksi veiklą (kodas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių- (duomenys neskelbtini)), pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, adresu (duomenys neskelbtini), su faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padedančia D. K., kuri oficialiai neįdarbinta pas G. Z., faktiškai padėjusia tvarkyti pirminius individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus, (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p.), jam esant atsakingam pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. už buhalterinės apskaitos organizavimą tvarkyti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 bei nurodžius ir kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį, tai yra gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška, kuris turėjo atitikti jo - G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. ir L. M. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus arba sunaikinant „nereikalingus, bei juos jai ir D. K. įtraukiant į buhalterinę apskaitą, t. y. į kompiuteryje esančias suvestines, dalies gautų pajamų už 2016 - 2018 metus neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir taip apgaulingai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:

-12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi, G. Z., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31, pagal darbo sutartį pas jį – vykdantį veiklą pagal individualios veiklos pažymą, dirbantiems taksi vairuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž., išmokėjęs didesnį atlyginimą arba mažesnį, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- K. B. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. - 336, 77 eurai (be minuso ženklo), 2017 m. 331, 17 eurai;

- R. K. 2016 m. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 23,85 eurai, o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 29, 21 euras (su minuso ženklu);

- E. M. 2016 m. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 17, 44 euro, o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 10, 45 (su minuso ženklu) euro;

- R. M. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. - 284, 95 eurai (be minuso ženklo), 2017 m. 1098, 41 euras;

- R. Z. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. 96,69 eurai, 2017 m. 63, 54 eurai;

- L. S. 2016 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 132, 69 eurai (su minuso ženklu), o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 372, 50 eurai (su minuso ženklu);

- R. Ž. 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 72, 34 eurai (su minuso ženklu);

viso išmokėtas didesnis 1635, 63 euro atlyginimas (priskaičiuotas 2152,14 eurai), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai: 322, 82 EUR gyventojo pajamų mokesčio; 193, 69 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 666, 72 EUR socialinio draudimo įmokų, 4, 30 EUR įmokų į Garantinį fondą;

-12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai - ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (galiojo nuo 2002-01-01 pagal 1993-10-27 LRV nutarimą Nr. 804 iki 2022-04-30), 13 str. 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ (galiojo nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 LR įst. Nr. IX-1668 iki 2022-04-30), kadangi G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, pagal darbo sutartį pas jį dirbantiems taksi vairuotojams: K. B., A. Č., V. J., L. K., A. K., R. K., Č. M., E. M., R. M., J. M., R. M., R. P., E. R., L. S., T. Š., S. Š., A. Z., R. Z., T. Ž., R. Ž., įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, juose nurodydamas galutinį didesnį 368, 04 euro išmokėtą atlygį, negu darbuotojai gavo realiai:

- V. J. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 34,22 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- L. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 69,81 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- A. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 107,72 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 41,80 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- Č. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 133,08 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- E. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 66,59 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- J. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 6,69 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 114,38 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. P. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 48,61 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- L. S. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 88,74 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- T. Š. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 137,65 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- A. Z. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 38,86 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. Z. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 35,41 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- T. Ž. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 42,56 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. Ž. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 120,26 euro daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- K. B. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 187,74 euro mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- A. Č. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 72,27 euro mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 239,76 euro mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- E. R. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 25,18 euro euro mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- S. Š. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 193,39 euro mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai. Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti G. Z. - vykdančio veiklą pagal pažymą 2016 - 2018 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Jis – G. Z., vykdantis veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduota (duomenys neskelbtini)), vykdydamas įregistruotą individualią veiklą – taksi veiklą (kodas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – (duomenys neskelbtini)), pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-11-20, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės - pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, IDV pagal pažymą pelno ir valstybinio socialinio fondo įmokų, klastojant ir į buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 24 572,55 euro mokesčių (iš jų ir 4,30 euro įmokų į garantinį fondą):

- 71 str. 1 d., prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas; pagal to paties straipsnio 2 d., Lietuvos Respublikоs apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų, o PVM pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta; pagal to paties straipsnio 7 d., jeigu tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą;

- 92 str. 1 d., apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 eurų, jam būnant UAB „S“, UAB „S T“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas, viršijančias 45 000 eurų, Bendrovei gavus už 2016 – 2018 metus 129 845, 30 eurus įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 22 535, 12 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. gaunant įplaukų 37 921,67 EUR, nesumokėjo 6581,44 EUR PVM;

- 2017 m. gaunant įplaukų 45 545,95 EUR, nesumokėjo 7904,66 EUR PVM;

- 2018 m. gaunant įplaukų 46 377,68 EUR, nesumokėjo 8049,02 EUR PVM.

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31, siekdamas išvengti 322,82 euro gyventojų pajamų mokesčio, darbuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėjęs didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (viso išmokėtas didesnis 1635,63 euro atlyginimas, priskaičiuotas - 2152,14 euro), įrašė į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas bei juos pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 322,82 euro gyventojų pajamų mokesčio, tai yra:

- teikiant 2017-06-15 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., išvengė 123,75 euro mokesčių;

- teikiant 2019-04-26 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2017 m., išvengė 199,07 euro mokesčių.

Pažeisdamas:

1. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis;

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 % darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, siekiant Bendrovės naudai išvengti 860, 41 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, darbuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėjęs didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (viso išmokėtas didesnis 1635, 63 euro atlyginimas, priskaičiuotas - 2152, 14 eurai), o į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) įrašęs neteisingus duomenis apie K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž. išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 860, 41 euro mokesčių, atitinkamai:

-už 2016 m.: 74,25 euro PSD mokesčio ir 255,59 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų;

-už 2017 m.: 119,44 euro PSD mokesčio ir 411,13 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų;

4. IDV pagal pažymą pajamų mokestis.

Pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (2002-07-02 Nr. IX-1007):

- 5 str. 1 d. nuostatą, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“;

- 6 str. 1 d. nuostatą, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“;

- 18² str. 1 d. nuostatą, kad nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, 2 d. nuostatą, kad apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1, 2018 metais gavęs gyventojo pajamų už taksi automobilių nuomą ir taksi paslaugas 46 377, 68 euro (gyventojo pajamos atėmus PVM - 8049, 02 eurai, atėmus 34 780,00 eurų – leidžiamų atskaitymų suma deklaruota formose GPM308 priedo GPM308V (3548, 66 eurai suma, nuo kurios apskaičiuojama) nesumokėjo 177, 43 euro mokesčių.

5. IDV pagal pažymą įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

- Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 10 str. 3 dalies 2 punkto nuostatą, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma“ (galiojo nuo 2018-01-01 pagal 2017-12-05 LR įstat. Nr. XIII-823 iki 2018-12-31, panaikinta 2018-12-11 LR įstat. Nr. XIII-1720);

- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kad 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: individualia ne žemės ūkio veikla“ (galiojo nuo 2018-01-01 pagal 2017-07-11 LR įstat. Nr. XIII-612 iki 2018-12-31, panaikinta 2018-12-11 LR įstat. Nr. XIII-1724);

- Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2017-12-12 Nr. XIII-869) 3 str. 5 d. nuostatą, kad „patvirtinti savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų 28,9 procento tarifą“, 2018 metais, gavęs gyventojo pajamų už taksi automobilių nuomą ir taksi paslaugas 46 377, 68 euro (atėmus 8049, 02 eurus ir sumą atskaičius leidžiamus atskaitymus – 34 780 eurų, o socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 % pajamų - 1774, 33 euro), nuo 1774, 33 euro nesumokėjo IDV veiklos pagal pažymą: 159, 69 euro PSD ir 512, 78 euro valstybinio soc. draudimo įmokų, viso nesumokėjo mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondą - 672, 47 euro. Viso išvengė 24 572, 55 euro mokesčių valstybei.

Jis – G. Z., neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaudmenis, tai yra: neturėdamas leidimo iki 2018-11-26 16. 35 val. (iki kratos atlikimo) laikė adresu (duomenys neskelbtini) (kambario spintoje esančiame krepšyje), įvairiems graižtviniams ginklams skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarov 15 vnt. šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams.

O. S., būdama UAB „S“ (į, k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi G. Z., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą o būtent:

- 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, bei 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, kadangi G. Z. nurodžius, ji - O. S., įrašė į Bendrovės buhalterinę apskaitą dokumentų duomenis apie Bendrovėje nedirbusiems darbuotojams: A. Č., L. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. apskaičiuotą iš viso 1 778, 40 EUR atlyginimą (išmokėtas darbo užmokestis - 1661, 48 EUR, atskaičiuota įmoka SODRAI - 714,64 EUR (160, 05 + 554, 59) pagal detalias ataskaitas „Atskaitymai“, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai:

- R. M. už 2018 metų kovo - spalio mėnesius priskaičiuota 355 eurai;

- A. Č. už 2018 metų kovo - spalio mėnesius priskaičiuota 355 eurai;

- R. P. už 2018 metų gegužės - spalio mėnesius priskaičiuota 255 eurai;

- S. Š. už 2018 metų birželio - spalio mėnesius priskaičiuota 186, 20 eurai;

- L. S. už 2018 metų birželio - spalio mėnesius priskaičiuota 205, 80 eurai;

- L. K. už 2018 metų liepos - spalio mėnesius priskaičiuota 156, 80 eurai;

T- R. Z. už 2018 metų liepos - spalio mėnesius priskaičiuota 156, 80 eurai;

- T. Ž. už 2018 metų rugpjūčio - spalio mėnesius priskaičiuota 107, 80 eurai.

Ji – O. S., būdama UAB „S“ taksi (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi G. Z., padedant L. M. (oficialiai nedirbusiai Bendrovėje, tačiau faktiškai padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus) ir D. K. (iki 2016-12-31 oficialiai neįdarbintai Bendrovėje, o nuo 2017-01-01 dirbusiai dispečere, tačiau faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus), (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p. str.), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą o būtent:

- 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi laikotarpiu 2018-11-09 iki 2018-12-31 už taksi paslaugas Bendrovei gavus 85, 50 eurus (ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais), G. Z. nepateikus šių apskaitos dokumentų jai - O. S. įtraukti į Bendrovės apskaitą;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, po ko, G. Z. nurodymu, ji - O. S. 2016 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo: E. M. 597, 31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42, 45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Tokiu būdu Bendrovės vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 EUR, t. y. priskaičiuotą 669,34 EUR ir išmokėtą 508,70 EUR, kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos: 100,40 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 40,16 EUR privalomo sveikatos draudimo įmokų, 227,44 EUR VSD įmokų, 1, 34 EUR garantinio fondo įmokų;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi G. Z. nurodymu ji – O. S. 2017 - 2018 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo 2 141,21 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- Z. A. išmokėtas 1 554,33 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- A. Z. išmokėtas 148,68 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, t. y. ji Bendrovės 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi G. Z. ir jos - O. S. nurodymu, D. K. ir L. M. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 37 351,17 EUR įplaukų, atitinkamai:

- 5 956,64 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2018-06-21 iki 2018-12-03;

- 12 898,47 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-04;

- 18 496, 06 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-10-02 iki 2018-12-04, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016–2018 metus.

Ji – O. S., būdama UAB „S“ taksi (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi G. Z., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 20 105, 34 eurus mokesčių, tai yra:

Žinodama, kad, pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 92 str. 1 d., apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 eurų, G. Z. būnant UAB „S“, UAB „S T“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas, viršijančias 45 000 eurų, kartu su ja, t. y. buhaltere O. S., Bendrovei gavus už 2016 - 2018 metus 111 237, 64 eurus įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 305 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. gaunant įplaukų 21 424,19 EUR, nesumokėjo 3 718 EUR PVM;

- 2017 m. gaunant įplaukų 23 164,34 EUR, nesumokėjo 4 020 EUR PVM;

- 2018 m. gaunant įplaukų 66 649,11 EUR, nesumokėjo 11 567 EUR PVM.

Pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais):

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 100,40 euro gyventojų pajamų mokesčio, 2016 metais išmokėjus Bendrovės darbuotojams: E. M. 597,31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, Bendrovės vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 EUR (priskaičiuota 669,34 EUR ir išmokėta 508,70 EUR), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, G. Z. nurodymu jai, t. y. O. S. įrašius į „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ už 2016 metus neteisingus duomenis apie Bendrovės darbuotojams išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei ją pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 100, 40 euro gyventojų pajamų mokesčio, tai yra: teikiant 2017-02-10 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., nesumokėjo 100,40 euro mokesčių;

Pažeisdama:

1. 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis;

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3  darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 268, 94 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, (iš jų 1,34 euro įmokų į garantinį fondą), G. Z. nurodymu, jai – O. S. 2016 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjus: E. M. 597,31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, tai yra Bendrovės vairuotojams 2016 m. gavus didesnį darbo užmokestį 508, 70 EUR (priskaičiuota 669,34 EUR), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo – G. Z. nurodymu O. S. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal jo – G. Z. pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie Bendrovės darbuotojams išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 268,94 euro mokesčių už 2016 metus, atitinkamai: 40,16 euro PSD mokesčio ir 227, 44 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1,34 euro įmokų į garantinį fondą.

Pažeisdama 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 57 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, G. Z. nurodymu į Bendrovės apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. 55 081,91 euro įplaukų, siekiant tyčia išvengti Bendrovės naudai 431 eurus pelno mokesčio, bei jo nurodymu jai – O. S. į Bendrovės 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė grynąjį pelną už 2018 metus - 1994 eurus, o turėjo būti nurodyta 8614 eurų, bei ją 2019-05-24 pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai 431 euro pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Iš viso Bendrovės naudai išvengė 20 105,34 euro mokesčių.

Ji – O. S., būdama UAB „S P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės faktiniu vadovu G. Z., neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių - A. B. (nieko nežinantį apie jo daromas nusikalstamas veikas), padedant L. M. ir D. K. (oficialiai nedirbusioms Bendrovėje, tačiau faktiškai padėjusioms tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus), (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p. str.), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 d. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kadangi, pagal 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutartį Nr.4113/100719, sudarytą tarp UAB „S P“ ir UAB „A F“, UAB „S P“ įsipareigojo teikti reklamos paslaugas, tačiau teikė vežimo paslaugas (kas buvo aptarta 2010-07-19 „Įkainių priede prie 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutarties) ir G. Z. nurodžius, ji – O. S. išrašė, laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2018-12-31, PVM sąskaitas faktūras (už 6262,88 eurus) už reklamos paslaugas:

2017-05-31 PVM S-F SPL Nr. 183 už 131,72 euro;

bei į Bendrovės apskaitą neįtraukė už keleivių vežimo paslaugas gautų 2018 m. rugsėjo mėn. 316, 60 Eur;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M., G. Z. nurodymu jai - O. S. išmokant didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- A. B.: 2016 m. (- 877, 29 Eur), 2017 m. (- 230, 33 Eur), 2018 m. (-18, 24 Eur);

- E. R.: 2016 m. (1 124, 40 Eur), 2017 m. (1 837, 70 Eur,) 2018 m. (914, 88 Eur);

-S. S.: 2016 m. (- 90, 10 Eur), 2017 m. (229, 80 Eur), 2018 m.(567, 34 Eur);

-R. Z.: 2017 m. (141, 00 Eur), 2018 m. (136, 10 Eur);

-R. M.: 2018 m. (179, 60 Eur);

viso išmokėtas didesnis 3 914, 86 Eur (2016 m. – 157, 01 Eur, 2017 m. – 1 978, 17 Eur, 2018 m. -1 779, 68 Eur), atlyginimas (priskaičiuotas 5 151,13 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai: 772, 67 EUR gyventojo pajamų mokesčio; 463, 61 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 1 595, 81 EUR socialinio draudimo įmokų, 10, 30 EUR įmokų į garantinį fondą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016- 2018 metus.

Ji – O. S., būdama UAB „S P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės faktiniu vadovu - G. Z., neįteisinusiu savo veiklos, tačiau faktiškai vadovavusiu Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdžiusiu tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių - A. B. (nieko nežinantį apie jo daromas nusikalstamas veikas), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05- 24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdama išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai - pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 22 748,39 euro mokesčių (iš jų ir 10,30 euro įmokų į garantinį fondą) tai yra:

G. Z. būnant UAB „S“, UAB „S T“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoti Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas viršijančias 45 000 eurų, kartu su ja - buhaltere O. S., Bendrovei gavus už 2016 - 2018 metus 114 696, 43 eurus įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 906 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. gaunant įplaukų 28 767, 38 EUR, nesumokėjo 4 993 EUR PVM;

- 2017 m. gaunant įplaukų 39 152, 25 EUR, nesumokėjo 6 795 EUR PVM;

- 2018 m. gaunant įplaukų 46 776, 80 EUR, nesumokėjo 8 118 EUR PVM.

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 772, 67 euro gyventojų pajamų mokesčio, Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. 2016 - 2018 metais išmokėjus 3 914, 86 EUR didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151, 13 EUR), G. Z. nurodymu jai - O. S. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei jas pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai:

Bendrovės naudai išvengė 772, 67 euro gyventojų pajamų mokesčio.

- 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius;

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 2 059, 42 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą,

Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. jo nurodymu, O. S. išmokėjus 3 914, 86 EUR didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151, 13 EUR), G. Z. nurodymu, jai - O. S. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal pateiktus dokumentus neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 2059, 42 euro mokesčių, atitinkamai:

- už 2016 m.: 18, 60 euro PSD mokesčio ir 64,00 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų;

-už 2017 m.: 234, 26 euro PSD mokesčio ir 806, 36 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų;

-už 2018 m.: 210, 75 euro PSD mokesčio ir 725, 45 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Viso Bendrovės naudai išvengė 22 748, 39 euro mokesčių.

L. M., oficialiai neįdarbinta UAB,,S“ taksi, tačiau faktiškai padėdama tvarkyti pirminius UAB „S“ taksi (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, kartu su D. K. (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p.), padėjo Bendrovės direktoriui G. Z. (atsakingam pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. už buhalterinės apskaitos organizavimą) ir Bendrovės buhalterei O. S. (atsakingai pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą), tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, padėjo apgaulingai tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi Bendrovės darbuotojams: Z. A., R. Ž., V. J., A. Z., R. M., R. P., R. K., E. M., S. Š. ir T. Š. uždirbtus pinigus atiduodant į buhalteriją (pasiliekant sau 35 procentus kaip atlyginimą, bei atskaičius kuro išlaidas), pagal G. Z. nurodymą, O. S. kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį (tai yra Bendrovės gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška), kuris turėjo atitikti G. Z. ir O. S. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. ir jai išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus, arba sunaikinant „nereikalingus, bei juos D. K. ir jai įtraukiant į Bendrovės kompiuteryje esančias suvestines, gautų pajamų – 21 396, 39 EUR už 2016 - 2018 metus neįtraukė į Bendrovės apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

-12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi G. Z. ir O. S. nurodymu, D. K. ir jai pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 37 351, 17 EUR įplaukų, atitinkamai:

- 12 898, 47 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-04;

- 18 496, 06 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-10-02 iki 2018-12-04;

už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki 2018-12-06 jų neįformino apskaitos dokumentais- pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016 - 2018 metus.

Ji – L. M., būdama UAB „A T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi - G. Z. (atsakingu pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. už buhalterinės apskaitos organizavimą), padedant iki 2016-12-31 Bendrovėje įdarbintai, o nuo 2017-01-01 oficialiai nedirbančiai Bendrovės dispečerei D. K. (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p. str.), tvarkyti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi Bendrovės darbuotojams: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtus pinigus atiduodant į buhalteriją (pasiliekant sau 35 procentus kaip atlyginimą, bei atskaičius kuro išlaidas), pagal G. Z. nurodymą, jai - L. M. kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį (tai yra Bendrovės gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška), kuris turėjo atitikti G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus, arba sunaikinant „nereikalingus, bei juos jai - L. M. ir D. K. įtraukiant į Bendrovės kompiuteryje esančias suvestines, gautų pajamų - 58 522, 37 EUR už 2016- 2018 metus neįtraukė į Bendrovės apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi G. Z. nurodymu, ji - L. M. 2016 - 2017 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo 1504, 83 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (išskyrus J. G., kuriam išmokėtas 297, 35 EUR didesnis atlyginimas), atitinkamai:

- L. Š. 23, 86 EUR;

- V. G. 1496, 54 EUR;

- S. S. 19, 81 EUR;

- Č. M. 227, 49 EUR;

- V. J. 34, 48 EUR;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi G. Z. nurodymu, Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., T. Š., ji - L. M. išmokėjo už 2018 metus 3469, 18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4564, 71 EUR):

- V. G. išmokėtas 592, 92 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- Č. M. išmokėtas 576, 12 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- J. G. išmokėtas 98, 69 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- A. K. išmokėtas 842, 57 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- V. J. išmokėtas 665, 10 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

viso išmokėtas didesnis 3469, 18 EUR atlyginimas (priskaičiuota 4564, 71 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas: 684, 71 EUR gyventojų pajamų mokestis, 273, 88 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokestis, 1551, 09 EUR socialinio draudimo įmokų, 9,12 EUR įmokų į garantinį fondą;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi G. Z. ir jos - L. M. nurodymu, D. K. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 33 623, 17 EUR įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, atitinkamai:

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2018-12-04 nefiksuota 11 330, 88 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-12-04 nefiksuota 1521, 13 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016-11-19 iki 2018-12-03 nefiksuota 17 514,76 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-03 nefiksuota 2086, 82 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018-10-26 iki 2018-12-04 nefiksuota 1169, 58 EUR įplaukų.

Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A T“ 2016 – 2018 m. veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio, bei struktūros.

Ji – L. M., būdama UAB „A T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) buhaltere, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11str. 1d., būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi - G. Z., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-02-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdama išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 28 329, 80 eurų mokesčių (įskaitant ir 9,12 euro įmokų į garantinį fondą) mokesčių, tai yra:

G. Z. būnant UAB „S“, UAB „S P“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, G. Z. nurodymu jai, t. y. buhalterei L. M. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nerodant dalies įplaukų ir jų neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais už 2016 - 2018 metus (nefiksavus pagal taksometrų kasos operacijų žurnalus gautų įplaukų, neįtraukus į apskaitą Bendrovės darbuotojų: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtų ir atiduotų į buhalteriją gautų pajamų) Bendrovė nesumokėjo į valstybės biudžetą 25 254 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. nesumokėjo 6351 EUR PVM;

- 2017 m. nesumokėjo 6411 EUR PVM;

- 2018 m. nesumokėjo 12 492 EUR PVM.

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 684,71 euro gyventojų pajamų mokesčio, Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., G. Z. nurodymu, jai - L. M. išmokėjus už 2018 metus 3469, 18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4564, 71 EUR), G. Z. nurodymu jai - L. M. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei juos pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 684, 71 euro gyventojų pajamų mokesčio, tai yra, teikiant 2019-02-15 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m., nedeklaravo 3469, 18 euro išmokų ir nesumokėjo 684,71 euro mokesčių.

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 % darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 1834, 09 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (iš jų 9,12 euro įmokų į garantinį fondą), Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. 2018 metais išmokėjus 3469, 18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4564, 71 EUR)), jo nurodymu jai - L. M. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei jas pateikus už 2018 metus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai už 2018m.: 273, 88 euro PSD mokesčio ir 1551, 09 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 9,12 euro įmokų į garantinį fondą.

Ji – L. M., oficialiai neįdarbinta pas G. Z., dirbantį pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota 2012-10-01, bei vykdantį įregistruotą individualią veiklą - taksi veiklą, kurios kodas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių - 493200, tačiau faktiškai tiriamuoju laikotarpiu kartu su D. K., kuri oficialiai neįdarbinta pas G. Z., tačiau faktiškai padėjusia tvarkyti pirminius individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus, (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p. str.), padėdama direktoriui G. Z., atsakingam pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. už buhalterinės apskaitos organizavimą tvarkyti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 G. Z. nurodžius ir kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį, tai yra gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška, kuris turėjo atitikti G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. ir jai išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus, arba sunaikinant „nereikalingus, bei juos jai ir D. K. įtraukiant į buhalterinę apskaitą, t. y. į kompiuteryje esančias suvestines, dalies gautų pajamų už 2016 - 2018 metus neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir taip padėjo apgaulingai tvarkyti individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi G. Z., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31, pagal darbo sutartį dirbantiems taksi vairuotojams: K. B., R. K., E. M., R. M., R. Z., L. S., R. Ž., išmokėjęs didesnį atlyginimą arba mažesnį, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- K. B., išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. - 336, 77 eurai (be minuso ženklo), 2017 m. 331, 17 eurai;

- R. K. 2016 m. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 23, 85 eurai, o 2017 m. išmokėtas mažesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose 29, 21 eurai (su minuso ženklu);

- R. M. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. - 284, 95 eurai (be minuso ženklo), 2017 m. 1098, 41 eurai;

- R. Z. išmokėtas didesnis atlyginimas nei fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose: 2016 m. 96, 69 eurai, 2017 m. 63, 54 eurai;

viso išmokėtas didesnis 1635, 63 euro atlyginimas (priskaičiuotas 2152, 14 eurai), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai: 322, 82 EUR gyventojo pajamų mokesčio; 193, 69 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 666, 72 EUR socialinio draudimo įmokų, 4, 30 EUR įmokų į garantinį fondą;

- 13 str. 1 d. 4 punkto reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai - ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (galiojo nuo 2002-01-01 pagal 1993-10-27 LRV nutarimą Nr. 804 iki 2022-04-30), 13 str. 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“ (galiojo nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 LR įstat. Nr. IX-1668 iki 2022-04-30), kadangi G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, pagal darbo sutartį pas jį dirbantiems taksi vairuotojams:

K. B., A. Č., V. J., L. K., A. K., R. K., Č. M., E. M., R. M., J. M., R. M., R. P., E. R., L. S., T. Š., S. Š., A. Z., R. Z., T. Ž., R. Ž., įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, juose nurodydamas galutinį didesnį 368, 04 euro išmokėtą atlygį, negu darbuotojai gavo realiai:

- V. J. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 34, 22 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- L. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 69, 81 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- A. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 107, 72 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. K. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 41, 80 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- Č. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 133, 08 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- E. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 66, 59 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- J. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 6,69 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 114, 38 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. P. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 48, 61 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- L. S. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 88, 74 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- T. Š. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 137, 65 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- A. Z. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 38, 86 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. Z. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 35, 41 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- T. Ž. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 42, 56 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. Ž. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 120, 26 eurais daugiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- K. B. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 187, 74 eurais mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- A. Č. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 72, 27 eurais mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- R. M. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 239, 76 eurais mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- E. R. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 25,18 eurais mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai;

- S. Š. pagal darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėjo 193, 39 eurais mažiau, negu jis gavo atlyginimo realiai.

Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti G. Z. - vykdančio veiklą pagal pažymą 2016 - 2018 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Juridinio asmens - Uždarosios akcinės bendrovės „S“ (į, k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21str. 1d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere - O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1d. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; bei 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, kadangi jam nurodžius, O. S. įrašė į Bendrovės buhalterinę apskaitą dokumentų duomenis apie Bendrovėje nedirbusiems darbuotojams: A. Č., L. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. apskaičiuotą iš viso 1 778, 40 EUR atlyginimą (išmokėtas darbo užmokestis - 1661, 48 EUR, atskaičiuota įmoka SODRAI - 714, 64 EUR (160,05 + 554,59) pagal detalias ataskaitas „Atskaitymai“, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai:

- R. Z. už 2018 metų liepos - spalio mėnesius priskaičiuota 156, 80 eurai;

- T. Ž. už 2018 metų rugpjūčio - spalio mėnesius priskaičiuota 107, 80 eurai;

Juridinio asmens - UAB „S“ taksi (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere O. S., padedant L. M. (oficialiai nedirbusiai Bendrovėje, tačiau faktiškai padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus) ir D. K. (iki 2017-01-01 oficialiai nedirbusiai Bendrovėje, o nuo 2017-01-01 dirbusiai dispečere, tačiau faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus), (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p. str.), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi jo nurodymu O. S. 2016 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo: E. M. 597, 31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42, 45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Tokiu būdu Bendrovės vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508, 70 EUR, t. y. priskaičiuotą 669, 34 EUR ir išmokėtą 508, 70 EUR, kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos: 100, 40 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 40, 16 EUR privalomo sveikatos draudimo įmokų, 227, 44 EUR VSD įmokų, 1,34 EUR garantinio fondo įmokų;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, O. S. 2017 - 2018 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo 2141, 21 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

- R. M. išmokėtas 860, 14 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- Z. A. išmokėtas 1554, 33 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- T. Š. išmokėtas 69, 82 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- S. Š. išmokėtas 100, 69 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- R. Ž. išmokėtas 93, 55 EUR mažesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- R. P. išmokėtas 47, 61 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

- A. Z. išmokėtas 148, 68 EUR didesnis atlyginimas, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose;

t. y. ji Bendrovės 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir O. S. nurodymu, D. K. ir L. M. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 37 351, 17 EUR įplaukų, atitinkamai:

-18 496, 06 EUR įplaukų pagal taksometrą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017-10-02 iki 2018-12-04;

jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016- 2018 metus.

Juridinio asmens UAB „S T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere - O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai - pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 20 105, 34 eur7 mokesčių (iš jų ir 1,34 euro įmokų į garantinį fondą), tai yra:

jam būnant UAB „S“, UAB „S“ taksi, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoto Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas, viršijančias 45 000 eurų, kartu su buhaltere O. S., Bendrovei gavus už 2016 - 2018 metus 111 237, 64 eurus įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 305 EUR PVM, o būtent:

Pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais):

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 100, 40 euro gyventojų pajamų mokesčio, 2016 metais išmokėjus Bendrovės darbuotojams: E. M. 597, 31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42, 45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131, 06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, Bendrovės vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508, 70 EUR (priskaičiuota 669, 34 EUR ir išmokėta 508, 70 EUR), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ už 2016 metus neteisingus duomenis apie Bendrovės darbuotojams išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei ją pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 100, 40 euro gyventojų pajamų mokesčio, tai yra: teikiant 2017-02-10 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2016 m., nesumokėjo 100, 40 euro mokesčių.

1. 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis;

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3% darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 268, 94 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (iš jų 1,34 euro įmokų į garantinį fondą), jo nurodymu, O. S. 2016 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjus: E. M. 597,31 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, R. K. 42,45 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, o V. J. 131,06 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, tai yra Bendrovės vairuotojams 2016 m. gavus didesnį darbo užmokestį 508,70 EUR (priskaičiuota 669,34 EUR), kuris nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, jo nurodymu O. S. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal jo pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie Bendrovės darbuotojams išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 268,94 euro mokesčių už 2016 metus, atitinkamai: 40,16 euro PSD mokesčio ir 227,44 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1,34 euro įmokų į garantinį fondą.

- 4 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“,

- 57 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, jo nurodymu į Bendrovės apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. 55 081, 91 euro įplaukų, siekiant tyčia išvengti Bendrovės naudai 431 euro pelno mokesčio, jo nurodymu O. S. į Bendrovės 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė grynąjį pelną už 2018 metus - 1994 eurus, o turėjo būti nurodyta 8614 eurai, bei ją 2019-05-24 pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai 431 euro pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Viso Bendrovės naudai išvengė 20 105, 34 euro mokesčių.

Juridinio asmens - UAB „S P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių - A. B. (nieko nežinanti apie jo daromas nusikalstamas veikas), tokiu būdu būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere - O. S., padedant oficialiai nedirbusioms Bendrovėje, tačiau faktiškai padėjusioms tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus L. M. ir D. K. (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p.), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1d. „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 p. reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, kadangi, pagal 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutartį Nr.4113/100719, sudarytą tarp UAB „S P“ ir UAB „A F“, UAB „S P“, įsipareigojo teikti reklamos paslaugas, tačiau teikė vežimo paslaugas (kas buvo aptarta 2010-07-19 „Įkainių priede prie 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutarties) ir jam nurodžius O. S. išrašė, laikotarpiu nuo 2016-01-29 iki 2018-12-31, PVM sąskaitas - faktūras (už 6262, 88 eurus) už reklamos paslaugas:

2016-01-29 PVM S-F SPL Nr. 003 už 223, 97 euro;

2016-02-29 PVM S-F SPL Nr. 0151 už 493, 15 euro;

2016-03-31 PVM S-F SPL Nr. 0153 už 208, 45 euro;

2016-05-02 PVM S-F SPL Nr. 0156 už 193, 78 euro;

2016-05-31 PVM S-F SPL Nr. 0159 už 179, 89 euro;

2016-06-30 PVM S-F SPL Nr. 0161 už 148, 89 euro;

2016-07-29 PVM S-F SPL Nr. 0165 už 164, 45 euro;

2016-08-31 PVM S-F SPL Nr. 0168 už 148, 44 euro;

2016-09-30 PVM S-F SPL Nr. 0170 už 171, 64 eurą;

2016-10-31 PVM S-F SPL Nr. 0172 už 179, 69 euro;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 2 d. reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, kadangi Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M., jo nurodymu O. S. išmokant didesnį (mažesnį) atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, atitinkamai:

-E. R.: 2016 m. (1124, 40 Eur), 2017 m. (1837, 70 Eur,) 2018 m. (914, 88 Eur);

-S. S.: 2016 m. (- 90, 10 Eur), 2017 m. (229, 80 Eur), 2018 m. (567, 34 Eur);

-R. M.: 2018 m. (179, 60 Eur),

viso išmokėtas didesnis 3 914, 86 Eur (2016 m. – 157, 01 Eur, 2017 m. – 1 978, 17 Eur, 2018 m. - 1779, 68 Eur), atlyginimas (priskaičiuotas 5151, 13 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai 772, 67 EUR gyventojo pajamų mokesčio; 463, 61 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 1595, 81 EUR socialinio draudimo įmokų, 10, 30 EUR įmokų į garantinį fondą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016 - 2018 metus.

Juridinio asmens - UAB „S P“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs tiriamuoju laikotarpiu už formalų (statytinį) Bendrovės direktorių - A. B. (nieko nežinanti apie jo daromas nusikalstamas veikas), vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere – O. S., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-05-24, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 22 748, 39 euro mokesčių (iš jų ir 10,30 euro įmokų į garantinį fondą), tai yra:

jam būnant UAB „S“, UAB „S T“, UAB „A T“ vadovu ir vykdant individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S.P“ faktiniu vadovu, privalant įregistruoto Bendrovę PVM mokėtoju, tačiau to nepadarius, gaunat Bendrovei įplaukas viršijančias 45000 eurų, kartu su buhaltere O. S., Bendrovei gavus už 2016 - 2018 metus 114 696, 43 euro įplaukų, nesumokėjo į valstybės biudžetą 19 906 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. gaunant įplaukų 28 767,38 EUR, nesumokėjo 4 993 EUR PVM;

- 2017 m. gaunant įplaukų 39 152,25 EUR, nesumokėjo 6 795 EUR PVM;

- 2018 m. gaunant įplaukų 46 776,80 EUR, nesumokėjo 8 118 EUR PVM.

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 772, 67 euro gyventojų pajamų mokesčio, Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. 2016 - 2018 metais išmokėjus 3 914, 86 EUR didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5151, 13 EUR), jo nurodymu O. S. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei jas pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai:

- 2019-02-22 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m., Bendrovės naudai išvengė 772, 67 euro gyventojų pajamų mokesčio.

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 proc. darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 2059, 42 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, Bendrovės darbuotojams: A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. jo nurodymu, O. S. išmokėjus 3 914,86 EUR didesnį atlyginimą negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 5 151,13 EUR), jo nurodymu O. S. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 2059, 42 euro mokesčių, atitinkamai:

-už 2016 m.: 18, 60 euro PSD mokesčio ir 64 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų;

Viso Bendrovės naudai išvengė 22 748,39 euro mokesčių.

Juridinio asmens - UAB „A T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas administracijos vadovu - direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere - L. M., padedant Bendrovės dispečerei D. K. (jos atžvilgiu 2020-09-24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p. str.), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi Bendrovės darbuotojams: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtus pinigus atiduodant į buhalteriją (pasiliekant sau 35 procentus kaip atlyginimą, bei atskaičius kuro išlaidas), pagal G. Z. nurodymą, L. M. kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį (tai yra Bendrovės gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška), kuris turėjo atitikti G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus, arba sunaikinant „nereikalingus, bei juos L. M. ir D. K. įtraukiant į Bendrovės kompiuteryje esančias suvestines, gautų pajamų - 58 522, 37 EUR už 2016 - 2018 metus neįtraukė į Bendrovės apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą;

- 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 3 d. reikalavimus, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, kadangi jo nurodymu, L. M. 2016 - 2017 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo 1504, 83 EUR mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (išskyrus J. G., kuriam išmokėtas 297, 35 EUR didesnis atlyginimas), atitinkamai:

viso išmokėtas didesnis 3469, 18 EUR atlyginimas (priskaičiuota 4564, 71 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti: 684,71 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 273, 88 EUR privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, 1551, 09 EUR socialinio draudimo įmokų, 9,12 EUR įmokų į garantinį fondą;

- 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi jo ir L. M. nurodymu, D. K. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 33 623, 17 EUR įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, atitinkamai:

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2018-12-04 nefiksuota 11 330,88 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-12-04 nefiksuota 1 521,13 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-03 nefiksuota 2 086,82 EUR įplaukų;

- taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) (stovintis a/m Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) - už laikotarpį nuo 2018-10-26 iki 2018-12-04 nefiksuota 1 169,58 EUR įplaukų.

Juridinio asmens - UAB „A T“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė) atstovas G. Z., būdamas administracijos vadovu direktoriumi, vadovaudamas bendrovei, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingu už Įmonės teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, veikdamas bendrai su Bendrovės buhaltere - L. M., adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-02-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, išvengė 28 329,80 euro mokesčių (iš jų ir 9,12 euro įmokų į garantinį fondą), tai yra:

- 92 str. 1 d., apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, o PVM mokomas už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis viršijo 45 000 eurų, jam būnant UAB „S“, UAB „S P“, UAB „A T“ vadovu ir vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, bei UAB „S P“ faktiniu vadovu, jo nurodymu buhalterei L. M. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nerodant dalies įplaukų ir jų neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais už 2016 - 2018 metus (nefiksavus pagal taksometrų kasos operacijų žurnalus gautų įplaukų, neįtraukus į apskaitą Bendrovės darbuotojų: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. uždirbtų ir atiduotų į buhalteriją gautų pajamų) Bendrovė nesumokėjo į valstybės biudžetą 25 254 EUR PVM, o būtent:

- 2016 m. nesumokėjo 6 351 EUR PVM;

- 2017 m. nesumokėjo 6 411 EUR PVM;

- 24 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 684,71 euro gyventojų pajamų mokesčio, Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., T. Š., jo nurodymu, L. M. išmokėjus už 2018 metus 3 469,18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4564,71 EUR), jo nurodymu L. M. įrašius į „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“ neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtas išmokas ir pajamų mokesčio sumas, bei juos pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės naudai išvengė 684,71 eurų gyventojų pajamų mokesčio, tai yra, teikiant 2019-02-15 „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ už 2018 m., nedeklaravo 3 469,18 euro išmokų ir nesumokėjo 684,71 euro mokesčių.

2. Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 % darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis, tyčia, siekiant Bendrovės naudai išvengti 1 834,09 euro įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą (iš jų 9,12 euro įmokų į garantinį fondą), Bendrovės darbuotojams: A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., jo nurodymu, L. M. 2018 metais išmokėjus 3 469,18 EUR didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 EUR)), jo nurodymu L. M. įrašius į Bendrovės pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal po pateiktus dokumentus, neteisingus duomenis apie A. K., V. J., J. G., Č. M., L. Š., išmokėtus atlyginimus (pajamas) nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei jas pateikus už 2018 metus valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai už 2018 m.: 273,88 euro PSD mokesčio ir 1551,09 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 9,12 euro įmokų į garantinį fondą.

- 57 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Jo nurodymu į Bendrovės apskaitą įtraukus suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, neįforminant buhalterinės apskaitos dokumentais 2018 m. Bendrovės dalies gautų įplaukų, siekiant tyčia išvengti Bendrovės naudai 557 eurų pelno mokesčio, jo nurodymu O. S. į Bendrovės 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitą, tyčia neįtraukus visų gaunamų pajamų, nurodė apmokestinamą pelną už 2018 metus 1807 eurus, o turėjo būti nurodyta 11 145 eurai, bei ją 2019-05-24 pateikus Panevėžio AVMI, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), išvengė Bendrovės naudai 557 eurų pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Viso Bendrovės naudai išvengė 28 329,80 euro mokesčių į valstybės biudžetą.

Dėl UAB „S“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

G. Z., O. S. ir UAB „S“ kaltinami tuo, kad apskaitoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai R. M., A. Č., R. P., S. Š., L. S., R. Z., T. Ž., L. K. priskaičiuotus atlyginimus, iš viso 1 778,40 EUR.

Kaltinamasis G. Z. ir juridinio asmens - UAB „S“ atstovas Arnoldas Šukaitis paaiškino, kad O. S. įrašė į buhalterinę apskaitą duomenis apie bendrovėje „S“ nedirbusius darbuotojus – Č., M. ir kitus, nes UAB „S“ tuo metu ruošėsi pradėti veiklą, kaip darbuotojų vežiojimas iš įstaigos į namus ir buvo kalbama su įmonėmis, deramasi, todėl buvo įdarbinti keletą darbuotojų, kad reikalui esant jie galėtų pradėti dirbti. Dėl to buvo pasirašytos darbo sutartys, jie buvo priimti nedideliam etatui, kol nebuvo darbo apimties. Bendrovė skaičiavo atlyginimus, mokėjo mokesčius. Įstatymas nedraudė įdarbinti darbuotojus. Šiuo atveju, kaltinamųjų nuomone, galima visiškai nustatyti Bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius, nes visos operacijos pagrįstos dokumentais, mokesčiai valstybei sumokėti.

Kaltinamoji O. S. parodė, kad UAB „S“ darbuotojams atlyginimai buvo skaičiuojami pagal darbo laiko apskaitos tabelius. Juos pildė administracijos vadovas, todėl tabelius ir grafikus rasdavo jau užpildytus. Jai nesvarbu, kiek vairuotojas uždirbdavo per mėnesį, jis gaudavo atlyginimą pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Ji būtent taip skaičiuodavo atlyginimą. Nustatytos aplinkybės, kad UAB „S“ darbo grafikai dubliuojasi su individualios G. Z. įmonės darbo grafikais paaiškinti negali, nes ji netvarko darbo grafikų, jų nepildė ir jų nematydavo.

Liudytojas A. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. pradžioje pradėjo dirbti lyg ir „S T“. Darbo laiką, sąlygas, darbo užmokestį aptarė su direktoriumi, tačiau tikslių aplinkybių nebepamena. Policijoje apie šias aplinkybes jis buvo apklausinėjamas, atsiminė geriau, todėl tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad pas G. Z. taksi įmonėje vairuotoju įsidarbino 2018 metų sausio mėnesį. Kurioje tiksliai G. Z. taksi įmonėje jis įsidarbino, neprisimena. Su G. Z. pasirašė tik vieną darbo sutartį. Kiek pamena, darbo sutartyje darbo valandų skaičius nebuvo nurodytas. Jo žiniomis vėliau jis buvo įdarbintas dar vienoje G. Z. taksi įmonėje, kurioje tiksliai, neprisimena. Jis neprisimena, ar pasirašė antrą darbo sutartį. Pamena, kad dirbo UAB,,A T“ ir UAB,,S“, tačiau kurioje iš jų pirmoje buvo įdarbintas tiksliai neprisimena (t. 2, b. l. 80-82).

Iš kratos A. Č. automobilyje protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti darbo grafikas, kelionės lapas, taksometro rodmenys, 92 Eur (t. 5, b. l. 193–198).

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo taksi įmonėje, tačiau neprisimena kurioje. Atlyginimas buvo 35 procentai nuo surinktos sumos. Jis pats paskaičiuodavo procentus. Dirbdavo per mėnesį savaitę ar dvi. Dirbdavo po 4 valandas per dieną, kartais valandą ilgiau. Surinktus pinigus, atskaičius 35 procentus ir kuro išlaidas, atiduodavo direktoriui G. Z.. Atsiskaitydavo kas savaitę. Pasirašyti atidavus pinigus nereikėdavo. Taksometro žurnalą pildydavo buhalterijoje. Taip pat kiekvieną dieną pildydavo ataskaitas. Jos būdavo mašinoje. Ataskaitose rašydavo taksi skaitliuko parodymus, pinigus, kilometražą, užsakymų kiekį, kurą. Pradėjus darbą užrašydavo kilometrus, baigus darbą taip pat užrašydavo kilometrus. Užpildytą lapelį – ataskaitą atiduodavo direktoriui. Knygoje tik pasirašydavo, tačiau gerai šiuo metu neprisimena, nes tuo laiku vartodavo alkoholį. Atlyginimų žiniaraštyje pasirašydavo. Žiniaraštyje nurodyta suma sutapdavo su jo gaunamais 35 procentais.

Liudytojas R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas G. Z. dirbo taksi. Apie tai buvo apklaustas policijoje. Apklausa vyko kaip tardymas. Apklausinėjo kryžmiškai, dviese. Jautėsi kaip nusikaltėlis. Apklausoje kažką ne taip pasakė, vėliau pradėjo galvoti, pasikalbėjo su kolegomis taksistais. Protokolo neperskaitė, nes neturėjo pasiėmęs akinių. Protokolą perskaitė vyriškis, dalyvavęs tardyme. Skaitė tyliai. Pasirašė. Apklausos metu nemelavo, gal tik ne taip pasakė. Protokolą užrašė iš jo žodžių.

Pradžioje pas G. Z. buvo priimtas dirbti pagal individualią veiklą. Neturėjo pastovios mašinos, buvo pakaitinis vairuotojas, todėl dirbo tik po 2–4 valandas. Vėliau dokumentus dėl priėmimo į S P pasirašė A. B., tačiau kalbėjo ir su G. Z.. Darbo užmokestį ir darbo grafikus derino tik su A. B.. Kartais išdirbdavo 8 valandas, kuomet neleisdavo sveikata, dirbdavo mažiau. Automobilyje taksometro kasos žurnalo nebuvo. Duomenis užrašydavo atskirai, tada viską suvesdavo į bendrą knygą. Kas suvesdavo duomenis jis nepamena, būdavo įvairiai. Pradžioje pinigus atiduodavo kartą per mėnesį, vėliau – kartą per savaitę. Pradžioje per mėnesį uždirbdavo 50 eurų, ne daugiau. Įmonės administracijai atiduodavo 50 eurų, sau pasilikdavo 35 procentą. Gali būti, kad likdavo 17 eurų per mėnesį, nes mažai dirbdavo. Kartais uždirbdavo daugiau, tačiau tiksliai neatsimena. Jo duoti parodymai apie uždirbtas pinigų sumas nurodyti apytiksliai, paskaičiavus iš galvos. Apklausoje taip pat minėjo apie lapelius. Šiuo metu pildo žurnalą, kaip jis vadinasi, nežino. Tą lapelį pasiimdavo iš stalčiaus pats. Į jį surašydavo duomenis pagal esančias lapelyje grafas. Skaičiavo, kad nuo tada, kai pradėjo dirbti su pastovia mašina, sau per mėnesį uždirbdavo apie 300 eurų.

Pagarsinus liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas parodė, kad tuo metu kai pasakojo tyrėjams jis nepamena ar tas aplinkybes atsiminė geriau. Iš to, kas buvo pagarsinta kažkiek ne taip pasakyta dėl pasirašymų žurnale. Pasakojo apie veiklą nuo 2018 metų vasaros iki 2018 metų gruodžio. Nepamena, ar iki 2018 metų pabaigos pildė žurnalą. Negali visko prisiminti, ar buvo taip, ką sakė per apklausą. Pilnai netvirtina to, ką sakė per apklausą, o būtent sakinio „taksometro žurnalo nebuvo, kad jį pildė kažkas kitas, kad daugiausiai visi popieriai buvo sudėti ant direktoriaus stalo, kad pasiimdavo, pasirašydavo“. Neprisimena nieko, ką sakė apklausoje, todėl nieko negali paaiškinti. Neprisimena, kiek uždirbo per aptariamą pusės metų laikotarpį. Netvirtina savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negali paaiškinti, kodėl jų netvirtina. Per mėnesį daugiausia pavykdavo uždirbti iki 300 eurų, tačiau tokių mėnesių buvo nedaug.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. parodė, kad anksčiau yra dirbęs UAB,,S P“ apie pusmetį laiko. Prieš įsidarbinant jis bendravo su direktoriumi G. Z., o vėliau su buhaltere L.. Ji jam nurodė, kokius dokumentus turi pateikti darbinantis. Įsidarbindamas dokumentus pateikė buhalterei L., sutartį pasirašyti jam padavė taip pat ji. Į darbą jį priėmė direktorius G. Z.. Iš pradžių buvo sutarta, kad dirbs po 2 valandas, vėliau, valandų skaičius buvo padidintas iki 4. Tada jis pasirašė naują darbo sutartį, kurioje buvo nurodytos jau 4 darbo valandos. Kadangi jis planavo pradėti nuosavą veiklą, išėjo iš darbo. Nuo 2018 metų vasario vidurio pakviestas G. Z. pradėjo dirbti UAB,,S“ taksi vairuotoju. Į darbą jį priėmė G. Z., kuris ir buvo visų nurodytų taksi įmonių direktoriumi. Įsidarbindamas darbo sąlygas aptarė su buhaltere L.. Ji jam išaiškino, kad jo darbo užmokestis bus 35 proc. nuo visos iš klientų surinktos pinigų sumos. Taip pat sakė, kad turės dirbti po 4 val. per dieną 5 dienas savaitėje. Ji jam ir davė pasirašyti darbo sutartį. Neprisimena, ar ten jau buvo pasirašyta direktoriaus G. Z.. Jis žinojo, kad yra sudaromi darbo grafikai, tačiau darbo grafiko neturėjo ir juo nesivadovavo. Jis išdirbdavo jam nustatytas valandas per savaitę, tačiau dirbo tikrai ne pagal grafiką. Jis dirbo su įmonės automobiliu Opel Zafira. Šiuo automobiliu dirbo ir kolega L.. Apie tai, kuriomis dienomis dirbs ar poilsiaus, jis pranešdavo paskambinęs į dispečerinę, kartais buhalterei L.. Automobilį, kuriuo dirbo, laikė savo namo kieme. Kai ateidavo eilė porininkui dirbti, jis atvažiuodavo pasiimti automobilio. Prieš pradedant darbą užpildydavo lapą, kurį kas savaitę pasiimdavo nuo buhalterės stalo. Kaip vadinosi tas lapas, jis nežino. Jis surašydavo datą, kilometražą, taksometro parodymus, kuro sąnaudas. Pabaigęs darbą užrašydavo tų pačių duomenų parodymus minėtame lape. Jei žinojo, kad kelias dienas iš eilės jis dirbs vienas, tuomet tuos duomenis surašydavo darbo pradžioje ir paskutinę darbo dieną, prieš pradedant dirbti porininkui. Apie tai, kaip užpildyti tą lapą sužinojo įsidarbinęs UAB,,S P“. Kadangi pirmomis dienomis dirbo dar su vienu vairuotoju, jis jam paaiškino, kaip reikia užpildyti tą lapą. Įsidarbinus UAB,,S“ šio lapo pildymo tvarka nepasikeitė. Taksi automobilyje jis neturėjo taksometro kasos operacijų žurnalo. Jam atėjus pas buhalterę L., kartą per mėnesį ji jam duodavo pasirašyti kažkokiame žurnale, tačiau jis nežinojo, koks tai žurnalas. Jis žinojo, kad privalo kiekvienam keleiviui išduoti kelionės kvitus, tačiau juos išduodavo labai retai, tik jei jie patys paprašydavo. Kvitus jis stengėsi užpildyti išleidęs klientą. Jei iškarto važiuodavo į kitą iškvietimą, užpildydavo kvitus vėliau. Sumas nurodydavo iš akies, maždaug už 2 ar 3 eurus, didžiausia suma iki 5 eurų. Tokią sumą surašydavo jis pats, niekas jam nenurodydavo, kokią sumą įrašyti. Dar seniau pradėjęs dirbti UAB,,S P“ jis pildydamas kvitus įrašydavo datą, tačiau kažkuris iš vairuotojų pasakė, kad datos ant kvitų neberašytų. Nuo to laiko ant kvitų datos nerašė. Kvite nurodydavo tik sumą, kvito numerį ir pasirašydavo. Šiuos kvitus jis kartu su uždirbtais pinigais ir užpildytu lapu (kuriame nurodytos dirbtos dienos, kilometražas, taksometro parodymai, kuro sąnaudos) pirmadieniais paduodavo buhalterei L.. Jos nesant paduodavo G. Z., o kai ir jo nebūdavo, tuomet - dispečerei. Tačiau nei vienas jų neišrašydavo jokio dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą ir jam pasirašyti, kad pateikė pinigus taip pat nereikėjo. Jis taip pat nežinojo, ar jo pateiktų pinigų suma ir kvituose esančia pinigų suma sutapdavo. Kelis kartus buhalterė L. jam yra sakiusi, kad atneštų daugiau kvitų, nes trūksta. Konkretaus kvitų skaičiaus ji nenurodydavo. Todėl jis užpildydavo didesnį kvitų skaičių ir nunešdavo buhalterei L.. Per savaitę užpildydavo nuo 40 iki 70 kvitų. Kurą pirko degalinėje ir atsiskaitydavo surinktais pinigais. Vėliau pateikdavo kuro čekius kartu su pinigais buhalterei L.. Prieš atiduodant pinigus L., jis atsiskaičiuodavo sau 35 proc. nuo bendros sumos, o likusius pinigus atiduodavo. Per savaitę uždirbamų pinigų sumos skyrėsi, buvo 100 eurų, būdavo ir 150 eurų. Per mėnesį sau jis uždirbdavo apie 300 eurų. Buhalterė L. jam pateikdavo kažkokį lapą, ant kurio buvo ir kitų vairuotojų pavardės. Minėtame lape buvo nurodoma mažesnė darbo užmokesčio suma, nei jis realiai užsidirbdavo per mėnesį. Jis pasirašydavo prie minėtos sumos. Minėtame lape kas mėnesį suma skirdavosi, nežino kodėl. Jis nežino, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Žino, kad įmonėje dirbo buhalterė L.. Matė, kad tame pačiame kabinete dirba dar viena moteris, tačiau jos vardo ir pavardės, užimamų pareigų, jis nežinojo. Visus dokumentus jis pateikdavo pasirašyti buhalterė L., o kai jos nebūdavo, juos pateikdavo G. Z.. Tokia pat dokumentų pasirašymo, pinigų ir dokumentų pateikimo tvarka buvo dirbant UAB,,S P“, nepasikeitė ir įsidarbinus UAB,,S“ (t. 2, b. l. 176–179).

Liudytojas T. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirmadieniais atveždavo uždirbtus pinigus, paduodavo direktoriui. Dokumentus duodavo pasirašyti tiek buhalterė, tiek direktorius. Kai paduodavo pinigus, direktorius duodavo pasirašyti baltus, geltonus lapus, nesigilino, pasirašydavo ir tiek. Atlyginimas – 35 procentai nuo surinktos sumos, suskaičiuodavo ir sumokėdavo direktorius. Pildydavo skaitliuko parodymų knygutę, kurioje atsispindėjo kilometražas, kuras, pinigai. Kvitus pildydavo ir atiduodavo direktoriui. Pradžioje dirbo mažai, nes buvo pakaitinis vairuotojas, per mėnesį 4 - 5 dienas. Gruodžio mėnesį gavo mašiną, todėl dirbo daugiau. Pradžioje dirbo UAB „S“, nuo gruodžio mėnesio pradėjo dirbti „S P“, dirba iki šiol. Automobilyje kasos operacijų žurnalas buvo. Gali būti, kad atsakydamas į tyrėjos klausimus ne taip suprato, tačiau žurnalas automobilyje buvo ir jis jį pildė. Atskirų lapelių nepildė. Per apklausą tyrėjai sakė, kad 35 eurus per dieną surinkdavo, tačiau tai buvo ne kiekvieną dieną. Būdavo surinkdavo ir 10 eurų per dieną. Gali būti, kad 35 eurus surinkdavo tuomet, kai tekdavo važiuoti į užmiestį. Priduodant pinigus parodydavo žurnalą tam, kad būtų sutikrinti duomenys. Per mėnesį uždirbdavo nuo 40 iki 60 eurų. Tačiau nuo gruodžio mėnesio per savaitę jau dirbdavo 4 - 5 dienas, todėl surinkdavo apie 600 eurų. Nuo tos sumos jam likdavo apie 210 eurų. Ar pasirašant algalapyje sutapdavo pinigų suma su realiai gauta, nelabai žiūrėdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. parodė, kad pas G. Z. taksi įmonėje jis įsidarbino 2018 metų vasarą. Iš pradžių buvo įdarbintas G. Z. individualioje veikloje taksi vairuotoju. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., jos neskaitė. Jis neprisimena, ar jie aptarė jo darbo laiką. Dėl darbo užmokesčio buvo sutarta, kad gaus 35 procentus nuo surinktos sumos. Apie tai, kad jis tuo pat metu buvo įdarbintas ir UAB,,S“, jis nežinojo. Galbūt kažkada ir pasirašė darbo sutartį su kitais jam duotais pasirašyti dokumentais, tačiau tikrai neprisimena, kada tai galėjo būti. Jis neprisimena, koks darbo laikas buvo nurodytas jo oficialiame grafike. Realiai jis dirbo po 4 valandas per dieną ir 4 dienas per savaitę. Dažniausiai dirbo vakarais. Jis dirbo su įmonės automobiliu,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys,,06“. Baigęs darbą automobilį laikė prie įmonės ofiso adresu (duomenys neskelbtini). Darbo automobilyje nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalo. Taksometro duomenis pildė į atskirą išduotą lapelį. Šį lapelį jis kiekvieną savaitę paimdavo iš ofise esančio kabineto stalo stalčiaus. Į šią lentelę kasdien pradėdamas ir baigdamas darbą surašydavo taksometro duomenis ir automobilio spidometro duomenis. Šį lapelį kartu su kelionės kvitais ir per savaitę surinktais pinigais, jis kiekvieną pirmadienį, kartais antradienį atiduodavo G. Z.. Per dieną vidutiniškais surinkdavo apie 35 eurus. G. Z. pinigus atiduodavo, išskaičiavęs pinigus už kurą. 35 procentus jam atskaičiuodavo pats G. Z.. Jis suskaičiuodavo jam paduotus pinigus ir atskaičiavęs 35 procentus iškarto jam išmokėdavo. Kai priduodavo G. Z. pinigus, jis jam duodavo pasirašyti kažkokį kvitą, kuriame buvo nurodyta tokia pati pinigų suma, kurią jis jam ir pridavė. Tų kvitų kopijų jis neturėjo, kadangi jų neėmė. Kelionės kvitus jis pildė iškarto išleidęs klientus, kad nepamirštų, kokią sumą įrašyti į kelionės kvitą. Kelionės kvitus jis visuomet siūlydavo klientams pasiimti, tačiau mažai kas imdavo. Kvituose jis nurodydavo pinigų sumą pagal taksometro duomenis. Kvite nurodydavo datą, pinigų sumą, pasirašydavo. Kiek prisimena, kvitų numeriai jau buvo atspausdinti. Kartais G. Z. duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus. Ar tai galėjo būti taksometro kasos operacijų žurnalas, jis nežinojo. Kartais G. Z. duodavo pasirašyti ir darbo užmokesčio žiniaraštyje, tačiau kokia ten būdavo nurodyta pinigų suma, jis neįsidėmėjo. 2018 metų gruodžio mėnesį G. Z. jam pranešė, kad jis yra įdarbintas UAB,,S P“. Dėl kokios priežasties jį perkėlė į kitą taksi įmonę, jis neklausė. Darbo sutartį jam davė pasirašyti G. Z. įmonės ofise adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ofise buvo kitas taksi vairuotojas, kurio vardas lyg ir A., pavardės jis neprisimena. G. Z. tuomet nurodė, kad tai yra jo direktorius. Nors ir buvo įdarbintas UAB,,S P“, tačiau nei jo darbo laikas, nei automobilis, nei darbo užmokestis nepasikeitė. Realiai tik pasikeitė įmonės pavadinimas. Jam įsidarbinus UAB,,S P“ 35 procentus nuo jo priduotų pinigų jam paskaičiuodavo ir išmokėdavo G. Z., kelis kartus ir minėtas A.. Jei kildavo kažkokių problemų dėl automobilių, jis kreipdavosi visuomet į G. Z. ir su juo spręsdavo visas problemas. Kas buvo G. Z. individualios įmonės, UAB,,S“ ir UAB,,S P“ buhalterė ir kas tvarkė šių įmonių buhalterinę apskaitą, jis nežinojo (t. 2, b. l. 45–47).

Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 metais dirbo UAB „S T“ ir G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Pradžioje jis neturėjo jam priskirtos mašinos, dirbdavo vis kitu tuo metu buvusiu laisvu automobiliu, todėl daug darbo nebuvo, uždirbdavo gal 15 Eur. Gale metų, 2018 m. gruodį, jam paskyrė mašiną. Gaudavo 35 procentus nuo uždirbtų pinigų. Gruodžio mėnesį uždirbo 170 Eur. Per dieną dirbdavo 4 val., pasitaikydavo dirbti ir ilgiau, jei tekdavo klientą vežti toliau. Dirbo pagal darbo grafikus. Automobilyje taksometro žurnalo nebuvo. Jokio lapelio, kuriame reiktų pildyti spidometro parodymus, nurodyti pinigų kiekį, nebuvo. Pinigus priduodavo kartą per savaitę G., o jei jo nebūdavo, tai kabinete padėdavo ant kitos darbuotojos stalo. Atiduodant pinigus pasirašydavo geltonoje ar mėlynoje knygoje.

Prokurorui pacitavus liudytojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 10–12) duotus parodymus, liudytojas parodė, kad jeigu G. Z. nebūdavo ofise, jokių dokumentų nepasirašydavo, tačiau vėliau direktorius duodavo pasirašyti. Pasirašomų dokumentų neskaitydavo. Dokumentuose parašydavo vardą, pavardę ir parašą. Nebūdavo nurodoma, kiek išrašyti kvitelių „S T“, kiek – individualiai G. Z. įmonei. Negali pasakyti, kaip jo darbas buvo skirstomas per dvi įmones. Jis dirbdavo tik savo 4 val. Automobilyje buvo taksometras, tačiau nepamena, ar pildydavo taksometro duomenis. Atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose ir knygose pasirašydavo. Apklausos metu tyrėjai nurodė per savaitę uždirbamą sumą. Pradžioje, iki 2018 m. gruodžio, vidutiniškai per savaitę surinkdavo labai mažai – 15–20 eurų, nes nebuvo atskiro automobilio. Gruodžio mėnesį, kai gavo pastovų automobilį, surinkdavo apie 150–180 eurų per savaitę. Šventiniu laikotarpiu galėjo surinkti 180 eurų. Jam pinigų nepermokėjo. Taksometro parodymų lapelius pildydavo. Taksometro parodymus nurašydavo ant lapelių ir atiduodavo direktoriui. Duodavo pasirašyti žurnale, nesigilino koks tai žurnalas. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ne viską gerai prisiminė, tačiau tyrėja užrašė teisingai, galima tikėti jo parodymais, duotais tyrimo metu. Taip pat galima tikėti tuo, ką sakė teisiamajame posėdyje, nors nelabai prisimena, kadangi daug laiko praėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį jis įsidarbino UAB,,S T“ ir G. Z. individualioje veikloje taksi vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. Z., su juo ir pasirašė abi darbo sutartis. Pagal oficialų darbo grafiką jis turėjo dirbti po 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Tačiau realiai jis dirbo ir ilgiau, kartais ir trumpiau. Tariantis dėl darbo buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo surinktos sumos. Maždaug po poros mėnesių jis buvo perkeltas dirbti iš UAB,,S T“ į UAB,,S“. Kodėl buvo perkeltas į kitą taksi įmonę, jis nežinojo. Tačiau realiai niekas nepasikeitė – nei darbo sąlygos, nei automobilis, nei darbo laikas. Jis nežinojo, ar buvo pasirašęs darbo sutartį dėl UAB,,S“, kadangi G. Z. dažnai duodavo pasirašyti dokumentus nepaaiškindamas, koks tai dokumentas. Jis realiai nežinojo, ar jis dirbo visu etatu, o gal pusę etato. Taksi automobilyje jokio taksometrų kasos operacijų žurnalo nebuvo, jis tokio žurnalo nepildė. Galbūt ir pasirašydavo tame žurnale, kai G. Z. arba L. kartais paduodavo pasirašyti daugiau kokių nors dokumentų. Todėl rodmenų, esančių žurnale, jis tikrai niekada nesutikrindavo su jo pateiktais taksometro rodmenimis. Savaitei laiko jam buvo išduodamas lapelis su lentele, kurioje jis kiekvieną kartą pradėdamas ir baigdamas darbą pildydavo taksometro parodymus: užsakymų skaičius, apmokėtų kilometrų skaičius, kilometrų skaičius, kasa ir spidometro parodymus. Jis tiksliai neprisimena, kurios G. Z. įmonės kelionės kvitus jis pildydavo. Tuščius kelionės kvitus pasiimdavo ofise nuo stalo arba paduodavo L.. Darbo metu kelionės kvitus jis kartais pildydavo po to, kai klientas išlipa, kartais darbo pabaigoje, o būna, kad ir savaitės pabaigoje. Kvitų kiekį ir sumas užpildydavo tiesiog apytiksliai pagal jo surinktą pinigų sumą. Kartais pasiūlydavo klientams kelionės kvitus, tačiau jų niekas neėmė, todėl paduodavo klientams kvitus tik jiems paprašius. Kvituose pildė kvito numerį, datą, parašą, sumą. Užpildytus kvitus, lenteles su taksometro parodymais ir pinigus jis G. Z. dažniausiai atnešdavo pirmadienį, tačiau būdavo ir kokią kitą dieną. Jei G. Z. tuo metu nebuvo ofise, pinigus paduodavo L.. Pinigus priduodavo jau atskaitęs sau 35 procentus nuo bendros surinktos sumos ir atskaitęs pinigus už kurą. Priduodant pinigus jis niekur nepasirašinėjo, nes niekas neprašė pasirašyti. Per savaitę laiko vidutiniškai surinkdavo bendrai apie 180 eurų, o paskui jau nuo tos sumos atskaičiuodavo sau 35 procentus ir pinigus už kurą. Kas likdavo, priduodavo G. Z.. Jei savaitė būdavo šventinė, surinkdavo ir daugiau pinigų. G. Z. ar L. kartais duodavo pasirašyti dokumentą, kuriame buvo nurodoma jo darbo užmokesčio suma. Tačiau kokia suma jame buvo nurodyta jis nežino, neatkreipė dėmesio, tiesiog pasirašydavo ten, kur jam nurodydavo. G. Z. taksi įmonių ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad G. Z. yra šių taksi įmonių, kuriuose jis dirbo direktorius, o jo manymu L. galėjo būti buhalterė. Kas tvarkė G. Z. įmonių buhalterinę apskaitą, jis nežinojo (t. 2, b. l. 10–12).

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. G. Z. direktorius, L. ir O. buhalterės. Pas G. Z. dirbo pusė etato apie trejus metus įmonės automobiliu Opel Zafira. Dirbant žiūrėdavo, kad nedirbtų ilgiau nei 4 val. Atlyginimas – 35 procentai nuo surinktų pinigų. Taksometro duomenis rašydavo į lapelius, kaip į juodraštį. Po to, tuos duomenis perkeldavo į žurnalą. Pats žurnalo nepildydavo, jis būdavo užpildomas pagal jo lapelius. Lapelį gaudavo iš ofiso, atspausdindavo. Uždarbio vidurkis apie 60–70 eurų per savaitę. Per dieną surinkdavo apie 20–40 eurų. Labai gera diena, kai surenkama 50 eurų, tačiau būdavo ir labai blogų dienų, kada per dvi valandas gauni vieną užsakymą, tai pastatai mašiną ir eini namo. Būdavo, kad per mėnesį uždirbdavo tik 140 eurų. Atostogaudavo kiekvieną vasarą apie du mėnesius, būdavo, kad dėl ligos nedirbdavo. Atlyginimo žiniaraščiuose nurodyta suma nesutapdavo su suma, kurią gaudavo realiai, kartais būdavo nurodyta keliasdešimt eurų mažiau, kartais daugiau, tačiau pasirašydavo nesigilindamas į nurodytą sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad pas G. Z. individualioje įmonėje įsidarbino maždaug prieš trejus metus taksi vairuotoju. Visas darbo sąlygas, darbo užmokestį, darbo laiką aptarė su G. Z., su juo ir pasirašė darbo sutartį. Darbo grafike buvo rodoma, kad jis dirba po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, o sekmadienį ir pirmadienį jam buvo poilsio dienos. Nors grafike nurodyta, kad dirba tik 4 valandas per dieną, realiai jis dirba ilgiau, maždaug nuo 9 val. ryto iki 16 val. G. Z. žinojo, kad jis dirba ilgiau negu 4 val. per dieną, kadangi kompiuteryje gali stebėti automobilių judėjimą ir žino, kokie darbuotojai su kuriais automobiliais dirba. Įsidarbinant buvo sutarta su G. Z., kad jis sau nuo surinktų per dieną pinigų pasiima 35 procentus, o likusius pinigus atiduoda įmonei. Pinigus G. Z. veždavo skirtingai, kartais kasdien, kartais kas kelias dienas. Kartą per mėnesį G. Z. duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą dėl darbo užmokesčio. Jis pasirašydavo minėtą dokumentą ir nežiūrėjo, kokios ten nurodytos pinigų sumos. Nors jis ir pasirašydavo tuose lapuose, tačiau realiai darbo užmokesčio jam niekas neišmokėdavo. Jokios materialinės atsakomybės sutarties jis nėra pasirašęs. G. Z. pats ir vadovauja įmonės veiklai. Automobilis OPEL ZAFIRA priklausė G. Z.. Jis vienas dirbo minėtu automobiliu. Pradėdamas darbą pildė kelionės lapą, kurį išduodavo G. Z. kiekvieno mėnesio pabaigoje. Prie kelionės lapo taip pat buvo prikabintas ir darbo grafikas. Kelionės lape buvo fiksuojami automobilio duomenys, vairuotojo vardas, pavardė, data, parašas. Buvo dar vienas lapas, kuriame buvo fiksuojami taksometro duomenys: bendra kilometrų suma, apmokėtų kilometrų suma, įsėdimų skaičius ir gauta pinigų suma. Tame pačiame lape buvo fiksuojami ir automobilio spidometro duomenys. Darbo pabaigoje buvo fiksuojami visos dienos duomenys. Taksometrų kasos operacijų žurnalo savo darbo automobilyje jis neturėjo ir jo nepildė. Kas pildė tą žurnalą, jis nežino. Taip pat neprisimena, ar jam duodavo pasirašyti tame žurnale. Pinigų priėmimo kvitus išduodavo G. Z.. Kvite nurodydavo datą, sumą, pasirašydavo. Kiek jis gaudavo iškvietimų, tiek kvitų ir pilnai užpildydavo. Visus surašytus kvitus kartu su pinigais atiduodavo G. Z.. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodoma, kiek pinigų ar kvitų jis pateikė G. Z., jis nepasirašė. Tiesiog palikdavo kvitus su pinigais ofise adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad turi užpildyti tam tikrą kvitų kiekį, jam niekas iš įmonės darbuotojų nėra nurodęs. Tik vadybininkė L. metų pabaigoje yra jam telefonu sakiusi, kad jis daugiau nepildytų kvitų, nes šiems metams jau užtenka. Tačiau jis pildydavo visus kvitus ir juos priduodavo G. Z.. Jo reikalas, ar tuos kvitus pasilikti, ar juos išmesti. Jis pinigų surinkdavo vidutiniškai apie 30-40 eurų. Jei tą dieną pinigų neatiduodavo G. Z., juos laikė pas save. Pinigus atiduodavo jau atskaitęs 35 procentą sau nuo bendros uždirbtos sumos. Žinojo, kad įmonėje yra finansininkė O., nes yra kelis kartus ją matęs ofise prie kompiuterio. Jo manymu, L., kurios pavardės jis nežino, buvo įmonės vadybininkė (t. 2, b. l. 140–143).

Liudytojas L. K. parodė, kad dirbo taksi vairuotoju UAB „S T“. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. Z.. Duodavo pasirašyti atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje, tačiau ne visada skaitydavo pasirašomą dokumentą, nes pasitikėdavo. Nurodomos sumos ne visada būdavo vienodos, tačiau greičiausiai sutapdavo su 35 procentų nuo surinktos pinigų sumos atlyginimu. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad 2018 metų vasarą įsidarbino pas G. Z. UAB,,S“ vairuotoju. Apie tai, kad buvo įdarbintas G. Z. individualioje veikloje, jis nežinojo, manė, kad dirba tik UAB,,S“. Darbo sutartį jis pasirašė su direktoriumi G. Z.. Jis nežino, gal pasirašė ir darbo sutartį dėl darbo G. Z. individualioje veikloje, neprisimena. Jis tiesiog pasirašė dokumentus, kuriuos jam padavė, bet jų neskaitė. Dėl darbo laiko jis tarėsi su G. Z.. Dėl darbo užmokesčio G. Z. jam nurodė, kad jis gaus 35 procentą nuo surinktos pinigų sumos. Jis tiksliai neprisimena, bet realiame grafike nurodyta, kad jis dirbo po 4 val. per dieną ir neprisimena, kiek tiksliai dienų per savaitę. Dažniausiai jis dirbdavo vakarais nuo 20.00 val. iki 00.00 val., per savaitę dirbo ir 1, ir 2, ir 3 dienas, visaip būdavo. Jis dirbo su įmonės automobiliu,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taksi iškvietimai buvo priimami numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilyje nebuvo taksometro kasos operacijų žurnalo. Taksometro parodymus jis užrašydavo ant lapo su lentele, užrašydavo ir spidometro parodymus. Šiuos duomenys rašydavo pradedant ir baigiant darbą. Minėtas lapelis buvo išduodamas savaitei laiko. Kiekvieną pirmadienį jis priduodavo surinktus pinigus, minėtą užpildytą lentelę ir kelionės kvitus. Taksometro kasos operacijų žurnale pasirašydavo, kai jam jį pateikdavo G. Z.. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio buvo išduotas taksometro kasos operacijų žurnalas, kuris buvo laikomas automobilyje. Nuo to laiko jis pildė ir taksometro kasos operacijų žurnalą, ir minėtą lentelę. Ši lentelė, jo manymu, buvo kaip juodraštis. G. Z. pinigus priduodavo jau atskaičiavę 35 procentus ir pinigus už kurą. Kuomet atnešdavo G. Z. priduoti pinigus, jis juos perskaičiuodavo ir duodavo pasirašyti ant kažkokio geltono orderio, kuriame ir nurodydavo jo priduotų pinigų sumą. Jam nebuvo išduodama to orderio kopija. Kelionės kvitus jis pildydavo darbo dienos pabaigoje. Jei pats klientas paprašydavo, išrašydavo jam kelionės kvitą. Kvituose kelionės sumą įrašydavo padalindamas surinktą bendrą pinigų sumą iš klientų skaičiaus darbo dienos metu. Pildydamas kelionės kvitus įrašydavo automobilio numerį, datą, parašą, pinigų sumą. Kvito numerio nerašė, nes kiek prisimena, ant kvitų jau būdavo atspausdinti jų numeriai. Priduodant jau užpildytus kvitus, ant stalo ofise adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo padėti atspausdinti nauji kelionės kvitai. Kiek prisimena, jis pildė UAB,,S“ kelionės kvitus. Per vieną darbo dieną jis surinkdavo 30, 40, 50 eurų, priklausė nuo to, kokia diena. G. Z. priduodavo iki 100 eurų per savaitę, ne daugiau. Jo darbo maršrutas buvo Panevėžio miestas ir Panevėžio rajonas. Jis nežino, kiek taksi vairuotojų dirbo pas G. Z., dispečerių gal 4. Kas tvarkė UAB,,S“ buhalterinę apskaitą, jis nežino. Nežino, ar ten buvo kokia buhalterė. 2018 metų lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, tiksliai neprisimena, atėjęs priduoti pinigų G. Z. iš jo sužinojo, kad yra perkeltas dirbti į UAB,,S P“. G. Z. neaiškino, kodėl jį perkėlė į kitą įmonę. G. Z. jam padavė pasirašyti naują darbo sutartį. Pasirašydamas minėtą darbo sutartį pastebėjo, kad UAB,,S P“ direktorius nurodytas ne G. Z., o kitas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Koks sutartyje buvo nurodytas darbo laikas ir kiek dienų, jis neprisimena. Naujos darbo sąlygos nebuvo aptartos nei su G. Z., nei su nauju direktoriumi. Nežino, kas UAB,,S P“ direktorius ir kaip jis atrodo. Perėjus į UAB,,S P“ niekas nepasikeitė, todėl viskas buvo kaip ir iki to laiko, kai dar dirbo UAB,,S“. Nepasikeitė nei darbo laikas, automobilis, nei darbo užmokestis. Tik surinktus per savaitę pinigus, kvitus ir lapelius su taksometro duomenimis jis atiduodavo savo porininkui R. ir jis juos nuveždavo į ofisą. R. jam atnešdavo naujus kvitus ir lapelius. Kas buvo UAB,,S P“ buhalterė, jis nežino. Taksi užsakymai taip pat priimami numeriu (duomenys neskelbtini), dispečerės tos pačios kaip ir UAB,,S“(t. 2, b. l. 51–53)

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-13474 matyti, kad UAB „S“ įregistruota 1991 m. gegužės 20 d. PVM mokėtoju įregistruota 1994 m. liepos 1 d. Pagal bendrovės „S“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – ryšių įrenginių nuoma (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius Nr. 773970). Pagal 2015 m. liepos 15 d. dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties priedą Nr. 42.35-SE-12045 elektroninės deklaravimo informacinės sistemos (EDS) vartotoju bendrovė „S“ yra įgaliojusi, suteikiant visas EDS sistemoje (kartu ir teisę elektroniniu parašu pasirašyti) G. Z. (vadovą). Pagal EDS duomenis deklaracijas, ataskaitas teikė išorinis vartotojas G. Z. elektroniniu paštu. Pagal UAB „S“ išrašytų ir tyrimui pateiktų paslaugų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis bendrovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovėms „A T“, „S T“, „S P“ suteikė radijo ryšio stotelių nuomos ir telekomo abonentinių linijų panaudos paslaugų. Bendrovės už gautas paslaugas sumokėjo grynaisiais pinigais per UAB „S“ kasininką G. Z. (t. 12, b. l. 45, 47–48, 66).

Iš kratos protokolo matyti, kad pas L. M. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas XIAOMI,,Redmi Note“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 131–135).

Apžiūrint kratos metu paimtą L. M. mobilaus ryšio telefoną XIAOMI,,Redmi Note“ ir peržiūrėjus telefono programėlėje VIBER esančias žinutes, rastas susirašinėjimas su abonentu G. - direktorius tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-07-27 09:56 užfiksuota L. M. žinutė „Labas rytas, norėčiau pasitikslinti, kaip kalbėjome apie priėmimą į „S“ S. Z. ir L. K., kad nereikėtų priemokos primokėti. Ar gali priimti?“. G. Z. atsakymas „Labas rytas taip priimkite juos į „S“.“ (t. 4, b. l. 146–161)

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2022 m. birželio 3 d. specialistų išvadų Nr. 04/13-2-7-13474 Nr. 4-4637 ir priedų dėl UAB „S“ matyti, kad:

jeigu pagal kaltinamojo G. Z. 2021-11-15 parodymus teismo posėdyje, vairuotojai: A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo bendrovėje „S“, tai darbo laiko žiniaraščiuose, detaliose ataskaitose „Atskaitymai“ ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, kurių pagrindu apskaičiuojamas darbo užmokestis, nurodyti tikrovę atitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį;

jeigu A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. dirbo bendrovėje „S“, tai bendrovė, įrašiusi į buhalterinę apskaitą duomenis apie minėtiems darbuotojams apskaičiuotą, iš viso 1 778,40 EUR, išmokamą darbo užmokestį, iš viso 1 661,48 EUR, atskaičiuotas įmokas SODRAI, iš viso 714,64 EUR (160,05 + 554,59) pagal detalias ataskaitas „Atskaitymai“, nepažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir dėl to galima nustatyti bendrovės „S“ turtą, įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2018-03-30 iki 2018-12-30;

jeigu pagal kaltinamojo G. Z. 2021-11-15 parodymus teismo posėdyje, vairuotojai: A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š. ir L. S. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo bendrovėje „S“, tai bendrovės „S“ įrašyti duomenys į 2018 metų finansinės atskaitos rinkinio ataskaitą „Pelno (nuostolių) ataskaita“ bei į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus (forma PLN204) yra teisingi;

jeigu bendrovėje vairuotojai nedirbo, tai bendrovė „S“ įrašė neteisingus duomenis į 2018 metų finansinės atskaitos rinkinio ataskaitą, t. y. į su darbo santykiais susijusias sąnaudas įrašė 1788 Eur didesnę sumą bei į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus įrašė mažesnę sumą (t. 12, b. l. 59, 138–139, t. 23, b. l. 199–200).

Specialistė R. Č. paaiškino, kad UAB „S“ veiklą vykdė tik iš stotelių nuomos, tačiau nuo 2018 kovo 30 d. buvo įdarbinti vairuotojai A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š., L. S., kurie dirbo pas G. Z., o ne UAB „S“. Todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir detaliose ataskaitose „Atsiskaitymai“ nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pažeidžiant buhalterinės apskaitos 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. 4 p., 13 str. 3 d. reikalavimus. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „S“ turto, įsipareigojimų dydžio už 2018 10 30 – 2018 12 31 laikotarpį. UAB „S“ su darbuotojais, kurie buvo paminėti, pasirašė darbo sutartis bei jie buvo įtraukti į darbo apskaitos žiniaraščius. Jeigu minėti asmenys dirbo, 9 lentelėje matyti, kad šių vairuotojų grafikai dubliavosi su darbo grafikais G. Z. įmonėje. Šie vairuotojai jokių pajamų, gautų už keleivių pervežimus, į UAB „S“ kasą neįnešė bei negavo jokių pajamų. Todėl laikoma, kad tie darbuotojai dirbo pas G. Z., o tai reiškia, kad darbo užmokesčio žiniaraščiai išrašyti tam, kad būtų sumažintos bendrovės išlaidos. Išvada sąlyginė. Jeigu teismas nustatys, kad jie dirbo, tada pažeidimų nėra. Tačiau, kaip minėta, dubliavosi grafikai, be to, gaudami pajamas jų neįnešė į UAB „S“ kasą, todėl darytina išvada, kad kaltinime išvardinti taksi vairuotojai UAB „S“ realiai nedirbo. O. S. apie šias aplinkybes galėjo nežinoti, nes būdama buhaltere atlyginimus skaičiavo pagal jai G. Z. pateiktus darbo grafikus (tabelius), kuriuos sudarinėjo pats G. Z.. Kaltinime išvardinti taksi vairuotojai tiksliai neprisiminė, kuriose įmonėse dirbo taksi vairuotojais, išskyrus tai, kad jie uždirbdavo 35 procentą nuo surenkamos sumos. Informacija apie kvitų už suteiktą paslaugą išrašymą, taksometro žurnalo pildymą, pinigų kasininkui pridavimą, gauta iš taksi vairuotojų, yra daugiau bendro pobūdžio ir netiksli, todėl remtis ja pilna apimtimi nėra galimybės.

Dėl UAB „S“ aplaidaus apskaitos tvarkymo

G. Z. kaltinamas tuo, kad neišsaugojo UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų: 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas prekių pardavimas už 2639,60 EUR (2 181,50 + 458,10 PVM) atitinkamai: 1 000,00 EUR (826,45 + 173,55 PVM), 1038,60 EUR (858,35 + 180,25 PVM) ir 601,00 EUR (496,70 + 104,30 PVM), bei trijų kasos pajamų orderių pagal kurios buvo įformintas grynųjų pinigų sumokėjimas.

Kaltinamasis G. Z. paaiškino, kad dokumentai galėjo pasimesti arba kratos metu jų nepavyko išsaugoti. Nesutinka, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nes bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius visiškai galima nustatyti. Visos operacijos įtrauktos į bendrovės buhalterinės apskaitos registrus. Mokesčiai valstybei taip pat sumokėti.

Kaltinamoji O. S. paaiškino, kad ji neprisimena, ar buvo priimtas įsakymas dėl dokumentų saugojimo tvarkos. Įsakymai buvo, tačiau pakomentuoti negali. Įsakymai buvo saugomi įsakymų byloje. Įsakymų byla buvo įmonėje, prie įmonės visų dokumentų. Yra tikimybė, kad paimant dokumentus buvo paimta ir įsakymų byla.

Iš Panevėžio AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. spalio 17 d. lydraščio matyti, kad FNTT Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti siunčiama baudžiamosios bylos Nr. 01-1-40257-18 medžiaga su buhalteriniais apskaitos dokumentais. Lydraštyje nurodyta, kad pridedami 5 nesunumeruoti segtuvai, 5 dėžės buhalterinių dokumentų, 1 dėžė kvitų, 1 plastikinė dėžė kvitų, spec. paketas Nr. 338298 su kvitais (t. 10, b. l. 82).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų 2019 m. spalio 25 d. pateikimo protokolo matyti, kad G. Z. pateikė sunumeruotus UAB „S“ įvairius dokumentus, kurie perduoti FNTT Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui (t. 10, b. l. 91, 95, 97).

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-13474 dėl UAB „S“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo įžanginės dalies matyti, kad tyrimas atliktas pagal Panevėžio AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. spalio 17 d. raštu pateiktus UAB „S“ apskaitos dokumentus: kasos operacijų pirminius apskaitos dokumentus ir kasos knygas; paslaugų pardavimo ir paslaugų gavimo pirminius apskaitos dokumentus ir kt. (t. 12, b. l. 44–45).

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-13474 dėl UAB „S“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo matyti, kad tyrimui atlikti nebuvo pateiktos trys (3) 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias įformintas prekių pardavimas atitinkamai už 1 000,00 EUR (826,45 + 173,55 PVM), 1 038,60 EUR (858,35 + 180,25 PVM) ir 601,00 EUR (496,70 + 104,30 PVM), iš viso už 2 639,60 EUR (2 181,50 + 458,10 PVM) ir trys (3) kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos įformintas grynųjų pinigų sumokėjimas.

Jeigu apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai – nebuvo išsaugoti, tai bendrovė „S“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Bendrovei „S“ pardavus atsargas už 2181,50 EUR (1684,80 + 496,70), o pardavimo ūkinių operacijų nepagrindus apskaitos dokumentais, t. y. neišrašiusi PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių, ir duomenis, kurie nebuvo pagrįsti apskaitos dokumentais, įrašius į apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. LR įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 12, b. l. 44–168).

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-13474 dėl UAB „S“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo tiriamosios dalies matyti, kad tyrimo metu buvo atlikti kryžminiai patikrinimai bendrovėse: „A T“, „S“ taksi ir „S P. Palyginus bendrovės „S“ išrašytų paslaugų teikimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis su minėtų bendrovių apskaitoje užregistruotais duomenimis neatitikimų nenustatyta (t. 12, b. l. 49).

Specialistė R. Č. paaiškino, kad kasos dokumentai, pajamų orderiai, pagal kuriuos buvo įnešti gryni pinigai, turėjo būti prie kasos pirminių dokumentų, jie negalėjo iškristi ar dingti. Tokios išvados neteiktų, jeigu matytų, kas sumokėjo už prekes. Dokumentų išsaugojimas yra buhalterinės apskaitos pažeidimas. Dokumentus tyrimui gavo užantspauduotose dėžėse.

Dėl UAB „S“ taksi apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

G. Z. pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis, veikdamas bendrai su buhaltere O. S., padedant L. M. (oficialiai nedirbusiai Bendrovėje, tačiau faktiškai padėjusiai tvarkyti pirminius Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus) ir D. K., 2016 metais bendrovės darbuotojams išmokėjo didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose; 2017 - 2018 metais Bendrovės darbuotojams išmokėjo mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose; pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais - pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016 - 2018 metus.

Taip pat G. Z. ir O. S. kaltinami tuo, kad UAB „S“ taksi naudai išvengė 20 105,34 Eur mokesčių, iš jų: 19 305 Eur PVM mokesčio, 100,40 Eur GPM mokesčio, 268,94 Eur įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, 431 Eur pelno mokesčio.

Kaltinamasis G. Z. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dėl 85 Eur galėjo būti žmogiška klaida. Dėl 508 Eur didesnio darbo užmokesčio išmokėjimo, jo nuomone galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius. Mokesčius dėl paskaičiuotų atlyginimų sutinka mokėti. Pagal pateiktus kaltinimus nėra užfiksuota jokių tiesioginių jo nurodymų, kad kaltinamosios O. S. ar L. M. privalėjo kažką sunaikinti ar įrašyti neteisingus duomenis. Visi liudytojos D. K. parodymai yra tik spėlionės. Liudytojas R. J. remiasi hipoteze. Byloje nėra pateikiama nei viena schema ar grupės žmonių pokalbis, kur aiškiai būtų girdėti ar matyti, kad bendrovėje kuriamas planas apgauti valstybę, nesumokėti mokesčių. Tyrimą atlikusios specialistės teisme pripažino, kad nesuprato, kaip reikia skaičiuoti mokesčius. Pirminius duomenis, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, suvedęs į kasą pateikdavo L. M., kuri tuos duomenis panaudodavo buhalterinės apskaitos tvarkymui. L. M. nėra davęs jokių nurodymų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Neteisingai nurodomas ūkinės operacijos atlikimo veiksmas, nes O. S. nebuvo kasininkas ir nemokėjo darbuotojams atlyginimų. Bendrovė taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo kaltinime minimų 37 351,17 EUR įplaukų, nes bendrovė šių įplaukų negavo. Taksometras fiksuoja skaičius, o grynuosius pinigus priimant „Pinigų priėmimo kvitais“ ir „Kasos pajamų orderiais“. Nėra įrodymų, kad 37 351,17 Eur kažkas iš darbuotojų įnešė į kasą. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai – taksi vairuotojai duodami parodymus liudijo, kad nepastebėjo jokių papildomų pajamų, kurie buvo nefiksuoti „Kasos pajamų orderiais“, ant kurių jie pasirašė. Visos operacijos buvo pagrįstos galiojančiais dokumentais. Jokių įrodymų nėra nei specialisčių išvadose, kurios rėmėsi duotais parodymais, nei žvalgybos pateiktoje informacijoje, kurioje būtų nustatyti pinigų pasisavinimo laikas, vieta, asmenys ir užfiksuotas neginčijamas įrodymas, kad tai vyko. Liudytojas V. M. parodė, kad nebuvo taip, kad pinigus sumoka, o negauna dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą; R. Ž. parodė, kad priduodavo pinigus, pasirašydavo, kelionės kvitus pildydavo; V. Ž. parodė, kad kuomet pinigus priduodavo, dokumentą išrašydavo. Dokumente nurodyta pinigų suma sutapdavo su suma, kurią paduodavo; Z. A., R. M. parodė, kad priduodant pinigus duodavo pasirašyti dokumentą, kad pinigus atiduoda; A. Z. parodė, kad priduota pinigų suma sutapdavo su kelionės kvituose esančia suma; D. K. patvirtino, kad jai direktorius neliepė klastoti dokumentų, ar slėpti pajamų.

Specialistės negalėjo nustatyti, kaip buvo naudojami taksometrai. Jie buvo įrengti, data buvo nurodyta. Kada taksometrai buvo pradėti naudoti, specialistės tikrai negalėtų pasakyti. Todėl negalima sakyti, kad nėra teisinga, jei pajamas išdalino mėnesiais. Yra padaryta teisingai, ką specialistės padarė nuo pradžių. Buvo jo teiginys, kad nustatytą sumą galima būtų išskaidyti smulkiais sandoriais ir juos sudėjus, kuomet suma viršija 45 000 Eur, skaičiuoti PVM. Tai būtų lengviausias ir teisingas skaičiavimo būdas.

Kaltinamoji O. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „S“ taksi dirbo buhaltere. Kasos duomenis pateikdavo kasininkas - įmonės vadovas G. Z.. Kasos dokumentuose rasdavo išrašytas sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius dėl nuomos, dėl pajamų. Sąskaitas išrašydavo kasininkas. Jos pareiga buvo sutvarkyti apskaitą pagal pateiktus dokumentus. Ji pirminių apskaitos dokumentų neišrašinėjo, pagal išrašytus dokumentus registravo į apskaitos registrus. Jai buvo svarbu sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderis. Atlyginimai skaičiuojami pagal darbo laiko apskaitos tabelius. Juos pildė administracijos vadovas, todėl tabelius ir grafikus rasdavo jau užpildytus. PVM deklaracijas pildė ji. Kokį papildomą darbą dirbo D. K. jai nežinoma. Ji byloje minėtų vairuotojų ataskaitų – lapelių nematydavo. Retkarčiais pasižiūrėdavo taksometrų knygą. Ją turėjo pildyti vairuotojai. Negali atsakyti, kas tą knygą pildydavo, ją atsiversdavo pažiūrėti siekiant sutikrinti, ar kasos pajamų orderiai užpildyti pagal taksometrų žurnalo duomenis. Pažiūrėdavo tik iš smalsumo, būtinybės tikrinti nebuvo. Kas vairuotojams nurodė pildyti ataskaitą ir ją pateikti kiekvieną pirmadienį, nežino. Apie 35 procentų atlyginimą nieko negali pasakyti, nežino. Dirbo kartu su L. M. viename kabinete. Nežino, ar L. M. pildydavo taksometro žurnalus. G. Z. nurodymu vesti apgaulingą apskaitą ji nėra gavusi. Apskaitą tvarkė pagal pateiktus dokumentus. Jeigu buvo suklastoti taksometro knygos parodymai, tai šis klausimas ne jai, nes kaip buhalterė ji apskaičiuodavo atlyginimą pagal realiai į kasą gautus pinigus. Skaičiuodama atlyginimus ji įmonės pajamų nežinojo ir nederino prie atlyginimų. Atlyginimai paskaičiuoti pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kiek realiai valandų vairuotojas dirbo. Direktorius jai nepasakojo, kaip jis į kasą įnešdavo pinigus – ar atskaičiuodavo 35 procentus, ar kitaip. Teisingai yra tada, kuomet visi uždirbti pinigai užpajamuojami kasoje pagal kasos pajamų orderį. Apie kvitukų rašymus komentuoti negali, nes buvo pasamdyta kitiems darbams – sudarinėdavo apskaitos registrus iš jai pateiktų pirminių dokumentų tam, kad paruoštų balansus, ataskaitas. Ji pirminių dokumentų netvarkė. Ji gaudavo kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, sąskaitas faktūras, kurias įtraukdavo į registrus. Viename telefoniniame pokalbyje kalbasi apie UAB „S“ taksi. Pokalbyje sako, kad kasą reikia naikinti, nes kasininkas žioplys. Kasininkas įtraukia į kasą du išlaiduotojus, du pajamuotojus. Taip kalbėjo, nes vesdama duomenis į apskaitos registrus randa klaidas. Būdavo ir tokių atvejų, kai gaudavosi minusinė kasa. Būdavo, kad išlaidas sudvigubina. Išklausytame pokalbyje kalba su L. M., kad reikia mažinti kasą. Pavyzdžiui, jei yra 306 eurai, tai būna įtraukta 30, 60 Eur. Būdavo daromos žmogiškos klaidos. Pokalbyje nekalba apie kažkieno padarytas klaidas, o džiaugiasi, kad L. jas ištaisė. Būdavo net du kartus išrašytas dokumentas, pvz., išrašytas vienas išlaidų orderis, tačiau jis kasininko du kartus įtrauktas į kasos apyskaitą.

Jai pateiktame naujame kaltinime netiksliai parašyta kelių UAB buhaltere buvo. Ji buvo tik trijų UAB buhaltere – UAB „S“, „S“ taksi, „S P“. Bylos nagrinėjimo metu matė, kad specialistės labai klydo, kopijuojant padarė klaidas.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio, tai jį reikėtų skaičiuoti tą mėnesį, kurį viršyta 45 000 Eur. Ji pastoviai stebėjo, viršijimų nebuvo. Nežino, kokiu pagrindu atlikti papildomi paskaičiavimai. Negali būti skaičiuojama nuo pirmo euro. Turi būti tik nuo to sandorio, kai buvo viršijama. Iš specialisčių išvadų mato, kad taksometrų parodymus pridėjo, tačiau ji nelabai suprato. Buvo gautos pajamos ir pagal taksi kvitukus užpajamuojamos kasos pajamų orderiais. Išrašius sąskaitas, dedama į vieną apskaitos laikotarpį, į mėnesį. Tada tikrinama 12 mėnesių. Jei viršijama 45 000 Eur tai tada nuo viršytos sumos ir mokama. Tačiau ne nuo pirmo euro.

Kaltinamoji L. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tvarkydama apskaitą vadovavosi jai direktoriaus pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Ji niekam nieko nepadėjo tvarkyti, tiesiog, jei paprašydavo susegti dokumentus į segtuvą, tai pagal numeraciją susegdavo. Ji dirbo UAB „A T“, todėl kas vyko su kitomis įmonėmis ji nieko nežino, niekaip neprisidėjo. Direktorius kartu buvo ir kasininkas. Kokius pirminius dokumentus jai duodavo, tokius ir sutvarkydavo, ką liepdavo, tą darydavo. Jų įmonėje dirbo žmonės, kurie nenorėdavo pildyti pinigų priėmimo kvitų. Jie atnešdavo taksometro žurnalą, ji patikrindavo ir jeigu nesutapdavo duomenys papildomai užpildydavo kvitelius, kad viskas būtų idealu. Telefoniniuose pokalbiuose, kuriuos klausė, buvo minimas pasimetimas tarp kvitelių skaičių, tarp numeracijos, nes vairuotojai klysdavo, skaičiai dubliavosi. Ji darydavo darbus už vairuotojus, kurie nedarydavo to, ką turėjo daryti, tačiau tai būdavo labai retai. Taksometro knygą ji pildydavo tik kelias eilutes norėdama parodyti vairuotojui, kaip reikia pildyti. Toliau jie patys pildydavo. Duomenis jie turėjo pildyti nuo savo mašinos taksometro duomenų. Apskaitoje, jei ir buvo apgaulės, tai ji nieko apie tai nežino. Ji neturi buhalterinio išslavinimo. Apie ataskaitų pildymo atsiradimą nieko negali pasakyti. Kuomet pradėjo dirbti įmonėje, ataskaitos jau buvo. Ji matė, kad vairuotojai direktoriui atneša lapelius. Apie 35 procentus, kuriuos vairuotojai pasiimdavo, nieko nežinojo, nes atlyginimą vairuotojai gaudavo pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Nežino, kiek jie uždirbdavo, apskaičiuodavo pagal darbo grafiką ir darbo laiko tabelius. Ar dispečerės paimdavo iš vairuotojų minėtus lapelius - ataskaitas ir pinigus, ji nežino. Jei vairuotojas ateidavo į jų kabinetą tuo metu, kai nebūdavo kasininko, tada ji paimdavo pinigus ir padėdavo ant direktoriaus stalo.

Perklausius telefoninių pokalbių įrašus kaltinamoji L. M. paaiškino, kad telefoninio pokalbio dėl UAB „S“ taksi, kurio metu pasakė, kad 300 eurų yra per didelės pajamos, kad jas reikia mažinti, neprisimena. Kiekviena dispečerė pageidavo turėti asmeninį darbo grafiką. Buvo tik vienas darbo grafikas, jokio kito, nebuvo. Darbo grafikas sudaromas mėnesiui, tačiau būdavo atvejų, kad jį reikėdavo keisti dėl darbuotojo ligos. Tuomet direktorius pakeisdavo grafiką ir visoms dispečerėms išdalindavo. Pokalbiuose dėl kvitelių surašymo ji prašo surašyti reikiamą kiekį kvitelių, nes jų trūko palyginus su surinkta pinigų suma. Kitame pokalbyje ji buvo paprašyta direktoriaus paskambinti ir pasakyti vairuotojui, nerašiusiam kvitelių, kad juos surašytų. Kai nuveža klientą, vairuotojai privalo išrašyti kvitelius, tačiau dažniausiai nerašydavo kvitelių, išrašydavo vėliau. Priklausomai nuo uždirbtos sumos, kurią dalindavo iš dešimties, todėl skirdavosi skaičiai kviteliuose. Pokalbyje Nr. 7251 ji kalba su buvusia dispečere D.. Pokalbyje klausia, ar neišsitrina kviteliai, kadangi vesdavo kvitelius, kuriuos atneša vairuotojai. Dėl M. kvitelių trynimo, tai M. buvo alkoholį vartojantis vairuotojas, nedirbdavo, nenešdavo kvitelių, todėl nežinojo, ką su juo daryti. Jei nėra žmogaus, nedirba, neatneša kvitelių, todėl naujų vairuotojų kvitelius vesdavo į vairuotojų, kurie nebedirba, langus. Sakant, kad neišsitrina kviteliai, kalbama perkeltine prasme. Reikalaudavo, kad suma kviteliuose atitiktų surinktą sumą. Pokalbyje Nr. 7330 kalbama, kad reikia daryti langą. Kaip minėjo direktorius, kiekvienas vairuotojas kompiuteryje turėjo savo langą, kuriame registruodavo kvitelius. Langas kartais nepasitraukdavo žemyn. Pokalbyje Nr. 7255 kalba su D. K. dėl K. ir P. kvitelių, nes kvitelių trūkdavo. Pokalbyje Nr. 7318 kalbama apie kvitelių pripiešimą. Taip pat kalbama apie vairuotoją K., nes jis neatnešdavo kvitelių. Todėl ji surašydavo dalį kvitelių, nes pagal lapuką pinigai būdavo įnešti į kasą, o kvitelių nebūdavo. Pokalbyje Nr. 7337 pasakė, kad Č. neberašytų kvitelių, nes buvo sumaišyti eiliškumo numeriukai. Pokalbyje Nr. 7340 kalbama, kad trūks kvitelių, kad reikės prisipiešt pačioms. Taip pasakoma, nes buvo atneštas lapelis be kvitelių. O pokalbyje Nr. 7439 pašnekovui pasakė, kad neberašytų kvitelių, tačiau neprisimena kodėl. Vairuotojai pamesdavo eiliškumo skaičių, nes iš pradžių patys rašydavo numeraciją. Jie praleisdavo po 100 ir daugiau skaičiukų. Tada ji pradėjo pati kvitelius numeruoti ir viskas susitvarkė. Kvitelius vairuotojai gaudavo ofise adresu (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo tų skaičiukų pasimetimai, tada po kelių metų pradėjo pačios rašyti numeraciją. Kvitelius atsispausdindavo iš kompiuterio. Kviteliuose būdavo visi duomenys, kokių reikalaudavo mokesčių inspekcija. Jie buvo be numerių. Numerius vairuotojai turėdavo įrašyti patys. Baltuose lapeliuose būdavo suma ir pagal tai turėdavo surašyti kvitelius. Ji kartais nesuspėdavo pasidaryti kvitelių, todėl D. geranoriškai pasisiūlė padėti suvesti kvitelius. Kasininko G. Z. nurodymu D. K. sako, kad padarys „S“ kasą. Pokalbyje minimi sąsiuviniai yra tie, į kuriuos dispečerės registruodavo kiekvieną užsakymą. Į sąsiuvinį registruodavo telefono numerį, užsakymo adresą ir kuris šaukinys važiuoja ir kiek minučių važiuoja. Pokalbio apie surašymą į ateitį paaiškinti negali, nežino apie ką sako. Pokalbyje Nr. 8197 ji kalba su D. K.. Ji į priekį prirašė kvitelių ir sumaišė numeriukus, todėl paliko tarpą. Dėl to nesigavo pagal numeraciją ir nesutapo su pinigais. Pokalbyje Nr. 8200 prašo vairuotojo prirašyti 50 kvitelių. Jeigu kvitelių lieka, jie persikelia į kitą mėnesį. Pokalbyje Nr. 8677 norėjo pasakyti, kad sumažino kvitelius, nes pagal baltą lapelį neatitiko kvitelių išrašymas. O dėl taksometrų, tai nemokėjo surašyti taksometrų žurnale. Kadangi turėjo daug darbo, tai paprašė D. padėti. Pokalbyje dėl Š. kvitelių reikėjo surašyti numeriukus, todėl sakė, kad reikia „pripiešti“. Neprisimena tiksliai, ką norėjo pasakyti apie pinigus. Pokalbyje Nr. 9236 kalba apie taksometrų žurnalų tvarkymą. Reikėjo atspausdinti ir paruošti kiekvienam vairuotojui, nes būdavo pasibaigę. Tada taksometrų žurnalus padėdavo į stalčiuką, o vairuotojai pasiimdavo. Pokalbyje kalbėjo dėl kvitų mažinimo, kadangi skyrėsi kuro sąnaudos vasaros ir žiemos metu.

UAB „S“ taksi atstovas advokatas A. Šukaitis paaiškino, kad kaip juridinių įmonių atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuojant įmonių pajamas negalima remtis taksometrų parodymais. Pajamas galima skaičiuoti pagal surastus grynuosius pinigus arba pagal buhalterinius kasos dokumentus – tai yra kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius. Tai yra buhalteriniai dokumentai. Tačiau prie šių dokumentų nepriskiriamas taksometras. Iš bylos medžiagos įsitikino, kad taksometrų parodymai nėra tikslūs, apie tai kalbėjo specialistas R.. Matyti, kad vieno taksometro parodymai jau nebeįrašomi į kaltinimą, tačiau ir kitų taksometrų parodymai negali būti vertinami skaičiuojant įmonių pajamas.

Iš kaltinimų matyti, kad dėl PVM skaičiavimo prokuroras nesivadovauja įstatymo raide, nesivadovauja LR akcinių bendrovių įstatymu, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. Kelių įmonių pajamos bendrinamos nurodant, kadangi neva G. Z. įvardinamas šių įmonių veiklą koordinuojantis, kontroliuojantis asmuo. Atkreipia teismo dėmesį į LR bendrovių įstatymą, kuris reglamentuoja tiek akcinių bendrovių, tiek uždarų akcinių bendrovių steigimo, registravimo, veiklos pagrindinius principus. Šiame įstatyme nurodoma, kas yra valdymo organas ir kas yra kitas organas. Kalba apie visuotinį akcininkų susirinkimą. G. Z. savo parodymuose minėjo, kad pagal šį įstatymą bendrovė privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Dar gali būti stebėtojų taryba, valdyba. Paminėti organai privalo būti. Bendrovės vadovą į darbą priima visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Būtent visuotinis akcininkų susirinkimas yra kontroliuojantis organas toje įmonėje, kurioje nėra stebėtojų tarybos, nėra valdybos. Reikia skirti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Taip buvo UAB „S“, „A T“, „S“ taksi, „S P“.

Labai svarbu sprendžiant, ar galima įmonių pajamas sudėti ir pagal tai skaičiuoti, ar tos įmonės privalo mokėti PVM. Būtina atsižvelgti į akcininkus kiekvienoje įmonėje. Atkreipia teismo dėmesį, kad UAB „A T“ G. Z. akcijų neturėjo. UAB „S“ akcininkai buvo trys – G. Z. turėjo akcijų, bet mažiau nei 50 procentų. UAB „S“ taksi akcijų G. Z. turėjo tik 6 iš 100. UAB „S P“ buvo 100 akcijų, 4 akcininkai, G. Z. turėjo 49 akcijas. Teismo pakviestas VMI specialistas pripažino, kad pagrindinis dalykas sprendžiant, ar galima kelių įmonių, kurioms vadovauja vienas asmuo, pajamas vertinti bendrai, kad tai to asmens visos kontroliuojamos įmonės. Svarbiausia yra akcijų skaičius bendroje akcijų sumoje. G. Z. neturėjo nei vienoje įmonėje daugiau nei 50 procentų akcijų. Būtina vadovautis, kad galbūt jis susijęs su kitais asmenimis, kaip nors kitaip kontroliuoja tų įmonių veiklą. Tačiau jo žiniomis, net sudėjus UAB „S“ įmonėje jo ir Z. akcijas, vis tiek bendra suma yra mažiau nei 50 procentų. G. Z. daug metų negyvena su Z. ir teigti, kad jie gali derinti savo veiksmus, nėra pagrindo.

Atsižvelgus į pridėtinės vertės mokesčio įstatymo formuluotę, negalima sakyti, kad įmones G. Z. kontroliuoja su kitais asmenimis. Nes pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį bandoma pritempti, kad galima taikyti tą nuostatą, kad kai du apmokestinamieji asmenys, jei vienas iš jų turi teisę išrinkti paskirto kito asmens valdymo organo narių, kai vienas faktiškai kontroliuoja kito asmens priimamus sprendimus. Specialisčių pagalba išsiaiškinome, kad negalima tapatinti asmens, kuris priima sprendimus, ir asmens, kuris kontroliuoja priimamus sprendimus. Būtent visuotinis akcininkų susirinkimas yra tas organas, kuris kontroliuoja, nes jam yra atskaitingas vadovas. Kontroliuoja priimamus sprendimus, bet tai nėra tas pats. Ir valdymo organo - bendrovės vadovo negalima laikyti sprendimus kontroliuojančiu asmeniu. Todėl atstovas mano, kad nepagrįstai visų bendrovių pajamos, gautos per atitinkamą laikotarpį, buvo sudedamos ir nuo tų bendrų bendrovių pajamų daroma išvada, kad tos bendrovės turi būti apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, kas yra nurodoma prokuroro pakeistame kaltinime. Su tuo kategoriškai nesutinka.

Dėl veikų pagal BK 222 straipsnį nėra visiškai aišku, kaip reiktų tiksliai registruoti visas pajamas, gaunamas iš taksi veiklos. Žinoma, kaip ta veikla vykdoma faktiškai. Vienas dalykas, kaip apibrėžti reikalavimus pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, tačiau taip pat žinoma, kad naudojantis taksi būtų išduodami kviteliai, kuriuose būtų matyti, kiek keleivis sumokėjo už atliktas paslaugas taksi vairuotojui. Supranta, kad kvitai turėtų būti rašomi dviem egzemplioriais, kad sumos šaknelėje ir vairuotojo kvite turi sutapti. To dalyko faktiškai nebūdavo. Todėl jei ir buvo netikslumai forminant pajamas, tai akivaizdu, kad nei fizinio asmens G. Z. veikoje, nei juridinių asmenų veikose, negalima įžvelgti tyčios. Gal tai buvo netinkamas vadovavimas vairuotojams, gal neišreikalavimas tiksliau atsiskaityti, įforminti gautas pajamas. Tačiau tikslo tai daryti sąmoningai nebuvo. Galbūt dėl nežinojimo, dėl nepatyrimo, ar netobulo įstatyminio reglamentavimo, buvo daroma nerūpestingai, neatsargiai. Todėl ta veika negali būti kvalifikuojama kaip tyčinis blogas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2003 metų iki 2018 metų taksi įmonėje dirbo dispečere. Perklausius 2018-09-01 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 52, liudytoja į jai užduotus klausimus atsakė, kad pokalbyje kalbėjosi su L. M. apie kasos žurnalo ir kvitų pildymą. Kvituose ji įrašydavo datą. L. M. prašė padėti supildyti kvitus ir kasos knygą. Pagal jos nurodymą reikėjo įtraukti skaičius. Ji nelabai suprasdavo, ką reikėjo pildyti. Kvituose buvo nurodyta data, pinigų suma, vairuotojo vardas, pavardė, įmonės pavadinimas. Jai reikėjo pildyti kvitus, nes gal pati L. M. nespėdavo. Kvitus pildydavo pagal tam tikrą sumą, kas ją nustatė, nežino, gal direktorius, gal buhalterija, kurioje dirbo L. ir O.. Jos nuomone O. užėmė aukštesnes pareigas nei L.. Negali pasakyti, ar duomenys kviteliuose ir taksometro žurnale buvo derinami.

Išklausius 2018-09-02 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 319, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad telefoninis pokalbis vyko apie kvitelių trūkumą pagal tam tikrą sumą, kuri buvo derinama. Vairuotojai nedalindavo kvitelių klientams, patys šiek tiek pildydavo, tačiau pagal vairuotojų užpildytus kvitelius, neužtekdavo sumos. Ji dar pildė taksometro žurnalą pagal duodamus juodraštinius lapus, kurių duomenis perkeldavo į kasos knygą. Juodraštį jai paduodavo L.. Taksometro žurnalą pildydavo už mėnesį. Ji yra mačiusi lapelius, kuriuos vairuotojai atneša ir palieka pas ją dispečerinėje. Tuos paliktus lapelius atiduodavo direktoriui arba L.. Ji nežino, kur tų lapelių duomenis po to panaudodavo, kur suvesdavo. Ji ranka duomenis surašydavo į žurnalą, kurį vairuotojams vėliau reikėdavo pasirašyti.

Išklausius 2018-09-03 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 467, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad rašydavo kvitelius visoms įmonėms – „S“ taksi, „S P“, „A T“, individualiai įmonei. Šių įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė O. arba L., arba bendrai abi. Ji matydavo, kiek pinigų atneša vairuotojai, nes kai jie nerasdavo direktoriaus ir L., jie palikdavo pinigus dispečerių kabinete. Tačiau tai buvo retai, nes vairuotojams buvo paskirta diena, kada jie turi atsiskaityti. Vairuotojai atnešdavo apytiksliai nuo 50 iki šiek tiek daugiau nei 200 eurų.

Išklausius 2018-09-04 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 507, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad nepamena apie ką tiksliai kalbama. Vairuotojai dirbo ne pagal darbo grafikus, nes vieni vairuotojai mėgo dirbti labiau vakarais, kiti naktį. Oficialūs darbo grafikai būdavo, tačiau vairuotojai dirbo žymiai ilgiau nei nurodyta grafike. Darbo grafikus sudarinėdavo L. M., ji pati, kaip dispečerė, darbo grafikų nematydavo. Ji matydavo tik vairuotojų šaukinius ir pagal tai žinojo, kuris iš vairuotojų dirba ir kokia mašina. Dispečerinėje ant sienos kabėdavo lapas su visų taksi automobilių duomenimis. Negali pasakyti, kiek per pamainą priimdavo užsakymų, tačiau savaitgaliais priimdavo daugiau. Jos atlyginimas būdavo 300 – 350 Eur į rankas. Už papildomą darbą gaudavo 30 eurų, mokėdavo grynais direktorius. Už tuos pinigus nepasirašydavo, šiam papildomam darbui padaryti sugaišdavo dieną ar dvi. Gali būti, kad tą papildomą darbą pasiūlė dirbti direktorius.

Išklausius 2018-09-06 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 892, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad M. dirbo pagal individualią veiklą. Pavasarį, prieš teikiant deklaracijas, reikėdavo iš segtuvo suvesti į lentelę - draudimai, mašinos remontas, detalių pirkimas. Už tą darbą direktorius jai davė 40 eurų, pasirašyti už gautus pinigus nereikėjo. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo, tačiau gaunama suma nesutapdavo su mažesne suma, įrašyta atlyginimo žiniaraštyje. Skirdavosi apie 100 eurų. Pokalbyje minima „O. diena“ reiškia, kad O. į darbą ateidavo penktadieniais.

Išklausius 2018-09-14 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 1776, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad gali būti, kad O. dirbo dar kitoje įmonėje. Pokalbyje pasakyta, kad O. nespėjo „S“ taksi gali reikšti, kad ji nespėjo kokio nors pavedimo padaryti. Paminėtas aštunto mėnesio archyvas gali reikšti, kad vairuotojų kviteliai būtų tvarkingai surišti.

Išklausius 2018-09-19 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 2283, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad gali būti, kad reikėjo už mėnesį surašyti pokalbyje paminėtų 300 kvitelių. Buhalterė surinkusi pinigus žino, kiek surinko pinigų per mėnesį ir kiek atidavė į buhalteriją taksi vairuotojas. Rašant kvitelius buvo juodraštis ir jame pateikta suma. Juodraštyje viskas buvo surašyta, tik jai reikėjo perkelti į taksometro žurnalą. Vieną kvitelį rašydavo už 3 Eur. Ji žinojo, kad B. yra direktorius, tačiau tik pagal dokumentus, nes realiai įmonėms vadovavo G. Z.. Ji mano, kad tie duomenys, kuriuos rašė, atitiko tikrovę, tačiau taip pat mano, kad įmonės slėpė mokesčius, nes jai būdavo rodomas mažesnis atlyginimas nei realiai ji gaudavo.

Išklausius 2018-09-26 telefoninio pokalbio garso įrašo Nr. 2887, liudytoja į jai pateiktus klausimus atsakė, kad buvo siekiama, kad vairuotojų, kurie per dieną dirba 5 val., kviteliuose nebūtų viršyta 50 eurų. Žinojo, kad buvo vairuotojų, kurie dirbo per dvi taksi įmones - vienoje pusė etato ir kitoje pusė etato.

Jai dirbant veikė 4 taksi įmonės, joms vadovavo G. Z.. Žino, kad A. B. buvo taksi vairuotojas, kaip direktorius jis nevadovavo, nes visą darbą organizuodavo G. Z.. Įmonėse dirbo dvi buhalterės – O. S. ir L. M., tačiau negali pasakyti, kuriose konkrečiai įmonėse jos buvo buhalterės. O. S. dirbdavo tik penktadieniais, jokių nurodymų jai neduodavo. Mano, kad O. S. buvo vyriausioji buhalterė. Jai G. Z. neliepė klastoti dokumentų, tik davė nurodymą surašyti kvitelius. Ji realiai nežinojo, kiek įmonės gauna pajamų per savaitę, per mėnesį. Taksi vairuotojai pateikdavo lapus, kuriuose buvo nurodyti duomenys iš taksometrų, tačiau tie lapai surašant kvitelius, jai nebuvo pateikiami. Pildydama kvitelius turėdavo vairuotojų darbo grafikus, todėl dirbant dispečere suprasdavo, kad vairuotojai realiai dirba ilgiau nei buvo numatyta grafike. Vairuotojai nežiūrėdavo į sudaromus darbo grafikus, jie dirbdavo kaip jiems išeidavo. Dispečerinėje ant sienos kabėjo dispečerių darbo grafikas, tačiau nurodytas darbo laikas nesutapdavo su realiai atliekamu darbu. Apie leidimą dirbti ne pagal darbo grafikus jai nieko nežinoma. Kad L. M. surenka pinigus iš vairuotojų žinojo ir iš pačių vairuotojų bei iš L. M., be to, pati L. M. pasiimdavo iš jos vairuotojų suneštus pinigus. Kai vairuotojai atnešdavo pinigus, kartais atnešdavo ir kvitelius. Dar buvo pridedamas lapelis apie surinktą pinigų sumą. Tame lapelyje dar būdavo surašyta daugiau duomenų, tačiau nepamena, kas dar buvo surašyta, tik pamena, kad buvo nurodyta pinigų suma. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad O., L. ir direktorius derindavo tam tikrus dalykus, nes jie dirbdavo viename kabinete, tačiau realiai ji pati negirdėjo, tik darė išvadą, kad jie tardavosi apie kasos knygą, apie pinigų sumas.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad nuo 2003-06-27 dirba taksi firmoje dispečere, dirba vienoje ir toje pačioje vietoje. Pirmiausia įsidarbino į UAB „S“ taksi, tačiau buvo laikotarpis, kai buvau perkelta į UAB „A T“, o paskui vėl perkelta atgal į UAB „S“ taksi. UAB „S“ taksi įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Tose patalpose yra dispečerinė, buhalterija, administratorė ir direktorius, kurie dirba tame pačiame kabinete. G. Z. yra susijęs su keliomis taksi įmonėmis ir joms realiai vadovauja, tai UAB „A T“, UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „S“ ir dar G. Z. turi individualią veiklą. Visos paminėtos taksi įmonės turi vieną dispečerinę, kurioje dirba keturios dispečerės, tai ji, I. M., R. K., L. S., kuri šiuo metu serga. Ją į darbą priiminėjo, ir visus kitus darbuotojus į darbą priiminėjo G. Z., tiesiog kai kurios įmonės turi tuos popierinius direktorius, kurie pasirašo ant priėmimo dokumentų. Visos įmonės veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), o kitais adresais veiklos nevykdė, tiesiog (duomenys neskelbtini) yra įmonių registracijos vieta. Taksi iškvietimai gaunami pagrindiniu laidiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir yra dar keturios linijos, t. y. persijungia pagrindinis telefonas, tačiau ji tų keturių telefono numerių neprisimena. Yra dar mobilaus ryšio telefonų trumpieji numeriai, tai „Bitė“ ir „Tele2“ numeris (duomenys neskelbtini), ir „Telia“ numeris (duomenys neskelbtini). Iškvietimus priima dirbanti dispečerė ir visi iškvietimai yra registruojami kompiuteryje, kuris yra dispečerės kabinete. Yra tokia Exelinė lentelė, prie kurios jai reikia prisijungti naudojant slaptažodį. Ant kompiuterio darbalaukio yra sukurta nuoroda, pavadinimu „dispečerinė“, kurią paspaudus atsidaro langelis, kuriame reikia suvesti prisijungimo vardą ir suvesti slaptažodį. G. Z. turi tos programos pagrindą, sakykim jeigu programa užstringa, tai ji negali pati prisijungti, reikia, kad Z. prisijungtų per savo gmail paskyrą ir tik tada ji galės prisijungti su jų slaptažodžiu „(duomenys neskelbtini)“. Exelinę lentelę sukūrė G. Z. ir ji yra gmail paskyroje. Į tą exelinę lentelę yra suvedami šie duomenys: kliento, kuris kvietė taksi telefono numerio pradžios tris skaičius, nurodomas kliento adresas su namo numeriu į kurį turi nuvykti taksi; vairuotojo šaukinys; minutės per kiek nuvažiuoja taksi pas klientą; kur lauks klientas t. y. kieme ar gatvėje arba pasakoma prie kokios laiptinės; dar gali būti nurodoma prie kokios įstaigos, t. y. sukonkretinama vieta; jeigu nesulaukia kliento arba netinka laikas tai žymima „NL“ t. y. netinka laikas, „A“ atsisako, dar „N“ raidė, kuris žymima jeigu vairuotojas nevežė kliento dėl to, kad buvo girtas ir pan.; dar būna grafa, kurioje žymima paslauga su trosu ar su laidais; dispečerės vardas, data, mėnuo, savaitės diena ir t.t. Tą lentelę pildyti nurodymą davė direktorius G. Z., paaiškino, kad tai reikalinga dėl to, kad žinotų, kokie užsakymai buvo, gal kas ką pametė, arba kada daugiausia klientų ir panašiai. Kiek laiko tie duomenys saugomi exelinėje lentelėje, net negali pasakyti, bet ten gali būti vieno mėnesio iškvietimai. Po mėnesio duomenys iš lentelės dingsta, jie yra pratrinami.

Viską organizuoja ir darbą kontroliuoja G. Z.. Jis duoda nurodymus buhalterėms L. M. ir O. S.. L. M. dirba buhaltere pastoviai UAB „A T“, o vyriausia buhalterė yra O. S., kuri nebūna pastoviai ofise, bet ji nežino kokioje įmonėje O. S. yra įdarbinta, nes tai yra jos antraeilės pareigos, ji į ofisą ateina vieną kartą per savaitę, penktadieniais. L. M. tvarko visų įmonių darbo grafikus, kelionės lapus, kasos knygas, dispečerių grafikus, dirbtas valandas. O. S. daro visus pavedimus nuo visų įmonių. Kas atsakingas už įmonės kasą, nežino, o iš visų įmonių, t. y. UAB „A T“, UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „S“ vairuotojų pinigus surenka L. M., jeigu jos nėra, tada surenka G. Z., o jeigu jų nei vieno nėra, tada pinigus vairuotojai palieka dispečerėms, kurios tuo metu dirba. Paprastai vairuotojai pirmadieniais atveža pinigus į ofisą už visą savaitę. Kai vairuotojas atneša pinigus, tai ji ant lapelio pasižymi atnešusio pinigus vairuotojo vardą, jo šaukinį, pinigų sumą ir datą ir kartu su pinigais tą lapelį įdeda į voką, kurį pasideda prie savęs dispečerinėje. Paskui tuos pinigus atiduoda pirmam atėjusiam į ofisą, tai arba direktoriui G. Z., arba L. M.. Kur jie deda pinigus, nežino. Kai ji atiduoda pinigus Z. arba M., jokie dokumentai dispečerinėje nepildomi ir jai niekur nereikia pasirašyti. Kai kada vairuotojai atnešdami pinigus palieka ir kvitukus, t. y. keleivio vežimo čekius. Atnešamų pinigų sumos būna labai įvairios, bet mažiausiai vienas vairuotojas atneša 50 eurų, o daugiausia gali būti 200 eurų. Jokiam dokumente, kiek vairuotojas atneša pinigų, ji tikrai nefiksuoja.

Kratos metu jos rankinėje buvo rasti UAB „S“ taksi pinigų priėmimo kvitai už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 01 d. iki 2018 m. birželio 27 d. serija SPB-18 Nr. 971,973, serija SPV-18 Nr. 332, 330, 372, 355, 367, 362, serija SPS -18 Nr. 1028, 1041, 1046, 1060, 1069, serija SPB-18 Nr. 1039, serija SPS-18 Nr. 1076, serija SPV-18 Nr. 377, serija SPB-18 Nr. 1071, 1074, 1081, 1057, 1049, serija SPV-18 Nr. 370, serija SPB-18 Nr. 1066, 1095, 1092, serija SPV-18 Nr. 389, serija SPB-18 Nr. 1107, serija SPV-18 Nr. 394, 410, 419. Apie tuos pinigų priėmimo kvitus gali pasakyti tiek, kad šitie kvitai netiko pagal oficialiai padarytą apskaitą. Paaiškinti gali taip, kad kiekvienai taksi įmonei UAB „A T“, UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „S“ yra pateikiama mėnesio kasos pinigų suma, į kurią turima tilpti, t. y. negalima viršyti nustatytos pinigų sumos. Jai visą tai pateikia L. M., o visa tai yra suderinama tarp G. Z., L. M. ir O. S.. Jai pasakoma yra todėl, kad ji sutvarkytų pinigų priėmimo kvitus su vairuotojais pagal jų jau suderintą kasos knygą, kad nebūtų viršijama suma. Yra suskaičiuojama, kiek pagal oficialų darbo grafiką dirbo vairuotojas, tada suderinama suma pagal oficialią kasos knygą ir paskui vairuotojai surašo pinigų priėmimo kvitus, nes didžioji dauguma vairuotojų pinigų priėmimo kvitų klientams neišrašo, nors tai privalo daryti. L. M. skambina vairuotojams ir pasako, kiek pinigų priėmimo kvitelių jie turi atnešti jai. Ji tuos kvitelius surenka iš vairuotojų. Pačius pinigų priėmimo blankus gaudavo iš L. M., kuriuose jau būdavo įrašytas pinigų priėmimo kvito numeris ir pinigų suma. Ji tuose kvituose įrašydavo datą, ir atėjęs vairuotojas pats pasirašo ant tų kvitelių. Kviteliai, kurie buvo rasti pas ją kratos metu buvo skirti išmetimui, tiesiog ji juos turėjo sunaikinti, bet kažkaip užsiliko. Užpildytus pinigų priėmimo kvitus atiduodavo L., o kas ten su jais buvo daroma toliau - nežinanti. Šiaip už visų taksi įmonių UAB „A T“, UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „S“ apskaitą buvo atsakingos L. ir O.. Ji tiesiog yra kruopštus žmogus, kuriam pavedama sutvarkyti kažką konkretaus ir tiek. Jokios asmeninės naudos už tokių dokumentų tvarkymą negavo, tiesiog padėdavo kai jos paprašydavo, vykdydavo direktoriaus G. Z. nurodymus, nes per tiek metų jis žinojo, kad ji yra kruopštus žmogus ir ja pasitikėjo. Ji jokiuose aptarimuose kartu su G., L. ar O. nedalyvaudavo ir nežino, kaip jie ten sudėliodavo visus skaičius, kad neviršytų pajamų.

Buvo du darbo grafikų variantai, t. y. vienas oficialus, kuris kabėdavo dispečerinėje ant sienos, o kitas neoficialus, t. y. buvo tiesiog įdėtas į segtuvą, nes realiai dispečerės dirba tokiu grafiku t. y. dvi dienas ir dvi naktis po 12 valandų dirba ir tada turi 4 laisvas dienas. O oficialiame grafike būdavo nurodoma kitaip. Oficialus darbo grafikas neatitikdavo realiai dirbamų valandų skaičiaus. Niekada nebuvo mokami viršvalandžiai ir panašiai, mokamas atlyginimas nuo išdirbtų valandų. Darbo užmokestis išmokamas grynais, pinigus išmoka arba L. arba G., duoda pasirašyti ant avansų arba atlyginimo lapų. Dvi dispečerės dirba UAB „A T“ ir dvi „UAB „S“ taksi. Visiems darbuotojams darbo užmokestis ir avansas išmokami grynais pinigais. Jai asmeniškai už papildomą darbą kartais G. sumokėdavo 30 eurų daugiau nei atlyginimas, čia kaip priedas toks gaudavosi. Jos darbo užmokestis ant popieriaus 408 ar 411 eurų, o į rankas gaudavo 350 ar 380 eurų. Darbo grafikus visoms įmonės ir visiems darbuotojams sudaro L. M., o tvirtina G. Z.. Taksi vairuotojai tikrai nedirbo pagal sudarytus darbo grafikus, realus darbo laikas skyrėsi, tačiau kompiuteryje yra lentelė, kurioje matydavosi, kaip realiai vairuotojai dirbo. Taksometro kasos operacijų žurnalai laikomi ofise (duomenys neskelbtini), kabinete, kuriame būna direktorius ir buhalterės.

Taksometro kasos operacijų žurnalus užpildydavo ji pagal L. pateiktus skaičius, t. y. kiek kokiam vairuotojui ir kokiam automobiliui reikia nurodyti kilometrų, įsėdimų skaičius ir panašiai. Dar yra vairuotojų, kurie nuomojasi raciją ir moka mokestį tik už racijos nuomą. Tie vairuotojai užsakymus gauna per jų dispečerinę, tačiau dirba pagal individualią veiklą, pinigus jie atneša per mėnesį vieną kartą už racijos nuomą. Pinigus iš jų priima L. arba direktorius G., jeigu jų nebūna, tai palieka pas juos dispečerinėje. Jokių dokumentų ji nepildo, nes jeigu jie pinigus palieka dispečerinėje, tai vis tiek vėliau susitinka su G. arba L.. Ji gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pripažįsta pilna savo kaltę (t. 15, b. l. 1, 9, 10–19, 32–37, 51–53).

D. K. savo parodymus patvirtino apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 15, b. l. 39–41).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties matyti, kad D. K. pagal galutinį jai pateiktą įtarimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (t. 15, b. l. 1–8, 45–49).

Liudytoja I. M. parodė, kad trejus metus dirbo dispečere įmonėje „S“ taksi. Atlyginimo dydis priklausė nuo išdirbtų valandų. Gaudavo minimalų atlyginimą. Atlyginimą mokėjo buhalterės arba direktorius, tačiau daugiausia direktorius. Pasirašyti žiniaraštyje reikėdavo. Pinigų suma, kurią išmokėdavo, sutapdavo su suma. nurodyta žiniaraštyje. Kuri buhalterė atlyginimų mokėjimo dieną būdavo kabinete, ta buhalterė ir išmokėdavo. Jai vairuotojai nepalikdavo nei dokumentų, nei pinigų.

Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal 2017-12-29 nuomos sutartį iš UAB „S“ taksi nuomojo radijo stotelę. Dėl sutarties sudarymo bendravo su direktoriumi G. Z.. Nuomos kaina vienam mėnesiui buvo 170 eurų. Pinigus mokėjo (duomenys neskelbtini), G. arba L.. Sumokėjus nuomos pinigus gaudavo čekį. Taksi užsakymus skirstydavo dispečerė, kurios įmonės, nežino.

Liudytojas R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „S“ taksi dirbo 7 mėnesius, nuo 2018 m. birželio iki 2019 m. vasario mėnesio. Naudojosi įmonės taksi automobiliu. Atlyginimas buvo minimalus. Su įmone atsiskaitydavo kiekvieną savaitę, pirmadieniais, o mėnesio gale, direktorius išmokėdavo atlyginimą. Smulkmenų nepamena, tačiau pasitikėdamas pasirašydavo ten kur jam sakydavo pasirašyti. Kelionės kvitai buvo, juos pildydavo, nors praktiškai keleiviai jų neimdavo, užpildydavo jiems išlipus. Taksometrų kasos žurnalą pildydavo. Tiksliai neprisimena kiek, tačiau į rankas gaudavo apie 500 eurų (su arbatpinigiais). Per savaitę į taksi įmonės kasą sumokėdavo virš 100 eurų. Gaudamas atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Gaunama suma sutapdavo su žiniaraštyje nurodyta. Negavo 802,06 euro daugiau nei realiai gavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Taip pat dirbo taksi įmonėje ir savo automobiliu. Tuo metu kiekvieną mėnesį už radijo stotelės nuomą mokėdavo nuo 150 iki 170 eurų, nes kainos keisdavosi. Tiksliai nepamena, iš kurios taksi įmonės nuomojo radijo stotelę. Buvo surašyta nuomos sutartis, joje duomenys teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž. parodė, kad UAB,,S“ taksi dirbo pilnu etatu, todėl buvo sutarta, kad dirbs 8 val. ir 5 dienas per savaitę už minimalų darbo užmokestį. Dirbo pagal sudarytą darbo grafiką, kurį kartu su kelionės lapu gaudavo iš buhalterės L. arba iš G. Z. prieš prasidedant naujam mėnesiui. Darbo užmokestis jam buvo mokamas kartą arba du kartus per mėnesį. Dažniausiai jo darbo užmokestis būna iki 400 eurų. Automobilyje buvo laikomi kelionės kvitai, taksometro kasos operacijų žurnalas, kelionės lapas. Darbo metu surinkdavo 20–30 eurų (t. 3, b. l. 9–12).

Iš kratos pas R. Ž. protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti 150 Eur (t. 6, b. l. 45–47).

Iš kratos pas R. Ž. protokolo matyti, kad kratos metu automobilyje Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti taksometro duomenų nurašymo lapai, kvitai, kasos pajamų orderis, sąskaita faktūra, taksometro duomenys: pinigų suma 8914, įsėdimų skaičius 2787, kilometražas 21836 (t. 7, b. l. 18–27).

Liudytojas V. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad taksi vairuotoju dirbo nuo 2012 metų. Dirbo savo automobiliu. Įmonei atiduodavo tam tikrą sumą pinigų už užsakymus. Kiek kainuodavo vienas užsakymas, nepamena. Raciją davė, nuomoti nereikėjo. Su įmone atsiskaitydavo kartą per mėnesį. Sumokėjus už paslaugas klientui duodavo pasirašyti kvitą. Pinigų suma sutapdavo. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu ne taip išsireiškė dėl racijos nuomos.

Pagarsinus liudytojo V. Ž. 2019-08-13 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 22) jis parodė, kad mokėdavo įmonei už užsakymus, įrangos nenuomojo. Mokėdavo iki 100 Eur – 60 arba 70 Eur. Tai priklausydavo nuo užsakymų skaičius.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad nuo 2012 metų jis pradėjo savo individualią veiklą, pagal kurią dirbo taksi vairuotoju. 2018 metais minėtą veiklą nutraukė, kadangi pateko į autoįvykį. Kai tik pradėjo dirbti taksi vairuotoju, nuomojosi radijo ryšio įrangą iš vienos iš G. Z. įmonių, o vėliau jis jam nuomojo ryšio įrangą iš kitos savo įmonės, iš kurios, neprisimena. Kiek prisimena, pasirašė radijo ryšio įrangos nuomos sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus įrangos mokestis. Kiek prisimena, kiekvieną mėnesį mokėjo skirtingas sumas, kurios priklausė nuo priimtų užsakymų skaičiaus. Paskutiniu metu mokėdavo po 60–70 eurų, iki 100 eurų. Jam sumokėjus, G. Z. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą ir atiduodavo jam šaknelę. Keleivių pervežimo kvitus jis turėjo savo ir juos pildydavo po kiekvieno iškvietimo (t. 2, b. l. 22–23).

Liudytojas Z. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB „S“ taksi vairuotoju nuo 2017 m. spalio iki 2018 vasaros. Dėl įsidarbinimo kreipėsi į direktorių. Uždirbo 35 procentus nuo visų pajamų. Ar dirbo visu etatu, nepamena. Taksometro kasos operacijų žurnalas buvo mašinoje, pildydavo jis pats. Darbo grafiko nebuvo, kiek galėdavo, tiek dirbdavo, nes yra neįgalus.

Prokurorui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 27) Z. A. parodė, kad jis turėdavo taksometro operacijų žurnalo juodraštį, o taksometro žurnalas buvo pas buhalterę. Dirbo G. Z. įmonėje, įmonės automobiliu. Gaudavo 35 procentus nuo surinktos sumos, vėliau atidarius savo įmonę, mokėdavo G. Z. 170 eurų už racijos nuomą. Neprisimena, ar pildė kokius nors lapus. Šiuo metu kasdien pildo kasos operacijų žurnalą. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, kurį pateikdavo arba direktorius, arba buhalterės. Pinigų suma, kurią atnešdavo, sutapdavo su ta pinigų suma, kuri buvo įrašyta dokumente.

Kaip vyko jo apklausa nepamena, ar skaitė apklausos protokolą taip pat neprisimena. Prieš 4 - 5 metus persirgo insultu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. A. parodė, kad jis dirbo UAB,,S“ taksi vairuotoju nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 metų vasaros. Dėl darbo tarėsi su G. Z., darbo sutartį pasirašė su juo. Jis neprisimena, kiek valandų pagal sutartį jis turėjo dirbti. Buvo sudarytas darbo grafikas, tačiau pagal minėtą grafiką nedirbo, dirbo kai galėjo ir kai buvo darbo. Su G. Z. buvo sutarta, kad gaus 35 procentus nuo bendrai surinktų pinigų. Automobilyje nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalo. Vietoje žurnalo buvo lapeliai, kuriuose pradėdamas ir baigdamas darbą surašydavo taksometro ir spidometro parodymus. Tokį lapą pasiimdavo ofise adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną pirmadienį atsiskaičiuodavo sau 35 procentus nuo surinktos pinigų sumos, pinigus už kurą ir likusius pinigus kartu su minėtu taksometro parodymų lapu, užpildytus kvitus, priduodavo G. Z.. Jis nėra iš nieko gavęs jokių nurodymų pildyti mažiau ar daugiau kvitų. Jis neprisimena, ar G. Z. jam duodavo pasirašyti kokį dokumentą, patvirtinantį jo priduotą pinigų sumą. Taksometrų kasos operacijų žurnale pasirašyti jam paduodavo L.. Kokie į žurnalą įrašyti duomenys ir ar jie atitiko tuos, kurie surašyti jo pateiktuose lapuose, jis netikrino. Jis neprisimena, ar kada nors pasirašė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Nuo 2018 metų spalio mėnesio jis pradėjo savo individualią taksi veiklą, tačiau nei automobilio, nei radijo ryšio priemonių iš G. Z. nesinuomojo (t. 2, b. l. 27–29).

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį įsidarbino UAB „S“. Su direktoriumi sutarė, kad dirbs taksi vairuotoju pusė etato, t. y. 5 dienas per savaitę po 4 valandas per dieną. Jo atlyginimą sudarė 35 procentas nuo surinktų pinigų. Žurnalo nepildė, tačiau pildė lapus, kuriuose reikėdavo žymėti kiek per dieną surinkta pinigų, kiek jų priduota, taksometro parodymus, kilometražo parodymus, keleivių skaičių. Tuos lapus palikdavo įmonėje kartu su pinigais. Priduodant pinigus kažkur pasirašydavo. Duomenys algalapiuose sutapdavo su realiai uždirbta suma. Per mėnesį jis surinkdavo apie 400 eurų, ne daugiau. Kartais tekdavo keleivį vežti į oro uostą. Nuvežimas 70 eurų. Realiai jis negalėjo surinkti 100 eurų per dieną jei dirbdavo tik po 4 valandas. Kiek uždirbdavo per mėnesį, jis neprisimena. Būdavo, kad jis kokią nors savaitę apskritai nedirbdavo, sirgdavo bei turėdavo kitų reikalų.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad UAB,,S“ taksi įsidarbino 2017 metų gegužės mėnesį. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., su juo aptarė darbo sąlygas bei darbo laiką. Sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs pusę etato, todėl pagal darbo grafiką jis turėjo dirbti po 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Realiai jis tiek valandų ir dirbdavo, kartais gal kokią valandą ilgiau. Darbo užmokestis buvo sutartas su G. Z., sau atskaičiuodavo 35 procentus nuo surinktos sumos. Vėliau, 2018 metų pradžioje, G. Z. jį įdarbino savo individualioje veikloje taksi vairuotoju 1/4 etato. Jis su juo pasirašė dar vieną darbo sutartį, pagal kurią jis dirbo 4 valandas per dieną ir 5 dienas per mėnesį. Pagal realų grafiką tokios ir buvo nurodytos jo darbo valandos. Jis realiai tiek valandų ir dirbo, kartais ilgiau nebent valandą laiko. Kai dirbo pagal grafiką G. Z. individualioje veikloje, dirbo kitu automobiliu. Jis gaudavo du grafikus: vienas iš UAB,,S“ taksi ir antras iš G. Z. individualios veiklos ir pagal juos dirbo. Automobiliuose nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalų. Buvo atspausdinti lapeliai su lentelėmis ir laikomi ofise stalo stalčiuje. Minėtame lapelyje jis surašydavo taksometro duomenis: bendrą kilometražą, pervežimų kilometražą, keleivių skaičių ir pinigus, spidometro parodymus. Pridavus seną lapelį, pasiimdavo naują. Lapelis buvo pildomas savaitę laiko, o paskui kiekvieną pirmadienį buvo priduodamas kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Pinigai buvo atiduodami G. Z. arba paliekami ant jo darbo stalo. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta jo priduotų pinigų suma, jis nepasirašinėjo, nes tokio dokumento niekas nedavė pasirašyti. Kelionių kvitus jis turėjo ir UAB,,S“ taksi ir G. Z. individualios veiklos. Kelionės kvitus pildė, tačiau ne visi klientai juos imdavo, atvežus į vietą niekas nelaukdavo, kol jiems bus išrašytas kvitas. Kai klientams kvitų nereikėjo, jis savo kvitus užpildydavo dienos bėgyje. Kvitų kiekį pildė pagal taksometro parodymus. Jokių nurodymų, kaip pildyti kvitus, jis nebuvo iš nieko gavęs. Jis kelionių kvite užrašydavo datą, kvito eilės numerį, pinigų sumą, ir parašą, kadangi jo vardas ir pavardė buvo atspausdinti kvite. Kartais priduodant pinigus su dokumentais, G. Z. duodavo pasirašyti ir daugiau dokumentų, kokie tai buvo dokumentai, jis nesigilino, jų neskaitė, tiesiog pasirašydavo. Vidutiniškai jis G. Z. priduodavo po 100 eurų per savaitę, atskaičius jau jo 35 procentus ir kurą. Kiek prisimena, yra pasirašęs ant žiniaraščių, tačiau neatkreipė dėmesio, kokios sumos ten nurodytos, kadangi vis tiek tų pinigų negaudavo. Gaudavo tik tiek, kiek pats užsidirbdavo, t. y. 35 procentus nuo surinktos sumos (t. 2, b. l. 57–59).

Iš 2018-11-26 kratos pas R. M. protokolo matyti, kad automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu apžiūrėti ir užfiksuoti taksometro Microtax-06 (duomenys neskelbtini) serija PN Nr. 13760 parodymai – tarifas Nr. A01 – 818,7; tarifas Nr. A02 – 39799, 4; tarifas Nr. A03 – 11678, tarifas Nr. EA12 – 9236,21, taip pat paimti dokumentai - lentelė su grafomis, taksi kelionės lapai, darbo grafikai, kvitai, 107, 50 Eur. Paimti objektai apžiūrėti ir aprašyti (t. 6, b. l. 26–29, 31–38).

Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2018 m. rudens dirbo individualioje G. Z. įmonėje vairuotoju. Pradžioje nebuvo laisvos mašinos, todėl dirbo tik tada, kai kas nors atostogavo ar sirgdavo. Pirmus mėnesius atlyginimas nebuvo didelis, o prieš naujuosius metus surinkdavo apie 800 eurų per mėnesį, per savaitę apie 200 eurų. Per mėnesį jis kartu su arbatpinigiais uždirbdavo 400–500 eurų – 35 procentą nuo uždirbtos sumos. Atlyginimą atsiskaičiuodavo pagal taksometro duomenis, kuriuos pildydavo kiekvieną dieną. Pildydavo dienos taksometro duomenis, užsakymų skaičių, pinigų sumą. Lapelį sekančios savaitės pradžioje atveždavo buhalterei ar direktoriui kartu su pinigais. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo kartą per mėnesį. Netikrindavo, ar ta suma, už kurią pasirašydavo, sutapdavo su realiai uždirbta suma. Taip pat dirbo UAB „S“ taksi. Apmokėjimo ir apskaitos sistema nesikeitė. Dar pildė kvitus, kuriuos atiduodavo buhalterei. Bendrovei atiduodama pinigų suma sutapdavo su kelionės kvituose esančia suma. Priduodant pinigus pasirašyti nereikėdavo. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kad L. liepdavo per savaitę užpildyti iki 10 kelionės kvitų, kuriuose sumos turi būti nuo 1,5 euro iki 3,50 euro. Jei trūkdavo kvitelių, tai paprašydavo užpildyti. Kviteliuose nurodyta suma turėjo sutapti su realiai uždirbta suma. Nežino, ar tyrėja pati sugalvojo tokį sakinį, kad „..per dieną reikėjo užpildyti iki 10 kvitelių“. Neperskaitė, kas tyrėjos buvo parašyta, nes neturėjo akinių. Neprisimena, ar L. nurodė nerašyti datos ant kvitelių. Grafa su data buvo lapelyje. Jis nesakė tyrėjai, kad darbo užmokesčio suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo, buvo kelis kartus mažesnė nei realiai uždirbta per mėnesį. Jie juk patys skaičiavo pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad dirbo G. Z. individualioje veikloje nuo 2018 metų rudens taksi vairuotoju. Dėl darbo sąlygų ir darbo laiko tarėsi su G. Z., su juo pasirašė ir darbo sutartį. Sutartyje buvo numatyta, kad jis dirbs po 4 val. per savaitę. Maždaug po savaitės ar dviejų G. Z. informavo, kad pagal oficialų darbo grafiką dirbs po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę. Taip pat pasakė, kad jei jis nori, gali dirbti ir visą pamainą, t. y. 12 valandų per dieną. Tačiau papildomos darbo sutarties, kurioje būtų numatytas toks darbo laikas, jis nepasirašė. Realiai nuo pat pradžių jis dirbo tikrai daugiau valandų, nei buvo numatytą, gal po 10 valandų per dieną ir 5 - 6 dienas per savaitę. G. Z. žinojo, kad jis dirbo daugiau nei numatyta grafike. Pastovaus automobilio neturėjo. Jam iš vakaro paskambindavo buhalterė L. ir pranešdavo, kokiu automobiliu ir nuo kelintos valandos sekančią dieną dirbs. Jo darbo šaukinys priklausė nuo automobilio, kuriuo dirbo. Su G. Z. buvo sutarta, kad jis sau pasiliks 35 procentus nuo surinktos pinigų sumos, likusius atiduos G. Z.. Kiekvieną pirmadienį pinigus su išrašytais kelionių kvitais ir kelionės lapu jis atnešdavo į ofisą adresu (duomenys neskelbtini) ir paduodavo buhalterei L. arba pačiam G. Z.. Atnešta pinigų suma realiai būdavo didesnė, nei bendra kelionės kvituose nurodyta surinkta pinigų suma. Jokio dokumento, patvirtinančio, kad pateikė atitinkamą sumą pinigų, nepasirašydavo. Buhalterė L. jam paaiškino, kad jis per savaitę turi užpildyti iki 10 kelionės kvitų, kuriuose sumos turi būti nuo 1,5 iki 3,5 euro. L. sakė, kad kelionės kvite nereikia rašyti datos, įrašyti tik kvito numerį, sumą ir parašą. Jis nežino, ar vėliau kas nors įrašydavo į tuos kelionės kvitus datas. Keleiviams kelionės kvitus pateikdavo tik jiems paprašius. Automobilyje jokio taksometro kasos operacijų žurnalo jis neturėjo ir nepildė. Kelionės lapas buvo išduodamas savaitei. Pradedant ir baigiant darbą jame buvo užpildomi taksometro duomenys: užsakymų skaičius, kasos likutis, kilometražas, apmokėtų kilometrų skaičius. Taip pat rašydavo ir automobilio spidometro duomenis. Buhalterė L. kartą per savaitę paduodavo pasirašyti žurnalą, kuriame buvo surašyti kažkokie skaičiai. Koks tai buvo žurnalas, jis nežino. Vidutiniškai darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jis surinkdavo apie 60 eurų, penktadienį, šeštadienį vidutiniškai apie 100–120 eurų. Per mėnesį jis surinkdavo apie 1000–1200 eurų. Per mėnesį jis asmeniškai sau uždirbdavo apie 600–700 eurų. Kas mėnesį jis pasirašydavo ant lapo, kuriame buvo nurodomas jo darbo užmokestis, tačiau realiai tų pinigų iš G. Z. negavo. Darbo užmokesčio suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo, būdavo apie 3 kartus mažesnė, negu realiai uždirbdavo per mėnesį. Jo žiniomis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė L., tačiau buvo dar viena buhalterė, kurios jis nėra matęs.

2018 metų gruodžio mėnesį G. Z. jam pranešė, kad įdarbino jį UAB,,S“ taksi. Dėl kokios priežasties, nepaaiškino. Jis su direktoriumi G. Z. pasirašė naują darbo sutartį. Kokios darbo sutartyje numatytos darbo sąlygos, jis neprisimena, pamena, kad 5 darbo dienos. Jam buvo priskirtas pastovus automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio darbo šaukinys,,18“. G. Z. informavo žodžiu, kad automobilis turi dirbti ne mažiau kaip 8 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Oficialiame darbo grafike buvo nurodyta, kad jis dirbo po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę. Tačiau realiai jis dirbo apie 10 valandų per dieną ir 5-6 dienas per savaitę. Ar darbo sutartyje buvo konkrečiai nurodytas darbo užmokestis, jis neprisimena. Tačiau jo darbo užmokestis nepasikeitė. G. Z. nurodė, kad jis, kaip ir anksčiau sau galės atsiskaičiuoti 35 procentus nuo bendrai surinktos pinigų sumos, o likusius pinigus turės atiduoti G. Z.. Jau nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio jis buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą, tačiau pagal ją nedirbo ir apie tai kas mėnesį pranešdavo VMI. Apie tai, kad jis turi individualios veiklos pažymą G. Z. taip pat žinojo jau nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, nes kai atėjo dirbti į G. Z. individualią įmonę, jis jam iškarto apie tai pasakė. Tačiau G. Z. sakė, kad tos pažymos nereikia. Įsidarbinęs UAB,,S“ taksi jis paprašė G. Z., kad jis jam duotų pastovų automobilį ir pasakė, kad gali dirbti pagal individualios veiklos pažymą. G. Z. sutiko ir sakė, kad tuomet jam už jį nereikės mokėti mokesčių. Jis padavė G. Z. savo individualios veiklos pažymą, tačiau jis nežino, ar jis kur nors ją naudojo. Jokio automobilio ar kitos įrangos nuomos mokesčio G. Z. nemokėjo. Jam įsidarbinus UAB,,S“ taksi nei L., nei G. Z. dėl kelionės kvitų jokių nurodymų nedavė. Kiekvieną pirmadienį jis atiduodavo surinktus pinigus ir kelionės lapą. Kelionės kvitų pateikti neprašė. Kelionės lapai buvo pildomi kaip ir dirbant G. Z. individualioje veikloje. Savo automobilyje jis turėjo taksometro kasos operacijų žurnalą, tačiau pildė jį kas savaitę, tik nuvykus pas G. Z. į ofisą. Į minėtą žurnalą savo ranka surašydavo G. Z. jam pateiktus taksometro duomenis ir jame pasirašydavo. Jis neatkreipė dėmesio, ar jo pateikti duomenys sutapo su jo kelionės lape pateiktais duomenimis. Kas savaitę, kaip ir anksčiau, jis sau atskaičiuodavo 35 procentus nuo surinktos sumos, o likusius pinigus atiduodavo G. Z.. Dėl darbo užmokesčio už 2018 metų gruodžio mėnesį jis pasirašė ant jam pateikto lapo, kuriame buvo nurodyta apie 180 eurų. Šį lapą jam pasirašyti padavė buhalterė L.. Ši suma buvo daug mažesnė už tą, kurią jis realiai uždirba. 2018 metų gruodžio mėnesį jis asmeniškai uždirbo apie 800 ar 900 eurų. Kadangi gruodžio mėnesį šventinėmis dienomis buvo padidinti taksi važiavimo tarifai, buvo daug daugiau užsakymų, todėl ir jo asmeniškai tą mėnesį uždirbta pinigų suma buvo didesnė. Jis dirbo UAB,,S“ taksi, tačiau kaip jis pats minėjo, nuo 2019 metų sausio 1 dienos jis pradėjo tuo pat metu dirbti ir pagal individualios veiklos pažymą. Apie tai jis pranešė VMI ir nuo tos praeito mėnesio užfiksuotos darbo užmokesčio sumos, t. y. 180 eurų, sumokėjo 5 procentų mokestį VMI (t. 2, b. l. 112–115).

Iš 2018-11-26 kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą taksi automobilyje v. Nr. (duomenys neskelbtini) (taksometras (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant A. Z., užfiksuoti taksometro duomenys ir paimti dokumentai bei pinigai – 100 Eur. Užfiksuotas tarifas 1 – 501987, 2 – 25655, 3 – 84434, 4 – 13610, 5 – 01516, 6 – 22479, 7 – 999, 8 – 552232. Paimti daiktai apžiūrėti ir aprašyti (t. 6, b. l. 60–65, 66–71).

Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad taksi pradėjo dirbti prieš 7 metus. Savo mašinos neturėjo. G. Z. parašydavo žinutę, kuomet atsilaisvindavo mašina. Turėjo kitą darbą, todėl taksi jam buvo kaip papildomas darbas. Per mėnesį uždirbdavo 80 ar 100 eurų. Kartą per mėnesį atsiskaitydavo su direktoriui, atsiskaitant duodavo pasirašyti dokumentą. Išdirbdavo per mėnesį apie 20 valandų. Nuo uždirbtų pinigų jam būdavo sumokoma 35 procentas. Įmonei atiduodavo apie 100 eurų, nuo jų likdavo 35 eurai. Darbo grafikas būdavo. Taksometro parodymus rašydavo į žurnalą. Žurnalas būdavo pas jį. Klientams kvitelius rašydavo, po to, juos atiduodavo į ofisą. Pasirašydavo dėl gaunamo atlyginimo.

Pagarsinus liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 33–35) liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad G. Z. atiduodavo apie 200 eurų jau atskaičiavęs sau 35 procentą. Gali būti, kad kokį mėnesį ir pasisekė surinkti 200 eurų, nes gal klientą reikėjo vežti į Vilnių, ar į kitą miestą. Tyrimo metu sakė, kad per mėnesį G. Z. atiduodavo vidutiniškai apie 200 eurų. Taip gal ir galėjo būti kelis mėnesius, tačiau tikrai ne kiekvieną mėnesį. Koks priduodamų pinigų mėnesio vidurkis jis neprisimena. Tyrėjos duoto perskaityti apklausos protokolo neskaitė, tik pasirašė. Jis tvirtina parodymus apie kvitus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apie pinigus parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, netvirtina, nes surenkamų pinigų vidurkis per mėnesį galėjo būti 120 eurų. Tik keletą mėnesių galėjo uždirbti 200 eurų, todėl 200 eurų vidurkio tikrai nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad UAB,,S“ taksi vairuotoju jis įsidarbino maždaug prieš 5 metus. Dėl darbo sąlygų, darbo laiko, darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi G. Z., su kuriuo ir pasirašė darbo sutartį. Kiek prisimena, oficialiame darbo grafike buvo nurodyta, kad dirbo 8 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Jis realiai taip ir dirbo, kartais net mažiau valandų. Vėliau, maždaug po metų laiko, jis įsidarbino Panevėžio socialinių paslaugų centre ir negalėjo viso laiko skirti taksi darbui, todėl pradėjo dirbti tik po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę. Maždaug po metų laiko G. Z. perkėlė jį į G. Z. individualią veiklą. Jis pasirašė naują darbo sutartį. Oficialiame darbo grafike buvo nurodoma, kad jis dirbo 20 valandų per mėnesį. Realiai jis tiek valandų ir dirbdavo. Telefonu su G. Z. jis suderindavo darbo grafiką, nurodydavo, kuriomis dienomis jis galės dirbti. Su G. Z. derino ir darbo užmokesčio klausimą. Buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo surinktos sumos. Jis pastovaus taksi automobilio neturėjo. G. Z. dažniausiai parašydavo SMS pranešimą ir nurodydavo automobilį, su kuriuo jis dirbs. Pastovaus šaukinio jis taip pat neturėjo. Darbo metu surinktus pinigus pirmadieniais nuveždavo į ofisą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir atiduodavo G. Z.. Tačiau jis nevažiuodavo kiekvieną pirmadienį, kadangi dirbdavo mažai valandų, todėl surinkdavo nedideles pinigų sumas. Priduodamas pinigus, nepasirašydavo jokio dokumento. Kartu su pinigais atiduodavo ir kelionės kvitus. Šiuos kvitus jis dažniausiai pildydavo klientui išlipus iš automobilio. Jei nebūdavo laiko, užpildydavo vėliau. Kiek per dieną turėdavo iškvietimų, tiek ir pildydavo kvitų. Kvite jis nurodydavo pinigų sumą, kvito numerį, datą ir pasirašydavo. Kažkada, tiksliai kada neprisimena, G. Z. yra užsiminęs, kad pildant kelionės kvitą nereikia jame rašyti datos, tačiau, kiek prisimena datą rašydavo visuomet. Kelionės kvitus pateikdavo klientui tik jei klientas paprašydavo. Per mėnesį G. Z. vidutiniškai jis priduodavo apie 200 eurų jau atskaičiavęs savo 35 procentus. Po kiek priduodavo pinigų G. Z. dirbdamas pilną darbo dieną neprisimena, kadangi tai jau senai buvo. Taksi automobilyje nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalų ir jis jų nepildė. Buvo išduodamas lapelis, kuriame pradedant ir baigiant darbą buvo surašomi taksometro parodymai: įsėdimų skaičius, apmokėti kilometrai, neapmokėti kilometrai, taksometro kasa ir spidometro parodymai. Šį lapelį priduodavo G. Z. kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Kiek prisimena, G. Z. duodavo pasirašyti žurnaluose. Gali būti, kad tai ir buvo taksometrų kasos operacijų žurnalai. Jis tik pasirašydavo, tačiau, kas juos užpildydavo ir kokius duomenis surašydavo, nežino, duomenų nesutikrindavo. Jo žiniomis UAB,,S“ taksi ir G. Z. individuali veikla buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Už degalus jis mokėdavo iš taksi darbo metu surinktų pinigų. Darbuotoja vardu L. buvo buhalterė, kurios įmonės, nežino, sėdėjo viename kabinete kartu su G. Z. ir paduodavo pasirašyti įvairius dokumentus tuo atveju, jei nebūdavo G. Z.. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis pasirašydavo G. Z. ar L. pateiktame darbo užmokesčio žiniaraštyje, nors realiai jis gaudavo tik 35 procentą nuo paties surinktų pinigų. Kiek prisimena, žiniaraštyje buvo nurodoma mažesnė nei jis uždirbdavo pinigų suma. Žiniaraštyje buvo nurodomas jo darbo užmokestis 40 eurų. Jo darbo maršrutas dažniausiai būna Panevėžio mieste. Gal kokius 4 kartus yra vežęs klientus į kitus miestus, tai buvo 2018 metų pavasarį. G. Z. telefonu paskambino ir pasakydavo, kad reikia nuvežti klientą į Vilniaus oro uostą, nurodydavo kliento adresą. G. Z. sakė, kad klientas vežamas pagal kažkokią sutartį, todėl taksometro įjungti nereikia, už paslaugą bus atsiskaityta pervedimu. Kiek žino, nuvežimas į Vilniaus miestą kainavo apie 80 eurų (t. 2, b. l. 33 - 35).

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad „S“ taksi įsidarbino 2016 metų gegužės mėnesį, antraeilėse pareigose. Per savaitę dirbdavo vieną ar dvi dienas, po pusė dienos. Atlyginimas mokomas priklausomai nuo surinktų pinigų sumos, tačiau koks tiksliai procentas, neprisimena. Nepamena, kiek per savaitę surinkdavo pinigų. Tuo metu, kai prieš dvejus metus buvo apklaustas policijoje, prisiminė geriau, nes tuo metu dar dirbo.

Liudytojui pagarsinus parodymus R. K. juos patvirtino ir parodė, kad moteris, kurią minėjo apklausoje yra teismo posėdžio salėje, tai O. S..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad UAB,,S“ taksi įsidarbino 2016 metų gegužės mėnesį. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., su juo aptarė darbo sąlygas bei darbo laiką. Kiek prisimena sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs 4 valandas per dieną ir 4 ar 5 dienas per mėnesį. G. Z. prašė nurodyti, kokiomis dienomis galės dirbti ir tuomet pagal tas jo dienas buvo sudarytas darbo grafikas. Realiai tomis dienomis, kurios nurodytos oficialiame grafike, dirbo, tačiau valandų dirbo daugiau - apytiksliai nuo 17.00 val. iki 23.30 val. G. Z. žinojo, kad jis dirbo ilgiau nei nurodyta grafike. Darbo užmokestis buvo sutartas su G. Z., kad jis sau atskaičiuos 35 procentus nuo surinktos sumos. Automobiliuose nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalo. Buvo atspausdinti lapeliai su lentelėmis. Neužpildyti lapeliai buvo laikomi ofise, stalo stalčiuje. Minėtame lapelyje pradėdamas ir baigdamas darbą jis surašydavo spidometro parodymus, taksometro rodmenis: 5,6,7,8. Šį lapą pildydavo visą mėnesį, kadangi per mėnesį dirbo nedaug dienų. Pridavus užpildytą lapelį, pasiimdavo naują. Užpildytą lapelį su pinigais ir kelionės kvitais kartą per mėnesį priduodavo G. Z.. Pinigus priduodavo jau atskaičiavus sau 35 procentus ir kuro pinigus. Jei G. Z. nebūdavo ofise, viską palikdavo tame pačiame kabinete buvusiai vadybininkei L.. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta jo priduotų pinigų suma, jis nepasirašinėjo, nes tokio dokumento niekas neduodavo. Kelionės kvitus pildė darbo pabaigoje, jų užpildydavo tiek pat, kiek turėjo tą dieną iškvietimų ir įrašydavo apytiksliai sumas, kad jų bendra suma sutaptų su surinktų per dieną pinigų suma. Klientams kvitus duodavo tik jiems paprašius. Jokių nurodymų, kaip ir kiek pildyti kvitų, jis nėra gavęs. Kelionės kvite jis užpildydavo datą, kvito eilės numerį, pinigų sumą, ir parašą, kadangi jo vardas ir pavardė buvo atspausdinti kvite. Mėnesio pabaigoje L. jam paduodavo pasirašyti kažkokiame žurnale, gali būti taksometro kasos operacijų žurnale, tačiau jis neatkreipė dėmesio, kokie ten buvo surašyti rodmenys. Taip pat L. duodavo pasirašyti ir darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriame jis pasirašydavo. Kokia suma buvo nurodyta žiniaraštyje, jis neprisimena. Jis tik pasirašydavo, tačiau pinigų gaudavo tik 35 procentus nuo surinktos sumos. Vidutiniškai jis G. Z. priduodavo po 100 eurų per mėnesį, atskaičius jau jo 35 procentus ir kurą. Jis nežino, kur yra registruota UAB,,S“ taksi ir G. Z. individuali veikla. Tik žino, kad tų įmonių ofisas ir dispečerinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB,,S“ taksi ir G. Z. individualios veiklos taksi iškvietimai buvo priimami tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini). Dažniausiai klientus vežiodavo Panevėžio mieste. Tačiau 2018 metų vasarą yra buvęs vienas kartas, kai G. Z. jam paskambino ir paprašė parvežti klientus iš Karmėlavos oro uosto. Jis nurodė, kokiu automobiliu turi nuvažiuoti, dispečerinėje buvo palikti raktai, lentelė su užrašu,,Devold“ ir jau išrašytas 80,00 eurų sumai kelionės kvitas. Kurios G. Z. įmonės vardu buvo išrašytas tas kelionės kvitas, jis neatkreipė dėmesio. Jis tuomet važiavo automobiliu TOYOTA PRIUS, tačiau tai buvo automobilis be taksi plafono ir užrašų, be taksometro. Tuomet jis iš Karmėlavos oro uosto vežė dvi moteris į (duomenys neskelbtini) viešbutį Panevėžyje. Atvežęs minėtas moteris, atidavė joms kelionės kvitą. G. Z. nurodė, kad sau pasiliktų 17 eurų, o likusius pinigus kartu su automobilio rakteliais paliko dispečerinėje. Niekur nepasirašė, kad pridavė pinigus (t. 2, b. l. 73–76).

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas G. Z. taksi vairuotoju pradėjo dirbti gal prieš 10 metų. Po to, dirbo pagal individualią veiklą ir iš „S“ taksi nuomojo raciją. Jie buvo sudarę dvi darbo sutartis - vieną su „S“ taksi, kitą su „A T“.

Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2018 metų dirbo UAB „S“ taksi pusę etato įmonei priklausančiu automobiliu ir individualioje G. Z. įmonėje. Dėl darbo taksi tarėsi su direktoriumi G. Z.. Susitarė, kad nuo uždirbtų pinigų, kaip atlyginimą, gaus 35 procentus. Iš taksi automobilyje esančio skaitliuko parodymų, direktorius žinojo, kiek iš viso jis uždirbo pinigų. Uždirbtus pinigus atiduodavo pirmadieniais buhalterei L. arba G. Z.. O. iš matymo žino, tačiau su ja nebendraudavo. Atsiskaičius duodavo lapelį, jis pasirašydavo. Neprisimena, ar pildė kokius nors dokumentus, nes praėjo du metai. Reikėdavo užpildyti skaitliuko apskaitos žurnalą, jį reikėjo pildyti kiekvieną dieną. Neprisimena, ar pats pildė žurnalą, ar kas nors kitas.

Pagarsinus liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 167–169), liudytojas parodė, kad tuo metu, kai pirmadieniais atiduodavo pinigus, pildydavo lapelį su skaičiais: kasa, kilometrai, apmokėti kilometrai, užsakymų skaičius, spidometro parodymai, kiek sumokėta už kurą, 35 procentų uždarbis nuo gryno pelno. Per savaitę įmonei atiduodavo apytiksliai apie 200 eurų. Būdavo savaičių, kad uždirbdavo mažiau nei 200 eurų. Uždirbti 300 eurų neteko, kartais uždirbdavo 250 Eur. Pinigų suma turėjo sutapti su keleiviams išduodamais kvitais. Taksometro kasos operacijų žurnalas buvo (duomenys neskelbtini). Tą žurnalą supildydavo pagal atneštus dokumentus ir jis pasirašydavo. Pasirašydavo už gaunamą atlyginimą, tačiau realiai gaunama suma skyrėsi nuo sumos atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje. Žiniaraštyje buvo mažesnė, tačiau nepamena kiek tiksliai, apytiksliai per pusę. Priduodant pirmadieniais pinigus už jų pridavimą pasirašyti nereikėdavo.

Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 metais dirbo UAB „S“ taksi ir G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Pradžioje jis neturėjo jam priskirtos mašinos, dirbdavo vis kitu, tuo metu buvusiu laisvu automobiliu, todėl daug darbo nebuvo, uždirbdavo gal 15 Eur. Gale metų - 2018 m. gruodį jam paskyrė mašiną. Gaudavo 35 procentus nuo uždirbtų pinigų. Gruodžio mėnesį uždirbo 170 Eur. Per dieną dirbdavo 4 val., pasitaikydavo dirbti ir ilgiau, jei tekdavo klientą vežti toliau. Dirbo pagal darbo grafikus. Automobilyje taksometro žurnalo nebuvo. Jokio lapelio, kuriame reiktų pildyti spidometro parodymus, nurodyti pinigų kiekį, nebuvo. Pinigus priduodavo G. kartą per savaitę, o jei jo nebūdavo, tai kabinete padėdavo ant kitos darbuotojos stalo. Atiduodant pinigus pasirašydavo geltonoje ar mėlynoje knygoje.

Prokurorui pacitavus liudytojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 10–12) duotus parodymus, liudytojas parodė, kad jeigu G. Z. nebūdavo ofise, jokių dokumentų nepasirašydavo, tačiau vėliau direktorius duodavo pasirašyti. Pasirašomų dokumentų neskaitydavo. Dokumentuose parašydavo vardą, pavardę ir parašą. Nebūdavo nurodoma, kiek išrašyti kvitelių „S“ taksi, kiek – individualiai G. Z. įmonei. Negali pasakyti, kaip jo darbas buvo skirstomas per dvi įmones. Jis dirbdavo tik savo 4 val. Automobilyje buvo taksometras, tačiau nepamena, ar pildydavo taksometro duomenis. Atlyginimo mokėjimo žiniaraštyje ir knygose pasirašydavo. Apklausos metu tyrėjai nurodė per savaitę uždirbamą sumą. Pradžioje, iki 2018 m. gruodžio vidutiniškai per savaitę surinkdavo labai mažai – 15–20 eurų, nes nebuvo atskiro automobilio. Gruodžio mėnesį, kai gavo pastovų automobilį, surinkdavo apie 150–180 eurų per savaitę. Šventiniu laikotarpiu galėjo surinkti 180 eurų. Jam pinigų nepermokėjo. Taksometro parodymų lapelius pildydavo. Taksometro parodymus nurašydavo ant lapelių ir atiduodavo direktoriui. Duodavo pasirašyti žurnale, nesigilino, koks tai žurnalas. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ne viską gerai prisiminė, tačiau tyrėja užrašė teisingai, galima tikėti jo parodymais, duotais tyrimo metu. Taip pat galima tikėti tuo, ką sakė teisiamajame posėdyje, nors detalių gerai neprisimena, kadangi praėjo daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį jis įsidarbino UAB,,S“ taksi ir G. Z. individualioje veikloje taksi vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. Z., su juo ir pasirašė abi darbo sutartis. Pagal oficialų darbo grafiką turėjo dirbti po 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Tačiau realiai jis dirbo ir ilgiau, kartais ir trumpiau. Tariantis dėl darbo buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo surinktos sumos. Maždaug po poros mėnesių jis buvo perkeltas dirbti iš UAB,,S“ taksi į UAB,,S“. Taksi automobilyje jokio taksometrų kasos operacijų žurnalo nebuvo, jis tokio žurnalo nepildė. Galbūt ir pasirašydavo tame žurnale, kai G. Z. arba L. kartais paduodavo pasirašyti daugiau kokių nors dokumentų. Todėl rodmenų, esančių žurnale, jis tikrai niekada nesutikrindavo su jo pateiktais taksometro rodmenimis. Savaitei laiko jam buvo išduodamas lapelis su lentele, kurioje jis kiekvieną kartą pradėdamas ir baigdamas darbą pildydavo taksometro parodymus: užsakymų skaičius, apmokėtų kilometrų skaičius, kilometrų skaičius, kasa ir spidometro parodymus. Jis tiksliai neprisimena, kurios G. Z. įmonės kelionės kvitus jis pildydavo. Tuščius kelionės kvitus pasiimdavo ofise nuo stalo arba paduodavo L.. Darbo metu kelionės kvitus jis kartais pildydavo po to, kai klientas išlipa, kartais darbo pabaigoje, o būdavo, kad ir savaitės pabaigoje. Kvitų kiekį ir sumas užpildydavo tiesiog apytiksliai pagal jo surinktą pinigų sumą. Kartais pasiūlydavo klientams kelionės kvitus, tačiau jų niekas neėmė, todėl kvitus paduodavo klientams tik jiems paprašius. Kvituose pildė kvito numerį, datą, parašą, sumą. Užpildytus kvitus, lenteles su taksometro parodymais ir pinigus jis G. Z. dažniausiai atnešdavo pirmadienį, tačiau būdavo ir kokią kitą dieną. Jei G. Z. tuo meta nebuvo ofise, pinigus paduodavo L.. Pinigus priduodavo jau atskaitęs sau 35 procentus nuo bendros surinktos sumos ir atskaitęs pinigus už kurą. Priduodant pinigus niekur nepasirašinėjo, nes niekas neprašė pasirašyti. Per savaitę laiko vidutiniškai jis surinkdavo bendrai apie 180 eurų, o paskui jau nuo tos sumos atskaičiuodavo sau 35 procentus ir pinigus už kurą. Kas likdavo, priduodavo G. Z.. Jei savaitė būdavo šventine, surinkdavo ir daugiau pinigų. G. Z. ar L. kartais duodavo pasirašyti dokumentą, kuriame buvo nurodoma jo darbo užmokesčio suma. Tačiau kokia suma jame buvo nurodyta, jis nežino, neatkreipė dėmesio, tiesiog pasirašydavo ten, kur jam nurodydavo (t. 2, b. l. 10–12).

Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo G. Z. įmonėje, tačiau nežino kurioje. Atlyginimas buvo 35 procentai nuo surinktų pinigų. Dirbo G. Z. įmonei priklausančiu automobiliu. Per dieną dirbo įvairiai – 6, 7, 8 ir 10 valandų. Gali teigti, kad pradėjo dirbti nuo 2018 m rugpjūčio mėnesio. Per mėnesį uždirbdavo 400 eurų ir daugiau, per dieną 20–30 eurų, savaitgalį surinkdavo ir 60 eurų. Pinigus priduodavo pirmadieniais kartu su savaitės apskaitos lapu. Taksometro žurnalo nebuvo, jo nepildydavo. Kvitus keleiviams rašydavo, juos taip pat atiduodavo buhalterei. Dėl algalapio nepamena, tačiau už pinigus pasirašydavo, tik nepamena, ar už gautus, ar už atiduotus. Pagal oficialų grafiką turėdavo dirbti 4 valandas per dieną, tačiau realiai dirbdavo 8 val. Šiuo metu negali pasakyti, kuriuo laiku nuomojo radijo stotelę iš G. Z. – ar iki 2018 metų ar po 2018 metų. Mokėdavo 170 eur per mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad 2018 metų rugpjūčio mėnesį įsidarbino pas G. Z. įmonėje taksi vairuotoju. Pasirašė darbo sutartį su G. Z.. Darbo sutartyje lyg ir buvo nurodytos jo darbo valandos, kiek pamena, lyg ir 4 valandos per dieną ir 1 dieną per savaitę. G. Z. nenurodė, kiek valandų per savaitę turi dirbti. Jis minėjo G. Z., kad norėtų dirbti dienomis. Oficialiame grafike buvo nurodoma, kad jis dirba tik 4 valandas per dieną ir 1 dieną per savaitę. Tačiau realiai jis dirbo ir daugiau nei po 4 valandas ir 3-5 dienas per savaitę. Dažniausiai dirbdavo nuo 16 val. iki 20 val. Pradėjęs darbą automobilį pasiimdavo ir baigęs darbą palikdavo aikštelėje prie įmonės ofiso adresu (duomenys neskelbtini). Pradėdamas ir baigdamas darbą užpildydavo lapelį, kuriame nurodydavo taksometro rodmenis, spidometro rodmenis. Minėtas lapelis buvo išduodamas savaitei laiko. Lapelį pasiimdavo iš ofise esančio stalo stalčiaus. Prie minėto stalo niekas nesėdėdavo. Šį lapelį kartu su pinigais, kuro kvitais ir kelionės kvitais, pirmadieniais priduodavo G. Z. arba vadybininkei L.. Pinigus priduodavo jau atskaičiavęs sau 35 procentus. Įsidarbinant, su G. Z. buvo sutarta, kad jis sau pasiims 35 procentus nuo per dieną surinktos sumos. Taip pat G. Z. minėjo, kad jis turi per savo oficialią grafike nurodytą darbo dieną užpildyti 7 kelionės kvitus, tačiau kokiai sumai, nenurodė. Jis kelionės kvitus klientams duodavo tik jiems paprašius, o likusius kvitus užpildydavo tik darbo dienos pabaigoje. Kvitus pildė tik už tą dieną, kuri buvo nurodyta oficialiame darbo grafike. Kitomis dienomis kelionės kvitų nepildė. Kvite jis nurodydavo kvito eilės numerį, savo vardą, pavardę, datą, pinigų sumą ir pasirašydavo. Sumas ant kvitų rašydavo nuo 2 iki 6 eurų. Minėtus užpildytus 7 kvitus priduodavo kiekvieną pirmadienį su pinigais. Priduodant pinigus, jam niekas neduodavo pasirašyti ant dokumento, kuriame būtų nurodyta jo priduodamų pinigų suma. Realiai jo priduota pinigų suma ir kelionės kvituose nurodyta suma skyrėsi. Pinigų priduodavo tikrai daugiau, nei nurodyta kelionės kvituose. Jis kiekvieną pirmadienį G. Z. vidutiniškai priduodavo apie 150 eurų jau atėmus jo 35 procentus ir atmetus išlaidas už kurą. Taksi automobilyje nebuvo taksometro kasos operacijų žurnalo. Jis tokiame žurnale, kiek prisimina, nesirašė. Po pirmo darbo mėnesio G. Z. minėjo, kad jam reikės pasirašyti ant kažkokio dokumento dėl darbo užmokesčio, kurį jam turi duoti L.. Tačiau tuo metu nebuvo L. ir jam niekas nedavė pasirašyti jokio dokumento. Apie tai, kad jis dirbo daug daugiau valandų, nei buvo nurodyta realiame grafike, G. Z. žinojo (t. 2, b. l. 63–65, 67–69).

Liudytoja B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad akcininkų sprendimai nebuvo rengiami, tiesiog G. Z. priimdavo kažkokį sprendimą, surašydavo dokumentą ir atveždavo pasirašyti. Įmonės veikloje nedalyvavo (t. 8, b. l. 81–82).

Liudytojas S. R. parodė, kad jo individualios įmonės veikla - taksometrų aptarnavimas, prekyba jais. G. Z. pažįsta, nes pardavė taksometrus taksi įmonėms. Nauji taksometrai buvo pirkti iš jo įmonės. Ikiteisminio tyrimo metu rodė sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, jie teisingi. Koreguoti taksometrų negalima. Seno modelio taksometruose nesimato visos sumos. Naujuose taksometruose matosi visa suma. Naujuose matosi iki 10 000, o paskui pradeda nuo nulio. Senuose taksometruose matosi iki 1000. Pajungus kompiuterį galima pamatyti pilną sumą, bet pats taksometras rodo tik tris paskutinius skaičius. Jei bus 15 000, tai rodys tik šimtus, dešimtis ir vienetus. 2018 metais kartu su policijos pareigūnais dalyvavo taksometrų apžiūroje, nes be programinės įrangos negalima pamatyti pilnos sumos. Tikrino visas mašinas iš eilės, jungė kompiuterį ir per kompiuterį nurašinėjo duomenis. Duomenys buvo atspausdinti. Buvo apžiūrėti taksometrai Miktotax06 ir ST500MF. Taksometrai Mikrotax06 parodo pinigų sumą, kiek nuvažiuota kilometrų, kiek iš viso kilometrų nuvažiuota, kiek keleivių aptarnauta. Pareigūnai tais duomenimis ir domėjosi. Taksometro ST500MF taip pat galima sužinoti tuos pačius duomenis. Kurie duomenys buvo atspausdinti, jie teisingi. Taksometrų parodymų pakeisti neįmanoma. Yra taksometrai ST500 ir ST500MF. Tai yra klaida, nes ST500 labai senas modelis, jų praktiškai nebėra. Visi taksometrai yra ST500MF. Registruojant taksometrus ST500MF valstybinėje mokesčių inspekcijoje G. Z. negalėjo žinoti apie visus vidinius jų duomenis. Registruojant yra taksometro registracijos liudijimas, kuris nešamas į mokesčių inspekciją ir tą grafą – pinigai ir kilometrai pildo pats taksometro savininkas. Jis mato tik tris paskutinius skaičius. Norint matyti priekinius skaičius, reikia turėti programinę įrangą. Kiek jis žino, G. Z. tokios programinės įrangos neturėjo. Jis programinę įrangą turi, nes esąs kaip atstovas Panevėžyje. Taksometrų patikra nenustato taksometrų vidinių duomenų. Atliekant taksometrų patikrą, tikrinama ar tiksliai rodo nuvažiuotą atstumą. Su programine įranga taksometrų ST500MF atmintyse esančius duomenis laikotarpiu nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio 31 d. negalima atskirti pagal datas. Galima nustatyti 100 paskutinių važiavimų. Su taksometrų gedimais susiduria. Yra buvę taksometrų ST500MF gedimų. Taksometrai buvo pradėti gaminti dar tais laikais, kai nebuvo registruojami mokesčių inspekcijoje ir jiems nebuvo reikalavimų skaičiuoti uždarbį. Jie buvo pradėti gaminti gal 2005 metais. Mokesčių inspekcijoje registruoti reikėjo nuo 2013 metų. Yra buvę atvejų, kai pavyzdžiui vakar nusirašė duomenis, o kitą dieną yra dviem tūkstančiais ar 10 000 daugiau. Tai pravažiuoti per naktį tiek nerealu. Jam taip sako, bet jis pats nemato, kokie duomenys buvo prieš tai. Todėl kai užklausė VMI, ką daryti tokiais atvejais, VMI atsakė, kad tokiu atveju reikia surašyti aktą, jei suma matosi. Bet jei vietoje 25 000 pasidaro 35 000, tai paskutiniai skaičiai nerodo. Todėl gali pasakyti, kad taksometrai nėra labai patikimi. Šiuo metu dar leidžiama naudoti tokius taksometrus, kol jie yra mašinoje ir nesikeičia savininkas. Po 2016 metų galima tais taksometrais naudotis, bet prekiauti nebegalima. Šis taksometras pagamintas skaičiuoti nuvažiuotą atstumą, ne pelną. Anksčiau nebuvo poreikio fiksuoti didelės apimties informacijos. Iki 2013 metų niekas nežiūrėjo pinigų. 2013 metais, kuomet reikėjo taksometrus registruoti VMI, tada taksometras ir pradėtas naudoti pelno apskaitai. Tačiau jo patikimumas nėra geras, nes daiktas ne tam skirtas. Be to, taksometruose ST500MF negalima išskirti, kokia suma buvo litais, kokia eurais. Prietaisas neskaičiuoja ar litai, ar eurai. Jei įvedi 50 centų, tai taksometras nežinos, ar tai litai, ar eurai. Jei yra litai, tai litus skaičiuos. Anksčiau skaičiuodavo, kad kilometras 2,10 lito, dabar skaičiuoja po 0,61 euro. Kokie vienetai įvesti, tokius skaičiuoja. Lapuose, kurie yra atspausdinti ir yra byloje, nurodyti litai, tačiau iš tiesų yra eurai. Tai dėl programos, kuri buvo sukurta seniai. Kaina sumažėjo nuo 2015 metų. G. Z. įmonėse būdavo gedimų gal du kartus per mėnesį. Kartais užsikirsdavo paleidimo mygtukas, nebūtinai gedimas dėl peršokusių sumų. Visokių gedimų būdavo. Remontuojant palieka iškraipytus duomenis, nes nežino, nemato, kas buvo iki gedimo. Jei keičiasi suma, tai turi būti pildomas aktas ir už tą sumą VMI nepriskaičiuoja mokesčio. Po euro įvedimo perprogramavo visus taksometrus. G. Z. įmonės taip pat kreipėsi į juos. Kuomet buvo įvedamas euras, iš karto nespėjo perprogramuoti visų taksometrų, todėl kai kurie taksometrai įvedus eurą dar rodė litais.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant T. Š. specialistas S. R. apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 58731,7; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 28283, 8; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 9103; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 26979, 6; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 6979,64. Taksometras sumontuotas 2017-08-18. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 10280 km; bendra pinigų suma – 3 460 Eur (t. 7, b. l. 47–55)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant G. Z. specialistas S. R. 2018-12-04 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 48375,7; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 21806,8; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 6843; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 21981; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 1981,08. Taksometras įrengtas 2017-09-20. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 230 km; bendra pinigų suma – 50,62 Eur (t. 7, b. l. 56–64)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant R. M. specialistas S. R. 2018-12-04 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 61302,1; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 22838,9; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 7382; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 21917,8; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 1917,88. Taksometras įrengtas 2017-09-06. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 19466 km; bendra pinigų suma – 2739,73 Eur (t. 7, b. l. 74–82)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant R. Ž. specialistas S. R. 2018-12-03 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 22680,6; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 9622,6; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 2882; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 9204,75; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 9204,75. Taksometras įrengtas 2018-06-19. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 399 km; bendra pinigų suma – 120 Eur (t. 7, b. l. 172–180)

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426 dėl UAB „S“ taksi ūkinės - finansinės veiklos tyrimo matyti, kad Bendrovei „S“ taksi 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais pagal kratų metu gautus pinigų priėmimo kvitus gavus įplaukų už taksi paslaugas 85,50 EUR (1 061,10 – 975,60) daugiau, negu užfiksuota bendrovės „S“ taksi buhalterinėje apskaitoje – pagal kasos pajamų orderius. Bendrovė „S“ taksi, gavusi įplaukų už taksi paslaugas, iš viso 85,50 EUR, kurių pardavimo ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, bet neįrašiusi į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Taksi vairuotojams: Z. A., R. Ž., V. J., A. Z., R. M., R. P., R. K., E. M., S. Š. ir T. Š. gavus pajamų už taksi paslaugas daugiau, negu užfiksuota bendrovės „S“ taksi buhalterinėje apskaitoje – pagal kasos pajamų orderius, bendrovė „S“ taksi 2016 – 2018 metais, gavusi pajamų už taksi paslaugas, iš viso 21 396, 39 EUR ir jų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįrašiusi į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ taksi veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016–2018 metais gavus didesnį darbo užmokestį, iš viso 6403,64 EUR, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, bendrovė „S“ taksi, nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į apskaitą priskaityto iš viso 8425,84 EUR ((6403,64 x 100/ (100 – (15 + 9)) ir išmokėto darbo užmokesčio iš viso 6403,64 EUR, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988) reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ taksi turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 – 2018 metus.

Bendrovė „S“ taksi pagal keturių taksometrų patikros duomenis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. gavo pajamų už taksi paslaugas 159 959, 55 EUR, kurių neįformino apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais ir neįrašė jų į apskaitą, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ taksi veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Tyrimui nepateikti bendrovės „S“ taksi vairuotojų pagal jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kiekvieną savaitę pildyti kelionės lapai, kuriuose vairuotojai pradėdami ir baigdami darbą surašydavo taksometro duomenis: klientų skaičių, pravažiuotus ir apmokėtus kilometrus, bendrą surinktą pinigų sumą, įrašydavo ir spidometro parodymus, užsakymų skaičių, pinigų sumą sumokėtą už kurą ir pasiimtą darbo užmokestį. Dėl tyrimui nepateiktų vairuotojų pildytų kelionės lapų negalima nustatyti ar visi pirmiau išvardinti duomenys ir visos gautos pajamos įrašytos minėtuose kelionės lapuose buvo apskaityti bendrovės „S“ taksi tiriamojo laikotarpio buhalterinėje apskaitoje ir užfiksuoti taksometrų kasos operacijų žurnaluose.

Tyrimo metu buvo palyginti keturių (4) automobilių apžiūrų metu nustatyti taksometrų duomenys apie bendras įplaukų sumas su taksometrų kasos operacijų žurnaluose įrašytais duomenimis. Nustatyta, kad taksometrų kasos operacijų žurnaluose nebuvo užfiksuotos 159 959,55 EUR bendros įplaukų sumos, kurios neįformintos apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįrašytos į buhalterinę apskaitą.

Kadangi nurodytų keturių taksometrų patikra buvo atlikta fiksuojant taksometrų duomenis jų įrengimo datai ir patikros datai, t. y. už laikotarpį nuo jų įrengimo datos iki patikros datos – 2018 m. gruodžio 3 d. ar 2018 m. gruodžio 4 d. ar 2018 m. gruodžio 6 d., tai šių neapskaitytų įplaukų už 159 959,55 EUR negalima paskirstyti pagal metus ir mėnesius, todėl laikoma, kad šios pajamos gautos paskutinį tiriamojo laikotarpio mėnesį – 2018 m. gruodžio mėnesį.

Šio tyrimo metu pagal dešimties (10) liudytojų: Z. A., R. Ž., V. J., R. Ž., A. Z., R. M., R. P., R. K., E. M., S. Š. ir T. Š. parodymus bendrovė „S“ taksi dokumentais neužfiksavo iš viso 21 396,39 EUR pajamų, iš kurių: 2016 metais – 4 488,55 EUR, 2017 metais – 4 780,71 EUR ir 2018 metais – 12 127,13 EUR.

Tyrimo metu, kad nesidubliuotų neapskaitytų pajamų sumos, lentelėje Nr. 13 palyginami duomenys apie dokumentais neįformintas pajamas, kurios apskaičiuotos pagal liudytojų parodymus ir lyginant taksometrų patikros duomenis su apskaitos duomenimis.

Tyrimo metu automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spidometro duomenys apie gautas įplaukas nevertinami, nes taksometro modelis ST-500, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas 2013 m. rugsėjo 20 d., dėl to pagal liudytojų: E. M., V. J., Zenono Tyrimo metu automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spidometro duomenys apie gautas įplaukas nevertinami, nes taksometro modelis ST-500, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas 2013 m. rugsėjo 20 d., dėl to pagal liudytojų: E. M., V. J., Z. A., kurie savo darbo laikotarpiais dirbo automobiliu Opel Zafira, parodymus apskaičiuotos dokumentais neužfiksuotos pajamų sumos nesikeičia ir yra 6 673,74 EUR. Pagal liudytojo A. Z. parodymus apskaičiuota pajamų suma, paskaičiuota nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o taksometro modelio ST-500, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) patikra atlikta 2018 m. gruodžio 4 d.

Palyginus liudytojų parodymų ir atliktų patikrų duomenis, bendrovė „S“ taksi tiriamuoju laikotarpiu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą iš viso 167 166,90 EUR (159 959,55 + 7 207,35) pajamų už taksi paslaugas, iš kurių: 2016 m. – 3 882,31 EUR, 2017 m. – 1 016,14 EUR, 2018 m. – 162 268, 45 EUR (23 08,90 + 159 959,55).

Darbuotojams: E. M., V. J., R. K., R. M., T. Š., S. Š., R. Ž., R. P. ir A. Z., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 – 2018 metais gavus didesnį darbo užmokestį, iš viso 6 403,64 EUR, nebuvo apskaičiuotos pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos.

Tyrimo metu apskaičiuota priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, iš viso 8425, 84 EUR (2016 metais – 2 736,42 EUR, 2017 metais – 1 172,97 EUR, 2018 metais – 4 516,45 EUR), nuo kurios papildomai apskaičiuotas pajamų mokestis iš viso 1263,88 EUR (8425,84 x 15 %), privalomojo sveikatos draudimo mokestis iš viso 758,32 EUR (8 425,84 x 9 %), socialinio draudimo įmokos 2 610,32 EUR (8 425,84 x 30,98 %) ir įmokos į Garantinį fondą 16,85 EUR (8 425,84 x 0,2 %).

Bendrovė „S“ taksi pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. vasario 10 d. ir 2018 m. sausio 31 d. užpildytas Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (forma FR0573) už 2016 ir 2017 metus, kuriose deklaravo, kad bendrovė nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėjo atitinkamai 12 477,72 EUR ir 27 832,15 EUR apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų bei sumokėjo 524,00 EUR ir 1342, 00 EUR pajamų mokesčio sumą. Už 2018 metus bendrovė „S“ taksi pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamos deklaraciją (forma GPM312), kurioje deklaravo bendrą išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, sumą 30 937,30 EUR ir bendrą išskaičiuotą GPM sumą – 1 300,04 EUR.

Bendrovės darbuotojams, kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 ir 2018 metais gavus didesnį darbo užmokestį, bendrovė „S“ taksi į minėtas deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtas A klasės išmokas ir sumokėtą pajamų mokestį, t. y. į 16 eilutę (2016 – 2017 metų deklaracijose) bei į 4 eilutę (2018 metų deklaracijoje) įrašė mažiau, išmokėtų A klasės išmokų iš viso 8 425,84 EUR, iš kurių atitinkamai: 2016 metais – 2 736,42 EUR, 2017 metais – 1 172,97 EUR, 2018 metais – 4 516,45 EUR, bei į 17 eilutę (2016–2017 metų deklaracijose) bei į 5 eilutę (2018 metų deklaracijoje) įrašė mažiau pajamų mokesčio iš viso 1 263,46 EUR, iš kurių atitinkamai: 2016 metais – 410,00 EUR, 2017 metais – 176,00 EUR, 2018 metais - 677,46 EUR; metinėse pelno deklaracijose (forma PLN204) už 2016–2018 metus duomenis apie bendrovės veiklos rezultatą pelną, t. y. 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“, sumažino darbo užmokesčio ir su juo susijusių sąnaudų sumas, iš viso 11053,00 EUR, atitinkamai: 2016 metais – 3 589,00 EUR, 2017 metais – 15 39,00 EUR, 2018 metais – 5 925,00 EUR.

Palyginus liudytojų parodymų ir atliktų patikrų duomenis, bendrovė „S“ taksi tiriamuoju laikotarpiu nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą iš viso 167 166,90 EUR (159 959,55 + 7 207,35) pajamų už taksi paslaugas.

Tyrimo metu nustačius atitikimą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nurodytoms sąlygoms, t. y. jeigu tas pats asmuo (vienas ar su kitais asmenimis, kurie pagal PVM įstatymo nuostatas laikomi su juo susijusiais kontroliuoja keletą juridinių asmenų, t. y. ne mažiau kaip du juridinius vienetus, G. Z. kontroliavo bendroves „S“, „S P“, „A T“ ir pats vykdė individualią veiklą, faktiškai kontroliavo bendrovę „S P“ ir kitų susijusių įmonių priimamus sprendimus, todėl bendrovė „S“ taksi turėjo registruotis PVM mokėtoju.

Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (su pakeitimais) 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Minėto įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta): „mokėtina PVM suma = atlygis x PVM tarifas / (100 % + PVM tarifas %).

Susisteminus duomenis apie gautas taksi įplaukas pagal kasos pajamų orderius, neužfiksuotas taksi pajamas pagal liudytojų parodymų ir patikrų duomenis, įplaukas už dispečerių nuomos paslaugas pagal išrašytas sąskaitas faktūras, įplaukas už ryšio paslaugas pagal sąskaitas faktūras, kurios minusuojamos, nes pripažintos, kaip bendrovės „S“ pajamos, Bendrovė „S“ taksi pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 32 720,00 EUR PVM, iš kurių: 2016 metais – 1 631,00 EUR, 2017 metais – 611,00 EUR, 2018 metais – 30 478,00 EUR.

2016–2018 metais bendrovei „S“ taksi gavusi dokumentais neįformintų pajamų už taksi paslaugas, iš viso 167 166,90 EUR, negavo iš fizinių asmenų įplaukų už ryšio paslaugas, iš viso 52 525,19 EUR (pripažinta bendrovės „S“ įplaukomis), neužfiksavo apskaitoje darbuotojų su darbo santykiais susijusių sąnaudų, iš viso 11 053,00 EUR, padidino sąnaudas už radijo ryšio įrangos nuomą, iš viso 3272,76 EUR, po ko bendrovė „S“ taksi įrašė neteisingus duomenis į 2016 – 2018 metų finansinių atskaitų rinkinių ataskaitas „Pelno (nuostolių) ataskaita“, t. y. į pardavimo pajamas (1 eilutė) įrašė 2016 metais – 29 738,00 EUR, 2017 metais – 41 573,00 EUR didesnes sumas ir 2018 metais – 100 658,00 EUR mažesnę sumą, į su darbo santykiais susijusias sąnaudas (5 eilutė), t. y. įrašė 2016 metais – 3 589,00 EUR, 2017 metais – 1 539,00 EUR ir 2018 metais – 5 925, 00 EUR mažesnes sumas, į kitas sąnaudas (7 eilutė) įrašė 2016 metais – 496,00 EUR, 2017 metais – 1 388,00 EUR ir 2018 metais – 1 389,00 EUR didesnes sumas.

Dėl neapskaitytų pajamų, negautų pajamų už ryšio paslaugas, neužfiksuotų apskaitoje darbuotojų su darbo santykiais susijusių sąnaudų, padidintų radijo ryšio įrangos nuomos sąnaudų tyrimo metu bendrovei „S“ taksi už 2016 – 2018 metus apskaičiuota mokėtinų į biudžetą mokesčių, iš viso – 42 312,95 EUR, iš jų: PVM 32 720 EUR, PM 4706 EUR, GPM 1 263,46 EUR, PSD mokesčių – 758,32 EUR, įmokos SODRAI - 2610, 32 EUR, įmokos į garantinį fondą – 16,85 EUR (t. 11, b. l. 103–175).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. 4-4637 matyti, kad tyrimo metu įvertinant gautas pajamas už taksi paslaugas pagal G. Z., 10-ies liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kasos pajamų orderius, taksometrų patikrų duomenis, įplaukas už dispečerių nuomos paslaugas pagal išrašytas sąskaitas faktūras, įplaukas už ryšio paslaugas pagal sąskaitas faktūras pateikiama išvada:

jeigu 2016–2018 metais UAB „S“ taksi pagal G. Z. ir liudytojų teisme duotus parodymus, taksometrų patikrų duomenis gavo dokumentais neįformintų pajamų už taksi paslaugas, iš viso 193 261,00 EUR (iš jų gautos įplaukos iš fizinių asmenų už ryšio paslaugas 52 525,19 Eur), neužfiksavo 2016 m. apskaitoje darbuotojų su darbo santykiais susijusių sąnaudų, iš viso 878,04 EUR, tai bendrovė „S“ taksi įrašė neteisingus duomenis į 2016–2018 metų finansinių atskaitų rinkinių ataskaitas „Pelno (nuostolių) ataskaita“, t. y. į pardavimo pajamas (1 eilutė) įrašė 2016 metais – 19 799,00 EUR, 2017 metais – 25 338,00 EUR didesnes sumas ir 2018 metais – 111 937,00 EUR mažesnę sumą, į su darbo santykiais susijusias sąnaudas (5 eilutė), t. y. įrašė 2016 metais – 878,00 EUR, mažesnę sumą:

Straipsniai

2016 metai

2017 metai

2018 metai

1. Pardavimo pajamos

37 505,00

44 482,00

44 474,00

Turėjo būti įrašyta

17 706,00

19 144,00

156 411,00

5. Su darbo santykiais susijusios sąnaudos

16 327,00

35 850,00

36 157,00

Turėjo būti įrašyta (prisk.d.užm.+30,98 proc. įmokos SODRA-i + įmokos į garantinį fondą)

17 205,00

7. Kitos sąnaudos

21 749,00

9 756,00

10 311,00

9. Grynasis pelnas (nuostoliai)

-571,00

-1124,00

-1994,00

-21 248,00

-26 462,00

109 943,00

8.Pelno mokestis (turėjo būti įrašyta)

5 497,00

Priedo Nr. prie 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426

7

8

9

bei į metines pelno mokesčio deklaracijas už 2016 – 2018 metus (forma PLN204) (1 – 3 priedai prie 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426). T. y. 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma“, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 48 eilutėje „Apmokestinamas pelnas“ ir 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ turėjo būti įrašytos sumos nurodytos lentelėje:

Eilutės Nr.

Turinys

2016 m.

2017 m.

2018 m.

18

Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma

Skirtumo suma

19 799,00

25 338,00

-111 937,00

19

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)

-1 124,00

-342,00

40

Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas

0,00

41

Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – nuostoliai

571,00

1 124,00

342,00

48

Apmokestinamas pelnas

55

Pelno mokesčio suma

Priedo Nr.

1

2

3

Jeigu 2016 – 2018 metais bendrovė „S“ taksi pagal liudytojo apklausos protokolų ir taksometrų patikrų duomenis gavo daugiau pajamų už taksi paslaugas, iš viso 193 261,00 EUR, (iš jų gautos iš fizinių asmenų įplaukos už ryšio paslaugas, iš viso 52 525,19 EUR, kurios ankstesnio tyrimo metu buvo pripažintos UAB „S“ įplaukomis), neužfiksavo 2016 m. apskaitoje darbuotojų su darbo santykiais susijusių sąnaudų, iš viso 878,04 EUR, tai bendrovė „S“ taksi 2016–2017 metais patyrė nuostolių, iš jų: 2016 metais – 21 248,00 EUR, 2017 metais – 26 462,00 EUR, o 2018 metais gavo 109 943,00 EUR pelno.

Dėl neapskaitytų pajamų, neužfiksuotų apskaitoje darbuotojų su darbo santykiais susijusių sąnaudų šio tyrimo metu bendrovei „S“ taksi už 2016–2018 metus apskaičiuota mokėtinų į biudžetą mokesčių, iš viso – 46 450,34 EUR (buvo apskaičiuota 42 074,95 EUR), iš jų: 2016 metais – 4 087,34 EUR (buvo apskaičiuota 3 140,49 EUR), 2017 metais – 4 020,00 EUR (buvo apskaičiuota 1 258,29 EUR) ir 2018 metais – 38 343,00 EUR (buvo apskaičiuota 37 676,17 EUR). Duomenys apie bendrovės „S“ taksi tyrimo metu apskaičiuotus mokėtinus mokesčius už 2016–2018 metus pateikti lentelėje:

Mokestiniai metai

Iš viso

Pridėtinės vertės mokestis (PVM, 3 lentelė)

3 718,00

4 020,00

32 846,00

40 584,00

Pelno mokestis (5 proc., 5 lentelė)

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

100,40

Privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD)

40,16

Įmokos SODRAI

227,44

Įmokos į garantinį fondą

1,34

Iš viso mokesčių:

4 087,34

38 343,00

46 450,34

Pagal UAB „S“ taksi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius taksi vairuotojams E. M., V. J., R. K., R. M., Z. A., T. Š., S. Š., R. Ž., R. P. ir A. Z. buvo išmokėta oficialaus darbo užmokesčio iš viso – 11 111,34 EUR, iš jo: 2016 metais – 1 276,92 EUR, 2017 m. – 3 075,11 EUR, 2018 m. – 6 759,31 EUR (detalūs duomenys pagal kiekvieną darbuotoją pateikti priede Nr. 1).

Šio tyrimo metu palyginus UAB „S“ taksi vairuotojams E. M., V. J., R. K., R. M., Z. A., T. Š., S. Š., R. Ž., R. P. ir A. Z. išmokėto oficialaus darbo užmokesčio duomenis su šiems darbuotojams mokėtinu darbo užmokesčiu kaltinamojo G. Z. ir liudytojų (taksi vairuotojų) teisme duotus parodymus nustatyti skirtumai, t. y. per 3-is 2016–2018 metus buhalterinėje apskaitoje užfiksuota 1 632,51 EUR didesnė išmokėto darbo užmokesčio suma (suma apskaičiuota pagal G. Z. ir taksi vairuotojų teisme duotus parodymus 9 478,83 EUR - išmokėta oficialaus darbo užmokesčio suma 11 111,34 EUR), detaliau žiūrėti priedą Nr. 1 pagal pavardes: E. M. (mažesnė 597,31 EUR), R. K. (mažesnė 42,45 EUR), T. Š. (mažesnė 69,82 EUR), S. Š. (mažesnė 100,69 EUR), R. P. (mažesnė 47,61 EUR), A. Z. (mažesnė 148,68 EUR), o V. J. (didesnė 131,06 EUR), R. M. (didesnė 860,14 EUR), Z. A. (didesnė 1 554,33 EUR), R. Ž. (didesnė 93,55 EUR).

Jeigu UAB „S“ taksi darbuotojams (taksi vairuotojams) pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų teisme duotus parodymus 2016-2018 metais darbo užmokestis buvo mokamas apskaičiuojant 35 proc. nuo bendros surinktos įplaukų sumos, tai UAB „S“ taksi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su bendrovės darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų duotus parodymus teismo, t. y. pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų teisme duotus parodymus buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas 2016 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti didesnis 508,70 EUR, 2017 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti mažesnis 1 043,15 EUR ir 2018 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti mažesnis 1 098,06 EUR.

Šio tyrimo metu, įvertinant UAB „S“ taksi darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų apskaitą pagal G. Z. teisme duotus parodymus per 2016-2018 metus, pateikiama išvada:

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „S“ taksi vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 EUR, t. y. priskaičiuotą 669,34 EUR ir išmokėtą 508,70 EUR, kuris nebuvo užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai UAB „S“ taksi nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į apskaitą priskaičiuoto darbo užmokesčio iš viso 669,34 EUR ((508,70 x 100/ (100 – (15 + 9)) ir išmokėto darbo užmokesčio iš viso 508,70 EUR, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988) reikalavimų – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „S“ taksi vairuotojai 2016 m. gavo didesnį darbo užmokestį 508,70 EUR, tai dėl bendrovės „S“ taksi darbuotojams papildomo su darbo santykiais susijusio išmokėto atlyginimo neįforminimo apskaitos dokumentais ir neužfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ taksi veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „S“ taksi 2017-2018 m. gavo mažesnį darbo užmokestį, atitinkamai: 2017 m. – 1 043,15 EUR ir 2017 m. – 1 098,06 EUR už užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai UAB „S“ taksi 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto – privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. LR įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „S“ taksi 2017-2018 m. gavo mažesnį darbo užmokestį, atitinkamai: 2017 m. – 1 043,15 EUR ir 2018 m. – 1 098,06 EUR už užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai dėl į bendrovės 2017 m. ir 2018 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir jų įtraukimo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. LR įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „S“ taksi veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2017 m. ir 2018 m.

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų (taksi vairuotojų) teisme duotus parodymus UAB „S” taksi apskaičiuojama mokesčių iš viso 369,34 EUR už 2016 m. nuo taksi vairuotojams priskaičiuoto neoficialaus darbo užmokesčio 669,34 EUR:

Mokestis

2016

Iš viso, EUR

Išmokėtas neoficialus darbo užmokestis, EUR

508,70

Priskaičiuotas darbo užmokestis, EUR

669,34

Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.), EUR

Sveikatos draudimo įmokos apdraustųjų (6 proc.), EUR

VSDFV įmokos (3 proc.), EUR

20,08

Sveikatos ir socialinio draudimo įmokos draudėjų (30,98 proc.), EUR

207,36

Garantinio fondo mokestis (0,2 proc.), EUR

Iš viso apskaičiuota mokesčių, EUR

369,34

Šio tyrimo metu mokesčių už 2017 m. ir 2018 m. neapskaičiuojama, kadangi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose yra nurodytos didesnės išmokėtos darbo užmokesčio sumos už apskaičiuotas sumas pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų parodymus.

Jeigu UAB „S” taksi vairuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai lieka 2020-02-10 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-1426 nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai ir nuo priskaičiuoto 8 425,84 EUR neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiuoti mokesčiai iš viso iš viso 4 649,37 EUR, iš jų: už 2016 metus – 1 509,95 EUR, už 2017 metus – 647,24 EUR ir už 2018 metus – 2 492,18 EUR (t. 23, b. l. 201–203, 205–207).

Specialistė I. S. paaiškino, kad 37 351,17 Eur suma suskaičiuota pirminėje specialistės R. Č. išvadoje. Teikiant pastabas dėl R. Č. išvados nurodyta, kad iš pajamų reikia atimti taksometro Nr. 144402 parodymus, kadangi taksometras buvo naudotas anksčiau nei nurodyta specialisto išvadoje. Pastabose buvo nurodyta, kad reikia atimti 143 197,60 Eur. Specialistė R. Č. buvo nustačiusi skirtumą – 122 608,38 Eur. Todėl ji iš specialistės R. Č. suskaičiuotų pajamų, atėmė 122 608, 38 Eur – liko 37 351,17 Eur. Daugiau niekas nesikeitė. Skaičiai gauti pasinaudojus pirmine išvada dėl UAB „S“ taksi. Pajamos gautos 2018 metais, kadangi patikra atlikta 2018-12-04. Dėl to nebuvo galima nustatyti, kokie tai mėnesiai ir kokias metais buvo neužpajamuota suma. Specialistai ir mokesčių administratorius laikosi nuostatos, kad neskaičiuoti PVM delspinigių, kai paskaičiuojamas PVM. Įtakos taip pat turėjo ir tai, kad skaitliukų parodymai užfiksuoti 2018-12-04. Nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai neužfiksuotos pajamos. Tyrimo metu taksometro parodymus, užfiksuotus įmonės žurnaluose, palygino su specialisto nuimtų skaitliukų parodymais. Skirtumas 37 351, 17 Eur. Kadangi vienas taksometras įrengtas 2017 metais rugsėjo mėnesį, kitas 2017 metų spalio mėnesį, ji mėgino dalinti atskirais mėnesiais po lygią sumą. Per visą laikotarpį išeitų po 2000 Eur, tačiau rezultatai dėl PVM vis tiek nesikeitė. Taikoma metodika, kurią taiko visi apskrities skyriai, vyksta seminarai, aptarimai ir tokia metodika yra taikoma. Tokią metodiką taiko ir mokesčių administratorius. Rašytinio nurodymo nėra. Tačiau mokesčių administravimo įstatyme ir PVM įstatyme yra nurodyta, kad specialistui yra suteikta teisė, nežiūrint į jokias metodikas, kad specialistas atlikdamas tyrimą vadovaujasi protingumo kriterijais, turi išsamiai atlikti tyrimą nepažeidžiant įstatymų. Galima taikyti mokesčio administravimo įstatymą. Laikotarpio pabaigai buvo paskaičiuota, kadangi 2018 m. gruodžio 4 d. buvo atliktos skaitliuko patikros. Kadangi 2017 metų skaitliukų parodymų neturėjo, todėl prisirišo prie gruodžio 4 d. Specialistams buvo pateiktas klausimas - kada UAB „S“ taksi viršijo 45 000 Eur ribą. Išvados 7 lape yra nurodyta, kad PVM suma už 2018 m. gruodžio mėnesį yra 7 088,88 Eur. Ši suma skaičiuota pagal specialisto išvados pirmame priede pateiktą pirmą lentelę, iš kurios matyti, kada atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Lentelės 37 eilutėje matyti, kad 2018 m. lapkričio mėnesį yra 28 060,34 Eur, o jau 38 eilutėje yra 66 649,11 Eur. Pagal PVM įstatymo nuostatas, nuo to mėnesio nuo kurio pajamos viršija 45 000 Eur, pradedamas skaičiuoti ir mokėti PVM mokestis. Išvados 7 lape yra nurodyta, kaip atsirado 7 088,88 Eur suma (40 845,44 x 21/121=7088,88 Eur). Paskaičiuota pagal formulę, kuri nurodyta PVM įstatyme. Šiuo atveju yra paskaičiuota taip - yra gruodžio mėnesio pajamų suma 40 845,44 Eur dauginama iš 21 procento ir dalinama 121 procento. Bendra suma per paskutinius 12 mėnesių yra 66 649, 11 Eur, viršyta gruodžio mėnesį. PVM įstatymo 71 str. 2 d. nurodo, kada viršija 45 000 Eur. Nustatė, kad gruodžio mėnesį viršytas PVM bei nustatė, kad pajamos buvo 40 845,44 Eur. PVM paskaičiavo nuo visų pajamų. Pagal PVM sąskaitas faktūras suskaičiuojama, kiek per mėnesį buvo pajamų, sandorių. Jei po tam tikro sandorio viršijama 45 000 Eur, tada šį sandorį reikia apmokestinti. Kadangi nustatyta suma išvedama pagal skaitliuko parodymus, pagal kuriuos negalima nustatyti, ar tai vienas, ar daugiau sandorių, nes tai tęstiniai sandoriai už keleiviams suteiktas paslaugas. Gruodžio mėnesį taip pat buvo atskirai gautos pajamos pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius už 530,42 Eur. Šių sandorių neišskyrė ir neatėmė. Skaičiuojant PVM mokestį svarbu nustatyti 45 000 eurų sumos viršijimo laiką. Gruodžio 4 d. užfiksuotus skaitliukų parodymus ji palygino su buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais duomenimis ir išvedė skirtumą. Ne jos kompetencija atsakyti, per kiek dienų susidarė 45 000 Eur. Jie šiuo klausimu konsultavosi su mokesčių administratoriumi ir atsakymas buvo toks – jeigu negalima nustatyti sandorio, jeigu negalima išskirti kuriuo sandoriu buvo viršyta, tuomet skaičiuojama nuo visų to mėnesio pajamų.

Specialistė I. S. esant specialistui J. K. paaiškino, kad patikrinimo metu specialistas nuėmė skaitliukų parodymus ir juos užfiksavo 2018 m. gruodžio 4 d. Šiuos skaitliukų parodymus ji sulygino su buhalterinėje apskaitoje apskaitytomis pajamomis bei išvedė skirtumą (suma apie 37 000). Kadangi pagal mokesčių administratoriaus įstatymo apibrėžtumą nuslėptos neapskaitytos pajamos priskiriamos laikotarpio pabaigai mokesčių mokėtojo naudai, kad nemokėti PVM delspinigių, taip ir paskaičiavo. Kai įvyko teismo posėdžiai, pagal teismo nurodymą paskaičiavo keletą variantų. Buvo keletas skaitliukų, ne vienas. Nutarė, kad skaičiuoti būtų teisingiau pagal sandorius, nes pagal datas suskaičiuoti neįmanoma. Todėl kiekvieno skaitiklio parodymus išdalino pagal mėnesius. Pvz., jei gegužės mėnesį viršija, tai skaičiavo nuo balandžio mėnesio pirmo sandorio. Nustatyti už kurį laikotarpį yra 38 000 eurų, visiškai neįmanoma. Pvz., yra 4 skaitikliai, kiekvienas skaitliukas naudojamas skirtingai. Pasirinko pvz., datą – vieno skaitiklio nuo 2016 m. sausio mėnesio iki gruodžio 4 d., kito skaitiklio – nuo 2017 metų balandžio iki gruodžio mėnesio ir tą sumą dalino iš tų mėnesių. Tačiau tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, todėl priskyrė gruodžio mėnesiui. Pasirinko šį skaičiavimo variantą pagal kaltinamojo prašymą. Papildo, kad taip paskaičiuojant, vienoje įmonėje gaunasi ženkliai daugiau, nei imtų gruodžio mėnesį. Ta įmonė nebuvo PVM mokėtoja. Pirminis skaičiavimo variantas – PVM skaičiuojamas kaip penkių tarpusavyje susijusių įmonių.

Specialistė I. S. taip pat patikslino, kad vertino, kada skaitliukas buvo sumontuotas automobilyje. Vienas skaitliukas – 2016 metais, kitas 2017 metais. Gautas pajamas kiekvienam skaitikliui išdalino proporcingai, pagal mėnesius, galimai nuo laikotarpio pradžios. Vienas skaitliukas buvo naudojamas 24 mėnesius, kitas – 11 mėnesių. Kiekvieną skaičių išdalino pagal mėnesius. Jei 2016 metais buvo du skaitliukai, nustatė laikotarpį, išvedė formulę, kiek tuo laikotarpiu skaitliukas buvo naudojamas automobilyje. Nustatė nuo laikotarpio pradžios iki pat patikrinimo. Tikrintojas pateikė tiktai 2018 metų gruodžio 4 d. duomenis, todėl ji tai dienai ir priskyrė – 2018 metų gruodžio 4 d. Išdalino procentais, kiek mėnesių buvo skaitliukas naudojamas nuo įvedimo datos iki 2018 metų gruodžio 4 d. Tada gavosi proporcingai kiekvienam mėnesiui, todėl pridėjo sandorius, viršijančius 45 000 Eur. 2018 metų gruodžio 4 d. be tų 37 000 eurų, įmonės mėnesio pajamos buvo apie 3 000 eurų. Kitų mėnesių pajamos panašios – iki 3000 eurų nuo 2016 metų pradžios. Kada 37 000 Eur išdalino mėnesiais, visur pagal mėnesius prisidėjo dar apie 2 000–2 500 Eur. Dėl UAB „A T“ dalinant mėnesiais ženkliai padidėja PVM suma. Tada padarė abiejų įmonių vienodai - pridėjo prie gruodžio mėnesio, t. y. mokesčio mokėtojo naudai.

Skaitliuko duomenys tai dienai parodė sumą. Nuo skaitliuko naudojimo pradžios iki patikrinimo datos matė, kiek skaitliukas įmušęs pinigų. Išdalino sumą laikotarpyje, kiek jis buvo naudojamas ir gavo apytikslę vieno mėnesio surinktų pinigų sumą. Taip pat buvo lyginami žurnalų duomenys su patikros metu nustatytais duomenimis.

Nors kaltinamasis teigia, kad negalima nustatyti, kiek skaitliukas buvo naudojamas, ji ėmė skaitiklio įrengimo datą. Kad skaitliukas buvo naudojamas ji nustatė pagal skaitiklio naudojimo gautų pajamų apskaitos žurnalą.

Iš 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 dėl UAB „S“ taksi matyti, kad UAB „S“ taksi tiriamuoju laikotarpiu 2016–2018 m. už taksi automobilių nuomos ir taksi paslaugas gavo iš viso 111 237,64 Eur pajamų, iš jų: 2016 m. – 21 424,19 Eur, 2017 m. – 23 164,34 Eur, 2018 m. 66 649,11 Eur. Detalesni duomenys apie UAB „S“ taksi gautas pajamas pagal metus ir mėnesius pateikti priede Nr. 1. Nustatyta, kad UAB „S“ taksi pajamos per paskutinius 12-ka mėnesių viršijo 45 000, 00 Eur ribą 2018 m. gruodžio mėn., todėl bendrovė PVM turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn., bei kartu atsirado prievolė registruotis PVM mokėtojų registre.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) paslaugas“ (galioja nuo 2004-05-01 pagal 2004-01-15 LR įstat. Nr. IX-1960).

Tyrimo metu UAB „S“ taksi apskaičiuota sumokėti nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas per tęstinį 2016 - 2018 m. laikotarpį mokėtina PVM suma už 2018 m. gruodžio mėn. 7 088,88 Eur, kurios nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą.

UAB „S“ taksi tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nebuvo įregistruota PVM mokėtojų registre, todėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė (t. 24, b. l. 85, 91).

Specialistė I. S. pateikė paaiškinimą, kaip 2023-02-07 specialisto išvadoje Nr. 4-1143 apskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (PVM) atliktame UAB „S“ taksi ūkinės finansinės veiklos tyrime. Šis tyrimas buvo paskirtas pagal 2023-01-03 Panevėžio apygardos teismo nutartį, siekiant papildomai nustatyti, kada UAB „S“ taksi nuo 2016 metų iki 2018 metų pasiekė 45 000 Eur apyvartą ir privalėjo registruotis PVM mokėtoju, ir kiek PVM privalėjo sumokėti kiekvienais metais.

Skaičiuodama PVM vadovavausi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad „prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“ (galiojo nuo 2015-01-01 pagal 2014 11 11 LR įstat. Nr. XIII-1318 iki 2021-06-30, panaikinta 2020-11-05 LR įstat. Nr.XIII-3346) ir 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas“ (galioja nuo 2015-01-01 pagal 2014-09-23 LR įstat. Nr. XII-122). Šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos 45000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodytoji riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta):“ mokėtina PVM suma = atlygis x PVM tarifas / (100 % + PVM tarifas %). Duomenys apie pajamų ir PVM perskaičiavimą pateikti lentelėje Nr. 1.

Metai

Už taksi paslaugas pagal KPO (10 priedas prie

2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426)

Pagal patikrų duomenis gautos įplaukos (12 lentelė 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426)

Už automobilių nuomos G. Z. IDV paslaugas pagal KPO (23 priedas prie

Už taksi paslaugas pagal KPO (24 priedas prie 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426)

Iš viso pajamų

18 305,40

1 387,29

1 731,50

21 424,19

21 321,14

1 843,20

23 164,34

25 795,47

37 351,17

3 502,47

66 649,11

Iš viso:

65 422,01

7 077,17

111 237,64

Atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad UAB „S“ taksi tiriamuoju laikotarpiu 2016-2018 m. už taksi automobilių nuomos ir taksi paslaugas gavo iš viso 111 237,64 Eur pajamų, iš jų: 2016 m. – 21 424,19 Eur, 2017 m. – 23 164,34 Eur, 2018 m. 66 649,11 Eur. Detalesni duomenys apie UAB „S“ taksi gautas pajamas pagal metus ir mėnesius pateikti pridėtame šiuo metu priede Nr. 1. Nustatyta, kad UAB „S“ taksi pajamos per paskutinius 12-ka mėnesių viršijo 45 000,00 Eur ribą 2018 m. gruodžio mėn., todėl bendrovė PVM turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn., bei kartu atsirado prievolė registruotis PVM mokėtojų registre.

Tyrimo metu UAB „S“ taksi apskaičiuota sumokėti nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas per tęstinį 2016–2018 m. laikotarpį mokėtina PVM suma už 2018 m. gruodžio mėn. 7 088,88 Eur, kurios nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą (žiūr. šiuo metu pridėtame priede Nr. 1), PVM suma buvo apskaičiuota pagal formulę: mokėtina PVM suma = atlygis x PVM tarifas / (100 % + PVM tarifas %), t. y.: 7 088,88 Eur = 40 845,44 x 21 proc./121 proc. (t. 24, b. l. 101–102)

Specialistė I. S. papildomai paaiškino dėl UAB „S“ taksi nurodytų 37 351,17 Eur pajamų, gautų 2018 metais. Taksometras Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas anksčiau nei nurodyta specialisto išvadoje. Todėl ji, iš specialistės R. Č. suskaičiuotų pajamų atėmė 122 608,38 Eur, liko 37 351,17 Eur. Šis skaičius yra iš ankstesnės lentelės dėl UAB „S“ taksi. Nurodė, kad pajamos gautos 2018 metais, kadangi patikros duomenys buvo užfiksuoti 2018 m. gruodžio 4 d., todėl nebuvo galima nustatyti, kokie tai mėnesiai ir kokias metais buvo nesumušta, todėl priskyrė gruodžio mėnesiui. Specialistės ir mokesčių administratorius laikosi nuostatos, kad neskaičiuoti PVM delspinigių, kai paskaičiuojamas PVM. Ši suma visada priskiriama įmonės naudai t. y. tiriamojo laikotarpio pabaigai. Dar įtakos turėjo ir tai, kad skaitliukų duomenys užfiksuoti 2018-12-04. Nėra galimybės nustatyti tikslaus laikotarpio, kada pajamos buvo neužfiksuotos. Tyrimo metu palygino taksometro parodymus, užfiksuotus įmonės žurnaluose su specialisto užfiksuotų skaitliukų parodymais. Išvestas 37 351,17 Eur skirtumas. Tokią skaičiavimo metodiką taiko tiek jų skyrius, tiek mokesčių administratorius. Be to, mokesčių administravimo įstatyme ir PVM įstatyme yra nurodyta, kad specialistui yra suteikta teisė, nežiūrint į jokias metodikas, vadovautis protingumo kriterijais ir išsamiai atlikti tyrimą nepažeidžiant įstatymų. Kadangi neturėjo 2017 metų skaitliuko duomenų, todėl skaičiavo nuo 2018 m. gruodžio 4 d.

Dėl UAB „S“ taksi išvados 7 lape, priešpaskutinė pastraipoje nurodytos PVM sumos už 2018 m. gruodžio mėn. 7 088,88 Eur, specialistė paaiškino, kad ši suma skaičiuota pagal specialisto išvados pirmame priede pirmą lentelę. Buvo pateiktas klausimas, kada įmonė viršijo 45 000 Eur ribą. Priedo pirmoje lentelėje suma matosi, stulpelyje atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Ir šioje grafoje 37 eilutėje matyti 2018 m. lapkričio mėn. 28 060,34 Eur, o jau 38 eilutėje yra 66 649,11 Eur. Pagal PVM įstatymo nuostatas, mėnesį kurį pajamos viršija 45 000 Eur, nuo to mėnesio pradedamas skaičiuoti ir mokėti PVM mokestis. Išvados 7 lape yra nurodyta, kaip gaunama 7 088,88 Eur suma t. y. 40 845,44 x 21 proc. Yra priede Nr. 1 nurodyta. Galima paskaičiuoti ir paprastuoju būdu – 40 845,44 dauginti iš 121 procento ir gaunasi 7 088,88 Eur. Jeigu iš 40 845,44 Eur atimsime 7 088, 88 Eur, gausime sumą be PVM ir tai bus 33 756,56 Eur. Tos sumos lentelėje nesimato, tačiau išvada teisinga. Suma – 33 756,56 Eur be PVM plius PVM 7 088,88 Eur, lygu pajamų suma su PVM – 40 845,44 Eur. Bendra suma per paskutinius 12 mėnesių yra 66 649,11 Eur. Ji viršyta gruodžio mėnesį. Tada PVM skaičiuojamas nuo to, kas parašyta 5 lape. Ten yra parašyta – PVM įstatymo 71 str. 2 d., kada viršija 45 000 Eur.

Pagal PVM sąskaitas faktūras suskaičiuojama, kiek per mėnesį buvo pajamų, sandorių. Jei pridedi, sakykim trečią sandorį, ir tuo viršiji 45 000 Eur, tuomet tą sandorį reikia apmokestinti. Specialistas, kuris atliko patikrą gruodžio 4 d., neparašė ar vienas, ar du, ar trys sandoriai, todėl negalima atskirti, nes skaitliukas nerodo dienomis. Jeigu negalima atskirti sandorių, tai yra tęstiniai sandoriai už keleiviams suteiktas paslaugas. Šiuo atveju yra tęstiniai sandoriai, todėl per gruodžio mėnesį suskaičiavo virš 40 000 Eur. Per kiek laiko gauta suma nustatyti nėra galimybės. Ji tik gali pasakyti, kad patikra buvo atlikta gruodžio 4 d. ir tą dieną buvo užfiksuoti duomenys. Tada užfiksuoti duomenys buvo palyginti su buhalterinėje apskaitoje apskaitytais duomenimis ir išvestas skirtumas. Ji konsultavosi su mokesčių administratoriumi ir gavo atsakymą, kad jeigu negalima nustatyti sandorio, kuriuo viršyta 45 000 Eur, tuomet skaičiuojama nuo visų to mėnesio pajamų.

Specialistas J. K. paaiškino, kad jis eina VMI Teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus patarėjo pareigas. Netiesioginius mokesčius apima pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. VMI teikia paslaugą, jei fizinis ar juridinis asmuo paskambina telefonu jam rūpimais klausimais bei gauna informaciją į pateiktus klausimus. Yra keli VMI sklaidos informacijos kanalai. Vienas būdas – VMI teikia konsultacijas telefonu. Įrašai saugomi dvejus metus, todėl galima atsekti ir sužinoti, kokią konsultaciją gavo asmuo. Kitas informacijos sklaidos būdas – klausimai bei atsakymai pateikiami raštu. Trečias būdas – VMI svetainė.

Į klausimus, nuo kada skaičiuojamas PVM mokestis, nuo kokios sumos ir nuo kurio sandorio, kokia yra skaičiavimo tvarka specialistas J. K. atsakė, kad PVM galima skaičiuoti nuo pirmo gauto euro. Tai yra ne prievolė, bet galimybė. Prievolė skaičiuoti PVM atsiranda, kai viršijama 45 000 eurų riba. Riba skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių, PVM pradedamas skaičiuoti nuo sandorio, kuriuo ta riba yra viršijama. Pvz. parduotas automobilis už 30 000 eurų būnant ne PVM mokėtoju. Riba neviršyta, todėl PVM mokėti nereikia. Antras automobilis parduotas už 20 000 eurų. Šiuo sandoriu viršyta bendra 45 000 eurų riba, todėl nuo 20 000 eurų reikia mokėti PVM. Mokėti reikia ne nuo viršijančios sumos, o nuo sandorio, t. y. nuo 20 000 eurų. Jei sandoris menkas, tai nuo to sandorio ir nuo paskesnių pradedamas skaičiuoti PVM. Skaičiuojant imamas paskutinių 12 mėnesių laikotarpis. Pvz.: šiandieną yra kovo mėnuo, imam laikotarpį nuo 2022 metų balandžio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio ir pradedam vertinti sandorius. Jeigu kovo 1 d. yra sandoris, kuriuo viršijam 45 000 eurų, tai nuo jo apskaičiuojamas PVM, taip pat ir nuo visų sekančių sandorių. Paskutinis sandoris gali būti ir didelis, ir smulkus. Negali vertinti, ar per vieną dieną taksi firma gali uždirbti 37 000 eurų, tikėtina, kad negali. Paprastai atsižvelgiama į skaičius ir vertinama kompleksiškai – tikrinimo laikotarpis, kokios buvo gautos pajamos. Galima nustatyti sandorį, kuriuo buvo viršyta riba ir jį apmokestinti, taip pat apmokestinti ir sandorius, įvykusius vėliau.

Po specialistės I. S. pateiktos skaičiavimo metodikos, J. K. paaiškino, kad apmokestinamajam asmeniui yra prievolė mokėti PVM viršijus 45 000 Eur. Tačiau yra PVM įstatymo 71 str. 7 d. nuostata, kad jei tas pats asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, vertinant 45 000 ribą, pajamos sumuojamos. Tokia nuostata galioja visiems, nebūtinai taksi įmonėms. Pvz. esu žmogus, esu akcininkas, turiu įmonę A ir įmonę B. Vienoje įmonėje pajamos 30 000 eurų, kitoje – 20 000 eurų. Sumuoju pajamas, kadangi pats kontroliuoju dvi įmones ir nesvarbu, kuo įmonės verčiasi. Svarbiausia, kad veikla būtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Tada šioms dviem įmonėms prievolė gali atsirasti ir kiekvienai neviršijus tos ribos, tačiau sudėjus abiejų įmonių pajamas, prievolė jau gali atsirasti. Pagrindinė sąlyga - tas pats asmuo turi kontroliuoti įmones. Dėl kontroliavimo taip pat yra atvejai, kada laikoma, kad asmuo kontroliuoja įmonę. Tarkim asmuo turi ne mažiau kaip 50 procentų įmonės akcijų arba turi ne mažiau kaip 10, bet kartu su susijusiu asmeniu turi virš 50 procentų. Arba faktiškai kontroliuoja įmonės priimtus sprendimus, eina vadovavimo pareigas. Dėl to, kas kontroliuoja įmonės sprendimus, reikia žiūrėti kompleksiškai: kiek akcijų procentais asmuo turi, ar faktiškai neina vadovaujamų pareigų. Tai priklauso nuo įmonės veiklos formos – ar įmonė individuali, ar uždaroji akcinė bendrovė. Konkrečiai šiuo nagrinėjamu atveju, jis nežino, kas kontroliavo, kas kiek turėjo akcijų. Dėl 37 000 eurų priskyrimo gruodžio 4 d., tai specialistė paaiškino, kodėl priskyrė. Akivaizdu, kad ne per vieną dieną tos pajamos gautos. Reikia aiškintis, per kokį laikotarpį galimai susidarė šios pajamos – 37 000 Eur. Kad įvertinti ir konkrečiai pateikti išvadą reikia matyti skaičius, vertinti duomenis. Pagal pateiktą specialistės paaiškinimą, kad vidutinės kiekvieno mėnesio pajamos buvo panašios, todėl ji padalino tą sumą į mėnesių skaičių ir išvedė vidurkį. Pertraukos metu susipažinęs su skaičiavimo metodika, pasiūlė dar vieną variantą, bet kiekvienas variantas turi ir trūkumų. Tačiau vertinant įmonės veiklą, nes taksi veiklai būdingi smulkūs sandoriai, tikėtina, kad per tas keturias gruodžio mėnesio dienas 37 000 eurų įmonė uždirbti negalėjo, nes apskaitos duomenys rodo, kad vidutinės mėnesio pajamos būdavo iki 4000 eurų. Todėl specialisčių pasiūlytas variantas - išdalinti tą sumą mėnesiais ir rasti vietą, kada galimai buvo viršijama 45 000 eurų riba, yra teisingiausias. Kitaip skaičiuoti būtų klaidinga, nes kitoks skaičiavimas būtų nepalankus kaltinamajam. Specialistė paaiškino savo skaičiavimo metodiką, kad rėmėsi ne tik logika, bet ir apskaitytų pajamų duomenimis, todėl jis pritaria specialistės pasiūlytam variantui, kuris yra teisingiausias.

Jeigu įmones faktiškai kontroliuoja vienas ir tas pats asmuo, o viena iš jų yra registruota PVM mokėtoja nuo įmonės veiklos pradžios, o likusios įmonės yra ne PVM mokėtojos, savanoriškas įregistravimas skaičiuojant pajamas neturi reikšmės. Jeigu tos penkios įmonės yra kontroliuojamos vieno asmens, reikia rasti tą momentą, kada bendrai tų penkių įmonių pajamos viršija 45 000 eurų ir nuo to momento tos penkios įmonės turi registruotis PVM mokėtojomis. Viena yra registruota PVM, tada likusios keturios taip pat turi registruotis PVM mokėtojomis. Apie tai, kas yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu nurodyta PVM įstatymo 2 str. 3 d. Šis asmuo yra sprendimų priėmėjas ir tų sprendimų priėmėjo kontroliuojantis asmuo. Vadovas priima sprendimus, akcininkai kontroliuoja. Įstatyme, kurį paminėjo, trečias punktas apima vadovus, kurie faktiškai priima sprendimus. Kontroliuojančius asmenis laiko trimis atvejais – kai asmuo turi 50 procentų ir daugiau akcijų; kai valdo ne mažiau kaip 10 procentų apmokestinamojo asmens akcijų kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų; kai asmuo priima faktinius sprendimus, nepriklausomai kiek turi akcijų. Dalį sprendimų gali priimti vadovas, dalį valdybos susirinkimas. Reikia žiūrėti kiekvienos įmonės sandarą. Jei įmonėje yra akcininkai, tai yra valdybos sprendimas dėl vadovo paskyrimo. Nežino šios bylos faktinių aplinkybių, todėl viskas priklauso nuo įmonės sandaros. Reikia vertinti, ar yra valdyba, ar vienasmenis valdymo organo narys. Jei šiuo atveju yra akcininkai, tokiu atveju valdybos narių sprendimu gali būti priimtas vadovas, gali būti vadovas atleistas. Faktinis vadovas, kuris organizuoja įmonės veiklą ir yra akcininkų susirinkimas, kuris kontroliuoja juridinį asmenį. Bet gali ir nebūti įmonėje valdybos. Jeigu UAB neįsiregistruos PVM mokėtoju, nors pagal įstatymus buvo privaloma, sankcijos bus taikomos pačiam apmokestinamajam asmeniui, kuris vykdė veiklą. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl išlieka prievolė sumokėti PVM. Jei atsiranda prievolė, įmonė gali nesiregistruoti PVM mokėtoju, tačiau vykdyti PVM prievoles naudojant specialias apyskaitas. PVM įstatyme sankcijos dėl neįsiregistravimo PVM mokėtojų nenumatytos.

Įmonėje kasininku paskirtas darbuotojas pavaldus vadovui ar direktoriui. Jei kasininkas išeina atostogauti, kasininku paskiriamas darbų saugos specialistas, nes kasininkas nėra vadovas ir negali būti kontroliuojančiu asmeniu.

Į pateiktas kaltinamojo G. Z. pastabas dėl pasirinktos ir taikytos mokesčių skaičiavimo metodikos, specialistas J. K. paaiškino, kad įmonės vadovas posėdžio pradžioje atsakė, ar įmonė gali per 4 dienas gauti 37 000 eurų. Pats vadovas atsakė, kad šis būdas nėra teisingas, nes per 4 dienas įmonė negalėjo gauti tiek pajamų, t. y. pats įmonės vadovas tą būdą ir paneigė. Logiškiausias ir teisingiausias specialisčių pasiūlytas skaičiavimo būdas, kai remiamasi faktiniais apskaitos duomenimis, tiek skaičiavimais, kuomet apskaitytos pajamos buvo padalintos.

Dėl UAB „S P“ apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

G. Z. ir O. S. kaltinami tuo, kad UAB „A F“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už reklamos paslaugas, nors realiai teikė vežimo paslaugas; išmokėjo didesnį (mažesnį) atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, neapskaičiavo ir nesumokėjo pajamų, PSD mokesčio, socialinio draudimo įmokų. Be to, išvengė 22 738, 09 Eur mokesčių, iš jų: 19 906 Eur PVM mokesčio, 772, 67 Eur GPM mokesčio, 1595, 81 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir 463, 61 Eur PSD mokesčių.

Kaltinamasis G. Z. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nėra UAB „S P“ vadovas, tačiau pamena, kad UAB „A F“ atstovai G. B. ir S. A. liudijo, kad niekas jų neapgaudinėjo ir jų paskaičiavimais, sumos, kurias pateikė UAB „S P“ už reklamos paslaugas yra teisingos ir apmokėtos. Nesutinka dėl apskaičiuotos 3914,86 Eur sumos už išmokėtus atlyginimus darbuotojams, nes bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydžius už 2016–2018 metus galima visiškai nustatyti. Be to, specialistė O. P. patvirtino, kad pradžioje skaičiuodama padarė klaidą, todėl jeigu jis nebūtų pastebėjęs specialistės klaidos, būtų 13 968,23 Eur skirtumas. Atidžiai perskaitę specialistės O. P. paaiškinimus pastebėjo, kad iš šios bendros sumos E. R. buvo paskaičiuota 2016 m. – 1124,40 Eur, 2017 m. – 1837,70 Eur, 2018 m. – 914,88 Eur. Iš viso 3876,98 Eur. Apskaičiuojant skirtumą tarp išmokėto darbo užmokesčio ir vairuotojui atskaityto procento, vienam E. R. buvo skaičiuojamas 38 proc. Jam nėra žinoma, nuo kada ir kaip jie sutarė. Klausimas, kodėl viso tyrimo metu nepaklausė nei vyr. tyrėja Z. M., nei tyrėjas R. J., vėliau specialistei O. P. rašant išvadas nekilo abejonių, kodėl ir nuo kada buvo skaičiuojamas toks procentas. Juk pasikeitus aplinkybėms suma galėjo būti ženkliai mažesnė. Tai dar vienas įrodymas, kad bylos tyrime nebuvo objektyvumo. E. R. patvirtino, kad jam priklausė 35 procentas nuo uždirbtos sumos, vėliau pakėlė iki 38 procentų. Neteisingai nurodomos A. B. ir G. Z. statusai ir maišomos sąvokos. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paklaustas, ar žino ką nors apie vykdomas nusikalstamas veikas, atsakė, jog nežino. Kaip A. B. galėjo ką nors žinoti apie neva vykdomą nusikaltimą, kai jo vadovaujamoje bendrovėje nieko nusikalstamo nevyko. O dėl kitų bendrovių A. B. ir nepriklauso žinoti, todėl ir atsakymas buvo - nieko nežinau. Išsigandęs gąsdinimų apie neva daromus nusikaltimus A. B. ginėsi. Nėra jokių įrodymų, vien tik samprotavimai ir noras įteigti, panaudojant pagrindinės liudininkės D. K. pasakytomis teisme nuogirdomis, kad A. B. bendrovės direktorius-vairuotojas nieko nežinojo apie bendrovės veiklą ir nevykdė jos. D. K. dirbo UAB „S“ taksi dispečere, o G. Z. realiai buvo tos bendrovės kasininkas, todėl ir mokėjo jai atlyginimą, o A. B. negalėjo jai mokėti, nes buvo kitos bendrovės direktorius. Jos kabinetas buvo kitame koridoriaus gale ir ji savaime suprantama negalėjo nei matyti, nei girdėti apie A. B. kaip direktoriaus darbą. Iš paties A. B. parodymų aiškiai ir neginčijamai matyti, kad direktorius - vairuotojas A. B. pilnai suprato ir valdė situaciją, žinojo, kas jam priklauso ir vykdė, atsakingai tvirtino savo parašais darbuotojų darbo sutartis ir kitus dokumentus, kurie yra susiję su buhalterine apskaita. A. B. buvo išreiškęs norą pirkti iš G. Z. bendrovės akcijas ir su R. B. vystyti verslą ne tik kaip direktorius. Todėl visais įmanomais būdais stengėsi, sprendė savo bendrovės naudai iškilusias problemas ir norėjo, kad bendrovės veikla turėtų pelno, davė akcininkams įvairius pasiūlymus ir nesutikdavo, su jo manymu, netinkamais pasiūlymais. Dėl specialistės O. P. surašytos išvados, kuri tvirtinama remiantis ankščiau surašyta specialistės R. Č. išvada, specialistė teisme nesirėmė pateiktais įrodymais, o rėmėsi tyrėjos Z. M. ikiteisminio tyrimo metu menamais ir nurodytais įtarimais ir pati nepatikrinus jų pakartojo išsakytus teiginius. Be to, specialistė O. P. žinodama, kad išvados turi būti nepriklausomos ir nešališkos, rašomos ieškant tiesos, o ne remiantis savo ar kitų samprotavimais.

Nesutinka su kaltinimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl 22 748,39 Eur nesumokėtų mokesčių, nes nedeklaruotų mokesčių suma neviršija 100 MGL ir tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. O jei buvo padaryta klaida, tai ją visada galima ištaisyti bei deklaracijas tikslinti. Jis A. B. įsakymu pravesdavo pokalbius su naujais darbuotojais, kaip darbų saugos specialistas, supažindindavo su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis. Tačiau į darbą naujus darbuotojus priimdavo pats A. B.. Liudytojai Z., S. patvirtino, kad dokumentus pasirašė A. B., kad darbo grafiką derino su A. B.. R. B. taip pat nurodė, kad dalyvavo bendrovės veikloje, suprato, kaip vyksta veikla. Ir žinodama, kad tuo metu jis buvo įgaliotas atlikti kai kuriuos administracinius darbus, nurodė, kad A. B. pasitardavo su G. Z.. Jis buvo akcininkas, todėl jam buvo labai svarbu, kad ta įmonė funkcionuotų, mokėtų mokesčius, išmokėtų darbuotojams atlyginimus. Jokios asmeninės naudos jis neturėjo, machinacijų nedarė, bei nedarė spaudimo akcininkams. Be to, UAB „S P“ turėjo tik 4 automobilius ir labai nedaug vairuotojų. Ir jei jis A. B. siūlydavo atėjusį darbintis žmogų, A. B. pasirinkdavo tiktai kas jam buvo naudinga - negeriančius, tvarkingus darbuotojus.

Kaltinamoji O. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nežino, koks buvo ryšys tarp įmonių UAB „A T“, UAB „S“, individualios G. Z. įmonės. Kasos pajamų orderis išrašomas pagal taksometro knygos duomenis, o 35 procentai atlyginimo nusirašydavo nurašant atlyginimus. Kuro pirkimai nurašomi pagal kvitukus kasos išlaidų orderiais. T. y. pirmiausia buvo užpajamuojamos visos pajamos, po to išlaidų orderiais tos pajamos sumažinamos. Ji pati neskaičiavo, skaičiavo direktorius, tačiau ji tai aiškina pagal specialisčių skaičiavimą. Jeigu buvo suklastoti taksometro knygos parodymai, tai šis klausimas ne jai, nes kaip buhalterė ji apskaičiuodavo atlyginimą pagal realiai į kasą gautus pinigus. Skaičiuodama atlyginimus ji įmonės pajamų nežinojo ir nederino prie atlyginimų. Atlyginimai paskaičiuoti pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y. kiek realiai vairuotojas dirbo valandų. Nežino, kaip buvo su 35 procentais, tai nebuvo jos darbas. Direktorius jai nepasakojo, kaip jis į kasą įnešdavo pinigus - ar atskaičiuodavo 35 procentus, ar kitaip. Teisingai yra tada, kuomet visi uždirbti pinigai užpajamuojami kasoje pagal kasos pajamų orderį. Į darbo sutartį pažiūrėdavo tik tuo atveju, kai pamatydavo žiniaraštyje naują darbuotoją. Ir nesvarbu, kiek vairuotojas uždirbdavo per mėnesį, jis gaudavo atlyginimą pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Ji būtent taip skaičiuodavo atlyginimą.

Ji yra UAB „S P“ akcininkė, turi 17 akcijų. Bendrovės akcininkų susirinkimai vykdavo. Susirinkimų metu būdavo tikrinamos finansinės ataskaitos, direktoriaus skyrimas, algos nustatymo klausimai. Būdavo aptariami tokie klausimai, kurių negalėdavo spręsti pats vienas direktorius A. B.. Dėl darbuotojų atlyginimų direktorius galėdavo nuspręsti, bet sau atlyginimą pasikelt negalėjo, spręsdavo akcininkai. Direktorius A. B. galėjo sudaryti sutartį su „A F“, su (duomenys neskelbtini) įmone. Ji nežino, kaip reklamos paslauga būdavo paskaičiuojama. Ji tik patikrindavo sąskaitas ir įtraukdavo į apskaitos registrą. Pirminių dokumentų nerašydavo, juos rašė direktorius.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. paaiškino, kad UAB,,S P“ 2010 metų liepos 19 dieną yra sudariusi reklamos paslaugų teikimo sutartį su UAB,,V“ dėl reklamos ir paslaugų teikimo. Vėliau buvo gautas raštas, kad įmonės pavadinimas keičiamas į UAB,,A F“ ir prašoma visus raštus nuo 2013 metų gruodžio 10 dienos siųsti UAB,,A F“. Pagal pirmiau nurodytą sutartį, UAB,,S P“ įsipareigoja reklamuoti UAB,,V“ patalpindama ant 3 taksi įmonės automobilių lipdukus ir dalinti visiems klientams reklaminius lapelius. Nors minėtoje sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, tačiau UAB,,S P“ taksi automobiliai pagal šią sutartį įsipareigojo vežioti ir UAB „A F“ (anksčiau UAB,,V“) darbuotojus pagal iškvietimus iš darbo ir į darbą. UAB,,S P“ taksi vairuotojai veždami minėtus klientus užpildydavo dvigubą taksi kelionė kvitą, kurio vienas egzempliorius turėjo likti pas vairuotoją, o kitas pas vežamą UAB,,A F“ darbuotoją. Pinigai iš minėtų klientų nebuvo imami. Kiekvieno mėnesio pabaigoje ji UAB,,A F“ išsiųsdavo sąskaitą faktūrą el. paštu. UAB,,A F“ apmokėdavo šią sąskaitą pavedimu į UAB,,S P“ banko sąskaitą. Konkretaus mokesčio už reklamos paslaugas nebuvo nustatyta ir jis nemokamas. Mokama tik už nuvežtų UAB,,A F“ klientų skaičių ir atstumą. Pajamų registre yra nurodoma, kad šios pajamos gautos už parduotas prekes, nors realiai jokios prekės neparduotos, o pinigų suma nurodyta už klientų nuvežimą. UAB,,A F“ skirtoje sąskaitoje faktūroje ji nurodydavo, kad už reklamos paslaugas, kadangi buvo sudaryta Reklamos paslaugų sutartis. Tačiau šios sumos nesiskiria. Programoje kitaip nepavadinsi pajamų, tik už parduotas prekes/paslaugas. Visos pajamos kaupiamos į ataskaitinį laikotarpį per vieną bendrą balansinę sąskaitą (t. 17, b. l. 25–26).

Liudytojas A. B. parodė, kad jis dirbo UAB „S P“ direktoriumi, šios įmonės akcininko G. Z. prašymu ir pasiūlymu. Įmonei vadovavo akcininkas G. Z.. Jam reikėdavo tikrinti vairuotojus, kad nevėluotų, kad mašinos būtų švarios. Jei būdavo nusiskundimai, tai juos spręsdavo kartu su G. Z.. Sprendimus priimdavo G. Z.. UAB „S P“ buhalterė buvo O. S.. Jis kaip direktorius pasirašydavo pavedimus, algalapius, darbo sutartis. Taip pat į jo pareigas įėjo darbuotojų priėmimas. Pajamų, išlaidų orderių iš pradžių nebuvo. Vėliau atsirado orderiai, nes atsirado daugiau darbo. Buvo priimtas įsakymas pavesti tvarkyti kasą G. Z.. Jo pagrindinis darbas buvo - taksi vairuotojas. Jis 6 val. dirbdavo kaip taksi vairuotojas ir 2 val. kaip UAB „S P“ direktorius. Gaudavo minimalų atlyginimą už 8 darbo valandas. Kaip taksi vairuotojas gaudavo minimumą. Visus surinktus pinigus atiduodavo įmonei, todėl 35 procento neskaičiuodavo, nes uždirbdavo panašiai. Kaip taksi vairuotojas taksometro žurnalą pildydavo kiekvieną dieną - pradedant dirbti ir baigiant darbą. Į darbą vairuotojus priimdavo, pinigus surinkdavo G. Z.. Toks buvo įsakymas. G. Z. dirbdavo daugiau ofise, o jis kaip vairuotojas laiko turėjo mažiau, nes turėjo rūpesčių šeimoje. Jam žinoma, kad 2010 m. liepos 19 d. buvo pasirašyta reklamos paslaugų sutartis tarp UAB „S P“ ir UAB „V“, tačiau kas pasirašė sutartį, nepamena, nes praėjo daug laiko. Jam teko vežioti V. grupės darbuotojus. Buvo išrašomi kviteliai, nurodant už kokią sumą vežė. Būdavo atskiri lapeliai, juos pildydavo. Vieną kvitelio dalį pasilikdavo sau, kitą nunešdavo į buhalteriją G. Z., dar kita dalis kvitelio likdavo pas juos. Vieni kitus reklamavo. UAB „S P“ automobiliuose vežiodavo reklamines brošiūras, kuriuose buvo surašytos produkcijos kainos. Klientui susidomėjus, paduodavo. Mašinose būdavo 10–15 brošiūrų. Žmonės, kuriuos veždavo, pasiskaitydavo ir palikdavo, dažniausiai nepasiimdavo.

Jo atlyginimas – 35 procentai nuo surinktos iš keleivių sumos. Tie 35 procentai nuo surinktos sumos, kuriuos sau pasilikdavo, atitikdavo su darbo užmokesčio žiniaraštyje parašyta pinigų suma. Buhalterė O. S. ateidavo penktadieniais. Jis su O. S. nespręsdavo jokių darbinių klausimų. O. S. išrašydavo dokumentus, kuriuos reikėdavo jam pasirašyti. Jis ateidavo ir pasirašydavo kitą dieną. Dokumentus pasirašyti paduodavo L.. Jis, kaip taksi vairuotojas, surinktus pinigus atiduodavo G. Z.. Kartais reikėdavo papildomai užpildyti kvitelių, nes neatitikdavo surinktos sumos. Skaitliukų parodymų žurnalą pildydavo ir ofise, ir mašinoje. Nepamena, kad kažkas kitas užpildytų žurnalą. Juodraštinius lapelius, kuriuos atiduodavo į buhalteriją, pildė. Taip pat pildė skaitliuko kasos žurnalą. Nežino, kam buvo reikalingi juodraštiniai lapeliai, galbūt direktorius vesdavo statistiką.

Prokurorui pacitavus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas parodė, kad gaudavo 35 procentą ir viskas. Pinigus nešdavo kiekvieną savaitę. Jam atrodo, kad kas dešimt dienų išrašydavo orderius. Jam buhalterija mokėjo minimalų atlyginimą. Iš keleivių surinktus pinigus ir čekiukus atiduodavo į buhalteriją. Kasos žurnale matydavosi, kiek per dieną surenka pinigų. Per dieną surinkdavo įvairiai - 15, 20 eurų. Jeigu būdavo labai gera diena, tai surinkdavo ir 30 eurų. Per savaitę surinkdavo apie 100, 120 eurų. Dirbdavo po 6 valandas. Kuro čekius taip pat priduodavo. Jo darbo sutartyje buvo sutarta, kad atlyginimas minimalus. Galima sakyti, kad gaunasi ta pati suma, kaip ir 35 procentai nuo surinktų pinigų. Dirbdavo ne visas dienas, nes reikėjo prižiūrėti tėtį. Atlyginimas buvo mokomas kaip vairuotojui ir kaip įmonės direktoriui. Bendrovei ne visada vienodai sekėsi. Duodavo G. Z. pasiūlymus įsigyti daugiau automobilių. G. Z. pradžioje jo neklausė. Jis nemoka dirbti kompiuteriu, todėl dokumentus tvarkė G. Z..

Iš liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad G. Z. paprašė jo būti UAB „S P“ direktoriumi. G. Z. pasakė, kad direktoriumi jis bus tik dokumentuose, faktiškai viską sutvarkys jis ir buhalterė. Pasirašymui reikiamus dokumentus jam pateikdavo darbuotoja L.. Atlyginimo, kaip direktorius, negaudavo. Buvo rodomas minimalus atlyginimas, tačiau realiai jis gaudavo 35 procentus nuo iš taksi klientų surinktos pinigų sumos.

UAB „S P“ vežiodavo UAB „A F“ darbuotojus, kuris įlipęs į taksi pateikdavo kvitą su kliento darbovietės rekvizitais. Taksi vairuotojas užpildęs kvitą vieną jo dalį pasilikdavo sau, kitą atiduodavo klientui. Pinigų UAB „A F“ darbuotojas taksi vairuotojui nemoka. Vėliau taksi vairuotojas kvitą pateikdavo G. Z. arba buhalterei (t. 3, b. l. 77, 81).

Iš kratos A. B. automobilyje matyti, kad kratos metu rasta ir paimta darbo grafikas, pinigų priėmimo kvitai 279 vnt. (t. 6, b. l. 131–134).

Liudytoja R. B. parodė, kad ji yra UAB „S P“ akcininkė, turi 17 akcijų. Pagrindinis įmonės akcininkas G. Z.. Taip pat akcijų turi buhalterė O. S. ir A. R.. Paskutiniu metu įmonės valdyme nedalyvauja, nes nebūna posėdžių. Dalyvauja balanso tvirtinime. Įmonės veikla nuostolinga. Apie apskaitos tvarkymą nežino, nesidomėjo. Dividendų negavo. Pagrinde įmonėje viską tvarkė akcininkas G. Z., tačiau sprendimus priimdavo ir A. B.. Ji mažai žino apie jų darbinius reikalus.

Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl A. B., kaip statytinio direktoriaus, ji parodė, kad A. B. buvo kaip seniausiai dirbantis įmonės darbuotojas. Darbuotojus priimdavo G. Z., tačiau pasitardamas su A. B.. Kai tik įmonė susikūrė, ji nesikišo į įmonės veiklą ir neteikė jokių pasiūlymų dėl įmonės veiklos, nes nelabai ką suprato. Akcininkų susirinkimų protokoluose yra jos parašai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad jos sutuoktinis A. B. yra UAB „S P“ direktorius, tačiau įmonės veikloje nedalyvauja, nes realiai įmonei vadovauja ir visus sprendimus priima G. Z. (t. 8, b. l. 69).

Liudytojas G. B. parodė, kad jis dirba UAB „A F“ restoranų grupėje. Nepažįsta G. Z.. UAB „S P“ teikė įmonei reklamos paslaugas - klientams dalino skrajutes ir reklaminius bukletus. Buvo sudaryta reklamos sutartis. Negali pasakyti, kas atstovavo UAB „S P“. Jis pasirašė sutartį nuo V grupės. Sutarties esmė - reklamos paslaugos. Reklamą turėjo teikti taksi įmonė. Sutartyje taip pat buvo nurodytos taksi paslaugų kainos. UAB „V“ atsiskaitydavo už reklamą. Atsiskaitymo už taksi paslaugas nebuvo. Sutartis apėmė tik reklamos paslaugas.

Liudytojas S. A. parodė, kad nuo 2010 metų dirba įmonėje „Amber food“. Dirbto Transporto skyriaus vadovu, rūpinosi maisto pristatymo į namus paslauga, kurią pats sukūrė. Viena iš reklamos sričių - skrajučių dalinimas visos Lietuvos mastu. Skrajutes dėdavo ir į pašto dėžutes. Taip pat 2010 metais buvo sudaryta reklamos sutartis su taksi įmone. Apie nuolaidas vežiojant darbuotus pasakyti negali. Darbuotojai išdalindavo taksi vairuotojams skrajutes, kad pareklamuotų keleiviams įmonę. Už reklamą įmonė mokėjo taksi įmonei sutartą sumą. Įkainių priedą prie 2010 m. liepos 19 d. sutarties matė, tačiau detalizuoti negali, neprisimena. Už reklamą atsiskaitydavo pavedimu, suma buvo kintanti, priklausė nuo išdalintų skrajučių kiekio. Sąskaitą faktūrą išrašydavo taksi įmonės buhalterė, apmokėdavo bankiniu pavedimu.

Liudytojas E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „S P“ dirbo nuo 2015 metų. Įsidarbino pas G. Z.. Susitarė, kad nedirbs daug valandų, nes jam reikėjo daug laisvo laiko. Dirbdavo vakarais, nuo dviejų iki keturių dienų per savaitę, po 3 - 6 valandas. Taksometro žurnalo nepildydavo, žurnale pasirašydavo sekančio mėnesio pradžioje. Per mėnesį uždirbdavo nuo 150 iki 200 eurų, kartais šiek tiek virš 200 eurų, t. y. 35 procentus nuo visos uždirbtos sumos, vėliau pakėlė iki 38 procentų. Dažniausiai atsiskaitydavo kiekvieną savaitės pirmadienį. Pasirašant už gaunamą atlyginimą matydavo, kad ten kitoks skaičius - oficialus atlyginimas apie 100 eurų. Realiai uždirbdavo truputį daugiau. Gali būti, kad jo darbo sutartyje buvo nurodytas vadovas A. B., tačiau dėl darbo derino su G. Z.. Buhalterė L. duodavo pasirašyti taksometro apskaitos žurnalą, kartais paprašydavo papildyti kvitukus. Ji pasakydavo, kad reikia papildyti už kokius 20 ar 25 eurus. Visada rašydavo savo pavardę, nurodymų nerašyti savo pavardės nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad 2015 metų balandžio mėnesį jis įsidarbino pas G. Z. taksi įmonėje UAB,,S P“, o vėliau, 2018 metais, tikslios datos neprisimena, ir G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Dėl priėmimo į darbą UAB,,S P“, dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio jis tarėsi su G. Z.. Darbo sutartyje, kurią jis pasirašė, prie direktoriaus pareigų buvo nurodyta A. B. pavardė. Jis G. Z. tuo meta neklausė, kodėl nurodyta, kad direktorius A. B., kadangi nesigilino į šiuos dalykus. Vėliau, kai darbinosi G. Z. individualioje įmonėje, su G. Z. pasirašė darbo sutartį. G. Z. įdarbino jį pusę etato, t. y. 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Grafike buvo nurodomas jo darbo laikas nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Tačiau jis kartais dirbo ir ilgiau, būdavo kad ir iki 01.00 val. ir iki 03.00 val. G. Z. žinojo, kad jis dirba daugiau valandų, nei nurodyta grafike. Buvo sutarta, kad jis gaus 38 procentus nuo visos surinktos darbo meta iš klientų pinigų sumos. Surinktus pinigus jis priduodavo ofise adresu (duomenys neskelbtini), G. Z. kiekvieną savaitės pirmadienį. Jei G. Z. nebūdavo, pinigus priduodavo sekretorei L., kuri dažnai būdavo ofise. Priduodant pinigus jam niekas neduodavo pasirašyti jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokią pinigų sumą jis pridavė. Jo priduodama pinigų suma buvo matoma tik jo priduodamame lape, kuria galima būtų pavadinti ataskaita. Šiame lape fiksuodavo šiuos duomenis: kasa, kilometrai, apmokėti kilometrai, užsakymų skaičius, spidometro parodymai, surašydavo, kiek sumokėjo už kurą. Minėta ataskaita buvo pildoma vietoje taksometro kasos operacijų žurnalo. Šio žurnalo taksi automobilyje nebuvo. Lapas šiai ataskaitai buvo išduodamas savaitei laiko, naują lapą paimdavo iš ofiso kabinete esančio stalo stalčiaus priduodamas pinigus. Nuo bendros per savaitę surinktos sumos sau jis atskaičiuodavo 38 procentus, atskaičiuodavo pinigus už kurą ir surašydavo likusią sumą, kurią ir priduodavo G. Z.. Vidutiniškai už savaitę laiko jis priduodavo nuo 60 eurų iki 120 eurų, priklausomai nuo mėnesio ir savaitės. Kaip jau minėjo atskaitą su duomenimis jis priduodavo kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Kelionės kvitus jis stengėsi pildyti po kiekvieno keleivio išlipimo, kartais, kai iškvietimai būdavo vienas po kito, užpildydavo vėliau. Klientams kvitus duodavo jiems paprašius. Kadangi ne visi norėjo imti minėtus kelionių kvitus, todėl jis nesiūlydavo jų. Kelionės kvitus pildydavo taip: nurodydavo metus ir mėnesį, pinigų sumą, kvito numerį, pasirašydavo. Dienos kvite neįrašydavo, kadangi kiek prisimena L. yra kažką minėjusi, kad nerašyti kvite dienos. Kartais, atvykus į ofisą priduoti pinigų, L. pasakydavo, kad trūksta jo kvitelių arba sakydavo, kad pristabdytų kvitelių pildymą. Visus reikalus, susijusius su kvitų ir dokumentų pildymu dažniausiai derino su L., o kas liečia automobilius, jų remontą, atostogas, derino su G. Z.. Kartą ar porą kartų per mėnesį L. paduodavo pasirašyti taksometro kasos operacijų žurnale. Kartais, kai L. nebuvo, jį paduodavo G. Z.. Tačiau jis negali pasakyti, ar taksometrų kasos operacijų žurnale nurodyti duomenys sutapdavo su jo pateiktais, kadangi tie duomenys žurnale buvo surašyti jau už kelias savaites. Kas pildė taksometrų kasos operacijų žurnalus, jis nežino. L. duodavo pasirašyti ir už kuro išlaidų kvitus, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Jis pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, kuriame buvo nurodoma, kad jo darbo užmokestis UAB,,S P“ yra apie 97 eurus. Kai įsidarbino G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju, niekas nepasikeitė, tik papildomai turėjo surašyti kelis kvitus, kadangi pagal grafiką dirbo jo įmonėje papildomai 2 val. per savaitę. Buvo ir darbo grafikas, tačiau jis dirbo kaip ir prieš tai dirbdamas UAB,,S P“, jo darbo laikas nepasikeitė. Koks darbo užmokestis buvo nurodytas G. Z. individualios veikos žiniaraštyje, jis nežinojo, jis tik pasirašydavo. Kas tvarkė G. Z. įmonių buhalterinę apskaitą, jis nežinojo. Įmonės ofise jis matydavo patį G. Z., L., kelis kartus yra matęs pagyvenusią moterį. Kas ji tokia, jis nežinojo. A. B. ofise taip pat nebūdavo, jis dirbo eiliniu taksi vairuotoju. 2018-12-26 jo pateikti 98,60 euro buvo pinigai, kuriuos tądien turėjo priduoti G. Z.. Ši suma matosi ir jo kartu pateiktoje ataskaitoje kartu su kvitais už kurą. Taip pat pateikti ir kelionės talonai, kurie išrašyti darbuotojams, vežamiems pagal atskirą apmokėjimą. Tai dažniausiai įmonių darbuotojai, kuriems jis išrašydavo taksi kelionės taloną ir kita surašydavo sau. Tačiau talone nurodytos pinigų sumos jie jam nemokėjo. Kaip suprato buvo surašyta kažkokia sutartis, pagal kurią taksi įmonei buvo sumokama kitokia tvarka, o ne vairuotojui grynaisiais. Minėti vežami darbuotojai minėjo, kad nemoka už taksi paslaugas, kad už juos sumokėdavo įmonė, kurioje jie dirba. Jo pateikti tokie 6 kvitai. Kvitų už taksi paslaugas nepateikė, kadangi pateikdavo juos ne kas savaitę, o rečiau (t. 2, b. l. 119–122).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad 2018-11-26 E. R. pateikė kelionės talonus, čekius, skaitliuko parodymų lapą, 98 Eur 60 cnt. Dokumentai apžiūrėti ir aprašyti. Nustatyta, kad pateikti 6 ranka užpildyti kelionės talonai užsakovų „C“, „F“, „L“ (t. 6, b. l. 72–74, 75–80).

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo „S P“ įmonėje taksi vairuotoju. Darbo sutartį pasirašė su A. B.. Dirbo 4 ir 6 valandas per dieną, valandų skaičius keitėsi. Buvo darbo grafikai. Daug valandų nedirbo dėl sveikatos stovio. Pavežęs klientą kvitus pildydavo, tačiau daug kas jų neimdavo. Vėliau kvitus atiduodavo į buhalteriją, paprastai pirmadieniais. Ryte ir vakare nusirašydavo skaitliuko duomenis. Lapelių į kuriuos rašydavo skaitliuko duomenis buvo prišviesta ir padėta buhalterijoje. Pirmadieniais užpildytus atiduodavo, tuščius pasiimdavo. Uždirbdavo 35 procentą nuo surinktos, dažniausiai apie 500 eurų, sumos. Atlyginimo žiniaraštyje pasirašydavo, sumos sutapdavo. O. S. pažįsta iš matymo, tačiau bendrauti su ja neteko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad į taksį firmą „S“ pas G. Z. įsidarbino gal prieš penkiolika metų, tiksliai neprisimena. Paskui keitėsi įmonių pavadinimai, atsirado kitos įmonės, o paskutiniu metu dirbo UAB „S P“. Dėl darbo jis tarėsi su G. Z. ir dabar dirbdamas visus nurodymus gaudavo iš G. Z., o nurodymus dėl kvitelių išrašymo gaudavo iš L.. Ji pasakydavo, kad yra praleisti kvitelių numeriai, kad trūksta jo kvitelio nuo tokio iki tokio numerio. Jis išrašydavo tuos kvitelius, tik sumas įrašydavo bet kokias, nes jis tikrai neprisimindavo, kokios ten sumos būdavo ir tuos kvitelius atiduodavo L.. O ką ten ji su tais kviteliais darė, jis nežino. Kartais L. M. paprašydavo padirbti jei mažai vairuotojų dirba, o daugiau kaip ir jokių nurodymų jis iš jos negaudavo. Visą laiką G. Z. firmose jis dirbo vairuotoju, mašina firmos, nors vienu meta yra dirbęs ir su savo transportu. Pagal oficialų grafiką jis dirba penkias dienas po šešias valandas, savaitgaliais jis šiaip nedirba, nebent paprašydavo padirbti G. Z.. Taip būdavo per šventes, kai tikrai reikia. Jokio fiksuoto darbo užmokesčio jis negaudavo, viskas priklausė nuo to, kiek pinigų jis surenka. Jis skaičiavosi sau nuo surinktos sumos 35 procentą. Per vieną darbo dieną jis surinkdavo mažiausiai 19 eurų, o daugiausia surinkdavo eilinę dieną 40 eurų. Jei buvo šventės, tai galėjo būti ir 60 eurų. Darbo užmokestis jam mokamas vieną kartą per mėnesį. Kiekvieną pirmadienį jis nunešdavo ir palikdavo buhalterijoje adresu (duomenys neskelbtini) esančiai L. per savaitę uždirbtus pinigus ir kuro čekius. Jei L. nebūdavo, palikdavo pas dispečerę. Jo manymu UAB „S P“ direktorius buvo G. Z., o kaip buvo oficialiai tai net nežino. Darbo užmokestį jam išmokėdavo grynais buhalterijoje sėdinti moteris. Darbo užmokesčio sumos skyrėsi, būdavo 260 eurų, 400 eurų. Kai gaudavo darbo užmokestį, pasirašydavo tokiam lape, to dokumento pavadinimo jis neskaitė. Visada darbo užmokesčio suma nurodyta lape ir jam realiai išmokėta suma sutapdavo. Paskutiniu metu jis dirbo su UAB „S“ priklausančiu automobiliu OPEL ZEFIRA. Prieš pradedant ir baigiant darbą jis turėjo į tokį lapą nurašyti skaitliuko parodymus. Tuos tuščius lapus jis pasiima buhalterijoje, stalčiuje, kai kiekvieną pirmadienį priduoda pinigus. Tuos užpildytus lapus jis taip pat atiduodavo buhalterijoje pirmadienį, kartu su pinigais. Buhalterijoje visą laiką būdavo L.. 2018-11-26 jis turėjo atiduoti buhalterei 108 eurus, nors jis per savaitę nuo 2018-11-19 iki 2018-11-23 buvo surinkęs daugiau pinigų, bet reikėjo atimti kuro čekiukus, sakytų 65 eurus, nes šiaip tą savaitę jis surinko iš klientų apie 170 eurų. 2018-11-26 kratos metu iš jo buvo paimti ne jo asmeniniai pinigai, o UAB „S P“ pinigai. Pirmadieniais iš buhalterijos pasiimdavo kvitus, kuriuos užpildydavo, kai veždavo klientus ir juos vėliau atiduodavo buhalterijai. Tikrai ne kiekvienam klientui išrašydavo kvitukus. Praėjusios savaitės kvitukus jis atidavė buhalterijai 2018-11-23, todėl kratos metu su savimi jų neturėjo. Paklaustas, ar pildo taksometrų kasos operacijų žurnalą, jis parodė, kad jokio žurnalo jis nepildo ir tokio žurnalo mašinoje neturi. Kur tas žurnalas laikomas ir kas jį pildo, nežino. L. arba G. paduodavo jam tą žurnalą, kad jis pasirašytų. Kas tame žurnale parašyta, jis nesigilino. Iš klientų gautus pinigus jis laikė pas save piniginėje ir pinigus atiduodavo tik pirmadienį. Kiekvieną dieną tų pinigų nėra tikslo kažkam vežti. G. yra pasakęs, kad pinigus reikia sunešti pirmadienį, kitaip jis pykdavo (t., 3, b. l. 21-24).

Iš 2018-11-26 kratos pas S. S. protokolo matyti, kad buto kratos metu rasta darbo sutartis, 108 Eur pajamų už taksi paslaugas (t. 5, b. l. 175–178).

Iš 2018-11-26 kratos pas S. S. protokolo matyti, kad automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu paimta: pinigų paėmimo kvitas, kelionės lapas, darbo grafikas, taksometro duomenys: bendra įplaukų suma 156,75 Eur, bendra darbo dienos įplaukų suma 150, 84 Eur, nuvažiuotų km skaičius 15,96 km, apmokėtų km skaičius 8,26 km, keleivių įsėdimų skaičius 3 (t. 6, b. l. 171–179).

Liudytojas R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dokumentus dėl priėmimo į „S P“ pasirašė A. B., tačiau kalbėjo ir su G. Z.. Darbo užmokestį ir darbo grafikus derino tik su A. B.. Kartais išdirbdavo 8 valandas, kai neleisdavo sveikata, dirbdavo mažiau. Automobilyje taksometro kasos žurnalo nebuvo. Duomenis užrašydavo atskirai, tada viską suvesdavo į bendrą knygą. Kas suvesdavo duomenis, nepamena, būdavo įvairiai. Pradžioje pinigus atiduodavo kartą per mėnesį, šiuo metu – kartą per savaitę. Pradžioje per mėnesį uždirbdavo 50 eurų, ne daugiau. Įmonės administracijai atiduodavo 50 eurų, sau pasilikdavo 35 procentą. Gali būti, kad likdavo 17 eurų per mėnesį, nes mažai dirbdavo. Kartais uždirbdavo daugiau, tačiau tiksliai neatsimena. Jo duoti parodymai apie uždirbtas pinigų sumas nurodyti apytiksliai, paskaičiavus iš galvos. Apklausoje taip pat minėjo apie lapelius. Šiuo metu pildo žurnalą, kaip jis vadinasi nežino. Tą lapelį pasiimdavo iš stalčiaus pats. Į jį surašydavo duomenis pagal esančias lapelyje grafas. Skaičiavo, kad nuo tada, kai pradėjo dirbti su pastovia mašina, sau per mėnesį uždirbdavo apie 300 eurų.

Pagarsinus liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas parodė, kad tuo metu kai pasakojo tyrėjams jis nepamena ar tas aplinkybes atsiminė geriau. Iš to, kas buvo pagarsinta kažkiek ne taip pasakyta dėl pasirašymų žurnale. Pasakojo apie veiklą nuo 2018 metų vasaros iki 2018 metų gruodžio. Nepamena, ar iki 2018 metų pabaigos pildė žurnalą. Negali visko prisiminti, ar buvo taip, ką sakė per apklausą. Visiškai netvirtina to, ką sakė per apklausą, o būtent sakinio „taksometro žurnalo nebuvo, kad jį pildė kažkas kitas, kad daugiausiai visi popieriai buvo sudėti ant direktoriaus stalo, kad pasiimdavo, pasirašydavo“. Neprisimena nieko, ką sakė apklausoje, todėl nieko negali paaiškinti. Neprisimena, kiek uždirbo per aptariamą pusės metų laikotarpį. Netvirtina savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negali paaiškinti kodėl jų netvirtina. Per mėnesį daugiausia pavykdavo uždirbti iki 300 eurų, tačiau tokių mėnesių buvo nedaug.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. parodė, kad anksčiau yra dirbęs UAB,,S P“ apie pusmetį laiko. Prieš įsidarbinant jis bendravo su direktoriumi G. Z., o vėliau su buhaltere L.. Ji jam nurodė, kokius dokumentus turi pateikti darbinantis. Įsidarbindamas dokumentus pateikė buhalterei L., sutartį pasirašyti jam padavė taip pat ji. Į darbą jį priėmė direktorius G. Z.. Iš pradžių buvo sutarta, kad dirbs po 2 valandas, vėliau, valandų skaičius buvo padidintas iki 4. Tada jis pasirašė naują darbo sutartį, kurioje buvo nurodytos jau 4 darbo valandos. Kadangi jis planavo pradėti nuosavą veiklą, išėjo iš darbo. Pradėjęs dirbti UAB,,S P“ pildydamas kvitus įrašydavo datą, tačiau kažkuris iš vairuotojų pasakė, kad datos ant kvitų neberašytų. Nuo to laiko ant kvitų datos nerašė. Kvite nurodydavo tik sumą, kvito numerį ir pasirašydavo. Šiuos kvitus jis kartu su uždirbtais pinigais ir užpildytu lapu (kuriame nurodytos dirbtos dienos, kilometražas, taksometro parodymai, kuro sąnaudos) pirmadieniais paduodavo buhalterei L.. Jos nesant paduodavo G. Z., o kai ir jo nebūdavo, tuomet - dispečerei. Tačiau nei vienas jų neišrašydavo jokio dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą ir jam pasirašyti, kad pateikė pinigus, irgi nereikėjo. Jis taip pat nežinojo, ar jo pateiktų pinigų suma ir kvituose esančia pinigų suma sutapdavo. Kelis kartus buhalterė L. jam yra sakiusi, kad atneštų daugiau kvitų, nes trūksta. Konkretaus kvitų skaičiaus ji nenurodydavo. Todėl jis užpildydavo didesnį kvitų skaičių ir nunešdavo buhalterei L.. Per savaitę užpildydavo nuo 40 iki 70 kvitų. Kurą pirko degalinėje ir atsiskaitydavo surinktais pinigais. Vėliau pateikdavo kuro čekius kartu su pinigais buhalterei L.. Prieš atiduodant pinigus L., jis atsiskaičiuodavo sau 35 proc. nuo bendros sumos, o likusius pinigus atiduodavo. Per savaitę uždirbamų pinigų sumos skyrėsi, buvo 100 eurų, būdavo ir 150 eurų. Per mėnesį sau jis uždirbdavo apie 300 eurų. Buhalterė L. jam pateikdavo kažkokį lapą, ant kurio buvo ir kitų vairuotojų pavardės. Minėtame lape buvo nurodoma mažesnė darbo užmokesčio suma, nei jis realiai užsidirbdavo per mėnesį. Jis pasirašydavo prie minėtos sumos. Minėtame lape kas mėnesį suma skirdavosi, nežino kodėl. Jis nežino, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Žino, kad įmonėje dirbo buhalterė L.. Matė, kad tame pačiame kabinete dirba dar viena moteris, tačiau jos vardo ir pavardės, užimamų pareigų, jis nežinojo. Visus dokumentus jis pateikdavo pasirašyti buhalterė L., o kai jos nebūdavo, juos pateikdavo G. Z. (t. 2, b. l. 176–179).

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo taksi įmonėje, tačiau neprisimena, kurioje. Atlyginimas buvo 35 procentai nuo surinktos sumos. Jis pats paskaičiuodavo procentus. Pinigų priėmimo čekiukus keleiviams išduodavo beveik visada. Jei neimdavo, tai neduodavo, bet išrašyti išrašydavo. Per mėnesį uždirbdavo apie 400 eurų, atlyginimas šiek tiek svyruodavo. Dirbdavo per mėnesį savaitę ar dvi. Dirbdavo po 4 valandas per dieną, kartais valandą ilgiau. Surinktus pinigus, atskaičius 35 procentus ir kuro išlaidas, atiduodavo direktoriui G. Z.. Atsiskaitydavo kas savaitę. Pasirašyti atidavus pinigus nereikėdavo. Taksometro žurnalą pildydavo buhalterijoje. Taip pat kiekvieną dieną pildydavo ataskaitas. Jos būdavo mašinoje. Ataskaitose rašydavo taksi skaitliuko parodymus, pinigus, kilometražą, užsakymų kiekį, kurą. Pradėjus darbą užrašydavo kilometrus, baigus darbą taip pat užrašydavo kilometrus. Užpildytą lapelį – ataskaitą, atiduodavo direktoriui. Knygoje tik pasirašydavo, tačiau gerai šiuo metu neprisimena, nes tuo laiku vartodavo alkoholį. Atlyginimų žiniaraštyje pasirašydavo. Žiniaraštyje nurodyta suma sutapdavo su jo gaunamais 35 procentais. Per dieną uždirbdavo apie 30 eurų. Dirbdavo ne visas dienas. Buvo, kad nedirbo ir mėnesį. Jei per savaitę dirbdavo 5 dienas, uždirbdavo apie 150 eurų. Jei dirbdavo dvi savaites per mėnesį, tai surinkdavo apie 300–400 eurų, atskaičius 35 procentą, gaudavosi apie 140 eurų. Jei visą mėnesį dirbdavo, tai uždirbdavo apie 400 eurų.

Iš UAB,,A F“ pateiktos 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutarties ir sąskaitų faktūrų kopijų matyti, kad buvo pasirašyta UAB,,S P“ ir UAB,,Vičiūnų restoranų grupė, šiuo metu UAB,,A F“ sudaryta reklamos paslaugų sutartis. Prie minėtos sutarties pridėtame Įkainių priede prie 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutarties yra nurodyta kilometro kainos ir įsėdimo mokesčio tarifai (t. 10, b. l. 3–6, 7–78).

Iš teismo nutarties, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018-11-16 pokalbio su A. B. metu G. Z. nurodo, kad A. B. vietoj trisdešimt penkto skaičiuotųsi sau keturiasdešimtą procentą. Taip pat pasako, kad galutinė suma niekam neįdomi, kad tik jis vienas matys ir viskas (t. 3, b. l. 88–90, 98).

Iš 2019-01-24 specialisto išvados Nr. 04/13-2-10-789 dėl UAB „S P“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo matyti, kad tyrimo metu UAB „S P“ vyr. buhalterės O. S. ir direktoriaus A. B. duotose parodymuose, bei UAB „A F“ pateiktoje informacijoje pateikti prieštaringi duomenys dėl suteiktų paslaugų (reklamos ar keleivių vežimo taksi automobiliais) pagal 2010-07-19 Reklamos paslaugų sutartį Nr. 4113/100719, minėtoje sutartyje nenurodyti įkainiai ar mokama suma už tiriamosios bendrovės suteiktas reklamos paslaugas.

Jeigu UAB „S P“ užsakovui UAB „A F“ suteikė reklamos paslaugų, tai UAB „S P“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis 2016 - 2018 m. užsakovui UAB „A F“ įforminusi suteiktas reklamos paslaugas pagal reklamos sutartį iš viso už 6 262,88 Eur, iš jų: 2016 metais už 2120,80 Eur, 2017 metais už 1627,88 Eur ir 2018 metais už 2514,20 Eur, laikėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatų. Jeigu UAB „S P“ paslaugų užsakovui UAB „A F“ suteikė ne reklamos paslaugas, o keleivių vežimo taksi automobiliais paslaugas, tai UAB „S P“ neįformino pajamų (skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu išimtus kelionės talonus) apskaitos dokumentais - kasos pajamų orderiais, sąskaitomis faktūromis už 2018 m. rugsėjo mėn. už 316,60 Eur ir šios sumos neįtraukė į apskaitą.

Jeigu UAB „S P“ paslaugų užsakovui UAB „A F“ suteikė ne reklamos paslaugas, o keleivių vežimo taksi automobiliais paslaugas, tai UAB „S P“ apskaitos dokumentais - kasos pajamų orderiais, sąskaitomis faktūromis neįforminusi pajamų (skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu išimtus kelionės talonus) už 2018 m. rugsėjo mėn. už 316,60 Eur ir neįrašiusi į 2018 m. buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatų nurodančių, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai, nurodyti 13 str. 1 d. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Dėl UAB „S P“ kasos pajamų orderiais ir sąskaitomis faktūromis neapskaitymo dalies gautų pajamų (skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu išimtus kelionės talonus) už 2018m. rugsėjo mėn. keleivių vežimo taksi automobiliais paslaugų – 316,60 Eur ir neįrašymo jų į 2018m. apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „S P“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 metus.

Jeigu UAB „S P“ užsakovui UAB „A F“ suteikė ne reklamos paslaugų, o keleivių vežimo taksi automobiliais paslaugų, tai UAB „S P“ sudarė sąlygas UAB „A F“ pasididinti sąnaudas, prilygintas leidžiamiems atskaitymams: 2016 metais – 2 120,80 Eur, 2017 metais – 1 627,88 Eur ir 2018 metais – 2 514,20 Eur ir kartu sumažinti pelną.

A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. iš klientų už taksi paslaugas surinktų grynų pinigų sumos pasiimant darbo užmokestį (35–38 proc.) ir atskaičius patirtas kuro išlaidas pagal įsigijimo dokumentus, tai tyrimo metu palyginus kasoje užpajamuotas įplaukas pagal kiekvieną vairuotoją atskirai su gautomis įplaukomis pagal jų duotus parodymus nustatytas skirtumas tarp kasos pajamų orderiais užpajamuotų įplaukų (dar neatskaičius kuro ir darbo užmokesčio išlaidų) ir iš klientų gautų sumų. Skirtumas 60 117,94 Eur, šių gautų pajamų už taksi paslaugas neįforminusi dokumentais (kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais) ir neįrašiusi į apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatų nurodančių, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai, nurodyti 13 str. 1 d. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „S P“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31.

Tyrimo metu palyginus UAB „S P“ trijų taksometrų modelio ST-500 Nr. 280517, Nr.031313 ir Nr.314523 kasos operacijų žurnaluose įrašytas bendras įplaukų sumas su patikros metu protokoluose užfiksuotais duomenimis per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-12 nustatyti skirtumai, t. y. taksometrų žurnaluose neįrašyta įplaukų gautų už taksi paslaugas iš viso – 247 261,03 Eur.

Tyrimo metu nustatytas neapskaitytų įplaukų skirtumas už 247 261,03 Eur (lyginant taksometrų patikros duomenis su apskaitos duomenimis) mažinamas pagal 5-ių liudytojų parodymus papildomai apskaičiuotų 60 117,94 Eur pajamų suma ir apskaičiuota neapskaitytų pajamų suma – 187 143,09 Eur (247 261,03 – 60 117,94).

UAB „S P“ per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-12 už taksi paslaugas gavus įplaukų – 187 143,09 Eur, jų neįformino dokumentais (kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais) ir neįrašė į apskaitą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d. nuostatų nurodančių, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai, nurodyti 13 str. 1 d. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „S P“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31.

Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. gavus neoficialaus darbo užmokesčio 2016 metais - 4414, 50 Eur, 2017 metais – 9 691,27 Eur ir 2018 metais – 10 895,43 Eur, iš viso – 25 001,20 Eur, darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų neįforminus buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukus į UAB „S P“ 2016–2018 metų buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 12 str. 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1998), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „S P“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31.

Pagal UAB „S P“ pardavimo sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, įrašus kasos knygose ir taksometrų kasos operacijų žurnaluose, taksometrų patikros protokolus suvestinius pajamų registrų duomenis, liudytojų apklausos protokolus, kratos metu paimtų PPK ir kelionės talonų, kryžminių patikrinimų duomenis buvo apskaičiuotos UAB „S P“ 2016–2018 metais gautos pajamos, t. y. 2016 metais – 32 077,00 Eur (38 813,42 – PVM 6 736,22), 2017 metais – 51 004,00 Eur (61 715,06 – PVM 10 710,88) ir 2018 metais – 214 692,86 Eur (259 778,34 – PVM 45 085,48).

Tyrimo metu UAB „S P“ apskaičiuota papildomai sumokėti: už 2016- 2018 metus nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą mokėtina PVM suma iš viso – 62 533,00 Eur (360 306,82 x 21 proc.)/ (100 % + PVM 21%), iš jų: 2016 metais – 6 736,00 Eur (38 813,42 x 21 proc.)/ (100 % + PVM 21%), 2017 metais – 10 711,00 Eur (61 715,06 x 21 proc.)/ (100 % + PVM 21%) ir 2018 metais – 45 086,00 Eur (259 778,34 x 21 proc.)/ (100 % + PVM 21%).

UAB „S P“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, todėl PVM deklaracijų Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė.

UAB „S P“ įrašė neteisingus duomenis į 2016 - 2018 metų Pelno (nuostolių) ataskaitas, t. y. į pardavimo pajamas įrašė 2016 metais- 3380,00 Eur, 2017 metais – 11 852,00 Eur ir 2018 metais – 177 012,00 Eur mažesnes sumas, į darbo apmokėjimo sąnaudas įrašė 2016 metais – 5 808,55 Eur, 2017 metais – 12 751,67 Eur ir 2018 metais – 14 336,09 Eur mažesnes sumas ir 2016 metais padidino kitas sąnaudas – 23,37 Eur (9 vnt. radijo ryšio įrangos nuoma).

Į UAB „S P“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2016- 2018 metus (forma PLN204) įrašė neteisingus duomenis, t. y. 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma“, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 48 eilutėje „Apmokestinamas pelnas“ ir 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ turėjo būti įrašytos sumos:

-18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma“ įtraukta: 2016m. 28 697,00 Eur, 2017 m. 39 152,00 Eur, 2018 m. 37 681,00 Eur., turėjo būti įrašyta: 2016 m. 32 077,00 Eur, 2017 m. 51 004,00 Eur, 2018 m. 214 693,00 Eur.

-19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ 2016 m. – 852,00 Eur, 2017 m. 1 030,00 Eur, 2018 m. – 942,00 Eur, turėjo būti įrašyta: 2016 m. – 3 280,00 Eur, 2017 m. 130,00 Eur, 2018 m. 161 734,00 Eur.

-40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“ įrašyta 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. 1 030,00 Eur, 2018 m. – 0 Eur., turėjo būti įrašyta: 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. – 130,00 Eur, 2018 m. 161 734 Eur.

41 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – nuostoliai“ 2016 m. Įrašyta 852 Eur, 2018 m. 942 Eur, turėjo būti: 2016 m. 3 357,00 Eur, 2018 m. 0 Eur.

-45 eilutėje „Iš veiklos atskaityta nuostolių suma“: įrašyta 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. 721 Eur, 2018 m. – 0 Eur., turėjo būti įrašyta: 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 0 Eur.

-48 eilutėje „Apmokestinamas pelnas“ įrašyta: 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. 309 Eur, 2018 m. – 0 Eur., turėjo būti įrašyta: 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. – 130 Eur, 2018 m. – 161 734 Eur.

-55 eilutėje „Pelno mokesčio suma (5 proc.)“ įrašyta: 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. – 15 Eur, 2018 m. – 0 Eur, turėjo būti įrašyta: 2016 m. – 0 Eur, 2017 m. – -6 Eur, 2018 m. – 8 087 Eur.

Tyrimo metu UAB „S P“ už 2016–2018 metus apskaičiuota mokėtinų į biudžetą mokesčių iš viso – 87 779,29 Eur, iš jų: PVM 62 533,00 Eur, PM 8 081,00 Eur, GPM 4 934,44 Eur, sveikatos draudimo įmokos apdraustųjų 1 973,78 Eur, sveikatos ir socialinio draudimo įmokos draudėjų 10 191,28 Eur, garantinis fondas 65, 79 Eur (t. 13, b. l. 8–160).

Specialistė O. P. paaiškino, kad buvo užfiksuoti prieštaringi duomenys dėl sandorių su UAB „A F“, todėl, jeigu UAB „S P“ suteikė UAB „A F“ reklamos paslaugas, tai UAB „S P“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis užsakovui suteikė reklamos paslaugas ir laikėsi įstatymų. Tačiau iš UAB „A F“ gavo prieštaringus duomenis, todėl, jeigu UAB „S P“ suteikė ne reklamos paslaugas, o keleivių vežimo paslaugas, tai UAB „S P“ neįformino pajamų skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu išimtus kelionės talonus už 316, 60 Eur. Jeigu buvo suteiktos vežimo paslaugos, tuomet buvo sudarytos UAB „A F“ sąlygos pasididinti sąnaudas ir sumažinti pelną. Jeigu UAB „A F“ atstovas patvirtino, kad taksi vairuotojai dalino keleiviams skrajutes, t. y. atliko reklamos paslaugas, reiškia pažeidimų nėra.

Kaltinamojo G. Z. pastaba dėl UAB „S P“ 2022 m. gegužės 10 d. specialisto išvados Nr. 04/13.2-10-442, kad neteisingai apskaičiuotas vairuotojų darbo užmokestį, kuris jiems priklausė pagal kasos operacijų žurnalą, teisinga. Įvyko klaida, todėl atliko naujus skaičiavimus. Klaida įvyko, nes pritaikė ne tą formulę. Teismui teikia naujus priedus su naujais skaičiavimais bei paaiškinimą. Pasikeitė priskaičiuotas darbo užmokestis ir mokesčiai. Nustatė, kad pažeidimas analogiškas, tačiau keičiasi suma. Jeigu UAB „S P“ penkiems darbuotojams būtų išmokėtas darbo užmokestis – 391 486 Eur, 2016 metais lieka – 15 701 Eur, 2017 metais – 197 817 Eur ir 2018 metais – 177 968 Eur. Yra pridėtos lentelės, penki priedai darbuotojų, šeštas priedas suvestinės visų 5 darbuotojų ir 7 priedas pakeistas darbo užmokestis. Paskaičiavo, kad mokesčių nuo darbo užmokesčio yra 3 055,28 Eur. Prieš tai klaidingai buvo priskaičiuota mokesčių 12 990,24 Eur. G. Z. valdė 49 procentus UAB „S P“ akcijų. Jis vadovavo visoms įmonėms, kurios buvo tikrintos. Padarė išvadą, kad G. Z. turėjo ir kitose įmonėse akcijų bei praktiškai vadovavo visoms įmonėms. G. Z. buvo UAB „S P“ neoficialus direktorius. Ji daro tokią išvadą, nes buvo apklaustas A. B., kuris nurodė, kad oficialiai jis nebuvo direktorius ir kad visas direktoriaus pareigas atliko G. Z.. A. B. nurodė, kad jis pats vykdė tiktai G. Z. nurodymus. Kadangi UAB „S P“ nebuvo PVM mokėtojas, todėl padarė išvadą, kad reikia apmokestinti nuo pat pirmo euro. Kitos įmonės buvo ne PVM mokėtojos, nors visos įmonės turėjo būti PVM mokėtojos. G. Z. buvo vadovas įmonėje UAB „S P“ ir turėjo akcijų. Registrų centro duomenimis G. Z. yra oficialus UAB „A T“, UAB „S“, UAB „S P“ direktorius. Pagal turimus duomenis jis yra faktinis įmonės UAB „S“ direktorius. PVM mokėtoju tampama ne tik pasiekus 45 000 eurų pajamų, bet ir tuo metu, kai pagrindinis akcininkas susijęs su kitomis įmonėmis. Tai reglamentuoja PVM įstatymo 2 str. 3 d. Visų įmonių veiklą kontroliavo G. Z.. Vienoje įmonėje jis yra PVM mokėtojas, o kitas įmones G. Z. kontroliavo. Jei vienoje įmonėje yra PVM mokėtojas, tuomet ir kitose įmonėse privalo mokėti PVM. Specialistės atliko minimų įmonių kryžminius patikrinimus. Padarytoms išvadoms turi įtakos aplinkybė, kad ta veikla, kurioms vadovavo G. Z., yra ta pati veikla – taksi paslaugos. Jei vadovauja vienas asmuo skirtingoms įmonėms, visos įmonės turi registruotis kaip PVM mokėtojos, nepriklausomai nuo to, kokios yra metinės pajamos ir nereikia laukti, kol bus pasiekta 45 000 eurų riba.

PVM mokėtojų registraciją įpareigotas inicijuoti įmonės vadovas. Tai numatyta PVM įstatyme. Jis atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymą. G. Z. turėjo 49 procentus UAB „S P“ akcijų, B. – 17 procentų, R. – 17, S. – 17 procentų. Ji vadovavosi tuo, kad G. Z. buvo faktinis vadovas, nes davė nurodymus A. B. kaip vadovauti įmonei t. y. G. Z. vadovavo įmonei per kitą asmenį, taip pat jis vadovavo ir kitoms įmonėms bei priimdavo sprendimus. Teikiant išvadą rėmėsi PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostata. Be to, ji skaitė bylą, turėjo visą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Padarė išvadą, kad už visus pažeidimus, kurie nustatyti, atsakingas G. Z..

Iš 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 dėl UAB „S P“ matyti, kad UAB „S P“ tiriamuoju laikotarpiu 2016–2018 m. už reklamos paslaugas, už radijo stotelių nuomą, už taksi paslaugas, neapskaitytų pajamų pagal pinigų priėmimo kvitus ir pagal kelionės talonus su UAB „A F“ gavo iš viso – 114 696,43 Eur pajamų, iš jų: 2016 m. – 28 767,38 Eur, 2017 m. – 39 152,25 Eur, 2018 m. – 46 776,80 Eur. Detalesni duomenys apie UAB „S P“ gautas pajamas pagal metus ir mėnesius pateikti priede Nr. 3.

Nustatyta, kad UAB „S P“ pajamos per paskutinius 12-ka mėnesių viršijo 45 000,00 Eur ribą 2018 m. lapkričio mėn., todėl bendrovė PVM turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio mėn., bei kartu atsirado prievolė registruotis PVM mokėtojų registre.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) paslaugas“ (galioja nuo 2004-05-01 pagal 2004-01-15 LR įstat. Nr. K-1960).

Tyrimo metu UAB „S P“ apskaičiuota sumokėti nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas per tęstinį 2016 - 2018 m. laikotarpį mokėtina PVM suma už 2018 m. 11–12 mėn. – 1 654,57 Eur (9 533,51 x 21 proc.)/(100 proc. + PVM 21 proc.), kurios nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, atitinkamai: už 2018 m. 11 mėn. - 550,38 Eur,

- už 2018 m. 12 mėn. – 1 104,19 Eur (žiūr. priedą Nr. 3).

UAB „S P“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nebuvo įregistruota PVM mokėtojų registre, todėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė (t. 24, b. l. 87–88, 93).

Specialistė O. P. pateikė paaiškinimą, kad pagal UAB „S P“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius taksi vairuotojams - A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. buvo išmokėta oficialaus darbo užmokesčio iš viso – 22 390,81 Eur, iš jo: 2016 metais – 4 559,80 Eur, 2017 metais – 8 567,85 Eur ir 2018 metais – 9 263,16 Eur (detalūs duomenys pagal kiekvieną darbuotoją pateikti 1–6 prieduose).

Pagal O. S. teisme duotus parodymus UAB „S P“ 5-iems taksi vairuotojams oficialus darbo užmokestis 2016–2018 metais buvo apskaičiuojamas pagal dirbtas valandas, nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nepriklausomai nuo vairuotojų surinktos įplaukų sumos.

Pagal G. Z. teismo metu duotus parodymus UAB „S P“ vairuotojams atlyginimas buvo skaičiuojamas 35 procentai nuo bendrai surinktų pinigų, kuri sutapo su atlyginimų žiniaraštyje apskaičiuota suma, bendrovėje dirbantis darbuotojas mėnesio pradžioje turėjo savo darbo grafiką, vairuotojai privalėjo laikytis grafiko.

Pagal 4-ių liudytojų – A. B. (direktoriaus ir taksi vairuotojo), taksi vairuotojų – S. S., R. Z. ir R. M. teismo metu duotus parodymus jie darbo užmokesčio gaudavo 35 procentus ir 1 liudytojo E. R. (taksi vairuotojo) – 38 proc. nuo bendros surinktos pinigų sumos iš klientų už taksi paslaugas, darbo užmokestį jie apsiskaičiuodavo ir pasiimdavo grynais pinigais patys nuo bendros surinktos iš klientų sumos, 4 vairuotojų (A. B., S. S., R. Z., R. M.) pačių pasiimtos darbo užmokesčio sumos sutapo su atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose įrašytomis sumomis, vairuotojui E. R. išmokama darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje buvo mažesnė negu jis pats pasiimdavo.

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. ir 5-ių liudytojų – A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. teisme duotus parodymus, apskaičiuojant UAB „S P“ 5 (penkiems) taksi vairuotojams išmokamą darbo užmokestį 35–38 proc. nuo bendrai surinktų pinigų sumos, būtų išmokėta darbo užmokesčio iš viso – 26 305,67 Eur, iš jo: 2016 metais – 4 716,81 Eur, 2017 metais – 10 546,02 Eur ir 2018 metais – 11 042,84 Eur (detalūs duomenys pagal kiekvieną darbuotoją pateikti 1–6 prieduose).

Šio tyrimo metu palyginus UAB „S P“ taksi vairuotojams – A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. išmokėto oficialaus išmokėto darbo užmokesčio duomenis su šiems darbuotojams mokėtinu darbo užmokesčiu kaltinamojo G. Z. ir 5-ių liudytojų teisme duotus parodymus nustatyti skirtumai, t. y. pagal G. Z. parodymus 2016–2018 metais išmokėtas darbo užmokestis 5-iems darbuotojams būtų didesnis iš viso – 3 914,86 Eur (22 390,81 – 26 305,67) už išmokėtą šiems darbuotojams oficialaus darbo užmokesčio sumą (žiūrėti 6 priedą).

Jeigu UAB „S P“ 5-iems darbuotojams pagal kaltinamojo G. Z. ir 5-ių liudytojų A. B., S. S., R. Z., E. R. ir R. M. teisme duotus parodymus darbo užmokestis 5-iems taksi vairuotojams 2016–2018 metais buvo mokamas apskaičiuojant 35–38 proc. nuo bendros surinktos įplaukų sumos, nors UAB „S P“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nesutampa su bendrovės darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu, t. y. pagal G. Z. ir 5-ių liudytojų teisme parodymus 2016–2018 metais išmokėtas darbo užmokestis būtų didesnis iš viso – 3 914,86 Eur už išmokėtą šiems darbuotojams oficialaus darbo užmokesčio sumą, iš jo: 2016 metais – 157,01 Eur, 2017 metais – 1 978,17 Eur ir 2018 metais – 1 779,68 Eur. Šio tyrimo metu, įvertinant UAB „S P“ darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų apskaitą pagal G. Z. ir 5-ių liudytojų A. B., S. S., R. Z., E. R. ir R. M. teisme duotus parodymus per laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, pateikiama išvada:

„Jeigu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 penki liudytojai – A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. gavo neoficialaus darbo užmokesčio 2016 metais – 157,01 Eur, 2017 metais – 1 978,17 Eur ir 2018 metais – 1 779,68 Eur, iš viso – 3 914,86 Eur, tai UAB „S P „ darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų neįforminusi buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į 2016 - 2018 metų buhalterinę apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 12 str. 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1998).

Jeigu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 5 (penki) liudytojai A. B., E. R., S. S., R. Z. ir R. M. gavo 2016 metais – 157,01 Eur, 2017 metais – 1 978,17 Eur ir 2018 metais – 1 779,68 Eur, iš viso – 3 914,86 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, tai dėl išmokėto darbo užmokesčio nesiforminimo apskaitos dokumentais bei neįrašymo į buhalterinę apskaitą, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 12 str. 4 d. nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „S P“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31.

Ankstesnio tyrimo metu pagal 5-ių liudytojų (taksi vairuotojų) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir šio tyrimo metu pagal 5-ių liudytojų (taksi vairuotojų) ir kaltinamojo G. Z. teisme duotus parodymus nustatyti UAB „S P“ darbo užmokesčio priskaitymai, t. y.:

1. Ankstesnio tyrimo metu pagal 4-ių liudytojų parodymus, jie darbo užmokesčio gavo 35 procentus ir 1 liudytojo parodymą (E. R.), jis darbo užmokesčio gavo 38 procentus nuo bendros surinktos grynųjų pinigų sumos iš klientų už taksi paslaugas. Savo darbo užmokestį jie apskaičiuoja ir pasiima grynaisiais pinigais patys nuo bendros surinktos iš klientų sumos atskaičius išlaidas kurui pagal kasos aparato kvitus, likusius pinigus (atskaičius darbo užmokestį ir kuro išlaidas) perduodavo G. Z. kiekvieną pirmadienį arba antradienį, o jei jo nebūdavo, pinigus palikdavo administratorei arba palikdavo dispečerinėje. Jie pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje arba kažkokiame dokumente, kuriame buvo nurodyta labai maža arba mažesnė suma nei realiai uždirbdavo per mėnesį, tačiau tų pinigų niekas nemokėjo;

2. Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. (vairuotojams išmokėta po 35 procentus nuo visos už keleivių vežimą taksi paslaugas surinkta grynųjų pinigų suma sutapo su atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje apskaičiuota suma) ir 5- liudytojų teismo metu duotus parodymus (sumos apytikriai sutapo, gal ne visada buvo vienodos, buvo kitokios, nesutapo labai tiksliai, skyrėsi, gal sutapo, ar sutapo, nes nežiūrėjo už kokią sumą pasirašo), taksi vairuotojams apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinka santykį tarp vairuotojams išmokėto darbo užmokesčio pagal atlyginimų mokėjimo žiniaraščius ir nuo bendros įplaukų sumos paskaičiuotas 35 proc. arba 38 proc.

Atlikus „S P“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, faktiškai taksi darbuotojams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal darbo sutartyje nustatytą mėnesinį darbo užmokestį, įvertinus faktiškai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaitytą dirbtą darbo laiką.

Šio tyrimo metu pagal G. Z. ir 5-ių liudytojų teisme duotus parodymus UAB „S P“ mokesčių nuo apskaičiuoto neoficialaus darbo užmokesčio iš viso – 5 151,13 Eur, iš jo: už 2016 metus – 206,59 Eur, 2017 metus – 2 602,86 Eur ir 2018 metus – 2 341,68 Eur. Šio tyrimo metu nuo neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiuoto pagal G. Z. ir 5-ių liudytojų teisme duotus parodymus būtų apskaičiuota mokesčių iš viso – 2 842,39 Eur, iš jų: 2016 metais – 114,00 Eur, 2017 metais – 1 436,26 Eur ir 2018 metais – 1 292,13 Eur (1 lentelė ir 7 priedas) (t. 24, b. l. 51–53).

Dėl UAB „A T“ apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

G. Z. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su L. M., gautų pajamų – 58 522, 37 Eur už 2016–2018 metus neįtraukė į Bendrovės apskaitą, išmokėjo 1 504,83 Eur mažesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, taip pat mokėjo didesnį atlyginimą, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose (priskaičiuota 4 564,71 EUR), kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, D. K. pildant Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnalus ir juose nefiksuojant dalies gaunamų pajamų, Bendrovės taksometrų kasos operacijų žurnaluose nefiksavo 33 623,17 Eur įplaukų, jų neįformino apskaitos dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Be to, siekiant išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, pelno mokesčio valstybei, klastojant ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiant suklastotus dokumentus, Bendrovės naudai išvengė 28 329,80 Eur mokesčių, iš jų 25 254 EUR pridėtinės vertės mokesčio, 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1 834,09 Eur įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, 273,88 Eur PSD mokesčio ir 1551,09 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 9,12 euro įmokų į garantinį fondą, 557 Eur pelno mokesčio.

Nesutinka, kad bendrovė „A T“ turėjo sumokėti 25 254,00 Eur PVM. Bendrovei netaikoma LR PVM įstatymo IX-751 71 str. 1 ir 2 d. nuostatos, jei bendrovė neviršijo nustatytos ribos ir PVM įstatymo IX-751 71 str. 7 d. nuostatos, jei ji neatitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktų.

Dėl specialistės I. S. surašytos išvados, kuri tvirtinama remiantis ankščiau surašyta specialistės R. Č. išvada, pamirštamas ar ignoruojamas faktas, kad išvados turi būti nepriklausomos ir nešališkos, rašomos ieškant tiesos, o ne savo ir kitų samprotavimais ar įtikėjimu. UAB „A T“ buvo apmokestinamas asmuo nuo 2000 m. rugsėjo 9 d., kuomet įsisteigė ir gavo juridinio asmens statusą. Per tą laikotarpį keitėsi akcininkai ir vadovai. Tiriamuoju laikotarpiu jis bendrovės akcijų neturėjo. Valdybos buvo paskirtas eiti administracinio vadovo pareigas, kol bus surastas kitas vadovas. Jis buvo laikinas direktorius-vairuotojas, kuriam nieko keisti ar priimti svarbius sprendimus nebuvo patikėta, tik palaikyti tvarką bendrovės viduje. Pardavęs bendrovės akcijas neturėjo jokios naudos ar intereso, todėl prašė valdybos ieškoti naujo vadovo, o kol jis bus surastas, pažadėjo pagal galimybes ir jam skirtą darbo laiką, surinkti pajamas iš vairuotojų ir mokėti mokesčius valstybei.

Kaltinamoji L. M. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Tvarkydama apskaitą vadovavosi jai direktoriaus pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Ji niekam nieko nepadėjo tvarkyti, tiesiog, jei paprašydavo susegti dokumentus į segtuvą, tai pagal numeraciją susegdavo. Dirbo viename kabinete, todėl šiek tiek padėjo. Ji dirbo UAB „A T“, todėl, kas vyko su kitomis įmonėmis, ji nieko nežino, niekaip neprisidėjo. Direktorius kartu buvo ir kasininkas. Kokius pirminius dokumentus jai duodavo direktorius, tokius ir sutvarkydavo, ką liepdavo, tą darydavo. Jų įmonėje dirbo žmonės, kurie nenorėdavo pildyti pinigų priėmimo kvitų. Jie atnešdavo taksometro žurnalą, ji patikrindavo ir jeigu nesutapdavo duomenys, papildomai užpildydavo kvitelius, kad viskas būtų idealu. Telefoniniuose pokalbiuose, kuriuos klausė, buvo minimas pasimetimas tarp kvitelių skaičių, tarp numeracijos, nes vairuotojai klysdavo, skaičiai dubliavosi. Ji darydavo darbus už vairuotojus, kurie nedarydavo to, ką turėjo daryti, tačiau tai būdavo labai retai. Taksometro knygą ji pildydavo tik kelias eilutes norėdama parodyti vairuotojui, kaip reikia pildyti. Toliau jie patys pildydavo. Duomenis jie turėjo pildyti nuo savo mašinos taksometro duomenų. Apskaitoje, jei ir buvo apgaulės, tai ji nieko apie tai nežino. Ji neturi buhalterinio išslavinimo. Apie lapelių pildymo atsiradimą nieko negali pasakyti. Kuomet pradėjo dirbti įmonėje, lapeliai jau buvo. Ji matė, kad vairuotojai direktoriui atneša lapelius. UAB „A T“ atlyginimus apskaičiuodavo tiek ji, tiek direktorius. Atlyginimus skaičiuodavo pagal kompiuteryje buvusią lentelę ir pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Apie 35 procentus, kuriuos vairuotojai pasiimdavo, nieko nežinojo, nes atlyginimą vairuotojai gaudavo pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Nežino, kiek jie uždirbdavo, apskaičiuodavo pagal darbo grafiką ir darbo laiko tabelius. Ar dispečerės paimdavo iš vairuotojų minėtus lapelius - ataskaitas ir pinigus, ji nežino. Jei vairuotojas ateidavo į jų kabinetą tuo metu, kai nebūdavo kasininko, tada ji paimdavo pinigus ir padėdavo ant direktoriaus stalo.

Specialistės R. Č. apklausos metu L. M., atsakydama į klausimus, paaiškino, kad gautas įplaukas kas savaitę pajamavo pagal kasos pajamų orderius. Iš tų įplaukų darbo užmokesčio sumą apskaičiuodavo taip: iš taksometrų žurnale užfiksuotų duomenų surašydavo kasos pajamų orderius. Į šią sumą įtraukti ir 35 procentai, ir išlaidos už kurą. Po to, mėnesio gale apskaičiuojamas atlyginimas, t. y. atimamos išlaidos už kurą ir 35 procentai. Darbo užmokesčio žurnalus pildė ji. Sutikrindavo žiniaraščius, nes jai buvo įdomu, ar atitikdavo, ar ne. Vairuotojas atiduodamas gautas įplaukas jau būdavo atsiskaičiavęs 35 procentus. Į kasą ji užpajamuodavo sumą, užfiksuotą taksometro žurnale. Gryni pinigai į kasą įnešami be atlyginimo. Atlyginimas mokamas dalimis. Gaudavo ne visus pinigus, t. y. pinigus be 35 procentų. Tačiau užpajamuodavo didesnę sumą, nei faktiškai gaudavo, t. y. su 35 procentais.

Perklausius telefoninių pokalbių įrašus kaltinamoji L. M. paaiškino, kad pokalbiuose dėl kvitelių surašymo ji prašo surašyti reikiamą kiekių kvitelių, nes jų trūko palyginus su surinkta pinigų suma. Kitame pokalbyje ji buvo paprašyta direktoriaus paskambinti ir pasakyti vairuotojui, nerašiusiam kvitelių, kad juos surašytų. Kai nuveža klientą, vairuotojai privalo išrašyti kvitelius, tačiau dažniausiai nerašydavo kvitelių, išrašydavo vėliau. Priklausomai nuo uždirbtos sumos, kurią dalindavo iš dešimties, todėl skirdavosi skaičiai kviteliuose.

Buvo apklausta 2018-11-27. Apklausos metu teigė, kad direktorius G. Z. buvo nurodęs, kiek reikia parodyti pajamų už 2018 metų lapkričio mėnesį, kadangi buvo gauta 3 700 eurų pajamų. Direktorius yra kasininkas, jis jai paduoda duomenis, ji juos susiveda. Apklausos metu tyrėjui nesakė, kad G. Z. liepdavo rašyti kelionių talonus (kvitus) nenurodant datos. Jis nėra davęs nurodymo slėpti pajamas. Ji įmonės pajamas skaičiuodavo pagal kvitukus. Kvitukai turėjo atitikti kasos pajamų orderius. Kasos pajamų orderį išrašydavo pagal kvitukus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-27 papildomos apklausos metu L. M. paaiškino, kad iš dalies prisipažįsta, savo ankstesnius parodymus prisimena ir papildo, kad ne ji tvarkė įmonės pagrindinę buhalterinę apskaitą. Ji dirbo viename kabinete su UAB,,A T“ direktoriumi. Taksi vairuotojai už paslaugas surinktus pinigus atnešdavo į ofisą adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną savaitės pirmadienį. D. G. Z. nurodymu iš vairuotojų gauti pinigai buvo pajamuojami dešimtadieniais, t. y. kiekvieno mėnesio 10, 20, 30 dienomis. Vairuotojams pirmadienį atnešus pinigus į ofisą jie nebuvo tądien pajamuojami, jei tai buvo ne dešimtadienis - jie būdavo užpajamuojami ateinantį dešimtadienį, todėl kasos pajamų orderiai iškarto nebuvo išrašomi. Surinktus iš vairuotojų pinigus G. Z. iš jos paimdavo, o kelionės talonai likdavo pas ją. Pagal turimų kelionių talonų kiekį ir juose nurodytą sumą ji užpajamuodavo pinigus. Ar vairuotojų atneštų pinigų suma sutapdavo su kelionių talonuose esančia bendra suma, ji nežino. Iš vairuotojų gautų pinigų ji neskaičiavo. Tiesiog pasidėdavo juos ant stalo ir G. Z. atvykęs į ofisą juos pasiimdavo. Kelionių talonus ji suvesdavo į jos kompiuteryje esančią lentelę. Direktorius G. Z. mėnesio viduryje jai nurodydavo, kiek šį mėnesį UAB,,A T“ turi parodyti pajamų. Ji nežino, kokios buvo realios įmonės pajamos. G. Z. jai nurodydavo, kiek parodyti tą mėnesį pajamų. 2018 metų lapkričio mėnesį G. Z. nurodė, kad turi parodyti 3700 eurų pajamų. Todėl kiekvieno taksi vairuotojo atnešti kelionės talonai buvo suvedami į atskiras lenteles. Kiekvienam vairuotojui kelionės talonų skaičius ir suma buvo paskaičiuojama individualiai. Tai priklausė nuo jų darbo trukmės. Tiems vairuotojams, kurie dirbo ilgesnį darbo laiką, reikėjo pateikti ir daugiau kelionės talonų. Jei suvedusi į lentelę ji matė, kad jiems tą mėnesį trūksta kelionės talonų, ji prašė jų papildomai surašyti kelionės talonus, nurodydavo, kiek dar reikia tų talonų ir kokiai sumai jų reikia. Vairuotojai pateikdavo užpildytus kelionės talonus, kuriuose nebuvo surašyta kelionių talono data. Visi kelionių talonai buvo pateikiami be datų. Datas minėtuose talonuose surašydavo ji arba dispečerė D. K.. D. K. paprašydavo ji pati arba direktorius G. Z.. Naujiems darbuotojams pradėjus dirbti, direktorius G. Z. liepdavo rašyti kelionių talonus, tačiau jose nenurodyti datos. Kelionių talonus ji suvesdavo į lenteles, kurios jai pradėjus dirbti minėtoje įmonėje jau buvo jos kompiuteryje. Failas su tomis lentelėmis pavadintas,,Aukštaitijos talonai“, kiekviena lentelė buvo priskirta atskiram vairuotojui. Direktorius G. Z. nurodė jai pildyti minėtą lentelę. Kiekvienas įmonės vairuotojas kartu su pinigais atnešdavo ir lapelį su taksometro parodymais, kurį ji padėdavo kartu su pinigais ir juos pasiimdavo taip pat G. Z.. Tos taksometrų parodymų lapelyje esančios informacijos ji niekur nefiksavo. Taksometrų apskaitos žurnalai saugomi įmonės ofise. Juos užpildydavo D. K.. Duomenis, kuriuos reikia surašyti į taksometrų apskaitos žurnalą, atspausdino G. Z. ir pateikdavo juos jai. Šie duomenys buvo ne tik UAB,,A T“, bet ir visų kitų G. Z. taksi įmonių ir jo individualios įmonės. G. Z. pateiktame lape nurodomos pavardžių pirmos raidės, datos ir skaičiai. Ji žinojo, kad tai yra taksometrų parodymai. Tuos duomenis ji pateikdavo D. K. ir ji suvesdavo juos į taksometrų apskaitos žurnalą. Kažkada seniau ji pati surašiusi tuos duomenis į taksometrų apskaitos žurnalą, kada tiksliai neprisimena. Taksometrų apskaitos žurnalus privalo pildyti patys taksi vairuotojai. Ar kas nors jiems liepė tų žurnalų nepildyti, ji nežino. Darbo grafikus UAB,,A T“ vairuotojams sudaro ji, juos tvirtino G. Z.. Ji nežino, ar vairuotojai dirbo pagal sudarytą jos grafiką. Jokių neoficialių grafikų nebuvo sudaroma. UAB,,A T“ dispečerės dirbo pagal sudarytą darbo grafiką. Kas sudarė kitų G. Z. taksi įmonių darbuotojų ir dispečerių darbo grafikus, ji nežino. Ji taip pat pildo ir UAB,,A T“ darbo tabelius. Jei kas nors iš darbuotojų dėl kokių nors priežasčių negali atvykti į darbą, jie informuoja G. Z.. Jei direktorius neatsiliepia, praneša jai. Tuomet ji parašo lapelį ir padeda direktoriui ant stalo, nurodydama, koks darbuotojas ir kokia neatvykimo priežastis. Ji nežino, ar įmonės vairuotojai poilsio dienomis dirba. Dienos metu ji gali savo darbo kompiuteryje stebėti, kur esamu laiku yra visi taksi vairuotojai. Programos pavadinimo, kurioje ji gali stebėti vairuotojus, ji nežino. UAB,,A T“ darbuotojams darbo užmokestį moka pats direktorius G. Z. grynaisiais. Darbuotojai gavę pinigus pasirašo ant atlyginimų mokėjimo lapo, kuris segamas į kasos knygą. Išrašomas ir išlaidų orderis. Ji neišmoka darbo užmokesčio. Ji, tik jei nėra G. Z., surenka darbuotojų parašus ant atlygimų išmokėjimo lapo ne tik UAB,,A T“ bet ir kitų G. Z. taksi įmonių darbuotojams. Jai buvo mokamas tik oficialus darbo užmokestis. Ar kam nors iš darbuotojų buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, ji nežino.

Ji nėra gavusi iš O. S. jokių nurodymų, kaip turėtų tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Ji konsultavosi su O. S. tik asmeniniais reikalais. UAB,,S P“ direktorius yra A. B., o kas realiai vadovauja šiai įmonei, ji nežino. G. Z. jai nurodo atvykus A. B. duoti jam pasirašyti kasos knygoje, kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius. Ar tarp jų yra sudarytas kažkoks susitarimas, ji nežino (t. 16, b. l. 40–44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-26 apklausos metu L. M. paaiškino, kad nepripažįsta įtarime nurodytų aplinkybių. G. Z. organizuoja visą įmonės darbą ir duoda nurodymus darbuotojams. Ji į kompiuteryje esančias lenteles suveda atneštus kelionių talonus, išrašo kasos pajamų orderius už vairuotojų pateiktus pinigus, sudaro darbo grafikus pagal G. Z. nurodymą. Vairuotojai visuomet pateikdavo pinigus tik su kelionės talonais. Sumos sutapdavo. Kelionės talonus pildė tik taksi vairuotojai. Taksometrų kasos operacijų žurnalus taksi vairuotojai užpildo baigę darbą. Darbo užmokestį mokėdavo direktorius. Kaip vykdomas darbas kitose taksi įmonėse ji nežino. Ji įtraukdavo į apskaitą visus jai pateiktus pinigus (t. 16, b. l. 31–33).

Liudytojas A. K. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „A T“. Direktorius buvo G. Z., buhalterė L.. Per dieną dirbdavo apie 4 valandas, per mėnesį - savaitę, kartais ir visą mėnesį nedirbdavo, nes po dvi savaites vartodavo alkoholį, po to per 4 - 5 dienas atsigaudavo, tada vėl savaitę ar dvi dirbdavo. Jo atlyginimas 35 procentai nuo surinktos pinigų sumos. Pildydavo kvitelius, taksometro parodymus ir kilometrus rašė. Kvitelius pristatydavo direktoriui arba buhalterei. Į lapelį rašydavo kilometrus, užsakymus ir surinktus pinigus. Tą lapelį ir pinigus atiduodavo direktoriui arba buhalterei kartą per savaitę. Taksometro žurnalą pasirašydavo kas savaitę. Pajamų orderį mėnesio pabaigoje išrašydavo direktorius, o jis pasirašydavo. Tie duomenys orderyje sutapdavo su kviteliais, juos matydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad jis dirbo UAB,,A T“ vairuotoju nuo 2018 metų kovo mėnesio. Darbo sutartį pasirašė su G. Z.. Įsidarbindamas gavo taksi automobilį,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu jis dirbo vienas, todėl automobilį laikė netoli savo namu adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar pasirašė materialinės atsakomybės sutartį. Buvo sutarta, kad jis dirbs 4 valandas per parą ir 5 dienas per savaitę. Dėl darbo užmokesčio buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo jo uždirbtos sumos. Jam mėnesio pabaigoje buvo išduodamas kito mėnesio darbo grafikas kartu su kelionės lapu. Dokumentus išduodavo buhalterė L.. Tačiau jis realiai pagal minėtą darbo grafiką nedirbo. Jis dirbo daugiau valandų. Kai tik buvo laisvesnis, tuomet ir važiuodavo dirbti. Taksometrą visuomet įsijungdavo. Surinktus iš klientų pinigus kiekvieną savaitės pirmadienį nuveždavo į įmonės ofisą adresu (duomenys neskelbtini) ir paduodavo buhalterei L.. Pinigus jis pateikdavo jau atskaičiavęs jam priklausantį 35 procentą ir atskaičiavęs kuro išlaidas. Jis neskaičiavo, ar jo pateikta pinigų suma sutapdavo su kelionės kvituose nurodyta bendra suma. L. surašydavo kažkokį dokumentą, ant kurio jis pasirašydavo. Jei jam trūkdavo kvitų, L. pasakydavo, kiek dar turi papildomai jų užpildyti. Kvitų suma buvo iki 3 eurų. Nežino, iš kur L. žinojo, kiek jis dar turi užpildyti tų kvitų. Jis neišrašydavo kvitų keleiviams, nebent jie patys paprašydavo. Taip pat nuvežęs kažkur keleivį ir sau jis neišrašydavo kvitų. Juos surašydavo vėliau, kai jau reikėjo paduoti buhalterei. Tuščius pinigų priėmimo kvitus išduodavo buhalterė L.. Kas liečia darbo užmokestį, buhalterė L. duodavo kažkokius lapelius, gal žiniaraščius, kur nurodyta darbo užmokesčio suma. Neprisimena, kokia ten nurodyta suma, tačiau ji labai maža. Realiai jis uždirbdavo daug daugiau. Jis pasirašydavo minėtame dokumente, tačiau realiai iš buhalterės ar direktoriaus pinigų negavo. Prieš pradedant darbą pirmadieniais jis užpildydavo kelionės lapą. Kadangi važinėja vienas, kelionės lapą pildė tik vieną kartą per savaitę. Taksometro parodymus nusirašydavo taip pat kiekvieną pirmadienį, juos rašė į kelionės lapą. Kasdien jis taksometrą nustatydavo iš naujo. Tačiau bendri duomenys taksometre pastoviai rodomi, jų nėra galimybės pakeisti. Taksi automobilyje yra automobilio dokumentai, taksometro žurnalas, patikros dokumentai, pinigų priėmimo kvitai, kelionės lapas. Šiuos dokumentus laiko taksi automobilyje stalčiuje po keleivio priekine sėdyne. Vienos pamainos metu jis surinkdavo ne mažiau 50 eurų. Visus šiuos pinigus jis fiksuodavo, kadangi taksometre matosi nuvažiuotas atstumas, suma ir įlipimų skaičių. Kurą taksi automobiliui jis pildavo degalinėje už gautus iš keleivių pinigus, po to pateikdavo buhalterei kuro čekius (t. 3, b. l. 15–18).

Iš kratos gyvenamojoje vietoje pas A. K. protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti kelionės apskaitos lapai, kasos kvitas, pinigų priėmimo kvitai (t. 6, b. l. 120–123).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant G. Z. specialistas S. R. 2018-12-04 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 4 225,8; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 1 851,9; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 607; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 1 888,29; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 1 888,29. Taksometras įrengtas 2018-10-24. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 250 km; bendra pinigų suma – 50 Eur (t. 7, b. l. 154–162).

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskutiniu metu dirbo taksi vairuotoju UAB „S P“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad į taksį firmą „S“ pas G. Z. įsidarbino gal prieš penkiolika metų, tiksliai neprisimena. Paskui keitėsi įmonių pavadinimai, atsirado kitos įmonės. Dėl darbo jis tarėsi su G. Z.. Nurodymus dėl kvitelių išrašymo gaudavo iš L.. Ji pasakydavo, kad yra praleisti kvitelių numeriai, kad sakykim trūksta kvitelių nuo tam tikro numerio. Jis išrašydavo tuos kvitelius, tik sumas įrašydavo bet kokias, nes jis tikrai neprisimena, kokios ten sumos būdavo. Kvitelius atiduodavo L.. Visą laiką G. Z. firmose jis dirbo vairuotoju. Fiksuoto darbo užmokesčio jis negaudavo, viskas priklausė nuo to, kiek pinigų jis surenka. Jis skaičiavosi sau nuo surinktos sumos 35 procentą. Per vieną darbo dieną jis surinkdavo mažiausiai 19 eurų, o daugiausia surinkdavo eilinę dieną 40 eurų. Jei buvo šventės, tai galėjo būti ir 60 eurų. Darbo užmokestis jam mokamas vieną kartą per mėnesį. Kiekvieną pirmadienį jis nunešdavo ir palikdavo buhalterijoje adresu (duomenys neskelbtini) esančiai L.per savaitę uždirbtus pinigus ir kuro čekius. Jei L. nebūdavo, palikdavo pas dispečerę. Darbo užmokestį jam išmokėdavo grynais buhalterijoje sėdinti moteris. Darbo užmokesčio sumos skyrėsi, būdavo 260 eurų, 400 eurų. Kai gaudavo darbo užmokestį, pasirašydavo tokiam lape, to dokumento pavadinimo jis neskaitė. Visada darbo užmokesčio suma nurodyta lape ir jam realiai išmokėta suma sutapdavo. Prieš pradedant ir baigiant darbą jis turėjo į tokį lapą nurašyti skaitliuko parodymus. Tuos tuščius lapus jis pasiima buhalterijoje, stalčiuje, kai kiekvieną pirmadienį priduoda pinigus. Tuos užpildytus lapus jis taip pat atiduodavo buhalterijoje pirmadienį, kartu su pinigais. Buhalterijoje visą laiką būdavo L.. Pirmadieniais iš buhalterijos pasiimdavo pasiima tokius kvitus, kuriuos užpildydavo kai veždavo klientus ir juos vėliau atiduodavo buhalterijai. Tikrai ne kiekvienam klientui išrašydavo kvitukus. Jokio žurnalo jis nepildo ir tokio žurnalo mašinoje neturi. Kur tas žurnalas laikomas ir kas jį pildo jis nežino. L. arba G. paduodavo jam tą žurnalą, kad jis pasirašytų. Kas tame žurnale parašyta, jis nesigilino (t., 3, b. l. 21–24).

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbdamas UAB „A T“ uždirbdavo 35 procentus nuo surinktos sumos. Taksometro duomenis nusirašydavo į lapelį. Po to, mėnesio gale, pasirašydavo žurnale. Nežino, kas tuos duomenis suvesdavo į žurnalą, jis tik pasirašydavo. Buvo atlyginimo mokėjimo žiniaraštis, kuriame nurodyta suma apytikriai sutapdavo su realiai gauta. Tyrimo metu iš jo buvo paimtas lapas. Jame matosi apytikslės visos savaitės pajamos. Tyrimo metu buvo apklaustas, nurodė viską kaip buvo. Savaitgaliais ilgiau dirbdavo vakarais, darbą pradėdavo vėliau. Aplinkybes apie žurnalo pildymą ir pasirašymą jame, tyrimo metu nurodė teisingai. Negalėjo gauti atlyginimo daugiau nei nurodyta algalapiuose. Nepripažįsta, kad gavo didesnį darbo užmokestį nei nurodyta specialistų išvadoje. Atlyginimą gavo pagal valandas, pagal sutartį. Jis visą laiką iš UAB „A T“ gaudavo 170 eurų, o už veiklą – 40–50 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad 2018 metų rugpjūčio pabaigoje, tuo pačiu metu įsidarbino į UAB „A T“ ir į G. Z. IDV vairuotoju. Nuo to laiko ir dirbo tose įmonėse, nors pas G. Z. kažkurioje įmonėje yra dirbęs gal prieš dvejus ar trejus metus, tačiau kokioje konkrečiai įmonėje negali pasakyti, bet tuo metu dirbo tik kelias valandas. UAB,,A T“ jis dirba pagal sutartį apie 70 valandų, o G. Z. IDV gal kokias 20 valandų. Įsidarbindamas sutartį pasirašė su G. Z., bet tuo pačiu metu ten buvo ir buhalterė L.. Sąlygas dėl darbo irgi aptarė su G. Z., nors jis žinojo, kad jis dirba vakarais. Kas buvo sutarta oficialiai pagal darbo sutartį jis tiksliai neprisimena, atrodo 160 ar 170 eurų UAB „A T“. Sutartyje ir buvo nurodyta, kad UAB „A T“ jis dirbs 3 dienas per savaitę po 4 valandas. Realiai jis per savaitę dirbdavo apie 38 valandas. Buvo sudarytas oficialus darbo grafikas, kuriame buvo nurodytos jo darbo valandos tokios, kurios nurodytos jo darbo sutartyje. Darbo grafiką jam paduodavo buhalterė L.. Jis tą oficialų darbo grafiką turėjo automobilyje OPEL ZEFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo dirbo. Ar dar kažkur buvo laikomi oficialūs darbo grafikai, jis nežino. Jam mašinoje grafikas buvo reikalingas tam, kad jis pagal jį galėtų užsipildyti kelionės lapą, kad jeigu patikrintų darbo inspekcija, kad jam nebūtų problemų. Realiai jis pagal tą darbo grafiką niekada nedirbo, kaip jau sakė dirbdavo 38 valandas per savaitę ir tik vakarais, darbo dienomis panašiai nuo 18 val. iki 00.30, o savaitgaliais dirbdavo ilgiau, panašiai iki 2 ar 3 valandos nakties. Apie tai, kad jis realiai dirbo visai kitokiu grafiku nei sudarytas oficialus tikrai žinojo ir G. Z., ir buhalterė L., nes jis dirbo ne su savo automobiliu, o su įmonei priklausančiu automobiliu. Tokio kaip darbo užmokesčio negauna, nes buvo sutarta su G. Z., kad nuo iš per savaitę iš klientų surinktos sumos jis sau pasilieka 35 procentą, o L. palieka likusią dalį, o jei L. nebuvo, tai pinigus atiduodavo G. Z.. Dispečerės turėjo kiekvieną gautą užsakymą fiksuoti ir bet kada norėdamas patikrinti, ar teisingai pasiliko sau 35 procentą nuo gautos sumos, G. Z. galėjo tai padaryti. Sumas jis pats pasižiūrėdavo pagal skaitliuką ir ant tokio specialaus lapo viską surašydavo. Tie lapai būdavo sudėti stalčiuje, prie atskiro stalo, kuris stovėjo buhalterės L. ir G. Z. kabinete. Tame lape reikėdavo surašyti taksometro skaitliuko duomenis, nuvažiuotus kilometrus, apmokėtus kilometrus, per pamainą surinktus pinigus, iškvietimų kiekį ir bendrus mašinos spidometro duomenis, nes su ta pačia mašina dirbo keli žmonės. Realiai firma įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ten yra dispečerinė ir dirba direktoriai bei buhalterė. Kažkaip natūraliai viskas buvo žinoma ir apie kvitelių išrašymą klientams. O kiek konkrečiai reikia išrašyti pinigų priėmimo kvitų per mėnesį jam pasakydavo L., nors jis pats skambindavo ir jos klausdavo, kiek jam tų kvitų išrašyti. L. jam nurodydavo konkretų skaičių kvitelių, kiek reikėdavo išrašyti per mėnesį, o kad ant kvitelių nereikia nurodyti dienos, tai pasakydavo L.. Pirmadienį arba antradienį reikėdavo atnešti per savaitę uždirbtus pinigus, kuriuos jis padėdavo pas L. ant stalo, o kas dvi savaites jis atnešdavo pinigų kvitelius. Jokių dokumentų, kad jis atnešė pinigus, jam L. neduodavo pasirašyti, jis pasirašydavo ant algalapio ir dar rodos ant kuro išlaidų. Pinigų priėmimo kvitai būdavo padėti buhalterės L. kabinete, ten jau būdavo suvesti duomenys, t. y. įmonės duomenys, jo pavardė. Jis pats įrašydavo kvitelio numerį, tik nerašydavo dienos, nes taip liepė L.. Sumą įrašydavo pats, jos buvo įvairios, bet iki 5 eurų. Per mėnesį jis išrašydavo gal virš 100 kvitelių. Kadangi jis pats rašydavo numerius, tačiau to niekur neužsirašydavo, tai jis L. paklausdavo, nuo kokio numerio jam toliau pildyti kvitelį. Realiai jo išrašytų pinigų priėmimo kvituose esanti pinigų suma jo nuomone nesutaptų su taksometro skaitliuko duomenimis. Kiek tų kvitelių reikėjo panaudoti apskaitoje tai ten viską tvarkė L.. Jis nežino, ar jo automobilyje buvo taksometrų kasos operacijų žurnalas, bet tikrai žino, kad tas tikrasis žurnalas būdavo pas L. ir ten tiesiog reikėdavo pasirašyti, nes duomenys jau būdavo surašyti. Kas užpildydavo tuos žurnalus, jis nežino, o pasirašyti tame žurnale reikėdavo kartą per mėnesį. Jis kvitelius įteikdavo tik tiems klientams, kurie to paprašydavo, o jeigu neprašydavo, tai ir neduodavo, nors pagal taisykles jis turi tai padaryti. Kai kurie klientai pykdavo, kai jiems kišdavo tuos kvitelius. Jokio nurodymo, kad nepildytų kvitelių, jis nėra gavęs. Uždirbamų pinigų sumos skiriasi priklausomai nuo dienų, nes būdavo, kad per savaitę surenka 150 eurų, o būdavo, kad ir 220 eurų. Per savaitę nuo 2018-11-19 iki 2018-11-25 surinko sakytų 146 eurus, tačiau iš tų pinigų pylėsi kurą ir sau atsiskaičiavo 35 procentą. Likusios sumos neturi, kadangi išleido. Kurą jis pildavosi NEMUNO CIRCLE automatinėje degalinėje už pinigus, kuriuos surinkdavo iš klientų. Kuro čekiukus pristatydavo kartu su per savaitę gautais pinigais L.. Kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitą jis nežino. Pasirašyti jam ant dokumentų duoda tik L.. L. jam pasakydavo, kada reikia atnešti užpildytus kvitelius ir visą kitą (3 t., b. l. 27–32).

Liudytojas J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiek tiek dirbo UAB „A T“. Dirbo tik dėl darbo stažo. Atlyginimas - 35 procentas nuo uždirbtų pinigų sumos. Išrašinėjo kasos kvitus ir pildė žurnalą. Būdavo ant lapo surašydavo, kiek pinigų surenka ir atiduoda į buhalteriją. Taip pat nurašydavo skaitliuko duomenis. Paties žurnalo jis nematydavo. Duomenis surašydavo ant kelionės lapo ir jį pateikdavo L.. Taip pat turėdavo kelionės lapą. Vidutiniškai uždirbdavo 350–400 eurų per mėnesį, mažiausiai 300 eurų, daugiausiai 450–500 eurų. Teko vežti keleivius ir į kitus miestus. Kai vežė į Vilnių, šį klausimą derino su L.. Ji pasakė, kad vežtų pagal skaitliuką. L. nesakė, kad jis nejungtų taksometro. Į Vilnių nuvežti kainuoja apie 90 eurų. Savo apklausos protokolą skaitė, tačiau nelabai įžiūri su turimais akiniais.

Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gal 2016 metais jis įsidarbino UAB,,A T“ vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su G. Z., su juo ir pasirašė darbo sutartį. Pagal darbo sutartį buvo įdarbintas pusei etato. Pagal oficialių darbo grafiką jis dirbo 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Tačiau realiai dirbdavo ir daugiau nei 4 valandas per dieną ir daugiau nei penkias dienas per savaitę. Dirbo ilgesnes darbo valandas žinant G. Z.. Darbo užmokestis dirbant UAB,,A T“ sutartas žodžiu – 35 procentas nuo visos per mėnesį surinktos sumos. Ofise adresu (duomenys neskelbtini), dirbanti L. arba pats G. Z. jam kartą per mėnesį duodavo pasirašyti lapą, kuriame buvo nurodyta jo darbo užmokesčio suma. Minėtame lape nurodyta suma buvo apytiksliai tokia, kokią jis gaudavo atsiskaičiavęs 35 procentą nuo surinktos sumos per mėnesį. Pradėdamas darbą ant išduodamo lapo jis surašydavo taksometro duomenis ir spidometro duomenis. Šis lapas buvo išduodamas savaitei laiko ir priduodamas kiekvieną pirmadienį su pinigais ir kelionės kvitais G. Z., jei jo nebuvo L., o jei jų nebūdavo, palikdavo dispečerinėje. Automobilyje nebuvo taksometro kasos operacijų žurnalo. Kas pildydavo minėtą žurnalą jis nežino, jis tik pasirašydavo minėtame žurnale prie užpildytų duomenų. Šį žurnalą jam pasirašyti pateikdavo G. Z. arba L.. Ar žurnale nurodyti duomenys sutapdavo su jo pateiktais duomenimis, jis nežino, neatkreipė dėmesio. Kelionės kvitus jis išduodavo tik tiems keleiviams, kurie patys jų prašė. Likusius kvitus išrašydavo dienos bėgyje, jų išrašydavo ne būtinai tiek, kiek būdavo keleivių, o apskaičiuodavo, kad bendra kvitų suma sutaptų su per dieną surinktų pinigų suma. Į kvitus įrašydavo sumą, kvito numerį ir pasirašydavo. Datos ant kvito nerašydavo. Priduodant pinigus ir kvitelius G. Z. arba L. jam nebuvo pateikiamas joks dokumentas pasirašyti. Dirbdamas finansinius klausimus sprendė su G. Z. ir L. (t. 2, b. l. 147–150).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant J. G. specialistas S. R. 2018-12-03 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 6218,5; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 2149,4; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 596; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 2044,13; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 2044,13. Taksometras įrengtas 2018-09-07. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 300 km; bendra pinigų suma – 145 Eur (t. 7, b. l. 65–73).

Liudytojas Č. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB,,A T“ vairuotoju įsidarbino prieš dvejus metus, tikslios datos neprisimena. Visas darbo sąlygas aptarė su direktoriumi G. Z., su juo ir pasirašė darbo sutartį. Buvo sutarta, kad dirbs po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę. Toks darbo laikas nurodytas darbo sutartyje bei oficialiame grafike. Realiai jis kartais dirbo keliomis valandomis ilgiau, negu numatyta grafike. Kartais, kai būdavo mažiau darbo, darbą baigdavo anksčiau, neišdirbęs 4 valandų per dieną. Neprisimena, ar darbo sutartyje buvo numatytas konkretus darbo užmokestis. UAB,,A T“ kelionės kvitus jis užpildydavo, jei klientams tų kvitų reikėjo. Dienos metu užpildydavo kelis kelionės kvitus, kuriuos kaip jau minėjo, priduodavo kartu su pinigais buhalterei. Vėliau, suskaičiavusi pinigus ir kvitus, ta pati buhalterė jam kartais paskambindavo ir sakydavo, kad trūksta jo kelionės kvitų ir nurodydavo sumą, kuriai jis turi išrašyti kvitų. Kokia kiekvieno kvito suma turi būti, ji jam nenurodė. Kelionės kvitus pildydavo taip: rašė eilės numerį, pinigų sumą ir parašą. Datos nerašė ant kvitų, kadangi jam niekas nenurodė rašyti datos. Ar kas nors vėliau įrašydavo į minėtus kvitus datą, jis nežino. Priduodamas pinigus G. Z. arba buhalterei, jam nebuvo pateikiamas joks dokumentas pasirašyti. Taksometro kasos operacijų žurnalo automobilyje jis neturėjo ir jo nepildė. Kas pildė tą žurnalą, jis nežino. Jam G. Z. ar buhalterė duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau jis neatkreipė dėmesio, kokie ten buvo dokumentai. Taip pat nežinojo, ar vienas iš tų dokumentų buvo jo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis. Vidutiniškai per paprastą darbo dieną jis surinkdavo apie 20 - 25 eurus, o penktadienį ir savaitgalį apie 30 eurų. Jo maršrutas dažniausiai būdavo Panevėžio miestas ir rajonas. Kelis kartus yra vežęs keleivius ir į kitus miestus: į Vilnių, į Radviliškį. Šiuos klientus vežė ne pagal dispečerės iškvietimą. Jie tiesiog sustabdydavo jo taksi automobilį mieste ir prašydavo vežti juos į kitą miestą. Dažniausiai jis dispečerei pranešdavo, kai važiuoja į kitą miestą. Veždamas klientus į kitą miestą, jis visuomet važiuoja su įjungtu taksometru. Kelionės iš Panevėžio į Vilnių kaina maždaug 80 eurų (t. 2, b. l. 106–108).

Liudytojas L. Š. parodė, kad dirbo UAB „A T“ apie du mėnesius pusė etato po 4 val. per dieną. Po to turėjo sveikatos problemų, todėl sutarė, kad dirbs 0, 75 etato. Uždirbo 35 procentus nuo surinktos pinigų sumos. Kas 10 dienų atsiskaitydavo su direktoriumi atiduodamas pinigus ir lapelį su taksometro duomenimis bei kvitais. Priduodant pinigus reikėdavo pasirašyti. Taip pat reikėdavo pasirašyti ir taksi žurnale. Pasirašyti duodavo jau užpildytą žurnalą, todėl labai nesigilindavo, kas buvo surašyta. Pildydamas kasos kvitelius, ne visada nurodydavo datas. Per apklausą nurodė, kad per dieną surinkdavo 50 eurų, tačiau gali būti, kad gerai nesuprato klausimo. Tokią sumą įmanoma surinkti gruodžio ir sausio mėnesiais, kitais mėnesiais būdavo, kad ir 30 eurų nesurinkdavo. Jo atlyginimas buvo apie 300 eurų. Taip pat ir atostogaudavo ir būdavo nedarbingas. Buvo suklydęs pildydamas kvitus, todėl L. nurodymu turėjo užpildyti kvitus pagal praleistus numerius. Tyrėjai sakydamas, kad uždirba 500 eurų, turėjo mintyse sumą su arbatpinigiais, be to, tai suma, kurią uždirbdavo sausio, gruodžio mėnesiais. Algalapiuose nurodyta suma maždaug atitikdavo tą sumą, kurią realiai uždirbdavo. Gali patvirtinti, kad jo metinio atlyginimo vidurkis yra apie 3500 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad UAB,,A T“ dirbo apie 5 metus. Dėl darbo sąlygų, darbo laiko ir užmokesčio tarėsi ir sutartį pasirašė su įmonės direktoriumi G. Z., kuris ir vadovavo įmonei. Tik pradėjęs dirbti kelis mėnesius, jis buvo įdarbintas pusė etato ir jo darbo laikas grafike buvo nurodytas tik 4 valandas per dieną ir 5 dienos per savaitę, nors realiai dirbo daugiau valandų. Vėliau jis paprašė G. Z., kad įdarbintų pilnam etatui, tačiau jis nesutiko, įdarbino tik 0,75 etato. Kiek pamena, tuo metu G. Z. pataisė senoje darbo sutartyje jo naują darbo laiką pagal 0,75 etato. Todėl grafike buvo nurodoma, kad jis dirbo po 6 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. Jis realiai tiek valandų ir dirbo, nes turėjo problemų su stuburu, ilgesnį laiką negalėjo sėdėti automobilyje. Įsidarbinant buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo visos per dieną surinktos sumos. Kartą per mėnesį G. Z. arba buhalterė L. duodavo pasirašyti ant lapo už gautą darbo užmokestį. Realiai jis tik pasirašydavo ant minėto lapo, tačiau tų pinigų nei iš G. Z., nei iš L. negaudavo. Minėtame lape darbo užmokesčio suma buvo nurodyta apie 300 eurų. Realiai pasilikdamas sau 35 procentus, jis per mėnesį užsidirbdavo apie 500 eurų. Kiek prisimena, materialinės atsakomybės sutarties nepasirašinėjo. UAB,,A T“ vykdė veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate esančiame įmonės ofise būdavo direktorius G. Z., buhalterė L. ir dispečerės. Jis dirbo automobiliu TOYOTA COROLLA. Šis automobilis priklausė įmonei arba G. Z., tiksliai nežino. Minėtu automobiliu dirbo vienas. Pradėdamas darbą užpildydavo kelionės lapą ir dar vienam lape rašė spidometro duomenis. Kadangi automobiliu dirbdavo vienas, pradėdamas darbą minėtame lape užfiksuodavo taksometro parodymus: pinigai, nuvažiuoti kilometrai, apmokėti kilometrai, įsėdimų skaičius. Ir sekantį kartą pildydavo tik savaitės pabaigoje galutinius duomenis. Kelionės lapas būdavo išduodamas mėnesiui, o tas lapelis, ant kurio rašė taksometro duomenis, buvo išduodamas savaitei laiko. Juos išduodavo G. Z. arba buhalterė L.. Jis dažniausiai pirmadienį atnešdavo už praeitą savaitę surinktus pinigus ir paduodavo juos kartu su lapu, ant kurio buvo surašyti taksometro duomenys ir pinigų priėmimo kvitais. Kvitus jis pildydavo dažniausiai po kliento išlaipinimo. Jei nespėdavo surašyti, surašydavo dienos eigoje. Klientams kelionės kvitų jis neišduodavo, nebent jie paprašydavo. Jis pildydamas minėtus kelionės kvitus neįrašydavo į juos datos ir be datos atiduodavo G. Z.. Jei jo nebuvo, palikdavo L. ar dispečerinei. G. Z. pats yra nurodęs nerašyti į kelionės kvitus datų. Ar kas nors įrašydavo į kelionės kvitus datas, jis nežino. Kartais, kai jis atnešdavo pinigus su kelionės kvitais, G. Z. klausdavo, kam tiek pripildė kvitų, sakė, kad pristabdytų. Iš to jo pasakymo suprato, kad pripildo per daug kvitų, tačiau visuomet užpildydavo visus kelionės kvitus. Už G. Z. priduotus pinigus ir kvitus jis niekur nepasirašydavo. Kartais būdavo, kad po kurio laiko G. Z. ar L. duodavo pasirašyti pinigų įnešimo į kasą kvitus. Tačiau jis neatkreipė dėmesio, ar juose nurodytos sumos sutapo su jo priduota pinigų suma. Automobilyje nebuvo taksometro kaso operacijų žurnalo. Kartą per mėnesį G. Z. pateikdavo šį žurnalą pasirašyti. Jis pastebėjo, kad jo per mėnesį pateikti taksometro duomenys nesutapo su tame žurnale nurodytais duomenimis. Vien pažiūrėjus į iškvietimų skaičių matėsi, kad tame žurnale jų nurodyta žymiai mažiau nei iš tikrųjų buvo per mėnesį. Kas pildydavo minėtą žurnalą, jis nežino. Vidutiniškai per dieną iš klientų jis surinkdavo apie 50 eurų. Visus gautus pinigus visuomet turėdavo su savimi, o jau pirmadienį atsiskaičiavęs savo 35 procentus, pinigus su kuro kvitais, kelionės kvitais ir lapais su taksometro parodymais atiduodavo G. Z.. Jis nežino, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Jo manymu L., lyg ir buhalterė. Ji dažniausiai būdavo su G. Z., ofise. Daugiau ofise nieko nebūdavo (t. 2, b. l. 133–136).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant L. Š. specialistas S. R. 2018-11-28 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 58282,45; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 28083,9; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 9036; EA12 – bendra įplaukų suma – 6772,86. Taksometras įrengtas 2017-08-18. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 10280 km; bendra pinigų suma – 3460 Eur (t. 7, b. l. 131–138).

Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad taksi vairuotoju dirbo nuo 2016 m. iki 2018 m., tačiau neprisimena, kurioje taksi įmonėje. Jam mokėjo 35 procentus nuo uždirbtos sumos, automobilis priklausė taksi įmonei. Dirbo įvairiai, nuo 2 iki 4 val. per dieną. Neprisimena, kiek tiksliai uždirbdavo, tačiau per savaitę bendra uždirbta suma buvo nuo 100 iki 150 eurų. Ar per mėnesį uždirbdavo 300–400 eurų, tikrai neatsimena. Taksometro kasos operacijų žurnalas jam žinomas. Žurnalą pildydavo, tik neatsimena, kaip jis vadinosi.

Prokurorui pagarsinus liudytojo 2019-08-13 apklausos protokolą (t. 2, b. l. 16–18) liudytojas parodė, kad gali būti, jog G. Z. paduodavo pasirašyti taksometro kasos operacijų žurnale. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, galima jais remtis. Priduodamos pinigų sumos, gaunamas atlyginimas sutapdavo su dokumentais, kuriuos pasirašydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad jis dirbo UAB,,A T“ nuo 2016 metų spalio mėnesio taksi vairuotoju iki 2018 metų balandžio mėnesio. Laikotarpiu nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki 2018 metų balandžio mėnesio jis turėjo nedarbingumą, kadangi turėjo problemų su širdimi. Visuomet dirbo tik dienomis. Darbą pradėdavo nuo 7–8 val. ryto, o pabaigdavo 17–18 val., kartais anksčiau. Neprisimina, kiek valandų buvo nurodyta darbo grafike, tačiau jis kartais dirbo ir ilgiau nei nurodyta grafike, kartais ir trumpiau. Buvo sutarta su direktoriumi, kad jis sau pasiima 35 procentus nuo bendrai uždirbtos sumos. Priduodant pinigus jam niekas neduodavo pasirašyti jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokią pinigų sumą jis pridavė. Jo priduodama pinigų suma buvo matoma tik jo priduodamame pailgos formos lape, kurio pavadinimo jis neprisimena. Šiame lape fiksuodavo šiuos duomenis: kasa, kilometrai, apmokėti kilometrai, užsakymų skaičius, spidometro parodymai, surašydavo, kiek sumokėjo už kurą. Minėtas lapas buvo pildomas vietoje taksometro kasos operacijų žurnalo. Šį lapą jis pildė kiekvieną darbo dieną, jis buvo išduodamas kiekvieną savaitę vis naujas. Jį paimdavo iš ofiso. Taksometrų kasos operacijų taksi automobilyje nebuvo. Nuo bendros per savaitę surinktos sumos sau atskaičiuodavo 35 procentus, atskaičiuodavo pinigus už kurą ir likusią pinigų sumą priduodavo. Dažniausiai per savaitę surinkdavo 70-80 eurų. Kelionės kvitus jis stengėsi pildyti po kiekvieno keleivio išlipimo, kartais, kai iškvietimai būdavo vienas po kito, užpildydavo vėliau. Kartą ar porą kartų per mėnesį G. Z. paduodavo pasirašyti taksometro kasos operacijų žurnale. Negali pasakyti, ar taksometrų kasos operacijų žurnale nurodyti duomenys sutapdavo su jo pateiktais, kadangi tie duomenys žurnale buvo surašyti jau už kelias savaites. Neprisimena, ar pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Nurodymų išjungti taksometrą, kai veža klientus į kitus miestus, jis nėra gavęs (t. 2, b. l. 16–18).

Liudytoja L. S. parodė, kad buvo įdarbinta dispečere UAB „A T“. Buhalterėmis dirbo O. S. ir L. M.. Eidavo į buhalteriją pasiimti atlyginimo arba atlyginimą atnešdavo direktorius. Mokėdavo grynais pinigais. Ta suma, kuri buvo išmokoma, sutapdavo su atlyginimų žiniaraštyje parašyta suma. Vairuotojų darbo grafikų ji nematydavo. Dispečerinėje buvo dispečerių darbo grafikas. Ar vairuotojai dirbdavo pagal darbo grafikus ji nežino. Dispečerę D. K. pažinojo, tačiau jokių bendrų reikalų, išskyrus susijusių su darbu, neturėjo.

Liudytoja R. K. parodė, kad dispečere UAB „A T“ dirbo daugiau kaip 10 metų. Negali pasakyti, kiek vairuotojų dirbo UAB „A T“. Matydavo, kiek vairuotojų dirba pamainoje t. y. dirbdavo pamainoje 10–15 vairuotojų. Vairuotojų darbo grafikų nežinodavo. Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų. Per mėnesį uždirbdavo minimalų atlyginimą. Atlyginimą mokėdavo direktorius. Kitų pareigų neatlikdavo, kvitelių nepildydavo, buhalterinių dokumentų nematydavo. Vairuotojai pinigų perdavimui į buhalteriją ar direktoriui jai nepalikdavo. Jai išmokama pinigų suma, kurią ji gaudavo, sutapdavo su ta suma, kuri buvo įrašyta žiniaraštyje.

Liudytoja D. Š. parodė, kad dirbo taksi įmonėje dispečere. Įmonės pavadinimo nepamena. Įmonės direktorius buvo G. Z., buhalterė L. M.. Atlyginimo suma sutapdavo su žiniaraštyje nurodyta suma. Išmokėdavo L. M..

Liudytoja O. V. parodė, kad ji yra UAB „A T“ akcininkė. Įmonės įsteigimo metu dirbo vaikų darželio, kurį lankė G. Z. vaikas, auklėtoja. Jų ir G. Z. šeimos draugavo, todėl jai pasiūlė tapti akcininke. Ji turi 150 akcijų. Žino, kad kitas akcininkas yra R.. G. Z. įmonės direktorius, akcijų neturi. Dividendų niekada negavo, įmonės ji nevaldo. Direktorių į darbą priėmė įmonės valdyba. Jei įmonė dirbtų pelningai, dalyvautų bendrovės veikloje. Iš tiesų ji nesigilino, ar įmonė turėjo pelno. Įmonės veiklos pradžioje vykdavo akcininkų susirinkimai, ji dalyvaudavo. Tačiau vėliau veiklą apleido. Direktoriumi pasitikėjo. Jei direktorius priimdavo sprendimus, reikėdavo jos parašo. G. Z. protokolą atveždavo į namus, ji pasirašydavo. G. Z. dėl kokių nors sprendimų jos nuomonės paklausdavo. Pasirašydavo jau paruoštą sprendimą. Perskaitydavo, kas parašyta. Įmonė pirko automobilius. Jai buvo pasiūlyta prisidėti, tačiau ji atsisakė.

Iš liudytojos O. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad UAB „A T“ akcijas įsigijo pasiūlius G. Z., kuris norėjo vykdyti taksi veiklą. Realiai įmonės veikloje nedalyvavo, apie įmonės finansinę padėtį nebuvo informuojama. Visus sprendimus įmonėje priimdavo G. Z., su ja jis tikrai nesitardavo (t. 8, 75–76).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant G. Z. specialistas S. R. 2018-12-04 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 4225,8; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 1851,9; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 607; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 1888,29; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 1888,29. Taksometras įrengtas 2018-10-24. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 250 km; bendra pinigų suma – 50 Eur (t. 7, b. l. 154–162).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2018-11-26 atlikus kratą automobilyje Toyota Corolla Verso valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimta taksometro duomenų lentelė ir taksometro duomenys (t. 7, b. l. 3–15).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant A. J. specialistas S. R. 2018-12-03 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 84407,3; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 36944,1; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 12074; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 37751,3; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 7756,66. Taksometras įrengtas 2016-11-08. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 136,5 km; bendra pinigų suma – 55,04 Eur (t. 7, b. l. 163–171).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant G. Z. specialistas S. R. 2018-12-04 apžiūrėjo automobilio v. Nr. (duomenys neskelbtini) taksometrą „Microtax-06“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta: A01 – pravažiuotų kilometrų skaičius – 2225,5; A02 – apmokėtų kilometrų skaičius – 40284,6; A03 – keleivių įsėdimų skaičius – 11823; A12 – bendra įplaukų suma be priedų – 39716,8; EA12 – bendra įplaukų suma su priedais – 9720,07. Taksometras įrengtas 2016-11-07. Taksometro įrengimo dieną jo parodymai: bendras kilometrų skaičius – 2274,70 km; bendra pinigų suma – 973,90 Eur (t. 8, b. l. 1–9).

Iš 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1423 dėl UAB „A T“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderiuose už vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) pasirašydavo direktorius G. Z., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė L. M..

Taksi vairuotojams: A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. gavus pajamų už taksi paslaugas daugiau, negu užfiksuota bendrovės „A T“ buhalterinėje apskaitoje pagal kasos pajamų orderius, bendrovė „A T“ 2016–2018 metais, gavusi pajamų už taksi paslaugas, iš viso 58 522,37 Eur, ir jų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįrašiusi į buhalterinę apskaitą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A T“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Darbuotojams: S. S. (1 156,71 Eur), J. G. (2 132,99 Eur), Č. M. (3 378,10 Eur), L. Š. (10 601,60 Eur), A. K. (1 686,51 Eur), V. J. (1 847,81 Eur) ir V. G. (1 643,53 Eur) 2016–2018 metais gavus didesnį darbo užmokestį, iš viso 22 447,25 Eur, jo apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas bendrovės „A T“ buhalterinėje apskaitoje, bendrovė nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į apskaitą priskaityto iš viso 29 535,85 Eur ((22447,25 x 100/(100 – (15 + 9)) ir išmokėto iš viso 22 447,25 Eur darbo užmokesčio, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988) reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A T“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė „A T“ pagal penkių taksometrų patikros duomenis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. gavo pajamų už taksi paslaugas 33 623,17 Eur, kurių neįformino apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais ir neįrašė jų į apskaitą, tuo nesilaikė 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A T“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, 2016–2018 metais gavus didesnį darbo užmokestį, bendrovė „A T“ į minėtas deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtas A klasės išmokas ir sumokėtą pajamų mokestį, t. y. įrašė į 16 eilutę (2016–2017 metų deklaracijose) ir į 4 eilutę (2018 metų deklaracijoje) mažiau, išmokėtų A klasės išmokų iš viso 29 535,85 Eur ir į 17 eilutę (2016–2017 metų deklaracijose) ir į 5 eilutę (2018 metų deklaracijoje) pajamų mokesčio iš viso 4 431,01 Eur, iš kurių atitinkamai:

- 2016 metais – 4 463,45 Eur ir 670, 00 Eur;

- 2017 metais – 9 665,64 Eur ir 1 450, 00 Eur;

- 2018 metais – 15 406,76 Eur ir 2 311, 01 Eur,

metinėse pelno deklaracijose (forma PLN204) už 2016–2018 metus duomenis apie bendrovės veiklos rezultatą pelną, t. y. 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“, sumažino darbo užmokesčio ir su juo susijusių sąnaudų sumas, atitinkamai:

- 2016 metais – 5 855,00 Eur;

- 2017 metais – 12 679,00 Eur;

- 2018 metais – 20 211,00 Eur.

2016–2018 metais bendrovei „A T“ gavus daugiau pajamų už taksi paslaugas, iš viso 47 215,27 Eur, negavus iš fizinių asmenų įplaukų už ryšio paslaugas, iš viso 21 081,41 Eur (pripažinta bendrovės „S“ įplaukomis), neužfiksavus apskaitoje darbuotojų su darbo santykiais susijusių sąnaudų, iš viso 38 745,13 Eur, padidinus sąnaudas už radijo ryšio įrangos nuomą, iš viso 1 894,89 Eur, bendrovė „A T“ įrašė neteisingus duomenis į 2016–2018 metų finansinių atskaitų rinkinių ataskaitas „Pelno (nuostolių) ataskaita“, t. y. į pardavimo pajamas (1 eilutė) įrašė 2016 metais – 12 614,00 Eur, 2017 metais – 17 837,00 Eur didesnes sumas ir 2018 metais – 12 259,00 Eur mažesnę sumą, į su darbo santykiais susijusias sąnaudas (5 eilutė), t. y. įrašė 2016 metais – 5 855, 00 Eur, 2017 metais – 12 679,00 Eur ir 2018 metais – 20 211,00 Eur mažesnes sumas, į kitas sąnaudas (7 eilutė) įrašė 2016 metais – 242,00 Eur, 2017 metais – 793,00 Eur ir 2018 metais – 860,00 Eur didesnes sumas bei į metines pelno mokesčio deklaracijas už 2016–2018 metus (forma PLN204), t. y. 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityvių pajamų) bendra suma“, 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų prieš apmokestinimą (+/-)“, 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 48 eilutėje „Apmokestinamas pelnas“ ir 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ turėjo būti įrašytos sumos nurodytos lentelėje Nr. 14.

Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 7 dalies nuostatas – kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.

Bendrovė „A T“ pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 7 dalies nuostatas privalėjo pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoja.

Tyrimo metu nustačius atitikimą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nurodytoms sąlygoms, t. y. jeigu tas pats asmuo (vienas ar su kitais asmenimis, kurie pagal PVM įstatymo nuostatas laikomi su juo susijusiais kontroliuoja keletą juridinių asmenų, t. y. ne mažiau kaip du juridinius vienetus, G. Z. kontroliavo bendroves „S“, „S P“, „A T“ ir pats vykdė individualią veiklą, faktiškai kontroliavo bendrovę „S P“ ir kitų susijusių įmonių priimamus sprendimus, todėl bendrovė „A T“ turėjo registruotis PVM mokėtoju.

Bendrovė „A T“ pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 23 954, 00 Eur PVM, iš kurių:

- 2016 metais – 6 780,00 Eur;

- 2017 metais – 5 326,00 Eur;

- 2018 metais – 11 848,00 Eur.

Iš viso Bendrovė „A T“ 2016–2018 metais nesumokėjo 40 251, 52 Eur mokesčių, atitinkamai:

2016 m. – 9 242,42 Eur;

2017 m. – 10 659,66 Eur;

2018 m. – 20 349,44 Eur (t. 11, b. l. 4–98).

Iš 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. 4-4637 dėl UAB „A T“ matyti, kad darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius taksi vairuotojams A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. buvo išmokėta oficialaus darbo užmokesčio iš viso – 25 880,65 Eur, iš jo: 2016 metais – 6 088,38 Eur, 2017 m. – 11 809,62 Eur, 2018 m. – 7 982,65 Eur (detalūs duomenys pagal kiekvieną darbuotoją pateikti priede Nr. 2).

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. teisme duotus parodymus, apskaičiuojant UAB „A T“ taksi vairuotojams išmokamą darbo užmokestį 35-is proc. nuo bendrai surinktų pinigų sumos, turėtų būti išmokėta darbo užmokesčio suma iš viso 27 845,00 Eur, iš jo: 2016 m. – 5 428,42 Eur, 2017 m. – 10 964,75 Eur ir 2018 m. – 11 451,83 Eur (detalūs duomenys pagal kiekvieną darbuotoją pateikti priede Nr. 2).

Šio tyrimo metu palyginus UAB „A T” taksi vairuotojams A. K., S. S., V. J., J. G., Č. M., L. Š. ir V. G. išmokėto oficialaus darbo užmokesčio duomenis su šiems darbuotojams apskaičiuotu mokėtinu darbo užmokesčiu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų (taksi vairuotojų) teisme duotus parodymus nustatyti skirtumai, t. y. per 3-is 2016–2018 metus buhalterinėje apskaitoje užfiksuota 1 964,35 Eur mažesnė išmokėto darbo užmokesčio suma (pagal liudytojų parodymus 27 845,00 Eur – buhalterinėje apskaitoje užfiksuota 25 880,65 Eur), detaliau žiūr. priedą Nr. 2 pagal pavardes:

V. G. (didesnė 2 089,46), S. S. (didesnė 19,81), o L. Š. mažesnė 2 053,14), Č. M. (mažesnė 348,63), J. G. (mažesnė 198,66), A. K. (mažesnė 842,57) ir V. J. (mažesnė 630,62).

Jeigu UAB „A T“ taksi vairuotojams pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų teisme duotus parodymus 2016–2018 metais darbo užmokestis buvo mokamas apskaičiuojant 35 proc. nuo bendros surinktos įplaukų sumos, tai UAB „A T“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su bendrovės darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų duotus parodymus teisme, t. y. pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų teisme duotus parodymus buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas 2016 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti mažesnis 659,96 Eur, 2017 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti mažesnis 844,87 Eur ir 2018 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti didesnis 3 469,18 Eur.

Šio tyrimo metu, įvertinant UAB „A T“ taksi darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų apskaitą pagal G. Z. teisme duotus parodymus per 2016–2018 metus, pateikiama išvada:

jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „A T“ taksi vairuotojai 2018 m. gavo didesnį darbo užmokestį 3 469,18 Eur, t. y. priskaičiuotą 4 564,71 Eur ir išmokėtą 3 469,18 Eur, kuris nebuvo užfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovė „A T“ nepagrindusi apskaitos dokumentais ir neįtraukusi į apskaitą priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso 4 564,71 Eur ((3 469,18 x 100/ (100 – (15 + 9)) ir išmokėto darbo užmokesčio iš viso 3 469, 18 Eur, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 12 straipsnio 4 dalies (galioja nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988) reikalavimų – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų teisme duotus parodymus darbuotojai 2018 m. gavo didesnį darbo užmokestį 3 469,18 Eur, tai dėl bendrovės „A T” darbuotojams papildomo su darbo santykiais susijusio išmokėto atlyginimo neįforminimo apskaitos dokumentais ir neužfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A T“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 metus.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „A T“ 2016–2017 m. gavo mažesnį darbo užmokestį, atitinkamai: 2016 m. – 659,96 Eur ir 2017 m. – 844,87 Eur už užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai UAB „A T“ 2016 m. ir 2017 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto – privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. LR įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų – įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme UAB „A T“ 2016 - 2017 m. gavo mažesnį darbo užmokestį, atitinkamai: 2016 m. – 659,96 Eur ir 2017 m. – 844,87 Eur už užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai dėl į bendrovės 2016 m. ir 2017 m. darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir jų įtraukimo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies (2003 m. liepos 1 d. LR įstatymo Nr. IX-1668 redakcija) reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A T“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už 2016 m. ir 2017 m.

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų (taksi vairuotojų) teisme duotus parodymus UAB „A T” apskaičiuojama mokesčių iš viso 2 518, 80 Eur už 2018 m. nuo taksi vairuotojams priskaičiuoto neoficialaus darbo užmokesčio 4 564,71 EUR:

2018

3 469,18

4 564,71

684,71

273,88

136,94

1 414,15

9,12

2 518,80

Šio tyrimo metu mokesčių už 2016 m. ir 2017 m. neapskaičiuojama, kadangi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose yra nurodytos didesnės išmokėtos darbo užmokesčio sumos už apskaičiuotas sumas pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų parodymus.

Jeigu UAB „A T” taksi vairuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai lieka 2020-02-10 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-7-1423 nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai ir nuo priskaičiuoto 29 535,85 Eur neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiuoti mokesčiai iš viso iš viso 16 297,89 Eur, iš jų: už 2016 metus – 2 462,94 Eur, už 2017 metus – 5 333,51 Eur ir už 2018 metus – 8 501,44 Eur.

Specialistė I. S. paaiškino, kad tvirtina išvadą. Ji laikosi nuostatos, kad jei vairuotojui įmonė buvo priskaičiavusi didesnį atlyginimą dėl tam tikrų aplinkybių, ji to didesnio atlyginimo nemažino, neperskaičiavo į mažesnį ir nesumažino mokesčio, nes buvo mokomi mažesni atlyginimai. Skaičiavo mokesčius nuo didesnių atlyginimų, kurie nebuvo parodyti buhalterinėje apskaitoje. Buhalterinėje apskaitoje atlyginimai skaičiuojami už metus, kiekvienais metais. Todėl ir ji atlyginimus ir visus veiklos rezultatus skaičiavo už kiekvienus metus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str., 12 str. nuostatomis, visos ūkinės operacijos turi būti įtrauktos į apskaitą. Šiuo atveju buvo neįtrauktos papildomai priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos ir nuo jų apskaičiuoti mokesčiai. Ji neatliko pirminio ūkinės veiklos tyrimo, tačiau yra susipažinusi su specialistės R. Č. išvada. Ji teisme davė išsamius parodymus, paaiškino aplinkybes. Nežiūrint į tai, kiek ir kas turėjo akcijų, G. Z. buvo faktinis vadovas, todėl specialistės laiko jį juridinius asmenis kontroliuojančiu asmeniu. Dėl UAB „A T“ palaiko pirmą specialisto išvadą, taip pat ir papildomą. PVM mokesčių skaičiavimo tvarką reglamentuoja PVM įstatymas. Nustatant pridėtinės vertės mokesčio prievoles, asmenis, kurie turi mokėti PVM mokesčius, vadovavosi PVM įstatymo 71 str. 7 d. nuostata. Šiame straipsnyje parašyta, kad asmuo kontroliuoja keletą juridinių asmenų, kaip faktiškas vadovas. Sutinka, kad sprendimus priimančio asmens ir apmokestinamąjį asmenį kontroliuojančio asmens sąvokos yra skirtingos, tačiau tas asmuo gali būti ir kontroliuojantis, ir sprendimus priimantis asmuo. Jai buvo pateikta specialisto išvada su priedais, protokolas, nutartis. Neturėjo galimybės susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais, su pokalbiais. Tačiau jai ir nereikėjo su tais duomenimis susipažinti, pakako kitų duomenų, kad galėtų atsakyti į nutartyje pateiktus klausimus.

Su pastabomis dėl PVM mokesčio skaičiavimo, kurias padarė G. Z., nesutinka, nes specialisto išvados padarytos ne pagal PVM įstatymo 2 str., o G. Z. laikant kontroliuojančiu asmeniu, t. y. pagal 71 straipsnį. Ji pirmos išvados nekeitė, tik perskaičiavo pagal nutartyje nurodytus klausimus ir pateikė atsakymus. UAB „A T“ 2018 metais gavo 59 485 Eur, t. y. viršijo 45 000 Eur. Taip pat 45 000 Eur viršijo 2017 metais.

Specialisto išvados 26 psl. vietoje UAB „A T“ pavadinimo įrašė UAB „S T“. Tai žmogiškoji klaida, nes susimaišė įmonių pavadinimai. Pateikti skaičiavimai tikslūs.

Specialistė R. Č. paaiškino, kad pagal liudytojų parodymus UAB „A T“ gavo daugiau pajamų, nei parodė apskaitoje. Vairuotojai teigė, kad jų darbo užmokestis – 35 procentai nuo gautų pajamų. Palyginus šiuos liudytojų parodymus ir apskaitą nustatė neatitikimus. Matyti, kad buvo stengtasi neviršyti sumos ir netapti PVM mokėtoju. Liudytojai patvirtino, kad gavo didesnius atlyginimus nei parodyta apskaitoje, todėl daro išvadą, kad apskaita neatspindi tikrovės. Jai buvo pateikta „A T“ buhalterinė medžiaga. Tos medžiagos forma atitiko buhalterinės apskaitos įstatymą. Taip pat buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Toje medžiagoje buvo surinkti liudytojų parodymai, taksometrų parodymai, surinkti kratos metu paimti priėmimo kvitai. Taip pat buvo pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės. Sulyginus „A T“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie atitiko formą, tačiau prieštaravo ikiteisminio tyrimo medžiagai. Dėl darbo užmokesčio buvo sutarta, kad vairuotojai gaus 35 procentus nuo surinktos pinigų sumos. Likusius pinigus, atskaičius išlaidas už kurą, atiduodavo G. Z. arba buhalterei L. kiekvieną pirmadienį arba kitą darbo dieną. Darbo užmokesčio žiniaraštyje jie pasirašydavo, tačiau realiai jiems tų pinigų nemokėjo. Jų darbo užmokestis buvo 35 procentai nuo taksi darbo surinktos sumos. Pagal pateiktus kasos pajamų orderius ar pinigų priėmimo kvitus buvo skaičiuotos pajamos, kurios įrašytos į apskaitą. Prie tų gautų pajamų buvo pridedama kuro išlaidos, kurios buvo nurodytos buhalterinėje apskaitoje pagal avansų apyskaitas ir paskaičiuotos negautos pajamos išvedant skirtumą. Padaryta išvada, kad apskaitoje neparodyta tikra pajamų sumą, pajamos (58 222 Eur) nepagrįstos dokumentais ir neįrašytos į buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „A T“ veiklos, turto ir įsipareigojimų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31. Kaip skaičiavo nurodyta 14 lentelėje. Liudytojai nenurodė tiksliai, kokį atlyginimą jie gavo, tačiau specialistės skaičiavo pagal kasos pajamų orderius ir kuro čekius. Lygino ne pagal jų parodymus, kad jie surinko 50, ar 100, bet konkrečiai ėmė kvitus, pagal kuriuos pinigai buvo įnešti į kasą. Darbo užmokesčio žiniaraščiai surašyti 15 priedo lentelėje ir lyginti su liudytojų parodymais ir vedami skirtumai. Iš viso paskaičiuota, kad 22 447,25 Eur išmokėtas didesnis darbo užmokestį nei parodyta apskaitoje. Taip pat dar yra gauti 5 taksometrų parodymai. Pagal taksometrų patikros duomenis nuo 2016-11-19 iki 2018 metų bendrovė gavo pajamų už taksi paslaugas iš viso 33 623,17 Eur, kurių neįformino apskaitos dokumentais. Buvo lyginami duomenys su buhalterinėje apskaitoje įrašytais duomenimis. Jų susitarimas yra 35 procentas nuo surenkamos sumos, todėl taksi vairuotojas visus surinktus gautus pinigus turėjo įnešti į kasą bei pateikti kvitus už kurą. Iš tų pinigų su vairuotoju turėjo atsiskaityti sumokant už kurą ir nuo visų pinigų paskaičiuoti atlyginimą. Negali paaiškinti, kodėl buvo daroma kitaip. Taip pat tikrino taksometrai ir taksometrų žurnalai. Rado neužpajamuotų pajamų. Tai jeigu dar nuo tų pajamų būtų paskaičiuoti 35 procentai, tai dar būtų suskaičiuota dar didesnė suma.

Iš 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 dėl UAB „A T“ matyti, kad UAB „A T“ tiriamuoju laikotarpiu 2016–2018 m. už taksi, radijo ryšių stotelių ir dispečerės nuomos paslaugas gavo iš viso 145 510, 54 Eur pajamų, iš jų: 2016 m. – 36 591,76 Eur, 2017 m. – 36 942,23 Eur, 2018 m. –71 976,55 Eur. Detalesni duomenys apie UAB „A T“ gautas pajamas pagal metus ir mėnesius pateikti priede Nr. 2. Nustatyta, kad UAB „A T“ pajamos per paskutinius 12-ka mėnesių viršijo 45 000, 00 Eur ribą 2018 m. gruodžio mėn., todėl bendrovė PVM turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio mėn., bei kartu atsirado prievolė registruotis PVM mokėtojų registre.

Tyrimo metu UAB „A T“ apskaičiuota sumokėti nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas per tęstinį 2016 - 2018 m. laikotarpį mokėtina PVM suma už 2018 m. gruodžio mėn. 5 835,43 Eur, apskaičiuojama pardavimo pajamų sumą 33 623,17 Eur x 21 proc. / (100 proc. + PVM 21 proc.), kurios nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą (žiūr. priedą Nr. 2).

UAB „A T“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nebuvo įregistruota PVM mokėtojų registre, todėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (forma FR0600) Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė (t. 24, b. l. 86–87, 92).

Dėl G. Z., vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

G. Z. kaltinamas tuo, kad vykdydamas įregistruotą individualią veiklą - taksi veiklą, su faktiškai tiriamuoju laikotarpiu padedančia D. K., nurodžius ir kontroliuojant vairuotojų pateikiamų pinigų priėmimo kvitų kiekį, tai yra gaunamų pajamų kiekį pinigine išraiška, kuris turėjo atitikti jo - G. Z. nurodytam gautų pajamų kiekiui už einamą mėnesį, D. K. ir L. M. išrašant reikalingus pinigų priėmimo kvitus arba sunaikinant nereikalingus, bei juos L. M. ir D. K. įtraukiant į buhalterinę apskaitą, t. y. į kompiuteryje esančias suvestines, dalies gautų pajamų už 2016–2018 metus neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tai yra paslaugų pardavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais ir taip apgaulingai tvarkė individualios veiklos buhalterinę apskaitą, išmokėjo didesnį atlyginimą arba mažesnį, negu fiksuotas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neįtrauktas į apskaitą, dėl ko nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos: pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos, atitinkamai: 322,82 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 193,69 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; 666,72 Eur socialinio draudimo įmokų, 4,30 Eur įmokų į Garantinį fondą, be to, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčių, gyventojų pelno mokesčio, privalomo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo valstybei, IDV pagal pažymą pelno ir valstybinio socialinio fondo įmokų, išvengė 24 572,55 Eur mokesčių: 4,30 Eur įmokų į garantinį fondą, 22 535,12 Eur PVM, 322,82 Eur GPM, 860,41 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą, 177,43 Eur pajamų mokesčio, 159,69 Eur PSD ir 512,78 Eur valstybinio soc. draudimo įmokų.

G. Z. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad D. K. patvirtino, kad tie duomenys, kuriuos ji rašė, atitinka tikrovę. Jai dirbant G. Z. neliepė klastoti dokumentų, slėpti pajamų. 2012 metais, kuomet VMI viršininkas A. S. pasitarimo metu paaiškino, kad nuo šiol reikės rašyti „Pinigų priėmimo kvitus“, jis vykdė šį nurodymą. Reikėjo pertvarkyti visą buhalterinės apskaitos bazę, paruošti „Pinigų priėmimo kvitus“, apmokyti vairuotojus, nustatyti tvarką, pertvarkyti buhalterijos darbą. Vairuotojai taip pat patvirtino, kad nėra gavę nurodymo naikinti buhalterinius dokumentus, tokius kaip „Pinigų priėmimo kvitai“ ar nerašyti jų. Pasirašant atlyginimų mokėjimų žiniaraščiuose nesutapimų nepastebėjo. Jis nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo. Gali būti, kad pasitaikė klaidų, kurias darė ir pati specialistė K. K.. Taip pat nesutinka, kad turi būti sumokėtas 22 535, 12 Eur PVM. Įmonei (individualiai veiklai) netaikoma LR PVM įstatymo IX-751 71 str. 1 ir 2 d. nuostatos, jei ši įmonė (individuali veikla) neviršijo nustatytos ribos ir PVM įstatymo IX-751 71 str. 7 d. nuostatos jei ji neatitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktų. Specialistės K. K. išvados neargumentuotos, padarytos kitų samprotavimais ir pasitarus su kolege, o ne iš teismui pateiktų dokumentų ir įrodymų. Jis ne kartą konsultavosi su VMI specialistais dėl PVM įstatymo ir kitų neaiškumų. Gavo atsakymą, kad PVM įstatymo 71 str. 7 d. jo atveju netaikomas. Buvo paaiškinta, kad G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, pajamoms viršijus nustatytą ribą ir neįregistravus PVM mokėtoju privalo deklaruoti ir mokėti tik tą PVM mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal PVM įstatyme nustatytą tvarką. Pagal jo paskaičiavimus, kurie pateikti teismui 2023-03-01 „Pastabos dėl specialisčių išvadų“ Priedas Nr. 4, PVM mokestis individualiai įmonei vykdančiai veiklą pagal pažymą nuo viršytos sumos per 2017 m. yra 2665, 76 Eur, 2018 m. 242, 99 Eur. Viso: 2908, 75 Eur, kuris nėra deklaruotas ir sumokėtas į valstybės biudžetą. Jo nuomone, kaltinimas surašytas remiantis specialisčių išvadomis, kurios yra šališkos ir neobjektyvios. „Ekspertas (Specialistas) privalo vykdyti jam pavestą užduotį naudojant savo įgytomis žiniomis. Ekspertas (specialistas) atlikdamas tyrimą negali vertinti kito specialisto surašytų išvadų, nes kito specialisto išvada nėra tyrimo objektas. Specialistas turi ieškoti tiesos iš jam pateiktų dokumentų, teisme apklaustų liudytojų parodymų, jei taip nurodyta jam paskirtoje užduotyje. Jis negali remtis prielaidomis, savo pamąstymais, teikti savo nuomonę, tartis su kolegėmis prie kavos puodelio ir nepatikrinęs tikrovės atitinkančių faktų įrašyti juos į savo išvadas. Tyrėjas R. J., gavęs iš „anonimo“ informacija el. Paštu ar kitais jam žinomais būdais, buvo specialiai suklaidintas ir įtrauktas patikrinti turimą informaciją. „Anonimo“ tikslas buvo pakenkti bendrovių veiklai. Tikrindamas šią informaciją tyrėjas R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme teigė manąs, kad jo surašytas įtarimas yra teisingas. Jis rėmėsi žvalgybine informacija, kuri buvo surinkta iš telefoninių pokalbių ir sms bei kitų programėlių, kurias jis pateikė byloje, neva bendrovėse vykdoma nesąžininga veikla ir norima nuslėpti mokesčius valstybei. Tačiau, tai buvo tik jo supratimas, o ne faktiniai įrodymai, kurie pateikiami iškraipius tiesą bei remiasi suformuota vieno asmens nuomone bei prielaidomis.

Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2016 metų dirbo G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Dirbo pusė etato, t. y. po 4 valandas 5 dienas per savaitę. Pirmadieniais pasiimdavo lapelį, kuriame atsispindėdavo taksometro duomenys, rida, keleivių skaičius, darbo dienos surinktų pinigų suma, bendras pinigų kiekis. Buvo sutarę, kad jo uždarbis yra 35 procentas nuo surinktų pinigų. Realiai uždirbdavo pusę minimalaus atlyginimo. Pirmadieniais atiduodavo lapelį ir pinigus G. Z. arba L.. Kvitelius dažniausiai užpildydavo po darbo, nes žmonės jų neimdavo. Duomenys kviteliuose turėdavo atitikti skaitliuko parodymus. Jei suklysdavo, administratorė patikrinusi pasakydavo, kad yra kvitelių trūkumas. Taksi vairuotojai pildė minėtus lapelius, o jau į knygą gražiai ir tvarkingai surašydavo administratorė ir duodavo pasirašyti. Taip pat pasirašydavo ant algalapio ir į kasos knygą. Negali tiksliai pasakyti, kiek per savaitę surinkdavo pinigų, nes surinkdavo labai skirtingai. Jis per mėnesį uždirbdavo pusę minimumo, apytiksliai apie 150–300 eurų. Dirbo dar kitose įmonėse, ne tik pas G. Z.. Realiai uždirbta suma sutapdavo su darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodyta suma. Į sanatorijas nuo 2016 iki 2018 metais važiuodavo kasmet po kartą. Sanatorijose būdavo nuo 7 iki 11 dienų. Netvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 3 961,89 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nes negaudavo jokių neoficialių pajamų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad su G. Z. jie buvo sutarę, kad jis gaus 35 procentus nuo visos surinktos pinigų sumos. Kiekvieną savaitę, ofise adresu (duomenys neskelbtini) jis pasiimdavo lapelį, kuriame pradėdamas ir baigdamas darbą surašydavo taksometro duomenis: įlipimų skaičių, pravažiuoti kilometrai, apmokėti kilometrai, bendra pinigų suma, spidometro parodymai. Šį lapą jis priduodavo kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Pamena G. Z. yra sakęs nerašyti dienos kvituose. Kas pildė taksometrų kasos operacijų žurnalus nežinojo, tačiau jis niekada netikrindavo taksometro duomenų, kurie buvo surašyti jo lape bei priduodami kas savaitę G. Z. ir nelygindavo su žurnaluose esančiais duomenimis. Pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, kuriame buvo nurodoma, kad jo darbo užmokestis yra 170 eurų, kartais būdavo 178 eurai, yra buvę 224 eurai. Realiai tų pinigų jam niekas nemokėjo, jo darbo užmokestis buvo 35 procentai nuo taksi darbo metu surinktos sumos. Suma, kurią jis kas savaitę priduodavo G. Z. buvo maždaug 130–150 eurų jau atskaičiavus sau 35 procentus ir pinigus už kurą. Kartais būdavo ir mažesnė suma, apie 100 eurų (t. 1, b. l. 173–175).

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „S T“ įsidarbino 2016 metų gegužės mėnesį, antraeilėse pareigose. Per savaitę dirbdavo vieną ar dvi dienas po pusė dienos. Atlyginimas buvo mokomas priklausomai nuo surinktų pinigų sumos, tačiau koks procentas, neprisimena. Kadangi tai buvo ne pagrindinis jo darbas, kiek per savaitę surinkdavo pinigų, nepamena. Kai jis prieš dvejus metus buvo apklaustas policijoje prisiminė geriau, nes tuo metu dar dirbo. Pagarsinus minėtus parodymus liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad moteris, kurią minėjo apklausoje yra teismo posėdžio salėje, tai O. S..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad UAB,,S“ taksi įsidarbino 2016 metų gegužės mėnesį. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., su juo aptarė darbo sąlygas bei darbo laiką. Kiek prisimena, sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs 4 valandas per dieną ir 4 ar 5 dienas per mėnesį. G. Z. prašė jo nurodyti, kokiomis dienomis galės dirbti ir tuomet pagal tas jo dienas buvo sudarytas jo darbo grafikas. Realiai tomis dienomis ir dirbo, kurios nurodytos oficialiame grafike, tačiau valandų dirbo daugiau, maždaug nuo 17.00 val. iki 23.30 val. G. Z. žinojo, kad jis dirbo ilgiau nei nurodyta grafike. Darbo užmokestis buvo sutartas su G. Z., kad jis sau atskaičiuos 35 procentus nuo surinktos sumos. Po kurio laiko G. Z. jam pasakė, kad pervedė jį dirbti į G. Z. individualią veiklą ir davė pasirašyti naują darbo sutartį. Realiai toje sutartyje pasikeitė tik įmonės pavadinimas, o darbo laikas nepasikeitė. Kiek pamena, abejose sutartyse buvo nurodytas jo darbo užmokestis, tačiau sumos neprisimena. Kodėl G. Z. įdarbino jį savo kitoje įmonėje, nežino, G. Z. nieko neaiškino. Automobiliuose nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalo. Buvo atspausdinti lapeliai su lentelėmis. Neužpildyti lapeliai buvo laikomi ofise stalo stalčiuje. Minėtame lapelyje pradėdamas ir baigdamas darbą jis surašydavo spidometro parodymus, taksometro rodmenis: 5, 6, 7, 8. Šį lapą pildydavo visą mėnesį, kadangi dirbo nedaug dienų per mėnesį. Pridavus užpildytą lapelį, pasiimdavo naują. Užpildytą lapelį kartą per mėnesį priduodavo G. Z. kartu su pinigais ir kelionės kvitais. Pinigus priduodavo jau atskaičiavus sau 35 procentus ir kuro pinigus. Jei G. Z. nebuvo, palikdavo tame pačiame kabinete buvusiai vadybininkei L.. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta jo priduotų pinigų suma, jis nepasirašinėjo, nes tokio dokumento niekas nedavė pasirašyti. Kelionės kvitus pildė darbo pabaigoje, jų užpildydavo tiek pat, kiek turėjo tą dieną iškvietimų ir įrašydavo apytiksliai sumas, kad jų bendra suma sutaptų su surinktų per dieną pinigų suma. Klientams kvitus duodavo tik jiems paprašius. Jokių nurodymų, kaip ir kiek pildyti kvitų, jis nėra gavęs. Kelionės kvite jis užpildydavo datą, kvito eilės numerį, pinigų sumą, ir parašą, kadangi jo vardas ir pavardė buvo atspausdinti kvite. Mėnesio pabaigoje L. jam paduodavo pasirašyti kažkokiame žurnale, gali būti taksometro kasos operacijų žurnale, tačiau jis neatkreipė dėmesio, kokie ten buvo surašyti rodmenys. Taip pat L. duodavo pasirašyti ir darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriame jis pasirašydavo. Kokia suma buvo nurodyta žiniaraštyje, jis neprisimena. Jis tik pasirašydavo, tačiau pinigų gaudavo tik 35 procentus nuo surinktos sumos. Vidutiniškai jis G. Z. priduodavo po 100 eurų per mėnesį, atskaičius jau jo 35 procentus ir kurą. Jis nežino, kur yra registruota UAB,,S“ taksi ir G. Z. individuali veikla. Tik žino, kad tų įmonių ofisas ir dispečerinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB,,S“ taksi ir G. Z. individualios veiklos taksi iškvietimai buvo priimami tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini). Dažniausiai klientus vežiodavo Panevėžio mieste. Tačiau 2018 metų vasarą yra buvęs vienas kartas, kai G. Z. jam paskambino ir paprašė parvežti klientus iš Karmėlavos oro uosto. Jis nurodė, su kokiu automobiliu turi nuvažiuoti, dispečerinėje buvo palikti raktai, lentelė su užrašu,,Devold“ ir jau išrašytas 80,00 eurų sumai kelionės kvitas. Kurios G. Z. įmonės vardu buvo išrašytas tas kelionės kvitas, jis neatkreipė dėmesio. Jis tuomet važiavo automobiliu TOYOTA PRIUS, tačiau tai buvo automobilis be taksi plafono ir užrašų, be taksometro. Tuomet jis iš Karmėlavos oro uosto vežė dvi moteris į (duomenys neskelbtini) viešbutį Panevėžyje. Atvežęs minėtas moteris, atidavė joms kelionės kvitą. G. Z. nurodė, kad sau pasiliktų 17 eurų, o likusius pinigus kartu su automobilio rakteliais paliko dispečerinėje. Niekur nepasirašė, kad pridavė G. Z. minėtus pinigus. Kas tvarkė minėtų įmonių buhalterinę apskaitą, jis nežinojo. Matė, kad tame kabinete, kur sėdi G. Z., dažnai būdavo ir L.. Kažkada atėjęs į minėtą kabinetą jis matė pagyvenusią moteriškę, sėdinčią prie kompiuterio. Pamanęs, kad ji buhalterė, padavė jai pinigus, kvitus ir lapelius su taksometro parodymais. Paėmusi minėtus dokumentas ta moteris peržiūrėjo, pasakė, kad nieko tuose dokumentuose ji nesupranta ir atidavė juos atgal. Vėliau dar kelis kartus matė minėtą moterį ofise (t. 2, b. l. 73–76).

Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad taksi pradėjo dirbti prieš 7 metus. Per mėnesį uždirbdavo 80 ar 100 eurų. Kartą per mėnesį atsiskaitydavo su direktoriui, atsiskaitant duodavo pasirašyti dokumentą. Išdirbdavo per mėnesį apie 20 valandų. Nuo uždirbtų pinigų jam būdavo sumokoma 35 procentas. Įmonei atiduodavo apie 100 eurų, nuo jų likdavo 35 eurai. Darbo grafikas būdavo. Taksometro parodymus rašydavo į žurnalą. Žurnalas būdavo pas jį. Klientams kvitelius rašydavo, po to, atiduodavo į ofisą. Pasirašydavo dėl gaunamo atlyginimo.

Pagarsinus liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 33–35) liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad G. Z. atiduodavo apie 200 eurų jau atskaičiavęs sau 35 procentą. Gali būti, kad buvo mėnesių, kai pasiseka surinkti 200 eurų, kuomet klientas važiuoja į kitą miestą. Tyrimo metu sakė, kad per mėnesį G. Z. atiduodavau vidutiniškai apie 200 eurų, bet taip galėjo būti kelis mėnesius, tikrai ne kiekvieną mėnesį. Koks priduodamų pinigų mėnesio vidurkis, neprisimena. Tyrėjos duoto perskaityti apklausos protokolo neskaitė, tik pasirašė. Jis tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu apie kvitus. Apie pinigus parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu netvirtina, nes surenkamų pinigų vidurkis per mėnesį galėjo būti 120 eurų, tik keletą mėnesių galėjo uždirbti 200 eurų, todėl 200 eurų vidurkio tikrai nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad UAB,,S“ taksi vairuotoju jis įsidarbino maždaug prieš 5 metus. Dėl darbo sąlygų, darbo laiko, darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi G. Z., su kuriuo ir pasirašė darbo sutartį. Kiek prisimena, oficialiame darbo grafike buvo nurodyta, kad dirbo 8 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Jis realiai taip ir dirbo, kartais net mažiau valandų. Vėliau, maždaug po metų laiko, jis įsidarbino Panevėžio socialinių paslaugų centre ir negalėjo viso laiko skirti taksi darbui, todėl pradėjo dirbti tik po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę. Maždaug po metų laiko G. Z. perkėlė jį į G. Z. individualią veiklą. Jis pasirašė naują darbo sutartį. Oficialiame darbo grafike buvo nurodoma, kad jis dirbo 20 valandų per mėnesį. Realiai jis tiek valandų ir dirbdavo. Telefonu su G. Z. suderindavo darbo grafiką, nurodydavo, kuriomis dienomis jis galės dirbti. Su G. Z. derino ir darbo užmokesčio klausimą. Buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo surinktos darbo metu sumos. Jis pastovaus taksi automobilio neturėjo, kuris atsilaisvindavo, tuo ir dirbdavo. G. Z. dažniausiai parašydavo SMS pranešimą ir nurodydavo automobilį, kuriuo jis dirbs. Pastovaus šaukinio jis taip pat neturėjo. Taksi darbo metu surinktus pinigus jis nuveždavo į ofisą adresu (duomenys neskelbtini) ir atiduodavo G. Z. pirmadieniais. Tačiau jis nevažiuodavo kiekvieną pirmadienį, kadangi dirbdavo mažai valandų ir surinkdavo nedideles pinigų sumas. Priduodamas G. Z. pinigus, jis nepasirašydavo jokio dokumento. Kartu su pinigais atiduodavo ir kelionės kvitus. Šiuos kvitus jis pildydavo dažniausiai išlipus klientui, o jei nebuvo laiko, užpildydavo vėliau. Kiek per dieną turėdavo iškvietimų, tiek ir pildydavo kvitų. Kvite jis nurodydavo pinigų sumą, kvito numerį, datą ir pasirašydavo. Kažkada, tiksliai kada neprisimena, G. Z. yra užsiminęs, kad pildant kelionės kvitą nereikia jame rašyti datos, tačiau, kiek prisimena, jis datą rašydavo visuomet. Kelionės kvitus jis pateikdavo klientui, tik jei jis jo paprašydavo. Per mėnesį G. Z. vidutiniškai jis priduodavo apie 200 eurų jau atskaičiavęs savo 35 procentus. Po kiek priduodavo pinigų G. Z. dirbdamas pilną darbo dieną, jis neprisimena, kadangi tai jau senai buvo. Taksi automobilyje nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalų ir jis jų nepildė. Buvo išduodamas lapelis, kuriame pradedant ir baigiant darbą buvo surašomi taksometro parodymai: įsėdimų skaičius, apmokėti kilometrai, neapmokėti kilometrai, taksometro kasa ir spidometro parodymai. Šį lapelį priduodavo G. Z. kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Kiek prisimena, G. Z. duodavo pasirašyti žurnaluose. Gali būti, kad tai ir buvo taksometrų kasos operacijų žurnalai. Jis tik pasirašydavo, tačiau, kas juos užpildydavo ir kokius duomenis surašydavo jis nežino, duomenų nesutikrindavo. Jo žiniomis UAB,,S“ taksi ir G. Z. individuali veikla buvo vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Už degalus jis mokėdavo iš taksi darbo metu surinktų pinigų. Darbuotoja vardu L., kiek žino, ji buvo buhalterė, kurios įmonės, nežino, sėdėjo viename kabinete kartu su G. Z. ir paduodavo pasirašyti įvairius dokumentus, jei nebūdavo G. Z.. Kiekvieno mėnesio pabaigoje jis pasirašydavo G. Z. ar L. pateiktame žiniaraštyje dėl darbo užmokesčio, nors realiai jis gaudavo tik 35 procentą nuo paties surinktų pinigų. Kiek prisimena, žiniaraštyje buvo nurodoma mažesnė nei jis uždirbdavo pinigų suma. Žiniaraštyje buvo nurodomas jo darbo užmokestis 40 eurų. Jo darbo maršrutas dažniausiai būna Panevėžio mieste. Gal kokius 4 kartus yra vežęs klientus į kitus miestus, tai buvo 2018 metų pavasarį. G. Z. telefonu paskambino ir pasakydavo, kad reikia nuvežti klientą į Vilniaus oro uostą, nurodydavo kliento adresą. G. Z. sakė, kad klientas vežamas pagal kažkokią sutartį, todėl taksometro įjungti nereikia, už paslaugą bus atsiskaityta pervedimu. Kiek žino, nuvežimas į Vilniaus miestą kainavo apie 80 eurų. Kas tvarkė G. Z. įmonių buhalterinę apskaitą, jis nežino (t. 2, b. l. 33–35).

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo taksi įmonėje, tačiau neprisimena kurioje. Atlyginimas buvo 35 procentai nuo surinktos sumos. Jis pats paskaičiuodavo procentus. Pinigų priėmimo čekiukus keleiviams išduodavo beveik visada. Jei čekiukų neimdavo, tai neduodavo, bet išrašyti išrašydavo. Per mėnesį uždirbdavo apie 400 eurų, atlyginimas šiek tiek svyruodavo. Dirbdavo per mėnesį savaitę ar dvi. Dirbdavo po 4 valandas per dieną, kartais valandą ilgiau. Surinktus pinigus, atskaičius 35 procentus ir kuro išlaidas, atiduodavo direktoriui G. Z.. Atsiskaitydavo kas savaitę. Pasirašyti atidavus pinigus nereikėdavo. Taksometro žurnalą pildydavo buhalterijoje. Taip pat kiekvieną dieną pildydavo ataskaitas. Jos būdavo mašinoje. Ataskaitose rašydavo taksi skaitliuko parodymus, pinigus, kilometražą, užsakymų kiekį, kurą. Pradėjus darbą, užrašydavo kilometrus, baigus darbą taip pat užrašydavo kilometrus. Užpildytą lapelį – ataskaitą atiduodavo direktoriui. Knygoje tik pasirašydavo, tačiau gerai šiuo metu neprisimena, nes tuo laiku vartodavo alkoholį. Atlyginimų žiniaraštyje pasirašydavo. Žiniaraštyje nurodyta suma sutapdavo su jo gaunamais 35 procentais. Per dieną uždirbdavo apie 30 eurų. Dirbdavo ne visas dienas. Buvo, kad nedirbo ir mėnesį. Jei per savaitę dirbdavo 5 dienas, uždirbdavo apie 150 eurų. Jei dirbdavo dvi savaites per mėnesį, tai surinkdavo apie 300–400 eurų, atskaičius 35 procentą, gaudavosi apie 140 eurų. Jei visą mėnesį dirbdavo, tai uždirbdavo apie 400 eurų.

Pradžioje pas G. Z. buvo priimtas dirbti pagal individualią veiklą. Neturėjo pastovios mašinos, buvo pakaitinis vairuotojas, todėl dirbo tik po 2–4 valandas. Vėliau, dokumentus dėl priėmimo į UAB „S P“ pasirašė A. B., tačiau kalbėjo ir su G. Z.. Darbo užmokestį ir darbo grafikus derino tik su A. B.. Kartais išdirbdavo 8 valandas, o kai neleisdavo sveikata, dirbdavo mažiau. Automobilyje taksometro kasos žurnalo nebuvo. Duomenis užrašydavo atskirai, tada viską suvesdavo į bendrą knygą. Kas suvesdavo duomenis nepamena, būdavo įvairiai. Pradžioje pinigus atiduodavo kartą per mėnesį, šiuo metu – kartą per savaitę. Pradžioje per mėnesį uždirbdavo 50 eurų, ne daugiau. Įmonės administracijai atiduodavo 50 eurų, sau pasilikdavo 35 procentą. Gali būti, kad likdavo 17 eurų per mėnesį, nes mažai dirbdavo. Kartais uždirbdavo daugiau, tačiau tiksliai neatsimena. Jo duoti parodymai apie uždirbtas pinigų sumas nurodyti apytiksliai, paskaičiavus iš galvos. Apklausoje taip pat minėjo apie lapelius. Šiuo metu pildo žurnalą, kaip jis vadinasi, nežino. Tą lapelį pasiimdavo iš stalčiaus pats. Į jį surašydavo duomenis pagal esančias lapelyje grafas. Skaičiavo, kad nuo tada, kai pradėjo dirbti su pastovia mašina, sau per mėnesį uždirbdavo apie 300 eurų.

Pagarsinus liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas parodė, kad tuo metu kai pasakojo tyrėjams nepamena ar tas aplinkybes atsiminė geriau. Iš to, kas buvo pagarsinta kažkiek ne taip pasakyta dėl pasirašymų žurnale. Pasakojo apie veiklą nuo 2018 metų vasaros iki 2018 metų gruodžio. Nepamena, ar iki 2018 metų pabaigos pildė žurnalą. Negali visko prisiminti, ar buvo taip, ką sakė per apklausą. Pilnai netvirtina to, ką sakė per apklausą, o būtent sakinio „taksometro žurnalo nebuvo, kad jį pildė kažkas kitas, kad daugiausiai visi popieriai buvo sudėti ant direktoriaus stalo, kad pasiimdavo, pasirašydavo“. Neprisimena nieko, ką sakė apklausoje, todėl nieko negali paaiškinti. Neprisimena, kiek uždirbo per aptariamą pusės metų laikotarpį. Netvirtina savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau negali paaiškinti, kodėl jų netvirtina. Per mėnesį daugiausia pavykdavo uždirbti iki 300 eurų, tačiau tokių mėnesių buvo nedaug.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. parodė, kad anksčiau yra dirbęs UAB,,S P“ apie pusmetį laiko. Prieš įsidarbinant bendravo su direktoriumi G. Z., o vėliau su buhaltere L.. Ji jam nurodė, kokius dokumentus turi pateikti darbinantis. Įsidarbindamas dokumentus pateikė buhalterei L., sutartį pasirašyti jam padavė taip pat ji. Į darbą jį priėmė direktorius G. Z.. Iš pradžių buvo sutarta, kad dirbs po 2 valandas, vėliau, valandų skaičius buvo padidintas iki 4. Tada jis pasirašė naują darbo sutartį, kurioje buvo nurodytos jau 4 darbo valandos. Kadangi jis planavo pradėti nuosavą veiklą, išėjo iš darbo. Nuo 2018 metų vasario vidurio pakviestas G. Z. pradėjo dirbti UAB,,S“ taksi vairuotoju (t. 2, b. l. 176–179).

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta - G. Z. direktorius, L. ir O. buhalterės. Pas G. Z. dirbo pusė etato apie trejus metus įmonės automobiliu Opel Zafira. Dirbant žiūrėdavo, kad nedirbtų ilgiau nei 4 val. Atlyginimas - 35 procentai nuo surinktų pinigų. Taksometro duomenis rašydavo į lapelius, kaip į juodraštį. Po to, tuos duomenis perkeldavo į žurnalą. Pats žurnalo nepildydavo, jis būdavo užpildomas pagal jo lapelius. Lapelį gaudavo iš ofiso, atspausdindavo. Uždarbio vidurkis apie 60-70 eurų per savaitę. Per dieną surinkdavo apie 20–40 eurų. Labai gera diena, kai surenkama 50 eurų, tačiau būdavo ir labai blogų dienų, kada per dvi valandas gaunamas vienas užsakymas. Būdavo, kad per mėnesį uždirbdavo tik 140 eurų. Atostogaudavo kiekvieną vasarą apie du mėnesius, būdavo, kad dėl ligos nedirbdavo. Atlyginimo žiniaraščiuose nurodyta suma nesutapdavo su suma, kurią gaudavo realiai, kartais būdavo nurodyta keliasdešimt eurų mažiau, kartais daugiau, tačiau pasirašydavo nesigilindamas į nurodytą sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad pas G. Z. individualioje įmonėje įsidarbino maždaug prieš trejus metus taksi vairuotoju. Visas darbo sąlygas, darbo užmokestį, darbo laiką aptarė su G. Z., su juo ir pasirašė darbo sutartį. Darbo grafike buvo rodoma, kad jis dirba po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, o sekmadienį ir pirmadienį jam buvo poilsio dienos. Nors grafike nurodyta, kad dirba tik 4 valandas per dieną, realiai jis dirba ilgiau, maždaug nuo 9 val. ryto iki 16 val. G. Z. žinojo, kad jis dirba ilgiau negu 4 val. per dieną, kadangi kompiuteryje gali stebėti automobilių judėjimą ir žino, kokie darbuotojai ir kuriais automobiliais dirba. Įsidarbinant buvo sutarta su G. Z., kad jis sau nuo surinktų per dieną pinigų pasiima 35 procentus, o likusius pinigus atiduoda įmonei. Pinigus G. Z. veždavo skirtingai, kartais kasdien, kartais kas kelias dienas. Kartą per mėnesį G. Z. duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą dėl darbo užmokesčio. Jis pasirašydavo minėtą dokumentą ir nežiūrėjo, kokios ten nurodytos pinigų sumos. Nors jis ir pasirašydavo tuose lapuose, tačiau realiai darbo užmokesčio jam niekas neišmokėdavo. Jokios materialinės atsakomybės sutarties jis nėra pasirašęs. G. Z. pats ir vadovauja įmonės veiklai. Automobilis OPEL ZAFIRA priklausė G. Z.. Jis vienas dirbo su minėtu automobiliu. Pradėdamas darbą pildydavo kelionės lapą, kurį išduodavo G. Z. kiekvieno mėnesio pabaigoje. Prie kelionės lapo taip pat buvo prikabintas ir darbo grafikas. Kelionės lape buvo fiksuojami automobilio duomenys, vairuotojo vardas, pavardė, data, parašas. Buvo dar viena lapas, kuriame buvo fiksuojami taksometro duomenys: bendra kilometrų suma, apmokėtų kilometrų suma, įsėdimų skaičius ir gauta pinigų suma. Tame pačiame lape buvo fiksuojami ir automobilio spidometro duomenys. Darbo pabaigoje buvo fiksuojami visos dienos duomenys. Taksometrų kasos operacijų žurnalo savo darbo automobilyje jis neturėjo ir jo nepildė. Kas pildė tą žurnalą, nežino. Taip pat neprisimena, ar jam duodavo pasirašyti tame žurnale. Pinigų priėmimo kvitus išduodavo G. Z.. Kvite nurodydavo datą, sumą, pasirašydavo. Kiek jis gaudavo iškvietimų, tiek kvitų ir pilnai užpildydavo. Visus surašytus kvitus kartu su pinigais atiduodavo G. Z.. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodoma, kiek pinigų ar kvitų jis pateikė G. Z., nepasirašė. Tiesiog palikdavo kvitus su pinigais G. Z. ofise adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad turi užpildyti tam tikrą kvitų kiekį niekas iš įmonės darbuotojų nėra nurodęs. Tik vadybininkė L. metų pabaigoje yra jam telefonu sakiusi, kad jis daugiau nepildytų kvitų, nes šiems metams jau užtenka. Tačiau jis pildydavo visus kvitus ir juos priduodavo G. Z.. G. Z. reikalas, ar tuos kvitus pasilikti, ar juos išmesti. Jis pinigų surinkdavo vidutiniškai apie 30-40 eurų. Jei tą dieną pinigų neatiduodavo G. Z., juos laikė pas save. Pinigus atiduodavo jau atskaitęs 35 procentą sau nuo bendros uždirbtos sumos. Žinojo, kad įmonėje yra finansininkė O., nes yra kelis kartus ją matęs ofise prie kompiuterio. Jo manymu, L., kurios pavardės jis nežino, buvo įmonės vadybininkė (t. 2, b. l. 140–143).

Liudytojas R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo taksi vairuotoju pas G. Z. nuo 2017 iki 2019 metų. Taksi dirbo tik papildomai, nes turėjo kitą darbą Greitosios pagalbos stotyje. Dėl darbo taksi tarėsi su G. Z., pasirašė darbo sutartį. Kurioje G. Z. įmonėje dirbo nepamena, gali būti, kad individualioje G. Z. įmonėje. Per savaitę galėjo dirbti dvi arba tris dienas, nes Greitosios pagalbos stotyje dirbo kas ketvirtą parą. Dirbdavo dažniausiai nuo ryto iki pietų, nes po pietų mažai užsakymų. Per dieną užsidirbdavo 15–20 eurų, per mėnesį apie 80–100 eurų. Nuo surinktų pinigų jam priklausė 35 procentai. Su įmone atsiskaitydavo pirmadieniais. Atvykęs į ofisą atiduodavo pinigus, kvitelius, taksometro duomenis, užfiksuotus atskirame lape. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo, taip pat pasirašydavo taksi žurnale, kuris būdavo pas L.. Kas jį pildė nežino, kokie duomenys buvo įrašyti minėtuose dokumentuose taip pat nežino, nes pasitikėjo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai sakė, kad buvo L. arba direktoriaus nurodymas, kad per mėnesį reikia užpildyti apie 40 kvitelių.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad 2017 metais pradėjo dirbti G. Z. individualioje veikloje. Su kuo pasirašė darbo sutartį neprisimena, gal su G. Z., o gal buhalterė L. jam padavė tą sutartį pasirašyti. Jis nežino, kokios įmonės buhalterė yra L.. Dėl darbo sąlygų tarėsi su G. Z.. Jis galėjo dirbti taksi vairuotoju tik laisvu nuo pagrindinio darbo laiku, nes dirbo greitojosios vairuotoju. Buvo sutarta, kad oficialiai bus rodoma, kad dirba 4 val. per dieną ir 5–6 dienas per mėnesį. Koks sutartyje darbo laikas buvo nurodytas, jis nežino. Jis tiesiog pasirašė tą sutartį neskaitydamas. Darbo užmokestis buvo aptartas toks: jis nuo per savaitę surinktos pinigų sumos sau turi pasilikti 35 procentą, o likusius pinigus atiduoti G. Z.. Buvo sudarytas oficialus darbo grafikas, kuriame buvo nurodytos jo darbo valandos tokios, kurios nurodytos jo darbo sutartyje. Realiai jis G. Z. telefonu nusiųsdavo savo darbo grafiką greitojoje ir prašė tomis dienomis ir dieną po to jo į grafiką nerašyti. Todėl realiai gaudavosi, kad jis dirbo dvi dienas per savaitę nuo 7 val. ryto iki 14–15 val. Darbo grafiką jam paduodavo G. Z.. Jis tą oficialų darbo grafiką turėjo automobilyje Opel Zafira, su kuriuo dirbo. Apie tai, kad jis realiai dirbo visiškai kitokiu grafiku nei sudarytas oficialus G. Z. tikrai žinojo, nes jis pats ir duodavo jam automobilį. G. Z. turi programą, pagal kurią mato, kas ir kur dirba. Tokio kaip darbo užmokesčio, jo teigimu, jis negaudavo, nes buvo sutarta su G. Z., kad nuo per savaitę iš klientų surinktos sumos jis sau pasilieka 35 procentą. Kiekvieną mėnesį jis pasirašydavo ant dokumento, kad gavo darbo užmokestį. Šį žurnalą jam paduodavo L.. Ten nurodytas jo darbo užmokestis virš 30 eurų. Tačiau realiai jis negaudavo tų pinigų, tik pasirašydavo, kad juos gavo. Per mėnesį jis uždirbdavo tikrai didesnę sumą, kurią sau atskaičiuodavo nuo visos surinktos iš keleivių sumos. Jis kiekvieną pirmadienį uždirbtus pinigus, t. y. jau atsiskaičiavęs tuos 35 procentus sau, likusius nešdavo į ofisą adresu (duomenys neskelbtini) ir paduodavo G. Z.. Kartais, kai G. Z. nebuvo, pinigus paduodavo L.. Nei G. Z., nei L. neduodavo jam pasirašyti jokio dokumento, kuriame būtų nurodytą, kokią pinigų sumą jis atneša ir atiduoda. Dispečerės turėjo kiekvieną gautą užsakymą fiksuoti ir bet kada norėdamas patikrinti, ar teisingai pasiliko sau 35 procentą nuo gautos sumos, G. Z. galėjo tai padaryti. Atiduodami pinigai buvo su kelionės lapais ir kvitais. Tuščius kelionės lapus jis pasiimdavo iš stalo stalčiaus, esančio ofise, kai priduodavo pinigus. Kelionės lapą jis pildydavo pradėdamas kiekvieną darbo dieną, ten nurašydavo taksometro parodymus Nr. 5,6,7,8 (bendra kilometrų suma, apmokėtų kilometrų suma, įsėdimų skaičius, gauta pinigų suma). Taip pat nurašydavo automobilio spidometro duomenis. Neprisimena, kas, ar G. Z., ar L. jam yra sakę, kad jis turi per mėnesį užpildyti apie 40 kvitų. Jis darbo pabaigoje pagal tą jo uždirbtą sumą maždaug prirašydavo kvitelių. Tačiau juos patikrinus su taksometro duomenimis, jie tiksliai nesutaptų. Kiekvieną pirmadienį jis priduodavo maždaug po 10 kvitų. Pildydamas kvitus, jis ne visada rašydavo ant jų datą, kadangi ne visada dirbo dienomis, kurios buvo nurodytos oficialiame darbo grafike. G. Z. jam nurodė, kad jis nerašytų ant kvito datos tą dieną, kada dirbo ne pagal oficialų grafiką. Jis įrašydavo į kvitus datas tomis dienomis, kada oficialiai pagal grafiką dirbo, o tų dienų, kurios grafike nebuvo nurodytos, jis datų nerašė. Kas įrašydavo datas į kvitus, kuriuose jis neįrašydavo datos, jis nežino. Visą kitą informaciją, esančią kvite, jis pilnai užpildydavo pats. Taksometro kasos operacijų žurnalo jis nepildė, jo automobilyje neturėjo. Minėtą žurnalą jam ofise paduodavo L. ir jis jame pasirašydavo kartą per mėnesį. Jis nežino, ar realiai jo surašyti taksometro parodymai kelionės lapuose sutapo su žurnale nurodytais taksometro parodymais. Per pamainą, jo teigimu, jis surinkdavo vidutiniškai apie 30 eurų. A. B. pažinojo kaip kolegą (t. 2, b. l. 126–129).

Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2016 metų 4 metus dirbo G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Dirbo pusė etato, t. y. po 4 valandas 5 dienas per savaitę. Pirmadieniais pasiimdavo lapelį, kuriame atsispindėdavo taksometro duomenys, rida, keleivių skaičius, darbo dienos surinktų pinigų suma, bendras pinigų kiekis. Buvo sutarę, kad jo uždarbis yra 35 procentas nuo surinktų pinigų. Realiai uždirbdavo pusę minimalaus atlyginimo. Pirmadieniais atiduodavo lapelį ir pinigus G. Z. arba L.. Kvitelius dažniausiai užpildydavo po darbo, nes žmonės jų neimdavo. Duomenys kviteliuose turėdavo atitikti skaitliuko parodymus. Jei suklysdavo, administratorė patikrinusi pasakydavo, kad yra kvitelių trūkumas. Taksi vairuotojai pildė minėtus lapelius, o jau į knygą gražiai ir tvarkingai surašydavo administratorė ir duodavo pasirašyti. Taip pat pasirašydavo ant algalapio ir į kasos knygą. Negali tiksliai pasakyti, kiek per savaitę surinkdavo pinigų, nes surinkdavo labai skirtingai. Jis per mėnesį uždirbdavo pusę minimumo, apytiksliai apie 150–300 eurų. Dirbo dar kitose įmonėse, ne tik pas G. Z.. Realiai uždirbta suma sutapdavo su darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodyta suma. Į sanatorijas nuo 2016 iki 2018 metais važiuodavo kasmet po kartą. Sanatorijose būdavo nuo 7 iki 11 dienų. Netvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 3 961,89 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, nes negaudavo jokių neoficialių pajamų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad su G. Z. jie buvo sutarę, kad jis gaus 35 procentus nuo visos surinktos pinigų sumos. Kiekvieną savaitę ofise adresu (duomenys neskelbtini) jis pasiimdavo lapelį, kuriame pradėdamas ir baigdamas darbą surašydavo taksometro duomenis: įlipimų skaičių, pravažiuoti kilometrai, apmokėti kilometrai, bendra pinigų suma, spidometro parodymus. Šį lapą jis priduodavo kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Pamena G. Z. yra sakęs nerašyti dienos kvituose. Kas pildė taksometrų kasos operacijų žurnalus nežinojo, tačiau jis niekada netikrindavo taksometro duomenų, kurie buvo surašyti jo lape bei priduodami kas savaitę G. Z. ir nelygindavo su žurnaluose esančiais duomenimis. Pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, kuriame buvo nurodoma, kad jo darbo užmokestis yra 170 eurų, kartais būdavo 178 eurai, yra buvę 224 eurai. Realiai tų pinigų jam niekas nemokėjo, jo darbo užmokestis buvo 35 procentai nuo taksi darbo metu surinktos sumos. Suma, kurią jis kas savaitę priduodavo G. Z. buvo maždaug 130-150 eurų jau atskaičiavus sau 35 procentus ir pinigus už kurą. Kartais būdavo ir mažesnė suma, apie 100 eurų (t. 1, b. l. 173–175).

Liudytojas A. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. pradžioje pradėjo dirbti lyg ir „S T“. Darbo laiką, sąlygas, darbo užmokestį aptarė su direktoriumi, tačiau tikslių aplinkybių nebepamena. Policijoje apie šias aplinkybes jis buvo apklausinėjamas, tuo metu dar dirbo, todėl geriau atsiminė, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad pas G. Z. taksi įmonėje vairuotoju įsidarbino 2018 metų sausio mėnesį. Kurioje tiksliai G. Z. taksi įmonėje jis įsidarbino, neprisimena. Su G. Z. pasirašė tik vieną darbo sutartį. Kiek pamena darbo sutartyje darbo valandų skaičius nebuvo nurodytas. Jo žiniomis, vėliau jis buvo įdarbintas dar vienoje G. Z. taksi įmonėje, kurioje, tiksliai neprisimena. Jis neprisimena, ar pasirašė antrą darbo sutartį. Pamena, kad dirbo UAB,,A T“ ir UAB,,S“, tačiau kurioje iš jų pirmoje buvo įdarbintas, tiksliai neprisimena. Jis neprisimena, kad būtų dirbęs G. Z. individualioje veikloje. Įsidarbindamas tarėsi dėl darbo su G. Z.. Su juo aptarė darbo laiką, sąlygas ir darbo užmokestį. Iš pradžių, gal apie mėnesį laiko dirbo po 2 valandas per dieną ir 4 dienas per savaitę. Vėliau jis ir kiti vairuotojai G. Z. ėmė priekaištauti, kad dirbant tiek mažai valandų per dieną jie užsidirbs labai mažą pensiją. Tuomet G. Z. įdarbino jį 4 valandoms per dieną ir 5 dienas per savaitę. Toks darbo laikas buvo nurodytas ir grafike. Realiai jis tiek valandų ir dirbo, padirbdavo porą valandų iš ryto ir porą valandų vakare. Dėl darbo užmokesčio buvo sutarta, kada jis gaus 35 procentus nuo per dieną surinktos pinigų sumos. Atskaičiavęs sau 35 procentus nuo surinktos sumos ir pinigus už kurą, likusius pinigus jis atiduodavo G. Z. kiekvieną pirmadienį. Kartu su tais pinigais priduodavo ir lapą su taksometro parodymais ir kelionių kvitais. Minėtą lapą, kuriame rašė taksometro parodymus jis pasiimdavo pats kas savaitę ateidamas į ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Tie lapeliai būdavo rašomojo stalo stalčiuje ir jis priduodamas seną lapą, pasiimdavo iš stalčiaus naują. Pradėdamas ir baigdamas darbą kasdien jis minėtame lape fiksuodavo keturis taksometro parodymus, kokius tiksliai, dabar neprisimena, taip pat spidometro parodymus, įpilto kuro kiekį. Jokio taksometro kasos operacijų žurnalo savo automobilyje jis neturėjo ir nepildė. Jokiame taksometro kasos operacijų žurnale jis nepasirašydavo. Priduodant pinigus G. Z., jam niekas neduodavo pasirašyti jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta jo priduotų pinigų suma. Jei G. Z. nebuvo, pinigus priimdavo buhalterė L.. Kelionių kvitus jis pildė turėdamas laiko, nepildė iškarto išlipus klientui. Jei klientas prašydavo kelionės kvito, jis tuomet išrašydavo. Pradėjęs dirbti pildė jam išduotus UAB,,A T“ kelionės kvitus, vėliau jam buvo išduodami UAB,,S“ kelionės kvitai. Šie kvitai buvo sudėti ofise ant stalo dėžutėje. Ant jų jau būdavo atspausdinta jo pavardė. Jei kvitai pasibaigdavo, ateidavo pasiimti naujų. Kelionės kvite nurodydavo datą, kvito numerį ir pinigų sumą, pasirašydavo. Jokio nurodymo dėl kvitų pildymo ir jų kiekio jis nėra gavęs. Tiesiog užpildydavo kvitus pagal iškvietimų skaičių. Kartą jam buhalterė L. nurodė, kad trūksta jo kvitelių, konkretaus kiekio ji jam nenurodė. Tuomet jis papildomai užpildė apie 10 kvitelių ir juos pateikė. Ant kvitelių sumą nurodydavo daugmaž iš galvos. Per savaitę užpildydavo apie 40 kvitelių. Per dieną gaudavo apie 8–10 iškvietimų. Per savaitę jis surinkdavo apie 200-300 eurų. Sau atsiskaičiuodavo 35 procentus, taip pat jei kurą pirko iš savų pinigų, atskaičiuodavo sau dar ir pinigus, sumokėtus už kurą. Likusius pinigus atiduodavo G. Z.. Ant jokio dokumento, kuriame būtų nurodytas jo darbo užmokestis, jis nepasirašė. Kartais buhalterė L. duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau ji neaiškino, kokie tai dokumentai (t. 2, b. l. 80–82).

Atsakydamas į klausimus liudytojas A. Č. parodė, kad per savaitę vidutiniškai surinkdavo apie 200–300 eurų. Namuose turi žurnalą, kuriame rašydavo visus duomenis. Vasarą dirbdavo mažiau, todėl surinkdavo apie 120–140 eurų. Vidurkis surenkamų pinigų buvo 200 eurų, tačiau jis svyruodavo, nes pasitaikydavo surinkti ir mažiau nei 200 eurų. Pavasarį uždarbis mažėjo, tai gali teigti, kad vidurkis galėjo būti nuo 140 iki 160 eurų. Per mėnesį uždirbdavo nuo 400 iki 500 eurų į rankas. Per savaitę įnešdavo įmonei nuo 150 iki 250 eurų. Mažiausia suma, kurią yra įnešęs per vieną savaitę yra 60–80 eurų. Taksometro kasos operacijų žurnalo nepildė, pildė lapelius.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas G. Z. taksi vairuotoju pradėjo dirbti gal prieš 10 metų. Po to, dirbo pagal individualią veiklą ir iš S T nuomojo raciją. Jie buvo sudarę dvi darbo sutartis – vieną su S taksi, kitą su A T. Dirbdamas A T uždirbdavo 35 procentą nuo surinktos sumos. Taksometro duomenis nusirašydavo į lapelį. Po to, mėnesio gale pasirašydavo žurnale. Nežino, kas tuos duomenis suvesdavo į žurnalą, jis tik pasirašydavo. Buvo atlyginimo mokėjimo žiniaraštis, kuriame nurodyta suma apytikriai sutapdavo su realiai gauta. Uždirbdavo nedaug – su arbatpinigiais gal 15–35 eurus per dieną. Tyrimo metu iš jo buvo paimtas lapas. Jame matosi apytikslės visos savaitės pajamos. Tyrimo metu buvo apklaustas, nurodė viską kaip buvo. Savaitgaliais ilgiau dirbdavo vakarais, darbą pradėdavo vėliau. Aplinkybes apie žurnalo pildymą ir pasirašymą jame tyrimo metu nurodė teisingai. Negalėjo gauti atlyginimo daugiau nei nurodyta algalapiuose. Nepripažįsta, kad gavo didesnį darbo užmokestį nei nurodyta specialistų išvadoje. Atlyginimą gavo pagal valandas, pagal sutartį. Jis visą laiką iš A T gaudavo 170 eurų, o už veiklą – 40–50 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad 2018 metų rugpjūčio pabaigoje, tuo pačiu metu įsidarbino į UAB „A T“ ir į G. Z. IDV vairuotoju. Nuo to laiko ir dirbo tose įmonėse, nors pas G. Z. kažkurioje įmonėje yra dirbęs gal prieš dvejus ar trejus metus, tačiau kokioje konkrečiai įmonėje negali pasakyti, bet tuo metu dirbo tik kelias valandas. G. Z. IDV per savaitę dirba 20 valandų. Įsidarbindamas sutartį pasirašė su G. Z., bet tuo pačiu metu ten buvo ir buhalterė L.. Sąlygas dėl darbo irgi aptarė su G. Z., nors jis žinojo, kad jis dirba vakarais. Kas buvo sutarta oficialiai pagal darbo sutartį jis tiksliai neprisimena, bet rodos 160 ar 170 eurų UAB „A T“ ir gal apie 50 eurų G. Z. IDV. Sutartyje ir buvo nurodyta, kad UAB „A T“ jis dirbs 3 dienas per savaitę po 4 valandas, o G. Z. IDV per savaitę vieną dieną 4 valandas. Realiai jis per savaitę dirbdavo apie 38 valandas. Buvo sudarytas oficialus darbo grafikas, kuriame buvo nurodytos jo darbo valandos tokios, kurios nurodytos jo darbo sutartyje. Darbo grafiką jam paduodavo buhalterė L.. Jis tą oficialų darbo grafiką turėjo automobilyje OPEL ZEFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo dirbo. Ar dar kažkur buvo laikomi oficialūs darbo grafikai, jis nežino. Jam mašinoje grafikas buvo reikalingas tam, kad jis pagal jį galėtų užsipildyti kelionės lapą, kad jeigu patikrintų kokia darbo inspekcija, kad jam nebūtų problemų. Realiai jis pagal tą darbo grafiką niekada nedirbo, kaip jau sakė, dirbdavo 38 valandas per savaitę ir tik vakarais, darbo dienomis panašiai nuo 18 val. iki 00.30, o savaitgaliais dirbdavo ilgiau, panašiai iki 2 ar 3 valandos nakties. Apie tai, kad jis realiai dirbo visai kitokiu grafiku nei sudarytas oficialus tikrai žinojo ir G. Z., ir buhalterė L., nes jis dirbo ne su savo automobiliu, o su įmonei priklausančiu automobiliu. Tokio kaip darbo užmokesčio negauna, nes su G. Z. buvo sutarta, kad nuo iš per savaitę iš klientų surinktos sumos jis sau pasilieka 35 procentą, o L. palieka likusią dalį, o jei L. nebuvo, tai pinigus atiduodavo G. Z.. Dispečerės turėjo kiekvieną gautą užsakymą fiksuoti ir bet kada norėdamas patikrinti, ar teisingai pasiliko sau 35 procentą nuo gautos sumos, G. Z. galėjo tai padaryti. Sumas jis pats pasižiūrėdavo pagal skaitliuką ir ant tokio specialaus lapo viską surašydavo. Tie lapai būdavo sudėti stalčiuje, prie atskiro stalo, kuris stovėjo buhalterės L. ir G. Z. kabinete. Tame lape reikėdavo surašyti taksometro skaitliuko duomenis, nuvažiuotus kilometrus, apmokėtus kilometrus, per pamainą surinktus pinigus, iškvietimų kiekį ir bendrus mašinos spidometro duomenis, nes su ta pačia mašina dirbo keli žmonės. Realiai firma įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ten yra dispečerinė ir dirba direktoriai bei buhalterė. UAB „A T“ direktorius tikriausiai G. Z., nes lygtai jo parašas būdavo sutartyje. Realiai viskam vadovavo G. Z., nes jis gi savininkas. Kas yra įmonės akcininkai, jis nežino, gal vienas G. Z., bet jis kažkaip nesidomėjo, nes jam neaktualu. Kam tiksliai priklauso automobilis, kuriuo jis dirbo, nežino, nes tikrai nežiūrėjo. O kiek konkrečiai reikia išrašyti pinigų priėmimo kvitų per mėnesį jam pasakydavo L., nors jis pats skambindavo ir jos klausdavo, kiek jam tų kvitų išrašyti. L. jam nurodydavo konkretų skaičių kvitelių, kiek reikėdavo išrašyti per mėnesį, o kad ant kvitelių nereikia nurodyti dienos, tai pasakydavo L.. Pirmadienį arba antradienį reikėdavo atnešti per savaitę uždirbtus pinigus, kuriuos jis padėdavo pas L. ant stalo, o kas dvi savaites jis atnešdavo pinigų kvitelius. Jokių dokumentų, kad jis atnešė pinigus, jam L. pasirašyti neduodavo, jis pasirašydavo ant algalapio ir dar rodos ant kuro išlaidų. Pinigų priėmimo kvitai būdavo padėti buhalterės L. kabinete, ten jau būdavo suvesti duomenys, t. y. įmonės duomenys, jo pavardė. Jis pats įrašydavo kvitelio numerį, tik nerašydavo dienos, nes taip liepė L.. Sumą įrašydavo pats, jos buvo įvairios, bet iki 5 eurų. Per mėnesį jis išrašydavo gal virš 100 kvitelių. Kadangi jis pats rašydavo numerius, tačiau to niekur neužsirašydavo, tai jis L. paklausdavo, nuo kokio numerio jam toliau pildyti kvitelį. Realiai jo išrašytų pinigų priėmimo kvituose esanti pinigų suma jo nuomone nesutaptų su taksometro skaitliuko duomenimis. Kiek tų kvitelių reikėjo panaudoti apskaitoje spręsdavo ir tvarkė L.. Jis nežino, ar jo automobilyje buvo taksometrų kasos operacijų žurnalas, bet tikrai žino, kad tas tikrasis žurnalas būdavo pas L. ir ten tiesiog reikėdavo pasirašyti, nes duomenys jau būdavo surašyti. Kas užpildydavo tuos žurnalus, jis nežino, o pasirašyti tame žurnale reikėdavo kartą per mėnesį. Jis kvitelius įteikdavo tik tiems klientams, kurie to paprašydavo, o jeigu neprašydavo, tai ir neduodavo, nors pagal taisykles jis turi tai padaryti. Kai kurie klientai pykdavo, kai jiems kišdavo tuos kvitelius. Jokio nurodymo, kad nepildytų kvitelių, jis nėra gavęs. Uždirbamų pinigų sumos skiriasi priklausomai nuo dienų, nes būdavo, kad per savaitę surenka 150 eurų, o būdavo, kad ir 220 eurų. Per savaitę nuo 2018-11-19 iki 2018-11-25 surinko sakytų 146 eurus, tačiau iš tų pinigų pylėsi kurą ir sau atsiskaičiavo 35 procentą. Likusios sumos neturi, kadangi išleido. Kurą jis pildavosi NEMUNO CIRCLE automatinėje degalinėje už pinigus, kuriuos surinkdavo iš klientų. Kuro čekiukus pristatydavo L. kartu su per savaitę gautais pinigais. Kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitą jis nežino. Pasirašyti ant dokumentų duodavo tik L.. L. jam pasakydavo, kada reikia atnešti užpildytus kvitelius ir visą kitą (3 t., b. l. 27–32).

Liudytojas L. K. parodė, kad apie metus dirbo taksi vairuotoju UAB „S T“. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. Z.. Atlyginimas priklausė nuo surinktų pinigų. Nepamena, kiek procentų nuo surinktų pinigų atitekdavo jam. Naudojosi įmonės automobiliu. Klientui visada ir iškarto išrašydavo čekį. Net jei neimdavo čekio, vis tiek rašydavo, nes reikėdavo čekius priduoti į buhalteriją. Kvitus, kuro čekius, pinigus atnešdavo direktoriui arba buhalterei L.. Atlyginimą atskaičiuodavo. Taksometro duomenis nusirašydavo įsėdęs į taksi automobilį. Kilometrus rašydavo į knygą, kuri būdavo mašinoje. Nepamena, ar toje knygoje reikėdavo pasirašyti.

Pagarsinus liudytojo L. K. 2019-02-12 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 51–53), liudytojas parodė, kad tuo metu aplinkybes prisiminė geriau, nes dar dirbo įmonėje taksi vairuotoju, parodymus tvirtina, jie teisingi. Atsakydamas į papildomai užduodamus klausimus parodė, kad pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje jam duodavo, tačiau jis ne visada pasirašydamas tikrindavo duomenis. Jam nedrausdavo paskaityti, tačiau neturėdavo laiko, todėl ir neskaitydavo, pasitikėjo. Žiniaraštyje nurodytos sumos gal ne visada būdavo vienodos. Jo nuomone sutapdavo gaunama suma – 35 procentai nuo surinktų pinigų su žiniaraštyje parašyta pinigų suma. Būdavo, kad jis neatvykdavo į darbą ir savaitę, ir vieną dieną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad 2018 metų vasarą jis įsidarbino pas G. Z. UAB,,S“ vairuotoju. Apie tai, kad buvo įdarbintas G. Z. individualioje veikloje, jis nežinojo, manė, kad dirba tik UAB,,S“. Darbo sutartį jis pasirašė su direktoriumi G. Z.. Jis nežino, gal pasirašė ir darbo sutartį dėl darbo G. Z. individualioje veikloje, neprisimena. Jis tiesiog pasirašė dokumentus, kuriuos jam padavė, bet jų neskaitė. Dėl darbo laiko jis tarėsi su G. Z.. Dėl darbo užmokesčio G. Z. jam nurodė, kad jis gaus 35 procentą nuo surinktos pinigų sumos. Jis tiksliai neprisimena, bet realiame grafike nurodyta, kad jis dirbo po 4 val. per dieną ir neprisimena, kiek tiksliai dienų per savaitę. Dažniausiai jis dirbdavo vakarais nuo 20.00 val. iki 00.00 val., per savaitę dirbo ir 1, ir 2, ir 3 dienas, visaip būdavo. Jis dirbo įmonės automobiliu,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu dirbo dar vienas vairuotojas vardu R., pavardė lyg ir Z.. Prieš darbą susiskambindavo su minėtu vairuotoju, jis atvažiuodavo iki jo namų jo paimti, o paskui jis jį nuveždavo į namus. Baigęs darbą palikdavo automobilį kieme prie savo namo. R. atvažiuodavo paimti minėto automobilio prieš pradedant darbą. Jie turėjo kiekvienas savo automobilio raktą. Jo darbo šaukinys,,11“. Taksi iškvietimai buvo priimami numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilyje nebuvo taksometro kasos operacijų žurnalo. Taksometro parodymus jis užrašydavo ant lapo su lentele, užrašydavo ir spidometro parodymus. Šiuos duomenis rašydavo pradedant ir baigiant darbą. Minėtas lapelis buvo išduodamas savaitei laiko. Kiekvieną pirmadienį jis priduodavo surinktus pinigus, minėtą užpildytą lentelę ir kelionės kvitus. Taksometro kasos operacijų žurnale pasirašydavo, kai jam jį pateikdavo G. Z.. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio buvo išduotas taksometro kasos operacijų žurnalas, kuris buvo laikomas automobilyje. Nuo to laiko jis pildė ir taksometro kasos operacijų žurnalą, ir minėtą lentelę. Ši lentelė, jo manymu, buvo kaip juodraštis. G. Z. pinigus priduodavo jau atskaičiavęs 35 procentus ir pinigus už kurą. Kuomet atnešdavo G. Z. priduoti pinigus, jis juos perskaičiuodavo ir duodavo pasirašyti ant kažkokio geltono orderio, kuriame ir nurodydavo jo priduotų pinigų sumą. Jam nebuvo išduodama to orderio kopija. Kelionės kvitus jis pildydavo darbo dienos pabaigoje. Jei pats klientas paprašydavo, išrašydavo jam kelionės kvitą. Kvituose kelionės sumą įrašydavo padalindamas surinktą bendrą pinigų sumą iš klientų skaičiaus darbo dienos metu. Pildydamas kelionės kvitus įrašydavo automobilio numerį, datą, parašą, pinigų sumą. Kvito numerio nerašė, nes kiek prisimena, ant kvitų jau būdavo atspausdinti jų numeriai. Priduodant jau užpildytus kvitus, ant stalo ofise adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jau buvo padėti atspausdinti nauji kelionės kvitai. Kiek prisimena, jis pildė UAB,,S“ kelionės kvitus. Per vieną darbo dieną jis surinkdavo 30, 40, 50 eurų, priklausė nuo to, kokia diena. G. Z. priduodavo iki 100 eurų per savaitę, ne daugiau. Jo darbo maršrutas buvo Panevėžio miestas ir Panevėžio rajonas. Jis nežino, kiek taksi vairuotojų dirbo pas G. Z., dispečerių gal 4. Kas tvarkė UAB,,S“ buhalterinę apskaitą, jis nežino. Nežino, ar ten buvo kokia buhalterė. 2018 metų lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, tiksliai neprisimena, atėjęs priduoti pinigų G. Z., sužinojo, kad yra perkeltas dirbti į UAB,,S P“ (t. 2, b. l. 51–53).

Liudytojas A. K. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „S“ ir UAB „A T“.

Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad „S T“ įsidarbino 2016 metų gegužės mėnesį, antraeilėse pareigose. Per savaitę dirbdavo vieną ar dvi dienas po pusė dienos. Atlyginimas buvo mokomas priklausomai nuo surinktų pinigų sumos, tačiau koks procentas, neprisimena. Kadangi tai buvo ne pagrindinis jo darbas, kiek per savaitę surinkdavo pinigų, nepamena. Kai jis prieš dvejus metus buvo apklaustas policijoje prisiminė geriau, nes tuo metu dar dirbo.

Pagarsinus minėtus parodymus liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad UAB,,S T“ įsidarbino 2016 metų gegužės mėnesį. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., su juo aptarė darbo sąlygas bei darbo laiką. Kiek prisimena, sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs 4 valandas per dieną ir 4 ar 5 dienas per mėnesį. G. Z. prašė jo nurodyti, kokiomis dienomis galės dirbti ir tuomet pagal tas jo dienas buvo sudarytas jo darbo grafikas. Realiai tomis dienomis ir dirbo, kurios nurodytos oficialiame grafike, tačiau valandų dirbo daugiau, maždaug nuo 17.00 val. iki 23.30 val. G. Z. žinojo, kad jis dirbo ilgiau nei nurodyta grafike. Darbo užmokestis buvo sutartas su G. Z., kad jis sau atskaičiuos 35 procentus nuo surinktos sumos. Po kurio laiko G. Z. jam pasakė, kad pervedė jį dirbti į G. Z. individualią veiklą ir davė pasirašyti naują darbo sutartį. Realiai toje sutartyje pasikeitė tik įmonės pavadinimas, o darbo laikas nepasikeitė. Kiek pamena, abejose sutartyse buvo nurodytas jo darbo užmokestis, tačiau sumos neprisimena. Kodėl G. Z. įdarbino jį savo kitoje įmonėje, nežino, G. Z. nieko neaiškino. Automobiliuose nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalo. Buvo atspausdinti lapeliai su lentelėmis. Neužpildyti lapeliai buvo laikomi ofise stalo stalčiuje. Minėtame lapelyje pradėdamas ir baigdamas darbą jis surašydavo spidometro parodymus, taksometro rodmenis: 5, 6, 7, 8. Šį lapą pildydavo visą mėnesį, kadangi dirbo nedaug dienų per mėnesį. Pridavus užpildytą lapelį, pasiimdavo naują. Užpildytą lapelį priduodavo kartu su pinigais ir kelionės kvitais G. Z. kartą per mėnesį. Pinigus priduodavo jau atskaičiavus sau 35 procentus ir kuro pinigus. Jei G. Z. nebuvo, palikdavo tame pačiame kabinete buvusiai vadybininkei L.. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta jo priduotų pinigų suma, jis nepasirašinėjo, nes tokio dokumento niekas nedavė pasirašyti. Kelionės kvitus pildė darbo pabaigoje, jų užpildydavo tiek pat, kiek turėjo tą dieną iškvietimų ir įrašydavo apytiksliai sumas, kad jų bendra suma sutaptų su surinktų per dieną pinigų suma. Klientams kvitus duodavo tik jiems paprašius. Jokių nurodymų, kaip ir kiek pildyti kvitų, jis nėra gavęs. Kelionės kvite jis užpildydavo datą, kvito eilės numerį, pinigų sumą, ir parašą, kadangi jo vardas ir pavardė buvo atspausdinti kvite. Mėnesio pabaigoje L. jam paduodavo pasirašyti kažkokiame žurnale, gali būti taksometro kasos operacijų žurnale, tačiau jis neatkreipė dėmesio, kokie ten buvo surašyti rodmenys. Taip pat L. duodavo pasirašyti ir darbo užmokesčio žiniaraštį, kuriame jis pasirašydavo. Kokia suma buvo nurodyta žiniaraštyje, jis neprisimena. Jis tik pasirašydavo, tačiau pinigų gaudavo tik 35 procentus nuo surinktos sumos. Vidutiniškai jis G. Z. priduodavo po 100 eurų per mėnesį, atskaičius jau jo 35 procentus ir kurą. Jis nežino, kur yra registruota UAB,,S“ taksi ir G. Z. individuali veikla. Tik žino, kad tų įmonių ofisas ir dispečerinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB,,S“ taksi ir G. Z. individualios veiklos taksi iškvietimai buvo priimami tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini). Dažniausiai klientus vežiodavo Panevėžio mieste (t. 2, b. l. 73–76).

Liudytojas Č. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB,,A T“ vairuotoju įsidarbino prieš dvejus metus, tikslios datos neprisimena. Visas darbo sąlygas aptarė su direktoriumi G. Z., su juo ir pasirašė darbo sutartį. Buvo sutarta, kad dirbs po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę. Toks darbo laikas nurodytas ir darbo sutartyje bei oficialiame grafike. Realiai jis kartais dirbo keliomis valandomis ilgiau negu numatyta grafike. Kartais, kai būdavo mažiau darbo, darbą baigdavo anksčiau, neišdirbęs 4 valandų per dieną. Neprisimena, ar darbo sutartyje buvo numatytas konkretus darbo užmokestis. Maždaug prieš metus laiko G. Z. įdarbino jį savo individualioje veikloje tam, kad jis galėtų dirbti ilgiau ir užsidirbti daugiau pinigų. Jis neprisimena, ar G. Z. pats pasiūlė jį įdarbinti, ar jis pats jo paprašė. Jis neprisimena, ar pasirašė su G. Z. darbo sutartį įsidarbinantis jo individualioje veikloje, todėl ir nežino, koks buvo numatytas darbo laikas. Pagal grafika G. Z. individualioje veikloje jis taip pat dirba po 4 val. per dieną ir dvi dienas per savaitę. Tai dažniausiai būdavo savaitgalis. Tačiau jei darbo mažiau, dirbo trumpiau, jei darbo daug, dirbo daugiau valandų negu numatyta grafike. Kai įsidarbino, G. Z. jam davė įmonės automobilį TOYOTA COROLLA, o kai automobilis sugesdavo, dirbo su OPEL ZAFIRA. Su TOYOTA COROLLA jis dirbdavo ne vienas, su minėtu automobiliu dar dirbo Markevičius. Pabaigęs darbą, darbinį automobilį jis atiduodavo savo porininkui, jeigu jis po jo pradėdavo darbą, o kartais palikdavo automobilį prie ofiso. Su G. Z. buvo sutarta, kad jo darbo užmokestis – 35 procentai nuo per dieną surinktos pinigų sumos. Likusius pinigus su degalų kvitais, kelionės kvitais, lapą su taksometro ir spidometro parodymais atiduodavo G. Z.. Šį lapą pridavus senąjį, pasiimdavo įmonės ofise. Ant šio lapo kiekvieną dieną pradėdamas ir baigdamas darbą jis surašydavo taksometro parodymus ir spidometro parodymus. UAB,,A T“ ir G. Z. individualios veiklos kelionės kvitus jis užpildydavo, jei klientams tų kvitų reikėjo. Dienos metu užpildydavo kelis kelionės kvitus, kuriuos kaip jau minėjo, priduodavo kartu su pinigais buhalterei. Vėliau, suskaičiavusi pinigus ir kvitus, ta pati buhalterė jam kartais paskambindavo ir sakydavo, kad trūksta jo kelionės kvitų ir nurodydavo sumą, kuriai jis turi išrašyti kvitų. Kokia kiekvieno kvito suma turi būti, ji jam nenurodė. Kelionės kvitus pildydavo taip: rašė eilės numerį, pinigų sumą ir parašą. Datos nerašė ant kvitų, kadangi jam niekas nenurodė rašyti datos. Ar kas nors vėliau įrašydavo į minėtus kvitus datą, jis nežino. Priduodamas pinigus G. Z. arba buhalterei, jam nebuvo pateikiamas joks dokumentas pasirašyti. Taksometro kasos operacijų žurnalo automobilyje jis neturėjo ir jo nepildė. Kas pildė tą žurnalą, jis nežino. Jam G. Z. ar buhalterė duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau jis neatkreipė dėmesio, kokie ten buvo dokumentai. Taip pat nežinojo, ar vienas iš tų dokumentų buvo jo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis. Vidutiniškai per paprastą darbo dieną jis surinkdavo apie 20–25 eurus, o penktadienį ir savaitgalį apie 30 eurų. Jo maršrutas dažniausiai būdavo Panevėžio miestas ir rajonas. Kelis kartus yra vežęs keleivius ir į kitus miestus: į Vilnių, į Radviliškį. Šiuos klientus vežė ne pagal dispečerės iškvietimą. Jie tiesiog sustabdydavo jo taksi automobilį mieste ir prašydavo vežti juos į kitą miestą. Dažniausiai jis dispečerei pranešdavo, kai važiuoja į kitą miestą. Veždamas klientus į kitą miestą, jis visuomet važiuoja su įjungtu taksometru. Kelionės iš Panevėžio į Vilnių kaina maždaug 80 eurų (t. 2, b. l. 106–108).

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį įsidarbino UAB „S“. Su direktoriumi sutarė, kad dirbs taksi vairuotoju pusė etato, t. y. 5 dienas per savaitę po 4 valandas per dieną. Jo atlyginimą sudarė 35 procentas nuo surinktų pinigų. Žurnalo nepildė, tačiau pildė lapus, kuriuose reikėdavo žymėti, kiek per dieną surinkta pinigų, kiek jų priduota, taksometro parodymus, kilometražo parodymus, keleivių skaičių. Tuos lapus palikdavo įmonėje kartu su pinigais. Priduodant pinigus kažkur pasirašydavo. Duomenys algalapiuose sutapdavo su realiai uždirbta suma. Per mėnesį jis surinkdavo apie 400 eurų, ne daugiau. Kartais tekdavo keleivį vežti į oro uostą. Nuvežimas 70 eurų. Realiai jis negalėjo surinkti 100 eurų per dieną, jei dirbdavo tik po 4 valandas. Kiek uždirbdavo per mėnesį, neprisimena. Būdavo, kad savaitę apskritai nedirbdavo, nes sirgdavo bei turėdavo kitų reikalų.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad UAB,,S“ taksi įsidarbino 2017 metų gegužės mėnesį. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., su juo aptarė darbo sąlygas bei darbo laiką. Sutartyje buvo nurodyta, kad dirbs pusę etato, todėl pagal darbo grafiką jis turėjo dirbti po 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Realiai jis tiek valandų ir dirbdavo, kartais gal kokią valandą ilgiau. Darbo užmokestis buvo sutartas su G. Z., sau atskaičiuodavo 35 procentus nuo surinktos sumos. Vėliau, 2018 metų pradžioje, G. Z. jį įdarbino savo individualioje veikloje taksi vairuotoju 1/4 etato. Pasirašė dar vieną darbo sutartį, pagal kurią jis dirbo 4 valandas per dieną ir 5 dienas per mėnesį. Pagal realų grafiką tokios ir buvo nurodytos jo darbo valandos. Jis realiai tiek valandų ir dirbo, kartais ilgiau nebent valandą. Kai dirbo pagal grafiką G. Z. individualioje veikloje, dirbo kitu automobiliu. Jis gaudavo du grafikus: vienas iš UAB,,S“ taksi, antras iš G. Z. individualios veiklos. Automobiliuose nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalų. Buvo atspausdinti lapeliai su lentelėmis ir laikomi ofise stalo stalčiuje. Minėtame lapelyje surašydavo taksometro duomenis: bendrą kilometražą, pervežimų kilometražą, keleivių skaičių ir pinigus, spidometro parodymus. Pridavus seną lapelį, pasiimdavo naują. Lapelis buvo pildomas savaitę laiko, o paskui kiekvieną pirmadienį priduodamas kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Pinigai buvo atiduodami G. Z. arba paliekami ant jo darbo stalo. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta priduotų pinigų suma nepasirašinėjo, nes tokio dokumento niekas nedavė pasirašyti. Kelionių kvitus jis turėjo ir UAB,,S“ taksi ir G. Z. individualios veiklos. Kelionės kvitus pildė, tačiau ne visi klientai juos imdavo, atvežus į vietą niekas nelaukdavo, kol jiems bus išrašytas kvitas. Kai klientams kvitų nereikėjo, jis savo kvitus užpildydavo dienos bėgyje. Kvitų kiekį pildė pagal taksometro parodymus. Jokių nurodymų, kaip pildyti kvitus, jis nebuvo iš nieko gavęs. Jis kelionių kvite užrašydavo datą, kvito eilės numerį, pinigų sumą, ir parašą, kadangi jo vardas ir pavardė buvo atspausdinti kvite. Kartais priduodant pinigus su dokumentais, G. Z. duodavo pasirašyti ir daugiau dokumentų. Kokie tai buvo dokumentai, jis nesigilino, jų neskaitė, tiesiog pasirašydavo. Vidutiniškai jis G. Z. priduodavo po 100 eurų per savaitę, atskaičius jau jo 35 procentus ir kurą. Kiek prisimena, yra pasirašęs ant žiniaraščių, tačiau neatkreipė dėmesio, kokios sumos ten nurodytos, kadangi vis tiek tų pinigų negaudavo. Gaudavo tik tiek, kiek pats užsidirbdavo, t. y. 35 procentus nuo surinktos sumos (t. 2, b. l. 57–59).

Liudytojas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo G. Z. įmonėje, tačiau nežino kurioje. Atlyginimas buvo 35 procentai nuo surinktų pinigų. Dirbo G. Z. įmonei priklausančiu automobiliu. Per dieną dirbo įvairiai – 6, 7, 8 ir 10 valandų. Gali teigti, kad pradėjo dirbti nuo 2018 m rugpjūčio mėnesio. Per mėnesį uždirbdavo 400 eurų ir daugiau, per dieną 20–30 eurų, savaitgalį surinkdavo ir 60 eurų. Pinigus priduodavo pirmadieniais kartu su savaitės apskaitos lapu. Taksometro žurnalo nebuvo, jo nepildydavo. Kvitus keleiviams rašydavo, juos taip pat atiduodavo buhalterei. Dėl algalapio nepamena, tačiau už pinigus pasirašydavo, tik nepamena, ar už gautus, ar už atiduotus. Pagal oficialų grafiką turėdavo dirbti 4 valandas per dieną, tačiau realiai dirbdavo 8 val. Šiuo metu negali pasakyti, kuriuo laiku nuomojo radijo stotelę iš G. Z., ar iki 2018 metų ar po 2018 metų. Mokėdavo 170 Eur per mėnesį.

Liudytojas E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „S P“ dirbo nuo 2015 metų. Įsidarbino pas G. Z.. Susitarė, kad nedirbs daug valandų, nes jam reikėjo daug laisvo laiko. Dirbdavo vakarais, nuo dviejų iki keturių dienų per savaitę, po 3–6 valandas. Taksometro žurnalo nepildydavo, žurnale pasirašydavo sekančio mėnesio pradžioje. Per mėnesį uždirbdavo nuo 150 iki 200 eurų, kartais šiek tiek virš 200 eurų, t. y. 35 procentus nuo visos uždirbtos sumos, vėliau pakėlė iki 38 procentų. Dažniausiai atsiskaitydavo kiekvieną savaitės pirmadienį. Pasirašant už gaunamą atlyginimą matydavo, kad ten kitoks skaičius - oficialus atlyginimas apie 100 eurų. Realiai uždirbdavo truputį daugiau. Gali būti, kad jo darbo sutartyje buvo nurodytas vadovas A. B., tačiau dėl darbo derino su G. Z.. Buhalterė L. duodavo pasirašyti taksometro apskaitos žurnalą, kartais paprašydavo papildyti kvitukus. Ji pasakydavo, kad reikia papildyti už kokius 20 ar 25 eurus. Visada rašydavo savo pavardę, nurodymų nerašyti savo pavardės nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad 2018 metais, tikslios datos neprisimena, įsidarbino G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Dėl priėmimo į darbą, dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio tarėsi su G. Z.. G. Z. įdarbino jį pusę etato, t. y. 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Grafike buvo nurodomas jo darbo laikas nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Tačiau jis kartais dirbo ir ilgiau, būdavo, kad ir iki 01.00 val. ir iki 03.00 val. G. Z. žinojo, kad jis dirba daugiau valandų, nei nurodyta grafike. Buvo sutarta, kad jis gaus 38 procentus nuo visos surinktos sumos. Surinktus pinigus jis priduodavo ofise adresu (duomenys neskelbtini), G. Z. kiekvieną savaitės pirmadienį. Jei G. Z. nebūdavo, pinigus priduodavo sekretorei L., kuri dažnai būdavo ofise. Priduodant pinigus jam niekas neduodavo pasirašyti jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokią pinigų sumą jis pridavė. Jo priduodama pinigų suma buvo matoma tik jo priduodamame lape, kuria galima būtų pavadinti ataskaita. Šiame lape fiksuodavo šiuos duomenis: kasa, kilometrai, apmokėti kilometrai, užsakymų skaičius, spidometro parodymai, surašydavo, kiek sumokėjo už kurą. Minėta ataskaita buvo pildoma vietoje taksometro kasos operacijų žurnalo. Šio žurnalo taksi automobilyje nebuvo. Lapas šiai ataskaitai buvo išduodamas savaitei laiko, naują lapą paimdavo iš ofiso kabinete esančio stalo stalčiaus priduodamas pinigus. Nuo bendros per savaitę surinktos sumos, sau jis atskaičiuodavo 38 procentus, atskaičiuodavo pinigus už kurą ir surašydavo likusią sumą, kurią ir priduodavo G. Z.. Vidutiniškai už savaitę laiko jis priduodavo nuo 60 eurų iki 120 eurų, priklausomai nuo mėnesio ir savaitės. Kaip jau minėjo, atskaitą su duomenimis jis priduodavo kartu su pinigais ir kelionių kvitais. Kelionės kvitus jis stengėsi pildyti po kiekvieno keleivio išlipimo, kartais, kai iškvietimai būdavo vienas po kito, užpildydavo vėliau. Klientams kvitus duodavo jiems paprašius. Kadangi ne visi norėjo imti minėtus kelionių kvitus, todėl jis nesiūlydavo jų. Kelionės kvitus pildydavo taip: nurodydavo metus ir mėnesį, pinigų sumą, kvito numerį, pasirašydavo. Dienos kvite neįrašydavo, kadangi kiek prisimena, L. yra kažką minėjusi, kad nerašyti kvite dienos. Kartais, atvykus į ofisą priduoti pinigų, L. pasakydavo, kad trūksta jo kvitelių arba sakydavo, kad pristabdytų kvitelių pildymą. Visus reikalus, susijusius su kvitų ir dokumentų pildymu, dažniausiai derino su L., o kas liečia automobilius, jų remontą, atostogas, derino su G. Z.. Kartą ar porą kartų per mėnesį, L. paduodavo pasirašyti taksometro kasos operacijų žurnale. Kartais, kai L. nebuvo, jį paduodavo G. Z.. Tačiau jis negali pasakyti, ar taksometrų kasos operacijų žurnale nurodyti duomenys sutapdavo su jo pateiktais, kadangi tie duomenys žurnale buvo surašyti jau už kelias savaites. Kas pildė taksometrų kasos operacijų žurnalus, jis nežino. L. duodavo pasirašyti ir už kuro išlaidų kvitus, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Kai įsidarbino G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju, niekas nepasikeitė, tik papildomai turėjo surašyti kelis kvitus, kadangi pagal grafiką dirbo jo įmonėje papildomai 2 val. per savaitę. Buvo ir darbo grafikas, tačiau jis dirbo kaip ir prieš tai dirbdamas UAB,,S P“, jo darbo laikas nepasikeitė. Koks jo darbo užmokestis G. Z. individualios veikos žiniaraštyje buvo nurodytas nežinojo, tik pasirašydavo. Kas tvarkė G. Z. įmonių buhalterinę apskaitą, jis nežinojo. Įmonės ofise jis matydavo patį G. Z., L., kelis kartus yra matęs pagyvenusią moterį. Kas ji tokia, jis nežinojo. 2018-12-26 jo pateikti 98,60 euro buvo pinigai, kuriuos tądien turėjo priduoti G. Z.. Ši suma matosi ir jo kartu pateiktoje ataskaitoje kartu su kvitais už kurą. Taip pat pateikti ir kelionės talonai, kurie išrašyti darbuotojams, vežamiems pagal atskirą apmokėjimą. Tai dažniausiai įmonių darbuotojai, kuriems jis išrašydavo taksi kelionės taloną ir kita surašydavo sau. Tačiau talone nurodytos pinigų sumos jie jam nemokėjo. Kaip suprato, buvo surašyta kažkokia sutartis, pagal kurią taksi įmonei buvo sumokama kitokia tvarka, o ne vairuotojui grynaisiais. Minėti vežami darbuotojai minėjo, kad nemoka už taksi paslaugas, kad už juos sumokėdavo įmonė, kurioje jie dirba. Jo pateikti tokie 6 kvitai. Kvitų už taksi paslaugas nepateikė, kadangi pateikdavo juos ne kas savaitę, o rečiau (t. 2, b. l. 119–122).

Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki 2018 metų pusę etato dirbo UAB „S T“ su įmonei priklausančiu automobiliu ir individualioje G. Z. įmonėje. Dėl darbo taksi tarėsi su direktoriumi G. Z.. Susitarė, kad nuo uždirbtų pinigų, kaip atlyginimą, gaus 35 procentus. Iš taksi automobilyje esančio skaitliuko parodymų direktorius žinojo, kiek iš viso jis uždirbo pinigų. Uždirbtus pinigus atiduodavo pirmadieniais tuo metu įmonėje buvusiems buhalterei L. arba G. Z.. O. iš matymo žino, tačiau su ja nebendraudavo. Atsiskaičius duodavo lapelį, jis pasirašydavo. Neprisimena, ar pildė kokius nors dokumentus, nes praėjo du metai. Reikėdavo užpildyti skaitliuko apskaitos žurnalą, jį reikėjo pildyti kiekvieną dieną. Neprisimena, ar pats pildė žurnalą, ar kas nors kitas.

Pagarsinus liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 167–169), liudytojas parodė, kad tuo metu, kai pirmadieniais atiduodavo pinigus, pildydavo lapelį su skaičiais: kasa, kilometrai, apmokėti kilometrai, užsakymų skaičius, spidometro parodymai, kiek sumokėta už kurą, 35 procentų uždarbis nuo gryno pelno. Per savaitę įmonei atiduodavo apytiksliai apie 200 eurų. Būdavo savaičių, kad uždirbdavo mažiau nei 200 eurų. Uždirbti 300 eurų neteko, kartais uždirbdavo 250 Eur. Pinigų suma turėjo sutapti su keleiviams išduodamais kvitais. Taksometro kasos operacijų žurnalas buvo (duomenys neskelbtini). Tą žurnalą supildydavo pagal atneštus dokumentus ir jis pasirašydavo. Pasirašydavo už gaunamą atlyginimą, tačiau realiai gaunama suma skyrėsi nuo sumos atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje. Žiniaraštyje buvo mažesnė, tačiau nepamena kiek, apytiksliai per pusę. Priduodant pirmadieniais pinigus už jų pridavimą pasirašyti nereikėdavo.

Liudytojas S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 metais dirbo UAB „S T“ ir G. Z. individualioje įmonėje taksi vairuotoju. Pradžioje jis neturėjo jam priskirtos mašinos, dirbdavo vis kitu tuo metu buvusiu laisvu automobiliu, todėl daug darbo nebuvo, uždirbdavo gal 15 Eur. Gale metų - 2018 m. gruodį, jam paskyrė mašiną. Gaudavo 35 procentus nuo uždirbtų pinigų. Gruodžio mėnesį uždirbo 170 Eur. Per dieną dirbdavo 4 val., pasitaikydavo dirbti ir ilgiau, jei tekdavo klientą vežti toliau. Dirbo pagal darbo grafikus. Automobilyje taksometro žurnalo nebuvo. Jokio lapelio, kuriame reiktų pildyti spidometro parodymus, nurodyti pinigų kiekį, nebuvo. Pinigus priduodavo kartą per savaitę G., o jei jo nebūdavo, tai kabinete padėdavo ant kitos darbuotojos stalo. Atiduodant pinigus pasirašydavo geltonoje ar mėlynoje knygoje.

Prokurorui pacitavus liudytojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 10–12) duotus parodymus, liudytojas S. Š. parodė, kad jeigu G. Z. nebūdavo ofise, jokių dokumentų nepasirašydavo, tačiau vėliau direktorius duodavo pasirašyti. Pasirašomų dokumentų neskaitydavo. Dokumentuose parašydavo vardą, pavardę ir parašą. Nebūdavo nurodoma, kiek išrašyti kvitelių „S T“, kiek – individualiai G. Z. įmonei. Negali pasakyti, kaip jo darbas buvo skirstomas per dvi įmones. Jis dirbdavo tik savo 4 val. Automobilyje buvo taksometras, tačiau nepamena, ar pildydavo taksometro duomenis. Atlyginimų žiniaraščiuose ir knygose pasirašydavo. Apklausos metu tyrėjai nurodė uždirbamą sumą. Pradžioje, iki 2018 m. gruodžio, vidutiniškai per savaitę surinkdavo labai mažai – 15–20 eurų, nes nebuvo atskiro automobilio. Gruodžio mėnesį, kai gavo pastovų automobilį, surinkdavo apie 150–180 eurų per savaitę. Šventiniu laikotarpiu galėjo surinkti 180 eurų. Jam pinigų nepermokėjo. Taksometro parodymų lapelius pildydavo. Taksometro parodymus nurašydavo ant lapelių ir atiduodavo direktoriui. Duodavo pasirašyti žurnale, nesigilino koks tai žurnalas. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ne viską gerai prisiminė, tačiau tyrėja užrašė teisingai, galima tikėti jo parodymais, duotais tyrimo metu. Taip pat galima tikėti tuo, ką sakė teisiamajame posėdyje, nors nelabai prisimena, kadangi praėjo daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį įsidarbino UAB,,S T“ ir G. Z. individualioje veikloje taksi vairuotoju. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi G. Z., su juo ir pasirašė abi darbo sutartis. Pagal oficialų darbo grafiką turėjo dirbti po 4 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę. Tačiau realiai jis dirbo ir ilgiau, kartais trumpiau. Tariantis dėl darbo buvo sutarta, kad jis gaus 35 procentus nuo surinktos sumos. Maždaug po poros mėnesių jis buvo perkeltas dirbti iš UAB,,S T“ į UAB,,S“. Kodėl buvo perkeltas į kitą taksi įmonę, nežinojo. Tačiau realiai niekas nepasikeitė - nei darbo sąlygos, nei automobilis, nei darbo laikas. Taksi automobilyje jokio taksometrų kasos operacijų žurnalo nebuvo, jis tokio žurnalo nepildė. Galbūt ir pasirašydavo tame žurnale, kai G. Z. arba L. kartais paduodavo pasirašyti daugiau kokių nors dokumentų. Todėl rodmenų, esančių žurnale, jis tikrai niekada nesutikrindavo su jo pateiktais taksometro rodmenimis. Savaitei laiko jam buvo išduodamas lapelis su lentele, kurioje jis kiekvieną kartą, pradėdamas ir baigdamas darbą, pildydavo taksometro parodymus: užsakymų skaičius, apmokėtų kilometrų skaičius, kilometrų skaičius, kasa ir spidometro parodymus. Jis tiksliai neprisimena, kurios G. Z. įmonės kelionės kvitus jis pildydavo. Tuščius kelionės kvitus pasiimdavo ofise nuo stalo arba paduodavo L.. Darbo metu kelionės kvitus kartais pildydavo po to, kai klientas išlipa, kartais darbo pabaigoje, o būna, kad ir savaitės pabaigoje. Kvitų kiekį ir sumas užpildydavo tiesiog apytiksliai pagal jo surinktą pinigų sumą. Kartais pasiūlydavo klientams kelionės kvitus, tačiau jų niekas neėmė, todėl paduodavo klientams kvitus tik jiems paprašius. Kvituose pildė kvito numerį, datą, parašą, sumą. Užpildytus kvitus, lenteles su taksometro parodymais ir pinigus, G. Z. dažniausiai atnešdavo pirmadienį, tačiau būdavo ir kokią kitą dieną. Jei G. Z. tuo meta nebuvo ofise, pinigus paduodavo L.. Pinigus priduodavo jau atskaitęs sau 35 procentus nuo bendros surinktos sumos ir atskaitęs pinigus už kurą. Priduodant pinigus, jis niekur nepasirašinėjo, nes niekas neprašė pasirašyti. Per savaitę vidutiniškai surinkdavo apie 180 eurų, o paskui jau nuo tos sumos atskaičiuodavo sau 35 procentus ir pinigus už kurą. Kas likdavo, priduodavo G. Z.. Jei savaitė būdavo šventinė, surinkdavo ir daugiau pinigų. G. Z. ar L. kartais duodavo pasirašyti dokumentą, kuriame buvo nurodoma jo darbo užmokesčio suma. Tačiau kokia suma jame buvo nurodyta, jis nežino, neatkreipė dėmesio, tiesiog pasirašydavo ten, kur jam nurodydavo (t. 2, b. l. 10–12).

Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2018 m. rudens dirbo individualioje G. Z. įmonėje vairuotoju. Pradžioje nebuvo laisvos mašinos, todėl dirbo tik tada, kai kas nors atostogavo ar sirgdavo. Pirmus mėnesius atlyginimas nebuvo didelis, o prieš naujus metus surinkdavo apie 800 eurų per mėnesį, per savaitę apie 200 eurų. Per mėnesį jis kartu su arbatpinigiais uždirbdavo 400–500 eurų. Tai 35 procentas nuo uždirbtos sumos. Atlyginimą atsiskaičiuodavau pagal taksometro duomenis, kuriuos pildydavo kiekvieną dieną. Pildydavo dienos taksometro duomenis, užsakymų skaičių, pinigų sumą. Lapelį sekančios savaitės pradžioje atveždavo buhalterei ar direktoriui kartu su pinigais. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo kartą per mėnesį. Netikrindavo, ar ta suma, už kurią pasirašydavo, sutapdavo su realiai uždirbta suma. Priduodant pinigus pasirašyti nereikėdavo. Neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, kad L. liepdavo per savaitę užpildyti iki 10 kelionės kvitų, kuriuose sumos turi būti nuo pusantro euro iki 3,50 euro. Jei trūkdavo kvitelių, tai paprašydavo užpildyti. Kviteliuose nurodyta suma turėjo sutapti su realiai uždirbta suma. Nežino, ar tyrėja pati sugalvojo tokį sakinį, kad „..per dieną reikėjo užpildyti iki 10 kvitelių“. Neperskaitė, kas tyrėjos buvo parašyta, nes neturėjo akinių. Neprisimena, ar L. nurodė nerašyti datos ant kvitelių. Grafa su data buvo lapelyje. Jis nesakė tyrėjai, kad darbo užmokesčio suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo, buvo kelis kartus mažesnė nei realiai uždirbta per mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad dirbo G. Z. individualioje veikloje nuo 2018 metų rudens taksi vairuotoju. Dėl darbo sąlygų ir darbo laiko jis tarėsi su G. Z., su juo pasirašė ir darbo sutartį. Sutartyje buvo numatyta, kad jis dirbs po 4 val. per savaitę. Maždaug po savaitės ar dviejų G. Z. informavo, kad pagal oficialų darbo grafiką dirbs po 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, bet pasakė, kad jei nori, gali dirbti ir visą pamainą, t. y. 12 valandų per dieną. Tačiau papildomos darbo sutarties, kurioje būtų numatytas toks darbo laikas, jis nepasirašė. Realiai nuo pat pradžių jis dirbo tikrai daugiau valandų, nei buvo numatytą, gal po 10 valandų per dieną ir 5-6 dienas per savaitę. G. Z. žinojo, kad dirbo daugiau nei numatyta grafike. Pastovaus automobilio jis neturėjo. Jam iš vakaro paskambindavo buhalterė L. ir pranešdavo, kokiu automobiliu ir nuo kelintos valandos rytoj dirbs. Jo darbo šaukinys taip pat priklausė nuo automobilio, su kuriuo dirbo. Su G. Z. buvo sutarta, kad jis sau pasiliks 35 procentus nuo surinktos pinigų sumos, likusius atiduos G. Z.. Kiekvieną pirmadienį pinigus su išrašytais kelionių kvitais ir kelionės lapu jis atnešdavo į ofisą adresu (duomenys neskelbtini) ir paduodavo buhalterei L. arba pačiam G. Z.. Atnešta pinigų suma realiai būdavo didesnė, nei bendra kelionės kvituose nurodyta surinkta pinigų suma. Jokio dokumento, patvirtinančio, kad pateikė atitinkamą sumą pinigų, nepasirašydavo. Buhalterė L. jam paaiškino, kad jis per savaitę turi užpildyti iki 10 kelionės kvitų, kuriuose sumos turi būti nuo 1,5 iki 3,5 euro. L. sakė, kad kelionės kvite nereikia rašyti datos, įrašyti tik kvito numerį, sumą ir parašą. Jis nežino, ar vėliau kas nors įrašydavo į tuos kelionės kvitus datas. Keleiviams kelionės kvitus pateikdavo tik jiems paprašius. Automobilyje jokio taksometro kasos operacijų žurnalo jis neturėjo ir nepildė. Kelionės lapas buvo išduodamas savaitei. Pradedant ir baigiant darbą jame buvo užpildomi taksometro duomenys: užsakymų skaičius, kasos likutis, kilometražas, apmokėtų kilometrų skaičių. Taip pat rašydavo ir automobilio spidometro duomenis. Buhalterė L. paduodavo kartą per savaitę pasirašyti žurnalą, kuriame buvo surašyti kažkokie skaičiai. Koks tai buvo žurnalas, jis nežino. Vidutiniškai darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jis surinkdavo apie 60 eurų, penktadienį, šeštadienį vidutiniškai apie 100–120 eurų. Per mėnesį jis surinkdavo apie 1000–1200 eurų. Per mėnesį jis asmeniškai sau uždirbdavo apie 600–700 eurų. Kas mėnesį jis pasirašydavo ant lapo, kuriame buvo nurodomas jo darbo užmokestis, tačiau realiai tų pinigų iš G. Z. negavo. Darbo užmokesčio suma, nurodyta lape, kuriame pasirašydavo, būdavo apie 3 kartus mažesnė, negu realiai uždirbdavo per mėnesį. Jo žiniomis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė L., tačiau buvo dar viena buhalterė, kurios jis nėra matęs (t. 2, b. l. 112 - 115).

Liudytojas T. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta. G. Z. direktorius, L. būdavo kabinete, O. yra matęs kelis kartus – ji buhalterė, duodavo pasirašyti dokumentus. Pasirašant nesigilino į dokumentų turinį. Pirmadieniais atveždavo uždirbtus pinigus, paduodavo direktoriui. Dokumentus duodavo pasirašyti tiek buhalterė, tiek direktorius. Kai paduodavo pinigus, direktorius duodavo pasirašyti baltus, geltonus lapus, nesigilino, pasirašydavo ir tiek. Atlyginimas – 35 procentai nuo surinktos sumos, suskaičiuodavo ir sumokėdavo direktorius. Pildydavo skaitliuko parodymų knygutę, kurioje atsispindėjo kilometražas, kuras, pinigai. Kvitus pildydavo ir taip pat atiduodavo direktoriui. Pradžioje dirbto mažai, nes buvo pakaitinis vairuotojas, per mėnesį 4–5 dienas. Gruodžio mėnesį gavo mašiną, todėl dirbo daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau prisiminė, nes buvo nedaug laiko praėję, todėl galima remtis jo parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. parodė, kad pas G. Z. taksi įmonėje jis įsidarbino 2018 metų vasarą. Iš pradžių buvo įdarbintas G. Z. individualioje veikloje taksi vairuotoju. Darbo sutartį pasirašė su G. Z., jos neskaitė. Jis neprisimena, ar jie aptarė jo darbo laiką. Dėl darbo užmokesčio buvo sutarta, kad gaus 35 procentus nuo surinktos sumos. Apie tai, kad jis tuo pat metu buvo įdarbintas ir UAB,,S“, jis nežinojo. Galbūt kažkada ir pasirašė darbo sutartį su kitais jam duotais pasirašyti dokumentais, tačiau tikrai neprisimena, kada tai galėjo būti. Jis neprisimena, koks darbo laikas buvo nurodytas jo oficialiame grafike. Realiai jis dirbo po 4 valandas per dieną ir 4 dienas per savaitę. Dažniausiai dirbo vakarais. Jis dirbo su įmonės automobiliu,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys,,06“. Baigęs darbą automobilį laikė prie įmonės ofiso adresu (duomenys neskelbtini). Darbo automobilyje nebuvo taksometrų kasos operacijų žurnalo. Taksometro duomenis pildė į atskirą išduotą lapelį. Šį lapelį jis kiekvieną savaitę paimdavo iš ofise esančio kabineto stalo stalčiaus. Į šią lentelę kasdien pradėdamas ir baigdamas darbą surašydavo taksometro duomenis, automobilio spidometro duomenis. Šį lapelį kartu su kelionės kvitais ir per savaitę surinktais pinigais, kiekvieną pirmadienį, kartais antradienį, atiduodavo G. Z.. Per dieną vidutiniškais surinkdavo apie 35 eurus. G. Z. pinigus atiduodavo, išskaičiavęs pinigus už kurą. 35 procentus jam atskaičiuodavo pats G. Z.. Jis suskaičiuodavo jam paduotus pinigus ir atskaičiavęs 35 procentus iškarto jam išmokėdavo. Kai priduodavo G. Z. pinigus, jis jam duodavo pasirašyti kažkokį kvitą, kuriame buvo nurodyta tokia pati pinigų suma, kurią jis jam ir pridavė. Tų kvitų kopijų jis neturėjo, kadangi jų neėmė. Kelionės kvitus jis pildė iškarto išleidęs klientus, kad nepamirštų, kokią sumą įrašyti į kelionės kvitą. Kelionės kvitus jis visuomet siūlydavo klientams pasiimti, tačiau mažai kas imdavo. Kvituose jis nurodydavo pinigų sumą pagal taksometro duomenis. Kvite nurodydavo datą, pinigų suma, pasirašydavo. Kiek prisimena, kvitų numeriai jau buvo atspausdinti. Kartais G. Z. duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus, ar tai galėjo būti taksometro kasos operacijų žurnalas, jis nežinojo. Kartais G. Z. duodavo pasirašyti ir darbo užmokesčio žiniaraštyje, tačiau kokia ten būdavo nurodyta pinigų suma, jis neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 45–47).

Iš 2022 m. birželio 1 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-18-4566 dėl fizinio asmens G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos matyti, kad tyrimo metu, pagal G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 pardavimo sąskaitas faktūras, taksometro kasos operacijų žurnalus, kasos pajamų orderius, taksometrų apžiūros protokolus, kryžminių patikrinimų, kratos metu paimtų pinigų priėmimo kvitų, kaltinamojo G. Z. duomenis, buvo apskaičiuota pajamų su PVM iš viso 129 845,30 Eur, atskaičius PVM 21 proc. 22 535,12 Eur, pajamų suma be PVM 107 310,18 Eur. Tyrimo metu apskaičiuota sumokėti nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas per tęstinį laikotarpį mokėtina į biudžetą:

PVM suma 22 535,12 Eur (107 310,18 x 21 proc.) / (100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.),

t. y.: 2016 m. – 6 581,44 Eur (31 340,23 Eur x 21 proc. / 100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.),

2017 m. –7 904,66 Eur (37 641,29 Eur x 21 proc. / 100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.),

2018 m. – 8 049,02 Eur (38 328,66 Eur x 21 proc. / 100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.).

G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nebuvo įregistruota PVM mokėtoja, todėl PVM deklaracijų Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė.

Šio tyrimo metu, dėl dokumentais neįformintų gautų pajamų už suteiktas taksi paslaugas, darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių (priskaičiuotas darbuotojams neoficialus darbo užmokestis ir nuo jo darbdavio mokamos įmokos Sodrai 30,98 proc.+0,20 proc. (garantinis fondas) = 31,18 proc.) sąnaudų neužfiksavimo ir neįrašymo į buhalterinę apskaitą G. Z. vykdančiam individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 apie tyrimo metu apskaičiuotus mokesčius mokėtinus į biudžetą pateikiama teksto 11 lentelėje.

Pavadinimas

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) 21 proc., Eur

6581,44

7904,66

8049,02

22535,12

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) 15 proc., Eur

123,75

199,07

-

322,82

IDV pagal pažymą pajamų mokestis 5 proc., Eur

177,43

Privalomojo sveikatos draudimo 9 proc. įmokos, Eur

74,25

119,44

193,69

IDV pagal pažymą PSD 9 proc. įmokos, Eur

159,69

Draudėjo VSD 30,98 proc. įmokos, Eur

255,59

411,13

666,72

Garantinio fondo (GF) 0,2 proc. įmokos, Eur

1,65

2,65

4,30

IDV pagal pažymą VSD 28,9 proc. įmokos, Eur

512,78

Iš viso mokėtinų mokesčių į biudžetą

7036,68

8636,95

8898,92

24572,55

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojo S. R. duotus teismo posėdžiuose parodymus, nevertinant G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą 2-jų modelio ST-500MF, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) ir modelio MICROTAX-06, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie gautas įplaukas ir nuvažiuotus kilometrus už 2016–2018 metus, neliktų 2020-03-16 surašytoje specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-18-2777 nurodytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų ir dėl to galima nustatyti G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą 2016, 2017, 2018 m. veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neliktų neapskaitytų paslaugų pajamų pagal 2-jų taksometrų žurnalus iš viso 38 206,57 Eur (iš jų PVM 6 630,92 Eur, paslaugų pajamos 31 575,65 Eur) bei nuo jų apskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio – 6 630,92 Eur.

Pagal kaltinamojo G. Z. teismo posėdžiuose pateiktus parodymus vykęs G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 gautų pajamų už taksi paslaugas apskaitymas buvo vykdomas laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių aktų reikalavimų, todėl nelieka pažeidimų, nurodytų 2020-03-16 surašytoje specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-18-2777 dėl G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, įvertinant gautas pajamas už taksi paslaugas, todėl nelieka ankstesnėje specialisto išvadoje surašytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, dėl to galima nustatyti G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą 2016, 2017, 2018 m. veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Nelieka ankstesnėje specialisto išvadoje nustatytų neapskaitytų pajamų už taksi paslaugas iš viso 38 206,57 Eur (iš jų PVM 6 630,92 Eur + pajamos be PVM 31 575,65 Eur).

Pagal G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, 20-ai pirmiau minėtiems liudytojams (taksi vairuotojams) buvo išmokėta oficialaus darbo užmokesčio suma iš viso 16 016,14 Eur, t. y. 2016 m. 3 179,94 Eur, 2017 m. 5 251,71 Eur, 2018 m. 7 584,49 Eur (žr. 1–21 priedus).

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. teisme duotus parodymus, apskaičiuojant G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą 20 (dvidešimčiai) taksi vairuotojams išmokamą darbo užmokestį 35–38 proc. nuo bendrai surinktų pinigų sumos, turėtų būti išmokėta darbo užmokesčio suma iš viso 17 283,73 Eur, t. y. 2016 m. 3 806,95 Eur, 2017 m. 6 260,33 Eur, 2018 m. 7 216,45 Eur (žr. 1–21priedus).

Jeigu pas G. Z. vykdantį individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą 20-iems darbuotojams (taksi vairuotojams) pagal kaltinamojo G. Z. ir pas G. Z. dirbusių 20 (dvidešimt) liudytojų (taksį vairuotojų): K. B. (855,68 Eur), A. Č. (72,27 Eur), V. J. (-34,22 Eur), L. K. (-69,81 Eur), A. K. (-107,72 Eur), R. K. (-47,16 Eur), Č. M. (-133,08 Eur), E. M. (-59,60 Eur), R. M. (1 623,12 Eur), J. M. (-6,69 Eur), R. M. (-114,38 Eur), R. P. (-48,61 Eur), E. R. (25,18 Eur), L. S. (-593,93 Eur), T. Š. (-137,65 Eur), S. Š. (193,39 Eur), A. Z. (-38,86 Eur), R. Z. (124,82 Eur) ir T. Ž. (-42,56 Eur) bei R. Ž. (-192,60 Eur) teisme duotus parodymus tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 darbo užmokestis buvo mokamas apskaičiuojant 35-38 proc. nuo bendros surinktos įplaukų sumos, tai G. Z. vykdančio veiklą pagal individualios veiklos pažymą darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytas išmokėtas darbo užmokestis nesutampa su darbuotojams išmokėtu darbo užmokesčiu pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų duotus parodymus, t. y. pagal kaltinamojo G. Z. ir taksi vairuotojų teisme duotus parodymus buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas 2016 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti didesnis 627,01 Eur, 2017 m. išmokėtas darbo užmokestis turėtų būti didesnis 1008,62 Eur, 2018 m. išmokėtas darbo užmokestis būti mažesnis 368,04 Eur (žr. 1–21 priedus).

Šio tyrimo metu įvertinant G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų apskaitą pagal G. Z. teisme duotus parodymus tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, pateikiama išvada:

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme pas G. Z. vykdantį individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotojai laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 gavo didesnį darbo užmokestį 1 635,63 Eur, t. y. 2016 m. priskaičiuotą 825,01 Eur ir išmokėtą 627,01 Eur, 2017 m. priskaičiuotą 1 327,13 Eur ir išmokėtą 1 008,62 Eur (žr. 1-21 priedus), kuris nebuvo užfiksuotas G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, tai G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindė buhalteriniais apskaitos dokumentais ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą priskaityto darbo užmokesčio iš viso 2 154,14 Eur ((1635, 63x100/(100-(15+9)) ir išmokėto darbo užmokesčio iš viso 1635, 63 Eur ir dėl to nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimų. Jeigu darbuotojai gavo didesnį darbo užmokestį 1635,63 Eur, tai dėl darbuotojams papildomo su darbo santykiais susijusio išmokėto darbo užmokesčio neįforminimo buhalteriniais apskaitos dokumentais ir jo neįrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti G. Z. vykdančio veiklą pagal pažymą 2016, 2017 m. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Jeigu pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų duotus parodymus teisme pas G. Z. vykdantį individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotojai laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 gavo mažesnį darbo užmokestį 368, 04 Eur už užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį buhalterinėje apskaitoje, tai G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, tai dėl to nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų. Jeigu darbuotojai gavo mažesnį darbo užmokestį 368, 04 Eur už užfiksuotą išmokėtą darbo užmokestį buhalterinėje apskaitoje, tai dėl darbuotojams darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiuose įrašymo tikrovės neatitinkančių duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir jų įtraukimą į buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti G. Z. vykdančio veiklą pagal pažymą 2018 m. veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.

Šio tyrimo metu pagal kaltinamojo G. Z. ir 20 (dvidešimt) liudytojų (taksi vairuotojų) teisme duotus parodymus G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) mokesčiai apskaičiuojami už 2016-2017 metus nuo taksi vairuotojams priskaičiuoto neoficialaus darbo užmokesčio pateikiami lentelėje.

Priskaičiuotas neoficialus darbo užmokestis, Eur

825,01

1327,13

2152,14

Išmokėtas neoficialus darbo užmokestis, Eur

627,01

1008,62

1635,63

Privalomo sveikatos draudimo 9 proc. įmokos, Eur

Garantinio fondo 0,2 proc. įmokos, Eur

Iš viso mokesčių (15% +9% +30,98% +0,2%), Eur

455,24

732,29

1187,53

Už 2016-2017 m. nuo taksi vairuotojams priskaičiuoto neoficialaus darbo užmokesčio 2 152,14 Eur apskaičiuojama mokesčių 1 187,53 Eur. Už 2018 metus mokesčių neapskaičiuojama, nes darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytos didesnės išmokėtos darbo užmokesčio sumos už apskaičiuotas sumas pagal kaltinamojo G. Z. ir liudytojų parodymus.

Jeigu G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą taksi vairuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal 20-ies liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai lieka 2020-03-16 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-18-2777 nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai ir nuo priskaičiuoto 19 287,37 Eur neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiuoti mokesčiai iš viso 10 642,77 Eur, t. y. 2016 m. 2 512,88 Eur, 2017 m. 4 632,07 Eur, 2018 m. 3 497,82 Eur.

Jeigu fizinis asmuo G. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, t. y. tęstinį laikotarpį gavo 107 310,18 Eur pajamų už taksi automobilių nuomą, taksi paslaugas, pagal 20-ies liudytojų duotus parodymus surašytus 38-ame priede, tai pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies ir 1 dalies bei 18 straipsnio 1 dalies ir 11 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 nauja redakcija 2016-06-29 Nr. XII-2508) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002-12-03 Nr. IX-1219) 17 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 - 2017 m. rodiklių patvirtinimo įstatymų (2015-12-10 Nr. XII-2164, 2016-12-22 Nr. XIII-174) 3 straipsnio 8 dalies bei 2018 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo (2017-12-12 Nr. XIII-869) 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtų apskaičiuojama mokesčių į biudžetą

už 2018 metus 849, 90 Eur (žr. 8, 9 lenteles), t. y.:

gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 1 77,43 Eur (3 548,66 Eur x 5 proc.),

privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų 159,69 Eur (1 774,33 Eur x 9 proc.),

valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų 512,78 Eur (1 774,33 Eur x 28,9 proc.).

Tyrimo metu apskaičiuotų mokesčių mokėtinų į biudžetą s u v e s t i n ė lentelė dėl dokumentais neįformintų darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių (priskaičiuotas darbuotojams neoficialus darbo užmokestis ir nuo jo darbdavio mokamos įmokos Sodrai 30, 98 proc.+0,20 proc. (garantinis fondas) =31,18 proc.) sąnaudų neužfiksavimo ir neįrašymo į buhalterinę apskaitą G. Z. vykdančiam individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31:

Pagal 11 lentelėje pateiktus duomenis matyti, G. Z. vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 apskaičiuota mokėtinų į biudžetą mokesčių iš viso 24 572,55 Eur, t. y. 2016 m. – 7 036,68 Eur, 2017 m. – 8 636,95 Eur, 2018 m. – 8 898,92 Eur.

2020-03-16 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-18-2777 ir šio tyrimo metu apskaičiuotų mokesčių mokėtinų į biudžetą palyginimas pateikiamas:

Tyrimo išvados

data

PVM

21 proc., Eur

GPM

15 proc., Eur

IDV GPM 5 proc., Eur

PSD

9 proc., Eur

IDV PSD 9 proc., Eur

VSD

30,98proc., Eur

GF

0,2proc Eur

IDV PSD 28,9proc.Eur

4

5

6

2020-03-16 išvada Nr. 04/13-2-18-2777

29166,04

2893,11

371,71

1735,86

334,54

5975,23

38,57

1074,24

2022-06-01 išvada

Skirtumas iš viso

6630,92

2570,29

194,28

1542,17

174,85

5308,51

34,27

561,46

Specialistė K. K. paaiškino, kad išvadą dėl G. Z. individualios veiklos pateikė įvertinusi liudytojų parodymus. Dėl priedo Nr. 4, kuriame nurodyta, kad 2017 metų gegužės mėnesį G. Z. individuali veikla viršijo 45 000 eurų ribą, yra nurodyta, kad gegužės mėnesį bendra suma 45 307,26 Eur. Darė specialų stulpelį, kad matytųsi viršijimas. PVM skaičiavo nuo 3 621,93 Eur, nors riba viršyta tik 307,26 Eur. Taip skaičiavo remdamasi PVM įstatymo 71 str. 2 d., skaičiavo nuo visos sumos, nuo to mėnesio, nuo kurio riba buvo viršyta. To mėnesio pajamas išskirstyti pagal atskirus sandorius nėra galimybės. Pajamos buvo gautos už nuomą ir už taksi paslaugas. Tai yra atskiri sandoriai. Kasos aparatas įrengimo dieną t. y. 2018-01-25 pagal apžiūros protokolą (specialistas S. R.) buvo užfiksavęs, patikrinimo dieną – 2018-12-04 buvo taip pat užfiksavęs sumas ir pagal tai buvo skaičiuojama. Patikrinus G. Z. metinę pajamų deklaraciją matyti, kad ta suma yra įtraukta.

Specialistė K. K. papildomai paaiškino, kad kaltinamojo pastaba, jog vietoje A. B. reikia pakeisti į K. B. yra teisinga. Pirmame priede yra nurodytas K. B., bet darant suvestinį priedą yra padaryta gramatinė klaida, t. y. įrašytas A. B.. Su pastaba, kad 4.2 priede, 23 suvestinėje, stulpelyje 2018 metai pajamos už taksi paslaugas grynais pinigais pagal taksometrų kasos operacijų žurnalus, eilutėje lapkritis įrašyta 13 382. 84 Eur taisytina į 3 382,84 Eur bei bendros pajamų sumos turi būti perskaičiuojamos, nesutinka. Kasos aparato duomenis jo įrengimo dieną t. y. 2018-01-25 pagal apžiūros protokolą specialistas S. R. buvo užfiksavęs, taip pat patikrinimo dieną 2018-12-04 buvo užfiksavęs sumas, pagal kurias buvo skaičiuojama. Patikrinus G. Z. metinę pajamų deklaraciją matyti, kad suma yra įtraukta. Su pastabomis dėl atlyginimų skaičiavimo ir PVM mokesčio, nesutinka.

Iš 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 dėl fizinio asmens G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Z. vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 gavo už taksi automobilių nuomą ir taksi paslaugas 107 310, 18 Eur (PVM 21 proc. 22 535,12 Eur) pajamų, iš viso suma su PVM 129 845,30 Eur, atsirado 2017 m. gegužės mėn. prievolė registruotis PVM mokėtoju registre.

Nustatyta, kad G. Z. vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą pajamos per paskutinius 12-ka mėnesių viršijo 45 000, 00 Eur ribą 2017 m. gegužės mėn., todėl G. Z. PVM turėjo pradėti skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės mėn., bei kartu atsirado prievolė registruotis PVM mokėtojų registre.

Pagal 4 priede pateiktus duomenis matyti, kad buvo apskaičiuota suma su PVM iš viso 76 407,36 Eur, atskaičius PVM 21 proc. 13 260,77 Eur, pajamų suma be PVM 63 146,59 Eur. Tyrimo metu apskaičiuota sumokėti nuo gauto atlygio vykdant ekonominę veiklą už suteiktas paslaugas per tęstinį laikotarpį mokėtina PVM suma 13 260,77 Eur (63 146,59 x 21 proc.) / (100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.), t. y.:

- 2017 m. – 5 211,75 Eur (24 817,93 Eur x 21 proc. / 100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.),

- 2018 m. – 8 049,02 Eur (38 328,66 Eur x 21 proc. / 100 proc. + PVM 21 proc. = 121 proc.), kurio neįsiregistravusi PVM mokėtojo registre, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą (t. 24, b. l. 89, 94).

Specialistė K. K. papildomai paaiškino, kad dėl priedo Nr. 4, kuriame nurodyta, kad G. Z. individuali veikla 2017 metų gegužės mėnesį viršijo 45 000 eurų ribą, t. y. buvo 45 307,26 Eur. Darė specialų stulpelį, kad matytųsi viršijimas. PVM skaičiavo nuo 3 621,93 Eur, nors riba viršyta tik 307,26 Eur. Taip skaičiavo remdamasi PVM įstatymo 71 str. 2 d., skaičiavo nuo visos sumos, nuo to mėnesio, nuo kurio riba buvo viršyta. To mėnesio pajamų išskirstyti pagal atskirus sandorius nėra galima. Pajamos buvo gautos už radijo stotelių nuomą, už taksi paslaugas. Tai yra atskiri sandoriai.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-o skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Dirbdamas šioje byloje vykdė elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir kitus veiksmus. Klausant telefoninių pokalbių padarė išvadas, kad įmonės veikė taip, kad nuslėptų dalį pajamų tam, kad netaptų PVM mokėtojomis. Buvo stengiamasi neviršyti tam tikros sumos. Tarp buhalterių buvo kalbama, kad kažką sumažinti, kažko neparodyti. Viena buhalterė pati skambindavo vairuotojams, rašydavo SMS žinutes, nurodydavo, kiek kvitukų turi išrašyti už atitinkamą mėnesį. Buhalterė L. M. skambindavo vairuotojams ne dėl to, kad vairuotojai pamiršdavo kvitukus rašyti. Iš pokalbių turinio buvo aišku, kad tam tikru metu pasakydavo neberašyti kvitukų. Užfiksuoti skambučiai su dispečere, kuri už vairuotojus rašydavo kvitukus. Suprato iš pokalbių, kad vienos buhalterės kompetencija didesnė nei kitos, todėl jos konsultuodavosi. Būdavo paliekami rašytiniai nurodymai, kalbama apie buhalteriją, paminimi įmonių pavadinimai. Kalbėdavo apie sąskaitas, kad kažką išimti, pamažinti. Jo nuomone, abi buhalterės tvarkė visų įmonių buhalteriją. Reikšmingus pokalbius atrinko, jie yra byloje. Kai kurių liudytojų apklausose taip pat dalyvavo. Liudytojai davė parodymus laisva forma, jie patys nurodė sumas, kurias uždirbo ir kokias sumas atiduodavo direktoriui G. Z., kuris vadovavo visoms įmonėms. UAB „S P“ direktorius buvo A. B., tačiau realiai jis nieko nespręsdavo. Iš to kaip vyko bendravimas tarp G. Z. ir A. B., suprato, kad A. B. buvo eilinis darbuotojas ir sprendimų nepriiminėdavo.

Iš teismo nutarties, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018-09-11 pokalbio su L. M. metu G. Z. informuoja, kad D. paliko pinigus. (t. 3, b. l. 88–90, 96).

Iš teismo nutarties, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018-09-01 – 2018-12-01 klausantis L. M. telefoninių pokalbių užfiksuoti pokalbiai tarp jos ir D. K., O. S. ir taksi vairuotojų, kurių metu aptariami A T, ST (S T) ir IDV kvitų klausimai (kvitų perrašymai, naujų surašymai, vadinami „prisipiešimu“ ir kt) (t. 3, b. l. 110–112, 115, 116, 119–120, 122–180).

Iš šių pokalbių taip pat matyti, kad 2018-10-15 10.00 val. buvo užfiksuotas L. M. ir O. S. (t. 3, b. l. 148–149) telefoninis pokalbis, kurio metu L. M. klausė O. S., ką jai daryti su S T kasa, ar perdaryti. O. S. atsakė, kad gal neaiškiai surašė, kad turi būti su sąskaitomis, todėl reiktų ką nors iškrapštyti. Tuomet L. M. atsakė, kad tada perdarys. Tą pačią dieną 15. 22 val. L. M. gavo SMS iš D. K., kuri klausė, kas ten negerai su S T (t. 3, b. l. 150–151). L. M. 15. 26 val. atsakė, kad per didelės pajamos, kad ji jau sutvarkė, liko tik sąskaitas perrašyti. Taip pat 19. 30 val. įvyko pokalbis, kurio metu D. K. klausė L. M., ar per didelės pajamos, į ką L. M. atsakė, kad jo, trimis šimtais, kad ji sumažino pinigus. Panašaus pokalbio turinys užfiksuotas tarp L. M. ir O. S. 2018-10-19 09. 24 val., kurio metu L. M. praneša, kad patvarkė S T kasą mažiau trimis šimtais, kaip O. S. buvo parašiusi (t. 3, b. l. 156).

Iš pokalbio tarp L. M. ir O. S. (t. 3, b. l. 151–153) matyti, kad jame aptariami dispečerių darbinis grafikas ir grafikas, kuriuo buhalterės vadovaujasi skaičiuodamos atlyginimą.

2018-11-07 19. 24 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp L. M. ir D. K.. Jo metu L. M. pasakė, kad jai reikės sutvarkyti taksometrą, į ką D. K. atsakė, kad dėžutė vėl pilna, todėl jai reikės pripiešt, prirašyt dar ten ir parašų pridirbt. Taip pat kalbamasi, kad nereiktų viršyti, kad rašyti iki keturių, penkių, o gruodžio mėnesį reikės pajamas didinti, nes Kalėdos ir Naujieji Metai. D. K. taip pat pasakė, kad ką nori, tą susuks ji, tik apsisprendžia tegul ką reikia, ką nereikia (t. 3, b. l. 170–171).

2018-11-08 14. 21 val. L. M. ir D. K. aptarinėjo IDV žurnalus, kad ATS jau sutvarkytas, tik dar trūksta parašų. Taip pat ji pasakė, kad sėdi tais kviteliais apsikrovus, užeitų kas sutikrinti, žinai, tai čia nieko gero, bet negi sėdėsi užsirakinus. Tos pačios dienos pokalbyje 15. 44 val. D. K. klausė L. M., ar ji ten skaičiuoja babkes. Ši atsakė, kad S T kasą, kad negali daryti visko iki galo, liko išlaidų orderius išrašyti ir O. reiks, kad ši paskaičiuotų, kiek ten tų yra sąskaitoje (t. 3, b. l. 173–175).

2018-11-09 20.35 pokalbyje L. M. pasakė D. K., kad reikia pataisyti Š. taksometrų sąsiuvinius, kad prisikabino, kad reikėjo padidinti pajamas, kad sumažino kvitelius, kad reikės jai surašyt 03 taksometrą (t. 3, b. l. 175–176).

Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad už suteiktas taksi paslaugas vairuotojai neišrašė ir neišdavė pinigų priėmimo kvitų (t. 4, b. l. 22–31, 40–42, 50, 59–61).

Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2018-11-22 už suteiktas taksi paslaugas vairuotojas T. Š. klientui paprašius 11. 47 val. išdavė pinigų priėmimo kvitą Serija STTŠ-18 Nr. 1000 bei 12.49 val. kitam klientui išdavė pinigų priėmimo kvitą Serija STTŠ-18 Nr. 1001 (t. 4, b. l. 62–64, 65–67).

Iš kratos D. K. gyvenamosiose vietose protokolų matyti, kad kratos metu rasti ir paimti 6 vnt. G. Z. I.V. neužpildyti pinigų priėmimo kvitai, 6 vnt. analogiški pinigų priėmimo kvitai su vairuotojo R. P. parašu, 3 vnt. dokumentų su lentele, kurioje nurodyta, kiek pinigų įnešta į kasą, kuro duomenys, spidometro duomenys ir kt., 1300 Eur (grąžinti 2018-12-11), violetinės spalvos ir šviesiai pilkos spalvos užrašų knygelės (grąžintos), 30 vnt. UAB „S P“ pinigų priėmimo kvitai, 5 lapai su rankraštiniais įrašais (t. 4, b. l. 100–103, 121–122).

Iš kratos L. M. gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti 3400 Eur, UAB „A T“ UAB „S T“ 2018 metų darbo grafikai, darbuotojų bei automobilių sąrašai, mobilaus ryšio telefonai (t. 4, b. l. 131–134).

Iš L. M. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad jame rastas susirašinėjimas SMS žinutėmis ir Viber programėlėje su G. Z., D. K. ir vairuotojais. 2018-08-24 D. K. klausia, ar gali tvarkyti AT.SP.ST liepos mėnesio archyvą. L. M. atsakė, kad taip, gal nieko nebepakeis. 2018-10-15 D. K. klausė, kas yra negerai su S T. L. M. atsakė, kad per didelės pajamos, kad jau sutvarkė (t. 4, b. l. 146–161).

Iš kratos G. Z. gyvenamojoje vietoje adr. (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti skaidrios spalvos paketai su pinigais ir paaiškinamaisiais užrašais: pakete, kuriame rasta 299, 91 Eur yra paaiškinamieji užrašai „1027, 16 ir 983, 16 spalio 23 d. 11.15 – 292, 91“, pakete, kuriame rasti 1898, 09 Eur yra paaiškinamieji užrašai „18988, 09 11.15 SE“, pakete, kuriame rasti 1852, 20 Eur yra paaiškinamieji užrašai „11.16 – 4452, 20 – 2600 AT“. Viso paimta 4050, 20 Eur. Kambaryje rasta kosmetinė su 10 000 Eur, vyriška rankinė su 5000 Eur ir 11 800 Eur, 111 JAV dolerių, dovanų dėžutė su 9 950 Eur, UAB „A T“ dispečerių darbo grafikai, kietasis diskas, kompiuteris, telefonas, 15 vnt. šovinių. Iš viso rasta ir paimta 40 793, 20 (t. 5, b. l. 7–19, 54).

Iš 2018-12-04 specialisto išvados Nr. 50-(911)-IS1-851 matyti, kad 2018-11-26 kratos metu pas G. Z. adresu (duomenys neskelbtini), rasti 15 vnt. šovinių yra vienos grupės pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarov šoviniai (9x18), skirti įvairiems graižtviniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiems A ir B kategorijos ginklams (t., 5, b. l. 22–24).

Iš kratos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) dispečerinėje ir vadovo bei buhalterių kabinete protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti kompiuteriai, kalendoriai, dokumentai, avansų mokėjimo žiniaraščiai, darbo grafikai, pinigai (50 Eur t. 5, b. l. 127), UAB „S“ taksi, UAB „S“, UAB „A T“, UAB „S P“, individualios G. Z. veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 5, b. l. 88–100).

Iš nutarimo dėl pinigų perdavimo saugoti į depozitinę sąskaitą matyti, kad saugojimui perduoti pinigai, paimti iš E. R., R. Ž., UAB „A T“ patalpose, automobiliuose kratų metu rasti ir paimti pinigai – 936, 10 Eur (t. 6, b. l. 81–82, 84).

Iš kratos J. M. gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, kad kratos metu rasti ir paimti 93 vnt. UAB „S“ taksi pinigų priėmimo kvitų (t. 6, b. l. 111–113).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl UAB „S“ apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo

G. Z. iš esmės patvirtino, kad kaltinime nurodyti darbuotojai buvo įdarbinti UAB „S“, gavo atlyginimą, tačiau realiai nedirbo, pajamų iš taksi veiklos negavo ir į bendrovės kasą neįnešė. G. Z. teiginių, kad su kitomis įmonėmis buvo deramasi dėl taksi paslaugų teikimo, todėl bet kuriuo metu galėjo prireikti vairuotojų paslaugų, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kaltinime nurodyti vairuotojai buvo apklausti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Šie liudytojai taip pat nepatvirtino G. Z. nurodytų aplinkybių dėl pasiruošimo pradėti teikti paslaugas kokioms nors įmonėms. Apskritai, vairuotojai nurodė, kad jie dirbo pas G. Z., kad pasirašė sutartis, kad gaudavo atlyginimą, pasirašinėjo dokumentus, tačiau informacija, gauta iš šių liudytojų, yra daugiau bendro pobūdžio ir nepakankamai tiksli, nes vairuotojai detaliai neprisiminė, kokiose bendrovėse jie dirbo. Be to, vairuotojai A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š., L. S., R. P., L. K. buvo įtraukti į UAB „S“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nors darbo valandos dubliavosi su G. Z. individualia taksi veikla, kurioje šie asmenys taip pat dirbo ir gavo atlyginimą abiejose bendrovėse. Šių asmenų įplaukos buvo fiksuojamos tik G. Z. individualioje veikloje. G. Z. ir L. M. susirašinėjimas Viber programėlėje taip pat patvirtina, kad, pavyzdžiui, L. K. ir R. Z. į UAB „S“ buvo priimti ne dėl to, kad jie teiks taksi paslaugas kokioms nors įmonėms, o dėl to, kad nereiktų mokėti priemokos (t. 4, b. l. 148). Todėl darytina išvada, kad buhalterė, įrašiusi į buhalterinę apskaitą duomenis apie minėtiems darbuotojams apskaičiuotą išmokomą darbo užmokestį, nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis, dirbtinai padidino su darbo sąnaudomis susijusias išlaidas, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „S“ turto ir įsipareigojimų dydžio.

Teismas atkreipia dėmesį, kad specialistų išvadose dėl UAB „S“ veiklos klaidingai nurodomas M. vardas. Matyti, kad išvadose jis pateikiamas kaip L. M., nors turėtų būti R. M. (t. 22, b. l. 121).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Byloje nustatyta, kad UAB „S“ įdarbintiems, tačiau šioje bendrovėje realiai nedirbusiems taksi vairuotojams A. Č., R. M., R. P., R. Z., T. Ž., S. Š., L. S., L. K. buvo mokomas atlyginimas. Ši aplinkybė nustatyta specialistei atlikus G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, veiklos priešpriešinį patikrinimą, o ne analizuojant tik UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Kadangi to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinį patikrinimą) nebuvo galima, atsirado BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, todėl UAB „S“ direktoriui G. Z. ir buhalterei O. S. kyla baudžiamoji atsakomybė.

Aplinkybė, kad UAB „S“ darbuotojų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal darbo laiko apskaitos tabelius, kuriuos pildė administracijos vadovas G. Z., nešalina O. S. atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „S“ pagrindinė vykdomos veiklos rūšis – ryšių įrenginių nuoma. Pagal UAB „S“ išrašytų ir tyrimui pateiktų paslaugų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis bendrovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovėms „A T“, „S T“, „S P“ suteikė tik radijo ryšio stotelių nuomos ir telekomo abonentinių linijų panaudos paslaugas, už kurias gavo pajamų. Jokių kitų pajamų, išskyrus už radijo ryšio stotelių nuomos paslaugas, UAB „S“ nėra gavęs. Teismas neabejoja, kad buhalterė O. S., vesdama buhalterinę bendrovės apskaitą, apie pagrindinę vykdomos veiklos rūšį ir gaunamų pajamų šaltinius žinojo, todėl vertinant šias aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad O. S. nesuprato, jog bendrovėje realiai nedirbantiems ir pajamų neuždirbantiems taksi vairuotojams apskaičiuodama ir išmokėdama atlyginimus, dirbtinai padidina su darbo santykiais susijusias sąnaudas. Įrodyta, kad O. S. kartu su G. Z. sąmoningai siekė, kad bendrovės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Specialistų išvadose konstatuota, kad dėl tokių G. Z., kaip bendrovės direktoriaus, ir O. S., kaip bendrovės buhalterės, veiksmų, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „S“ veiklos, turto dydžio ir struktūros. Todėl, vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas G. Z. ir O. S. pripažįsta nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektais.

Taip pat atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad G. Z., kaip UAB „S“ vadovo, turėjusio teisę atstovauti UAB „S“, priimti sprendimus UAB „S“ vardu ir kontroliuoti UAB „S“ veiklą, atlikti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, padaryti UAB „S“ naudai, nes G. Z. nepagrįstai sumažino grynųjų pinigų likutį kasoje ir padidino darbo užmokesčio sąnaudas. Šie nusikalstamos veikos požymiai kartu su BK 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis sudaro teisines prielaidas baudžiamajai atsakomybei juridiniam asmeniui – UAB „S“ kilti. Todėl UAB „S“ veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamosios O. S. gynėjas nurodo, kad O. S. pateiktame kaltinime nurodyta neaiški formuluotė, kad veikė „bendrai“ su G. Z., teismo nuomone kaltinime vartojamas žodis „bendrai“ yra kildinamas iš BK 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltinamieji O. S. ir G. Z. veikė kaip bendrininkų grupė.

Įrodymų įvertinimas dėl UAB „S“ aplaidaus apskaitos tvarkymo

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šioje kaltinimo dalyje nesurinkta abejonių nekeliančių duomenų, kurie patvirtintų G. Z. veikoje esant nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Iš bylos duomenų matyti, kad ūkinės-finansinės veiklos tyrimui buvo pateiktas didelis kiekis buhalterinės apskaitos dokumentų. Tačiau, kaip nurodyta Panevėžio AVPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. spalio 17 d. lydraštyje, dalis pateiktų dokumentų pateikti nesunumeruotose segtuvuose, kiti dokumentai – dėžėse, tačiau neaiškus nei dokumentų skaičius, nei jų pavadinimai (t. 10, b. l. 82). Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas taip pat nesurašytas, toks dokumentas surašytas tik grąžinant dokumentus, kuomet buvo surašyta specialisto išvada (t. 10, b. l. 147). Specialistė R. Č. nurodė, kad dokumentus tyrimui gavo užantspauduotose dėžėse, tačiau gauti dokumentai, prieš atliekant tyrimą, neapžiūrėti, o šis specialistės nurodytas faktas, kad dokumentai gauti užantspauduoti dėžėje, išvadoje neužfiksuotas. Kad dokumentai perduodami užantspauduotoje dėžėje, nenurodyta ir dokumentų perdavimo lydraštyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš labai didelio kiekio dokumentų, perduotų tyrimui, nerasta tik šešių vienetų. Vis tik, dokumentų siuntimas tyrimui, nenurodant tikslaus dokumentų skaičiaus bei kokios tiksliai bendrovės dokumentai buvo siunčiami, teismui kelia abejonių tuo, kad dokumentai galėjo būti neišsaugoti (pamesti) ne dėl kaltinamojo G. Z., o dėl kitų aplinkybių. Šiuo atveju, teismas vadovaujasi in dubio pro reo principu – visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Be to, UAB „Sezmas“ vykdė veiklą tik su bendrovėmis „A T“, „S“ taksi ir „S P“. Tyrimo metu atlikus kryžminius patikrinimus minėtose bendrovėse ir palyginus bendrovės „S“ išrašytų paslaugų teikimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis su minėtų bendrovių apskaitoje užregistruotais duomenimis, neatitikimų nenustatyta (t. 12, b. l. 49).

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, kad neišsaugojus apskaitos dokumentų UAB „S“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalimi, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „S“ pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“: 10.15 punkto reikalavimus, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) yra saugomi 10 metų, bei 10.19 punkto reikalavimus, kad apskaitos registrai yra saugomi 10 metų.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl UAB „S P“ apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, susijusio su UAB „A F“

Nors UAB,,A F“ ir UAB,,S P“ 2010-07-19 sudarė reklamos paslaugų sutartį, prie minėtos sutarties pridėtas įkainių priedas su jame nurodyta kilometro kaina ir įsėdimo mokesčio tarifais paneigia, kad buvo sudaryta būtent reklamos sutartis (t. 10, b. l. 3–6, 7–78). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. S. taip pat neneigė to, kad UAB „S P“ teikė taksi vežimo paslaugas UAB „A F“ darbuotojams. Taksi vairuotojai darbuotojams išduodavo pinigų paėmimo kvitelius, tačiau pinigų neimdavo. Antrą kvitelio egzempliorių vairuotojai pristatydavo į ofisą, o pagal jų kiekį ir reklamos sutartyje numatytus įkainius UAB „A F“ buvo išrašoma sąskaita. Tai, kad sąskaitos buvo apmokomos už taksi paslaugas, o ne už reklamos paslaugas, nekyla abejonių. Taigi įvertinus šiuos duomenis, 2019-01-24 specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-10-789 pateiktos išvados dėl UAB „S P“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo, kuriose nurodyta, kad jeigu UAB „S P“ paslaugų užsakovui UAB „A F“ suteikė ne reklamos paslaugas, o keleivių vežimo taksi automobiliais paslaugas, tai UAB „S P“ neįformino pajamų (skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu išimtus kelionės talonus) apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, sąskaitomis faktūromis už 2018 m. rugsėjo mėn. už 316,60 Eur ir šios sumos neįtraukė į apskaitą. Neįforminusi pajamų (skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu paimtus kelionės talonus) už 2018 m. rugsėjo mėn. už 316,60 Eur ir neįrašiusi į 2018 m. buhalterinę apskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatų nurodančių, „kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai, nurodyti 13 str. 1 d. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Be to, dėl UAB „S P“ kasos pajamų orderiais ir sąskaitomis faktūromis neapskaitymo dalies gautų pajamų (skirtumo pagal sąskaitas faktūras ir kratos metu išimtus kelionės talonus) už 2018 m. rugsėjo mėn. keleivių vežimo taksi automobiliais paslaugų – 316,60 Eur ir neįrašymo jų į 2018 m. apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. nuostatų, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „S P“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018 metus. Taip pat UAB „S P“ užsakovui UAB „A F“ sudarė sąlygas pasididinti sąnaudas, prilygintas leidžiamiems atskaitymams: 2016 metais – 2 120,80 Eur, 2017 metais – 1 627,88 Eur ir 2018 metais – 2 514,20 Eur ir kartu sumažinti pelną.

Todėl, vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas G. Z. ir O. S. pripažįsta šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektais.

Taip pat atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad G. Z., kaip UAB „S P“ faktinio vadovo, kontroliavusio UAB „S P“ veiklą, atlikti nusikalstami veiksmai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, padaryti UAB „S P“ naudai. Šie nusikalstamos veikos požymiai kartu su BK 20 straipsnyje nurodytomis sąlygomis sudaro teisines prielaidas baudžiamajai atsakomybei juridiniam asmeniui – UAB „S P“ kilti. Todėl UAB „S P“ veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas dėl UAB „S P“ kaltinimo, iš kaltinimo juridiniam asmeniui, G. Z. ir O. S. šalina teiginius, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti padedant L. M., nes L. M. nėra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas UAB „S P“ naudai.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl UAB „A T“, UAB „S“ taksi, UAB „S P“, G. Z. individualios veiklos (toliau Bendrovės) apgaulingo apskaitos tvarkymo

Toliau teismas vertina visų Bendrovių veiklą, kaip tarpusavyje susijusių.

Teismo nuomone, pateikti kaltinimai įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje pasitvirtino pilna apimtimi (L. M. su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį dėl UAB „S“ taksi ir G. Z. individualios veiklos, juridiniai asmenys su nuoroda į BK 20 straipsnio 2 dalį). Tokią išvadą teismas daro remdamasis pateiktomis specialisčių išvadomis dėl visų Bendrovių ūkinės-finansinės veiklos, jų detaliais paaiškinimais teismo posėdžio metu, apklaustų kaltinamųjų, liudytojų (asmenų dirbusių įmonėse) parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų įrodymų, Bendrovėse galiojo identiška tvarka dirbantiems taksi vairuotojams bei kitiems darbuotojams (dispečeriams), nes faktinis vadovas buvo G. Z., taip pat visose Bendrovėse analogiškai apgaulingai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita. Tokia išvada darytina iš pačių kaltinamųjų teiktų paaiškinimų bei liudytojų (bylai reikšmingu laikotarpiu Bendrovėse dirbusių vairuotojų) paaiškinimų.

Šioje byloje G. Z., O. S., L. M. (vedė ir padėjo vesti) apgaulingai buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytose Bendrovėse.

Remiantis kaltinamųjų bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad visi trys asmenys veikė kartu, t. y. bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis), pati paprasčiausia. Bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikaltimą.

Šioje byloje G. Z., būdamas visų kaltinime nurodytų Bendrovių valdytojas (UAB „S P“ buvo paskirtas A. B., tačiau faktiškai valdė G. Z.), bendrai su buhalterėmis O. S. ir L. M. apgaulingai tvarkė apskaitą.

Konstatuojant susitarimo veikti kartu bendrumą nėra būtina nustatyti, kad visi asmenys veikdami kartu būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant veikimui kartu ir bendrai tyčiai, visi asmenys, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad asmuo veikiantis kartu nebūtinai realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šioje byloje pakanka duomenų teigti, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis G. Z., O. S. ir L. M., veikiančių kartu, buvo bendras ir pagrindinis tikslas – išvengti turtinės prievolės sąžiningai sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius vedant apgaulingą apskaitą. Duomenų, kurie leistų galvoti, kad bent vienam iš asmenų veikiančių kartu nebuvo žinoma apie tai, kad daro nusikalstamą veiką mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, byloje nėra. O. S. ir L. M. teiginius, kad jos apskaitą tvarkė tik pagal direktoriaus pateiktus dokumentus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir atmeta. Vertindamas įdiegtą buhalterinės apskaitos sistemą Bendrovėse teismas daro išvadą, kad buhalterėms nebuvo įmanoma nesuprasti, kad apskaita tvarkoma apgaulingai.

Tai, kad visi kaltinamieji veikė kartu kaip bendrininkai, patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Teismas įvertina šioje byloje esančius duomenis, kurie papildo vienas kitą, pripažindamas juos įrodymais ir siedamas juos į visumą, kuri leidžia daryti išvadas dėl G. Z. organizuotos taksi veiklos, kurios metu Bendrovių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai tam, kad būtų išvengta mokesčių valstybei. Tuo tikslu buvo įkurtos skirtingos Bendrovės, veikusios tuo pačiu adresu, bei sukurta pinigų apskaitymo sistema, leidusi išvengti mokesčių sumokėjimo valstybės biudžetui.

Byloje apklausti Bendrovėse dirbę taksi vairuotojai patvirtino, kad su G. Z. žodžiu sutarė, kad jų atlyginimas dirbant taksi vairuotojais bus 35 procentai, vienu atveju 38 procentai nuo surinktos pinigų sumos atskaičius išlaidas kurui, nors pagal darbo sutartyse esančius duomenis, buvo skaičiuojamas minimalus atlyginimas arba pusė minimalaus atlyginimo, nes kai kurie vairuotojai buvo įdarbinti puse etato t. y. dirbo keturias valanda per dieną. Vairuotojai kiekvieną pirmadienį atvykdavo į Bendrovių ofisą ir pateikdavo surinktus pinigus G. Z. arba L. M. jau atskaitę sau uždarbį. Jeigu G. Z. arba L. M. nebūdavo, vairuotojai pinigus palikdavo ofise. Kartu su pinigais jie pateikdavo pinigų gavimo kvitus (jeigu būdavo užpildę), kuro čekius bei lentelę-ataskaitą, kurioje buvo fiksuojami spidometro duomenys, taksometro duomenys, įsėdimų skaičius, surinktų pinigų suma, įneštų pinigų suma, išlaidos kurui, šaukinys ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad šios vairuotojų pildomos lentelės- ataskaitos Bendrovėse nebuvo saugomos. Nors G. Z. teigė, kad šios lentelės buvo sukurtos tam, kad vairuotojui būtų lengviau orientuotis pildant reikiamus duomenis, teismas mano priešingai – duomenys užpildytose lentelėse padėjo ne vairuotojams, o direktoriui G. Z. lengviau apskaičiuoti surinktų, vairuotojų atskaitytą, kurui išleistų pinigų sumą. Taip pat pastebėtina, kad visi vairuotojų surinkti ir į Bendroves priduoti pinigai nedelsiant nebuvo užpajamuojami. Liudytojai R. K., T. Š., S. Š., E. R., V. J., J. G., Č. M., V. G., E. M., R. Ž., A. Č., R. M., R. Z., T. Ž., R. Ž., R. M., A. Z. patvirtino, kad priduodant pinigus kasos pajamų orderiai nebuvo surašomi, juos reikėdavo pasirašyti vėliau, tačiau į vėliau paduotą pasirašyti dokumente nurodytą sumą nekreipdavo dėmesio. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtino ir L. M., kuri atsakydama į specialistės klausimus paaiškino, kad kasos pajamų orderius pildė pagal taksometrų žurnalus, kuriuos taip pat pildė ji arba D. K.. Akivaizdu, kad tokia sistema leido neužpajamuoti visų pinigų ir fiksuoti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, atitinkamai paskirstyti pinigus Bendrovėms tam, kad būtų išvengta PVM ir kitų mokesčių mokėjimo. Teismo nuomone, tokia uždirbtų pinigų užpajamavimo sistema prieštarauja teisingos apskaitos sąvokai, be to, tokios pinigų užpajamavimo tvarkos neįmanoma patikrinti. Taip pat teismas mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju Bendrovės darbuotojams buvo išmokomas atlyginimas pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Apskritai, sąvoka „atlyginimo išmokėjimas“ neatitinka Bendrovėse nusistovėjusios tvarkos, kuomet vairuotojai patys apsiskaičiuodavo ir išsimokėdavo sau atlyginimus, o tik vėliau, mėnesio pabaigoje, pasirašydavo atlyginimo mokėjimo žiniaraščiuose ir kituose jiems pateikiamuose dokumentuose, kurių jie įdėmiai neskaitydavo. Aplinkybę, kad atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose sumos nesutapdavo su realiai išmokėta suma patvirtino liudytojai R. Z., L. S., A. Z., E. M., T. Š., E. R., V. J., R. Ž.. Liudytojai T. Ž., S. Š., L. K., Z. A., R. M., R. K., S. Š., Č. M., V. G. negalėjo nurodyti, ar šios sumos sutapdavo, nes negalėjo prisiminti arba į pateiktą dokumentą apskritai nesigilino. Tokia atlyginimų mokėjimo tvarka buvo žinoma ir kaltinamajai O. S.. Nors liudytojai K. B., S. S., R. Ž., R. M. prisiminė, kad šios sumos sutapdavo, teismas atmeta liudytojų parodymus, kad skaičiai atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose sutapdavo su realiai jų gaunama suma, kaip nelogiškus ir prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip jau minėta, Bendrovėse dirbę vairuotojai gaudavo 35–38 procentus nuo surenkamos pinigų sumos, tačiau vertinant jų parodymus yra akivaizdu, kad kiekvieną mėnesį gaunamas uždarbis skyrėsi, nes skyrėsi surenkama pinigų suma, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Be to, liudytojai R. Z., L. S., L. K., Z. A., A. Z., S. Š., R. P., E. R., V. J., J. G., Č. M., V. G. patvirtino, kad sudarytais darbo grafikais nesivadovavo, dirbo ilgiau nei numatyta žinant direktoriui G. Z.. Taigi išvadą, kad vairuotojai gaudavo didesnį atlyginimą, nei buvo rodoma buhalterinėje apskaitoje teismas vertina kaip pagrįstą.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, to neneigia ir kaltinamieji, kad taksi vairuotojai dažniausiai nerašydavo pinigų priėmimo kvitų, nebent keleivis reikalaudavo arba kvitus surašydavo vėliau. Šioje byloje nustatyta, patvirtino ir liudytoja D. K. bei atliktos kitos procesinės prievartos priemonės, kad pinigų priėmimo kviteliai buvo surašomi byloje apklaustos liudytojos D. K. arba pačių vairuotojų pagal L. M. atskirą nurodymą, t. y. nurodytą numeraciją. Kvitelių skaičiai taip pat buvo dirbtinai reguliuojami nereikalingus sunaikinant arba esant būtinybei užpildant naujus, o tai paneigia galimybę vertinti, kad buhalterinė apskaita atitinka jai keliamus reikalavimus. Liudytojas L. S. patvirtino, kad L. M. jam yra nurodžiusi metų pabaigoje nebepildyti pinigų gavimo kvitų, be to, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS tarp L. M., Č. M., L. Š., V. J., T. Š. (t. 4, b. l. 146–161) nurodant tam tikrą numeraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojams buvo išduodami iš anksto nesunumeruoti ir neužregistruoti pinigų priėmimo kvitai, o tai leido gautus kvitus esant būtinybei sunaikinti arba juos pakeisti kitais, D. K. surašytais, kvitais. Ši aplinkybė byloje nustatyta, nes kratų pas D. K. gyvenamosiose vietose metu buvo rasti ir paimti UAB „S“ taksi pinigų priėmimo kvitai už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 01 d. iki 2018 m. birželio 27 d. serija SPB-18 Nr. 971,973, serija SPV-18 Nr. 332, 330, 372, 355, 367, 362, serija SPS -18 Nr. 1028, 1041, 1046, 1060, 1069, serija SPB-18 Nr. 1039, serija SPS-18 Nr. 1076, serija SPV-18 Nr. 377, serija SPB-18 Nr. 1071, 1074, 1081, 1057, 1049, serija SPV-18 Nr. 370, serija SPB-18 Nr. 1066, 1095, 1092, serija SPV-18 Nr. 389, serija SPB-18 Nr. 1107, serija SPV-18 Nr. 394, 410, 419. Apie pinigų priėmimo kvitus ji paaiškino, kad kvitai netiko pagal oficialiai padarytą apskaitą, nes kiekvienai taksi įmonei yra pateikiama mėnesio kasos pinigų suma, į kurią turima tilpti, t. y. negalima viršyti nustatytos pinigų sumos. Jai visą tai pateikdavo L. M., o visa tai yra suderinama tarp G. Z., L. M. ir O. S.. Jai buvo pasakoma todėl, kad ji sutvarkytų pinigų priėmimo kvitus su vairuotojais pagal jų jau suderintą kasos knygą, kad nebūtų viršijama suma. Buvo suskaičiuojama, kiek pagal oficialų darbo grafiką dirbo vairuotojas, tada suderinama suma pagal oficialią kasos knygą ir paskui vairuotojai surašo pinigų priėmimo kvitus, nes didžioji dauguma vairuotojų pinigų priėmimo kvitų klientams neišrašo, nors tai privalo daryti. L. M. skambindavo vairuotojams ir pasakydavo, kiek pinigų priėmimo kvitelių jie turi atnešti jai. Ji tuos kvitelius surinkdavo iš vairuotojų. Pačius pinigų priėmimo blankus gaudavo iš L. M., kuriuose jau būdavo įrašytas pinigų priėmimo kvito numeris ir pinigų suma. Ji tuose kvituose įrašydavo datą, o atėjęs vairuotojas pats pasirašydavo ant tų kvitelių. Kviteliai, kurie buvo rasti pas ją kratos metu buvo skirti išmetimui, tiesiog ji juos turėjo sunaikinti, bet kažkaip užsiliko. Užpildytus pinigų priėmimo kvitus atiduodavo L. M..

Faktą, kad Bendrovių apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, patvirtina ir byloje nustatytos taksometrų kasos operacijų žurnalų tvarkymo aplinkybės, kurios įrodo, kad taksi vairuotojai jų patys nepildė, kad žurnalai dauguma atvejų buvo saugomi Bendrovių ofise, juos jau užpildytus D. K. arba L. M., taksi vairuotojai pateikus L. M. arba direktoriui G. Z. tik pasirašydavo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-11-26 kaip įtariamoji apklausiama L. M. šias nustatytas aplinkybes neigė. Ji nurodė, kad ji į kompiuteryje esančias lenteles suveda atneštus kelionių talonus, išrašo kasos pajamų orderius už vairuotojų pateiktus pinigus, sudaro darbo grafikus pagal G. Z. nurodymą. Vairuotojai visuomet pateikdavo pinigus tik su kelionės talonais. Sumos sutapdavo. Kelionės talonus pildė tik taksi vairuotojai. Taksometrų kasos operacijų žurnalus taksi vairuotojai užpildo baigę darbą. Darbo užmokestį mokėdavo direktorius (t. 16, b. l. 31–33). Iš šių jos paaiškinimų matyti, kad L. M. tyrėjams nurodė, kokia iš tiesų turėtų būti teisinga apskaita, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nuslėpė faktus apie pinigų užpajamavimą, apie papildomos ataskaitos, kurias pildydavo vairuotojai, egzistavimą, kvitelių perrašymą, kasos knygos pildymą. Vėliau ji teigė, kad žurnalai buvo pildomi pagal jai G. Z. pateiktus duomenis.

Teismas taip pat neturi jokio pagrindo nesivadovauti specialisčių išvadomis dėl Bendrovių ir jose vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Specialistės rėmėsi būtent tais duomenimis, kuriuos suformavo ir pateikė Bendrovių atstovai, „Sodros“, VĮ „Registrų centro“ teiktais ūkinės veiklos finansiniais dokumentais (pelno, nuostolių ataskaitomis), Panevėžio AVMI pateiktomis Metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų parodymais, taksometrų apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, kratų metu rastais dokumentais, telefoninių pokalbių užfiksuotais duomenimis.

Kaltinamieji ir jų gynėjai kategoriškai nesutiko su specialisčių pateiktose išvadose dėl Bendrovių ūkinės-finansinės veiklos pateiktais skaičiavimais. Iš esmės jie savo nepritarimą grindė tuo, kad išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, jog gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai yra nustatyti tik sąlyginiais skaičiavimais bei nurodė, kad specialistės dažnai klydo. Be to, kaltinamosios O. S. ir L. M. apskritai nurodė, kad jos vedė apskaitą pagal direktoriaus ir kasininko G. Z. joms pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir pateiktus skaičius.

Apklaustos specialistės R. Č., I. S. ir O. P., atlikusios Bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimus, patvirtino savo išvadas ir parodė, kad atlikdamos tyrimus ir pateikdamos išvadas rėmėsi visais joms ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gautais ir joms pateiktais duomenimis, liudytojų parodymais, taksometrų parodymais juos gretindamos tiek tarpusavyje, tiek su bendrovių VMI, SODRAI pateiktomis deklaracijomis, ataskaitomis. Pažymėtina, kad skaičiavimai specialisčių atlikti imant duomenis įmonėms palankiausiu būdu bei atlikus papildomus tyrimus ženkliai sumažinti ir įvertinti Bendrovių naudai. Teisme apklaustų taksi vairuotojų – liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški. Tam tikrus skirtumus tarp šių liudytojų parodymų teismas vertina kaip nereikšmingus ir galimus, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kuomet liudytojai buvo apklausinėjami, ir teisme vykusių apklausų, buvo praėję nemažai laiko. Todėl teismas šiuo atveju vertino ne tik liudytojų teisme duotus parodymus bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos gretino ir įvertino. Dar kartą pastebėtina, kad įmonės vadovas – kaltinamasis G. Z. buvo nustatęs vienodas visiems vairuotojams darbo sąlygas, atsiskaitymo tvarką Bendrovėse. Todėl liudytojai, kurie netvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos teismas įvertino kaip nepatikimus, prieštaringus, nes šie liudytojai negalėjo logiškai paaiškinti jų pakeitimo priežasties. Vieni teigė, kad jų tyrėjai nesuprato arba iš viso atsisakė nurodyti priežastis.

Taigi teismas neturi pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, kuriuos dalis liudytojų patvirtino ir teisiamajame posėdyje, kadangi šie parodymai tarpusavyje sutampa, jų nepaneigia jokie kiti objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad liudytojai galėjo apkalbėti kaltinamuosius, nurodyti aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo, ar jiems buvo daromas koks nors poveikis, kuris būtų nulėmęs kitokių aplinkybių nei iš tikrųjų buvo nurodymą. Taip pat teismas pažymi ir tai, jog nustačius, kad liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo nesivadovauti, nėra pagrindo tvirtinti ir to, kad kitiems įmonėje dirbusiems vairuotojams buvo nustatytos iš esmės kitokios darbo sąlygos ir tvarka, t. y. vienų vairuotojų gaunami atlyginimai sutapo su atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose nurodytais, kitų nesutapo.

Taigi teismas konstatuoja, kad šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog G. Z. valdomose Bendrovėse kaltinime nurodytu laiku egzistavo tvarka, pagal kurią, nepriklausomai nuo gautų pajamų už suteiktas taksi paslaugas, vairuotojai privalėjo atsiskaityti su Bendrovėmis pateikdami gautus pinigus, atsiskaitę sau 35 procentus, čekius, ataskaitas. Kaip jau minėta, atlyginimas vairuotojams realiai nebuvo mokamas, o tik atvaizduojamas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Taip pat liudytojų parodymai ir kiti byloje ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Bendrovėje gautos pajamos buvo apskaitomos taip, kaip pageidavo kaltinamasis G. Z.. Tokią išvadą iš esmės pagrindžia pirmiau aptarta Bendrovėse veikusi buhalterinės apskaitos sistema, kurią teismas vertina kaip apgaulingą. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog Bendrovėse nustatyta analogiška tvarka, pagal kurią realios Bendrovių pajamos negalėjo būti ir nebuvo apskaitomos teisingai, o kartu negalėjo būti vykdomi ir nebuvo vykdomi kiti teisės aktuose numatyti įpareigojimai, kurių apimtis priklausė nuo tinkamo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo.

Nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, iš esmės pasireiškė tuo, kad Bendrovėse buvo fiksuojamos ne visos ūkinės-finansinės operacijos, į apskaitą klastojant dokumentus buvo įtraukiamos ne visos Bendrovės gautos pajamos. Tai, kad Bendrovių veikla buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą yra akivaizdi ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes iš liudytojų, kaltinamųjų parodymų akivaizdu, kad dalis už taksi paslaugas įmonių gautų pajamų buvo neapskaitoma, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai juose fiktyviai parodant darbo užmokesčio mokėjimą, kas nulėmė išvadas, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taigi vertinant šių duomenų visumą, jų pagrindu specialistės nustatė ir pateikė atitinkamas išvadas, kurias tikslino, aiškino ir pagrindė teisme pateiktais paaiškinimais.

Iš bylos duomenų matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1426, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. 4-4637 ir 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 dėl UAB „S“ taksi duomenimis G. Z. ir O. S., padedant L. M. ir D. K., UAB „S“ taksi naudai išvengė 20 105,34 Eur mokesčių, iš jų: 19 305 Eur PVM mokesčio, 100,40 Eur GPM mokesčio, 268,94 Eur įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, 431 Eur pelno mokesčio;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2019-01-24 specialisto išvados Nr. 04/13-2-10-789 ir 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 dėl UAB „S P“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo duomenimis, G. Z. ir O. S. išvengė UAB „S P“ naudai 22 738,09 Eur mokesčių, iš jų: 19 906 Eur PVM mokesčio, 772,67 Eur GPM mokesčio, 1595,81 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir 463,61 PSD mokesčių. Kaltinime netiksliai nurodyta, kad išvengė 22 748,39 Eur mokesčių, todėl ši suma tikslintina nurodant, kad išvengė 22 738,09 Eur mokesčių;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020-02-10 specialisto išvados Nr. 04/13-2-7-1423, 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. 4-4637 ir 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 duomenimis, G. Z. ir L. M., padedant D. K. išvengė UAB „A T“ naudai 28 329,80 Eur mokesčių, iš jų 25 254 EUR pridėtinės vertės mokesčio, 684,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1834,09 Eur įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą, 273,88 Eur PSD mokesčio ir 1551,09 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 9,12 euro įmokų į garantinį fondą, 557 Eur pelno mokesčio;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2022 m. birželio 1 d. specialisto išvados Nr. 04/13-2-18-4566 ir 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. 4-1143 duomenimis, G. Z., vykdydamas individualią veiklą, išvengė 22 535,12 EUR PVM, 322,82 Eur GPM, 193,69 Eur PSD mokesčio, 666,72 Eur socialinio draudimo įmokų, 177,43 Eur pajamų mokesčio pagal IDV pažymą, 159,69 euro PSD ir 512,78 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų. Iš viso išvengė 24 572,55 euro mokesčių valstybei.

Apibendrinant specialisčių išvadas nustatyta, kad buhalterinę Bendrovių apskaitą tvarkant apgaulingai buvo išvengta viso įvairių mokesčių valstybei už 95 745,78 Eur.

Principinis ginčas šioje byloje kilo dėl PVM skaičiavimo. Specialistų išvadose nurodyta, kad buvo pažeistos 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 7 dalies nuostatos – kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.

Taigi iš pateiktų specialisčių išvadų matyti, kad G. Z. kontroliavo bendroves „S“, „S“ taksi, „A T“ ir pats vykdė individualią veiklą, faktiškai kontroliavo bendrovę „S P“ ir kitų susijusių įmonių priimamus sprendimus, todėl bendrovės turėjo registruotis PVM mokėtojomis. Bendrovės neįsiregistravusios PVM mokėtojomis, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą PVM mokesčių: UAB „S T“ 19 305 Eur, UAB „S P“ 19 906 Eur, UAB „A T“ 23 954,00 Eur, G. Z., vykdantis veiklą pagal IDV pažymą 22 532,12 Eur.

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad prievolės registruotis PVM mokėtoju atsirado G. Z. vykdančiam veiklą nuo 2017 metų gegužės mėnesio, UAB „S P“ nuo 2017 metų lapkričio mėnesio, UAB „A T“ ir UAB „S“ taksi nuo 2018 metų gruodžio mėnesio.

Siekiant patikrinti specialistės I. S. pateiktas išvadas ir teisme duotus paaiškinimus, teisme buvo apklaustas specialistas – VMI Teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus patarėjas J. K., kuris patvirtino, kad specialistės I. S. pasirinktas PVM skaičiavimo metodas yra teisingiausias.

Šioje dalyje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019 nagrinėdamas kitos taksi įmonės vadovo gynėjo advokato kasacinį skundą, pažymėjo, kad galima situacija, kuomet bendrovės gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sąlyginiais skaičiavimais pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Tokia specialisto išvada gali turėti įrodomąją reikšmę tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Be to, šioje byloje buvo vertinami ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir taksometrų parodymai, užfiksuoti apžiūros metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje A438-1643/2013 konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus mokesčius į biudžetą, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčių mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent apskaičiavimą jis turi atlikti atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o jų nepakankant, pasirinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčių administratorius mokesčius gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas įvertinimo metodus (nustatytus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse) arba jų netaikydamas. Metodų, nustatytų Taisyklėse jis gali netaikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. Kai turima informacija yra nepakankama tokio pobūdžio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis ekonomikos – finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2-6.3, 28-29 punktai).

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti specialisčių atliktais skaičiavimais ir taikytais apskaičiavimo metodais, todėl daro išvadą, kad pateikti PVM mokesčio skaičiavimas yra teisingas.

Gynėjas advokatas A. Šukaitis taip pat nurodė, kad G. Z. negali būti laikomas Bendroves kontroliuojančiu asmeniu, nes G. Z. neturėjo UAB „A T“ akcijų. UAB „S“ akcininkai buvo trys – G. Z. turėjo akcijų, tačiau mažiau nei 50 procentų. UAB „S“ taksi akcijų G. Z. turėjo tik 6 iš 100. UAB „S P“ G. Z. turėjo 49 akcijas iš 100, todėl, gynėjo nuomone, svarbiausia yra akcijų skaičius bendroje akcijų sumoje. Kadangi G. Z. neturėjo nė vienoje įmonėje daugiau nei 50 procentų akcijų, būtina vadovautis, kad galbūt jis susijęs su kitais asmenimis, kaip nors kitaip kontroliuoja tų įmonių veiklą. Kadangi to nėra nustatyta, G. Z. negali būti laikomas kontroliuojančiu asmeniu.

Tačiau teismas su šiais gynėjo teiginiais nesutinka. Specialistas J. K. paaiškino, kad apie tai, kas yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu nurodyta PVM įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Šis asmuo yra sprendimų priėmėjas ir tų sprendimų priėmėjo kontroliuojantis asmuo. Vadovas priima sprendimus, akcininkai kontroliuoja. Įstatyme, kurį paminėjo, trečias punktas apima vadovus, kurie faktiškai priima sprendimus. Kontroliuojančius asmenis laiko trimis atvejais – kai asmuo turi 50 procentų ir daugiau akcijų; kai valdo ne mažiau kaip 10 procentų apmokestinamojo asmens akcijų kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų; kai asmuo priima faktinius sprendimus, nepriklausomai kiek turi akcijų. Dalį sprendimų gali priimti vadovas, dalį valdybos susirinkimas. Reikia žiūrėti kiekvienos įmonės sandarą. Jei įmonėje yra akcininkai, tai yra valdybos sprendimas dėl vadovo paskyrimo.

Vertindamas šiuos duomenis ir byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad G. Z. buvo kontroliuojančiu Bendroves asmeniu.

Nors kaltinamasis G. Z. neigė valdęs ir realiai priiminėjęs sprendimus bei kontroliavęs Bendroves, teigdamas, kad jis Bendrovių akcininkų buvo paskirtas eiti direktoriaus ir kasininko pareigas, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingas išvadas t. y. kad Bendroves realiai valdė ir sprendimus dėl jų veiklos priiminėjo, t. y. jas kontroliavo tik G. Z.. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja – UAB „A T“ akcininkė O. V., kuri nurodė, kad G. Z. pasiūlė jai pirkti vienos Bendrovės akcijas, kad jis norėjo vykdyti taksi veiklą (t. 8, b. l. 75–76). Kiti Bendrovių akcininkai, tai B. D. ir R. B. taip pat patvirtino, kad Bendrovių veikloje nedalyvavo, kad visus sprendimus priiminėjo G. Z.. Kad Bendroves valdė ir jas kontroliavo G. Z., patvirtino ir D. K..

Juridinio asmens duomenys (t. 8, b. l. 35–38) taip pat rodo, kad UAB „A T“ buvo įsteigta pirmiausia – 2000-09-13. Vėliau – 2001-06-29 įsteigta UAB „S“, 2002-03-06 – UAB „S“ taksi, 2004-12-04 – UAB „S P“ (t. 8, b. l. 39–48), ir visų šių bendrovių, išskyrus UAB „S P“, direktoriumi tapo būtent G. Z.. Nors UAB „S P“ direktorius de jure buvo paskirtas A. B., tačiau de facto ir šiai bendrovei vadovavo ir ją kontroliavo taip pat G. Z.. Pirmiausia šias aplinkybes patvirtina į UAB „S P“ įsidarbinę taksi vairuotojai, apklausų metu nurodę, kad dėl darbo sąlygų ir atlyginimo tarėsi ne su A. B., o su G. Z.. Aplinkybę, kad G. Z. de facto kontroliavo šią bendrovę patvirtina ne tik liudytojai, bet ir užfiksuotas telefoninio pokalbio įrašas tarp G. Z. ir A. B., kurio metu G. Z. nurodo A. B. skaičiuotis sau nebe 35 procentus atlyginimo, o 40 procentų (t. 3, b. l. 88–90, 98). Teismo nuomone, šių duomenų pakanka daryti išvada, kad visų Bendrovių veiklą kontroliavo vienas ir tas pats asmuo – G. Z.. Be to, paminėtina, kad Bendrovės veikė tuo pačiu adresu, taksi iškvietimai priimami tais pačiais telefonų numeriais, Bendrovių dispečerinė buvo įsteigta viename kabinete, taip pat viename kabinete dirbo Bendrovių buhalterės O. S. ir L. M. bei direktorius G. Z., kuris buvo ir visų šių Bendrovių kasininkas. Vertintina ir visų Bendrovių tarpusavyje susijusi veikla, kuria buvo siekiama vieningo rezultato. Iš sukurtos sistemos matyti, kad be UAB „S“ negalėtų veikti UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „A T“, nes UAB „S“ nuomojo kitoms bendrovėms radijo ryšio stoteles. Be individualios G. Z. veiklos jos taip pat nevykdytų veiklos, nes G. Z. nuomojo automobilius Bendrovėms. Taigi visos Bendrovės buvo tarpusavyje susijusios bei vertinant veiklą akivaizdžiai kontroliuojamos to paties asmens – kaltinamojo G. Z..

Visi trys kaltinamieji nurodo, kad kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta. Nors visose Bendrovėse mokesčių slėpimo mechanizmas buvo identiškas, teismas toliau vertindamas byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta tinkamais įrodymais, pateiks argumentus atskirai dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Kaip jau aptarta pirmiau, G. Z. kontroliavo visas Bendroves. Pažymėtina, kad jis užėmė ne tik direktoriaus bei faktinio vadovo pareigas UAB „S P“, taip pat buvo ir visų šių Bendrovių kasininkas. Aplinkybės, kad jis buvo kasininkas, neneigia ir kaltinamasis. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad apgaulinga apskaita Bendrovėse buvo tvarkoma nežinant vadovui ir jam nepritarus. Apskritai visi bylos duomenys rodo, kad be direktoriaus G. Z. žinios nebuvo atliekami jokie veiksmai. Tik direktorius spręsdavo dėl darbuotojų priėmimo į darbą, dėl jų perkėlimo į kitą Bendrovę, dėl atlyginimo dydžio, dėl darbo sąlygų ir tvarkos. Tai patvirtina ne tik liudytojų bei kitų kaltinamųjų parodymai, bet ir kratos protokolai, telefoninių pokalbių pasiklausymo protokolai, apžiūrų protokolai. Esant šiems aptartiems duomenims, kuriuos teismas laiko įrodymais, daroma išvada, kad pakeistame kaltinime nurodytos ir teismo nustatytos kaltinamajam G. Z. inkriminuojamos faktinės aplinkybės pasitvirtino.

Apibendrintai, O. S. kaltinama tuo, kad būdama UAB „S“ buhaltere, veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi – G. Z., būdama UAB „S“ taksi buhaltere, veikdama bendrai su G. Z., būdama UAB „S P“ buhaltere, ir veikdama bendrai su Bendrovės faktiniu vadovu – G. Z., padedant L. M. ir D. K., apgaulingai tvarkė šių Bendrovių buhalterinę apskaitą ir išvengė mokesčių valstybei mokėjimo, t. y. ji kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Nors O. S. nurodė, kad buhalterinę apskaitą ji tvarkė pagal direktoriaus ir kasininko G. Z. jai pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir nieko apie pinigų užpajamavimą, čekių perrašymą, taksometrų kasos knygų pildymą nežinojusi, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, daro priešingas išvadas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą taikytos kitos procesinės prievartos priemonės patvirtina, kad kaltinamoji O. S. žinojo apie Bendrovėse apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą ir pati kontroliavo šių veiksmų atlikimą. Užfiksuoti telefoninių pokalbių įrašai ir SMS žinutės patvirtina, kad 2018-09-01 – 2018-12-01 klausantis L. M. telefoninių pokalbių užfiksuoti pokalbiai tarp jos ir D. K., O. S. ir taksi vairuotojų, kurių metu aptariami „A T“, ST (S T) ir IDV kvitų klausimai (kvitų perrašymai, naujų surašymai, vadinami „prisipiešimu“ ir kt.) (t. 3, b. l. 110–112, 115, 116, 119–120, 122–180). Iš šių pokalbių taip pat matyti, kad 2018-10-15 10.00 val. buvo užfiksuotas L. M. ir O. S. (t. 3, b. l. 148–149) telefoninis pokalbis, kurio metu L. M. klausė O. S., ką jai daryti su S T kasa, ar perdaryti. O. S. atsakė, kad gal neaiškiai surašė, kad turi būti su sąskaitomis, todėl reiktų ką nors iškrapštyti. Tuomet L. M. atsakė, kad tada perdarys. Tą pačią dieną 15.22 val. L. M. gavo SMS iš D. K., kuri klausė, kas ten negerai su S T (t. 3, b. l. 150–151). L. M. 15.26 val. atsakė, kad per didelės pajamos, kad ji jau sutvarkė, liko tik sąskaitas perrašyti. Taip pat 19.30 val. įvyko pokalbis, kurio metu D. K. klausė L. M., ar per didelės pajamos, į ką L. M. atsakė, kad jo, trimis šimtais, kad ji sumažino pinigus. Panašaus pokalbio turinys užfiksuotas tarp L. M. ir O. S. 2018-10-19 09.24 val., kurio metu L. M. praneša, kad patvarkė S T kasą mažiau trimis šimtais, kaip O. S. buvo parašiusi (t. 3, b. l. 156). Iš pokalbio tarp L. M. ir O. S. (t. 3, b. l. 151–153) matyti, kad jame aptariami dispečerių darbinis grafikas ir grafikas, kuriuo buhalterės vadovaujasi skaičiuodamos atlyginimą. 2018-11-08 14. 21 val. L. M. ir D. K. aptarinėjo IDV žurnalus, kad ATS jau sutvarkytas, tik dar trūksta parašų. Taip pat ji pasakė, kad sėdi tais kviteliais apsikrovus, užeitų kas sutikrinti, žinai, tai čia nieko gero, bet negi sėdėsi užsirakinus. Tos pačios dienos pokalbyje 15.44 val. D. K. klausė L. M., ar ji ten skaičiuoja babkes. Ši atsakė, kad S T kasą, kad negali daryti visko iki galo, liko išlaidų orderius išrašyti ir O. reiks, kad ši paskaičiuotų, kiek ten tų yra sąskaitoje (t. 3, b. l. 173–175). Taigi šie duomenys patvirtina, kad sprendimai dėl Bendrovių pajamų, dėl kasos perdarymo buvo derinami būtent su O. S., todėl teismui nekyla abejonių dėl O. S. kaltės, be to, liudytoja D. K. taip pat patvirtino, kad skaičiai buvo derinami G. Z., O. S. ir L. M.. Nors kaltinamoji O. S. paaiškino, kad šiuose užfiksuotose pokalbiuose ji greičiausiai pataria, kaip ištaisyti kasos klaidas, pokalbio turinys įrodo, kad L. M. turi padaryti būtent taip, kaip buvo surašiusi O. S.. Šie duomenys patvirtina D. K. parodymus, kad buvo derinamos kasos pajamos tam, kad nebūtų viršyta reikalinga suma.

Taigi iš byloje įrodymais pripažintų ir ištirtų duomenų daroma išvada, kad pakeistame kaltinime nurodytos ir teismo nustatytos kaltinamajai O. S. inkriminuojamos faktinės aplinkybės pasitvirtino.

Apibendrintai, L. M. kaltinama tuo, kad oficialiai neįdarbinta UAB,,S“ taksi, tačiau faktiškai padėdama tvarkyti pirminius UAB „S“ taksi buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu su D. K. padėjo Bendrovės direktoriui G. Z. ir Bendrovės buhalterei O. S. apgaulingai tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą, be to, būdama UAB „A T“ buhaltere, padedant D. K., apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pat veikdama bendrai su Bendrovės direktoriumi – G. Z., Bendrovės naudai išvengė mokesčių, be to, oficialiai neįdarbinta pas G. Z., dirbantį pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, kartu su D. K., padėdama direktoriui G. Z., padėjo apgaulingai tvarkyti individualios veiklos buhalterinę apskaitą.

L. M. kaltės nepripažino, tačiau byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad L. M. padėjo apgaulingai tvarkyti Bendrovių „S“ taksi bei individualios G. Z. veiklos apskaitą, be to, apgaulingai tvarkė Bendrovės „A T“ apskaitą ir šios Bendrovės naudai išvengė mokesčių mokėjimo.

Šiuos duomenis pirmiausia patvirtina liudytojų – taksi vairuotojų parodymai, kad būtent L. M. arba G. Z. jie perduodavo gautus už taksi paslaugas pinigus, taip pat telefoninių pokalbių ir fiksuotų SMS duomenys, patvirtinantys, kad čekiai buvo perrašomi (pripiešiami), perdaroma kasa mažinant pajamas, ne laiku surašomi ir vairuotojams duodami pasirašyti dokumentai, surašomi taksometrų kasos operacijų žurnalai tiesiogiai L. M. arba jai nurodžius šiuos veiksmus atlikdavo D. K.. Taip pat teismas atsižvelgia į nenuoseklius L. M. parodymus, be to, išklausius telefoninių pokalbių, į jai pateiktus klausimus L. M. apskritai negalėjo atsakyti arba paaiškinti pokalbių turinio. Šie duomenys taip pat paneigia L. M. parodymus, kad ji buhalterinę apskaitą tvarkė pagal G. Z. jai pateiktus dokumentus ir nesuprato, kad buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai.

Taigi, visi trys kaltinamieji žinojo, kad Bendrovių apskaitoje nurodytos sumos nesutampa su realiais skaičiais ir, siekdami naudos Bendrovėms bei sau, to norėjo, veikė tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką atsakomybei už apgaulingą apskaitos tvarkymą kilti pakanka fakto, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra informacijos neatitikimų ir iš tų dokumentų neįmanoma nustatyti ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. BK 222 straipsnio kontekste nėra net svarbios nesumokėtų mokesčių sumos, nebent tai būtų visiškai nereikšmingo dydžio.

Visų trijų kaltinamųjų nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, iš esmės pasireiškė tuo, kad bendru sutarimu ir veiksmais bendrovėje buvo fiksuojamos ne visos ūkinės-finansinės operacijos, į apskaitą klastojant dokumentus buvo įtraukiamos ne visos įmonės patirtos pajamos ir išlaidos. Vairuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimas buvo fiksuojamas tik apskaitos dokumentuose.

Tokiu būdu veikdami kartu tiesiogine tyčia, sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, numatydami, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo, t. y. realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį.

G. Z. pateiktame kaltinime dėl UAB „S P“ apgaulingos apskaitos tvarkymo nenurodyta bendra išvengtų mokesčių suma, kurią teismas nurodo – 2 059,42 Eur. Taip pat suklysta nurodant bendrą nesumokėtą mokesčių sumą, nes turi būti 22 738,09 Eur (t. 25, b. l. 73).

Dėl BK 220 straipsnio

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo objektas – valstybės biudžetas. Objektyviai veika įgyvendinama asmeniui žinant, kad duomenys neteisingi, juos įrašantį deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir šį dokumentą pateikiant valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Būtinas nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršia 400 MGL.

Atsakomybės subjektu laikomas asmuo, kuriam Buhalterinės apskaitos ar Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga pateikti deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą – juridinio asmens savininkai, vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako jei asmeniškai ir nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet minėtiems darbuotojams pateikia melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis.

Kaltinamiesiems G. Z., O. S. ir L. M. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra kildinamas iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad visi kaltinamieji suvokė, jog neįtraukus dalies Bendrovių gaunamų pajamų į buhalterinę apskaitą bei neoficialiai mokamo darbo užmokesčio privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose nurodomi neteisingi duomenys ir šie duomenys bus pateikti atsakingoms institucijoms.

G. Z., būdamas Bendrovių direktoriumi bei faktiniu UAB „S P“ vadovu, būdamas atsakingas už jų veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas vieninga tyčia su Bendrovėse apskaitą tvarkančiomis O. S. ir L. M., kurios pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį atsakingos už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodami, jog Bendrovėse buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai (įrašomi neteisingi, tikrovę iškraipantys duomenys, klastojami dokumentai (pinigų gavimo kvitai, kasos pajamų orderiai, taksometrų apskaitos žurnalai), aiškiai suvokė, kad dėl to atsakingai institucijai deklaracijose bus pateikti neteisingi duomenys apie Bendrovių pajamas, pelną, turtą. G. Z. nurodė apskaitą tvarkančioms O. S. ir L. M. parengti Bendrovių deklaracijas apie žinomai neteisingus duomenis apie Bendrovių gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną ir darbo užmokestį bei jas pateikė per EDS sistemą valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybai. Tokiu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo teismo nustatytų privalomų mokesčių ir įmokų.

Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Z., būdamas Bendrovių vadovu, būdamas tiesiogiai atsakingas už bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingų duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, bedrininkaudamas su buhalterėmis O. S. ir L. M., pateikė ataskaitas ir deklaracijas, kuriose įrašyti neteisingi duomenys. Visos Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572, FR0573, metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN 204 ir kt. yra išanalizuotos atskirose specialisto išvadose ir yra byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovių balansus bei Pelno (nuostolio) ataskaitas pasirašė tiek Bendrovių vadovas, tiek buhalterės (t. 11, b. l. 30, 33–35, 131–133).

Tokiu būdu visi trys kaltinamieji realizavo ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Teismas nekartoja, tačiau specialistų išvadose detaliai paskaičiuota, kiek Bendrovių buhalterinėse apskaitose neapskaityta gautų pajamų ir darbo užmokesčio, nuo kurių neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių (pardavimo PVM, pelno mokesčio, socialinio mokesčio, VSD įmokų, įmokų į garantinį fondą, GPM).

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.

Visiems kaltinamiesiems pasitvirtino kaltinimas įvykdžius BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, nes Bendrovių vadovas G. Z., o O. S. kaip UAB „S“ taksi, UAB „S P“ buhalterė, L. M. kaip UAB „A T“ buhalterė, kurioms įstatymu nustatyta pareiga teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, pateikdami valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, turtą ir jo panaudojimą, suprato, kad taip vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir to norėjo.

L. M. nusikalstamos veikos dėl UAB „S“ taksi ir G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, kvalifikuoti kaip padėjėjos (BK 24 straipsnio 6 dalis).

BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Aptariamos L. M. inkriminuotos veikos pasireiškė tuo, kad ji oficialiai neįdarbinta įmonėse, tačiau faktiškai padėjo tvarkyti UAB „S“ taksi ir G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, pirminius apskaitos dokumentus, išrašinėjo reikalingus pinigų priėmimo kvitus ir juos įtraukė į suvestines arba naikino nereikalingus kvitus, pildė taksometrų kasos operacijų žurnalus nefiksuojant dalies gaunamų pajamų. Tokie L. M. veiksmai atitinka priemonių teikimo ir kliūčių šalinimo požymius, todėl teismo nuomone, teisingai kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

Kvalifikuojant O. S. veiką dėl UAB „S“ taksi mokesčių vengimo nurodyta kvalifikacija pagal BK 220 straipsnio 2 dalį yra neteisinga (t.24, b. l. 140). Teismas vertina, kad tai yra rašybos klaida, ją ištaiso ir nurodo, kad O. S. veika atitinka BK 220 straipsnio 1 dalį.

Taip pat G. Z. pateiktame kaltinime dėl UAB „A T“ apgaulingos apskaitos tvarkymo klaidingai nurodyta buhalterės O. S. pavardė (t. 25, b. l. 77), turi būti L. M.. Ši klaida ištaisoma.

Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė. BK 222 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako ir juridinis asmuo. BK 220 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą atsako ir juridinis asmuo. BK 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ar priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka yra platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali sutapti ar iš dalies sutapti su pastarąja. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti. Teismui nekyla abejonių, jog šiuo atveju G. Z., vadovaudamas Bendrovėms UAB „S“, UAB „S“ taksi, UAB „A T“, de facto vadovaudamas UAB „S P“, duodamas nurodymus O. S. ir L. M., pats atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė Bendrovių naudai ir interesams.

Baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo kaltinimai buvo pareikšti UAB „S“, „S“ taksi, „S P“, „A T“ kaip juridiniams asmenims. Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo. Visos Bendrovės, kurioms vadovavo G. Z., buvo įsteigtos tam, kad būtų vykdoma ūkinė-komercinė (taksi paslaugas teikianti) veikla, iš Bendrovių vykdomos veiklos būtų gaunamos pajamos, kaip Bendrovių vadovas veikė įmonių naudai ir interesais, kadangi per Bendrovių interesų įgyvendinimą jis galėjo tenkinti savo interesus, t. y. susikurti sau darbo vietą, gauti pajamų ir t. t. Akivaizdu, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų Bendrovės užsitikrino nuolatinio dydžio pajamų gavimą, kartu išvengdamos teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis G. Z., būdamas Bendrovių direktoriumi ir faktiniu vadovu bei pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, siekdamas dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose atitinkamais teismo nustatytais laikotarpiais Bendrovėse, bendrininkaudamas kartu ir su O. S. ir L. M., apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį, struktūrą, tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonių buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti Bendrovių veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiuos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus G. Z. padarė eidamas vadovaujamas pareigas, turėdamas teisę šiems juridiniams asmenims atstovauti, priimti sprendimus jų vardu, kontroliuoti veiklą bei veikdamas juridinių asmenų vardu ir interesais. Taigi pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį taip pat atsako ir juridiniai asmenys UAB „S“, „S“ taksi, „S P“, „A T“.

Atitinkamai pripažinus G. Z. kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turto pateikimą teismo nustatytomis aplinkybėmis, už tą pačią veiką atsako ir juridiniai asmenys UAB „S“ taksi, „S P“, „A T“ (BK 20 straipsnio 2 dalis, 220 straipsnio 1 dalis). Neteisingų duomenų deklaracijose, finansinėse apyskaitose nurodymas Bendrovėms buvo ekonomiškai naudingas, vadinasi, kaltinamasis veikė Bendrovių naudai ir jų interesais. Atsižvelgiant į tai, juridiniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn traukiami pagrįstai.

Šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo (dėl kiekvienos įmonės atskirai), kuriais prašo priteisti solidariai:

- iš atsakovų UAB „S“ taksi, G. Z. ir O. S. valstybei 3 819,74 Eur už 2016 metus (iš jų: 3 718 Eur PVM, 100,40 Eur GPM, 1,34 Eur įmokų į garantinį fondą);

- priteisti iš atsakovų UAB „S P“, G. Z. ir O. S. valstybei 5 024,40 Eur už 2016 metus (iš jų: 4 993 Eur PVM, 30,99 GPM, 0, 41 Eur įmokų į garantinį fondą);

- priteisti iš atsakovų UAB „A T“, G. Z. ir L. M. valstybei 6 351 Eur PVM už 2016 metus;

- priteisti iš atsakovo G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą valstybei 6 706,84 Eur už 2016 metus (iš jų: 6 581, 44 Eur PVM, 123,75 Eur GPM, 1,65 Eur įmokų į garantinį fondą).

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo (dėl kiekvienos įmonės atskirai), kuriais prašo priteisti solidariai:

- iš atsakovų UAB „S“ taksi, G. Z. ir O. S. 267,60 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų VSDFV Panevėžio skyriui;

- priteisti iš atsakovų UAB „S P“, G. Z. ir O. S. 2 069,31 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų VSDFV Panevėžio skyriui;

- priteisti iš atsakovų UAB „A T“, G. Z. ir L. M. 1 834,09 nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų Eur VSDFV Panevėžio skyriui;

- priteisti iš atsakovo G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, 1 535,53 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų VSDFV Panevėžio skyriui.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu minėtos sumos nustatytos ir konstatuotos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surašytose atskirose specialisto išvadose dėl išvardintų įmonių ūkinės finansinės veiklos.

Visose Specialisto išvadose konstatuota, kad UAB „S T“, „S P“, „A T“ ir G. Z., vykdantis veiklą pagal pažymą, pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX–574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d., 13 str. 1 d. 4 p., nuostatas ir dėl padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti šių Bendrovių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pažymėtina, kad pagal BAĮ 21 str. 1 d. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 11 str. nuostatą, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrovėms vadovavo G. Z., Bendrovių „S T“, „S P“ buhalterinę apskaitą tvarkė O. S., o UAB „A T“ buhalterinę apskaitą tvarkė L. M..

Sprendžiant pareikštų civilinių ieškinių mokestinės prigimties baudžiamosiose bylose klausimą, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, LAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad „vien tai, kad asmenys nuteisti pagal BK 222 str. 1 d., kurio dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimo, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį“ (2018-03-13 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018), todėl žala gali būti padaroma iš esmės bet kuria nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to ar konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytas objektyvusis žalos požymis. Šiuo atveju valstybės biudžetui padaryta turtinė žala ir kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra betarpiškai susiję priežastiniu ryšiu, o mokesčių išvengimas yra nulemtas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Kaltinamųjų veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis.

Remiantis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 68 str. 1 d., mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi, atsižvelgiant į numatytą mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimą (senaties terminą), mokesčių administratorius neturi galimybių MAĮ nustatyta tvarka papildomai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių už 2016 - 2018 m. laikotarpį.

Gynėjas A. Martinkevičius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, nurodė, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (Bendrovės) pareiga. Mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Be to, CK 2.50 str. 3 d. nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Taigi už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms, todėl gynėjo A. Martinkevičiaus nuomone, kaltinamajai L. M. nesant juridinio asmens dalyviu ir nesant jos kaltės, civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

Teismo nuomone, šie gynėjo teiginiai yra pagrįsti iš dalies. LAT išplėstinė teisėjų kolegija dėl civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose yra pasisakiusi, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja ir gali būti įgyvendintas baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (ta pati gynėjo nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, neabejotina, jog šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o jų tenkinimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų konstatavimu šioje baudžiamojoje byloje.

P. M. administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį mokesčių mokėtojas apibrėžtas kaip asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat, kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Taigi reikalavimas vykdyti pareigą atlikti mokestinę prievolę gali būti reiškiamas tik mokesčių mokėtojui.

Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo irgi yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms, civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas.

Civilinė ieškovė VMI teigia, kad juridinių asmenų ir jų vadovo G. Z. bei buhalterių O. S. ir L. M. civilinės atsakomybės prievolė dėl valstybei nesumokėtų mokesčių yra solidari. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo solidariajai Bendrovių ir jos vadovo bei darbuotojų civilinei atsakomybei, nes viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės, byloje nenustatytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstami dar du pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – pirma, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), arba Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens.

Teismas sprendžia, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiami juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika.

G. Z. pateikė papildomai duomenis ir nurodė, kad UAB „S“ taksi sutinka sumokėti GPM, PSD, VSD ir garantinio fondo įmokų – 369,34 Eur, UAB „A T“ 2 518,80 Eur, UAB „S P“ 2 842,39 Eur, G. Z. individuali veikla pagal pažymą 1 187,53 Eur (t. 25, b. l. 99–101). Tai reiškia, kad Bendrovės yra mokios, todėl VMI bei VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimai gali būti patenkinami iš juridinių asmenų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. Z., būdamas UAB „S“ taksi, UAB „S P”, UAB „A T“ bei vykdantis veiklą pagal pažymą, teikiančių taksi paslaugas, direktoriumi, faktiniu vadovu ir atsakingu už minėtų įmonių buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas bendrininkų grupe su O. S., L. M. ir D. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant bendro nusikalstamo veiklos rezultato – nuslėpti įmonių turtą (pajamas ir pelną), tyčia vykdė nurodytų Bendrovių apgaulingą buhalterinę apskaitą.

Taigi, minėtose specialistų išvadose už tiriamąjį laikotarpį konstatuota VMI iš viso 21 901,98 Eur padaryta žala ir 5 706,53 Eur VSDFV Panevėžio skyriui patikslintų civilinių ieškinių pateikimo dienai nėra atlyginta. Baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamieji G. Z., O. S. ir L. M. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o Bendrovės padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. buvo apgaulingai tvarkoma teisės aktų reglamentuojama buhalterinė apskaita, pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas ir pelną, dėl šios priežasties buvo nuslėptas įmonių turtas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį, struktūrą, iš dalies negalima nustatyti įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros teismo nustatytais laikotarpiais. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai įrodyta, kad darant nusikalstamą veiką buvo išvengta sumokėti dalį mokesčių į valstybės biudžetą, dėl ko valstybė neabejotinai patyrė turtinės žalos. Būtent kaltininkų veiksmai buvo esminė turtinės žalos atsiradimo sąlyga, jų neteisėtus veiksmus bei turtinės žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Valstybei padaryta turtinė žala šiuo metu nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys tenkinami iš dalies, priteisiant nurodytą turtinę žalą iš Bendrovių.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. Z. iki 2018-11-26 16. 35 val. (iki kratos atlikimo) adresu (duomenys neskelbtini), (kambario spintoje esančiame krepšyje), laikė įvairiems graižtviniams ginklams skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarov 15 vnt. šovinius, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams. Ši veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tačiau teismas iš kaltinimo šalina nurodytą faktinę aplinkybę, kad šaudmenis G. Z. įgijo iš nenustatyto asmens. G. Z. nurodė, kad šaudmenis rado automobilyje ir juos parsinešė į namus. Aplinkybė, kad jis būtų šaudmenis įgijęs iš asmens, nenustatyta.

Dėl skirtinų bausmių

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kiekvieno iš kaltininkų asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas atsižvelgia į proceso ilgą trukmę, kuri teismo nuomone turi įtakos nustatant bausmės dydį.

Kaltinamasis G. Z. padarė penkis apysunkius nusikaltimus (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01), penkis apysunkius nusikaltimus (BK 222 straipsnio 1 dalis redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01) finansų sistemai ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01), susijusį su disponavimu ginklais, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, be to, veikos finansų sistemai padarytos bendrininkaujant su O. S., L. M. ir D. K., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. G. Z. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyviausias, apgaulinga apskaita buvo vedama ir neteisingi duomenys deklaracijose būdavo įrašomi jo nurodymu.

Už nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

G. Z. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, išskyrus BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kurį kaltinamasis pripažino, todėl šioje dalyje teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančia pripažintina tai, jog nusikalstamos veikos finansų sistemai padarytos bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. Z. neteistas, administracine tvarka baustas, išsituokęs, dirbantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai bei atsižvelgiant į išvengtų mokesčių dydį kiekvienoje Bendrovėje.

Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad G. Z. buvo sulaikytas nuo 2018-11-26 iki 2018-11-28. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keičiama į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

O. S. iš esmės padarė analogiškas nusikalstamas veikas, kaip ir G. Z., išskyrus BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nusikalstamas veikas Bendrovėse, kurioje ji nėjo buhalterės pareigų. Kaltės nepripažino. Teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ji neteista, teismas neturi duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, ištekėjusi, dirbanti. Jos vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyvus, kaip ir G. Z.. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

L. M. vaidmuo, lyginant su G. Z. ir O. S. mažiau pavojingas, nes ji, paklusdama G. Z. ir O. S., vykdė jų nurodymus. Dėl UAB „S“ taksi ir G. Z., vykdančio individualią veiklą, apgaulingos apskaitos tvarkymo jos veika kvalifikuojama kaip padėjėjos, todėl skiriant bausmę į tai turi būti atsižvelgta. L. M. taip pat skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda, tačiau savo dydžiu mažesnė nei kitiems kaltinamiesiems. Ji iš dalies darbinga (netektas darbingumas 70 procentų), anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai (t. 25, b. l. 39, 40). Baudos dydis nustatytinas artimesnis minimaliai minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai. Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad L. M. buvo sulaikyta nuo 2018-11-26 iki 2018-11-27. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę. L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos iš esmės padarytos tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, bendrininkaujant ir turint vieningą tyčią apgaulingos apskaitos pagrindu išvengti mokesčių mokėjimo, kaltinamųjų skirtingose Bendrovėse padarytos veikos vertintinos kaip sudarančios idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „S“ padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 20 straipsnio 2 dalyje BK 222 straipsnio 1 dalyje). UAB „S“ taksi, UAB „S P“, UAB „A T“ padarė po vieną apysunkį nusikaltimą (BK 20 straipsnio 2 dalyje BK 220 straipsnio 1 dalyje) ir po vieną apysunkį nusikaltimą (BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia šių juridinių asmenų naudai ir interesais. Atsakomybėn patrauktų juridinių asmenų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius atsakomybėn patrauktus juridinius asmenis – anksčiau įmonės neteistos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktiems juridiniams asmenims už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į pakankamai ilgai ir sistemingai darytus BAĮ pažeidimus, nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą bet mažesnis už sankcijos vidurkį. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 MGL iki 100 000 MGL dydžio bauda.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Vokas su CD, kuriame yra vaizdo įrašai prie veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokolų, vokas su CD, kuriame yra išrašai iš O. S. telefono, AB,,Swedbank“ duomenys CD-R diske, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų priedai CD diskuose, laikytini baudžiamosios bylos dalimi ir saugotini prie baudžiamosios bylos.

2019-01-24 liudytojo A. M. apklausos metu pateikti kvitai, sąskaitos faktūros, sutartis, 2020-01-06 liudytojo V. J. apklausos metu pateikti kvitai ir sąskaitos faktūros, 2018-11-27 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) rasti dokumentai (kasos pajamų orderiai ir sąskaitos faktūros), 2018-11-26 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) paimti 3 vnt. darbo kalendorių, 2018-11-26 kratos metu automobilyje TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai (kasos pajamų orderis ir sąskaita faktūra), 2019-11-12 įtariamojo G. Z. pateikto segtuvo,,S P“ atrinkti 19 Kasos pajamų orderiai ir sąskaitos faktūros, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams, įmonėms, juos pateikusioms (joms priklausantys);

Daiktai ir dokumentai, saugomi Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje:

kratų metu (5 t., b. l. 7–11, 60–62, 79–81, 88–103, 175–178, 192–195; 6 t. 24–30, 45–47, 59–62, 93–95, 102–104, 111–113, 120–123, 131–134, 142–144, 152–155, 171–174, 186–188; 7 t., b. l.8–11, 23–25) paimti dokumentai (Kvitas B Nr. 0007917 (14 t., b. l. 175);

reikalaujamų daiktų pateikimo metu (6 t., b. l. 72–74; 10 t. b. l. 91–96, 101–105, 142–144) pateikti dokumentai (Kvitas B Nr. 0007917 (14 t., b. l. 175);

2019-12-16 apklausos metu O. S. pateikti dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams, įmonėms, juos pateikusioms (joms priklausantys);

Dėl taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo:

Šioje byloje prokuroro 2018-08-14, 2018-11-26 nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bei teismo nutartimis terminai taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą buvo pratęsti:

G. Z. piniginėms lėšoms – 111 JAV dolerių ir 40 793,20 Eur, rastoms G. Z. namuose, bei žemės sklypams, butui, automobiliams (t. 26, b. l. 1, 5);

O. S. nekilnojamajam turtui (t. 26, b. l. 4);

L. M. nekilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms (t. 26, b. l. 3);

UAB „A T“ piniginėms lėšoms – 1 013,10 Eur (t. 26, b. l. 2).

Iš paminėtų nutarčių turinio matyti, kad būtent laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą. Teismas, atsižvelgdamas į paaiškinamuosius užrašus (t. 5, b.l. 8) vertina, kad dalis pas G. Z. namuose rastų piniginių lėšų priklauso Bendrovėms, t.y., 4050, 20 Eur, kita dalis – G. Z.. Kadangi iš G. Z. priteisiama 8242, 37 Eur, šiai daliai toliau taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies bei priteisiami iš juridinių asmenų bei G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „A T“ turtą bei į dalį G. Z. namuose rastų piniginių lėšų, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalies dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, kitam kaltinamųjų turtui nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti G. Z. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S“ finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jam baudą 120 MGL (6 000 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S“ taksi finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jam baudą 200 MGL (10 000 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S“ taksi pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jam baudą 200 MGL (10 000 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S P“ finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jam baudą 250 MGL (12 500 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S P“ pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jam baudą 250 MGL (12 500 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „A T“ finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jam baudą 300 MGL (15 000 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „A T“ pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jam baudą 300 MGL (15 000 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jam baudą 210 MGL (10 500 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jam baudą 210 MGL (10 500 Eur);

- BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl šaudmenų laikymo ir paskirti jam baudą 100 MGL (5 000 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirti 400 MGL (20 000 Eur) baudą.

Nustatyti dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-26 iki 2018-11-28, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Pripažinti O. S. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S“ finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jai baudą 110 MGL (5 500 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S“ taksi finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jai baudą 130 MGL (6 500 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S“ taksi pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jai baudą 130 MGL (6 500 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S P“ finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jai baudą 180 MGL (9 000 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „S P“ pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jai baudą 180 MGL (9 000 Eur);

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 180 MGL (9 000 Eur) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Pripažinti L. M. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „S“ taksi finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jai baudą 110 MGL (5 500 Eur);

- BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo UAB „A T“ finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jai baudą 150 MGL (7 500 Eur);

- BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl neteisingų duomenų apie UAB „A T“ pajamas ir pelną pateikimo ir paskirti jai baudą 150 MGL (7 500 Eur);

- BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) dėl apgaulingo G. Z., vykdančio veiklą pagal pažymą, finansinės apskaitos tvarkymo ir paskirti jai baudą 130 MGL (6 500 Eur);

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-11-26 iki 2018-11-27, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Juridinį asmenį UAB „S“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 200 MGL (10 000 Eur).

Juridinį asmenį UAB „S“ taksi pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 200 MGL (10 000 Eur).

Juridinį asmenį UAB „S“ taksi pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 250 MGL (12 500 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 250 MGL (12 500 Eur) baudą.

Juridinį asmenį UAB „S P“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 200 MGL (10 000 Eur).

Juridinį asmenį UAB „S P“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 250 MGL (12 500 Eur).

Juridinį asmenį UAB „A T“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 200 MGL (10 000 Eur).

Juridinį asmenį UAB „A T“ pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01 redakcija) ir paskirti baudą 250 MGL (12 500 Eur).

Išteisinti G. Z. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:

- iš atsakovo UAB „S“ taksi valstybei 3 819,74 Eur;

- iš atsakovo UAB „S P“ valstybei 5 024,40 Eur;

- iš atsakovo UAB „A T“ valstybei 6 351 Eur;

- iš atsakovo G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą 6 706,84 Eur valstybei.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti VSDFV Panevėžio skyriui:

- iš atsakovo UAB „S“ taksi 267,60 Eur;

- iš atsakovo UAB „S P“ 2 069,31 Eur;

- iš atsakovo UAB „A T“ 1 834,09 Eur;

- iš atsakovo G. Z., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, 1 535,53 Eur.

Voką su CD, kuriame yra vaizdo įrašai prie veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokolų, voką su CD, kuriame yra išrašai iš O. S. telefono, AB,,Swedbank“ duomenys CD-R diske, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų priedai CD diskuose, saugoti prie baudžiamosios bylos.

2019-01-24 liudytojo A. M. apklausos metu pateiktus kvitus, sąskaitas faktūras, sutartis, 2020-01-06 liudytojo V. J. apklausos metu pateiktus kvitus ir sąskaitas faktūras, 2018-11-27 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) rastus dokumentus (kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras), 2018-11-26 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) paimtus 3 vnt. darbo kalendorių, 2018-11-26 kratos metu automobilyje TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus dokumentus (kasos pajamų orderis ir sąskaita faktūra), 2019-11-12 įtariamojo G. Z. pateikto segtuvo,,S P“ atrinktus 19 Kasos pajamų orderių ir sąskaitas - faktūras, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams.

Daiktus ir dokumentus, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje:

kratų metu paimtus dokumentus (Kvitas B Nr. 0007917 (14 t., b. l. 175), reikalaujamų daiktų pateikimo metu (6 t., b. l. 72–74; 10 t. b. l. 91–96, 101–105, 142–144) pateiktus dokumentus (Kvitas B Nr. 0007917 (14 t., b. l. 175), 2019-12-16 apklausos metu O. S. pateiktus dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams.

Palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalies dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „A T“ piniginėms lėšoms – 1 013,10 Eur ir 12 292, 57 Eur, rastiems kratos G. Z. namuose metu bei saugomiems Panevėžio AVPK AB SEB banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

G. Z. piniginėms lėšoms –111 JAV dolerių ir 28 500, 63 Eur, saugomoms Panevėžio AVPK AB SEB banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kitam turtui – 15/35 dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/1 dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė priklauso G. Z. ir D. Z., gim. (duomenys neskelbtini)); 124/4764 dalies žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė priklauso G. Z. ir D. Z.); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 225/1123 dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 65/175 dalies žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliams:

TOYOTA COROLLA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA COROLLA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA COROLLA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA COROLLA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFITA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA-A, VIN kodas (duomenys neskelbtini); CITROEN XSARA PICASSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA-A, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA PRIUS, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini);

TOYOTA PRIUS, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini); OPEL ZAFIRA-A, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA COROLLA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini); TOYOTA COROLLA VERSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini);

O. S. nekilnojamam turtui – garažui Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); garažui Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini);

L. M. nekilnojamam turtui ir piniginėms lėšoms – 3 400 Eur, kurios saugomos Panevėžio AVPK AB SEB banko depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (bendra sutuoktinių L. M. ir V. M. nuosavybė); sodo pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (bendra sutuoktinių L. M. ir V. M. nuosavybė); butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (bendra sutuoktinių L. M. ir V. M. nuosavybė); butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (bendra sutuoktinių L. M. ir V. M. nuosavybė); automobiliams Volkswagen Jetta, Vin kodas (duomenys neskelbtini), IR Audi Q5, Vin kodas (duomenys neskelbtini), taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Donatas Jatužis