Baudžiamoji byla Nr. 2K-20-788/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56798-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.10; 1.2.30.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistųjų D. V. ir E. M. gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,
nuteistojo G. S. gynėjui advokatui Vytautui Barkauskui,
nuteistojo R. D. gynėjui advokatui Aivarui Alimui,
nuteistojo L. P. gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V., nuteistojo G. S. gynėjo advokato Vytauto Barkausko, nuteistojo R. D. gynėjo advokato Aivaro Alimo, nuteistojo E. M., nuteistojo L. P. gynėjo advokato Audriaus Karpinsko kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio.
Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, panaikinus Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį:
G. S. nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su šernu) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (9876,60 Eur) dydžio bauda;
D. V. nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su šernu) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;
R. D. nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su šernu) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;
E. M. nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su šernu) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;
L. P. nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su šernu) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti M. S. ir A. K., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų gynėjų ir prokuroro paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. nuteisti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankino, o dėl ilčių karpymo šis buvo suluošintas, t. y. 2017 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. tvora aptvertoje teritorijoje, Kelmės r., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su šernu tokiomis aplinkybėmis: R. D. mobiliojo ryšio telefonu filmuojant ir laikant koja prispaudus šerno viršutinį žandikaulį, L. P. laikant keliu prispaudus gulintį šerną ant šono už užpakalinių kojų, G. S. stovint šalia ir laikant šerną virve su surištomis abiem priekinėmis kojomis, E. M. laikant gulintį šerną abiem rankomis ir kojos keliu prispaudus šerno sprandą prie žemės, D. V. įkišo pagalį šernui į burną, taip priversdamas jį išsižioti, replėmis kirpo šernui kairės pusės apatinio žandikaulio iltį ir nulaužė jos viršutinę dalį, po to D. V. replėmis nukirpo šernui kairės pusės viršutinio žandikaulio ilties dalį, o pagaliui iškritus šernui iš burnos, tuo pačiu pagaliu sudavė šernui per snukį ir, šernui išsižiojus, vėl pagalį įkišo šernui į burną bei toliau replėmis traukė šernui likusią apatinės ilties dalį.
1.2. G. S. taip pat nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrais tyčiniais veiksmais kartu su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankino, o ši dėl patirtų sužalojimų buvo suluošinta, t. y. 2018 m. gegužės 19 d. apie 13.20 val. atviroje vietovėje – žemės sklype, Mažeikių r., veikdamas kartu su dar keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine tokiomis aplinkybėmis: kai vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu filmavo, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo stovėjo ir stebėjo, G. S. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo laikė G. S. šunis, o kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo atsinešė narvelį su audine ir ją išmetė iš narvelio ant žemės, siekdami, kad ją pultų kaip taikinį G. S. du šunys, G. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo paleido šunis pulti audinės, ir šie ją puolė kandžiodami, draskydami, purtydami bei mėtydami į žemę.
1.3. G. S. taip pat nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas kartu su A. K. ir M. S., bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankino, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo, t. y. 2018 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 16.11 val. iki 16.50 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, Telšių r., pažeisdami GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su vietnamietiška kiaule, ją kankino tokiomis aplinkybėmis: G. S. filmavo mobiliojo ryšio telefonu, o A. K. laikė vietnamietišką kiaulę virve pririštą už dešinės užpakalinės kojos ir ją tampė, siekdamas, kad ją pultų kaip taikinį G. S. šunys, G. S. davė komandą savo šunims, iš pradžių dviem, o vėliau trečiam pulti vietnamietišką kiaulę, ir šie ją puolė kandžiodami ir draskydami, o M. S. stovint ir stebint bei vieną kartą dešine koja iš nugaros vietnamietišką kiaulę pastumiant į priekį link ją puolančių šunų, G. S. perpjovė peiliu vietnamietiškai kiaulei kaklą, ir, šiai gulint ant šono ir kraujuojant, G. S. toliau vietnamietišką kiaulę naudojo kaip taikinį savo šunims.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinys
2. Pirmosios instancijos teismas išteisino visus kaltinamuosius konstatavęs, kad byloje esantys duomenys nepagrindžia ir neįrodo kaltinamųjų kaltės dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 310 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, dėl visų bylos epizodų padarė skirtingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė gynybos versiją, kad kaltinamieji G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. tik bandė padėti tvoroje įsipainiojusiam šernui ir nustatė priešingai, t. y. kad jie kankino šį laukinį gyvūną, laikė jį surištą už kojų ir replėmis kirpo kairės pusės apatinę ir viršutinę iltis, taip jį suluošindami. Šios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad G. S., veikdamas su kitais asmenimis, pjudydamas audinę ir vietnamietišką kiaulę šunimis, kankino ir suluošino šiuos gyvūnus. Padaręs šias išvadas, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir dėl visų trijų bylos epizodų priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Atskirais, bet iš esmės identiškais, kasaciniais skundais nuteistieji D. V. ir E. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunduose nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, o apkaltinamasis nuosprendis nėra objektyviai teisingas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. pranešime buvo nurodyta, kad baudžiamąją bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. Montvidienės, N. Matuzevičienės ir G. Poškaus, tačiau 2022 m. rugpjūčio 29 d. gautame teismo pranešime nurodyta, kad baudžiamąją bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. Mylės, B. Kalainio ir G. Poškaus, ši kolegija bylą išnagrinėjo ir priėmė skundžiamą nuosprendį. Apie teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo priežastis bylos nagrinėjimo teisme dalyviai nebuvo informuoti. Teisėjų kolegijos pakeitimas turėjo įtakos teismo sprendimui, nes lėmė išankstinį teismo nusistatymą. Teisėjų kolegija 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdyje priėmė nutartį baigti įrodymų tyrimą, pradėtos klausyti baigiamosios kalbos, o G. S. gynėjo advokato prašymu byloje buvo paskelbta pertrauka, teismo posėdžio protokole nurodant šio prašymo priežastį – prastą sveikatos būklę. Teismo posėdyje, vykusiame po pertraukos, teisėjų kolegijos pirmininkas informavo, kad atnaujina įrodymų tyrimą, nes iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) buvo gautas raštas, kuriuo atsakoma į teismo prašymą pateikti informaciją, kam yra skirti veterinaro V. P. paskirti vaistai šernui. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo žinoma, kad teismas kreipėsi į LSMU. Taigi teismas įrodymus rinko baigęs įrodymų tyrimą ir jo neatnaujinęs, apie tai neinformavęs bylos dalyvių ir neišklausęs jų nuomonės, todėl pažeidė teisę į rungtynišką procesą, teisę į teisingą ir nešališką procesą, be to, tokiais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Šiais veiksmais teismas tendencingai siekė gauti duomenis, kuriais galėtų grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, nepaisydamas to, kad duomenys apie suleistų vaistų poveikį buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į LSMU ne siekdamas išsiaiškinti, kam yra skirti veterinaro V. P. paskirti ir naudoti vaistai, tačiau siekdamas išsiaiškinti, ar veterinaro V. P. gyvūnų registracijos žurnale nurodyti šernui suleisti vaistai naudojami narkozei.
3.2. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris apibrėžė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir kuriame nebuvo prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, prokuroras teismo posėdyje negalėjo prašyti pakeisti kaltinime nurodytų aplinkybių naujomis. Prokuroras 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdyje, pateikdamas tokį prašymą, nurodė, kad kaltinimas keičiamas nustačius naujas faktines aplinkybes. Toks prokuroro prašymas, nesant jokių pagrindžiančių duomenų, buvo pateiktas, o vėliau nagrinėtas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teisę į objektyvų procesą. Prokuroro prašymo, kuriame nurodytos byloje netirtos faktinės aplinkybės, pagrindu priimtas apkaltinamasis nuosprendis užkerta kelią ginčyti naujai nustatytas faktines aplinkybes, nes nebelieka galimybės teikti apeliacinio skundo. Dėl prokuroro pareikšto prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis buvo pažeistos BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes reikšti tokį prašymą nebuvo jokio faktinio pagrindo, o dėl prašymo pareiškimo ir jo priėmimo bei nagrinėjimo buvo pažeistos teisės gintis nuo kaltinimo ir prokuroro apeliacinio skundo, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sutrukdžiusiu priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, nevertino jų patikimumo, o vidinį įsitikinimą grindė prielaidomis, taip padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes taip sutrukdyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šerno patekimo į privačią teritoriją aplinkybių grindžiamos tendencingai, selektyviai įvertinus įrodymus ir juos ignoruojant. Teismas, vadovaudamasis vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas šerno ilčių karpymas, neįvertino aplinkybės, kad filmavimo laukas apima tik santykinai mažą teritorijos dalį, o vaizdo įrašas yra trumpas. Neįvertinta ir tai, kad 2020 m. sausio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priede matomas kelmas, kuris įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuotas ir kurio skersmuo akivaizdžiai didesnis nei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų nulūžusių medžių viršūnių, kurios tvoros nenulenkė iki žemės. Teismas nenurodė, kodėl nelaiko reikšminga įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotą aplinkybę, kad tvoroje buvo įkarpa. Teismas tendencingai interpretavo E. M. parodymus dėl skambučio gyvosios gamtos inspektoriui, vadovavosi prielaida, jog inspektoriui iš viso neskambinta. Be to, teismas neturėjo pagrindo grįsti nuosprendį medžiotojų ir žvejų klubo pirmininko A. P. parodymais, kad apie įvykį jis nebuvo informuotas, nes tokia informacija ir neturėjo būti jam perduota.
3.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šernas po ilčių kirpimo nebuvo paleistas, yra grindžiama įrodymais, kurių patikimumas nepatikrintas. Teismas netikrino, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šerno ilčių karpymas, yra sukurtas ne 2017 m. liepos 9 d. 15 val. 7 min. 18 sek., kaip nurodyta kitų objektų apžiūros protokole, nes iš vaizdo įrašo metaduomenų matyti, kad šią dieną vaizdo įrašas buvo modifikuotas, o vaizdo įrašas sukurtas 2017 m. liepos 6 d. 15 val. 29 min. 36 sek. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas šerno paleidimas į laisvę, sukurtas 2017 m. liepos 6 d. 15 val. 50 min. 18 sek. Taigi šie įrašai daryti tą pačią dieną, o minėti apžiūros protokolai kelia abejonių jų objektyvumu ir patikimumu. D. V. kartu su E. M. paleido šerną į laisvę.
3.5. Teismo išvada, kad liudytojas V. P. nebuvo įvykio vietoje, grindžiama prielaidomis ir interpretacijomis. Tai, kad vaizdo įraše jo nematyti, taip pat ir gyvūnų registracijos žurnale nurodyta data neįrodo šio fakto. Teismas, pripažindamas specialistų V. R. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus įrodymais, nevertino jiems pateiktos medžiagos išsamumo ir pakankamumo, nepašalino V. R. parodymuose egzistuojančių prieštaravimų dėl to, ar iltys buvo raunamos (traukiamos) ar kerpamos.
3.6. BK 310 straipsnio 1 dalis buvo pritaikyta netinkamai, nes nebuvo nustatyti visi būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai. BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. turi būti nustatyti padariniai: gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 18 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Administracinio nusižengimo sudėtis taip pat yra materialioji, t. y. turi būti nustatyti padariniai – atsiradusi grėsmė gyvūnui žūti arba būti suluošintam. Teismas, darydamas išvadą, kad šernas dėl ilčių karpymo buvo suluošintas, ignoravo svarbius bylos duomenis ir padarė prielaidų pobūdžio išvadas. Šernas dėl ilčių karpymo laikomas suluošintu tik tuo atveju, jei, kai kerpamos iltys, ši būtų suskaldyta ar būtų nukirpta per daug ilties – kirpimo metu atverta danties pulpa. Byloje nėra duomenų, kad šernui dėl kairės pusės ilčių karpymo atsirado sveikatos liekamųjų reiškinių, t. y. kad gyvūnas buvo suluošintas. Kartu D. V. nurodo, kad visus veiksmus atliko pagal gydytojo veterinaro nurodymą. Vien tai, kad šerno iltis kirpo D. V., o ne veterinarijos gydytojas, nereiškia žiauraus elgesio su gyvūnu ir jo kankinimo. Be to, teismas padarė prieštaringas išvadas: viena vertus, nuosprendyje nustatė, kad dėl ilčių karpymo šernas buvo suluošintas, kita vertus, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nurodė, kad nenustatyta, ar šernas, kai jam buvo nukirptos iltys, liko suluošintas ar žuvo. Kadangi šernas nebuvo surastas ir apžiūrėtas, nenustatyta, ar šernas po to, kai jam buvo nukirptos iltys, liko suluošintas ar žuvo, todėl nustačius, kad visi kiti teisės pažeidimo sudėties požymiai yra nustatyti, tiek teoriškai, tiek ir praktiškai E. M. veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip administracinis nusižengimas.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas preziumavo nusikalstamos veikos padarinius, tačiau jų neįrodė, savo išvadas grindė prielaidomis, vertino tik kaltinamuosius įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 44 straipsnio 6 dalį. Teismo motyvai dėl neva kilusių padarinių (kad šernas buvo suluošintas) nėra pakankami. Abstraktus paaiškinimas, kad šernas dėl jam nukirptų ilčių patyrė nepatogumų, negali būti laikomas įrodytu padariniu. Nepatogumas nėra tapatus gyvūno suluošinimui, nes suluošinimo esmė yra negrįžtami padariniai. Kita vertus, teismas, darydamas priešingą išvadą, dėl civilinio ieškinio dalies teisingai nurodė, kad šernas nebuvo surastas ir apžiūrėtas, nenustatyta, ar šernas po to, kai jam buvo nukirptos iltys, liko suluošintas ar žuvo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įprastai šerno iltys atauga, o teismas neįrodė, kad šernui nukirptos iltys neataugo ar kad gyvūnas žuvo, taigi šerno suluošinimas liko neįrodytas. Be to, teismas ignoravo liudytojo veterinaro V. P. parodymus, kad šerno iltys buvo blogai suaugusios, o tai kėlė grėsmę jo tolesniam egzistavimui, todėl ilčių kirpimas buvo būtinas.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šernas į tvorą neįsipainiojo, kad įvykio vietoje nebuvo V. P. ir kad jis šernui vaistų nesuleido, šias išvadas grįsdamas specialistų duotais paaiškinimais ir prielaidomis. Teismas minėtą išvadą grindžia tuo, kad veterinarijos žurnale nurodyta ne įvykio data, t. y. ne 2022 m. liepos 9 d., bet 2022 m. liepos 17 d. Pažymėtina, kad registracijos data yra žurnalo pildymo data, o ne data, kada gyvūnui buvo suteiktas gydymas. Be to, net ir netinkamos datos įrašymas į žurnalą nepaneigia to, kad šernui buvo suleista raminamųjų vaistų. Tai, kad V. P. pažįsta dalį nuteistųjų, nepatvirtina, kad jis buvo suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės. Teismo išvada, kad V. P. nebuvo, grindžiama vaizdo įrašu, kuriame jo nesimato, tačiau įrašu nebuvo užfiksuota visa teritorija.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas V. R. parodymus vertino juos interpretuodamas ir konstatuodamas nepagrįstą išvadą, kad šernas patyrė nepatogumų. Buvo neatsižvelgta į liudytojo V. P. parodymus ir pirmosios instancijos teismo pateiktą literatūrą apie gyvūnus, kad šerno iltys atauga, tai iš esmės patvirtina faktą, kad ilties patrumpinimas negali būti prilyginamas negrįžtamiems padariniams, kai pats šernas po įvykio nebuvo surastas. Teismas atmetė visų nuteistųjų ir liudytojo V. P. duotus parodymus, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, išimtinai vadovaudamasis specialistų V. R. ir J. K. parodymais.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes R. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Taikant BK 310 straipsnio nuostatas, svarbu tinkamai įvertinti ir veikos neteisėtumą, ir neteisėtos veikos padarinius, nes jie lemia, ar kyla baudžiamoji, ar administracinė (ANK 346 straipsnis) atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes kasatorius šerno nesuluošino, o tik dėl jo gerovės ir sveikatos prisidėjo prie šerno ilties dalies pašalinimo (patrumpinimo) ir vėliau šerną paleido į laisvę. Tokie veiksmai padėjo šernui toliau gyventi be jokios rizikos, kad nepašalinta iltis būtų įaugusi į lūpą, dėl to būtų kilusi infekcija, o tai būtų galėję lemti gyvūno mirtį. Žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomos veterinarinės procedūros (ilčių pažeidimas ar pašalinimas), kurios atliekamos veterinarijos gydytojo sprendimu, tai nuteistieji ir atliko. Nuteistieji, suradę šerną, susisiekė su veterinarijos gydytoju V. P., po to jis iš karto atvyko į įvykio vietą, suleido šernui raminamųjų vaistų, o pastebėjęs, kad šerno iltys yra blogai suaugusios ir tai kelia grėsmę jo tolesniam egzistavimui, nurodė nukarpyti blogai suaugusias šerno iltis. Kadangi iltims kirpti reikia jėgos, kurios V. P. neturėjo, jis ilčių karpymą pavedė atlikti nuteistiesiems, t. y. jie atliko veterinarinę procedūrą veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, todėl jų veiksmai nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu. Ne visi asmens veikimu sukelti padariniai gyvūnui laikytini suluošinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-489/2019), o byloje nėra duomenų apie negrįžtamus šerno sveikatos praradimus ar informaciją, kad ilties nukirpimas turėjo įtakos jo tolesniam gyvenimui. Suluošinimas yra prilyginamas tam tikriems negrįžtamiems padariniams, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas nepatogumų patyrimas negali būti prilyginamas negrįžtamiems padariniams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tyčią ir priežastinį ryšį, formaliai nurodė, kad nuteistieji yra medžiotojai, nepaisydamas to, kad L. P. nėra medžiotojas. Viso proceso metu nebuvo nustatomos nuteistųjų žinios, susijusios su medžioklės taisyklėmis ir GGAĮ reikalavimais. Teismui nustačius, kad R. D. veiksmais šernas buvo kankinamas ar su juo buvo žiauriai elgiamasi, gali būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.
5. Kasaciniu skundu nuteistojo G. S. gynėjas advokatas V. Barkauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kaltinimas dėl žiauraus elgesio su šernu grindžiamas tik vienu keliolikos sekundžių trukmės vaizdo įrašu ir šį bei kitus vaizdo įrašus peržiūrėjusių specialistų paaiškinimais ir išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas padarė faktiniais duomenimis nepagrįstas prielaidas, kad asmenys, nusprendę apkarpyti šernui trukdančias iltis ir jas apkarpę, žiauriai elgėsi su šernu ir luošino jį, kad šernas, kai jam buvo nukirptos iltys, nebuvo paleistas į laisvę. Šerno suluošinimas, kaip BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodyta pasekmė, nustatytas prielaidomis, todėl baudžiamoji atsakomybė buvo pritaikyta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pernelyg laisvai interpretavo specialisto V. R. neapibrėžtus, prielaidomis grindžiamus paaiškinimus, susijusius su vaizdo įraše matomais veiksmais, atliekamais su šernu. Specialistė J. K. parodė, kad nieko negali pasakyti apie šernui kilusias pasekmes, nes tokio įrašo nematė, kad nėra metodikos, pagal kurią konkrečiu atveju gyvūnas laikytinas suluošintu. Šerno ilčių trumpinimo veiksmų neteisėtų nedaro apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai sureikšminta aplinkybė, kad, pagal specialistų J. K. ir V. R. parodymus, tokias procedūras turėjo atlikti išskirtinai veterinaras. G. S. yra patyręs medžiotojas, kiti asmenys yra medžiotojai ir turi specialių žinių, be to, aptariamus veiksmus jie atliko netikėtai susiklosčiusioje ir neatidėliotinoje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad specialistai R. Š., M. K., V. R., J. K. nurodė, jog vaizdo įrašuose gyvūnai buvo suluošinti kankinant, neteisingi, nes teismas vadovavosi paaiškinimų fragmentais, atsietais nuo paaiškinimų visumos. Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštaringos, nes, viena vertus, šis teismas konstatuoja, kad dėl ilčių karpymo šernas buvo suluošintas, kita vertus, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nurodė, kad nenustatyta, ar šernas po to, kai jam buvo nukirptos iltys, liko suluošintas ar žuvo. Teismas nenustatė, kaip šernas atsirado aptvertoje teritorijoje, kaip vyrai galėjo jį sugauti ir surišti, kur laukinis gyvūnas paliktas, kas su juo atsitiko. Byloje nenustačius G. S. ir kitų asmenų paskatų veikti priešingai teisei, jų bendri veiksmai buvo atlikti dėl šerno gerovės, o byloje nėra jokių įrodymų, kad šunų savininkai, buvę įvykio vietoje, atsivežtus į įvykio vietą šunis būtų dresavę panaudodami šerną.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad G. S., pjudydamas audinę šunimis, ją kankino ir suluošino. Specialistai J. K. ir V. R. nepasisakė dėl suluošinimo sąvokos apibrėžimo, o specialistė J. K. parodė, kad iš vaizdo medžiagos negali pasakyti, ką šuo gali padaryti kiaunei. Byloje nebuvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, nebuvo atliktas asmens parodymas atpažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas audinės pjudymas šunimis, girdimas ir matomas G. S..
5.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad veiksmai su vietnamietiška kiaule truko ilgiau nei pusvalandį, dėl to ji buvo kankinama, naudojama kaip taikinys šunims ir jai buvo sukeltas skausmas, kančia. Byloje nepaneigti G. S. nuoseklūs parodymai, kad namuose jis buvo užsiauginęs vietnamietišką kiaulę turėdamas tikslą ją paskersti maistui, jam nepasisekė greitai ir vienu dūriu jos paskersti dėl nepakankamos patirties, šunimis ji nebuvo pjudoma, aplink zujo laikomų medžioklinių šunų jaunikliai, kurie dėl savo amžiaus dar nebūna pririšti.
6. Kasaciniu skundu nuteistojo L. P. gynėjas advokatas A. Karpinskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį be pakeitimų arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir sumažinti L. P. paskirtą bausmę, paskiriant minimalią baudą. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, kartu nulėmė ir netinkamą BK 310 straipsnio 1 dalies pritaikymą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik selektyviu ir tendencingu vienu keliolikos sekundžių trukmės itin ribotu savo turiniu vaizdo įrašu, šį ir kitus vaizdo įrašus peržiūrėjusių specialistų paaiškinimų interpretacijomis, jų iškeltomis prielaidomis, o ne neginčijamų įrodymų visuma pagrįstomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas vaizdo įrašą vertino atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, netikrino jo patikimumo, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo persiųstas į nuteistojo G. S. mobiliojo ryšio telefoną, o ne šia priemone sukurtas. Be to, teismas neįvertino riboto šiame vaizdo įraše esančio vaizdo, trukmės. Teismas, darydamas išvadą, kad medis ant tvoros nebuvo užvirtęs, kad vaizdo įraše matoma tvora nėra sugadinta, vaizdo įrašo nelygino su 2020 m. kovo 4–12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir 2020 m. sausio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priede fotolentelėje Nr. 1 matomu įvykio vietos vaizdu, kurie kartu su liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais grindžia nuteistųjų nurodytas šerno suradimo aplinkybes.
6.2. Kasatorius dėsto argumentus, atitinkančius pirmiau kasatorių jau nurodytus argumentus, t. y. susijusius su nuteistųjų tikslu padėti šernui, nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl D. V. skambučio gyvosios gamtos inspektoriui, dėl E. M. dalies parodymų interpretacijų, dėl A. P. parodymų vertinimo, dėl šerno paleidimo į laisvę, dėl prieštaringų teismo išvadų, susijusių su šerno suluošinimu ar galima žūtimi (jis nebuvo rastas), su vaizdo įrašo, kuriame matyti šerno ilčių karpymas, sukūrimo data, su V. P. buvimu įvykio vietoje.
6.3. Teismas selektyviai vadovavosi specialistų J. K. ir V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais apie aptariamame vaizdo įraše matomą kitą šerną, nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame matomas šerno paleidimas, specialistas V. R. nurodė praeityje jo nematęs.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas patikimais ir nešališkais laikė vaizdo įrašus peržiūrėjusių specialistų J. K., V. R., R. Š. ir M. K. paaiškinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, tačiau visiškai nevertino to, kad R. Š. iš nugaros atpažino G. S. (įvykis su laukine kiaune), tačiau teisiamajame posėdyje parodė, kad G. S. nėra matęs ir nepažįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra jokio teisės akto ar metodinės medžiagos, kurioje būtų nurodyti gyvūnų suluošinimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. kovo 25 d. raštą, kuriame nurodyta, kad liudytojo V. P. nurodyti ir pažymėti jo gydomų gyvūnų registracijos žurnale vaistai galėjo būti naudojami šerno sedacijai ir šių vaistų dozės yra pakankamos tokio šerno skausmui malšinti, taip pat nevertino LSMU 2019 m. gruodžio 3 d. rašto, kuriame nurodytų teiginių pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir specialistas V. R., t. y. kad šalinant šerno ilties viršūnės dalį gyvūnui skausmas yra nesukeliamas. Teismas prielaidomis pripažino, kad, nuteistiesiems nukirpus šernui apatinę ir viršutinę vienos pusės iltį, gyvūnas patyrė fizinį skausmą ir laikinų nepatogumų. Gyvūno suluošinimas galimas tik tada, kai nustatoma negrįžtamų ir nuolatinių gyvūno visaverčiam funkcionavimui būtinų jo organų veiklos sutrikimų. Aplinkybės, kad šernas liko suluošintas, negalėjo patvirtinti gyvūnų gerovės specialistai J. K. ir V. R..
6.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 81 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnio 3 dalį, skirdamas nuteistajam L. P. bausmę. L. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs 16 metų amžiaus (nepilnametis), todėl teismas, jam skirdamas bausmę, turėjo vadovautis BK XI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis (BK 81 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 90 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda, tokio dydžio ir buvo paskirta, tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas artimas minimaliam (nuosprendžio 23.6 papunktis). L. P. atliko tik antraeilį vaidmenį – kitų nuteistųjų prašymu palaikė gulinčio šerno kojas apjuosiančią virvę, tačiau jam skyrė maksimalią baudą, o kitiems asmenims paskyrė baudas, kurių dydis artimas vidurkiui.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo D. V., nuteistojo E. M., nuteistojo G. S. gynėjo advokato V. Barkausko, nuteistojo R. D. gynėjo advokato A. Alimo kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. Karpinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tačiau tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose nepadaryta esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir nesutinkant su teismų išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
9. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose keliami ne tik kasacinės instancijos teisme nagrinėtini teisės taikymo klausimai, bet ir išreiškiamas nesutikimas su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas įvertino vieną ar kitą bylos įrodymą, kokius faktus pripažino įrodytais ir kokius atmetė. Iš paduotų kasacinių skundų galima spręsti, jog kasatoriai siekia, kad dar kartą būtų patikrinta jų gynybinė versija, kad šernui iltys buvo karpomos jį gelbėjant, kad jis po to buvo paleistas į laisvę, kad vietnamietiška kiaulė buvo paskersta maistui, o ne šunims pjudyti ir pan. Atitinkamai yra ginčijamas vaizdo įrašų, įvykio vietos apžiūros protokolo, asmenų parodymų ir rašytinių bylos duomenų vertinimas, pateikiama šių duomenų sava interpretacija, kritikuojami teismo motyvai, deklaratyviai pareiškiama apie įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo pažeidimus. Tokie kasatorių skundo argumentai nesudaro pagrindo teisės taikymo aspektu nagrinėti bylą kasacine tvarka.
10. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvacija, nustatant faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, pripažįstant bylos duomenų įrodomąją reikšmę ar jos nepripažįstant, yra pakankamai detali ir aiški. Iš jos turinio visiškai suprantama, kodėl buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas atliko ne tik įrodymų tyrimą, bet ir kruopštų jų vertinimą, paaiškindamas, kurie duomenys dera tarpusavyje ir yra patikimi, o kurie, priešingai, paneigti objektyvia bylos medžiaga. Be kita ko, šis teismas motyvuotai, išvadas grįsdamas keliais įrodymų šaltiniais, o ne prielaidomis, paneigė keliamas gynybines versijas dėl šerno gelbėjimo ir paleidimo, vietnamietiškos kiaulės skerdimo maistui, taip pat dėl to, kad veiksmus su audine atliko ne G. S., o kažkas kitas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kasacine tvarka dar kartą nagrinėti šiuos klausimus.
11. Teisėjų kolegija pagal kasaciniuose skunduose pateiktus argumentus teisės taikymo aspektu šioje byloje nagrinėja, ar nebuvo pažeistas teismo nešališkumo principas, ar renkant duomenis pabaigus įrodymų tyrimą nebuvo padarytas esminis BPK pažeidimas, ar buvo laikomasi kaltinimo keitimo tvarkos, ar buvo teisinis pagrindas konstatuoti gyvūnų suluošinimą kaip BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties būtinąjį požymį, ar paskiriant bausmę L. P. buvo tinkamai taikytos bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos.
Dėl teismo šališkumo
12. Nuteistųjų D. V. ir E. M. kasacinių skundų teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, atmestini.
13. BPK 59 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims, įskaitant teisėją, yra nustatyta pareiga, esant įstatyme nustatytam pagrindui, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. BPK VI dalyje, kurioje reglamentuotas bylų procesas apeliacinės instancijos teisme, nėra nurodyta, kad, pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams reikia nurodyti tokio pasikeitimo priežastis.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nusišalino keturi paskirti teisėjai, jų sprendimą nusišalinti patvirtino teismo pirmininkas, tai lėmė užsitęsusį teisėjų kolegijos, nagrinėsiančios šią bylą, sudarymo procesą. 2022 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu buvo sudaryta teisėjų kolegija, kuri išnagrinėjo bylą ir priėmė procesinį sprendimą. Proceso dalyviai apie bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį buvo informuoti dar iki teismo posėdžio, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nei teismo posėdžiuose (2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 29 d.), nei raštu teisėjų kolegijai nušalinimai nebuvo pareikšti. Klausimas dėl bylos parengimo nagrinėti teismo posėdyje etape teisėjų kolegijos sudėties pakeitimo priežasčių taip pat nebuvo keliamas.
15. Pažymėtina, kad vienas iš teismo nešališkumo principo aspektų yra reikalavimas, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Duomenų, kad teisėjų kolegija būtų nesilaikiusi šio reikalavimo, kasaciniuose skunduose nepateikta. Taigi nei bylos duomenys, nei kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepagrindžia išvados, kad teisėjų kolegijos sudarymo procesas, keičiant nusišalinusius teisėjus, pažeidė šioje byloje nuteistųjų teisę į nešališką teismą.
16. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2023 m. kovo 13 d. buvo baigtas įrodymų tyrimas ir padėtos klausyti baigiamosios kalbos. G. S. gynėjo prašymu buvo padaryta pertrauka ir paskirtas kitas teismo posėdis. Teismo 2023 m. kovo 16 d. raštu buvo kreiptasi į LSMU, prašant bylai reikšmingos informacijos (kam skirti vaistai Xylazin Metacam, ar šernui suleistos dozės buvo pakankamos, ar kartu suleisti vaistai naudojami kaip narkozė (anestezija), šernui trumpinant, šalinant iltis (10 t., b. l. 150)). LSMU atsakymas į paklausimą gautas 2023 m. kovo 27 d. (10 t., b. l. 154–156). Sutiktina su kasatorių teiginiais, kad teismas gavo šią informaciją jau po to, kai paskelbė apie įrodymų tyrimo teisme pabaigą. Kita vertus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad taip teismas parodė savo šališkumą ar pažeidė nuteistųjų procesines teises.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 295 straipsnį teismas įrodymų tyrimą atnaujinti gali proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Įrodymų tyrimas atnaujinamas, kai teismas mano, kad tai padės išsamiau išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujinamas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Teismo pastangos imtis priemonių tiesai byloje nustatyti ir taip užtikrinti, kad būtų priimtas teisingai nuosprendis, negali būti vertinamos kaip kaltinamojo teisių suvaržymas ar kitoks esminis BPK nuostatų pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) ir BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013). Taigi apeliacinės instancijos teismas, turėdamas konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, privalo būti aktyvus.
18. Teisėjų kolegija,, atsižvelgdama į tai, kad 2023 m. kovo 29 d. posėdyje teismas išviešino kreipimosi į LSMU faktą ir priežastį, paskelbė gauto dokumento turinį ir jį pridėjo prie bylos tik išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų pozicijas, nuosprendžio pagrindimas šiais duomenimis nuteistiesiems nebuvo netikėtas, nepripažįsta minėtos informacijos iš LSMU gavimo aplinkybių esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Nė vienas bylos nagrinėjimo teisme dalyvis neprieštaravo šio dokumento pridėjimui prie bylos (10 t., b. l. 169). Baigus įrodymų tyrimą, baigiamųjų kalbų metu nuteistųjų D. V. ir E. M. gynėjas M. Barkauskas taip pat nekėlė klausimo dėl teisės į rungtynišką procesą, teisės į teisingą ir nešališką procesą pažeidimo. Priešingai, sakydamas baigiamąją kalbą, gynėjas M. Barkauskas iš LSMU gautą informaciją įvertino gynybos versijos naudai, t. y. kad šernui buvo suleisti tinkami vaistai (10 t., b. l. 170). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į LSMU tikrindamas gynybinę versiją, kad šernui buvo karpomos iltys taikant narkozę, suleidus vaistų Xylasine ir Metacam, o ne dėl šališko nusistatymo prieš gynybą.
19. Konstatuotina, kad kasatorių nurodytos aplinkybės dėl teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimo ir atlikto duomenų rinkimo veiksmo pabaigus įrodymų tyrimą nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo nesilaikoma teismo nešališkumo principo ar buvo esmingai pažeistos kitos kasatorių procesinės teisės.
Dėl kaltinimo keitimo
20. Nuteistųjų D. V. ir E. M. kasacinių skundų argumentai dėl kaltinimo keitimo tvarkos ir teisės gintis nuo kaltinimo pažeidimo nepagrįsti.
21. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
22. Iš pacituotų normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016 ir kt.).
23. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatuota, kad BPK 256 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, 111 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kartu pažymėtina, kad, keičiant kaltinimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
24. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras apeliaciniu skundu neprašė keisti kaltinimo. Toks prašymas buvo pateiktas 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu, motyvuojant tuo, kad, atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, paaiškėjo, kad išteisinamiesiems G. S., E. M., D. V., R. D. ir L. P. reikia patikslinti kaltinimą dėl šerno suluošinimo aplinkybių. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija nutarė priimti prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą, prieš tai išklausiusi gynėjų nuomonės, pasiteiravusi, kokiu būdu būtų geriausia pateikti advokatams keičiamo kaltinimo turinį. Laikydamasi BPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, teisėjų kolegija paskelbė pertrauką pasirengti gynybai ir nustatė kitą posėdžio laiką – 2023 m. kovo 13 d. (10 t., b. l. 103–104). Kito posėdžio metu kaltinamieji buvo pakartotinai apklausti (10 t., b. l. 132–144).
25. Vertinant kaltinimo keitimo mastą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte buvo nurodyti tokie veiksmai ir jų padariniai: „<...> karpė ir traukė šernui iltis, <...> toliau replėmis karpė ir traukė šernui iltis, <...> dėl ilčių karpymo bei jų išrovimo buvo suluošintas“. Prokuroro prašyme keičiamos aplinkybės išdėstytos taip: „<...> kirpo šernui kairės pusės apatinio žandikaulio iltį, nulauždamas jos viršutinę dalį, <...> nukirpo šernui kairės pusės viršutinio žandikaulio ilties dalį, <...> toliau replėmis traukė šernui per kraujuojančią pulpą likusią apatinės ilties dalį, <...> dėl ilčių karpymo bei jų pašalinimo buvo suluošintas“. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ši nusikalstamos veikos dalis aprašyta taip: „<...> kirpo šernui kairės pusės apatinio žandikaulio iltį, nulauždamas jos viršutinę dalį, <...> nukirpo šernui kairės pusės viršutinio žandikaulio ilties dalį, <...> toliau replėmis traukė šernui likusią apatinės ilties dalį, <...> dėl ilčių karpymo buvo suluošintas“. Tai rodo, kad kaltinimo keitimas nebuvo susijęs nei su jo apimties padidėjimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, taigi neturėjo realios įtakos pasirinktai gynybos taktikai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl kaltinimo keitimo būtų pabloginta nuteistųjų padėtis daugiau, negu to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
26. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeista kaltinimo keitimo tvarka (BPK 256 straipsnis) ar kitaip suvaržyta teisė į gynybą.
Dėl BK 310 straipsnio 1 dalies taikymo
27. Kasaciniuose skunduose netinkamas BK 310 straipsnio 1 dalies taikymas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ginčijamas tuo, kad epizoduose su šernu ir audine nenustatyti padariniai, t. y. gyvūno žūtis ar suluošinimas, o vietnamietiškai kiaulei gyvybė buvo atimta norint ją paskersti maistui, o ne atiduoti šunims draskyti. Šie argumentai atmestini.
28. BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar kankino gyvūną, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Byloje nustatyta, kad nuteistieji su gyvūnais žiauriai elgėsi medžioklėje naudojamų šunų dresavimo tikslais, t. y. skatinant juos pulti ir draskyti gyvūnus. Nustatyti nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį konstatavus baudžiamajai atsakomybei taikyti būtinus padarinius, t. y. kad dėl žiauraus elgesio ir kankinimo vietnamietiška kiaulė žuvo, o šernas ir audinė (nesant duomenų apie jų tolesnį likimą) buvo suluošinti. Gynybos versiją, kad vietnamietiška kiaulė buvo paskersta išskirtinai maistui ir nebuvo tyčia kankinama, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė. Šerno suluošinimą teismas siejo su tuo, kad nukirpus dvi tos pačios pusės iltis šernas tam tikrą laikotarpį negali konkuruoti su gentainiais, patiria nepatogumų, negali sukasti, susirasti maisto (nuosprendžio 17.9 papunktis). Audinės suluošinimą teismas siejo su jai padarytais sužalojimais, atsiradusiais dėl to, kad ją puolė kandžioti, draskyti, purtyti ir mėtyti į žemę šunys, gyvūnui buvo sukeltas skausmas, stresas (nuosprendžio 18.7 papunktis).
29. Pažymėtina, kad bendra gyvūno suluošinimo samprata atskleista GGAĮ 2 straipsnio 12(1) dalyje. Šioje normoje gyvūno suluošinimas apibrėžtas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (2021 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija). Nors apeliacinės instancijos teismas šios įstatymo normos tiesiogiai nepaminėjo, tačiau iš esmės nuo suluošinimo teisinės sampratos nenukrypo, be to, pripažindamas gyvūnų suluošinimo faktus, rėmėsi specialistų R. Š., M. K. V. R., J. K. paaiškinimais, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas gyvūnų luošinimas. Nors vaizdo įrašuose neužfiksuota, kuo buvo pasibaigę žiaurūs veiksmai su šernu ir audine ir koks jų tolesnis likimas, bylos duomenys rodo, kad net jei jie iš tikrųjų po to buvo paleisti ar kur nors laikomi, jiems buvo padaryta kūno dalių (šerno ilčių, audinės kailio ir odos) sužalojimų, neabejotinai turinčių liekamųjų reiškinių jų sveikatai. Nustatytų veiksmų turinys ir kontekstas nepalieka abejonių ir dėl to, kad visuose epizoduose nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo žiauraus elgesio su gyvūnais pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvūnai gali žūti ar būti suluošinti, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
30. Konstatuotina, kad byloje nustatyti faktai atitinka visus būtinus BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir apeliacinės instancijos teismas šią baudžiamojo įstatymo normą pritaikė tinkamai. Padarius tokią išvadą, atmetami ir kasacinių skundų teiginiai dėl pagrindo nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą.
Dėl teismo nuosprendžio surašymo
31. Sutiktina su kasatorių argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje esančio prieštaringo teiginio motyvuojant civilinio ieškinio atmetimą. Antai nuosprendžio 25.3 punkte prieštaringai nurodyta, kad „dėl ilčių karpymo šernas buvo suluošintas, tačiau byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodyta žala realiai buvo padaryta, nes šernas nebuvo surastas ir apžiūrėtas, nenustatyta, ar šernas po jam nukirptų ilčių liko suluošintas ar žuvo, o vien nustatyta metodika nėra pagrindas žalai nustatyti“. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks motyvavimas yra kritikuotinas ir pripažintinas procesiniu trūkumu. Kita vertus, iš apkaltinamojo teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad šiuo prieštaringu teiginiu norėta pabrėžti, jog, nesant duomenų, ar šernas po suluošinimo liko gyvas, negali būti tenkinamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos, kuri apskaičiuojama priskiriant sužalotus gyvūnus prie sunaikintų (Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 2 punktas). Nesant kasacinio skundo, kuriuo būtų ginčijamas civilinio ieškinio išsprendimas byloje, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė civilinį ieškinį. Kita vertus, minėtas netinkamai suformuluotas argumentas nepaneigia teismo išvadų dėl pagrindo kvalifikuoti nuteistųjų veiksmus pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir nelaikytinas esminiu teismo nuosprendžio surašymo reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Dėl BK 81 straipsnio 1 dalies ir 90 straipsnio 3 dalies taikymo
32. Nuteistojo L. P. gynėjo kasacinio skundo argumentas dėl nuteistajam netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę yra pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas.
33. Nusikalstamos veikos padarymo metu L. P. buvo 16 metų, t. y. jis buvo nepilnametis, todėl, skiriant jam bausmę, turėjo būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 90 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), nepilnamečiui galėjo būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. BK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Taigi nuteistajam L. P. galėjo būti skiriama nuo 1 iki 50 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad L. P. skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui (nuosprendžio 23.6 papunktis), tačiau realiai paskyrė jam maksimalią nepilnamečiui skirtiną baudą – 50 MGL. Ši klaida skiriant bausmę taisytina keičiant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir skiriant L. P. baudą, artimą minimaliam nepilnamečiui skirtinos baudos dydžiui, – 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. V., nuteistojo E. M., nuteistojo G. S. gynėjo advokato V. Barkausko, nuteistojo R. D. gynėjo advokato A. Alimo kasacinius skundus atmesti.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį dėl L. P. paskirtos baudos dydžio ir L. P. paskirti 10 MGL (376,6 Eur) dydžio baudą.
Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
