Baudžiamoji byla Nr. 2K-233/ 2011
Proceso Nr. 1-30-2-00084-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.8.1.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.
(S)
2011 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
nukentėjusiajai G. B.,
nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą V. B.,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. B. ir jos atstovės pagal įstatymą V. B. kasacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atleistas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Iš V. Ž., o jam neturint pajamų ar turto – iš jo tėvų A. Ž. ir E. Ž., priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. B. naudai.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios G. B. ir jos atstovės pagal įstatymą V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinio skundo dalį dėl proceso išlaidų patenkinti, o kitą kasacinio skundo dalį atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. vasario 20 d., 21.02 val., siekdamas paniekinti ir pažeminti G. B., Skuodo rajone, Truikinų kaime, per visuomenės informavimo priemonę, t. y. naudodamasis pasauliniu interneto tinklu, interneto pažinčių puslapyje www.sex.pazintys.lt įdėjo skelbimą su nepilnametės G. B., gimusios 1993 m., nuotraukomis, skelbimo kategorijoje ir pavadinime nurodė: „Mergina ieško vaikino seksui“, o skelbimo tekste parašė: „Esu 18 metų mergina, pasiilgau meilės, norėčiau surasti tą, kuris sugebėtų aistringai pamylėti ir ne tik. Skelbimas tikras“, taip pat skelbime nurodė G. B. tikrąjį vardą – G. – bei jos mobiliojo ryšio telefono numerį. Taip V. Ž. paskleidė apie G. B. tikrovės neatitinkančią, ją paniekinančią ir pažeminančią informaciją.
Nukentėjusioji G. B. ir jos atstovė pagal įstatymą V. B. kasaciniame skunde prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorės nurodo, kad teismai, nagrinėdami neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Teismai neatsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, todėl nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą iki 5000 Lt, be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos pagal papildomai pateiktus dokumentus apie turėtas gydymosi išlaidas, taigi netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas dėl civilinio ieškinio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.
Anot kasatorių, teismai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos nustatant neturtinės žalos dydį: kad nukentėjusioji buvo priversta pasikeisti telefono numerį, nes pradėjo gauti žeminančio turinio SMS žinutes dėl intymių paslaugų teikimo ir kainos; dėl patirtų išgyvenimų sutriko G. B. sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, teko kreiptis į psichologą, gerti raminamuosius vaistus, paaštrėjo astmos priepuoliai, sutriko širdies ritmas, sveikatai padaryta tęstinio pobūdžio žala (gydymasis tęsiamas dar ir dabar); ji nėjo į mokyklą (dėl to nukentėjo mokslai), nustojo bendrauti su klasės draugais, nes bijojo, kad iš jos tyčiosis bei prašys intymių paslaugų, bijojo išeiti į gatvę, kad kas nors neatpažintų, apribojo bendravimo galimybes; paskleista tikrovės neatitinkanti informacija buvo prieinama plačiai auditorijai, be to, kartu paskleisti ir tikri asmeniniai duomenys (vardas, telefono numeris), taip pat nuotraukos; žala padaryta nepilnametei, kuri vien jau dėl savo amžiaus specifikos, socialinės brandos savaip suvokia bei priima prieš ją atliktus garbę ir orumą žeminančius veiksmus, dėl aptariamų prieš ją atliktų veiksmų nukentėjo jos reputacija.
Kasatorės pažymi, kad žmogaus garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, ginamos ne tik baudžiamosiomis ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis, jos garantuojamos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 bei 10 straipsniuose. Anot kasatorių, vadovautis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose yra nelogiška ir nekorektiška, nes kiekvienas asmuo patiria skirtingų išgyvenimų, skirtingai reaguoja į tam tikrus įvykius, dėl to ir žala patiriama nevienoda. Taip yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-1000/2003. Tačiau teismai visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino, dėl nusikaltimo kilusias pasekmes aptarė tik formaliai, neatskleisdami jų turinio, be to, vertino tik jau kilusius padarinius, neatsižvelgdami į jų poveikį ateičiai: kokios įtakos jie turės nepilnametės vystymuisi, visuomeninei veiklai, šeiminiams santykiams, tarpusavio santykių supratimui ir pasitikėjimui savimi bei kitais žmonėmis, kiek laiko reikės emocinei būklei atgauti ir pan. Dėl to teismai, kasatorių įsitikinimu, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Kasatorių įsitikinimu, nukentėjusiajai padaryta žala yra tikrai didesnė nei 5000 Lt, tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, tuo tarpu prašyta priteisti 100 000 Lt dydžio neturtinė žala yra labai reali ir adekvati, įvertinant dėl nusikaltimo atsiradusius padarinius. Tuo tarpu teismai daugiausia dėmesio skyrė faktui, kad panašaus pobūdžio bylose praktikoje paprastai priteisiama nuo 1000 iki 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, be to, akcentavo, jog V. Ž. teisiamas pirmą kartą, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios bei atlygino turtinę žalą, nors realiai nukentėjusiosios patirtai žalai skyrė nepateisinamai per mažai dėmesio, be to, nevertino tokių aplinkybių kaip kad kasatorius melavo teigdamas, jog skelbimą atsiėmė jau kitą dieną po padavimo, t. y. vasario 21 d., kai realiai skelbimas buvo išimtas tik vasario 25 d. – po nukentėjusiosios daugkartinių reikalavimų ir kreipimosi į policiją. Taigi, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio.
Kasatorės atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismai analizavo tik vieną nukentėjusiosios gautą SMS žinutę „Labukas, pabūkime meilužiais“, visai nepasisakydamas dėl kitų žinučių turinio. Be to, teismai buvo šališki, nes atsižvelgė tik į kaltininko bei jo gynėjo argumentus. Taip buvo pažeistos BPK 113 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio pareiškimą bei nagrinėjimą, nes nekreipta dėmesio į nukentėjusiosios pozicijas ir prašomą priteisti sumą, nors būtent nukentėjusiosios pozicija pagal BPK nuostatas turi esminę reikšmę ieškinio dydžio nustatymui.
Taip pat, kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos netinkamai sprendė ir turtinės žalos atlyginimo klausimą. Pagal BPK 324 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismui galima pateikti papildomą medžiagą, todėl prie apeliacinio skundo buvo pridėti nauji įrodymai dėl patirtų išlaidų, susijusių su pablogėjusia nukentėjusiosios sveikata, kurie priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su V. Ž. padarytu nusikaltimu bei dėl to kilusiomis pasekmėmis. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šių pridėtų įrodymų nevertino ir išlaidų nukentėjusiosios naudai nepriteisė, nors prašymas priteisti patirtas išlaidas nelaikytinas nauju reikalavimu. Kasatorių manymu, nukentėjusiajai turėjo būti priteistos ne tik šios išlaidos, aiškiai patvirtintos kasos kvitais, bet turi būti atlygintos ir toliau patiriamos išlaidos (nuo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka iki kasacinio skundo padavimo nukentėjusioji turėjo dar 646,44 Lt išlaidų už vaistus, be to, 1200 Lt sumokėjo advokatui už pagalbą surašant kasacinį skundą).
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas spręstas vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes nukentėjusioji patyrė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, ji nėjo į mokyklą, bijojo susitikti draugus, apribojo bendravimo galimybes, pablogėjo jos reputacija, paūmėjo ligos.
CK nenustatyti jokie konkretūs neturtinės žalos dydžiai; nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi CK 6.250 2 dalyje nurodytais kriterijais, t. y. nurodė, kad atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymuose nesant jokių konkrečių nuostatų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sprendžiant šį klausimą itin svarbiu šaltiniu tampa teismų praktika analogiškose bylose.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 5000 Lt neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į pačią veiką – jos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, V. Ž. turtinę padėtį, į tai, kad buvo savanoriškai visiškai atlyginta prašyta priteisti turtinė žala. Pažymėtina, kad procesas dėl BK 154 straipsnyje numatytų veikų padarymo dėl mažesnio šių veikų pavojingumo visuomenei paprastai vyksta privataus kaltinimo proceso tvarka. V. Ž., šiuo metu jau pilnametis ir visiškai savarankiškai atsakingas už padarytą žalą, tačiau neturintis pagal bylos duomenis savarankiškų pajamų, be to, neturintis jokio turto, objektyviai neišgalėtų sumokėti didesnės sumos. Turtinė žala atlyginta tiek pagal vaistinės čekius, tiek pagal taksi kvitus, nors ji nukentėjusiosios bei jos atstovės nebuvo tinkamai pagrįsta (iš pateiktų dokumentų (vaistinės čekių) negalima neabejotinai teigti, kad visi pirkti vaistai buvo išrašyti ir skirti būtent nukentėjusiajai, kad jų jai prireikė būtent dėl padaryto nusikaltimo ir pan.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. Ž. nukentėjusiąją pažinojo labai trumpai, tik kartą buvo sutikęs, todėl negalėjo žinoti apie jos ligas, padidintą jautrumą ar emocinę būklę, juo labiau negalėjo numatyti, kad nukentėjusiajai šis įvykis sukels tokio pobūdžio žalą (t. y. kad ji į visa tai reaguos itin jautriai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir V. Ž., taip pat būdamas nepilnametis, nesugebėjo tinkamai įvertinti savo poelgio bei jo pasekmių. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybių visumą, teismų praktiką šiuo klausimu, tam tikrų aspektų išskirtinumą šiuo konkrečiu atveju, pasekmių tęstinumą ir 5000 Lt neturtinės žalos dydį (teismų praktikoje šios kategorijos bylose priskiriamą prie maksimalių) teisės taikymo aspektu nustatė tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios prašymą bei atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo patikrintos jos po skelbimo padavimo gautos žinutės, taip pat tenkino ir nukentėjusiosios atstovės prašymą pridėti prie bylos medicininius išrašus bei vaistinės čekius, kurie, anot nukentėjusiosios atstovės, įrodo neturtinės žalos pagrįstumą. Atlikusi įrodymų tyrimą bei išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo surinktus bei įvertintus įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos dydžio bei nustatytą ir priteistą neturtinės žalos dydį paliko nepakeistą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje neperrašė teisėtu ir pagrįstu laikytino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų, nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos dydis teisės taikymo aspektu nustatytas tinkamai – pirmosios instancijos teismas įstatymų nuostatas aiškino ir taikė teisingai, esminių BPK pažeidimų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepadarė, todėl pagrindo keisti ar naikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį nėra.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliaciniame skunde dėl civilinio ieškinio buvo keliamas išimtinai neturtinės žalos atlyginimo klausimas, priteisti turtinę žalą pagal papildomai pateiktus dokumentus nebuvo prašoma. Teismo posėdžio protokole pažymėta, kad nukentėjusiosios atstovė V. B. į teismo posėdį pristatė nukentėjusiosios medicininius išrašus bei vaistinės čekius, kurie jos prašymu buvo pridėti prie bylos, ir apeliacinio skundo papildymą, kuriame, tikėtina, buvo prašoma priteisti ir turtinę žalą pagal minėtus dokumentus, tačiau jis nebuvo pridėtas, teisingai motyvuojant tuo, kad įstatymai nenumato galimybės pateikti skundo papildymo. Byla išnagrinėta pagal pateiktą apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesprendė turtinės žalos atlyginimo klausimo ir jos nepriteisė. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios atstovė, prašydama pridėti prie bylos jos pateiktus dokumentus apie papildomai patirtą žalą, pati juos priskyrė prie įrodymų, patvirtinančių neturtinės (pagal jos žodžius – moralinės) žalos dydį.
Dėl proceso išlaidų
Kasatorių prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Nurodytuose BPK straipsniuose nenumatyta galimybė priteisti kasatorių turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kai kasacinis skundas netenkinamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atmetant nukentėjusiųjų kasacinį skundą, jų patirtos atstovavimo išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-599/2010).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios G. B. ir jos atstovės pagal įstatymą V. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Alvydas Pikelis
Gintaras Goda
