Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00520-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-01-17 nutarties, kuria L. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaustas 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017-08-30, apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,51 promilių neblaivumo laipsnis.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-01-17 nutartimi, išnagrinėjus L. B. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-01-17 nutartį ir Šiaulių apskrities VPK 2017-09-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (turi būti (duomenys neskelbtini)) ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde L. B. nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai, neįvertinti visi turimi objektyvūs duomenys - įrodymai ir neteisingai priimtas nutarimas jį nubausti. Jis administracinio nusižengimo nepadarė, todėl pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį jis yra nubaustas nepagrįstai. Nutarimas neteisingas, nepagrįstas surinkta medžiaga ir įrodymais byloje. Byloje nėra surinkta įrodymų visumos, patvirtinančios, kad jis vairavo automobilį, kai jam nustatytas 0,51 promilės girtumas.
Apelianto nuomone, jo skundas dėl nutarimo teisme buvo išnagrinėtas formaliai, neatsižvelgta į jo motyvus, iš esmės įrodymai negretinti, neanalizuoti tarpusavyje, nešalinti prieštaravimai ir į juos visiškai neatsižvelgta. Kaip ir policijos pareigūnams priimant nutarimą, taip ir teismui pakako vienintelio įrodymo - alkotesterio parodymų, kurie prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kiti byloje duomenys - medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, pakartotinis tyrimas alkotesteriu, kraujo tyrimas ir jo rezultatai, taip pat ekspertizė atlikta teisminio proceso metu ir jos išvados, paneigia alkotesterio parodymus ir jiems prieštarauja, tačiau teismas nekreipė dėmesio į atliktos ekspertizės išvadas ir į skundo argumentus bei nutartyje apie juos nepasisakė. Teismas atsižvelgė į policijos pareigūnų, kurie jokių specialių žinių ir objektyvių galimybių neblaivumui nustatyti vizualiai neturi, parodymus, tačiau neatsižvelgė į medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, į ekspertų išvadas ir jų nevertino įrodymų visete. Todėl teismo nutartis, kuria jo skundas atmestas, negali būti teisinga ir teisėta.
Apeliantas teigia, kad teismas nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, visiškai nepasisakė apie tai, kad ekspertizės išvadoje nurodyta, jog negalima nustatyti, koks jo neblaivumas buvo tuo metu, kai vairavo automobilį. Vieninteliu ir neginčijamu įrodymu teismas laiko alkotesterio parodymus. Tačiau joks įrodymas negali būti iškeliamas aukščiau kitų įrodymų byloje. Teismas pats daro išvadas, nesant tam pagrindo, ir atlieka skaičiavimus pagal savo sugalvotą metodiką, nors specialistas jokių skaičiavimų neatliko ir nurodė, kad šioje situacijoje negalima nustatyti, kokia buvo alkoholio koncentracija iš tikrųjų, kai jis buvo tikrinamas policijos pareigūnų. Be to, iš eksperto išvados akivaizdu, kad alkotesterio parodymams daro įtaką įvairūs veiksniai, ypač laikas, kuris praėjo po alkoholio vartojimo, tai gali iškreipti ar rodyti klaidingus alkotesterio duomenis. Nurodo, kad jis alkoholio vartojo mažiau nei prieš 20 min, tai yra maždaug prieš 10 min iki jo sustabdymo, todėl remiantis alkotesterio naudojimo metodika ir eksperto išvada turėjo būti laukiama, nes išgėrus alkoholio iš pradžių alkotesterio parodymai didėja, vyksta cheminis procesas ir negalima nustatyti tikros alkoholio koncentracijos. Taigi dėl to, kad jis buvo ką tik išgėręs alkoholinį kokteilį, alkotesteris galėjo parodyti daugiau negu buvo jo koncentracija iš tikrųjų ir tokiu laiku, kai buvo tikrinama, negalima buvo nustatyti tiksliai, kokia yra alkoholio koncentracija, nes buvo praėję per mažai laiko. Tokios yra eksperto išvados ir jos yra aprašytos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas apie šį objektyvų įrodymą, kuris paneigia alkotesterio parodymus, iš viso nepasisako ir jo nevertina.
Apeliantas pažymi, kad sustabdytas policijos pareigūnų ir paprašytas pasitikrinti blaivumą, jis sutiko tai padaryti iš karto. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, tačiau iš karto jis su alkotesterio parodymais nesutiko, nes visiškai nesijautė apsvaigęs, tą nurodė ir policijos pareigūnams. Jis pripažino, kad maždaug prieš dešimt minučių jis išgėrė alaus kokteilį, nuo kurio tikrai negalėjo būti apgirtęs tiek, kiek parodė alkotesteris. Mano, kad policijos pareigūnai po to, kai jis jiems pasakė, kad alkoholinį kokteilį gėrė gal prieš dešimt minučių, pasiūlyti pūsti į alkotesterį turėjo palaukę kokį dešimt minučių arba leisti pakartotinai pūsti ir dar patikrinti kraują, tačiau to nedarė. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad su alkotesterio parodymais nesutinka ir pageidauja pasitikrinti ligoninėje, duodamas kraują. Pareigūnai patys jo niekur nevežė ir tokios galimybės jam nesuteikė, apie keturiasdešimt penkias minutes sugaišo pildydami dokumentus, nors galėjo iš karto patys jį nuvežti į ligoninę paimti kraujo. Į ligoninę jis nuvyko tik baigus pareigūnams pildyti dokumentus. (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2017-08-31 01.35 val. iš jo buvo paimtas kraujas, atliktas šio kraujo tyrimas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti ir nustatyta, kad jo kraujyje alkoholio koncentracija yra 0,25 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje neužtraukia atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, pagal kurią jis yra nubaustas. Todėl nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, policijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta. Policijos pareigūnai, priimdami nutarimą, net nesiaiškino, ar galėjo alkotesteris rodyti netiksliai, ar galėjo būti sugedęs, netikrino jo parodymų vertindami kraujo tyrimą ir juo nustatytą alkoholio koncentraciją.
L. B. teigimu, atliktas kraujo tyrimas akivaizdžiai paneigia aplinkybę, jog jam neblaivumas alkotesteriu buvo nustatytas tinkamai. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos vertindamas įrodymus ir pasisakydamas apie jų visetą bei pakankamumą šioje byloje. Apeliantas remiasi administracinio teisės pažeidimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTExOC0zMzcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-118-337/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-118-337/2016">ATP-118-337/2016</a>, kurioje Panevėžio apygardos teismas pasirėmė būtent eksperto išvadomis ir panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, kuris išimtinai savo sprendimą grindė tik alkotesterio parodymais. Teismas pažymėjo, kad medicininės apžiūros tikslas - gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas - būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Tai patvirtina ir metodikos taisyklės, iš kurių turinio matyti, kad jos reglamentuoja būtent medicininę apžiūrą, detaliai nurodo, kas ją sudaro, kas atlieka, kaip ji yra atliekama. Didžiausias dėmesys metodikos taisyklėse yra skiriamas tiriamųjų medžiagų kraujo ir/ar šlapimo paėmimui alkoholio kiekiui nustatyti. Nustatant asmens neblaivumą kraujo tyrimas yra reikalingas, siekiant patikslinti duomenis, gautus bendro asmens būklės vertinimu ar testavimo alkotesteriu metu. Metodikos taisyklėse nėra nurodytas, kaip ir ar turi būti atliktas asmens tyrimas alkotesteriu, o tai suponuoja išvadą, jog vadovaujantis pastaruoju teisės aktu prioritetas, kaip jau minėta, teikiamas klinikiniam ištyrimui, o visi kiti papildomi metodai yra tik pagalbiniai (alkoholio kvapas iš burnos, kokybinis ir kiekybinis alkoholio nustatymas organizmo terpėse) turi papildomą diagnostinę vertę ir tai nepaneigia kraujo tyrimų rezultatų. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012). Nei policijos komisariatas, nei teismas, apelianto manymu, šios nuostatos nesilaikė.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus įgaliotas atstovas prašo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarimą (turi būti nutartį) administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepime nurodo, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-18 nutarimu Nr. 503) 29 punkte nurodyta, kad „Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis“. L. B. į sveikatos priežiūros įstaigą dėl neblaivumo nustatymo kreipėsi praėjus beveik dviem valandoms po to, kai neblaivumo faktą fiksavo policijos pareigūnai. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz. administracinė byla N261-3165/2009). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
L. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime Lietuvos Respublikos ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Kaip jau minėta, Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,51 promilių neblaivumo laipsnis. Administracine tvarka nubaustas L. B., nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su byloje atliktu surinktų įrodymų vertinimu, ginčija Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad jis jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, nes jis vairavo automobilį neviršydamas minimalaus (0,4 prom.) leistino alkoholio kiekio, jo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija neužtraukia administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti kaip nepagrįstus Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-01-17 nutartį bei jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog L. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Kaip matyti, iš esmės skundo argumentais siekiama nuginčyti inkriminuoto pažeidimo būtinąjį objektyvųjį požymį – vairuotojo neblaivumo laipsnį, todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 27 punkte nenustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, pabrėžtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai L. B. neblaivumą alkotesteriu patikrino 2017-08-30, apie 23.45 val., ir jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 7 b. l.). Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu L. B. neblaivumo laipsnis nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) (19 b. l.). Pažeidimo užfiksavimo mementu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, L. B. su administracinio nusižengimo padarymu ir alkotesterio parodymais sutiko. Rašydamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, jog vairavo automobilį išgėręs, gailisi ir tikisi mažesnės bausmės (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 b. l.). Nors L. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis alkoholio vartojo mažiau nei prieš 20 min, tai yra maždaug prieš 10 min iki jo sustabdymo, todėl buvo pažeista neblaivumo patikrinimo procedūra, tačiau šiuos L. B. apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius paneigia byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai. Policijos pareigūnė E. K. tarnybiniame pranešime (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 b. l.), vėliau apklausta apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog patikrinus L. B. blaivumą alkotesteriu, L. B. nustatytas 0,51 promilės neblaivumo laipsnis. Prieš patikrinimą paklausus L. B., ar jis vartojo alkoholį, pastarasis paaiškino, kad prieš 20 min. išgėrė du alaus koktelius. Po patikros L. B. su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Tas pačias aplinkybes duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė ir policijos pareigūnas A. V. (30-34 b. l.). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje alkotesterio pagalba 2017-08-31 02.36 val. buvo patikrintas L. B. neblaivumas ir nustatytas 0,15 promilės neblaivumas, L. B. 01.35 val. buvo paimtas kraujas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog L. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės etilo alkoholio (7-10 b. l.). Nors šiais duomenimis apeliantas vadovaujasi ir tvirtina jo atsakomybės nebuvimą, tačiau teismo nuomone, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, t. y. 2017-08-30 23.45 val., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp policijos pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto L. B. neblaivumo testo rezultatų ir specialisto išvados dėl kraujo tyrimo, paskyrė teismo ekspertizę dėl L. B. neblaivumo nustatymo, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistams. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog paprastai per vieną valandą iš žmogaus organizmo gali eliminuotis (ne tik metabolizuojamas, bet ir pašalinamas su šlapimu, su prakaitu, su iškvepiamu oru) nuo 0,1 ‰ iki 0,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio; per 110 min. (l val. 50 min.) - nuo 0,18 ‰ iki 0,46 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Ar galėjo nuo 2017-08-30 23.45 val. iki 2017-08-31 01.35 val. L. B. kraujyje alkoholio koncentracija sumažėti nuo 0,51 ‰ iki 0,25 ‰ nustatyti negalima, nes kaip nurodyta tiriamojoje akto dalyje, negalima nustatyti kokia etilo alkoholio koncentracija L. B. kraujyje buvo 2017-08-30 23.45 val. (44, 45 b. l.). Taigi, kaip matyti iš pateiktos ekspertizės išvados, ji nepaneigė pirminių alkotesterio duomenų.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Kaip ir nurodyta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), paprastai suaugusio žmogaus etanolio koncentracijos kraujyje mažėjimo greitis – varijuoja tarp 0,1 % per valandą ir 0,25 % per valandą. Taigi nagrinėjamu atveju, net ir praėjus 1 valandai 50 minučių iš L. B. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio (nuo 0,18 ‰ iki 0,46 ‰ (promilės) etilo alkoholio) ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė - L. B. 2017-08-31 01.35 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės etilo alkoholio (7 b. l.). Todėl aplinkybė, jog praėjus 1 valandai ir 50 minučių užfiksuotas pažeidėjo neblaivumo skirtumas nuo nustatyto 0,51 prom. iki 0,25 prom., rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra patikimi ir gali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galima remiantis alkotesterio duomenimis ir tvirtinti, kad L. B. vairavo neblaivus (0,51 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą. Tokią išvadą patvirtina ir minėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligonėje atlikus pakartotinį L. B. neblaivumo patikrinimą surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta, kad pakartotinai patikrinus alkotesteriu L. B. neblaivumą 2017-08-31 02.36 val. jam nustatytas 0,15 promilės neblaivumas. Taigi L. B., vairavusiam transporto priemonę, nustatytas neblaivumo laipsnis yra konkretus ir nekeliantis abejonių, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Ginčydamas neblaivumo faktą pažeidimo padarymo metu, apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnai jam neleido neblaivumo matuotis antrą kartą, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas A. V. nurodė, jog L. B. antrą kartą pūsti į alkotesterį neprašė, su alkotesterio parodymais sutiko (30-32 b. l.), šiuos policijos pareigūno parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai nesuvaržė apelianto teisių ir neužkirto kelio jam pačiam savo iniciatyva pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, ką apeliantas ir padarė. Nors, apelianto teigimu, policijos pareigūnai apie keturiasdešimt penkias minutes sugaišo pildydami dokumentus ir galėjo iš karto patys jį nuvežti į ligoninę paimti kraujo, tačiau pažymėtina, kad 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tik esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų ir sąlygų nenustatyta.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas L. B. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia.
Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį, įvertinus administracinio nusižengimo bylos įrodymus kaip visumą, tenkinti L. B. apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-01-17 nutartį ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2017-09-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-01-17 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis
