Baudžiamoji byla Nr. 2K–581/2012
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00525-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.6.; 2.1.15.1.2.; 2.6.7.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo R. D. atstovei pagal įstatymą L. D.,
nukentėjusiųjų L. D. ir R. D. atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. D. bei L. D. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutarties.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 22 d., o įpareigojimo vykdymo pradžią – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius. Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš V. K. jam priteista 78 618,88 Lt neturtinei žalai atlyginti. R. D. įstatyminės atstovės nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys atmestas. K. P. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinta: iš V. K. jam priteista 560 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš V. K. L. D. priteista 2000 Lt išlaidoms advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi nukentėjusiojo R. D. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. D. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios L. D., nukentėjusiųjų L. D. ir R. D. atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata bei vienas žmogus žuvo:
2009 m. birželio 7 d., tamsiu paros metu, apie 1.31 val., Jonavo r., Bukonių sen., kelio Jonava–Liepiai–Pasraučiai 11,600 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,61 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K. K., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nustatytus reikalavimus, t. y. 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; 19 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti; 133 punktą, nurodantį, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to kartu su juo važiavusiems keleiviams R. D. buvo padaryti pakauškaulio lūžis kairėje, V kaklinio slankstelio lūžis, VI ir VII kaklinių stuburo slankstelių lūžiai ir išnirimas, lydimi trauminio mielito bei galūnių paralyžiaus, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, R. J. – odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva galvos dešinėje, muštinės žaizdos dešinėje ausyje, dešinio smilkinio srityje, kaklo dešinėje ir krūtinės dešinėje, abiejų stipinkaulių lūžiai, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis bei diagnozuota vidutinio laipsnio trauminė galvos smegenų liga, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, P. T. – viena muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai dešiniajame skruoste, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o J. D. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji R. D. ir L. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartį ir pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio atmetimo – patenkinti jų civilinį ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami nukentėjusiųjų civilinio ieškinio klausimą ir atmesdami nukentėjusiosios L. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei sumažindami nukentėjusiam R. D. priteistinos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, todėl priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.
Kasatoriai pažymi, kad šiuo atveju būtina suformuoti teismų praktiką dėl baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažinto asmens, turinčio įstatymo jam suteiktą teisę į žalos atlyginimą, teisinio statuso.
Darydami išvadą, kad nukentėjusioji L. D. nebuvo nukentėjusiojo R. D., t. y. savo suaugusio sūnaus, šeimos narys, todėl žalos atlyginimas dėl žuvusios marčios J. D. (R. D. žmonos) jai nepriteistinas, teismai netinkamai taikė BK 248 straipsnio nuostatas. Pirmiausia kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad L. D. prašė priteisti neturtinę žalą ne tik dėl marčios mirties, tačiau ir dėl kito šeimos nario – sūnaus sužalojimo, visam gyvenimui tapusio neįgaliu ir priklausomu nuo motinos. Taip pat, kasatorių nuomone, BK 248 straipsnyje pateikta nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių samprata turi būti vadovaujamasi ir aiškinant nukentėjusiojo šeimos nariams priskirtinus asmenis. Netinkamas BK 248 straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju reiškėsi tuo, kad teismai neteisingai aiškino, jog su R. D. ir J. D. gyvenusi L. D. nėra jų šeimos narys, todėl ji jokios žalos dėl nusikaltimo nepatyrė ir jos civilinis ieškinys atmestinas. Be to, kasatoriai nurodo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to L. D. sūnus nukentėjusysis R. D. gyveno su tėvais, šiuo metu be kitų asmenų priežiūros jis negali pasirūpinti savimi, nes yra visiškai neįgalus.
Taip pat kasatoriai teigia, kad teismai, darydami išvadą, jog L. D. neturtinė žala nepriteistina dėl to, kad ji eismo įvykio metu nenukentėjo ir byloje galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus nukentėjusiojo R. D. atstovė pagal įstatymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas bei šias nuostatas detalizuojančias kitas normas – BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 1.138 straipsnio 6 punkto reikalavimus.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę (neturtinę) žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plačiai aptartu konstituciniu žalos atlyginimo principu, imperatyviai reikalaujančiu nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmai buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų gauti teisingą žalos atlyginimą.
Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių samprata apima ir teisę kiekvienam dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam asmeniui gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Baudžiamojo proceso įstatymas nedaro jokių išimčių nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims, o nustato, kad kiekvienas jų turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo nukentėti ir patirti žalą gali ir netiesiogiai, būtent todėl įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimą, išlygų dėl subjektų, patyrusių tiesioginės ar netiesioginės žalos, konkrečiai neįvardija.
Pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktą žalos faktas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų. Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinės ar neturtinės žalos, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK dėl civilinės atsakomybės taikymo ribų pasirinkta generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnyje, doktrina, pagal kurią žalos faktas reiškia ir padariusio asmens veiksmų neteisėtumą bei jo kaltės prezumpciją.
Kasatoriai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu L. D. BPK nustatyta tvarka buvo suteiktas nukentėjusiojo asmens statusas, kuris viso bylos proceso metu nekito. Toks jos, kaip nukentėjusiosios, statusas užtikrino teisę gauti kompensaciją dėl patirtos žalos. L. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė neturtinės žalos, kilę padariniai skaudūs bei ilgalaikiai – žuvo jos marti, sūnus buvo sunkiai sužalotas, tapo neįgalus visam gyvenimui. Šioje byloje L. D. žala padaryta įvykdžius nusikalstamą veiką, todėl prezumpcija, kad jai buvo padaryta žala, nebuvo paneigta. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, pripažindami kasatorę nukentėjusiąja ir civiline ieškove, tačiau nurodydami, kad neturtinė žala jai nepriteisina dėl to, jog ji neva eismo įvykio metu nenukentėjo ir byloje galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus nukentėjusiojo R. D. atstovė pagal įstatymą, padarė nepagrįstas ir įstatymams prieštaraujančias išvadas.
Taip pat skunde nurodama, kad neteisingai buvo išspręstas ir civilinio ieškinio dėl R. D. priteistinos neturtinės žalos klausimas. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį bei nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose ar panašiose bylose. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tokio pobūdžio bylose dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį yra kilę padariniai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. apžvalgos dėl Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose išvadų 10.1 ir 10.3 punktai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64/2009">2K-64/2009</a>, 2K-167/2011). Pažeisdami CK 6.250 straipsnio nuostatas ir nukrypdami nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, teismai vertino, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kad nuteistojo apsvaigimo laipsnis nedidelis, jis – jaunas ir darbingas, neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Skunde pažymima, kad, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistojo kaltę, kilusius padarinius – ypač tai, kad jaunas žmogus neteko žmonos ir pats tapo visam gyvenimui neįgalus, priklausomas nuo kitų asmenų, darytina išvada, jog teismų sprendimai neatitinka teismų praktikos dėl žalos dydžio tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus dėl žalos dydžio bei nurodytą teismų praktiką neatsižvelgė ir dėl to nepasisakė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl R. D. padarytos neturtinės žalos dydžio
Byloje nustatyta, kad neturtinė žala R. D. buvo padaryta sunkiai sutrikdant jo paties sveikatą ir atimant gyvybę jo artimam žmogui – žmonai. Kasatoriai skunde teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Jie tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė R. D. padarytos neturtinės žalos dydį. Pagrįsdami šį teiginį kasatoriai skunde analizuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir teigia, kad teismas: netinkamai įvertino žalos pasekmes – tai, kad R. D. prarado artimą žmogų (žmoną), o dėl jo paties sveikatos sunkaus sutrikdymo būdamas jaunas žmogus tapo visam gyvenimui neįgalus, priklausomas nuo kitų asmenų; be pagrindo sureikšmino neatsargų nusikaltimo pobūdį, kai kurias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį; nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus. Prašymą patenkinti jų civilinį ieškinį visiškai kasatoriai grindžia ir pavyzdžiais iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Įvertinusi skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų turinį bei kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasatorių argumentai apie, jų nuomone, netinkamą CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, nustatant R. D. padarytos neturtinės žalos dydį, yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame pirmosios instancijos teismas itin detaliai aptarė R. D. padarytos neturtinės žalos pasekmes. Nuosprendyje nurodyta, kad: dėl V. K. veiksmų buvo atimta gyvybė nukentėjusiojo R. D. artimam žmogui – žmonai, o tai, be abejonių, sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją; artimo žmogaus netektis – negrįžtamos pasekmės; be to, pačiam R. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; eismo įvykio metu buvo padarytas pakauškaulio lūžis, kaklinio slankstelio lūžis, stuburo slankstelių lūžiai ir išnirimas, lydimi trauminio mielito ir galūnių paralyžiais; po eismo įvykio nukentėjusysis tapo jautrus, dirglus, atmintyje jam kartojasi nelaimės vaizdai, iš nevilties ir bejėgiškumo ką nors pakeisti yra dvasiškai palūžęs; per trumpą laiką tapęs neįgalus visam gyvenimui ir praradęs labai brangų žmogų jaučiasi morališkai sugniuždytas; dėl blogos būklės nutrūko visi ryšiai su kitais asmenimis; po avarijos buvo operuotas, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, prarado 95 procentus darbingumo; jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba, nes dėl galūnių paralyžiaus negali laisvai judėti, savimi pasirūpinti, tinkamai apsitarnauti; pasveikimo prognozė yra nepatenkinama. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas nuosprendyje pažymėjo, kad akivaizdu, jog dėl žmonos mirties ir jo paties sveikatos sužalojimo R. D. patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą. Tačiau kartu teismas sprendė, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (1 000 000 Lt) neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų. Pagrįsdamas šį teiginį teismas nuosprendyje pažymėjo tokias aplinkybes: padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju – kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-422/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-422/2009">2K-422/2009</a>); kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis buvo nedidelis; kaltinamasis jaunas ir darbingas, tačiau registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi; 2008 m. prasidėjęs sunkmetis dar nepasibaigęs. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas R. D. padarytą neturtinę žalą įvertino 80 000 Lt.
Teismo sprendimą nustatyti R. D. padarytos neturtinės žalos dydį nukentėjusieji ginčijo apeliacine tvarka. Patikrinęs apskųsto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ginčijamu klausimu priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ir nukentėjusieji R. D. bei jo žmona J. D., būdami neblaivūs, patys elgėsi ypač neatsakingai, sutikdami iš konflikto su kitais asmenimis vietos važiuoti vairuojant neblaiviam nuteistajam.
Patikrinus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes aktualios teisės normos pritaikytos tinkamai. Neturtinės žalos sąvoka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai, pagrindinį dėmesį paskirdamas žalos pasekmėms ir nesureikšmindamas to, ką nepagrįstai savo skunde teigia kasatoriai: kaltininko turtinės padėties, jo asmenybės savybių ir kt. Kolegija pažymi, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, be kita ko ir tą, kurią apeliaciniame skunde mini nukentėjusieji. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad: eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą asmenims priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-511/2008, 2K-59/2009 ir kt.); dėl žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55/2008">2K-55/2008</a>, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-73/2010 ir kt.). Iš nurodytų sumų dydžių matyti, kad teismo nustatytas nukentėjusiajam R. D. padarytos neturtinės žalos dydis yra artimas teismų praktikoje analogiškais atvejais nustatomų dydžių vidurkiui. Todėl kasatorių skundo argumentas, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas prieštarauja teismo praktikai, taip pat nepagrįstas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose nukentėjusieji nenurodo jokių naujų aplinkybių, į kurias teismas būtų neatsižvelgęs. Jie akcentuoja neturtinės žalos pasekmes, kurios teismo įvertintos pakankamai išsamiai. Be to, pažymėtina, kad ir patys nukentėjusieji nėra iki galo apsisprendę, koks neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatytas: 2010 m. kovo 23 d. surašytame ieškinio pareiškime jie nurodė 1 000 000 Lt (tokia suma išliko ir 2010 m. gegužės 5 d. patikslintame ieškinyje), apeliaciniame skunde šią sumą sumažino daugiau nei tris kartus, prašydami R. D. priteisti 230 000 Lt, L. D. – 80 000 Lt (iš viso 310 000 Lt), kasaciniame skunde vėl prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutarties dalyje, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatydamas nukentėjusiajam R. D. padarytos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. šią teisės normą pritaikė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, paneigiančius esminius nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus ir pagrindžiančius teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neturtinės žalos atlyginimo klausimu yra teisėtas ir pagrįstas. Taip apeliacinės instancijos teismas įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl L. D. ieškinio reikalavimų
Šioje byloje L. D. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Iš bylos duomenų matyti, kad jos patirtas išlaidas perkant neįgaliojo vežimėlį sūnui R. D., vaistus, vežiojant į medicinines procedūras ir kt. dar iki nuosprendžio priėmimo atlygino civilinis atsakovas UAB „BTA draudimas“, t. y. už kaltinamojo V. K. nusikalstamus veiksmus materialiai atsakingas asmuo. Taip buvo realizuota BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta R. D. kaip nukentėjusiosios teisė gauti žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti L. D. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindė tuo, kad: eismo įvykio metu L. D. nenukentėjo; jos sūnus R. D., kurio tiek įstatymine atstove, tiek atstove pagal įgaliojimą ji pripažinta šioje byloje, yra suaugęs ir veiksnus, jis pats yra pareiškęs ieškinio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
Šį procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą L. D. apskundė apeliacine tvarka. Atmesdamas R. D. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą priteisti jai iš V. K. 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė tokius esminius motyvus: L. D. tvirtina, kad jos patirtą neturtinę žalą sudaro neigiami išgyvenimai dėl sūnaus R. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl marčios J. D. mirties; neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu; sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui; sužalotas buvo R. D., todėl tik jis pats ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju; artimųjų, kurie įgyja tokią teisę, ratas ribotas; CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą (taip pat ir į neturtinės žalos atlyginimą) turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai); teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų darbingumą, tačiau ta teisė priklauso nuo tų asmenų ryšio su mirusiuoju; ji pripažįstama tik tuo atveju, jei artimojo ryšiai su mirusiuoju buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti; L. D. šių kriterijų neatitinka, nes: ji nebuvo J. D. šeimos narys ar giminaitė; jos sūnaus santuoka su žuvusiąja truko tik devynis mėnesius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad L. D. santykiai su marčia buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs ir artimi, emociškai tvirti.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nukentėjusiosios L. D. apeliacinį skundą ir šio sprendimo motyvai atitinka tiek bylos medžiagą, tiek taikytinų įstatymų nuostatas. Neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nutartyje pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą. Šis teiginys atitinka Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 11 punkto 2 dalies nuostatas. To paties punkto trečiojoje dalyje nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kai kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje nustatyta, kad L. D. su mirusiąja J. D. trumpai (devynis mėnesius) siejo tik svainystės ryšiai – žuvusioji buvo L. D. marti. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šių dviejų moterų nesiejo neturtinės žalos atlyginimui būtinas emocinis ir dvasinis artumas, t. y. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismai atmetė pagrįstai.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamų pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dėl nukentėjusiųjų kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Priimant procesinį sprendimą nukentėjusiųjų kasacinį skundą atmesti, netenkintinas ir jų prašymas priteisti išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti (CPK 106 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. D. bei L. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
