A. F. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-322-697/2015

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01030-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S)

1.1.4.5.2;

1.1.8.1;

2.1.2.6.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. F. (A. F.), T. Š., I. G. (I. G.), S. Z. (S. Z.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją I. B.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją N. M. G.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją Z. M. D.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją I. A.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją H. S.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. B.) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąsias T. B., C. R., O. E. B.) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir A. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 11 d.

T. Š. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją Z. M. D.) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. B.) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją E. G. B.) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir T. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 12 d.

I. G. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją Z. M. D.) – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. B.) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir I. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

S. Z. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. M.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 159 straipsnį (dėl 2010 m. liepos 22 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąsias A. B. ir O. B.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją D. M.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius J. O. ir J. K.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį Z. L.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 159 straipsnį (dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius L. K., A. P.) – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugsėjo 4 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugsėjo 4 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją M. G.) – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį N. J.) – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės apimtos, po to dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos realiąja sutaptimi, bausmės iš dalies sudėtos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir S. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. kovo 21 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir S. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, į paskirtą bausmę įskaityti pagal nuosprendžius įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti: R. B., S. D., Ž. T., E. F. (F.), A. B.. Be to, šiuo nuosprendžiu visiškai patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų: G. Š., I. B., J. B., I. S., V. Ū., A. B., O. M., Z. M. D., I. A., H. S., Z. L., civiliniai ieškiniai. Konfiskuota A. F. 740,43 Lt (214,44 Eur), saugotų Vilniaus aps. VPK Finansų skyriuje, į kuriuos buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, į juos nukreiptas nukentėjusiųjų I. B., Z. M. D., I. A., H. S. civilinių ieškinių išieškojimas lygiomis dalimis. Taip pat išspręsti, daiktų, turėjusių reikšmės bylos nagrinėjimui, klausimai. Tačiau dėl šių nuosprendžio dalių kasacinių skundų nepaduota.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendis pakeistas: panaikinant jo dalį dėl S. Z. nuteisimo pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugpjūčio 21 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 5 d., rugsėjo 6 d. nusikalstamų veikų) ir už šias veikas paskirtų bausmių, ir priimant naują nuosprendį – S. Z. pagal BK 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamos veikos), pagal BK 289 straipsnį (dėl rugsėjo 4 d. nusikalstamos veikos), pagal BK 289 straipsnį (dėl rugsėjo 4 d. nusikalstamos veikos), pagal BK 289 straipsnį (dėl rugsėjo 5 d. nusikalstamos veikos), pagal BK 289 straipsnį (dėl rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos), išteisinant, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Taip pat pakeista nuosprendžio dalis, kuria T. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusiąją Z. M. D., nustatant, kad šiame epizode T. Š. nuteistas už nusikalstamą veiką padarytą prieš nukentėjusiąją H. S.. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. F. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su kitais asmenimis organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. B. kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės PN 22–me būryje, subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus:

2010 m. liepos 6 d., 12.07 val., R. B. paskambinus I. B. (gim.1951 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos sūnumi, nurodžius, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės pasiūlius pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to, telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir I. B. prisistačius tariamu policijos pareigūnu, kuris pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 7000 Lt (2027,34 Eur), o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus S. Ž. ir šiam nurodžius nukentėjusiosios I. B. adresą, kur S. Ž. turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, o pastarajam įvykdžius šiuos nurodymus, apie 13 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur I. B., būdama apgauta, perdavė S. Ž. 7000 Lt (2027,34 Eur), kurių dalį, toliau vykdant R. B. nurodymus S. Ž. realizavo – perdavė jam, t. y. A. F., kuris, vykdydamas R. B. nurodymus, banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, ir taip padėjo apgaule savo naudai įgyti 7000 Lt (2027,34 Eur);

2010 m. liepos 13 d., nuo 10.51 iki 14.15 val., 2010 m. rugpjūčio 5 d., nuo 16.17 iki 18.19 val., 2010 m. rugpjūčio 9 d., nuo 9.44 val. iki 10.06 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus:

2010 m. liepos 13 d., 14.15 val., R. B. paskambinus N. M. G. (gim.1944 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos sūnumi bei nurodžius, kad sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to, telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir N. M. G. prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pastarajai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 20 000 Eur, o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus S. Ž., šiam nurodžius N. M. G. adresą, kur S. Ž. turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, o pastarajam įvykdžius šiuos nurodymus ir apie 15.30 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur N. M. G., būdama apgauta, perdavė S. Ž. V. Ū. priklausančius 2500 Lt (724,05 Eur) ir 12 200 Eur, kurių dalį, toliau vykdant R. B. nurodymus, S. Ž. realizavo – banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, o kitą dalį pinigų perdavė jam (A. F.), kuris vykdydamas R. B. nurodymus banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, ir taip padėjo apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtą už 44 468 Lt (12 878,82 Eur);

2010 m. rugpjūčio 5 d., 18.19 val., R. B. paskambinus Z. M. D. (gim.1935 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistačius jos anūku bei nurodžius, jog sužalojo žmogų, ir tam, kad išvengtų atsakomybės pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir Z. M. D. prisistačius tariamu policijos pareigūnu pastarajai pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 12 000 Lt (3475,44 Eur), o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus I. G. bei nurodžius Z. M. D. adresą, kur pastarasis kartu su E. F. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu „Edka“ turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o pastariesiems įvykdžius šiuos nurodymus, apie 19.04 val. atvykus nurodytu adresu, kur I. G. ir „Edkai“ likus laukti prie namo (duomenys neskelbtini), kol šio namo laiptinėje Z. M. D., būdama apgauta, perdavė E. F. 3000 Lt (868,86 Eur), kurių dalį, toliau vykdant R. B. nurodymus I. G. realizavo – perdavė Ž. T., o ši – dalį banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, o kitą dalį – banko pavedimu persiuntė jam, t. y. A. F., kuris toliau vykdydamas R.. nurodymus banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, ir taip jis padėjo apgaule savo naudai įgyti turtą už 3000 Lt (868,86 Eur);

2010 m. rugpjūčio 9 d., 10.06 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus H. S. (gim.1930 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistačius jos sūnumi bei nurodžius, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to R. B. paėmus telefoną, pastarajai prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur), o tuo metu, kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus T. Š. ir E. F. bei nurodžius H. S. adresą, kur pastarieji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o pastariesiems įvykdžius šiuos nurodymus, apie 11.13 val., atvykus nurodytu adresu, kur E. F. likus laukti (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kol H. S., būdama apgauta, perdavė į jos butą atvykusiam T. Š. 3000 Lt (868,86 Eur), kurių dalį, toliau vykdant R. B. nurodymus T. Š. kartu su E. F. realizavo – perdavė jam (A. F.), kuris vykdydamas R. B. nurodymus banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis padėjo apgaule savo naudai įgyti turtą už 3000 Lt (868,86 Eur);

2010 m. rugpjūčio 6 d. R. B. prašymu pirko ir tą pačią dieną 18.00 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti, po to, tą pačią dieną, apie 21.30 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus I. A. (gim.1942 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos sūnumi, nurodžius, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to, telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir I. A. prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pastarajai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 9000 Lt (2606,58 Eur) o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus A. B. bei nurodžius I. A. adresą, kur pastarasis kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais A. B. turėjo prisistatyti, o pastariesiems įvykdžius šiuos nurodymus, apie 22.11 val. atvykus nurodytu adresu, kur su A. B. buvusiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims likus laukti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kol šio namo laiptinėje I. A., būdama apgauta, perdavė A. B. 9000 Lt (2606,58 Eur), kurių dalį, toliau vykdant R. B. ir kitų organizuotos grupės narių nurodymus A. B. realizavo – banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis padėjo apgaule savo naudai įgyti turtą už 9000 Lt (2606,58 Eur);

2010 m. rugpjūčio 9 d. R. B. prašymu pirko ir tą pačią dieną 15.04 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs tą pačią dieną, 15.18 val., 19.19 val., 19.23 val., 20.15 val., 23.51 val., R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti, o taip pat padedant T. Š., kuris R. B. prašymu 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirko, o tą pačią dieną, 20.31 val., I. G. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs 22.34 val. R. B. papildė nusikaltimui daryti mobiliojo ryšio sąskaitą, ir tą pačią dieną, nuo 15.23 val. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. 00.57 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto ir rajono gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, taip pat ir 2010 m. rugpjūčio 9 d., 21.21 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus A. B. (gim.1928 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), bei melagingai prisistačius jos anūku, nurodžius, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, kai tuo tarpu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus I. G. bei E. F., nurodžius A. B. adresą, kur pastarieji kartu su T. Š. turėjo nuvykti, po to iš organizuotos grupės nario, prisistačiusio A. B. anūku, paėmus telefoną pastarajai prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 1500 Lt (434,43 Eur), o tuo metu kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus I. G. bei E. F., koordinavus jų veiksmus, nurodžius duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o pastariesiems įvykdžius šiuos nurodymus, apie 22.33 val. atvykus nurodytu adresu pasiimti pinigų, nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes A. B. neįleido I. G., E. F. ir T. Š. į namus, taip jis padėjo apgaule pasikėsinti savo naudai įgyti turtą už 1500 Lt (434,34 Eur);

2010 m. rugsėjo 3 d. R. B. prašymu pirko ir tą pačią dieną 14.51 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs, 14.52 val., R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti, ir tą pačią dieną, nuo 14.59 val. iki 23.11val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Klaipėdos, Kauno bei Vilniaus miestų ir rajonų gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, taip pat ir 2010 m. rugsėjo 3 d., 15.14 val., R. B. paskambinus T. B. (gim.1940 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos sūnumi, nurodžius, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir T. B. prisistačius tariamu policijos pareigūnu, jai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui ir paprašė sumokėti 11 000 Lt (3185,82 Eur), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. B. suprato, kad yra apgaudinėjama, atsisakė mokėti pinigus, po to tęsiant nusikalstamą veiką 2010 m. rugsėjo 3 d., 16.00 val., R. B. paskambinus C. R. (gim.1924 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku, nurodžius, jog sužalojo žmogų, kompiuterį ir mobilųjį telefoną, ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to tęsiant pokalbį, R. B. prisistačius tariamu policijos pareigūnu pasiūlė C. R. išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 7000 Lt (2027,34 Eur), po to telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui bei pastarajai melagingai prisistačius jos sūnumi paprašė sumokėti pinigus, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes C. R. supratusi, jog yra apgaudinėjama, atsisakė mokėti pinigus, po to tęsiant nusikalstamą veiką 2010 m. rugsėjo 3 d., 18.58 val., R. B. paskambinus Onai E. B. (gim.1935 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistačius jos anūke, nurodžius, jog sužalojo žmogų, ir tam, kad išvengtų atsakomybės pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir O. E. B. prisistačius tariamu policijos pareigūnu, jai pasiūlė išspręsti jos anūkei kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 11 000 Lt (3186,82 Eur), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes O. E. B. supratusi, kad yra apgaunama, atsisakė mokėti pinigus, jis padėjo apgaule pasikėsinti savo naudai įgyti turtą už 29 000 Lt (8398,98 Eur).

T. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su kitais asmenimis organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. B. kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės PN 22–me būryje, subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, 2010 m. rugpjūčio 9 d., nuo 9.44 val. iki 10.06 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, kol 2010 m. rugpjūčio 9 d., 10.06 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus H. S. (gim.1930 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistačius jos sūnumi bei nurodžius, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to R. B. paėmus telefoną ir pastarajai prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pasiūlius išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašius sumokėti 3000 Lt (868,86 Eur), o tuo metu kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus jam, t. y. T. Š. ir E. F., nurodžius H. S. adresą, kur šie turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o jis, T. Š., vykdydamas minėtus nurodymus kartu su E. F., apie 11.13 val., atvyko nurodytu adresu, kur E. F. likus laukti (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kol H. S., būdama apgauta, perdavė atvykusiam į jos butą jam (T. Š.) 3000 Lt (868,86 Eur), kurių dalį toliau vykdydamas R. B. nurodymus jis (T. Š.) kartu su E. F. realizavo – perdavė A. F., o šis R. B. nurodymu banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo turtą už 3000 Lt (868,86 Eur);

2010 m. rugpjūčio 9 d., padedant A. F., kuris R. B. prašymu pirko ir 15.04 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, bei padedant jam (T. Š.), kuris taip pat R. B. prašymu pirko, o 20.31 val. I. G. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais 15.18 val., 19.19 val., 19.23 val., 20.15 val., 22.34 val. ir 23.51 val. pasinaudojęs R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti, ir tą pačią dieną nuo 15.23 val. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. 00.57 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto ir rajono gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, taip pat ir: 2010 m. rugpjūčio 9 d., 21.21 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus A. B. (gim.1928 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku, nurodžius, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengti atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, kai tuo tarpu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus I. G. ir E. F., bei nurodžius A. B. adresą, kur ji kartu su juo (T. Š.) turėjo nuvykti, po to R. B. paėmus telefoną iš organizuotos grupės nario, prisistačiusio A. B. anūku, pastarajai prisistačius tariamu policijos pareigūnu bei pasiūlius išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašius sumokėti 1500 Lt (434,43 Eur), o tuo metu kitas bausmę atliekantis tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs I. G. bei E. F. koordinavo jų veiksmus, nurodė duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o jis (T. Š.) kartu su E. F. ir I. G. vykdydami šiuos nurodymus, apie 22.33 val. atvyko nurodytu adresu pasiimti pinigų, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. B. neįleido jų į namus, taip jis apgaule pasikėsino savo naudai įgyti turtą už 1500 Lt (434,43 Eur);

2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 13.15 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus E. G. B. (gim.1945 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos sūnumi bei nurodžius, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to, telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, nukentėjusiajai prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pastarajai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 12 000 Lt (3475,44 Eur), o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus jam, T. Š., bei E. F., nurodžius E. G. B. adresą, kur jis, T. Š., su E. F. turėjo atvykti, o tada dar vienam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui koordinuojant tolimesnius jo, T. Š., ir E. F. veiksmus, nurodant tikslesnę vykimo vietą bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, po to jam (T. Š.) ir E. F. įvykdžius šiuos nurodymus, apie 14.04 val., atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jis (T. Š.) kartu su E. F. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

I. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su kitais asmenimis organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. B. kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės PN 22–me būryje, subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, 2010 m. rugpjūčio 5 d., nuo 16.17 iki 18.19 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, kol 2010 m. rugpjūčio 5 d., 18.19 val., R. B. paskambinus Z. M. D. (gim.1935 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistačius jos anūku, nurodžius, jog sužalojo žmogų, ir tam, kad išvengtų atsakomybės pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir Z. M. D. prisistačius tariamu policijos pareigūnu pastarajai pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 12 000 Lt (3475,44 Eur), o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus jam, t. y. I. G., bei nurodžius Z. M. D. adresą, kur pastarasis kartu su E. F. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu „Edka“ turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o jis (I. G.) vykdydamas minėtus R. B. nurodymus kartu su E. F. ir „Edka“, apie 19.04 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur kartu su „Edka“ laukė prie namo Nr. 5a, kol šio namo laiptinėje Z. M. D., būdama apgauta, perdavė E. F. 3000 Lt (868,86 Eur), kurių dalį, jis (I. G.) toliau vykdydamas R. B. nurodymus realizavo – perdavė Ž. T., o ši, padedant A. F., R. B. nurodymu, banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo turtą už 3000 Lt (868,86 Eur);

2010 m. rugpjūčio 9 d., padedant A. F., kuris R. B. prašymu pirko ir 15.04 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, bei padedant T. Š., kuris taip pat R. B. prašymu pirko, o jis, I. G., 20.31 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais 15.18 val., 19.19 val., 19.23 val., 20.15 val., 22.34 val. ir 23.51 val. pasinaudojus R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti, ir tą pačią dieną, nuo 15.23 val. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d., 00.57 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus ir jo rajono gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, taip pat ir 2010 m. rugpjūčio 9 d. 21.21 val. vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus A. B. (gim.1928 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku, nurodžius, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, kai tuo tarpu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus jam (I. G.) ir E. F., bei nurodžius A. B. adresą, kur pastarieji kartu su T. Š. turėjo nuvykti, po to R. B. paėmus telefoną iš organizuotos grupės nario, prisistačiusio A. B. anūku, pastarajai prisistačius tariamu policijos pareigūnu bei pasiūlius išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašius sumokėti 1500 Lt (434,43 Eur), o tuo metu kitas bausmę atliekantis tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs jam (I. G.) bei E. F. koordinavo jų veiksmus, nurodė duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, o jis (I. G.), E. F. ir T. Š., vykdydami šiuos nurodymus, apie 22.33 val., atvyko nurodytu adresu pasiimti pinigų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. B. neįleido jų į namus, taip jis apgaule pasikėsino savo naudai įgyti turtą už 1500 Lt (434,43 Eur).

S. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namuose, organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. liepos 22 d., nuo 13.43 val. iki 15.48 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus ir jo rajono gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, kol 2010 m. liepos 22 d., 15.48 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus O. M. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, prisistačius tariamu policijos pareigūnu melagingai nurodė, jog jos anūkas sužalojo žmogų, po to pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti pinigines lėšas, o S. Z. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs V. B. ir A. Z. nurodė O. M. adresą, kur pastarieji turėjo nuvykti bei duomenis, kuriais V. B. turėjo prisistatyti, o pastariesiems įvykdžius šiuos nurodymus, apie 16.30 val., A. Z. vairuojamu automobiliu atvykus nurodytu adresu, kur A. Z. likus laukti automobilyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), kol O. M., būdama apgauta, perdavė į jos butą atvykusiam V. B. 8000 Lt (2316,96 Eur), kurių dalį, toliau vykdant S. Z. nurodymus A. Z. realizavo – perdavė Ž. K. (S.kuri toliau vykdydama S. Z. nurodymus banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo turtą už 8000 Lt (2316,96 Eur).

Be to, jis įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. 2010 m. liepos 22 d., apie 16.00 val., atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, žinodamas, kad V. B. (gim. 1992 m. lapkričio 13 d.) yra nepilnametis ir žadėdamas atlygį, nurodė šiam vykti pas O. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), bei apgaulės būdu įgyti šios turtą – 8000 Lt (2316,96 Eur).

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą veikdamas organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės PN, taip pat ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugpjūčio 3 d., nuo 10.06 iki 10.28 val., 2010 m. rugpjūčio 21 d., nuo 10.27 val. iki 14.28 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus:

2010 m. rugpjūčio 3 d., 10.28 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus A. B. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, atsiliepusiai A. B. mažametei dukrai O. B. (gim. 2002 m.) prisistačius tariamu policijos pareigūnu melagingai nurodė, kad jos motina A. B. yra sulaikyta policijoje ir prašo perduoti kai kuriuos daiktus, o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus S. Ž., nurodžius A. B. adresą, kur pastarasis turėjo atvykti, po to S. Z. su dar vienu bausmę atliekančiu tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu patikslino adresą bei nurodė duomenis, kuriais S. Ž. turėjo prisistatyti, koordinavo tolimesnius S. Ž. veiksmus, ir pastarajam įvykdžius šiuos nurodymus, apie 11.50 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur O. B., būdama apgauta, perdavė S. Ž. maišelį su A. B. priklausančiais: mobiliuoju telefonu „Motorola“ (50 Lt (14,48 Eur) vertės) su joje buvusia SIM kortele (20 Lt (5,79 Eur) vertės), mobiliuoju telefonu „Samsung E2120“ (149 Lt (43,15 Eur) vertės) su joje buvusia SIM kortele (20 Lt (5,79 Eur) vertės), fotoaparatu „Sony“ (500 Lt (144,81 Eur) vertės, 8 poromis auksinių auskarų (bendra 1350 Lt (390,99 Eur) vertė), 2 auksinėmis grandinėlėmis (bendra 400 Lt (115,85 Eur) vertė), auksiniu vestuviniu žiedu (250 Lt (72,41 Eur) vertė), auksiniu žiedu (400 Lt (115,85 Eur) vertė), auksine grandinėle–apyranke (100 Lt (28,96 Eur) vertės), 6 auksiniais pakabukais (bendra 750 Lt (217,22 Eur) vertė), sidabrine grandinėle su pakabuku (50 Lt (14,48 Eur) vertės), kuriuos S. Ž., vykdydamas S. Z. nurodymus realizavo – perdavė A. Z., kuris, toliau vykdydamas S. Z. nurodymus, A. B. priklausantį turtą pardavė, dalį gautų pinigų banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, kitą dalį pinigų davė S. Ž., kuris juos perdavė Ž. T., o ši, vykdydama R. B. nurodymus, banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo turto už 4039Lt (1169,78 Eur);

2010 m. rugpjūčio 21 d., 14.28 val., R. B. paskambinus D. M. (gim. 1928 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistačius jos anūku nurodė, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to jis (S. Z.) paėmęs iš R. B. telefoną ir D. M. prisistatęs tariamu policijos pareigūnu pastarajai pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur), o R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus M. K. ir nurodžius jam ir A. Z. D. M. adresą, kur pastarieji turėjo nuvykti, po to jis, S. Z., paėmęs iš R. B. telefoną, ir tuo pačiu metu kalbant vienu telefonu su nukentėjusiąja, o kitu su M. K. ir A. Z., patikslino D. M. adresą bei nurodė duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti, koordinavo tolimesnius A. Z. ir M. K. veiksmus, o pastariesiems įvykdžius šiuos nurodymus, apie 15.31 val., A. Z. vairuojamu automobiliu atvykus nurodytu adresu, kur A. Z. likus laukti automobilyje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kol D. M., būdama apgauta, perdavė į jos butą atvykusiam M. K. 2300 Lt (666,13 Eur), kurių dalį, toliau vykdant S. Z. nurodymus A. Z. realizavo – banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo turtą už 2300 Lt (666,13 Eur).

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą veikdamas organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – PN) 22–me būryje, taip pat ir S. D., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugpjūčio 24 d., nuo 12.30 val. iki 14.24 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Klaipėdos ir Vilniaus miestų bei rajonų gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus, kol 2010 m. rugpjūčio 24 d., 14.24 val., S. D. paskambinus J. O. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)ir atsiliepusiam J. O. mažamečiui sūnui J. K. (gim. 2000 m.) prisistačius tariamu policijos pareigūnu melagingai nurodė, kad jo motina J. O. yra sulaikyta policijoje ir prašo perduoti kai kuriuos daiktus, o tuo metu kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus M. K., šiam nurodžius adresą, kur pastarasis turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, o M. K. įvykdžius šiuos nurodymus, apie 16 val., kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu atvykus netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur J. K., būdamas apgautas perdavė M. K. bei su juo kartu atvykusiam asmeniui maišelį su J. O. priklausančiais: 100 Lt (28,96 Eur) vertės dėkle „Unomat“ videokamera „Panasonic“ (1000 Lt, t. y. 289,62 Eur, vertės), sidabriniu laikrodžiu su apyranke (200 Lt, t. y. 57,92 Eur, vertės), dviem sidabrinėmis apyrankėmis (bendra 450 Lt, t. y. 130,33 Eur, vertės), šešiomis poromis sidabrinių auskarų (bendra 1400 Lt, t. y. 405,47 Eur, vertė), sidabriniu komplektu (auskarai ir žiedas) 200 Lt, t. y. 57,92 Eur, vertės, dviem vyriškomis sidabrinėmis grandinėlėmis (bendra 300 Lt, t. y. 86,89 Eur, vertė), šešiomis sidabrinėmis grandinėlėmis (bendra 300 Lt, t. y. 86,89 Eur, vertė), 20 vnt. sidabrinių žiedų (bendra 3000 Lt, t. y. 868,86 Eur, vertė), dviem sidabriniais pakabukais (bendra 200 Lt, t. y. 57,92 Eur, vertė), auksiniu vestuviniu žiedu (250 Lt, t. y. 72,41 Eur, vertės), sidabrinėmis sagėmis (400 Lt, t. y. 115,85 Eur, vertės), sidabrine druskine (300 Lt, t. y. 86,89 Eur, vertės), bižuterija (dramblio kaulo koljė, koralų vėrinys ir auskarai, čekiško stiklo sagės, auskarai, grandinėlės; 1000 Lt, t. y. 289,62 Eur, vertės), sidabriniu su „Swarowski“ kristalais komplektu (auskarai, pakabukas, apyrankė; 1500 Lt, t. y. 434,43 Eur, vertės), po to M. K., vykdydamas S. Z. nurodymus J. O. priklausančius daiktus perdavė A. Z., o šis S. Z. nurodymu juos realizavo, o gautus pinigus banko pavedimu perdavė šių organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo svetimo turto už 10 600 Lt (3069,97 Eur).

Be to, jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės PN 22-me būryje, taip pat ir R. B. bei S. D., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugpjūčio 24 d., 19.18 val., vienam iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambinus Z. L. (gim.1927 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jo anūku nurodė, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to telefoną paėmus kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir Z. L. prisistačius tariamu policijos pareigūnu, pastarajam pasiūlė išspręsti jo anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 8000 Lt (2316,96 Eur), o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus M. K. bei dar kitam bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui iš trečio mobiliojo ryšio telefono paskambinus V. B., nurodė nukentėjusiojo adresą, kur pastarieji turėjo atvykti, ir duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, o M. K. ir V. B. vykdant šiuos nurodymus, apie 19.45 val. V. B. pirmam atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur Z. L., būdamas apgautas perdavė V. B. 5000 Lt (1448,10 Eur), kurių dalį pastarasis, vykdydamas S. Z. ir S. D. nurodymus realizavo – dalį banko pavedimu persiuntė šių grupės narių nurodytiems asmenims, kitą dalį perdavė Ž. K. (S.), o ši, S. Z. nurodymu, banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims, taip jis apgaule savo naudai įgijo svetimo turto už 5000 Lt (1448,10 Eur).

Be to, jis įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. 2010 m. rugpjūčio 24 d., 19.25 val. atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, žinodamas, kad V. B. (gim. 1992 m. lapkričio 13 d.) yra nepilnametis ir žadėdamas atlygį, nurodė pastarajam realizuoti 5000 Lt (1448,10 Eur), gautų apgaule iš Z. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), t. y. dalį perduoti Ž. K. (S.), kitą dalį – banko pavedimu persiųsti organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims.

Be to, jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis organizuota grupe, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės PN 22-me būryje, taip pat ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugsėjo 4 d., nuo 11.05 val. iki 16.35 val., 2010 m. rugsėjo 5 d., nuo 15.28 val. iki 18.30 val., 2010 m. rugsėjo 6 d., nuo 12.34 val. iki 20.30 val., Marijampolės PN bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Kauno, Vilniaus, Klaipėdos miestų ir rajonų gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus:

2010 m. rugsėjo 4 d., padedant Ž. T., kuri R. B. prašymu pirko ir 13.41 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais R. B. pasinaudojus ir 13.42 val. papildžius mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti, po to 13.48 val. R. B. paskambinus L. K. (gim.1936 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos sūnumi nurodė, jog sužalojo žmogų, sudaužė nešiojamą kompiuterį ir mobilųjį telefoną, ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to S. Z., paėmęs iš R. B. telefoną prisistatė tariamu policijos pareigūnu bei pastarajai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. K. suprato, kad yra apgaunama ir atsisakė mokėti pinigus, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 4 d., 15.00 val., R. B. paskambinus N. P. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiliepusiam N. P. mažamečiui sūnui A. P. (gim. 2000 m.) prisistačius tariamu policijos pareigūnu, melagingai nurodė, kad jo motina N. P. yra sulaikyta policijoje, po to S. Z., paėmęs iš R. B. telefoną prisistatė tariamu policijos pareigūnu iš mažamečio A. P. apgaule bandė išvilioti pinigines lėšas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. P. suprato, kad yra apgaudinėjamas, ir padėjo telefono ragelį;

2010 m. rugsėjo 5 d., 15.53 val., R. B. paskambinus M. G. (gim.1933 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jos anūku nurodė, jog sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to S. Z., paėmęs iš R. B. telefoną prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pastarajai pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 12 000 Lt (3475,44 Eur), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M. G. atsakydama, kad neturi pinigų, atsisakė mokėti;

2010 m. rugsėjo 6 d., 16.19 val., R. B. paskambinus N. J. (gim. 1941 m.) į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius jo sūnėnu nurodė, jog padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlius pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu, po to S. Z., paėmęs iš R. B. telefoną prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti sūnėnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 15 000 Lt (4344,30 Eur), tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes N. J. suprato, kad yra apgaunamas ir atsisakė mokėti pinigus.

S. Z. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad jis pasisavino valstybės tarnautojo vardą:

2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 14.28 val., atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje Sporto g. 7, apgaulės būdu įgydamas D. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), turtą – 10 000 Lt (2896,20 Eur), pastarajai telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu ir, pasiūlęs išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos, tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašęs sumokėti 10 000 Lt (2896,20 Eur);

2010 m. rugsėjo 4 d., 13.48 val. atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje, Sporto g.7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti L. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini), turtą – 10 000 Lt (2896,20 Eur), pastarajai telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, taip pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti;

2010 m. rugsėjo 4 d., 15.00 val., atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti N. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pastarosios mažamečiui sūnui A. P. telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, taip pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti;

2010 m. rugsėjo 5 d., 15.53 val., atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje, Sporto g.7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti M. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), turtą – 12 000 Lt (3475,44 Eur), pastarajai telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, taip pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti;

2010 m. rugsėjo 6 d., 16.19 val., atliekant bausmę Marijampolės PN, esančiuose Marijampolėje, Sporto g.7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti N. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtą – 15 000 Lt (4344,30 Eur), pastarajam telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. F. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir, pritaikius BK 54 arba 62 straipsnių nuostatas, paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priimtuose procesiniuose sprendimuose nenurodė argumentų dėl A. F. vaidmens darant nusikalstamas veikas, jo nusikalstamų veiksmų, tai pagrindžiančių įrodymų. Kasatorius nurodo pripažinęs pačius faktus, tačiau ne organizuotos grupės buvimą, ir nesutikęs su tokiu jo veiksmų teisiniu vertinimu. A. F. teigia, savo pusbrolio prašymu, kuris nurodydavo, kad tam tikras žmogus perduos skolą, nekonkretizuodamas, kieno ir kokios skolos jam taip atiduodamos, todėl jis pervesdavęs šiuos, o su apgautais žmonėmis niekada nebendravęs, nežinojęs apie juos, pats negavęs naudos. Kasatoriaus teigimu, jis pažinojo R. B., Ž. T., I. G., S. Ž. (kuris perduodavo pinigus), iš matymo – T. Š., E. F., o S. Z. nepažinojo, kam pervesdavo pinigus į Marijampolės PN nepamena, kartais pirkdavo ir telefonų papildymus, tačiau, kad daroma nusikalstama veika, jam niekas nepaaiškino. Be to, R. B. teigė, kad pinigai skirti cigaretėms, kad dalyvauja ir daugiau asmenų nesakė. Nurodytas aplinkybes, anot kasatoriaus, patvirtino ir kiti kaltinamieji, teigę, kad A. F. tik vykdė R. B. nurodymus, apie daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo. Kasatorius, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl baudžiamosios atsakomybės pagrindo (BK 2 straipsnio 4 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-510/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-510/2012">2K-510/2012</a>, 2K-315/2012, 2K-205/2012, kt.), teigia, kad nurodytų aplinkybių teismai neanalizavo, nepagrindė subjektyviųjų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo.

Taip pat, anot kasatoriaus, jam paskirta per griežta ir teisingumo bei protingumo principams prieštaraujanti reali laisvės atėmimo bausmė, neatitinkanti visuomenės interesų, teismų praktikos tokios kategorijos bylose, kasacinio teismo praktikos dėl teisingos bausmės skyrimo, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>). Kasatoriaus nuomone, nors kai kurios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, tačiau pagal jų padarymo pobūdį negali būti vertinamos kaip itin pavojingos, už kurias turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismai netinkamai motyvavo jam paskirtą bausmę, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius pažymi, kad turėjo būti įvertinta tai, jog jis augo šeimoje, kur abu tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, tai turėjo įtakos jo ankstesniam gyvenimo būdui, tačiau nuo 2012 m. pradžios jo gyvenimas pasikeitė, jis įsidarbino, vėliau iš pagalbinio darbininko buvo paskirtas į gamybos vadovo pareigas, kuriose dirba iki šiol. Kasatorius teigia pasijutęs esantis reikalingas ir galintis ką nors naudingo nuveikti, todėl, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę (kuri iš esmės yra praėjusio jo gyvenimo atgarsis), gali daugiau nebeatsitiesti.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius, jo veikas iš BK 24 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies atitinkamai perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, tendencingai išnagrinėję baudžiamąją bylą, teismai nenustatė BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių: išankstinio susitarimo, pastovumo, nusikalstamos veikos planavimo (ar prieš nusikalstamos veikos pradžią organizuotos grupės nariams iš anksto buvo paskelbtas visas nusikalstamos veikos planas, suderinti veiksmai, paskirstytos užduotys), veikos ilgalaikiškumo (T. Š. nurodo esąs pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų, kurie buvo įvykdyti per dvi dienas: 2010 m. rugpjūčio 9 d. – du, 2010 m. rugpjūčio 11 d. – vienas epizodas), pastovumo ir sistemiškumo, hierarchijos tarp kaltinamųjų, bendros pinigų kasos ir pan. Iš teismų sprendimų neaišku, kur, kada ir su kuriais nurodytos organizuotos grupės nariais kasatorius susitarė vykdyti nusikalstamą veiką, kas ir kokį vaidmenį jam paskyrė. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų, kad R. B. vadovavo, koordinavo T. Š. veiksmus (nukentėjusiojo adreso nurodymas nėra tolygus nusikalstamų veiksmų koordinavimui). Priešingai, byloje nustatyta, kad atskiri nuteistieji nepažinojo vienas kito (T. Š. taip pat), dauguma jų susipažino tik teismo posėdžio metu ir nė vienas nieko nežinojo apie organizuotą grupę, nebuvo jos nariai. Visos veikos epizodinės ir nesiejamos nei bendro plano, nei bendros universalios schemos. Be to, neįrodytas jo suvokimas, jog priklausė tokiai grupei bei norėjo joje dalyvaujant daryti nusikaltimus, nes apie tai, kad kiti baudžiamojoje byloje minimi asmenys R. B. prašymu atliko tam tikrus veiksmus (ieškojo nukentėjusiųjų koordinačių, siuntė pinigines perlaidas, pildė telefonų sąskaitas ir pan.), sužinojo tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji bendravo tarpusavyje telefonais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formali. Kasatoriui neaišku, kokiais veiksmais ir kieno veiką jis koordinavo, nes bendravimas telefonu yra gyvenimiškas reiškinys, kuris nepatvirtina organizuotos grupės egzistavimo. Taip pat iš nuosprendžio turinio neaišku, kokie konkretūs įrodymai patvirtina organizuotos grupės požymius, kaip juos atskleidžia specialistų išvados, garso įrašai, jų išklotinės, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai ir iš dalies kaltinamųjų parodymai, nė vienam kaltinamųjų nepripažinus organizuotos grupės fakto, o liudytojai ir nukentėjusieji apie šias aplinkybes neapklausti, specialistų išvadose, garso įrašuose bei jų išklotinėse jokių duomenų apie organizuotos grupės buvimą nėra. Anot kasatoriaus, nuosprendyje tik nurodyti kasacines nutartis, kuriose aptariami organizuotos grupės požymiai, nepakanka jo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, neištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytos įstatymo taikymo klaidos, savo sprendime išvadas apie organizuotą grupę grindė R. B., Ž. T., E. F., nukentėjusiųjų parodymais bei telefoniniais pokalbiais, kuriuose R. B. prašė T. Š. paimti iš nukentėjusiųjų pinigus, tačiau šie duomenys nepatvirtina organizuotai grupei būdingų požymių ar kasatoriaus suvokimo priklausius jai. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina tik patį nusikalstamos veikos padarymo faktą, kurio T. Š. neneigia, tačiau ne organizuotos grupės egzistavimą, todėl jo padaryti veiksmai teisiškai turėjo būti vertinami kaip įvykdyti veikiant paprasta bendrininkų grupe. Dėl to abiejų instancijų teismai, netinkamai įvertinę byloje surinktus duomenis, nepagrįstai kvalifikavo T. Š. veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kasatorius, remdamasis BK 1 straipsniu, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimo išaiškinimais dėl teisingos bausmės, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs pirmosios instancijos teismo, skiriant jam bausmes, vertintas aplinkybes bei apeliacinės instancijos teismas motyvus, kuriais pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje, anot T. Š., netinkamai įvertinta jo asmenybė ir jos pavojingumas visuomenei, nes jis šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini)suaugusiųjų gimnazijos 10 klasėje, dirba pagalbiniu darbininku, yra jauno amžiaus, nevedęs, bet padavęs pareiškimus santuokai registruoti, vaikų neturi, gyvena su motina ir sugyventine, į priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, negydytas psichikos sveikatos centre, praeityje neteistas. Šios aplinkybės, anot kasatoriaus, patvirtina tamprius teigiamus jo socialinius ryšius, kurie, realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nutruks. Be to, nuteistasis teigia, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, o nuo paskutinio nusikaltimo padarymo (2010 m. rugpjūčio 11 d.) praėjo jau daugiau kaip ketveri metai ir keturi mėnesiai, per tą laiką jokių naujų nusikaltimų jis nepadarė. Baudžiamasis procesas padėjo kasatoriui suvokti, kaip netinkamai ir lengvabūdiškai jis elgėsi, o įvykę gyvenimo pokyčiai rodo, kad ateityje jis gerbs įstatymus ir jų laikysis. Taip pat buvo netinkamai individualizuota bausmė, nes teismai, įvertinę tas pačias (identiškas) faktines ir asmenį charakterizuojančias aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui bei nusikalstamų veikų apimtį, skirtingai taikė įstatymą: Ž. T. paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, A. F. už septynis nusikalstamos veikos epizodus – galutinę bausmę paskyrė vienerius metus ir devynis mėnesius laisvės atėmimo, E. F. už keturis nusikalstamos veikos epizodus – dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo; tokią pačią bausmę paskyrė ir T. Š. už tris nusikaltimus, iš kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, BPK 2 straipsnį, 44 straipsnio 5 dalį kaltinamasis turi teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Einarsson prieš Islandiją, Beck prieš Norvegiją, Wejrup prieš Daniją, T. K. prieš Vengriją, Ohlen prieš Daniją, Sorvisto prieš Suomiją, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-192/2011, 2K-54/2014 ir kt.), o tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Nustačius, kad baudžiamasis procesas per ilgas, realios bausmės paskyrimas būtų aiškus prieštaravimas teisingumo principui, todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Dėl to abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl baudžiamojo proceso nagrinėjamoje byloje trukmės vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimai bylose Jakumas prieš Lietuvą, Kuvikas prieš Lietuvą, Gečas prieš Lietuvą ir kt.), nepagrįstai neišskyrė ilgos proceso trukmės, kaip savarankiško bausmės švelninimo pagrindo ir proceso trukmę pagrindė tik bylos sudėtingumu, daugiatomiškumu, liudytojų ir nukentėjusiųjų gausa. Tačiau byloje nesiaiškinta, ar ilgą bylos tyrimą lėmė didelis skaičius sudėtingų procesinių veiksmų, ar jie buvo atliekami operatyviai ir racionaliai pagal būtinumą, ar atlikti proceso veiksmai, dėl kurių užtruko procesas, buvo reikšmingi priimant nuosprendį. Nebuvo nustatyta, ar bylos nagrinėjimas teisme vyko be nepagrįstų atidėjimų, labai ilgų intervalų tarp posėdžių ir pan. Taip pat nebuvo nustatyta, kad T. Š. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę, tiek nusikalstama veika, tiek kaltininkas, nebegali būti vertinami kaip pavojingi ir paskirtos bausmės švelninimas tik straipsnio sankcijos ribose yra nepakankamai adekvati ir proporcinga priemonė. Kasatoriaus nuomone, teismų praktika, kai bausmės dydis yra siejamas su sankcijos vidurkiu, negali būti amžina. Dėl to, anot kasatoriaus, reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, nes tokiam asmeniui pataisymo tikslas jau yra įgyvendintas, o jo nubaudimui nebūtina skirti pačios griežčiausios bausmės rūšies.

Kasaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir, pritaikius BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė I. G. aiškiai per griežtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad BK 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skyriaus „Nepilnamečių atsakomybės ypatumai“ nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, todėl bausmė jam turėjo būti skiriama vadovaujantis BK XI skyriaus taisyklėmis, kurių nesilaikė teismai. Kasatorius cituoja apeliacinės instancijos tesimo argumentus dėl aplinkybių, įvertintų skiriant bausmę I. G., ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šio aspekto neištaisė ir nepasisakė dėl to (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus manymu, remiantis BK 91 straipsniu, skiriant jam bausmę teismas privalėjo, tačiau visiškai netyrė ir nepasisakė apie jo socialinę brandą, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nesiaiškino, kokios priežastys lėmė nusikaltimus, nors įstatymas reikalauja surinkti duomenis apie nepilnamečio šeimą, užimtumą, elgesį gyvenamojoje vietoje, suaugusiųjų įtaką nusikaltimų padarymui. Kasatorius nurodo, kad paauglio asmenybės vystymasis – sudėtingas ir ilgalaikis procesas, asmenybė formuojasi šeimoje, kolektyve, visuomenėje ir ne kiekvienas nepilnametis, sulaukęs tam tikro amžiaus, būna pasiekęs tokią sąmonės brandą, kad pajėgtų įsisąmoninti privalomas visuomenėje elgesio normas bei draudimus, galėtų sąmoningai elgtis. Būtent dėl vystymosi ypatumų, aplinkos ir auklėjimo sąlygų nepilnamečiai skiriasi savo psichine branda ir tinkamai sustabdžius paauglį, pakankamai griežtai, tačiau teisingai, įvertinus jo veiklą, yra didesnė tikimybė, kad ateityje jis nedarys nusikaltimų, nei paskiriant kriminalinę bausmę. Juo labiau kad pagal BK 80 straipsnį vienas iš numatytų šiame straipsnyje tikslų – riboti nepilnamečių laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą bei padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį. Teismai nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio, numatančio galimybę atidėti bausmės vykdymą nepilnamečiui, padariusiam tyčinius nusikaltimus ir nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasatoriui paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nors pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią bausmių bendrinimo klaidą, kurią ištaisius kasatoriaus teisinė padėtis pasunkėtų, todėl jos taisyti neprašoma), o antrajai šio straipsnio daliai esant vertinamojo pobūdžio, t. y. atsižvelgiant į nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai I. G. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino BK 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kad I. G. savo kaltę pripažino – tai atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad anksčiau neteistas, yra R. B. artimas giminaitis, buvo mokomas daryti nusikaltimus, yra moksleivis, gyvena su sugyventine ir augina 2013 m. gimusį vaiką, kad nuo inkriminuotos veikos padarymo praėjo jau ketveri metai, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kitos rūšies bausmė nebūtų efektyvi nubaudimo priemonė, o laisvės atėmimo bausmės vykdymas negalėtų būti atidėtas. Kasatorius pažymi, kad prokurorė apeliacinės instancijos teisme pritarė BK 92 straipsnio taikymui. Toks bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų ir ne vieno tarptautinio teisės akto, susijusio su nepilnamečių teisine apsauga, jų teisių ir laisvių gynimo pagrindais, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – ir JTO) nepilnamečių, kuriems atimta laisvė apsaugos taisyklių (Havanos taisyklės), nustatančių, kad kalinimas nepilnamečiams gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė; JTO Vaiko teisių konvencijos, kad laisvės atėmimas vaikams yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma išimtiniais atvejais minimalų laiko tarpą už tikrai sunkius nusikaltimus, nuostatas, nes I. G. padaryti nusikaltimai nesukėlė tokių sunkių padarinių.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nuteisęs kasatorių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje (penki epizodai), ir už kiekvieną jų paskyręs po vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, nustatė galutinę bausmę – septynerius metus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas išteisino jį pagal BK 289 straipsnį (5 epizodai), tačiau galutinės bausmės nesumažino, nors už kiekvieną epizodą prieš tai buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir nors šios bausmės buvo subendrintos remiantis BK 63 straipsniu, tačiau turėjo įtakos galutiniam bausmės dydžiui. Dėl to, išteisinus S. Z. pagal BK 289 straipsnį, turėjo būti sumažinta ir galutinė jam paskirta bausmė. Toks neteisingas bausmės skyrimas, anot kasatoriaus, prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio nuostatoms, nes nė vienas asmuo negali būti nuteistas, jei nepadarė nusikaltimo, o nesumažinus jam paskirtos galutinės bausmės buvo pažeistas ir bausmės teisingumo principas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo nuteistųjų T. Š., I. G., S. Z., A. F. kasacinius skundus atmesti.

Dėl nuteistojo A. F. kasacinio skundo prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų analize, padarė pagrįstą išvadą, jog jo veiksmuose yra visi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Šios išvados pagrįstos faktiniais byloje nustatytais duomenimis: A. F. naudojamo mobiliojo ryšio abonento pokalbio su bendrininkais turinio analize; AB „Swedbank“ sąskaitų išrašais ir grynųjų pinigų įnešimo (pervedimo) operacijų duomenimis. Iš paminėtų pokalbių įrašų turinio akivaizdu, kad kasatorius, bendraudamas su bendrininkais, aptaria ne tik formalius savo veiksmus – kur nuvykti ir kokius veiksmus atlikti, tačiau kalba apie susiklosčiusią situaciją dėl bendrininko sulaikymo aplinkybių; pašnekovas teiraujasi „ar jo dar nejudina“; kalbama apie galimą telefoninių pokalbių kontrolę; į prašymą nuvykti kartu su „kasalapyj“ (S. Ž.) į Kaišiadoris, paimti Latvijos gyventojų adresų ir telefonų knygą, A. F. atsako, kad galbūt sutiktų tai padaryti už papildomą mokestį. Šios aplinkybės paneigia A. F. teiginius, kad jis nesuprato, jog dalyvauja vykdant nusikalstamą veiką, t. y. įrodo, jog jo veiksmai buvo tyčiniai ir sąmoningi. Prokurorės teigimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti visi organizuotos grupės požymiai: pastovūs ryšiai, pasiskirstymas vaidmenimis, kurį įrodo garso įrašai, jų išklotinės, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai. Aplinkybė, jog nebuvo išankstinio žodinio susitarimo, nešalina organizuotos grupės požymio. Organizuotos grupės veiklai nėra būtini jos narių tiesioginiai kontaktai ir išankstinis veiklos plano aptarimas bei veiksmų suderinimas. Pakanka to, kad grupės nariai įsijungia į jau veikiantį organizaciniu požiūriu suderintą nusikalstamos veikos mechanizmą ir jiems žinoma nusikalstamos veikos schema ir jų užduotys bei indėlis organizuotos grupės asmenų vykdomoje nusikalstamoje veikloje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>). Prokurorė nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl jam paskirtos netinkamos bausmės, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos bei nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Iš pirmosios instancijos nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę A. F. teismas laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų, atsižvelgė, jog kaltinamasis padarė septynias nusikalstamas veikas, visos jos sunkios, tyčinės, nebaigtos, įvertino jo vaidmenį – veikė kaip padėjėjas, įvertinto, kad jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, teistas tris kartus. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kasatoriaus nurodytos jo asmeninės savybės: augo šeimoje, kuri nesirūpino jo auklėjimu, šiuo metu dirba ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas neabejotinai sužlugdys jo sėkmingai besiklostančią karjerą, negali būti vertinamos kaip išimtinės pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal suformuotą teismų praktiką, tik konkrečioje byloje nustačius aplinkybių visumą, rodančią daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą, ar kokią nors unikalią teisinę ar kitokią socialinę situaciją, rodančią, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, nenustatyta ir jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad kasatoriaus ir bendrininkų įvykdytos nusikalstamos veikos buvo mažiau pavojingos ir nepadarė žalos visuomenei.

Dėl nuteistojo T. Š. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad argumentai dėl organizuotos grupės nebuvimo, nepagrįsti, nes bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, jog T. Š. su bendrininkais veikė organizuota grupe. Teismo nuosprendyje išdėstytas T. Š. telefoninių pokalbių su bendrininkais turinys, apibrėžti veiksmai, kuriuos kasatorius atliko, leidžia daryti išvadas apie T. Š. įvykdytus veiksmus bei tyčios kryptingumą – kitiems bendrininkams telefonu apgaulingai įtikinus nukentėjusiuosius, kad perduotų pinigus bei materialines vertybes už jų artimųjų tariamai padarytą žalą, vykdavo pas nukentėjusiuosius paimti išviliotų pinigų, perduodavo juos pagal bendrininkų nurodymus, dalį pasilikdavo sau, t. y. taip T. Š. atlikdavo jam skirtą vaidmenį. Kiekvieno bendrininko (ir T. Š.) veiksmai aprašyti ir įvertinti atsižvelgiant į tai, kaip buvo įgyvendinami bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, T. Š. vaidmenį vykdant nusikalstamas veikas, nekyla abejonių, kad kasatorius buvo aktyvus vykdydamas bendrininkų suderintą nusikalstamos veikos planą, realizavo jam skirtą vaidmenį, suprato, jog priklauso organizuotai grupei. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė T. Š. gerokai mažesnes už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes laisvės atėmimo bausmei esant teisingai ir vienintelei atitinkančiai bausmės paskirtį, taip pat įvertinus visas aplinkybes, tiek susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir sunkumu, tiek ir apibūdinančias šias veikas padariusio kasatoriaus asmenybę, taikyti T. Š. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės klausimo, kurį kasatorius sieja su galimybe sušvelninti bausmę, įvertinus teismų praktikos išaiškinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-192/2011, 2K-387/2013) ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko mažiau nei ketverius metus, visas bylos aplinkybes bei bylos apimtį, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo intensyvumą ir teisminio nagrinėjimo eigą, prokurorės teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstų delsimų nenustatyta.

Dėl nuteistojo I. G. kasacinio skundo prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl visų esminių apeliaciniuose skunduose išdėstytų prašymų pasisakė ir juos motyvuotai atmetė. Pirmosios instancijos teismas I. G. už įvykdytas nusikalstamas veikas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę BK VII ir XI skyrių reikalavimų nepažeidė, nes atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis padarė dvi sunkias tyčines nusikalstamas veikas, viena – nebaigta; į kaltinamojo asmenybę: mokosi 10 klasėje, nevedęs, turi sugyventinę ir augina 2013 m. gimusį vaiką. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašė taikyti BK 92 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau šis prašymas buvo motyvuotai atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog I. G. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad I. G. socialinė branda nepakankama, t. y. jo išsivystymo lygis veikų padarymo metu realiai neatitiko jo amžiui keliamų reikalavimų. Teismai pagrįstai neįžvelgė galimybės I. G. atidėti paskirtos bausmės vykdymo, nes tai gali būti tik esant įstatymo leidėjo nurodytų sąlygų visumai (BK 92 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kasatoriaus vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam paskirta nepagrįstai. Iš bylos duomenų matyti, kad po nusikalstamų veikų padarymo kitose bylose dėl kasatoriaus įsiteisėjo trys apkaltinamieji nuosprendžiai, tarp jų ir dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Šie duomenys paneigia, kad veikos, už kurias kasatorius nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ir leidžia daryti išvadą, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, lemia realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, ištaisyti pirmosios instancijos nuosprendyje esančios bausmių bendrinimo I. G. klaidos negalėjo, nes taip būtų pabloginta nuteistojo padėtis nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundo.

Dėl nuteistojo S. Z. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 289 straipsnį už penkias nusikalstamas veikas, įvykdytas prieš nukentėjusiuosius D. M., L. K., N. P., M. G., N. J., kurios padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nes tuo pačiu metu prieš minimus nukentėjusiuosius S. Z. įvykdė ir veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (prieš D. M. – BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje). Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, t. y. taikant bausmių apėmimą. Toks bausmių subendrinimas neturėjo įtakos galutinei šiuo nuosprendžiu S. Z. paskirtai šešerių metų laisvės atėmimo bausmei, kuri dar buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs kasatorių pagal BK 289 straipsnį, neprivalėjo sumažinti galutinės laisvės atėmimo bausmės, nes, kaip buvo minėta, bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir pirmosios instancijos teismo pagal BK 289 straipsnį skirtos bausmės neturėjo įtakos galutinės bausmės dydžiui.

Kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl nuteistojo A. F. kasacinio skundo

Kasaciniu skundu nuteistasis A. F. iš esmės neigia savo kaltę, nurodydamas, kad nieko nežinojo apie nusikalstamų veikų darymą, paimdavo ir perduodavo pinigus kito nuteistojo R. B. prašymu, kaip grąžinamas skolas, o teismai nenustatė, kokie jo veiksmai buvo nusikalstami, kokie įrodymai tai pagrindžia, ir nemotyvavo subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių buvimo. Be to, nuteistasis A. F. mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, neatitinkanti bausmės teisingumo principo, neįvertinus asmeninių jo teigiamų savybių, pasikeitusio gyvenimo būdo, todėl turėtų būti takomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais A. F. pripažintas kaltu padėjus sukčiauti, veikiant organizuota grupe, prieš nukentėjusiuosius I. B., N. M. G., Z. M. D., I. A., H. S., ir pasikėsinus padėti sukčiauti, veikiant organizuota grupe, prieš nukentėjusiuosius A. B., T. B., C. R., O. E. B.. Nuteistojo A. F. kaltė padarius nurodytas nusikalstamas veikas pagrįsta išsamiai, nešališkai ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtais (tiriant ir vertinant tiek kiekvieną bylos įrodymą atskirai, tiek jų visumą, palyginus juos tarpusavyje) įrodymais ir jų vertinimo pagrindu, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies, teismams padarius motyvuotas išvadas dėl reikšmingų faktinių aplinkybių byloje nustatymo, nusikalstamų veikų požymių buvimo kaltinamųjų veiksmuose. Organizuotos grupės egzistavimas pripažintas byloje surinktų, vienas kitą papildančių įrodymų visuma: iš dalies ir paties A. F. parodymais dėl to, kad jis vykdė R. B. nurodymus paimti pinigus ir juos pervesti, taip pat pirkdavo šiam ir diktuodavo telefono sąskaitų papildymus (nusikalstamoms veikoms daryti); kitų kaltinamųjų parodymais (R. B. Ž. T. E. F. ir kt.), patvirtinančiais visą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, organizuotos grupės narių veiksmų derinimą ir vaidmenų pasiskirstymą (kas skambindavo nukentėjusiesiems, kas važiuodavo pas juos pinigų, kam toliau šiuos pinigus perduodavo ir kas juos pervesdavo laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims); taip pat nukentėjusiųjų I. B., N. M. G., Z. M. D., I. A., H. S. ir kt., parodymais apie iš jų, panaudojus apgaulę, išviliotus pinigus; liudytojų, pavyzdžiui, S. Ž. parodymais; asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. Ž. atpažino A. F., kaip asmenį, kuriam buvo perduodami paimti pinigai, o šis persiųsdavo juos R. B.; duomenimis, patvirtinančiais, kokiu mobiliojo telefono numeriu naudojosi A. F.; kaltinamųjų pokalbių garso įrašais, patvirtinančiais jų kontaktus, tarimąsi, nurodymų davimą ir vykdymą; poėmio metu iš pataisos namų paimtų mobiliojo ryšio telefonų su SIM kortelėmis duomenų kontaktų palyginimais su laisvėje buvusių asmenų kontaktais, šiems sutampant; ikiteisminio tyrimo metu atlikto balso atpažinimo duomenimis, kad Ž. T. atpažino slapto pasiklausymo metu užfiksuoto telefoninio pokalbio turinyje kalbant R. B. su A. F. ir kt. Priešingai kasatoriaus argumentams, buvo įvertinti tiek visų kitų nuteistųjų byloje parodymai, tiek paties A. F. parodymai, kuriais jis neigė dalyvavęs organizuotoje grupėje, ir šie motyvuotai atmesti (laikantis teismo nuosprendžio turiniui keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų). Nagrinėjamoje byloje teismai atskleidė sukčiavimo schemą bei organizuotos grupės narių vaidmenų pasiskirstymą (laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, pavyzdžiui, R. B., skambindavo nukentėjusiesiems ir šiuos apgaule įtikindavo atiduoti pinigus, tada perduodavo informaciją apie nukentėjusiųjų gyvenamųjų vietų adresus ir nurodydavo vykti pasiimti pinigų kitiems nariams, esantiems laisvėje, o šie paimtus pinigus perduodavo trečiajam asmeniui, kuris juos pervesdavo į laisvės atėmimo vietoje esančio asmens sąskaitą, be to, nustatyta, kokia buvo gautų pinigų pasidalinimo tvarka ir dalys), susitarimą daryti sunkias nusikalstamas veikas tam tikrą laikotarpį (2010 m. vasarą – rudenį), veikų darymo intensyvumą. Kasatoriaus teiginiai, kad jis nepažinojo visų organizuotos grupės narių, nėra reikšmingi jo baudžiamajai atsakomybei, nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, nes nėra būtina, kad kiekvienas organizuotos grupės narys pažinotų ir kontaktuotų su kiekvienu kitu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>). Šiuo atveju, kaip nustatyta byloje, veikla buvo organizuojama ir koordinuojama asmenų, esančių laisvės atėmimo vietoje telefoniniu ryšiu, A. F. atsakomybės atveju – R. B., kurio pavedimus jis vykdė. Taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl A. F. kaltės – tiesioginės tyčios sukčiauti veikiant organizuota grupe (BK 182 straipsnio 2 dalis) nustatymo, atmetant jo teiginius dėl nesuvokimo, kad daro nusikalstamą veiką, prašomas giminaičio R. B.. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. F. apeliacinį skundą, kuriame nurodyti iš esmės tapatūs argumentai kaip ir jo kasaciniame skunde, išsamiai ir argumentuotai atmetė jo teiginius dėl nežinojimo apie organizuotą grupę bei jo kaltės nenustatymo byloje, nepagrindimo joje surinktais įrodymais. Taigi, esminių BPK pažeidimų pripažįstant A. F. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta, priimti teismų procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir tinkamai motyvuoti, o kasacinio skundo argumentais nuteistasis tiesiog nesutinka su teismų padarytomis, įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu motyvuotomis išvadomis.

Kasatoriaus prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nepagrįstas. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik nesant pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį ir esant išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2013">2K-512/2013</a>, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Nuteistajam A. F. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo, skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, laikytasi BK 54 straipsnio 2 dalies, įvertinta: padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų baigtumo laipsnis (dvi pasikėsinimo stadijoje nutrūkusios), vaidmuo darant nusikalstamas veikas – padėjėjas, pavojingumo laipsnis, jo kaltė – tiesioginė tyčia, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai neatlyginti, jo asmeninės savybės (dirba, apibūdinamas teiginiai, vidurinio išsilavinimo, siejamas socialinių ryšių su motina ir seserimi ir kt.). A. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra žymiai mažesni už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų vidurkį, atitinka tiek A. F. padarytų nusikalstamų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą, taip pat bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja bausmės teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes laiko teisingomis: pirmosios instancijos teismui laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies ir įvertinus visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų baigtumo laipsnį (dvi pasikėsinimo stadijoje nutrūkusios), vaidmenį darant nusikalstamas veikas – padėjėjas, pavojingumo laipsnį, jo kaltę – tiesioginė tyčia, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, šiuo aspektu įvertinta ir tai, kad jis nepripažino veikimo organizuota grupe, tačiau tai teisinis vertinimas, neturintis įtakos jo lengvinančios aplinkybės konstatavimui, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai neatlyginti, jo asmenines savybes (dirba, apibūdinamas teigiamai, vidurinio išsilavinimo, siejamas socialinių ryšių su motina ir seserimi ir kt.), ir pasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu ir taip ne per griežta bausmė turėtų būti švelninama. Kasatoriaus nurodytos teigiamos jau po nusikalstamų veikų padarymo atsiradusios jo asmeninio gyvenimo aplinkybės ir, pavyzdžiui, darbovietė, užimamos pareigos, nėra pripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis švelninat bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, kai bausmė dydis ir taip skirtas žymiai mažesnis nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Dėl nuteistojo T. Š. kasacinio skundo

Nuteistasis T. Š. nurodo, kad byloje nenustatyti BK 25 straipsnio 3 dalyje numatyti organizuotos grupės požymiai: išankstinis susitarimas, pastovumas, nusikalstamos veikos planavimas, veiklos sistemiškumas, taip pat jo suvokimas dėl priklausymo tokiai grupei bei noras joje dalyvaujant daryti nusikaltimus. Byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, T. Š. nuomone, įvertinus teigiamas jo asmenines savybes (mokosi, dirba, turi šeimą, tvirtus socialinius ryšius ir kt.), jo padarytų nusikalstamų veikų apimtį, palyginus su kitų nuteistųjų šioje byloje padarytų veikų apimtimi ir jiems paskirtomis bausmėmis, laikotarpį, praėjusį nuo veikų padarymo iki teismo nuosprendžio priėmimo, pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, jam turėjo būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2011">2K-403/2011</a>, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

Apeliacinės instancijos, atsakydamas į identiškus T. Š. apeliacinio skundo argumentus, priimtame nuosprendyje, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bylos įrodymų vertinimo ir nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, išdėstė argumentus, kuriais remdamasis pripažino, kad T. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas organizuotos grupės narys. Pagal byloje nustatytas aplinkybes T. Š. kartu su kitais bendrininkais dalyvavo sukčiaujant prieš nukentėjusiąją H. S. bei pasikėsinant sukčiauti prieš nukentėjusiuosius A. B., E. G. B., jis iš dalies savo kaltę dėl padarytų veiksmų pripažino, neigdamas tik organizuotos grupės buvimą. Tačiau jo kaltę suvokiant, kad nusikalstamas veikas darė (pasikėsino padaryti) veikdamas organizuota grupe, patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų: kaltinamųjų R. B. (kad T. Š. buvo „kojomis“ – laisvėje esančiu žmogumi, kuris paimdavo pinigus iš nukentėjusiųjų), Ž. T. (kad T. Š. yra perdavęs jai paimtus pinigus), E. F. (kad jis su T. Š. vyko paimti pinigų), liudytojų – policijos pareigūnų A. P. ir D. V., kurie sulaikė du asmenis, (duomenys neskelbtini), atvykusius paimti pinigų iš nukentėjusiosios, nukentėjusiosios E. G. B. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės. Byloje nustatytas nusikalstamų veikų darymo (pirmiau šioje nutartyje jau aprašytas) mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas tarp nuteistųjų (t. y. skirtingų užduočių atlikimas), veikų darymo trukmė ir veikų sunkumas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies požymius, apibūdinančius organizuotą grupę. T. Š.veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas ir pasikėsinimas sukčiauti, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Teismai pagrįstai konstatavo, kad visų nuteistųjų, taip pat ir kasatoriaus, aktyvūs, tarpusavyje suderinti veiksmai rodo turėjus bendrą tikslą – apgaule įgyti svetimą turtą; kasatorius, kaip ir kiti bendrininkai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus teismų nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustačius esminių BPK pažeidimų, tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos duomenis (BPK 20 straipsnio 5 dalis), motyvuotai dalį jų pripažinus įrodymais, kitus argumentuotai atmetus, priėmus argumentuotus ir pagrįstus procesinius sprendimus byloje, perkvalifikuoti T. Š. veikas iš BK 182 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistajam T. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmė paskirta laikantis tiek bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (tiek padarytas nusikalstamas veikas, jų sunkumą, pavojingumo laipsnį, baigtumą, kaltės formą, asmenines nuteistojo savybes, padarytos žalos dydį ir dėl to pareikštą bei neatlygintą civilinį ieškinį ir pan.), tiek jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 61 straipsnio 1 dalis), tiek bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalies), vadovaujantis bausmės teisingumo, proporcingumo principu, bei nenustačius išskirtinių aplinkybių ir pagrindo švelninti bausmę dar labiau, t. y. skirti nenumatytą BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje bausmės rūšį (nesusijusią su laisvės atėmimu), juolab kad šioje byloje nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės žymiai mažesnės už nurodyto BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos vidurkį.

Dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės

Vienas iš kasatoriaus nuteistojo T. Š. argumentų – dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės šioje byloje, kurios pagrindu turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam paskirta švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>).

Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>).

Pažymėtina, kad bausmės sumažinimas pripažįstamas viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl šio pažeidimo priemonių, kita vertus, šios priemonės taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje. Išvada dėl galimybės švelninti bausmę, atsižvelgiant į pernelyg ilgą procesą konkrečioje baudžiamojoje byloje, daroma įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kartu su įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybėmis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>).

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamo veikos, inkriminuotos nuteistiesiems, padarytos 2010 m. vasarą–rudenį, ikiteisminis tyrimas (pavyzdžiui, dėl nukentėjusiosios pareiškėjos E. G. B.) pradėtas – jau 2010 m. rugpjūčio 11 d., dėl kitų nukentėjusiųjų skirtingomis datomis, tačiau dėl daugumos – 2010 m. rudenį, prokuroro nutarimais dalis ikiteisminių tyrimų buvo sujungti, kiti – vėliau atskirti, įteikti pranešimai apie įtarimus: T. Š. jau 2010 m. rugpjūčio 2 d., patikslinti – 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2012 m. vasario 6 d., tačiau tuo laikotarpiu taip pat buvo atliekami intensyvūs baudžiamojo proceso procesiniai veiksmai – apklausiant tiek įtariamuosius, tiek nukentėjusiuosius, kurių skaičius šioje byloje itin didelis, liudytojus, taip pat ir atliekant mažamečių bei nepilnamečių apklausas, parodymus atpažinti, vietos apžiūras ir parodymų patikrinimus vietoje, pasireikalaujant informacijos apie telekomunikacijų tinklų abonentus, gaunat išklotines ir jas tiriant bei pateikiant tarnybinius pranešimus dėl jų turinio, gaunant specialistų išvadas ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu nepateisinamo delsimo ir tyrimo vilkinimo nekonstatuota. Byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui dėl devynių kaltinamų asmenų (19 nukentėjusiųjų) perduota 2012 m. birželio 28 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi perduota pagal teismingumą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, o šio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi perduota teisiamajam posėdžiui – 2012 m. spalio 4 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos: 2012 m. spalio 4 d. teisiamasis posėdis neįvyko, nes į jį neatvyko kaltinamojo S. Z. gynėjai – jis buvo atidėtas ir, suderinus su visais gynėjais, paskirtas kitas – 2012 m. lapkričio 5 d. teisiamasis posėdis; 2012 m. lapkričio 5 d. posėdis atidėtas iki 2012 m. gruodžio 11 d. neatvykus kaltinamiesiems A. B. ir E. F. (iškart suderinus kitų 12 posėdžių datas); 2012 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje priimtas sprendimas dėl A. B. atvesdinimo, pradėtas įrodymų tyrimas dėl kitų kaltinamųjų ir veikų, nesusijusių su A. B. bei paskelbta pertrauka iki 2012 m. gruodžio 18 d.; 2012 m. gruodžio 18 d. teisiamajame posėdyje tęsiamas bylos nagrinėjimas, neatvykus daugeliui nukentėjusiųjų, kurių dalį nuspręsta atvesdinti, skelbiama pertrauka iki 2013 m. sausio 15 d. Toliau teismo procese, iš anksto derinant kitų posėdžių datas, skelbiant juose dažniausiai neilgas – tik 7–10 dienų pertraukas, įvyko iš viso 25 posėdžiai, kuriuose pertraukos skelbtos dėl itin didelės bylos duomenų tyrimo trukmės (pavyzdžiui, dalyje posėdžių buvo perklausomi byloje esantys pokalbių įrašai, kaltinamieji juose atpažino savo balsus arba ne, dalyje vykdyta nukentėjusiųjų, liudytojų apklausa ir pan.). Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė pateisinama dėl didelio bylos duomenų kiekio, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų bei inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičiaus, jų sudėtingumo. Nagrinėjimo metu nebuvo nepateisinamų delsimų, teismas dėjo pastangas iš anksto derindamas posėdžių datas su gynėjais (jų užimtumo klausimu), priimdamas sprendimus dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų atvesdinimo (šiems neatvykus) ir siekė kuo efektyvesnio bei greitesnio teisminio bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teisme aštuoni (nuteistųjų ir gynėjos) apeliaciniai skundai, paskyrus pirmąjį teismo posėdį – 2014 m. liepos 1 d., laikantis BPK 321 straipsnio 1 dalies bylos skyrimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje terminų, buvo išnagrinėti per penkis mėnesius, o tai taip pat pagrįstas laikotarpis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir teisinio pagrindo nuteistajam T. Š. švelninti bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistojo I. G. kasacinio skundo

Kasaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 92 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo BK nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis, o būtent pagal BK 91 straipsnio reikalavimus visiškai netyrė ir nepasisakė apie jo socialinę brandą, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nesiaiškino, kokios priežastys lėmė nusikaltimus, nors įstatymas reikalauja surinkti duomenis apie nepilnamečio šeimą, užimtumą, elgesį gyvenamojoje vietoje, suaugusiųjų įtaką nusikaltimų padarymui. Kasatoriaus nuomone, tik kraštutiniais atvejais nepilnamečiui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d., įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrų įstatymo numatytų sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Analogiški nuteistojo gynėjos argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam I. G. buvo nurodyti apeliaciniame skunde, į kuriuos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniais skundais patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nuteistiesiems (ir I. G.) paskirtų bausmių teisingumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Byloje skiriant I. G. bausmę buvo iš esmės įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės ir paskirtos mažesnės už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytų bausmių vidurkis bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo I. G. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, šiuo aspektu pasisakė ir įvertino BK 92 straipsnio taikymo galimybę nuteistajam, tačiau konstatavo, kad jis padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas nuosavybei tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, viena veika nebaigta, tačiau dėl kitos civilinis ieškinys neatlygintas, po nuosprendžio priėmimo dėl jo įsiteisėjo kiti nuosprendžiai, o tai rodo, kad ir šioje byloje padarytosios nebuvo atsitiktinės, įvertinus ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei paskyrus mažesnes už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių vidurkį bausmes, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad paskirta neteisinga bausmė. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes pritartina išvadai, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog I. G. atidėjus laisvės atėmimo vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.

Dėl nuteistojo S. Z. kasacinio skundo

Nuteistasis S. Z. kasaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nes apeliacinės instancijos teismas išteisino jį pagal BK 289 straipsnį dėl penkių nusikalstamų veikų, tačiau galutinės bausmės jam nesumažino.

Nuteistojo S. Z. kasacinis skundas visiškai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį jis buvo nuteistas ir jam buvo paskirtos bausmės (po vienerius laisvės atėmimo metus už kiekvieną nusikalstamą veiką) pripažinus, kad šias veikas (5 epizodai) jis padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai atitinkamai su nusikalstamomis veikomis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją D. M.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius L. K., A. P.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją M. G.), BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį N. J.). Atsižvelgiant į tai, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, t. y. didesne bausme (už sukčiavimą ir pasikėsinimą sukčiauti, veikiant organizuota grupe) apimant mažesnę, o toliau bausmes bendrinant pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis (iš dalies sudedant). Dėl to, apeliacinės instancijos teismui net ir išteisinus S. Z. pagal BK 289 straipsnį (už penkias nusikalstamas veikas), galutinė subendrinta bausmė jam nepasikeitė ir neturėjo būti mažinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų A. F., T. Š., I. G., S. Z. kasacinius skundus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Vladislovas Ranonis

Alvydas Pikelis