Civilinė byla Nr. e2VP-2171-887/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00405-2026-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant suinteresuoto asmens V. P. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. P. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja antstolė Angelė Kvaraciejienė kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nubausti V. P. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. kovo 3 d. Privalomojo nurodymo nevykdymo.
Pareiškime nurodė, kad ji vykdo vykdomąją bylą Nr. 0133/23/00500 pagal Inspekcijos Privalomąjį nurodymą pašalinti 3,83 m ×10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m ×9,53, poilsio namelį, esantį (Duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Jos kontoroje 2025 m. lapkričio 18 d. gautas Inspekcijos pranešimas, kad Inspekcijos 2025 m. lapkričio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNURA-20-251114-00123 konstatuota, jog Inspekcijos 2022 m. kovo 3 d. Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. PN-422 yra neįvykdytas ir prašoma tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0133/23/00500. Antstolė 2025 m. gruodžio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (Duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė išspręsti 2022 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-422 nevykdymo pasekmių taikymo klausimą ir skirti skolininkui V. P. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą šio privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško jo įvykdymo valstybės naudai. Taip pat prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens V. P. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog suinteresuotam asmeniui V. P. kartu su bendraturčiais A. J., J. J., A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., M. Ž., Ž. Š., D. Š., O. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai. Žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. 2022 m. vasario mėnesį Inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą ir surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus pagal 2022 m. vasario 25 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus pažeidimus – 2022 m. kovo 3 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus (V. P.) Nr. PN-422, nurodant pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53 poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - 2022 m. rugsėjo 3 d. 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus buvo pratęstas iki 2023 m. kovo 3 d. Privalomasis nurodymas buvo surašytas tuo pagrindu, kad privalomajame nurodyme nurodytas statinys - poilsio namelis yra pastatytas miško žemėje. Pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje“ 1 punktas, kuriame nurodyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad statyba miško žemėje yra draudžiama, išskyrus medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų), poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Suinteresuotas asmuo V. P. deda visas pastangas gauti reikiamus leidimus ir įteisinti statinį, dėl kurio yra surašytas privalomasis nurodymas. Nepaisant to, jog 2022 m. kovo 3 d. privalomajame nurodyme nurodytas statinys yra miško žemėje, tačiau šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis - suteiktų galimybę įteisinti statinį, tačiau šiuo atveju šių veiksmų nėra galimybės atlikti, kadangi poilsio namelis stovi (duomenys neskelbtini). Tačiau galimybę įteisinti statinius patvirtina aplinkybė, jog dar 2015 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl (duomenys neskelbtini) parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo Nr. 186 buvo patvirtinta nauja teritorijos, kurioje stovi statiniai, plano schema ir joje teritorijos su namukais jau buvo išbrauktos - schemoje pažymėtos ne kaip miškas, o kaip rekreacinės teritorijos, kuriose galima statyti poilsio namelius. Naujoji plano schema sudaro galimybę įteisinti statinius. Tačiau reikalinga rengti tam tikrus dokumentus - žemės sklypų pertvarkymo projektus ir teritoriją, kurioje stovi statiniai išbraukti iš miško žemės, tada kreiptis į savivaldybę, kad pakeistų žemės paskirtį. Kai pakeis į rekreacinę paskirtį, bus galimybė tvarkytis statinių projektus. Siekiant pradėti statinių įteisinimo procedūrą, suinteresuotas asmuo kreipėsi į advokatų kontorą. Atstovaujant suinteresuotą asmenį ir kitus žemės sklypo bendraturčius buvo pateikti užklausimai Nemuno kilpų regioniniam parkui, Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei miškų tarnybai. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) sklypui formuoti. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruotų pastatų, o yra nurodyta tik bendro pobūdžio informacija - užstatyta teritorija 0,1927 ha. (duomenys neskelbtini) atsakyme buvo nurodyta, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodyta, kad galima atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas) eksploatuoti. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2022 m. sausio 28 d. vienas iš bendraturčių - V. M. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas). Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A3-92 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nusprendė pradėti rengti 3,0045 ha ploto miškų ūkio paskirties miško žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nustatė Projekto rengimo tikslus: padalinti miško žemės sklypą į du miško žemės sklypus, suformuojant atskirus du miškų ūkio paskirties žemės sklypus; keisti vieno iš padalintų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kita, naudojimo būdą - iš apsauginių miškų sklypai į rekreacinio naudojimo žemės sklypai bei numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pasinaudodamas įstatyme nustatyta teise, suinteresuotas asmuo V. P. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams yra pateikęs prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Prašymas yra priimtas ir nagrinėjama administracinė byla Nr. 13-1165-428/2024, kuri dar neišnagrinėta. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad: šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu; inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams; svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos; dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Taigi, pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalį pradinio privalomojo nurodymo terminą dėl savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas gali būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai, tada jis gali būti pratęstas 3 mėnesiams, o tada teismo gali būti pratęstas iš esmės neribotai. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalį privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus terminas gali būti pratęstas dėl objektyvių, nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių, dėl kurių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalį privalomojo nurodymo terminą dėl savavališkos statybos padarinių įvykdymo terminas gali būti pratęstas esant svarbioms priežastims, t. y. priežastims, susijusioms su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Prašymo padavimo dienai egzistavo objektyvios, nuo V. P. nepriklausančios priežastys, dėl kurių Privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, be to, šios priežastys TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies prasme laikytinos svarbiomis, kadangi susijusios su procedūromis, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos. Nuo 2023 m. gegužės 1 d., bylos nagrinėjimo teisme metu, įsigaliojo Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nauja redakcija, kurioje numatyta statytojo teisė neteisėtos statybos atveju kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti. Be to, iš nurodytos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies naujos redakcijos nuostatų galima daryti išvadą, jog neteisėtos statybos atveju Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog ir neteisėtos statybos atveju galimos teisinės ir administracinės procedūros, suteikiančios teisę įteisinti neteisėtą statybą, gavus atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje galima, bei pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipiantis į teismą. Nors V. P. kreipiantis į teismą Priežiūros įstatyme pirmiau nurodyta teisinė procedūros galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo neteisėtos statybos atveju nebuvo numatyta, tačiau tai nereiškia, kad V. P. neturi teisės pasinaudoti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta galimybe kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kadangi teisinių santykių procedūra dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pareiškėjui kreipiantis į teismą nenutrūko, nes nebuvo užbaigta teismo procesiniu sprendimu. Pažymėtina ir tai, jog nors teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, tačiau galimos išimtys tais atvejais, kai teisės aktu yra sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems santykių subjektams. Šio ginčo atveju statinys, dėl kurio buvo surašytas privalomasis nurodymas, yra privačiame žemės sklype, ginčo tarp žemės sklypo bendraturčių dėl šio statinio nėra, taip pat įvykdžius administracines procedūras yra galimybė šį statinį įteisinti. Siekiant išspręsti situaciją dėl statinių žemės sklype įteisinimo, žemės sklypo bendraturčiai pradėjo teismines procedūras, kurios tęsiasi iki šiol. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-3792-393/2023, kurioje nuosavybės įgijimo tikslu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. M. įgijo nuosavybės teises į poilsio namelį (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 m. kv. terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m. kv.), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-3381-939/2023, kurioje nuosavybės įgijimo tikslu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad: A. J. įgijo nuosavybės teises į 66,90 kv. m. poilsio namelį 1K1ž su terasa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį; M. Ž. įgijo nuosavybės teises į 36,35 kv. m. poilsio namelį 2K1m su priestatu 1k1ž ir terasa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu nusprendė pareiškimą atmesti. Tačiau A. J. ir M. Ž. sprendimą yra apskundę apeliaciniu skundu, kuris bus nagrinėjamas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-169-544/2026. Procesas pastarojoje byloje užtruko, kadangi byla buvo sustabdyta dėl Alytaus apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODAtMTIwOC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-80-1208/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-80-1208/2025">e2-80-1208/2025</a> pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos ieškinį. 2025 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExOTItODY2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1192-866/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1192-866/2025">e2A-1192-866/2025</a> galutinai buvo atmestas ieškovės reikalavimas A. J. ir M. Ž. statinių atžvilgiu. Šioje byloje apygardos teismas nustatė prejudicinius faktus, kurie yra reikšmingi ir V. P. teisėms ir teisėtiems interesams. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExOTItODY2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1192-866/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1192-866/2025">e2A-1192-866/2025</a>, kurioje Prienų rajono savivaldybės apeliacinis skundas buvo atmestas, nurodyta: 1. „Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams A. J. ir M. Ž. kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai. Žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsakovų M. Ž. ir A. J. naudojamoje žemės sklypo dalyje stovi du poilsio nameliai: A. J. valdomas 66,90 kv. m poilsio namelis 1K1ž su terasa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir M. Ž. valdomas 36,35 kv. m poilsio namelis 2K1m su priestatu 1k1ž ir terasa, unikalus Nr. 4400-2574-5264. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-22-939/2025 pagal pareiškėjų A. J. ir M. Ž. pareiškimą dėl poilsio namelių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo; 2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-26-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-26-701/2018">e3K-3-26-701/2018</a>). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l55-916/2020); 3. Ginčijami pastatai, priklausantys atsakovams, yra žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai. Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Inspekcija. Sutiktina su atsakovais, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio tokio pobūdžio klausimo sprendimas nėra priskirtas savivaldybių savarankiškajai funkcijai“. Taigi, minėtoje byloje buvo nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, t. y. kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėjus nukelti ginčo poilsio namelius, kas patvirtina jų teisėtą buvimą. Minėtoje byloje yra konstatuota, jog deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu. Tokios 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijos yra pateiktos šioje byloje abiejų statinių atžvilgiu. Nuo deklaracijų sudarymo yra praėję daugiau kaip 12 metų ir jokio subjekto jos niekada nebuvo ginčijamos, Prienų rajono savivaldybės ieškinys dėl jų panaikinimo buvo atmestas. Taip pat teismas nurodė, kas apskritai gali ginčyti tokios statybos teisėtumą. Pažymėjo, jog nei vienas iš paminėtų subjektų pareiškėjams niekada jokių reikalavimų nepareiškė, o Inspekcija yra konstatavusi savavališką statybą tik kitų statinių (malkinės, rezervuaro), tačiau ne ginčo namelių atžvilgiu, M. Ž. atžvilgiu savavališka statyba apskritai nėra konstatuota. Taigi, kaip matyti iš šios teismo nutarties, tame pačiame žemės sklype esantiems nameliams, kurie priklauso žemės sklypo bendraturčiams A. J. ir M. Ž., savavališka statyba nustatyta nebuvo. Toje pačioje miško žemėje yra teisiškai įregistruoti mažiausiai 19 tokių pačių statinių, dalis jų įteisinta Prienų rajono savivaldybės vardu, dalis - privačių asmenų, pvz., poilsio namelis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įregistruotas 2009 m., statybos metai 2002 m.; vasarnamiai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti 2010 m., statybos metai 1980 m., vasarnamis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir kiti, esantys registro Nr.(duomenys neskelbtini), pastatyti 1980 m., įteisinti 2004 m. Šie įteisinti statiniai analogiškai patenka į regioninio parko ribas ir yra miško paskirties žemėje. Kitų teisiškai įregistruotų namelių būklė esmingai skiriasi nuo ginčo namelių, t. y. kur kas blogesnė, o kai kurių - netgi neatitinkanti statiniams keliamų reikalavimų (pvz., kai kurie statiniai panašūs į laikinuosius statinius). Taigi tai reiškia, jog tokios paskirties statinių buvimas miško žemėje teisės aktų nepažeidžia, nes ir panašaus statybos laikotarpio tokios pat paskirties žemėje esantys statiniai yra teisiškai įregistruoti (iki Miškų įstatymo pakeitimo). V. P. pateikiant prašymą teismui, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta „<...>Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.“ Pažymėjo, jog minėta straipsnio redakcija galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, V. P. vertinimu, vykdomasis raštas antstoliui net negalėjo būti paduotas. Tačiau 2023 m. balandžio mėnesį V. P. gavo antstolės Angelės Kvaraciejienės 2023 m. balandžio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr.(duomenys neskelbtini), Raginimą įvykdyti sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini), Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr.(duomenys neskelbtini). Gautame patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodyta, kad vykdomas vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos - Inspekcijos nepiniginis išieškojimas „Pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53, poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas).“ 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu V. P. informavo antstolę Angelę Kvaraciejienę apie iškeltą bylą dėl termino pratęsimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, prašant panaikinti antstolės Angelės Kvaraciejienės 2023 m. balandžio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-133-8130, Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-133-8149, Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-133-8142, taip pat grąžinti 2022 m. kovo 3 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (V. P.) Nr. PN-422 išieškotojai Inspekcijai, nurodant grąžinimo priežastis. Administracinė byla pagal V. P. pareiškimą dar nėra baigta nagrinėti, kadangi Regionų administraciniam teismui atmetus V. P. prašymą administracinėje byloje Nr. 13-1165-428/2024, V. P. sprendimą apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinis skundas bus nagrinėjamas 2026 m. kovo 4 d. administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzYtNTI1LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-176-525/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-176-525/2026">A-176-525/2026</a>. Paminėjo, kad dar 2023 m. spalio 24 d. antstolė Angelė Kvaraciejienė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23- 133-25321 ir perdavė jį nagrinėti teismui. 2024 m. vasario 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlZQLTM3My00NzAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2VP-373-470/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2VP-373-470/2024">2VP-373-470/2024</a> antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad „Bylos duomenimis ir nuoseklia skolininko atliekamų veiksmų analize nustatyta, kad nors ir pasibaigus privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui, skolininkas kreipėsi dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti. Skolininkas imasi veiksmų pašalinti trūkumus, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas. Iš bylos duomenų, galima konstatuoti, kad skolininkas nuosekliai siekia įteisinti poilsio namelio statybas, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo metu egzistuoja objektyvios, nuo V. P. nepriklausančios priežastys, dėl kurių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šios priežastys susijusios su procedūromis, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti jokios įtakos. Teismo nurodytos ir nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad skolininkas negalėjo įteisinti statinio dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, pagal antstolės perduoto teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo. Teismas sprendžia, jog priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.“ Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime, kuriame Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Kaip matyti iš teismui pateiktame atsiliepime į antstolės prašymą nurodytų aplinkybių bei kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų aplinkybės, kurios buvo 2024 m. priimant teismo nutartį yra neišnykusios. Šiuo metu vis dar vyksta teisminiai procesai dėl kitų statinių, esančių žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinimo ir įregistravimo, kuriuos inicijavo kiti žemės sklypo bendraturčiai, tačiau nagrinėjamų bylų rezultatas turės tiesioginės įtakos ir V. P. teisėms ir pareigoms. Tačiau ta aplinkybė, jog V. P. pats tiesiogiai nedalyvauja teisminiuose procesuose, nepaneigia fakto, kad bendraturčiai deda visas pastangas, dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo. Visos šios procedūros yra užsitęsusios ir joms V. P. negali daryti jokios įtakos.
Pareiškėja antstolė Angelė Kvaraciejienė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a :
Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, jog Inspekcijos įgaliotas pareigūnas gauto skundo pagrindu 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2022 m. vasario 25 d. patikrinimo akte konstatuota, kad „sklype miško žemėje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, 2007 m. pastatytas poilsio namelis, jo išmatavimai 3,83 m x 10,59 m, aukštis nuo žemės paviršiaus 3,82 m, su terasa 3,70 m x 9,53 m“. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, už neteisėtai pastatytą I grupės nesudėtingojo statinio kategorijos poilsio namelį statytojui V. P. 2022 m. kovo 3 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-422, kuriuo konstatavo, kad „poilsio namelis pastatytas miško žemėje, pažeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktas, kuriame nurodyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad statyba miško žemėje yra draudžiama, išskyrus medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų), poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus“ ir iš statytojo pareikalavo iki 2022 m. rugsėjo 3 d. „pašalinti 3,83 m x 10,59 m dydžio, 3,82 m aukščio nuo žemės paviršiaus su terasa 3,70 m x 9,53, poilsio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas)“. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, tenkino skolininko 2022 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. kovo 3 d. Inspekcijos pareigūnas 2023 m. kovo 13 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir 2023 m. kovo 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. „poilsio namelis (duomenys neskelbtini)., (žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) nenugriautas ir nepradėtas griauti.“ Inspekcija 2023 m. balandžio 18 d. prašymu Nr. 2D-6657 „Dėl 2022 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-422 priverstinio vykdymo“ privalomąjį nurodymą perdavė antstolei vykdyti priverstinai, antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/23/00500. Antstolė 2023 m. spalio 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas ir su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlZQLTM3My00NzAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2VP-373-470/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2VP-373-470/2024">2VP-373-470/2024</a> konstatavo, kad skolininkas nuosekliai siekė įteisinti poilsio namelio statybas, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, kad tuo metu egzistavo objektyvios, nuo V. P. nepriklausančios priežastys, dėl kurių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, todėl antstolės pareiškimą atmetė, baudos skolininkui neskyrė. Inspekcijoje 2025 m. spalio 20 d. gautas antstolės 2025 m. spalio 20 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Inspekcijos prašoma informuoti ar skolininkas yra įvykdęs Privalomąjį nurodymą. Inspekcijos 2025 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNURA-20-251114-00123 konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. „poilsio namelis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nenugriautas ir nepradėtas griauti“. Inspekcija 2025 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2022 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-422 neįvykdymo (Vykdomoji byla Nr. 0133/23/00500)“ informavo antstolę, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolė 2025 m. gruodžio 2 d. surašė sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr.(duomenys neskelbtini) ir konstatavusi, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, privalomo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą perdavė nagrinėti teismui.
Suinteresuoto asmens V. P. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi aplinkybės, kurios buvo priimant 2024 m. vasario 23 d. teismo nutartį, yra neišnykusios: šiuo metu vis dar vyksta teisminiai procesai dėl kitų statinių, esančių žemės sklype, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įteisinimo ir įregistravimo, kuriuos nors ir inicijavo kiti žemės sklypo bendraturčiai, tačiau nagrinėjamų bylų rezultatas turės tiesioginės įtakos ir V. P. teisėms bei pareigoms. Tuo tarpu Inspekcija prašė tenkinti pareiškimą ir skirti skolininkui V. P. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško jo įvykdymo valstybės naudai.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui V. P., A. J., J. J., A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., M. Ž., Ž. Š., D. Š., O. R.. Šio žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai.
Suinteresuoto asmens V. P. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė pateikė duomenis, kad V. P. deda visas pastangas gauti reikiamus leidimus ir įteisinti statinį, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas.
Pasinaudodamas įstatyme nustatyta teise, suinteresuotas asmuo V. P. Regionų administraciniam teismui teikė prašymą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Taip pat į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad siekiant pradėti statinių įteisinimo procedūrą, suinteresuotas asmuo kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, Nemuno kilpų regioninį parką ir Prienų rajono savivaldybės administraciją.
Iš Valstybinės miškų tarnybos rašto matyti, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra registruotų pastatų, o yra nurodyta tik bendro pobūdžio informacija - užstatyta teritorija 0,1927 ha.
Iš (duomenys neskelbtini) parko atsakymo matyti, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodyta, kad galima atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti. Per žemės projektų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) (duomenys neskelbtini) parko direkcija išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui - 3,0045 ha ploto miškų ūkio paskirties miško žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Projekto rengimo tikslai: 1. Padalinti miško žemės sklypą į du miško žemės sklypus, suformuojant atskirus du miškų ūkio paskirties žemės sklypus; 2. Keisti vieno iš padalintų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kita, naudojimo būdą - iš apsauginių miškų sklypai į rekreacinio naudojimo žemės sklypai; 3. Numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Nurodyta, kad dėl tolimesnių veiksmų pareiškėjas turi kreiptis į Prienų rajono savivaldybės administraciją.
Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A3-92 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nusprendė pradėti rengti 3,0045 ha ploto miškų ūkio paskirties miško žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas) bei nustatė Projekto rengimo tikslus: padalinti miško žemės sklypą į du miško žemės sklypus, suformuojant atskirus du miškų ūkio paskirties žemės sklypus; keisti vieno iš padalintų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kita, naudojimo būdą – iš apsauginių miškų sklypai į rekreacinio naudojimo žemės sklypai bei numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į institucijas pateikti Projekto rengimo reikalavimus Projektui rengti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. (10SD-473-(14.10.104) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus bei nurodė reikalavimų nepateikimo priežastis - vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti ir informavo, kad prie prašymo nepateikti dokumentai, įrodantys, kad žemės sklype, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai. Taip pat nurodė, jog norint rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, statiniai, esantys nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Bei raštu informuojama, kad Projekto tikslai neprieštarauja Prienų rajono savivaldybės bendrajam planui, patvirtintam Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T3-282 „Dėl pakoreguoto Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui, taip pat (duomenys neskelbtini) planavimo schemai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl(duomenys neskelbtini) planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ ((duomenys neskelbtini) direkcija 2022 m. vasario 9 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus Nr. ((duomenys neskelbtini)). Taip pat informuojama, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodyta, kad kitos paskirties rekreacinės teritorijoms priklauso žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, todėl minėtose teritorijose galimas statinių įteisinimas nurodytiems statiniams. Todėl piliečiai, pageidaujantys rengti žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei atlikti visus Projekte nustatytus rengimo tikslus, turi atlikti pastatų, esančių minėtame žemės sklype, teisinę registraciją bei Prienų rajono savivaldybės administracijai pateikti šių statinių Nekilnojamojo turto registro išrašus.
Teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai A. J. ir M. Ž. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad: A. J. įgijo nuosavybės teisę į 66,90 kv. m. poilsio namelį 1K1ž su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini); M. Ž. įgijo nuosavybės teises į 36,35 kv. m. poilsio namelį 2K1m su priestatu 1k1ž ir terasa, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu bendraturčių A. J. ir M. Ž. pareiškimas atmestas, dėl teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, kuris yra priimtas ir nagrinėjamas Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-169-544/2026. Teismo posėdis paskirtas 2026 m. gegužės 6 d.
Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas įvykdytas ar ne, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo, o bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomųjų nurodymų nevykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tokiu būdu, tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui galima, tik nustačius, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y., ar nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, kurios nulemia tokį neįvykdymą.
Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo turi būti įvykdytas jame nurodytu vienu iš Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 14 straipsnio 5 dalį. Pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo nevykdymas nė vienu iš šių būdų, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų statybą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien tik procedūriniais pažeidimais. Neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo ir nepašalina savavališkos statybos padarinių ar nesiima kitų veiksmų.
Bylos duomenimis ir nuoseklia skolininko atliekamų veiksmų analize nustatyta, kad nors ir pasibaigęs privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas, tačiau skolininkas imasi veiksmų pašalinti trūkumus, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas. Iš bylos duomenų, galima konstatuoti, kad skolininkas nuosekliai siekia įteisinti poilsio namelio, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, statybas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Prienų rajono savivaldybės administracijos rašte pateikta informacija, kad norint rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, statiniai, esantys minėtame sklype, turi būti registruoti Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-169-544/2026, nagrinėjamoje pagal žemės sklypo bendraturčių A. J. ir M. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo A. J. ir M. Ž. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į minėtame žemės sklype esančius statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmestas, turės tiesioginės įtakos ir V. P. teisėms bei pareigoms, susijusioms su privalomojo nurodymo vykdymu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo metu egzistuoja objektyvios, nuo V. P. nepriklausančios priežastys, dėl kurių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šios priežastys susijusios su procedūromis, kurių trukmei skolininkas negali daryti jokios įtakos. Teismo nurodytos ir nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad skolininkas negalėjo įteisinti statinio dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. Taigi, pagal antstolės perduoto teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo. Teismas sprendžia, jog priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 593 straipsniu, 771 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė
