Dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

Civilinė byla Nr. e2-1731-1231/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00263-2026-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.5

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 9 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,

atsakovei E. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. J., trečiajam asmeniui O. Z. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) teismui pateiktu ieškiniu prašo atskirti nepilnametį A. S. nuo motinos E. J. (Zavistauskaitės); priteisti iš atsakovės E. J. išlaikymą nepilnamečiui A. S. po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko rūpintojas uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinosios rūpintojos O. Z. šeimoje, pagal rūpintojos gyvenamąją vietą.

Ieškinyje nurodo, kad atsakovė E. J. ir A. S. (miręs (duomenys neskelbtini)), turi nepilnamečius vaikus: A. S. ir E. S. A. S. šiuo metu gyvena laikinosios rūpintojos O. Z. šeimoje. E. S. gyvena atsakovės šeimoje. E. J. šeimoms buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2021 m. vasario 3 d., ir nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. sausio 24 d. Mirus vaikų tėvui A. S., nepilnamečiams A. S. ir E. S. buvo nustatyta laikinoji priežiūra pas senelę O. Z., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Vaikų motinos E. J. šeimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. sausio 29 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau nustatyta, kad laikinosios priežiūros laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. kovo 28 d. E. J. nepriėmė specialistų pagalbos, atsisakė mobiliosios specialistų pagalbos, nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nesikreipė dėl psichologinės pagalbos suteikimo sau ir sūnums, kad situacija šeimoje pasikeistų. 2025 m. kovo 27 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu motina E. J. nurodė, kad dėl darbinės veiklos ji negrįš gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, kad galėtų rūpintis sūnumis A. ir E., vaikai taip pat nurodė, kad jiems geriau, jog mama liktų gyventi (duomenys neskelbtini), o jie – (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame yra jų ugdymo įstaiga, draugai, įprasta gyvenamoji vieta. Atlikus vaikų situacijos vertinimą buvo nustatyti vaikų teisių pažeidimai, susiję su jų teise gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais (vaikų teisę pažeidė motina E. J.), taip pat nustatyti rizikos veiksniai, susiję su vaikų išreikštais pageidavimais būti paimtiems iš jų atstovės pagal įstatymą bei vaikų atstovės pagal įstatymą išreikštu atsisakymu naudoti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Nustatytas vaikų apsaugos poreikis – E. S. ir A. S. organizuota laikinoji priežiūra senelės šeimoje nutraukta 2025 m. kovo 27 d., nes vaikų laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, ir (ar) vaikų motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio arba atsisako priimti šeimai ir (ar) vaikams siūlomą pagalbą ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos esančių duomenų matyti, jog nepilnametis A. S. nuo 2025 m. balandžio 25 d. gyvena laikinosios rūpybos pagrindu pas savo senelę O. Z. (duomenys neskelbtini). Iki tėvo mirties vaikas ilgą laiką gyveno su tėvu, bendru tėvų sutarimu, todėl ši gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi, užtikrinanti vaiko emocinį, socialinį, ugdymo ir fizinį saugumą. Po tėvo mirties buvo nustatyta laikinoji rūpyba pas senelę, o vaiko gyvenamoji aplinka išliko stabili, jis turi savo kambario erdvę, pakankamas gyvenimo sąlygas, galimybę savarankiškai rūpintis kasdieniais poreikiais, laikosi namų taisyklių ir aktyviai dalyvauja mokyklos bei sporto veiklose. Nepilnametis aiškiai išreiškė savo valią, t. y. nenorą gyventi pas motiną kitame mieste. Vaikas pagrindžia savo sprendimą nenorėdamas keisti įprastos gyvenamosios vietos, mokyklos, socialinių ryšių ir draugų rato, taip pat siekdamas išlaikyti nuoseklų ir stabilų gyvenimo ritmą. Nepilnametį A. S. atskyrus nuo motinos E. J., atsakovei pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka. Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone tikslinga nepilnamečio A. S. išlaikymui iš atsakovės E. J. priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametis yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra paauglys. Rūpintojos teigimu, vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, pas gydytoją lankosi profilaktiškai. Atsakovė dirba, todėl atsakovė turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei minimali mėnesinė alga, vaiko poreikiai neįrodinėjami. O. Z. savo šeimoje nepilnamečiui sudaro tinkams gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, dvasiniam bei socialiniam vystymuisi, todėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašo nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo nustatyti su laikinąja rūpintoja O. Z. pagal jos gyvenamąją vietą.

Atsakovė E. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo O. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės Vaiko teisių apsaugos tarnybos įgaliota atstovė Jolanta Mulskienė ieškinį palaikė, pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad motinos vaiko teisių pažeidimai buvo susiję su tuo, kad vaikas su motina kartu negyveno ir negalėjo persikraustyti į (duomenys neskelbtini), kadangi vaikas visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Motinos kaltės nėra, tai yra iš anksčiau susiklosčiusi situacija. Vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) nuo gimimo, ten jo mokykla, draugai, užklasinė veikla. Vyksta nuolat globos priežiūra, senelė užtikrina visus vaiko poreikius, senelei padeda ir specialistai, užtikrinamos tiek gyvenamosios sąlygos, tiek emocinė aplinka. Nepilnametis vaikas klauso senelės, taip pat padeda ir motina, bendrauja su vaiku. Šiuo atveju nustatyta, kad nepilnametis vaikas gyvena stabilioje, saugioje bei jo poreikius atitinkančioje aplinkoje pas laikiną rūpintoją, t. y. vaiko senelę. Pati atsakovė patvirtino, kad vaikas ten gyvena nuo pat gimimo, jis (duomenys neskelbtini) turi socialinius ryšius, lanko ten ugdymo įstaigą, dalyvauja socialinėje ir fizinėje veikloje, jaučiasi saugus ir aprūpintas. Bylos duomenys, nors ir patvirtina, kad palaiko ryšius su vaiku, ir iš dalies prisideda prie išlaikymo, tačiau atsakovė objektyviai negali užtikrinti vaiko gyvenimo su ja. Nustatyta, kad atsakovė atsisakė dalies siūlomos pagalbos, nepriėmė psichologinės pagalbos. Esminiai pokyčiai jos gyvenime nebevyko, pati atsakovė yra nurodžiusi, kad neturi realių galimybių pakeisti susiklosčiusios situacijos. Dėl šeimyninių aplinkybių atsakovė nenori palikti savo esamos gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į mažesnio vaiko poreikius, kadangi mažesnis vaikas yra pripratęs prie aplinkos ir atsakovė neketina grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku. Nepilnametis aiškiai išreiškė norą likti gyventi (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovė E. J. nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka visiškai. Nurodė, kad jog ji norėtų, kad abu vaikai gyventų su ja. Atsižvelgiant į tai, jog vaikai yra išreiškę norą gyventi (duomenys neskelbtini), atsakovė vien tik dėl to ir sutinka su ieškiniu. Kuomet atsakovė su vaikų tėvu išsiskyrė ir išėjo gyventi atskirai nuo 2020 metų, vaikai pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė šiuo metu nedirba, bet intensyviai ieško darbo ir sutinka vaikams mokėti išlaikymą. Vaikai buvo nuteikti, stipresnį ryšį turėjo su tėčiu. Kuomet atsakovė išsiskyrė su vaikų tėčiu, teismo sprendimu gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, bet vaikai gyveno su tėčiu. A. S. sportuoja, boksą lanko, vakarais žaidžia kompiuteriu. Vaikas atsakove pasitiki, apie viską gali kalbėtis. Atsakovė bando kviesti vaiką atvažiuoti gyventi pas ją, bet jis nenori. Atsakovė kiekvieną dieną bendrauja su vaiku. Atsakovė prisideda prie vaiko išlaikymo, dažniausiai nuperka daiktų, drabužių, dovanų. Atsakovė tikrina TAMO dienyną, klausia ar paruoštos pamokos, klausia kaip sekasi mokykloje. Vaikas mokosi vidutiniškai, stengiasi vaiką paskatinti, kad stengtųsi. Atsakovė turi trečią sūnų, A. S. jaunesnį brolį, broliai gerai sutaria.

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė E. J. ir A. S. yra nepilnamečio vaiko A. S. tėvai. Vaiko tėvas A. S. (duomenys neskelbtini) mirė.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4290-558/2025 išdavė teismo leidimą paimti vaikus A. S. ir E. S., kuris šiuo metu yra pilnametis, iš jų motinos.

Alytaus rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta O. Z.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. balandžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus A. S. ir E. S., kuris šiuo metu yra pilnametis, iš jų motinos E. J. E. J. ir A. S. šeimoms buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2021 m. vasario 3 d., taip pat nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. sausio 24 d. Motinos E. J. šeimai nuo 2025 m. sausio 29 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Ieškovės, prašančios atskirti nepilnametį vaiką nuo atsakovės, teigimu, atliekant vaiko situacijos vertinimą, nustatyta, kad A. S. motina E. J. nuolat bendrauja su vaiku telefonu, domisi jo gyvenimu, ugdymu ir sveikata, teikia materialinę paramą, tačiau nesugeba užtikrinti gyvenamosios vietos pakeitimo realiomis priemonėmis, atsisako bendradarbiauti su specialistais pagal pagalbos planą ir nepriima siūlomos psichologinės pagalbos sau ir vaikui. Vaiko gyvenamosios vietos perkėlimas pas motiną galėtų sukelti reikšmingą stresą ir neigiamai paveikti jo emocinę bei socialinę gerovę, o dabartinė aplinka pas senelę užtikrina stabilumą, saugumą, galimybę palaikyti socialinius ryšius ir tęsti ugdymą įprastoje mokykloje.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad nepilnametis sūnus gyventų kartu su ja, tačiau pati keisti gyvenamosios vietos neketina, nes kitame mieste yra sukūrusi šeimą.

Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose, užfiksuota, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku A. S. bendrauja, lanko vaiką, teikia išlaikymą, palaiko ryšius sūnum, kartu leidžia laisvalaikį, atveža įvairių daiktų. Vis tik, nepilnametis yra nurodęs, jog pas motiną į (duomenys neskelbtini) vykti gyventi nuolatinai nenori, nes nenori keisti savo gyvenamosios vietos, kurioje jis gimė ir turi draugų, keisti mokyklos, kurioje galbūt bus sunkiau prisitaikyti.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-378/2020">e3K-3-251-378/2020</a>, 52 punktas).

Teismo vertinimu, atsakovės gyvenimas atskirai nuo vaiko yra nulemtas objektyvių priežasčių – atsakovė yra sukūrusi šeimą kitame mieste, kuriame augina mažametį sūnų, tuo tarpu nepilnametis A. S. nuo mažens augo (duomenys neskelbtini), kuriame lanko mokyklą, šiame mieste susiformavo jo socialiniai ryšiai, miestas ir ugdymo įstaiga jam puikiai pažįstami, šioje aplinkoje jis jaučiasi saugus, taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis ir kiti artimi giminaičiai – senelė. Pastebėtina, jog A. S. yra paauglys, kuris greitai baigs mokyklą, su motina negyvena nuo 2020 metų, todėl staigus gyvenamosios vietos pakeitimas, persikeliant į kitą miestą ir aplinką jam gali sukelti stiprų stresą, neigiamas emocijas ir nesaugumo jausmą, taip pat dėl to gali nukentėti mokymosi rezultatai. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. turi tvirtą neigiamą nuomonę dėl persikėlimo gyventi pas mamą ir gyvenamosios aplinkos pakeitimo. Šiuo konkrečiu atveju, nors atsakovė pastoviai domisi vaiku gyvenimu, lanko jį, tačiau gyvena kitame mieste, kuriame yra sukūrusi šeimą ir gyvena su savo kitu mažamečiu vaiku, tuo tarpu nepilnametis A. S. nesutinka keltis gyventi pas motiną, dėl ko atsakovė negali nuolat rūpintis A. S. Taigi, atsakovė esamoms aplinkybėmis, negali vaikui užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė vaiku rūpinasi, lanko, vaiku domisi ir prisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau atsakovė su vaiku faktiškai negyvena, o vaikas atsisako vykti gyventi pas atsakovę į kitą miestą, teismas daro išvadą, kad vaiko atskyrimas nuo atsakovės yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti, jog vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų nuolat rūpinamasi, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo motinos atskirtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatymo

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Alytaus rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. S. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja rūpintoja paskirta O. Z., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta pas laikiną globėją.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nepilnamečio A. S. globa vyksta sklandžiai, laikina globėja užtikrina tinkamą vaiko ugdymąsi, sveikatos priežiūrą, bendravimą su motina, tenkina kasdienius vaiko poreikius, Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi duomenų, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo negalėtų būti nustatyta jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, ugdytis, lavintis. Teismas neturi duomenų, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo negalėtų būti nustatyta jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. balandžio 25 d. A. S. nustatyta laikinoji globa, laikina globėja paskirta O. Z., į tai, kad laikinoji globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, A. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinąja globėja O. Z., paskiriant O. Z. vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikiną globėją O. Z.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiui A. S.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės E. J. išlaikymą nepilnamečiui A. S. po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko rūpintojas uzufrukto teise. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodė, jog šiuo metu nors ir nedirba, tačiau intensyviai ieškosi darbo, sutinka teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė ir anksčiau prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir nebuvo visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad nepilnametis yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra paauglys. Rūpintojos teigimu, vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, pas gydytoją lankosi profilaktiškai. Atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl vertintina, kad ji turi galimybę ir yra pajėgi teikti savo nepilnamečiam vaikui reikiamo dydžio išlaikymą.

Taigi, įvertinęs ieškovės reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašoma priteisti 200 Eur vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti, t. y. 358,25 Eur ((šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1153 Eur neatskaičius mokesčių (apie 846 Eur atskaičius mokesčius) - 129,50 Eur vaiko išmoka) / 2), bei įvertinęs tai, kad atsakovė išlaikymo dydžio neginčija, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovės E. J. išlaikymą A. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuris vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Laikinajai globėjai išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės E. J., valstybei priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ((200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) - 25 proc. = 54 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 13,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį vaiką A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su laikinąja globėja O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Paskirti O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,51 Eur (trylikos eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660, o priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).

Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiui vaikui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per 14 (keturiolika) dienų, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos (2026 m. balandžio 9 d.), pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumo.

Sprendimo dalys išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, civilinės bylos pradėjimo, duomenų pateikimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis