Baudžiamoji byla Nr. e1-2795-1155/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05662-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 14 MGL (700 Eur) bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,
n u s t a t ė :
E. Š. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2024 m. vasario 12 d. vakare, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už kriptovaliutą įgijo 0,0035 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, iš kurios dalį – 0,002 g, laikė automobilyje „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. vasario 13 d. apie 01.44 val., įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai minėtame automobilyje, priekyje, po keleivio sėdyne, ant kilimėlio, rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą, o dalį – 0,0015 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. vasario 14 d. apie 14.20 val. kambario kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą jam priklausančią psichotropinę medžiagą.
Šiais savo veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 13 d. apklaustas įtariamasis E. Š. parodė, kad dėl kaltės nepasisako, pasinaudodamas savo teise, parodymus duoti atsisako, juos duos pasitaręs su gynėju.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 1 d. apklaustas įtariamasis E. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad medžiagą įsigijo per susirašinėjimo programėlę „Telegram“, kurioje rado asmenį, kuris už kriptovaliutas pardavinėjo tabletes, kurių pavadinimo neatsimena. Minėtam asmeniui į jo atsiųstą nuorodą pervedė, kiek neatsimena, „Solana“ kriptovaliutos ir tada jam atsiuntė lokaciją, kurioje buvo nurodyta, kur buvo paliktos jo minėtos tabletės, tačiau kiek jų buvo, neprisimena. Kiek prisimena, tabletes jis rado miške, netoli vietos, kur jį automobilyje rado pareigūnai. Tabletes įsigijo iš vieno asmens tuo pačiu metu, t. y. 2024 m. vasario 12 d. vakare. Paėmęs tabletes grįžo namo ir dalį jų paliko kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), o kitas pasiėmė su savimi į automobilį. Tabletes pirko tik savo naudojimui. Gailisi, kad pirko tokius dalykus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 6 d. apklaustas įtariamasis E. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad medžiagą įsigijo per susirašinėjimo programėlę „Telegram“, kurioje rado asmenį, kuris už kriptovaliutas pardavinėjo tabletes, tačiau pavadinimo jis neatsimena. Tam asmeniui į jo atsiųstą nuorodą pervedė „Solana“ kriptovaliutos, kiek pervedė, neatsimena. Po kažkurio laiko jis jam atsiuntė lokaciją, kurioje buvo nurodyta, kur buvo paliktos tabletės, už kurias jam pervedė kriptovaliutas. Kiek buvo tablečių, jis neprisimena. Kokia tai buvo nuoroda, irgi negali pasakyti, nes nepamena, tai buvo senai. Kaip ir minėjo, tabletes rado miške, netoli vietos, kur jį automobilyje rado pareigūnai, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tabletes įsigijo iš vieno asmens tuo pačiu metu, t. y. 2024 m. vasario 12 d. vakare. Paėmęs tabletes grįžo namo ir dalį jų paliko kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), o kitas pasiėmė su savimi į automobilį ir išvažiavo. Tabletes pirko tik sau. Dėl tokio savo elgesio jis gailisi.
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.
BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.
Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 3 vnt. rausvos spalvos tablečių iš bespalvės plastikinės pakuotės „XANAX 0,5 mg tabletės“ dalies sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alprazolamas, kurio masė yra 0,0015 g. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 4 vnt. rausvos spalvos tablečių iš 2 vnt. lizdinių plokštelių „XANAX 0,5 mg“ dalių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – alprazolamo, kurio bendroji masė yra 0,002 g.
Alprazolamas yra įrašytas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 2 punktą kaip psichotropinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 320 punktą nagrinėjamu atveju 0,0035 g alprazolamo neviršija nedidelio, t. y. 0,01 g, kiekio ribos.
Be E. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2024 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. vasario 14 d. kratos protokolu, 2024 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. specialisto išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. Š. 2024 m. vasario 12 d. vakare, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už kriptovaliutą įgijo 0,0035 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, iš kurios dalį – 0,002 g, laikė automobilyje „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. vasario 13 d. apie 01.44 val., įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai minėtame automobilyje, priekyje, po keleivio sėdyne, ant kilimėlio, rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą, o dalį – 0,0015 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo laikė savo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. vasario 14 d. apie 14.20 val. kambario kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą jam priklausančią psichotropinę medžiagą. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus E. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę E. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
Skiriant bausmę E. Š. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. Š. – vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) amžiaus, nevedęs. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies dydžiui už baudžiamuosius nusižengimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 12 d. 3.20 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 13.29 val., t. y. trys dienos, jas prilyginant 6 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 32 MGL, t. y. 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 12 d. 3.20 val. iki 2024 m. vasario 14 d. 13.29 val., t. y. tris dienas, jas prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti E. Š. galutinį baudos dydį – 26 MGL, t. y. 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų), dydžio baudą.
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E. Š., kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Eglė Ramanauskienė
