Administracinė byla Nr. eI2-13597-414/2025
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02997-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. S. (T. A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas T. A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 24S226800, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – Ginčijamas sprendimas).
Nurodo, kad Departamento priimtas Ginčijamas sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką arba nutraukus studijas būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės.
Pažymi, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos sankcijos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų
pareigų vykdymą.
Teigia, kad Departamentas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Departamentas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių Ginčijamas sprendimas galėtų likti galioti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta tuo metu aktuali informacija. Pareiškėjas neįsidarbino vien dėl to, kad darbdavys atsisakė jį įdarbinti. Pareiškėjui nepradėjus dirbti Departamentas turi pareigą panaikinti jam leidimą laikinai gyventi, tačiau dėl to negali būti priimti sprendimai dėl judėjimo ES ribojimo, t. y. Departamentas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.
Nurodo, kad uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra įtraukiamas perspėjimas į Šengeno sistemą. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnis nustato perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Toliau nurodoma, kad tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje. SIS reglamento 21 straipsnis įtvirtinta, kad, prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Reglamento (ES) 2018/1861 63 straipsniu buvo pakeistas, be kita ko, SIS reglamento 21 straipsnis, papildant jį nauja pastraipa, kurioje nustatyta kad kai 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi šalyje yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras. Taigi, įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II.
Nagrinėjamu atveju remiantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, teigia, kad Departamentas net neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui bei pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto jokio atskiro administracinio akto dėl jo grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti ES teritorijoje.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta), priėmė sprendimą Nr. 24S39462, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760292064. Departamentas šiame sprendime, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, 2023 m. lapkričio 13 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. lapkričio 28 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su MB „ (duomenys neskelbtini) “ nesudarė, konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. 2024 m. vasario 15 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pranešimas, jog pareiškėjas pareiškė, kad atvyko į Vilnių 2023 m. lapkričio 28 d., o iki šiol neatvyko ir nepradėjo dirbti numatytoje darbo vietoje, nes nematė būtinybės, o atvyko tik gavęs pranešimą apie 2024 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat nenustatė, asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pažymi, kad Departamentas priima sprendimus įvertinęs individualias su užsieniečiais susijusias aplinkybes, o ne vien todėl, kad priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nurodydamas kaip pagrindą sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimą Departamentas vertina, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir nesudaręs darbo sutarties su darbdaviu, siekė įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje, priešingai nei nurodė, prašydamas leidimo laikinai gyventi. Priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kurio pareiškėjas neskundė, Departamentas vertino turimą informaciją, pateiktą teikusios MB „(duomenys neskelbtini)“.
Įvertinant Lietuvos migracijos politikos gaires, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, tai, kad svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat ir savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi į Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga (kai nesiekiama pelno), arba dirbtų pagal darbo sutartį, kad turi būti laikomasi nuostatos, kad realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių neteisėtos migracijos iš trečiųjų šalių poveikis Lietuvai nesilpnėja, nes sudėtingėja neteisėtos migracijos formos, įvairiais atvejais bandant patekti į Lietuvą arba per jos teritoriją į kitas ES valstybes nares, atsižvelgiant į piktnaudžiavimą užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis užsieniečiams gaunant dokumentus, patvirtinančius jų teisę būti ar gyventi Lietuvoje tik tam, kad jie patektų į kitas Šengeno valstybes, taip pat kitas neteisėtos migracijos formas, mano, kad individualiu pareiškėjo atveju Ginčijamas sprendimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.
Ginčijamame sprendime yra nurodytos sprendimui turėjusios įtakos aplinkybės bei motyvai, teisinis ir faktinis pagrindas. Nurodyta, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties nesudarė).
Taip pat, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Todėl buvo įvertinta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei Lietuvos nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi. Todėl Departamentas vertino, kad pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuva. Nebuvo nustatyta ir pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, asmeniui, kuriam leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nustatomas ilgesnis ar trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis. Įvertinant tai, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, mano, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
Akcentuoja, kad Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.
Pažymi, kad uždraudimo ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą tikslai yra susiję su valstybių narių siekimu, kad būtų užkirstas kelias užsieniečiams ateityje nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Pažymi ir tai, kad pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, Reglamente yra palikta galimybe vertinti ne vien sunkias nusikalstamas veikas ar tokias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bet ir atskirai išskyrė bandymus apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę, o būtent ši aplinkybė ir yra reikšminga pareiškėjo atveju. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nelegalios migracijos grėsmė, todėl Departamento vertinimu sprendimas priimtas pagrįstai.
Atkreipia dėmesį į tai, jog po Ginčijamo sprendimo, 2025 m. kovo 31 d. gauta SIRENE Lenkijos nacionalinio skyriaus H forma, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pabrėžia, jog H formoje nėra nurodyti duomenys, kad pareiškėjas atvyko į Lenkiją turėdamas jų vizą o duomenų, jog pareiškėjui būtų išduota kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės viza ar leidimas gyventi nėra, o pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atvyko į Lenkiją nepaisydamas įtraukto SIS perspėjimo ir patenkant į Lenkiją apėjo Lenkijos nacionalinę teisę. Pažymi, jog LVAT, byloje eA-1873-624/2025 nurodė, jog po ginčijamo sprendimo gauta informacija, SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybės mano, kad Departamento vertinimas dėl galimos pareiškėjo nelegalios migracijos yra pagrįstas ir SIS perspėjimas turi likti galioti.
Ginčijamame sprendime Departamentas detaliai pagrindžia šias aplinkybes: 1) tai, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu ir 2) tai, kad pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką institutas yra specifinis, jam taikomos specialios teisės normos. Įstatymų leidėjas numatė, kad gali susidaryti individualios aplinkybės, dėl kurių susidaro būtinybė išbraukti užsienietį iš Sąrašo. Dėl to, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš Sąrašo. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams.
Mano, kad Ginčijamame sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, paremtas individualių aplinkybių vertinimu, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis.
k o n s t a t u o j a :
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 24S226800 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikymas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad 2024 m. vasario 2 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S39462 panaikinti asmeniui 2023 m. rugsėjo 29 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760292064, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, 2023 m. lapkričio 13 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. lapkričio 28 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė. Konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2024 m. vasario 2 d. Departamento priimtas sprendimas Nr. 24S39462 yra įsiteisėjęs (sprendimas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos išnagrinėtoje byloje Nr. eI2-7035-505/2024 neapskųstas). Tai reiškia, kad skundo argumentai dėl 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S39462 neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra šios bylos nagrinėjo dalykas.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Ginčijamame sprendime įvertinti asmeniui 2023 m. rugsėjo 29 d. išduoto leidimo laikinai gyventi Nr. 760292064 panaikinimo pagrindai (pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis).
Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ryšių Lietuvos Respublikoje.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, 2023 m. lapkričio 13 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. lapkričio 28 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, Ginčijamame sprendime nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytinas proporcingu. Akcentuotina, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte įtvirtintos nuostatos nėra savitikslės, jomis siekiama šiuose teisės aktuose nustatytų tikslų (pvz. neteisėtos migracijos kontrolės ir pan.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė tokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendros Kriterijų vertinimo tvarkos, taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai, tinkamai neįvertinta pareiškėjo individuali situacija.
Departamento Ginčijamo sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos priimta vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 punktu ir SIS reglamento 24 straipsnio 1dalies a punktu ir 2 dalies c punktu.
Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka <...> SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas nustato, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).
Ginčijamame sprendime pažymėta, jog įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno
informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai.
Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad po Ginčijamo sprendimo priėmimo, 2025 m. kovo 31 d. gauta SIRENE Lenkijos nacionalinio skyriaus H forma, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. H formoje nėra nurodyti duomenys, kad pareiškėjas atvyko į Lenkiją turėdamas jų vizą, o duomenų, jog pareiškėjui būtų išduota kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės viza ar leidimas gyventi nėra, pareiškėjas tokių duomenų nepateikė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog SIRENE Lenkijos nacionalinio skyriaus H forma patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas 2023 m. rugsėjo 29 d. Lietuvoje išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris nuo 2024 m. gegužės 28 d. buvo pripažintas negaliojančiu, 2025 m. kovo 21 d. nuvyko į Lenkiją, kur siekė gauti naujus leidimus gyventi ir / ar vizas, neturėdamas teisėto pagrindo būti šiose valstybėse.
Įvertinus byloje pateiktų duomenų, iš jų – apie aplinkybes, atsiradusias jau po Ginčijamo sprendimo priėmimo, visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas sąmoningai piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis (pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje). Šiuo atveju, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai sudaro pagrindą vertinti jį kaip keliantį grėsmę migracijos kontrolės sistemai. Pareiškėjas, apeidamas nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos reikalavimus dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją bei kitas Šengeno erdvės valstybes, piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis, o tai sudarė pagrindą jo atžvilgiu taikyti atitinkamas teisines priemones.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo migracijos taisykles, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, ir neįrodė, kad draudimo įvedimas į SIS būtų neproporcinga ar nepagrįsta priemonė, teismas daro išvadą, kad Departamento priimtas Ginčijamas sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą 36 mėnesiams (3 metams) yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/25 suformuotos praktikos, jog asmens veiksmams po priimto sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (iš Šengeno erdvės neišvyko, tačiau nuvyko į Portugaliją ir Prancūziją ne pasinaudojęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo panaikintas, o gavęs kitoje šalyje išduotą vizą ar leidimą laikinai gyventi), pagrįstai taikytinos aptartos teisės normos (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalies c punktas).
Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčijamą sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamą sprendimą panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo T. A. S. (T. A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė
