Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI1-1462-979/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00529-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Bruneros“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba), už trijų pastarųjų metų laikotarpį priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo maitinimo atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Bausmės atlikimo laikotarpiu, nuo 2008 m. rugsėjo 20 d., nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, buvo pažeistos subjektinės teisės į orias kalinimo sąlygas, nesuteikiant visaverčio maitinimo, žalojama ir alinama fizinė ir psichinė sveikata.

1.2. Nuteistieji maitinami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 19 d. pagal Maitinimo paslaugos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 76-11 nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra 1,876 Eur, kuri nekito nuo 2007 m. Maisto produktai žymiai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitinka jų poreikio.

1.3. Nuteistieji maitinami nekokybišku maistu, į sriubas pilamas vanduo, perkamos pašarinės daržovės ir pan. Produktų maistinė vertė yra labai žema, sumažinti riebalų ir mėsos kiekiai. Maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinta maisto energetinė vertė ir kokybė. Dėl mažo kiekio ir prastos kokybės maisto buvo alkanas, todėl buvo alinamas organizmas, daroma žala fizinei ir psichinei sveikatai, be to, jaučiamas pastovus silpnumas, energijos trūkumas, vangumas, apatija. Nebejaučiant sotumo jausmo, atsirado liguistas potraukis kaupti maistą, pasireiškė irzlumas ir tapo sunku tramdyti pyktį.

1.4. Dėl blogo maitinimo neskundė kalėjimo viršininkui ir Tarnybai, kadangi gauti atsakymai nesukeltų jokių pasekmių. Mano, kad psichologas šioje situacijoje nebūtų padėjęs, todėl pagalbos į psichologą, nesikreipė. Pažymi, kad pretenzijas reiškia ne dėl maisto kokybės, bet dėl patiekalų neatitikimo sudėties, kadangi brangstant produktams, neįmanoma paruošti maisto produktų, kurie atitiktų savo kaloringumu, pagrindinių maisto elementų kiekiu.

1.5. Turi sveikatos problemų susijusių su skrandžiu, ilgą laiką vartojo dietinį maistą, o parduotuvėje nuolat perka vitaminus, be to, turi aukštą kraujo spaudimą (ne mažiau 180) ir dėl sveikatos problemų vos juda.

2. Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjo skundu motyvuodama tuo, kad:

2.1. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis kalėjimai) (toliau kartu – Kalėjimas) buvo sudariusi maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis su VšĮ „Bruneros“, šiuo metu maitinimą tiekia UAB „Niklita“.

2.2. Laikotarpiu iki 2021 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo maitinamas dirbančiųjų vyrų valgiaraščiu, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dietiniu R?B? valgiaraščiu (sumažinta riebalų ir padidinta baltymų dieta), nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d. nedirbančių vyrų valgiaraščiu.

2.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Atsižvelgdama į tai, prašo ginčo laikotarpiui nuo 2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. kovo 27 d. (teismui pateikto skundo registracijos data) taikyti senaties terminą.

2.4. Siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų (suimtųjų) maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę Kalėjimo 2023 m. rugsėjo 14 d. direktorius įsakymu Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais buvo atliekami patikrinimai valgyklose. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo 2024 m. balandžio 17 d. (registruotas 2024 m. balandžio 19 d.) akte Nr. LV-24047 trūkumų nenustatyta.

2.5. Periodiškai tikrinama nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė laboratorijose, paskutinis tikrinimas atliktas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (2023 m. gegužės 23 d. tyrimų protokolas Nr. 1-23/11202/1 CH). Tikrinant maisto produktų kokybę pažeidimų nebuvo nustatyta, kas įrodo, kad patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.

2.6. Nuteistieji gali įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pagal pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjo argumentai, kad neva nuolatos jautė alkį, badavo, turėtų būti vertinami kritiškai. Tai, kad pareiškėjas dėl netinkamo maisto kokybės ir jo kiekio į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė, laikytina, jog kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.

2.7. Pareiškėjo skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas prašydamas atlyginti neturtinę žalą nenurodo, kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovės veikimo ar neveikimo ir atsiradusios žalos, todėl nei reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardintas žalos dydis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ prašo pareiškėjo skundą atmesti tuo pagrindu, kad:

3.1. Pagal sudarytas maitinimo paslaugų sutartis VšĮ „Bruneros“ užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų.

3.2. Skunde aprašomas galimų pažeidimų pobūdis liudija, kad tai tik deklaratyvūs teiginiai, kadangi nepateiktos konkrečios faktinės aplinkybės dėl neva netinkamo maitinimo, tik teigiama, kad maistas visą kalinimo laikotarpį buvo netinkamas (nekokybiškas), nepakankamas jo kiekis. Tokių deklaracijų nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių galimybių paneigti, nes neegzistuoja faktinės aplinkybės, kurias būtų reikalinga pripažinti ar paneigti. Be to, neaišku kaip vertinti pareiškėjo teiginius apie netinkamos kokybės ir nepakankamą maistą, jeigu pareiškėjas teigia, kad „atsirado liguistas potraukis kaupti maistą“, t. y., neaišku ar maisto trūko, ar jo buvo per daug.

3.3. Atsakovui ir (arba) trečiajam asmeniui laboratoriniais tyrimais įrodžius, kad bent jau laboratorinio tyrimo dieną maistas buvo tinkamas (kokybiškas), paneigiamas skundo teiginys, kad maistas kasdien neatitiko keliamų kokybės bei kiekybės reikalavimų. Be to, pareiškėjas nepateikė medicininių dokumentų dėl savo sveikatos sutrikimų, todėl tai, kad pareiškėjas nuo 2008 m. nė karto nesikreipė į įkalinimo įstaigos medicinos darbuotojus, vertintina, kad pareiškėjo sveikata yra puiki ir sveikatos problemų nėra.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.

konstatuoja:

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimas už trijų pastarųjų metų laikotarpį priteisti 3 000 Eur neturinės žalos, atsiradusios dėl atsakovės atstovės Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) – neužtikrinus tinkamo maitinimo Kalėjime.

6. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTIxLTQ5Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1121-492/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1121-492/2018">A-1121-492/2018</a> ir kt.).

7. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr. pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTIwLTUwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1920-502/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1920-502/2017">A-1920-502/2017</a> ir kt.).

8. Reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 27 d. pareiškėjas nėra praleidęs termino reikalavimui reikšti, todėl teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjo reikalavimų minėto laikotarpio kontekste.

9. Byloje nustatyta, kad, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 27 d. maitinimo paslaugas nuteistiesiems Kalėjime teikė: 1) VšĮ „Bruneros“ pagal Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo 2019 m. sausio 29 d. sutartį Nr. 76-11 (toliau – Sutartis Nr. 76-11) ir pagal Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo 2022 m. sausio 25 d. sutartį Nr. 76-5/1065 (toliau – Sutartis Nr. 1065); 2) UAB „Niklita“ pagal Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo 2024 m. sausio 23 d. sutartį Nr. ST-15 (toliau – Sutartis Nr. ST-15).

10. Iš atsakovės atstovės teismui pateiktų pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad:

10.1. (duomenys neskelbtini).

10.2. (duomenys neskelbtini).

10.3. (duomenys neskelbtini).

10.4. (duomenys neskelbtini).

10.5. (duomenys neskelbtini).

10.6. (duomenys neskelbtini).

10.7. (duomenys neskelbtini).

10.8. (duomenys neskelbtini).

10.9. (duomenys neskelbtini).

10.10. (duomenys neskelbtini).

10.11. (duomenys neskelbtini).

10.12. (duomenys neskelbtini).

10.13. (duomenys neskelbtini).

10.14. (duomenys neskelbtini).

10.15. (duomenys neskelbtini).

10.16. (duomenys neskelbtini).

10.17. (duomenys neskelbtini).

10.18. (duomenys neskelbtini).

10.19. (duomenys neskelbtini).

10.20. (duomenys neskelbtini).

10.21. (duomenys neskelbtini).

10.22. (duomenys neskelbtini).

10.23. (duomenys neskelbtini).

10.24. (duomenys neskelbtini).

10.25. (duomenys neskelbtini).

10.26. (duomenys neskelbtini).

10.27. (duomenys neskelbtini).

11. Į bylą pateiktas 2025 m. birželio 5 d. medicininis pažymėjimas Nr. 74033 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui, asmens sveikatos istorijoje nurodytais laikotarpiais (asmens sveikatos istorijos 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. kovo 28 d. įrašai) buvo skirta sumažinta riebalų ir padidinta baltymų dieta atsižvelgiant į nustatytus sveikatos sutrikimus.

12. Nustatyta, kad laikotarpiu:

12.1. Iki 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėjas bausmę atliko pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. kovo 27 d. pareiškėjas bausmę atliko pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

12.2. Iki 2021 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo maitinamas dirbančiųjų vyrų valgiaraščiu, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dietiniu R?B? valgiaraščiu (sumažinta riebalų ir padidinta baltymų dieta), nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d. nedirbančių vyrų valgiaraščiu. Duomenų, kad pareiškėjas teikė prašymus pakeisti valgiaraštį į vegetarinį, veganišką, ar maitinimą be kiaulienos, nėra.

13. Pareiškėjas buvo gydomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime (sveikatos priežiūros padalinyje) (duomenys neskelbtini).

14. Į bylą pateikti: valgiaraštis dirbantiems vyrams, dietinio maitinimo valgiaraštis, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, patvirtina, kad nuteistieji maitinami tris kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė), naktipiečiai skiriami nuteistiesiems, kuriems paskirtas dietinis maitinimas:

14.1. Pusryčius sudaro košės, sviestas (kuriems skirtas dietinis maitinimas), duona (juoda ir balta), kiaušiniai (ne kiekvieną dieną) varškė arba fermentinis sūris (ne kiekvieną dieną), arbata (su cukrumi nedirbantiems ir dirbantiems vyrams) arba kakava su pienu (kuriems skirtas dietinis maitinimas), pienas (ne kiekvieną dieną), margarinas (nedirbantiems ir dirbantiems vyrams), karštai rūkyta dešra (nedirbantiems ir dirbantiems vyrams, ne kiekvieną dieną).

14.2. Pietus sudaro sriubos, mėsos arba žuvies patiekalai, košės, salotos duona (juoda ir balta), kompotas arba kisielius, plovas arba virtos bulvės (ne kiekvieną dieną), obuolys (kuriems skirtas dietinis maitinimas, ne kiekvieną dieną).

14.3. Vakarienę sudaro žuvies, makaronų, varškės, bulvių, kiaušinių, miltiniai patiekalai, salotos (ne kiekvieną dieną), košės (ne kiekvieną dieną), duona (juoda ir balta), sviestas arba grietinė (ne kiekvieną dieną), kefyras arba pienas (ne kiekvieną dieną), arbata (su cukrumi nedirbantiems ir dirbantiems vyrams), obuolys (ne kiekvieną dieną), džemas (ne kiekvieną dieną), varškė arba fermentinis sūris (ne kiekvieną dieną), margarinas (nedirbantiems ir dirbantiems vyrams), virta dešra arba karštai rūkyta dešra (nedirbantiems ir dirbantiems vyrams, ne kiekvieną dieną).

14.4. Naktipiečiai (kuriems paskirtas dietinis maitinimas) kiekvieną dieną sudaro obuolys arba kefyras, arba pienas, arba sumuštinis, arba švieži vaisiai.

15. Tarnyba, savo iniciatyva, atliko nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės kontrolę (Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimų centro tyrimų protokolai: 2020 m. balandžio 24 d. Nr. 84 567, 2020 m. gegužės 18 d. Nr. 85 144; 2021 m. birželio 4 d. Nr. 96 175, Nr. 96 176; 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 98 207; 2022 m. gegužės 10 d. Nr. 104 958, Nr. 104 959; 2022 m. liepos 27 d. Nr. 106 781, Nr. 106 782, Nr. 106 783; 2022 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 106 992; 2024 m. kovo 8 d. Nr. 1534; Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro protokolai: 2020 m. vasario 4 d. Nr. 1-20/02283/1 CH, Nr. 1-20/02285/1 CH, Nr. 1-20/02286/1 CH; 2021 m. birželio 2 d. Nr. 1-21/13043/1 CH, Nr. 1-21/13044/1 CH, Nr. 1-21/13045/1 CH, Nr. 1-21/13046/1 CH; 2022 m. gegužės 3 d. Nr. 1-22/09411/1 CH, Nr. 1-22/09412/1 CH, Nr. 1-22/09415/1 CH, Nr. 1-22/09416/1 CH; 2023 m. gegužės 23 d. Nr. 1-23/11201/1 CH, Nr. 1-23/11202/1 CH, Nr. 1-23/11203/1 CH). Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo 2024 m. balandžio 19 d. aktas Nr. LV-24047 patvirtina, kad atlikus maitinimą organizuojančio paslaugų teikėjo patikrinimą, t. y. tikrinant atvežto pagaminto maisto kokybę, temperatūrų matavimus, maisto dalintojų aprangą, valgymo salės priežiūrą, higieninių priemonių naudojimą, indu plovimo kokybę, neatitikimų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), XXXVIII skyriaus „Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas ir jų maitinimas“ nuostatoms, nenustatyta.

16. Teismas pažymi, kad susipažinus su atsakovės atstovės pateiktuose pareiškėjo medicininiuose dokumentuose esančia informacija, pareiškėjui buvo siūloma pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat dėl atsakovės atstovės pateiktų paaiškinimų, susijusių su pareiškėjo maitinimu atliekant laisvės atėmimo bausmę (teismo 2025 m. gegužės 26 d. ir 2025 m. liepos 8 d. nutartys), tačiau pareiškėjas nuomonės (paaiškinimų) teismui nepateikė.

17. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTM1NC00NDIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1354-442/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1354-442/2018">eA-1354-442/2018</a>, 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjUtMTA2Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-725-1062/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-725-1062/2020">A-725-1062/2020</a>, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNzQ1LTU1Mi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-745-552/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-745-552/2025">eA-745-552/2025</a>).

18. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE0Ny00MTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2147-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2147-415/2020">eA-2147-415/2020</a>). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDAtNzU2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-500-756/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-500-756/2016">A-500-756/2016</a>, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTc3NS01MjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1775-520/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1775-520/2024">eA-1775-520/2024</a>).

19. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-552/2017">A-727-552/2017</a>, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTE2Ny01MDIvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-167-502/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-167-502/2025">eTA-167-502/2025</a>).

20. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuteistam nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra 1,876 Eur, kuri nekito nuo 2007 m., todėl nuteistieji maitinami nekokybišku maistu, į sriubas pilamas vanduo, perkamos pašarinės daržovės, produktų maistinė vertė yra labai žema, sumažinti riebalų ir mėsos kiekiai. Maitinimas neatitiko fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinta maisto energetinė vertė ir kokybė, o dėl mažo kiekio ir prastos kokybės maisto buvo alkanas, taip alinant organizmą ir darant žala fizinei ir psichinei sveikatai. Jautė pastovų silpnumą, energijos trūkumą, vangumą, apatiją, nebejaučiant sotumo jausmo, atsirado liguistas potraukis kaupti maistą, pasireiškė irzlumas ir tapo sunku tramdyti pyktį. Nurodo, kad turi sveikatos problemų susijusių su skrandžiu, ilgą laiką vartojo dietinį maistą, parduotuvėje nuolat perka vitaminus, turi aukštą kraujo spaudimą (ne mažiau 180) ir dėl sveikatos problemų vos juda. Pažymi, kad pretenzijas reiškia ne dėl maisto kokybės, bet dėl patiekalų neatitikimo sudėties, kadangi brangstant produktams, neįmanoma paruošti maisto produktų, kurie atitiktų savo kaloringumu, pagrindinių maisto elementų kiekiu. Dėl blogo maitinimo neskundė kalėjimo viršininkui ir Tarnybai, kadangi gauti atsakymai nesukeltų jokių pasekmių, o psichologas šioje situacijoje nebūtų padėjęs.

21. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcija), be kita ko, buvo nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje BVK redakcijoje (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija) 92 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 253) (2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1R-252 redakcija) buvo nustatytos paros maitinimo išlaidų normos: vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur; vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančiame teisės akte – Vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad: suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 punktas) ir suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas).

23. Sutarties Nr. 76-11 ir Sutarties Nr. 1065 nuostatos patvirtina, kad paslaugos teikėjas teikdamas maistą, be kita ko, turėjo vadovautis Įsakymo Nr. 253 nuostatomis ir buvo nustatyta 1 paros maisto produktų kaina vienam nuteistajam: dirbančiam vyrui – 1,90 Eur, nedirbančiam vyrui – 1,45 Eur, t. y. atitiko maksimalų įkainį nurodytą Įsakyme Nr. 235. Sutartyje Nr. ST-15 nustatyta paros maisto produktų kaina vienam nuteistajam: dirbančiam vyrui – 2,87 Eur, nedirbančiam vyrui – 2,35 Eur, be kita ko, paslaugos teikėjas turi vadovautis patvirtintais nuteistųjų valgiaraščiais.

24. Teismas, pasisakydamas dėl nuteistiesiems skiriamos paros maisto produktų kainos, pažymi, kad kalinimo įstaigoms nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas skunde prašymo ištirti norminius teisės aktus nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo nekyla, todėl nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODQwLTYyOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2840-629/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2840-629/2018">A-2840-629/2018</a>). Be to, pagal Sutarties Nr. ST-15 nuostatas, paros maisto produktų kaina vienam nuteistajam, lyginant su galiojusio Įsakymo Nr. 253 nuostatomis, yra ženkliai didesnė.

25. Iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimus (pvz., (duomenys neskelbtini)) sieja su maitinimu Kalėjime. Teismui pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo skirtas ne nuolat (asmens sveikatos istorijos 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. kovo 28 d. įrašai), o kompensuojami vaistai aukštam kraujo spaudimui reguliuoti skirti tik nuo 2023 m. sausio 26 d., todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, kad netinkamas maitinimas turėjo esminę įtaką pareiškėjo sveikatos būklei. Iš teismui pateiktų valgiaraščių matyti, kad nuteistieji maitinami tris kartus per dieną, o nuteistieji, kuriems paskirtas dietinis maitinimas – keturis kartus per dieną. Be to, valgiaraščiai yra skirtingi: atskiri valgiaraščiai dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, ir kuriems paskirtas dietinis maitinimas, o patiekalai ruošiami iš augalinių produktų (daržovės, vaisiai, grūdai), taip pat baltymų (mėsos, žuvies) ir pieno produktų.

26. Pareiškėjas iki 2023 m. balandžio 3 d. bausmę atliko pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. kovo 27 d. pareiškėjas bausmę atliko pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, t. y. pagal BVK 34–35 straipsnio nuostatas – taikomos bausmės atlikimo sąlygas turėjo galimybę įsigyti (ruošti) maistą, atitinkantį individualius poreikius. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl patiekalų neatitikimo sudėties yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja į atsakovės atstovės pateiktiems patikrinimų aktams, surašytiems patikrinus tiekiamo maisto kokybę. Be to, pareiškėjas pagal į bylą pateiktus pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis, nuolat apsipirkdavo parduotuvėje, todėl pareiškėjo argumentai, kad neva nuolatos jautė alkį, vertinami kritiškai.

27. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl netinkamo maitinimo į psichologą nesikreipė ir skundų neteikė, kadangi gauti atsakymai nesukeltų jokių pasekmių, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone ir jo paties pasirinktu pasyviu elgesio modeliu, negalinčiu lemti išvados, kad netinkamo maitinimo kalinimo įstaigoje kokybės neįmanomą pagrįsti įrodymais. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Tarnyba savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodami maitinimą. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes apie netinkamą maitinimą, o subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

28. LVAT praktikoje pažymėta, kad neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2247/2012; kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip pirmiau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris sukelia ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-552/2017">A-727-552/2017</a>, A-4543-520/2017).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).

31. Teismo vertinimu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo Kalėjime yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

32. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė